SUSITARIMAS DĖL GREITAI GENDANČIŲ MAISTO PRODUKTŲ TARPTAUTINIO GABENIMO IR TOKIAM GABENIMUI NAUDOJAMŲ SPECIALIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ (ATP)

SUSITARIMAS DĖL GREITAI GENDANČIŲ MAISTO PRODUKTŲ TARPTAUTINIO GABENIMO IR TOKIAM GABENIMUI NAUDOJAMŲ SPECIALIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ (ATP) SUSITARIMAS DĖL GREITAI GENDANČIŲ MAISTO PRODUKTŲ TARPTAUTINIO GABENIMO IR TOKIAM GABENIMUI NAUDOJAMŲ SPECIALIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ (ATP) Susitariančiosios Šalys, norėdamos išlaikyti vienodas greitai gendančių maisto produktų kokybės sąlygas juos vežant, visų pirma tarptautiniu mastu; manydamos, kad šių sąlygų pagerinimas gali skatinti prekybą greitai gendančiais maisto produktais, s u s i t a r ė: I SKYRIUS SPECIALIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS 1 straipsnis Tarptautiniam greitai gendančių maisto produktų gabenimui skirtos transporto priemonės, vadinamos „izoliuotomis transporto priemonėmis“, „transporto priemonėmis šaldytuvais“, „mechaninėmis transporto priemonėmis refrižeratoriais“ ir „apšildomomis transporto priemonėmis“, yra tik tos transporto priemonės, kurios atitinka apibrėžtis ir reikalavimus, išdėstytus šio Susitarimo 1 priede. 2 straipsnis Susitariančiosios Šalys imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad transporto priemonės, išvardytos šio Susitarimo 1 straipsnyje, būtų kontroliuojamos ir tikrinamos dėl atitikties minėtiems reikalavimams pagal šio Susitarimo 1 priedo 1, 2, 3 ir 4 papildymus. Kiekviena Šalis pripažįsta sertifikatų, kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingos įstaigos išduotų pagal šio Susitarimo 1 priedo 1 papildymo 4 dalį, galiojimą. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali pripažinti sertifikatus, pagal šio Susitarimo 1 priedo 1 ir 2 papildymus išduotus valstybės, kuri nėra Susitariančioji Šalis, kompetentingos įstaigos. II SKYRIUS SPECIALIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ, SKIRTŲ KAI KURIŲ GENDANČIŲ MAISTO PRODUKTŲ TARPTAUTINIAM GABENIMUI, NAUDOJIMAS 3 straipsnis 1. Šio Susitarimo 4 straipsnio nuostatos taikomos visam gabenimui samdos pagrindais, už atlygį arba savo sąskaita tik pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas geležinkelių transportu, kelių transportu arba abiejų šių rūšių transportu, vežant: - greitai (smarkiai) užšaldytus ir šaldytus maisto produktus ir - maisto produktus, minimus šio Susitarimo 3 priede, net jei jie nėra nei užšaldyti, nei šaldyti, jeigu vieta, kurioje prekės pakraunamos, arba transporto priemonės, kuriose prekės gabenamos geležinkelių arba kelių transporto priemone, bei vieta, kurioje geležinkelių arba kelių transporto priemonės su prekėmis iškraunamos, yra dviejose skirtingose valstybėse, o vieta, kurioje prekės iškraunamos, yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje. Jei gabenant vieną ar daugiau kartų kertama jūra, išskyrus atvejus, minėtus šio straipsnio 2 dalyje, į kiekvieną reisą sausuma atsižvelgiama atskirai. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos kertant jūrą ne daugiau kaip 150 km, jei prekės gabenamos sausumos transporto priemonėmis jų neperkraunant ir jei prieš kertant jūrą ar vėliau vienas ar daugiau reisų, minimų 1 dalyje, atliekama sausuma arba jūra kertama tarp dviejų reisų sausuma. 3. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Susitariančiosios Šalys neprivalo taikyti šio Susitarimo 4 straipsnio nuostatų, kai gabenami netinkami vartoti maisto produktai. 4 straipsnis 1. Greitai gendantiems maisto produktams, minimiems šio Susitarimo 2 ir 3 prieduose, gabenti naudojamos transporto priemonės, nurodytos šio Susitarimo 1 straipsnyje, išskyrus atvejus, kai gabenimo metu tikėtina temperatūra, kuriai esant akivaizdžiai nereikia taikyti šio Susitarimo 2 ir 3 prieduose nurodytų temperatūros sąlygų. Transporto priemonės turi būti pasirenkamos ir naudojamos taip, kad temperatūrą, nustatytą minėtuose prieduose, būtų galima palaikyti per visą gabenimo trukmę. Be to, turi būti imamasi visų tinkamų priemonių, ypač dėl maisto produktų temperatūros pakrovimo metu ir dėl maisto produktų sušaldymo ir daugkartinio sušaldymo gabenimo metu bei dėl kitų būtinų operacijų. Tačiau šios dalies nuostatos galioja tik tuo atveju, kai jos neprieštarauja tiems tarptautiniams įsipareigojimams tarptautinio gabenimo srityje, kurių Susitariančiosios Šalys turi laikytis vadovaudamosi susitarimais, galiojančiais šio Susitarimo įsigaliojimo metu, arba juos pakeitusiais susitarimais. 2. Jei gabenimo, kuriam taikomi šio Susitarimo reikalavimai, metu nebuvo laikomasi šio straipsnio 1 dalies nuostatų, tai: a) Susitariančiosios Šalies teritorijoje negalima naudoti atvežtų produktų, išskyrus atvejus, kai šios Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos mano, jog jos gali, nepažeisdamos visuomenės sveikatos reikalavimų, išduoti atitinkamą leidimą, ir kai tai atitinka sąlygas, kurias šios institucijos gali nustatyti išduodamos tą leidimą; b) kiekviena Susitariančioji Šalis gali uždrausti įvežti maisto produktus į jos teritoriją dėl visuomenės sveikatos ir veterinarijos reikalavimų ir, jei tai neprieštarauja kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, minimiems šio straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje, uždrausti įvežti maisto produktus į jos teritoriją arba leisti įvežti juos tik įvykdžius jos nustatytas sąlygas. 3. Atitikties šio straipsnio 1 dalies nuostatoms reikalaujama iš samdos pagrindais ar už atlygį dirbančių transporto įmonių tik tuomet, jei jos įsipareigojo įsigyti iš teikėjų arba teikti paslaugas, kuriomis siekiama užtikrinti tokią atitiktį ir jei ši atitiktis priklauso nuo minėtų paslaugų suteikimo. Jei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys įsipareigojo įsigyti iš teikėjų arba teikti paslaugas, kuriomis siekiama užtikrinti atitiktį šio Susitarimo nuostatoms, jie privalo užtikrinti tokią atitiktį, jei ji priklauso nuo paslaugų, kurias jie įsipareigojo įsigyti iš teikėjų ar teikti, suteikimo. 4. Atliekant gabenimą, kuriam taikomos šio Susitarimo nuostatos, kai pakrovimo vieta yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje, už šio straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymąsi, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, atsako: - kai gabenimas atliekamas samdos pagrindu arba už atlygį – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra krovinio siuntėjas pagal transporto dokumentus, arba, jei transporto dokumentų nėra, fizinis arba juridinis asmuo, pasirašęs gabenimo sutartį su transporto įmone; - kitais atvejais – vežimą vykdantis fizinis arba juridinis asmuo. III SKYRIUS ĮVAIRIOS NUOSTATOS 5 straipsnis Šio Susitarimo nuostatos netaikomos, kai prekės gabenamos sausuma konteineriuose, kurie pagal šilumines savybes priskiriami jūrų konteineriams, jų neperkraunant, jei prieš tokį gabenimą ar vėliau kertama jūra, kitaip nei minėta šio Susitarimo 3 straipsnio 2 dalyje. 6 straipsnis 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi visų būtinų priemonių siekdama užtikrinti šio Susitarimo nuostatų laikymąsi. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos įstaigos informuoja viena kitą apie bendras priemones, kurių buvo imtasi tam tikslui. 2. Jeigu Susitariančioji Šalis konstatuoja nuostatų pažeidimą, kurį padaro kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje gyvenantis asmuo, arba paskiria jam nuobaudą, pirmosios Šalies valdymo institucijos informuoja kitos Šalies valdymo institucijas apie padarytą pažeidimą ir paskirtą nuobaudą. 7 straipsnis Susitariančiosios Šalys pasilieka sau teisę dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose nustatyti, kad nuostatos, taikomos specialioms transporto priemonėms, ir nuostatos dėl temperatūros, kurioje turi būti gabenami tam tikri maisto produktai, dėl tam tikrų klimato sąlygų gali būti griežtesnės, negu nustatyta šiame Susitarime. Šios nuostatos taikomos tik tarptautiniam gabenimui tarp Susitariančiųjų Šalių, kurios sudarė šiame straipsnyje minimus dvišalius arba daugiašalius susitarimus. Nurodytų susitarimų tekstai siunčiami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris juos perduoda šio Susitarimo Susitariančiosioms Šalims, nepasirašiusioms minėtų susitarimų. 8 straipsnis Šio Susitarimo reikalavimų nesilaikymas neturi įtakos nei sutartims dėl gabenimo, nei jų galiojimui. IV SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 9 straipsnis 1. Europos ekonomikos komisijos valstybės narės ir valstybės, priimtos į Komisiją kaip konsultantės pagal Komisijos nuostatų 8 punktą, gali tapti šio Susitarimo Susitariančiosiomis Šalimis: a) jį pasirašydamos, b) ratifikuodamos jį po pasirašymo su išlyga ratifikuoti, arba c) prisijungdamos prie jo. 2. Valstybės, kurios gali dalyvauti tik tam tikroje Europos ekonomikos komisijos veikloje pagal Komisijos nuostatų 11 punktą, gali tapti šio Susitarimo Susitariančiosiomis Šalimis, prisijungdamos prie jo Susitarimui įsigaliojus. 3. Šį Susitarimą galima pasirašyti iki 1971 m. gegužės 1 d. imtinai. Vėliau bus galima prie jo prisijungti. 4. Susitarimas ratifikuojamas arba prie jo prisijungiama pateikiant atitinkamą dokumentą Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. 10 straipsnis 1. Kiekviena valstybė, pasirašydama šį Susitarimą be išlygos ratifikuoti arba įteikdama ratifikavimo raštą ar prisijungimo dokumentą, arba bet kuriuo kitu metu gali pateikti pranešimą Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kad Susitarimas yra netaikomas gabenimams jokiose jos teritorijose už Europos ribų arba kurioje nors vienoje iš jų. Jeigu minėtas pranešimas pateikiamas Susitarimui toje šalyje įsigaliojus, Susitarimo taikymas gabenimui pranešime nurodytoje teritorijoje ar teritorijose sustabdomas devyniasdešimčiai dienų, skaičiuojant nuo pranešimo gavimo datos. 2. Kiekviena valstybė, pateikusi pranešimą pagal šio straipsnio 1 dalį, gali bet kuriuo metu pranešti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kad Susitarimas bus taikomas gabenimui pranešime nurodytoje teritorijoje pagal šio straipsnio 1 dalį, ir Susitarimas pradedamas taikyti gabenimui nurodyta teritorija, praėjus šimtui aštuoniasdešimčiai dienų nuo pareiškimo įteikimo Generaliniam Sekretoriui. 11 straipsnis 1. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus vieniems metams nuo tada, kai pagal 9 straipsnio 1 dalį penkios valstybės pasirašo jį be išlygos ratifikuoti arba pateikia ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus. 2. Kiekvienos valstybės, kuri ratifikuoja Susitarimą arba prie jo prisijungia tada, kai jį pasirašo penkios valstybės be išlygos ratifikuoti arba pateikia ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus, atžvilgiu šis Susitarimas įsigalioja praėjus vieniems metams nuo tada, kai ta valstybė pateikė ratifikavimo raštus arba prisijungimo dokumentus. 12 straipsnis 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali denonsuoti Susitarimą, įteikdama pranešimą Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. 2. Denonsavimas įsigalioja praėjus penkiolikai mėnesių nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gavo pranešimą. 13 straipsnis Šis Susitarimas nustoja galioti, jeigu per bet kuriuos dvylika iš eilės mėnesių nuo jo įsigaliojimo Susitariančiųjų Šalių bus mažiau nei penkios. 14 straipsnis 1. Kiekviena valstybė, pasirašydama šį Susitarimą be išlygos ratifikuoti arba pateikdama ratifikavimo raštą ar prisijungimo dokumentus, arba bet kuriuo kitu metu gali pateikti pranešimą Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kad šis Susitarimas bus taikomas visoms teritorijoms, už kurių tarptautinių santykių plėtrą ji yra atsakinga, arba tik kai kurioms iš jų. Pranešime nurodytai teritorijai ar teritorijoms šis Susitarimas bus pradėtas taikyti po devyniasdešimties dienų nuo pranešimo įteikimo Generaliniam Sekretoriui dienos arba, jei Susitarimas tą dieną dar negalioja, Susitarimui įsigaliojus. 2. Kiekviena valstybė, pateikusi pranešimą pagal šio straipsnio 1 dalį dėl Sutarties galiojimo teritorijoje, už kurios tarptautinius santykius ji yra atsakinga, gali denonsuoti Susitarimą tai teritorijai pagal šio Susitarimo 12 straipsnį. 15 straipsnis 1. Bet koks dviejų ar daugiau Susitariančiųjų Šalių ginčas dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo, jei yra galimybė, sprendžiamas nesutariančių Šalių derybomis. 2. Bet koks ginčas, kuris neišsprendžiamas derybomis, perduodamas spręsti arbitrui, jei to pareikalauja viena iš nesutariančių Susitariančiųjų Šalių, ir, remiantis tų Šalių susitarimu, atitinkamai parenkamas vienas ar daugiau arbitrų. Jeigu per tris mėnesius nuo arbitro parinkimo datos nesutariančios Šalys negali susitarti ir išsirinkti arbitro arba arbitrų, kiekviena iš šių Šalių gali kreiptis į Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių, prašydama paskirti vieną arbitrą, kuriam bus perduota spręsti šį ginčą. 3. Arbitro ar arbitrų, paskirtų pagal 2 dalį, sprendimas vienodai galioja abiem nesutariančioms Šalims. 16 straipsnis 1. Kiekviena valstybė, pasirašydama, ratifikuodama šį Susitarimą ar prie jo prisijungdama, gali pareikšti, kad ji neprivalo laikytis šio Susitarimo 15 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų. Kitos Susitariančiosios Šalys neprivalo laikytis šių dalių reikalavimų Šalies, pareiškusios tokią išlygą, atžvilgiu. 2. Kiekviena Susitariančioji Šalis, pareiškusi išlygą, minimą šio straipsnio 1 dalyje, gali ją atšaukti, įteikdama pranešimą Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. 3. Šiam Susitarimui negalioja jokios išlygos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą išlygą. 17 straipsnis 1. Po trejų Susitarimo galiojimo metų kiekviena Susitariančioji Šalis, pateikdama Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui raštą, gali pasiūlyti sušaukti konferenciją, kurioje Susitarimas būtų išnagrinėtas. Generalinis Sekretorius apie tai praneša visoms Susitariančiosioms Šalims ir sušaukia konferenciją Susitarimui išnagrinėti, jeigu per keturis mėnesius nuo rašto Generaliniam Sekretoriui įteikimo dienos ne mažiau kaip vienas trečdalis Susitariančiųjų Šalių pasirašo tam pritardamos. 2. Jeigu sušaukiama konferencija pagal šio straipsnio 1 dalį, Generalinis Sekretorius apie tai praneša visoms Susitariančiosioms Šalims ir paprašo per tris mėnesius pateikti pasiūlymus, kuriuos jos norėtų svarstyti konferencijoje. Generalinis Sekretorius išplatina parengtą konferencijos darbotvarkę kartu su pasiūlymais visoms Susitariančiosioms Šalims ne mažiau kaip prieš tris mėnesius iki konferencijos atidarymo. 3. Generalinis Sekretorius į kiekvieną pagal šį straipsnį sušauktą konferenciją pakviečia visas valstybes, kurios nurodytos šio Susitarimo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat tas valstybes, kurios tapo Susitariančiosiomis Šalimis pagal to paties 9 straipsnio 2 dalį. 18 straipsnis 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali pasiūlyti vieną ar daugiau Susitarimo pataisų. Kiekvienos pasiūlytos pataisos tekstas siunčiamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris perduoda jį visoms Susitariančiosioms Šalims, taip pat praneša apie tai kitoms valstybėms, kurios nurodytos šio Susitarimo 9 skyriaus 1 dalyje. 2. Per šešis mėnesius nuo tada, kai pasiūlyta pataisa buvo perduota Generaliniam Sekretoriui, kiekviena Susitariančioji Šalis gali informuoti Generalinį Sekretorių: a) kad ji prieštarauja pasiūlytai pataisai, arba b) kad nors ji ketina priimti pataisą, jos šalyje dar nėra sąlygų, būtinų šiai pataisai priimti. 3. Kol Susitariančioji Šalis, pateikusi pranešimą, numatytą šio straipsnio 2 dalies b punkte, dar nepranešė apie pataisos priėmimą Generaliniam Sekretoriui, ji gali prieštarauti siūlomai pataisai dar devynis mėnesius, pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui. 4. Jeigu prieštaravimas siūlomai pataisai yra išdėstytas pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalių sąlygas, pataisa laikoma nepriimta ir negaliojančia. 5. Jeigu siūlomai pataisai nebuvo prieštaraujama pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, pataisa laikoma priimta nuo toliau nurodytos datos: a) jeigu pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam šešių mėnesių laikotarpiui pagal šio straipsnio 2 dalį nė viena Susitariančioji Šalis nepateikė pranešimo Generaliniam Sekretoriui pagal šio straipsnio 2 dalies b punkto sąlygas, b) jeigu nors viena Susitariančioji Šalis pagal šio straipsnio 2 dalies b punkto sąlygas nusiuntė pranešimą Generaliniam Sekretoriui tą dieną iš toliau nurodytų dviejų dienų, atsižvelgiant į tai, kuri diena ankstesnė: - dieną, kai visos tokius pranešimus pateikusios Susitariančiosios Šalys pranešė Generaliniam Sekretoriui, kad jos priima siūlomą pataisą; tačiau ši diena gali būti tik pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui, nurodytam šio straipsnio 2 dalyje, jeigu visi pranešimai dėl pataisos priėmimo buvo pateikti nepasibaigus tam laikotarpiui; - dieną, kai pasibaigė devynių mėnesių laikotarpis, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje. 6. Kiekviena pataisa, kuri yra laikoma priimta, pradeda galioti po šešių mėnesių nuo jos priėmimo datos. 7. Generalinis Sekretorius kuo greičiau informuoja visas Susitariančiąsias Šalis, ar buvo prieštaraujama pataisos projektui pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą ir ar viena ar daugiau Susitariančiųjų Šalių pateikė jam pranešimus pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą. Jei nors viena ar keletas Susitariančiųjų Šalių yra pateikusios jam pranešimą, jis informuoja visas Susitariančiąsias Šalis apie tai, ar Susitariančioji Šalis ar Šalys, kurios pateikė jam pranešimus, prieštaravo pataisai ar pritarė jai. 8. Neatsižvelgiant į pataisas, minimas šio straipsnio 1–6 dalyse, šio Susitarimo priedai ir papildymai gali būti keičiami, suderinus tai su visų Susitariančiųjų Šalių kompetentingomis įstaigomis. Jeigu Susitariančiosios Šalies valdymo institucija pareiškė, kad pagal jos nacionalinius įstatymus jos sutikimas priklauso nuo specialių įgaliojimų arba nuo įstatymų leidėjų pritarimo, Susitariančiosios Šalies sutikimas dėl priedų pakeitimo negalioja tol, kol Susitariančioji Šalis nepraneša Generaliniam Sekretoriui, kad yra gauti būtini įgaliojimai ir pritarimas. Kompetentingos įstaigos gali susitarti, kad pereinamuoju laikotarpiu visiškai ar iš dalies galios senieji priedai kartu su naujaisiais priedais. Generalinis Sekretorius nustato datą, kada įsigalioja naujieji pakeisti tekstai. 19 straipsnis Be pranešimų, nurodytų šio Susitarimo 17 ir 18 straipsniuose, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius praneša valstybėms, nurodytoms šio Susitarimo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat valstybėms, kurios tapo Susitariančiosiomis Šalimis pagal šio Susitarimo 9 straipsnio 2 dalį, apie: a) Susitarimo pasirašymą, ratifikavimą ir prisijungimą prie jo pagal 9 straipsnį; b) šio Susitarimo įsigaliojimo pradžios datą pagal 11 straipsnį; c) denonsavimą pagal 12 straipsnį; d) šio Susitarimo galiojimo pabaigą pagal 13 straipsnį; e) pranešimus, gautus pagal 10 ir 14 straipsnius; f) pareiškimus ir pranešimus, gautus pagal 6 straipsnio 1 ir 2 dalis; g) bet kurių pataisų įsigaliojimo pradžią pagal 18 straipsnį. 20 straipsnis Nuo 1971 m. gegužės 31 d. šio Susitarimo originalas deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris patvirtintas galiojančias kopijas perduoda visoms valstybėms, nurodytoms šio Susitarimo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse. TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą. SUDARYTA tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimtųjų metų rugsėjo pirmą dieną Ženevoje vienu egzemplioriumi anglų, prancūzų ir rusų kalbomis. Visi trys tekstai yra autentiški. _________________ 1 priedas SPECIALIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ1, NAUDOJAMŲ GREITAI GENDANTIEMS MAISTO PRODUKTAMS GABENTI, apibrėžtys IR STANDARTAI _______________ 1 Vagonai, sunkvežimiai, priekabos, puspriekabės, konteineriai ir kitos panašios transporto priemonės. 1. Izoliuotos transporto priemonės. Transporto priemonės, kurių kėbulas2 susideda iš izoliacinių sienelių, durelių, grindų ir stogo, kuriais gali būti apribojama šilumos kaita vidiniame ir išoriniame kėbulo paviršiuose taip, kad pagal bendrą šilumos perdavimo koeficientą (K koeficientą) būtų galima transporto priemones priskirti vienai iš toliau nurodytų dviejų kategorijų: _______________ 2 Jeigu transporto priemonės turi cisternas, terminas „kėbulas“ reiškia pačią cisterną. IN = normaliai izoliuota transporto priemonė, kurios K koeficientas yra ne didesnis kaip 0,70 W/m2 K; IR = stipriai izoliuota transporto priemonė, kurios K koeficientas yra ne didesnis kaip 0,4 W/m2 K, o sienelių plotis ne mažesnis kaip 45 mm, jeigu tai yra transporto priemonė, kurios plotis viršija 2,50 m. K koeficiento apibrėžtis ir nustatymo metodo aprašymas yra pateikti šio priedo 2 papildyme. 2. Transporto priemonės šaldytuvai. Izoliuotos transporto priemonės, kurių šalčio šaltinis (natūralus ledas su druska ir be druskos, eutektinės plokštelės, sausas ledas su kontroliuojama sublimacija ar be jos, suskystintos dujos su kontroliuojamu garavimu ar be jo ir kt.), bet kitoks nei mechaninis ar „absorbcinis“ įrenginys, gali mažinti ir nuolat palaikyti toliau nurodytą temperatūrą tuščio kėbulo viduje, kai vidutinė išorės temperatūra yra +30 °C: daugiausia +7 °C A klasei. daugiausia –10 °C B klasei, daugiausia –20 °C C klasei, daugiausia 0 °C D klasei. Jeigu tokiose transporto priemonėse yra viena ar daugiau šaldymo kamerų, talpyklų ar cisternų, minėtosios kameros, talpyklos arba cisternos: turi būti tokios sandaros, kad jas būtų galima pripildyti ir papildyti iš išorės; turi būti tokios talpos, kuri atitiktų 1 priedo 2 papildymo 3.1.3 papunkčio nuostatas. B ir C klasių transporto priemonių šaldytuvų K koeficientas jokiu atveju negali būti didesnis kaip 0,4 W/m2 K. 3. Mechaninės transporto priemonės refrižeratoriai. Izoliuotos transporto priemonės, turinčios individualią arba bendrą kelioms transporto priemonėms šaldymo įrangą (mechaninis kompresorius, „absorbcinis“ prietaisas ir kt.), kuri gali mažinti ir nuolat palaikyti toliau nurodytą temperatūrą Ti tuščio kėbulo viduje, kai išorės vidutinė temperatūra yra +30 °C, taip: A, B ir C klasėms bet kokią norimą praktiškai nuolatinę vidaus temperatūrą Ti pagal toliau nurodytas normas, nustatytas trims klasėms: A klasė. Mechaninės transporto priemonės refrižeratoriai, turintys tokį šaldymo įrenginį, kad Ti būtų galima pasirinkti nuo +12 °C iki 0 °C įskaitytinai. B klasė. Mechaninės transporto priemonės refrižeratoriai, turintys tokį šaldymo įrenginį, kad Ti būtų galima pasirinkti nuo +12 °C iki –10 °C įskaitytinai. C klasė. Mechaninės transporto priemonės refrižeratoriai, turintys tokį šaldymo įrenginį, kad Ti būtų galima pasirinkti nuo +12 °C iki –20 °C įskaitytinai. D, E ir F klasių atveju nustatyta praktiškai nuolatinė vidaus temperatūra Ti pagal toliau nurodytas normas, nustatytas trims klasėms: D klasė. Mechaninės transporto priemonės refrižeratoriai, turintys tokį šaldymo įrenginį, kad Ti neviršytų 0 °C. E klasė. Mechaninės transporto priemonės refrižeratoriai, turintys toki šaldymo įrenginį, kad Ti neviršytų –10 °C. F klasė. Mechaninės transporto priemonės refrižeratoriai, turintys tokį šaldymo įrenginį, kad Ti neviršytų –20 °C. B, C, E ir F klasių transporto priemonių K koeficientas negali būti didesnis kaip 0,4 W/m2 K. 4. Apšildomos transporto priemonės. Izoliuotos transporto priemonės, kurių šildymo įranga leidžia pakelti temperatūrą tuščiame kėbule be papildomo šildymo iki +12 °C, o paskui praktiškai nuolat ją palaikyti ne mažiau kaip 12 valandų, esant toliau nurodytai vidutinei išorės temperatūrai šioms dviem klasėms: –10 °C A klasės apšildomoms transporto priemonėms, –20 °C B klasės apšildomoms transporto priemonėms. Šildymo prietaisų galia turi atitikti 1 priedo 2 papildymo 3.3.1 ir 3.3.5 papunkčių nuostatas. B klasės apšildomų transporto priemonių K koeficientas negali būti didesnis kaip 0,4 W/m2.K. 1 priedo 1 papildymas IZOLIUOTŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ, TRANSPORTO PRIEMONIŲ ŠALDYTUVŲ, MECHANINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REFRIŽERATORIŲ IR APŠILDOMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITIKTIES STANDARTAMS KONTROLĖS NUOSTATOS 1. Atitikties standartams kontrolė pagal šio priedo reikalavimus atliekama: a) prieš pradedant eksploatuoti transporto priemonę, b) periodiškai, bent kartą per šešerius metus, c) kai to reikalauja kompetentinga įstaiga. Išskyrus atvejus, numatytus šio priedo 2 papildymo 5 ir 6 dalyse, transporto priemonių atitikties šiame priede nurodytiems standartams kontrolė atliekama bandymo stotyse, kurias nurodė arba patvirtino tos šalies, kurioje įregistruotos transporto priemonės, kompetentinga įstaiga, nebent pačios transporto priemonės ar jos prototipo kontrolė jau yra atlikta tos šalies, kurioje transporto priemonė yra pagaminta, kompetentingos įstaigos paskirtoje ar patvirtintoje bandymų stotyje. 2. Atitikties standartams kontrolės metodai ir procedūros pateikiami šio priedo 2 papildyme. 3. Standartų atitikties sertifikatą, atitinkantį šio priedo 3 papildymo pavyzdį, išduoda šalies, kurioje transporto priemonė registruojama, kompetentinga įstaiga. Jeigu transporto priemonė išvežama į kitą šalį, kuri yra ATP Susitariančioji Šalis, kartu pateikiami toliau nurodyti dokumentai, kad šalies, kurioje bus registruojama ta transporto priemonė, kompetentinga įstaiga išduotų ATP sertifikatą: a) visais atvejais – pačios transporto priemonės, o serijinės gamybos atveju tikrinamo pavyzdžio patikrinimo ataskaita; b) visais atvejais – ATP sertifikatas, kurį išdavė transporto priemonės šalies gamintojos kompetentinga įstaiga, o naudotos transporto priemonės atveju – transporto priemonės registracijos šalies kompetentinga įstaiga. Prireikus šis sertifikatas bus laikomas laikinuoju sertifikatu tris mėnesius; c) serijinės gamybos atveju transporto priemonės techninė specifikacija, kurią patvirtina jos gamintojas arba jo tinkamai akredituotas atstovas (į šią specifikaciją įtraukiami tie patys punktai, kaip ir transporto priemonės aprašomojoje dalyje, išdėstytoje patikrinimo ataskaitoje, kuri parengiama bent viena iš trijų oficialių kalbų). Jeigu išvežama naudota transporto priemonė, tokia transporto priemonė gali būti tikrinama vizualiai, kad būtų patvirtinta jos identiškumas prieš šalies, kurioje ji bus įregistruojama, kompetentingai įstaigai išduodant atitikties sertifikatą. Sertifikatas arba patvirtinta sertifikato kopija gabenimo metu turi būti transporto priemonėje ir pateikiama, kai to pareikalauja kontroliuojančios įstaigos. Tačiau, jeigu sertifikato plokštelė, pagaminta pagal šio priedo 3 papildymo reikalavimus, yra pritvirtinta prie transporto priemonės, ji pripažįstama, kaip ATP sertifikato atitikmuo. ATP sertifikato plokštelė turi būti nuimta, kai tik transporto priemonė nebeatitinka šio priedo standartų. 4. Skiriamieji ženklai ir užrašai pritvirtinami prie transporto priemonės pagal šio priedo 4 papildymo nuostatas. Jie nuimami iš karto, kai tik transporto priemonė nebeatitinka šio priedo standartų. 5. Prie „izoliuotų transporto priemonių“, „transporto priemonių šaldytuvų“, „mechaninių transporto priemonių refrižeratorių“ ir apšildomų transporto priemonių“ izoliuotų kėbulų ir jų šiluminių įrenginių gerai matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje, kuri nekeičiama eksploatacijos laikotarpiu, turi būti gamintojo stipriai pritvirtintos ilgaamžės plokštelės. Jas turi būti lengva patikrinti be įrankių. Izoliuotų kėbulų gamintojo plokštelės yra kėbulo išorėje. Gamintojo plokštelėje nurodomi bent tokie aiškūs ir nenutrinami duomenys3: ______________ 3 Šie reikalavimai taikomi tik naujoms plokštelėms. Nuo šios reikalavimo įsigaliojimo dienos suteikiamas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis. gamintojo šalis arba tarptautiniam kelių transportui naudojamos raidės, gamyklos gamintojos arba bendrovės pavadinimas, modelis (skaičiai ir (arba) raidės), serijos numeris, pagaminimo metai ir mėnuo. 6. a) Tam tikro tipo serijinės gamybos naujos transporto priemonės gali būti patvirtinamos atlikus bandymus su viena iš jų. Jei išbandyta transporto priemonė atitinka savo klasės reikalavimus, tai patikrinimo ataskaita bus laikoma to tipo tinkamumo sertifikatu. Šio sertifikato galiojimo laikas baigiasi po šešerių metų. Patikrinimo ataskaitos galiojimo datą rodo metai ir mėnuo. b) Kompetentinga įstaiga imasi priemonių patikrinti, kad kitos transporto priemonės taip pat atitiktų patvirtintą transporto priemonių tipą. Tam tikslui ji gali patikrinti atsitiktinius to tipo transporto priemonių pavyzdžius. c) Transporto priemonė laikoma to paties tipo išbandyta transporto priemone, jeigu ji atitinka toliau nurodytus minimalius reikalavimus: i) jeigu tai yra izoliuota transporto priemonė, kurios pavyzdžiu gali būti izoliuota transporto priemonė, transporto priemonė šaldytuvas, mechaninė transporto priemonė refrižeratorius arba apšildoma transporto priemonė, sandara yra panaši, visų pirma izoliavimo medžiaga ir izoliavimo metodas yra visiškai tokie pat, izoliavimo medžiagos storis yra ne mažesnis kaip transporto priemonės pavyzdžio izoliavimo medžiagos storis, vidaus įranga yra visiškai tokia pat arba supaprastinta, durelių ir liukų ar kitų angų skaičius yra toks pat arba mažesnis, kėbulo vidinio paviršiaus plotas yra ne daugiau kaip 20 % didesnis ar mažesnis; ii) jeigu tai transporto priemonė šaldytuvas kurios pavyzdys yra transporto priemonė šaldytuvas, tai: ji turi atitikti ankstesniame i papunktyje išdėstytas sąlygas, vidaus ventiliacijos įrenginiai turi būti panašūs, šalčio šaltiniai turi būti visiškai tokie pat, šalčio rezervas vienam vidinio paviršiaus ploto vienetui turi būti didesnis arba toks pat; iii) jeigu tai mechaninė transporto priemonė refrižeratorius ir pavyzdžiu gali būti: a) mechaninė transporto priemonė refrižeratorius, tai: - ji turi atitikti ankstesniame i papunktyje išdėstytas sąlygas, - šaldymo įrenginio naudingas šaldymo galingumas vienam paviršiaus ploto vienetui, esant tai pačiai temperatūrai, turi būti didesnis arba toks pat; arba b) visiškai sukomplektuota izoliuota transporto priemonė, prie kurios vėliau bus pritaisytas šaldymo įrenginys. Nuėmus šaldymo įrenginį, matuojant K koeficientą į tą vietą įdedamos tiksliai tinkančios tokio pat bendro storio ir izoliavimo būdo plokštės kaip ir pritvirtintos prie priekinės sienelės. Šiuo atveju: - turi atitikti pirmiau minėtame i papunktyje išdėstytas sąlygas, - šaldymo įrenginio, kuris įtaisytas izoliuotoje transporto priemonėje pavyzdyje, naudingas šaldymo galingumas yra toks, kaip nurodytas 1 priedo 2 papildymo 3.2.6 papunktyje; iv) jeigu tai apšildoma transporto priemonė, o tikrinamu pavyzdžiu gali būti izoliuota ar apšildoma transporto priemonė, tai: - ji turi atitikti pirmiau minėtame i papunktyje išdėstytas sąlygas, - šilumos šaltinis yra visiškai toks pat; - transporto priemonės šildymo įrenginio galingumas vienam vidinio paviršiaus ploto vienetui yra didesnis arba toks pat; d) jei per šešerių metų laikotarpį transporto priemonių gamyba viršija 100 vienetų, kompetentinga įstaiga nustato, koks skaičius šių transporto priemonių turi būti išbandytas. 1 priedo 2 papildymas SPECIALIŲ ŠALDYMO ARBA ŠILDYMO PRIETAISŲ, NAUDOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE GREITAI GENDANTIEMS MAISTO PRODUKTAMS GABENTI, IZOLIACINIŲ SAVYBIŲ IR EFEKTYVUMO MATAVIMO BEI KONTROLĖS PROCEDŪROS IR METODAI 1. APIBRĖŽTYS IR BENDROSIOS NUOSTATOS 1.1. K koeficientas. Specialių transporto priemonių bendras šilumos perdavimo koeficientas (K koeficientas) išreiškiamas tokia formule: K = W/S. DELTA T Čia W yra arba šildymo arba šaldymo srautas, atsižvelgiant į konkretų atvejį, kuris reikalingas nuolatiniam absoliučiam vidutinės vidaus temperatūros Ti ir vidutinės išorės temperatūros Te temperatūrų skirtumui DT palaikyti nuolatinio veikimo metu, kai kėbulo, kurio vidutinis paviršiaus plotas S, vidutinė išorės temperatūra Te yra pastovi. 1.2. Kėbulo vidutinis paviršiaus plotas S yra kėbulo vidinio paviršiaus ploto Si ir kėbulo išorinio paviršiaus ploto Se geometrinis vidurkis: S = (S(i) * S(e))^1/2 Abiejų paviršių plotai Si ir Se nustatomi atsižvelgiant į kėbulo struktūrinius ypatumus ir paviršiaus nelygumus, kaip antai apvalinimus, išlenkimus ir pan., ir šie ypatumai arba nelygumai įrašomi į atitinkamą patikrinimų ataskaitą; tačiau jeigu kėbulas yra padengtas gofruota metaline danga, ieškomasis plotas bus plokščias, o ne gofruotas užimamas paviršius. Temperatūros matavimo taškai 1.3. Jeigu kėbulas yra gretasienio formos, kėbulo vidutinė vidaus temperatūra (Ti) yra aritmetinis vidurkis temperatūrų, išmatuotų 10 cm atstumu nuo sienelių toliau nurodytuose 12 taškų: a) aštuoniuose vidiniuose kėbulo kampuose, b) keturių, didžiausio ploto vidaus plokštumų centruose. Jeigu kėbulas nėra gretasienio formos, šie 12 matavimo taškų paskirstomi kuo tinkamiau, atsižvelgiant į kėbulo formą. 1.4. Jeigu kėbulas yra gretasienio formos, kėbulo vidutinė išorės temperatūra (Te) yra aritmetinis vidurkis temperatūrų, išmatuotų 10 cm atstumu nuo sienelių toliau nurodytuose 12 taškų: a) aštuoniuose išoriniuose kėbulo kampuose, b) keturių, didžiausio ploto išorės plokštumų centruose. Jeigu kėbulas nėra gretasienio formos, šie 12 matavimo taškų paskirstomi kuo tinkamiau, atsižvelgiant į kėbulo formą. 1.5. Vidutinė kėbulo sienelių temperatūra yra vidutinės išorinės kėbulo temperatūros ir vidutinės vidinės kėbulo temperatūros aritmetinis vidurkis: Te + Ti _______________ 2 1.6. Nuo radiacijos apsaugoti temperatūros matuokliai įtaisomi šio papildymo 1.3 ir 1.4 punktuose nurodytuose taškuose kėbulo viduje ir išorėje. Pastovios būklės laikotarpis ir bandymo trukmė 1.7. Kėbulo vidutinė išorės temperatūra ir kėbulo vidutinė vidaus temperatūra per pastovų ne trumpesnį nei 12 valandų laikotarpį nesiskiria daugiau nei ±0,3 K, o šių temperatūrų skirtumas ne didesnis nei ±1,0 K per paskutines šešias valandas. Skirtumas tarp šildymo ir šaldymo srautų, išmatuotų per du ne trumpesnius kaip 3 valandų laikotarpius prieš ir po pastovios būklės laikotarpio tarp kurių yra bent 6 valandų tarpas, yra mažesnis negu 3 %. Vidutinės temperatūrų ir šiluminių ar šaldymo srautų vertės, nustatytos per bent 6 paskutines pastovios būklės laikotarpio valandas, bus taikomos K koeficientui apskaičiuoti. Skirtumas tarp vidutinių vidaus ir išorės temperatūrų, nustatytų ne trumpesnio nei 6 valandų skaičiavimo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, negali būti didesnis nei 0,2 K. 2. TRANSPORTO PRIEMONIŲ IZOLIACINĖS SAVYBĖS K koeficiento nustatymo procedūros 2.1. Transporto priemonės, išskyrus cisternas, skystiems maisto produktams vežti 2.1.1. K koeficientas nustatomas nuolatinio veikimo metu arba vidinio šaldymo metodu arba vidinio šildymo metodu. Bet kuriuo atveju tuščias kėbulas statomas į izoliuotą kamerą. Bandymo metodas 2.1.2. Kai taikomas vidinio šaldymo metodas, kėbulo viduje dedama vienas ar keletas šilumos keitiklių. Šių keitiklių paviršiaus plotas turi būti toks, kad pro juos pratekant skysčiui, kurio temperatūra ne žemesnė kaip 0 °C4, vidutinė kėbulo vidaus temperatūra, nustačius nuolatinį veikimą, išliktų žemesnė nei +10 °C. Kai taikomas vidinio šildymo metodas, naudojami elektriniai šildymo prietaisai (varžai ir pan.). Šilumos keitikliuose arba elektriniuose šildymo prietaisuose įrengiami ventiliatoriai, kurių pajėgumas užtikrintų oro kaitą nuo 40 iki 70 kartų per valandą, atsižvelgiant į bandomojo kėbulo talpą be krovinio, o oro pasiskirstymas prie visų vidinių bandomojo kėbulo paviršių būtų pakankamas, kad didžiausias temperatūrų skirtumas bet kuriuose dviejuose iš 12 taškų, nurodytų šio papildymo 1.3 punkte, neviršytų 2 K, nuolatinio veikimo sąlygomis. _________________ 4 Kad neužšaltų. 2.1.3. Šilumos kiekis: elektrinių varžinių ventiliatorinių šildytuvų skleidžiamos šilumos srautas neviršija 1W/cm2, o šildymo prietaisai apsaugoti mažomis emisijomis pasižyminčiais korpusais. Elektros energijos suvartojimas nustatomas ±0,5 % tikslumu. Bandymo procedūra 2.1.4. Nepaisant to, koks metodas taikomas, viso bandymo metu izoliuotoje kameroje palaikoma vidutinė vienoda ir nuolatinė temperatūra pagal šio papildymo 1.7 punkto reikalavimus su ±0,5 K paklaida taip, kad temperatūrų skirtumas transporto priemonės viduje ir izoliuotoje kameroje būtų 25 °C ±2 K, o vidutinė palaikoma kėbulo sienelių temperatūra būtų +20 °C ±0,5 K. 2.1.5. Atliekant bandymą vidinio šaldymo metodu ar vidinio šildymo metodu, oras kameroje nuolatos turi cirkuliuoti taip, kad oro judėjimo greitis 10 cm nuo sienelių būtų 1–2 m/s. 2.1.6. Įjungiami įrenginiai šalčiui ir šilumai gaminti ir paskirstyti bei įrenginiai šalčio ir šilumos mainams bei oro ventiliatorių šiluminiam ekvivalentui išmatuoti. Elektros kabelio nuotoliai tarp tiekiamos šilumos matavimo prietaiso ir bandomojo kėbulo nustatomi juos išmatavus ar apskaičiavus ir atėmus iš bendros išmatuotos tiekiamos šilumos. 2.1.7. Nusistovėjus nuolatiniam veikimui, šilčiausiame ir šalčiausiame taškuose kėbulo išorėje didžiausias temperatūrų skirtumas neviršija 2K. 2.1.8. Kėbulo vidutinė išorės temperatūra ir vidutinė vidaus temperatūra matuojamos ne rečiau kaip keturis kartus per valandą. 2.2. Cisternos skystiems maisto produktams 2.2.1. Toliau aprašomas metodas taikomas tik transporto priemonėms cisternoms su viena ar keliomis kameromis, skirtomis skystiems maisto produktams, pavyzdžiui pienui, vežti. Kiekvienoje tokios cisternos kameroje yra bent vienas liukas ir viena nutekėjimo vamzdžio jungiamoji mova; jeigu yra keletas kamerų, jos viena nuo kitos atskiriamos vertikaliomis neizoliuotomis pertvaromis. 2.2.2. K koeficientas matuojamas tuščios cisternos vidinio šildymo meto izoliuotoje kameroje nuolatinio veikimo sąlygomis. Bandymo metodas 2.2.3. Elektriniai šildymo įtaisai (varžai ir kt.) dedami į cisternos vidų. Jei cisterna susideda iš kelių kamerų, elektrinis šildymo įtaisas dedamas į kiekvieną kamerą. Elektriniuose šildymo prietaisuose įrengiami ventiliatoriai, kurių pajėgumas turi užtikrinti, kad didžiausios ir mažiausios temperatūrų skirtumas kiekvienoje kameroje neviršytų 3 K, nuolatinio veikimo sąlygomis. Jeigu cisterną sudaro keletas kamerų, vidutinių temperatūrų šilčiausioje ir šalčiausioje kamerose skirtumas neviršija 2 K, o šios temperatūros matuojamos, kaip nurodyta šio papildymo 2.2.4 papunktyje. 2.2.4. Nuo radiacijos apsaugoti matuokliai įtaisomi vidinėje ir išorinėje cisternos pusėse, 10 cm atstumu nuo sienelių, kaip nurodyta toliau: a) Jeigu cisternoje yra tik viena kamera, matavimai atliekami bent 12 taškų, išdėstytų taip: dviejų diametrų, statmenų vienas kitam, kurių vienas yra horizontalus, o kitas vertikalus, keturiuose labiausiai vienas nuo kito nutolusiuose taškuose prie kiekvieno iš dviejų cisternos galų; dviejų diametrų, statmenų vienas kitam, 45° pasvirusių į horizontalų paviršių, keturiuose labiausiai vienas nuo kito nutolusiuose taškuose cisternos ašies plokštumoje; b) Jeigu cisternoje yra kelios kameros, matavimo taškai yra tokie: kiekvienoje kraštinėje kameroje bent jau tokie: horizontalaus diametro, prie galo labiausiai nutolę taškai, ir vertikalaus diametro, prie pertvaros labiausiai nutolę taškai; kiekvienoje kitoje kameroje bent jau tokie: diametro, pasvirusio 45° kampu į horizontalų paviršių, prie vienos iš pertvarų labiausiai nutolęs taškas ir diametro, statmeno pirmajam, prie kitos pertvaros labiausiai nutolęs taškas. Cisternos vidutinė vidaus temperatūra ir vidutinė išorės temperatūra yra atitinkamai visų matavimų cisternos viduje ir visų matavimų cisternos išorėje aritmetinis vidurkis. Jei cisternoje yra keletas kamerų, vidutinė kiekvienos kameros vidaus temperatūra yra ne mažiau kaip keturių tos kameros matavimų vidurkis. Bandymo procedūra 2.2.5. Bandymo metu izoliuotos kameros vidutinė vidaus temperatūra palaikoma vienoda ir nekintanti pagal šio papildymo 1.7 punkto reikalavimus, kad būtų užtikrintas ne mažesnis nei +25 °C ± 2K cisternos vidaus ir izoliuotos kameros temperatūrų skirtumas, o vidutinė cisternos sienelių temperatūra nuo +20 °C ± 0,5 K. 2.2.6. Oras kameroje turi nuolatos cirkuliuoti, kad oro judėjimo greitis 10 cm atstumu nuo sienelių būtų 1–2 m/s. 2.2.7. Įjungiami oro šildymo ir cirkuliavimo įtaisai bei prietaisai, naudojami cirkuliuojančio šilumos srauto ir oro cirkuliavimo ventiliatorių šiluminiam ekvivalentui matuoti. 2.2.8. Nuolatinio veikimo sąlygomis didžiausias temperatūrų skirtumas tarp šilčiausio taško ir šalčiausio taško cisternos išorėje neviršija 2 K. 2.2.9. Cisternos vidutinė išorės temperatūra ir vidutinė vidaus temperatūra matuojamos ne rečiau kaip keturis kartus per valandą. 2.3. Bendrosios nuostatos, taikomos visų rūšių izoliuotoms transporto priemonėms 2.3.1. K koeficiento patikrinimas Kai bandymų tikslas – ne nustatyti K koeficientą, bet tik patikrinti, ar jis yra žemiau nustatytos ribos, pagal šio papildymo 2.1.1–2.2.9 papunkčius atliekami patikrinimai gali būti nutraukti, vos tik atlikti matavimai parodo, kad K koeficientas atitinka reikalavimus. 2.3.2. K koeficiento matavimo tikslumas Bandymo stotys aprūpinamos įranga ir prietaisais, kurie užtikrina, kad didžiausia K koeficiento nustatymo paklaida būtų ±10 % taikant vidinio šaldymo metodą ir ±5 % taikant vidinio šildymo metodą. 3. TRANSPORTO PRIEMONIŲ ŠILUMINIŲ ĮRENGINIŲ EFEKTYVUMAS Transporto priemonių šiluminių įrenginių efektyvumo nustatymo procedūros 3.1. Transporto priemonės šaldytuvai 3.1.1. Tuščia transporto priemonė šaldytuvas dedama į izoliuotą kamerą, kurioje palaikoma vienoda ir nekintanti vidutinė +30 °C temperatūra su ±0,5 K paklaida. Oras kameroje cirkuliuoja, kaip aprašyta šio papildymo 2.1.5 papunktyje. 3.1.2. Nuo radiacijos apsaugoti temperatūros matuokliai dedami kėbulo vidaus ir išorės taškuose, nurodytuose šio papildymo 1.3 ir 1.4 punktuose. Bandymo procedūra 3.1.3. a) Transporto priemonės, išskyrus transporto priemones su pritvirtintomis eutektinėmis plokštelėmis ir transporto priemones, kurios varomos suskystintomis dujomis, didžiausiu šaldomosios medžiagos kiekiu, kurį nustato gamintojas arba kuris gali būti įprastai dedamas, pripildomos, kai kėbulo vidutinė vidaus temperatūra pasiekia kėbulo vidutinę išorės temperatūrą (+30 °C). Durelės, liukai ir kitos angos uždaromos ir transporto priemonės vidaus ventiliacijos įtaisai (jei jų yra) įjungiami visu pajėgumu. Be to, naujų transporto priemonių kėbule įjungiamas šildymo įtaisas, kurio galingumas sudaro 35 % šilumos mainų pro sieneles nuolatinio veikimo sąlygomis, kai pasiekiama tai transporto priemonių klasei nustatyta temperatūra. Bandymo metu šaldomųjų medžiagų nededama. b) Transporto priemonių su pritvirtintomis eutektinėmis plokštelėmis bandymas apima parengiamąją eutektinio tirpalo užšaldymo fazę. Tuo tikslu kėbulo vidutinei vidaus temperatūrai ir plokštelių temperatūrai pasiekus vidutinę išorės temperatūrą (+30 °C), durys ir liukai uždaromi ir įjungiamas plokštelių šaldymo įtaisas, kuris be pertraukos veikia 18 valandų. Jeigu plokštelių šaldymo įtaisas turi cikliškai veikiantį mechanizmą, tai bendra šio įtaiso darbo trukmė yra 24 valandos. Naujose transporto priemonėse, kai tik nustoja veikti šaldymo įtaisas, kėbule įjungiamas šildymo įtaisas, kurio galingumas yra 35 % šilumos mainų pro sieneles nuolatinio veikimo sąlygomis, kai pasiekiama tai transporto priemonių klasei nustatyta temperatūra. Bandymo metu tirpalas papildomai nebeužšaldomas. c) Transporto priemonių, kurios varomos suskystintomis dujomis, tikrinimo procedūra yra tokia: kėbulo vidutinei vidaus temperatūrai pasiekus vidutinę išorės temperatūrą (+30 °C), suskystintų dujų rezervuarai pripildomi iki gamintojo nurodyto lygio. Tada durelės, liukai ir kitos angos uždaromos kaip įprastinės eksploatacijos sąlygomis, o transporto priemonės vidaus ventiliacijos įtaisai (jei jų yra) įjungiami didžiausiu pajėgumu. Termostate nustatoma temperatūra, ne daugiau kaip 2 laipsniais mažesnė už tai transporto priemonės klasei nustatytą temperatūrą. Tada kėbulas pradedamas šaldyti. Kėbulo šaldymo metu sunaudojama aušinimo medžiaga iš karto papildoma. Šis papildymas atliekamas taip: arba tarp šaldymo pradžios ir to momento, kai pirmą kartą pasiekiama temperatūra, nustatyta tai klasei, kuriai priklauso transporto priemonė; arba per tris valandas nuo šaldymo pradžios, atsižvelgiant į tai, kuris laiko tarpas trumpesnis. Vėliau, bandymo metu, minėtieji rezervuarai nebepapildomi. Kai naujose transporto priemonėse pasiekiama temperatūra, numatyta tos klasės transporto priemonėms, kėbule įjungiamas šildymo įtaisas, kurio galingumas sudaro 35 % šilumos mainų pro sieneles nuolatinio veikimo sąlygomis. Bendrosios visoms transporto priemonėms refrižeratoriams taikomos nuostatos 3.1.4. Kėbulo vidutinė išorės temperatūra ir vidutinė vidaus temperatūra matuojamos ne rečiau nei kas 30 minučių. 3.1.5. Bandymas tęsiamas 12 valandų tada, kai kėbulo vidutinė vidaus temperatūra pasiekia žemiausią ribą, nustatytą tai klasei, kuriai priklauso transporto priemonė (A= +7 °C; B= –10 °C; C=0 °C), o transporto priemonių su pritvirtintomis eutektinėmis plokštelėmis atveju – nustojus veikti šaldymo prietaisui. Tinkamumo vertinimo kriterijus 3.1.6. Bandymas laikomas tinkamai atliktu, jeigu vidutinė kėbulo vidaus temperatūra per pirmiau minėtą 12 valandų laikotarpį neviršija pirmiau nurodytos žemiausios ribos. 3.2. Mechaninės transporto priemonės refrižeratoriai Bandymo metodas 3.2.1. Bandymas atliekamas šio papildymo 3.1.1 ir 3.1.2 papunkčiuose nurodytomis sąlygomis. Bandymo procedūra 3.2.2. Kai kėbulo vidutinė vidaus temperatūra pasiekia išorės temperatūrą (+30°C), durys, liukai ir kitos angos uždaromos ir šaldymo įrenginys, taip pat vidaus ventiliacijos įtaisas (jei jų yra) įjungiami visu pajėgumu. Be to, naujų transporto priemonių kėbule įjungiamas šildymo įtaisas, kurio galingumas sudaro 35 % šilumos mainų pro sieneles nuolatinio veikimo sąlygomis, kai pasiekiama temperatūra, nustatyta tai transporto priemonių klasei. 3.2.3. Kėbulo vidutinė išorės temperatūra ir kėbulo vidutinė vidaus temperatūra matuojamos ne rečiau nei kas 30 minučių. 3.2.4. Bandymas tęsiamas12 valandų, kėbulo vidutinei vidaus temperatūrai pasiekus: žemiausią ribą, nustatytą tai klasei, kuriai ši transporto priemonė priklauso, jei tai A, B ir C klasės (A=0°C; B= –10°C; C= –20°C), arba lygį, ne žemesnį kaip viršutinė riba, nustatyta tai klasei, kuriai transporto priemonė priklauso, jei tai D, E ir F klasės (D=0°C; E= –10°C; F= –20°C). Tinkamumo vertinimo kriterijus 3.2.5. Bandymas laikomas tinkamu, jeigu šaldymo įrenginys gali palaikyti nurodytos temperatūros režimą jau minėtas 12 valandų, neatsižvelgiant į automatinį šaldymo įrenginio atšildymą. 3.2.6. Jeigu šaldymo įrenginį su visais priedais atskirai patikrino ir teigiamai įvertino kompetentingos įstaigos, nustačiusios naudingą šaldymo galingumą nustatytoje temperatūroje, ši transporto priemonė gali būti laikoma mechanine transporto priemone refrižeratoriumi, nebeatliekant efektyvumo bandymo, jeigu įrenginio naudingas šaldymo galingumas nuolatinio veikimo sąlygomis viršija šilumos nuostolius pro kėbulo sieneles pagal nagrinėjamos klasės transporto priemonių reikalavimus, padauginus iš koeficiento 1,75. 3.2.7. Jeigu mechaninis šaldymo įrenginys pakeičiamas kito tipo įrenginiu, kompetentinga įstaiga gali: a) pareikalauti, kad būtų atlikti su transporto priemone susiję skaičiavimai ir tikrinimai, kaip nurodyta 3.2.1–3.2.4 papunkčiuose, b) įsitikinti, kad naujo mechaninio šaldymo įrenginio naudingas šaldymo galingumas, esant tos klasės transporto priemonėms nustatytai temperatūrai, yra lygus arba didesnis už pakeisto įrenginio naudingą šaldymo galingumą, c) įsitikinti, kad naujo mechaninio šaldymo įrenginio naudingas šaldymo galingumas atitinka 3.2.6 papunkčio reikalavimus. 3.3. Apšildomos transporto priemonės Bandymo metodas 3.3.1. Tuščia transporto priemonė dedama į izoliuotą kamerą, kurioje palaikoma kuo žemesnė vienoda nuolatinė temperatūra. Oras kameroje cirkuliuoja, kaip aprašyta šio papildymo 2.1.5 papunktyje. 3.3.2. Temperatūros matuokliai, apsaugoti nuo radiacijos, įtaisomi kėbulo vidaus ir išorės taškuose, nurodytuose šio papildymo 1.3 ir 1.4 punktuose. Bandymo procedūra 3.3.3. Durys, liukai ir kitos angos uždaromos, o šildymo įrenginys bei vidaus ventiliacijos prietaisai (jei jų yra) įjungiami veikti didžiausiu pajėgumu. 3.3.4. Kėbulo vidutinė išorės temperatūra ir vidutinė vidaus temperatūra matuojamos ne rečiau nei kas 30 minučių. 3.3.5. Bandymas tęsiamas 12 valandų po to, kai kėbulo vidutinės išorės temperatūros ir vidutinės vidaus temperatūros skirtumas pasiekia tos klasės, kuriai priskiriama transporto priemonė, sąlygas atitinkantį lygį. Naujoms transporto priemonėms minėtasis temperatūrų skirtumas padidinamas 35 procentais. Tinkamumo vertinimo kriterijus 3.3.6. Bandymas laikomas tinkamu, jeigu šildymo įrenginys gali palaikyti nurodytą temperatūrų skirtumą per pirmiau minėtą 12 valandų laikotarpį. 4. EFEKTYVAUS ŠALDYMO GALINGUMO WO IŠMATAVIMO BŪDAS, ESANT NESUŠALUSIAM GARINTUVUI 4.1. Bendrieji principai 4.1.1. Kai įrenginys yra pritvirtintas prie kalorimetro kameros arba transporto priemonės įrenginio izoliuoto korpuso ir veikia nuolat, šis galingumas lygus: Wo = Wj + U. DDELTAT Čia: U – šilumos srautas per kalorimetro kamerą arba izoliuotą kėbulą, vatais / °C. DELTADT – kalorimetro arba izoliuoto kėbulo vidutinės vidaus temperatūros Ti ir vidutinės išorės temperatūros Te skirtumas (K), Wj – ventiliatorinio šildytuvo skleidžiama šiluma, siekiant palaikyti kiekvienos temperatūros skirtumo pusiausvyrą. 4.2. Bandymo metodas 4.2.1. Šaldymo įrenginys pritvirtinamas arba prie kalorimetro kameros, arba prie transporto priemonės izoliuoto kėbulo. Kiekvienu atveju šilumos srautas matuojamas tik pagal vieną vidutinę sienelių temperatūrą prieš atliekant šaldymo galingumo bandymą. Vėliau, remiantis bandymo stoties patirtimi, nustatomas aritmetinės korekcijos koeficientas, atsižvelgiant į vidutinę sienelių temperatūrą kiekviename šilumos pusiausvyros taške nustatant naudingą šaldymo galingumą. Norint pasiekti didžiausią tikslumą, rekomenduojama naudoti kalibruotą kalorimetro kamerą. Matavimai ir procedūra aprašyta pirmiau nurodytuose 1.1–2.1.8 punktuose. Tačiau pakanka tiesiog išmatuoti koeficientą U (šilumos srautą), kuris nustatomas pagal formulę: U = W/DELTA T(m) Čia: W – šilumos energija (vatais), kurią skleidžia vidiniai šildytuvai ir ventiliatoriai, DELTAD Tm – vidutinės vidaus Ti temperatūros ir vidutinės išorės temperatūros Te skirtumas, U – šilumos srautas, išreikštas pagal kalorimetro kameros arba transporto priemonės su įrengtu šaldymo įrenginiu vidaus ir išorės oro temperatūrų skirtumo laipsnį. Kalorimetro kamera arba transporto priemonė dedama į bandymo kamerą. Jei naudojama kalorimetro kamera, U.DDELTA T neturi viršyti 35 % viso šilumos srauto W0. Kalorimetro kamera arba transporto priemonė izoliuojama. 4.2.2. Naudojami matuokliai Bandymo stotys aprūpinamos prietaisais koeficiento U dydžiui ±5 % tikslumu matuoti. Šilumos perdavimas per oro nuotėkį neturi viršyti 5 % viso šilumos perdavimo per kalorimetro kameros arba transporto priemonės įrenginio izoliuoto kėbulo sieneles. Šaldymo galingumas nustatomas ±5 % tikslumu. Kalorimetro kameros arba transporto priemonės įrenginio matuokliai atitinka pirmiau išdėstytų 1.3 ir 1.4 punktų reikalavimus. Matuojama: a) oro temperatūra: bent keturi termometrai, tolygiai išdėstyti prie garintuvo įleidimo angos, bent keturi termometrai, tolygiai išdėstyti prie garintuvo išleidimo angos, bent keturi termometrai, tolygiai išdėstyti prie šaldymo įrenginio įleidimo angos. Termometrai turi būti apsaugoti nuo radiacijos. Temperatūros matavimo sistemos tikslumas yra ± 0,2 K; b) energijos suvartojimas: aprūpinama prietaisais šaldymo įrenginio suvartojamai elektros energijai ar degalams matuoti. Elektros energijos ir kuro suvartojimas nustatoma ± 0,5 % tikslumu; c) sukimosi greitis: aprūpinama prietaisais kompresorių ir ventiliatorių sukimosi greičiui išmatuoti arba sudaromos sąlygoms šiems greičiams apskaičiuoti, jei tiesiogiai jų išmatuoti negalima. Sukimosi greitis matuojamas ±1 % tikslumu; d) slėgis: labai tikslūs manometrai (matavimo tikslumas ±1 %) įrengiami prie kondensatoriaus ir garintuvo bei prie kompresoriaus įleidimo angos, jeigu garintuve yra įrengtas slėgio reguliatorius. 4.2.3. Bandymo sąlygos i) Vidutinė oro temperatūra, palaikoma prie šaldymo įrenginio įleidimo angos, yra 30° C ± 0,5° C. Didžiausias šalčiausio ir šilčiausio taškų temperatūrų skirtumas neviršija 2 K. ii) Kalorimetro kameros arba transporto priemonės įrenginio izoliuoto kėbulo (prie garintuvo įleidimo angos) viduje: čia palaikoma trejopo režimo temperatūra nuo –25 °C iki +12 °C pagal įrenginio techninius duomenis, o vienas temperatūros režimas atitinka mažiausią temperatūrą, gamintojo nurodytą konkrečiai klasei su ±1 °C nuokrypa. Vidutinė vidaus temperatūra palaikoma su ± 0,5 °C nuokrypa. Matuojant šaldymo galingumą, kalorimetro kameroje arba transporto priemonės izoliuotame kėbule palaikoma vienoda šilumos sklaida su ± 1 % nuokrypa. Kartu su bandymui pateikiamu šaldymo įrenginiu gamintojas pateikia: - bandymui pateikiamo įrenginio aprašymo dokumentus, - techninį dokumentą, kuriame nurodyti įrenginio veikimui svarbiausi parametrai ir leidžiamos jų ribos, - bandomos serijos transporto priemonių techninius duomenis, - pažymą apie tai, kurie vilkikai bus naudojami bandymų metu. 4.3. Bandymo procedūra 4.3.1. Bandymas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: šaldymo fazės ir naudingo šaldymo galingumo matavimo trejopu didėjančios temperatūros režimu. a) šaldymo fazė: pradinė kalorimetro kameros arba transporto priemonės temperatūra 30 °C±3 K. Paskui ji mažinama taip: iki –25 °C – 20 °C klasei, iki –13 °C – 10 °C klasei arba iki –2 °C – 0 °C klasei; b) naudingas šaldymo galingumas matuojamas kiekviename temperatūros režimo intervale. Pirmasis bandymas trunka bent keturias valandas kiekvienu temperatūros režimu naudojant (šaldymo įrenginio) termostatą, kad būtų stabilizuotas šilumos perdavimas iš kalorimetro kameros arba transporto priemonės vidaus į išorę. Antrasis bandymas atliekamas be termostato, o juo nustatomas didžiausias šaldymo galingumas, kai vidaus šildytuvo šilumos energija sukuria pusiausvyros sąlygą kiekvienam temperatūros režimui kaip nurodyta 4.2.3 papunktyje. Antrasis bandymas trunka ne mažiau kaip keturias valandas. Prieš pakeičiant temperatūros režimą, kamera arba įrenginys atšildomi rankiniu būdu. Jeigu šaldymo įrenginys gali naudoti įvairius energijos šaltinius, bandymai atliekami atskirai kiekvienam energijos šaltiniui. Jeigu kompresorius yra varomas transporto priemonės varikliu, bandymas atliekamas ir minimaliu kompresoriaus apsukų greičiu, ir nominaliu gamintojo nurodytu kompresoriaus apsukų greičiu. Jeigu kompresorius veikia transporto priemonei judant, bandymas atliekamas gamintojo nurodytu nominaliu kompresoriaus apsukų greičiu. 4.3.2. Ta pati procedūra taikoma ir toliau aprašytam entalpijos metodui, bet šiuo atveju taip pat matuojama garintuvo ventiliatorių šilumos sklaida kiekvieno temperatūros režimo sąlygomis. Šis metodas gali būti taikomas ir transporto priemonės pavyzdžiui bandyti. Šiuo atveju naudingas šaldymo galingumas nustatomas šaldomojo skysčio masės srautą (m) padauginus iš įrenginio išeinančių šaldymo garų (ho) ir skysčio prie įrenginio įleidimo angos (hi) entalpijos skirtumo. Norint gauti naudingą šaldymo galingumą, atimama garintuvo ventiliatorių pagaminta šiluma (Wf). Wf sunku nustatyti, jei garintuvo ventiliatorius varomas išoriniu varikliu, taigi šiuo atveju entalpijos metodas nerekomenduojamas. Kai ventiliatorius varomas vidaus elektros varikliais, elektros energija matuojama atitinkamais įtaisais ±3 % tikslumu, o aušinimo srautas matuojamas ±3 % tikslumu. Šilumos pusiausvyra nustatoma pagal formulę: W0 = (h0–hi) m – Wf. Tinkami metodai aprašyti ISO 971, BS 3122, DIN, NEN ir kituose standartuose. Elektrinis šildytuvas dedamas įrenginio viduje, kad būtų pasiekta šiluminė pusiausvyra. 4.3.3. Atsargumo priemonės Kadangi naudingo šaldymo galingumo bandymai atliekami, kai termostatas yra atjungtas nuo šaldymo įrenginio, laikomasi toliau nurodytų atsargumo priemonių: jeigu įrenginyje yra karštų dujų įpurškimo sistema, bandymo metu ji turi būti atjungta; jeigu šaldymo įrenginyje yra automatinis atskirų cilindrų reguliatorius (kad būtų suderintas šaldymo įrenginio galingumas ir variklio pajėgumas), bandymo metu naudojamas tinkamai temperatūrai reikalingas cilindrų skaičius. 4.3.4. Patikrinimai Tikrinami toliau išvardyti punktai, o taikyti metodai nurodomi bandymo ataskaitoje: i) ar tinkamai veikia atšildymo sistema ir termostatas, ii) ar oro cirkuliavimo greitis atitinka gamintojo nurodytą greitį, Jeigu reikia išmatuoti šaldymo įrenginio garintuvo ventiliatorių oro cirkuliaciją, taikomi metodai, kuriais nustatomos bendros tiekiamo oro sąnaudos. Rekomenduojama taikyti vieną iš galiojančių standartų, kaip antai BS 848, ISO 5801, AMCA 210-85, DIN 24163, NFE 36101, NF X10.102, DIN 4796; iii) ar patikrinimams naudojama gamintojo nurodyta šaldomoji medžiaga. 4.4. Bandymo rezultatas 4.4.1. ATP tikslu šaldymo pajėgumas yra susijęs su vidutine temperatūra prie garintuvo įleidimo angos (-ų). Temperatūros matuokliai apsaugoti nuo radiacijos. 5. NAUDOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IZOLIACINIŲ SAVYBIŲ TIKRINIMAS Tikrinant naudojamų specialių transporto priemonių izoliacines savybes, kaip aprašyta šio priedo 1 papildymo 1 dalies b ir c punktuose, kompetentingos įstaigos gali: taikyti šio papildymo 2.1.1–2.3.2 papunkčiuose aprašytus būdus; paskirti ekspertus, kurie nustatytų, ar transporto priemonę galima priskirti vienai ar kitai izoliuotų transporto priemonių kategorijai. Šie ekspertai atsižvelgia į toliau nurodytus duomenis, o savo išvadas grindžia toliau nurodyta informacija. 5.1. Bendras transporto priemonės patikrinimas Šis patikrinimas – tai transporto priemonės apžiūra, siekiant nustatyti: i) pritvirtinta ar ne patvari gamintojo plokštelė, ii) bendrą izoliavimo dangos konstrukciją, iii) izoliavimo metodą, iv) sienelių pobūdį ir būklę, v) izoliuotos kameros būklę, vi) sienelių storį, taip pat atlikti visą tinkamą transporto priemonės izoliavimo savybių apžiūrą. Tam tikslui ekspertai gali nurodyti išmontuoti transporto priemonės detales ir pareikalauti bet kokių dokumentų, kurių jiems gali prireikti (schemų, patikrinimo ataskaitų, specifikacijų, sąskaitų faktūrų ir kt.). 5.2 Oro nepralaidumo patikrinimas (netaikomas cisternoms) Šį patikrinimą atlieka ryškiai apšviestoje vietoje pastatytos transporto priemonės viduje esantis tikrintojas. Gali būti pasirenkamas bet koks metodas, kurį pritaikius gaunami tikslesni rezultatai. 5.3. Sprendimai i) Jeigu išvados apie bendrą kėbulo būklę yra teigiamos, transporto priemonė ir toliau gali būti naudojama kaip pirmiau nustatytos kategorijos izoliuota transporto priemonė ne ilgiau kaip trejus metus. Jeigu eksperto ar ekspertų išvados yra neigiamos, transporto priemonė gali būti toliau naudojama tik tuo atveju, jeigu nustatomas tinkamas K koeficientas pagal šio papildymo 2.1.1–2.3.2 papunkčiuose aprašytą procedūrą; tokiu atveju ji gali būti naudojama dar šešerius metus. ii) Jeigu tai yra stipriai izoliuota transporto priemonė ir pagal eksperto ar ekspertų išvadas jos kėbulas netinkamas naudoti pagal jos pirminę klasę, bet tinkamas naudoti kaip normaliai izoliuotos transporto priemonės, tai kėbulą galima naudoti pagal atitinkamą klasę dar trejus metus. Šiuo atveju atitinkamai pakeičiami skiriamieji ženklai (kaip nurodyta šio priedo 4 papildyme). iii) Jeigu tai yra tam tikro tipo serijinės gamybos transporto priemonės, atitinkančios šio priedo 1 papildymo 6 dalies nuostatas ir priklausančios vienam savininkui, tikrinama ir kiekviena transporto priemonė atskirai, ir galima išmatuoti ne mažiau kaip 1 % visų transporto priemonių K koeficientą, laikantis šio papildymo 2.1, 2.2 ir 2.3 punktų nuostatų. Jeigu patikrinimo ir matavimų rezultatai yra priimtini, visos šios transporto priemonės gali būti toliau naudojamos kaip pirmiau nustatytos klasės izoliuotos transporto priemonės dar šešerius metus. 6. NAUDOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ŠILUMINIŲ ĮRENGINIŲ EFEKTYVUMO PATIKRINIMAS Norėdama patikrinti kiekvieno naudojamos specialios transporto priemonės šaldytuvo, mechaninės transporto priemonės refrižeratoriaus ir apšildomos transporto priemonės šiluminio įrenginio efektyvumą pagal šio priedo 1 papildymo 1 dalies b ir c punktus, kompetentinga įstaiga gali: taikyti šio papildymo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose aprašytus metodus; arba paskirti ekspertus, kurie taikytų šio papildymo 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytus reikalavimus, kai taikytina, ir tokias nuostatas: 6.1. Transporto priemonės šaldytuvai, išskyrus transporto priemones su eutektinėmis plokštelėmis Tikrinama, ar …