📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APSKRIČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 31 d. Nr. V-804
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2. punktą ir šiuo nutarimu patvirtintos Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos nuostatas:
1. Tvirtinu:
1.1. Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas);
1.2. Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas).
1.3. Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas);
1.4. Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas).
1.5. Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas);
1.6. Tauragės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas).
1.7. Telšių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas);
1.8. Utenos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas).
2. Pavedu Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių viršininkams:
2.1. organizuoti Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planų (toliau vadinama – apskričių planai) įgyvendinimą;
2.2. per vieną mėnesį nuo apskričių planų patvirtinimo parengti ir, suderinus su savivaldybėmis, patvirtinti jiems įgyvendinti reikalingų priemonių planus bei pateikti juos Sveikatos apsaugos ministerijai šioms priemonėms integruoti į Valstybinę sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programą;
2.3. apie apskričių planų įgyvendinimo rezultatus informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją kasmet vasario 1 d. ir rugpjūčio 1 d.
3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui Gediminui Černiauskui.
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804
ALYTAUS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Alytaus apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
2. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.
II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
5. Pagrindiniai uždaviniai:
5.1. suformuoti Alytaus apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;
5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;
5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;
5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;
5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.
III. ESAMA SITUACIJA
6. Alytaus apskričiai priklauso 5 savivaldybės: Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono.
7. 2003 m. sausio 1 d. Alytaus apskrityje gyveno 186 340 arba 5,4 procento visų Lietuvos gyventojų. 38,4 procento visų apskrities gyventojų gyvena Alytaus mieste. Pastaraisiais metais Alytaus apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Tik Alytaus mieste natūralus gyventojų prieaugis 2002 m. buvo teigiamas. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis. 2002 m. ši dalis sudarė 15,6 procento visų apskrities gyventojų.
8. Alytaus apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, palyginus su 2001 m., nežymiai padidėjo ir sudarė 1 661 susirgimų. Tai mažiau negu Lietuvos vidurkis (1 702,2). Apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 12,6 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo kiek didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (57 procentai) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 18,8 procento pacientų mirė dėl piktybinių navikų ir 12 procentų – dėl traumų ir apsinuodijimų.
9. Alytaus apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 34 sveikatos priežiūros įstaigos:
9.1. 4 bendrojo pobūdžio ligoninės;
9.2. 2 specializuotos ligoninės;
9.3. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė;
9.4. 2 reabilitacijos ligoninės;
9.5. 25 ambulatorinės įstaigos, iš jų:
9.5.1. 5 pirminės sveikatos priežiūros centrai;
9.5.2. 1 poliklinika;
9.5.3. 1 ambulatorija;
9.5.6. 1 greitosios medicinos pagalbos stotis;
9.5.7. 17 privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 6 pirminės sveikatos priežiūros, 11 specializuotų ambulatorinių įstaigų).
10. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
11. Alytaus apskrityje veikiančios 34 sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 5 įstaigų steigėja yra Alytaus apskrities viršininkas, 12 – Alytaus apskrities savivaldybių tarybos, 17 – fiziniai asmenys.
12. Alytaus apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 1 298 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 158. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 69,7 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,8.
13. Alytaus apskrityje 10 000 gyventojų tenka 18,7 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40) ir 69,2 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).
14. 2002 m. Alytaus apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 877 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 262,9 tūkst. konsultacijų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 32,9 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 290,2 tūkst. Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos apskrityje nebuvo teikiamos. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 1,17 tūkst. ligonių. 2002 m. apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 1,25 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Alytaus apskritis nežymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
15. Bendras Alytaus apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 91,3 procento šių paslaugų buvo suteikta Alytaus apskrities gyventojams, 8,7 procento – atvykusiems iš kitų apskričių.
IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigose nežymiai išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
17. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Alytaus apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:
18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;
18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;
18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;
18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;
18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;
18.6. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;
18.7. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse.
19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Alytaus apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys taip:
19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 877,0 tūkst. apsilankymų 2002 m. išaugs iki 1 017,4 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 16,0 procentų;
19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 262,9 tūkst. konsultacijų 2002 m. padidės iki 289,3 tūkst. konsultacijų 2005 m., arba 10,0 procentų;
19.3. 2005 m. apskrities gyventojams planuojama suteikti apie 14,72 tūkst. lovadienių dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų;
19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 1,17 tūkst. ligonių 2002 m. iki 1,40 tūkst. ligonių 2005 m., arba 19,7 procento;
19.5. hospitalizacijos atvejų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 32,9 tūkst. 2002 m. iki 26,6 tūkst. 2005 m., arba 19,1 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 39,9 procento stacionarinių paslaugų Alytaus apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių sveikatos priežiūros įstaigose;
19.6. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius pasikeis nežymiai ir 2005 m. sudarys apie 1,28 tūkst. gimdymų.
20. Detalesnis Alytaus apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.
V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS
21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Alytaus apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.
22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:
22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, įgyvendinant Alytaus apskrities sveikatos projektą, finansuojamą iš Pasaulio banko paskolos lėšų, decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;
22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 63 procentus apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 54 procentus). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 60 – 2002 m. išaugs iki 79 – 2005 m.;
22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;
22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;
22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.
23. Stacionarinių paslaugų poreikiams patenkinti paslaugos bus teikiamos adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:
23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 158 – 2002 m. iki 182 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;
23.2. įsteigiant iki 2005 m. 46 dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietas;
23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 1 140 – 2002 m. iki 676 lovų 2005 m., t. y. 464 lovomis, arba 40,7 procento;
23.4. įvertinant dabartiniu metu neefektyviai naudojamas akušerijos lovas Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono ligoninėse iki 2005 m. numatoma uždaryti jose akušerijos skyrius, pagrindinį gimdyvių srautą nukreipiant į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę.
24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.
VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
25. Plano įgyvendinimui numatomų pertvarkymų suvestinė pateikiama 3 priede.
26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.
27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:
27.1. Alytaus apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;
27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;
27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;
27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;
27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.
28. Restruktūrizavus sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
Ministro 2003 m. gruodžio 31 d.
įsakymu Nr. V-804
KLAIPĖDOS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
2. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.
II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
5. Pagrindiniai uždaviniai:
5.1. suformuoti Klaipėdos apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;
5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;
5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;
5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;
5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.
III. ESAMA SITUACIJA
6. Klaipėdos apskričiai priklauso 7 savivaldybės: Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono ir Šilutės rajono.
7. 2003 m. sausio 1 d. Klaipėdos apskrityje gyveno 383 945, arba 11,1 procento, visų Lietuvos gyventojų. 49,9 procento visų apskrities gyventojų gyveno Klaipėdos mieste. Pastaraisiais metais Klaipėdos apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 12,8 procento.
8. Klaipėdos apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, palyginus su 2001 m., nežymiai padidėjo ir sudarė 1 880,5. Tai daugiau negu Lietuvos vidurkis (1 702,2). Apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 10,7 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo kiek mažesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (50,5 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 20,5 procento dėl piktybinių navikų ir 14,0 procentų dėl traumų ir apsinuodijimų.
9. Klaipėdos apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 56 sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios juridinio asmens statusą ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis:
9.1. 9 bendrojo pobūdžio ligoninės;
9.2. 5 specializuotos ligoninės (iš jų 2 psichiatrijos, 3 tuberkuliozės);
9.3. 2 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės;
9.4. 3 reabilitacijos įstaigos;
9.5. 3 greitosios medicinos pagalbos stotys;
9.6. 34 ambulatorinės įstaigos, iš jų:
9.6.1. 15 pirminės sveikatos priežiūros centrų;
9.6.2. 1 poliklinika;
9.6.3. 4 ambulatorijos;
9.6.4. 3 psichikos sveikatos centrai;
9.6.5. 3 bendrosios praktikos gydytojų kabinetai;
9.6.6. 8 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 3 pirminės sveikatos priežiūros, 5 specializuotos ambulatorinės įstaigos).
10. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
11. Klaipėdos apskrityje veikiančios 56 sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, 8 įstaigų steigėjas yra Klaipėdos apskrities viršininkas, 38 – Klaipėdos apskrities savivaldybių tarybos, 8 – fiziniai asmenys ir Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas.
12. Klaipėdos apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 3 625 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 303. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 94,4 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,8.
13. Klaipėdos apskrityje 10 000 gyventojų tenka 27,0 gydytojai specialistai. (Lietuvos vidurkis – 40) ir 107,3 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).
14. 2002 m. Klaipėdos apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 1 669,7 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 566,0 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 105,2 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 864,3 tūkst. Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos buvo teikiamos tik Klaipėdos miesto ligoninėse. Šių paslaugų apimtys 2002 m. sudarė 910 lovadienių. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 2 240 ligonių. 2002 m. gimdymų skaičius apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 2 780. Pagal gimstamumo rodiklį Klaipėdos apskritis atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
15. Bendras Klaipėdos apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 80,0 procentų šių paslaugų buvo suteikta Klaipėdos apskrities gyventojams, 20,0 procentų – atvykusiems iš kitų apskričių.
IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigose augs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
17. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Klaipėdos apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:
18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;
18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;
18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;
18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;
18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;
18.6. stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ligoninėse redukavimas mažinant nepagrįstai didelį ligonių skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;
18.7. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ligoninėse.
19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas prognozuojama, kad Klaipėdos apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys taip:
19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 1 669,7 tūkst. apsilankymų 2002 m. išaugs iki 1 970,2 tūkst. apsilankymų 2005 m., arba jų apimtys padidės 18,0 procentų;
19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 566,0 tūkst. 2002 m. padidės iki 660,1 tūkst. 2005 m., arba 16,6 procento;
19.3. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 910 – 2002 m. iki 23,6 tūkst. – 2005 m. arba išaugs 25,9 karto;
19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 2 240 ligonių 2002 m. iki 3 360 – 2005 m., arba 50,0 procentų;
19.5. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse skaičius sumažės nuo 105,2 tūkst. 2002 m. iki 82,2 tūkst. 2005 m., arba 21,9 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 7,9 procento stacionarinių paslaugų Klaipėdos apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių sveikatos priežiūros įstaigose;
19.6. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius kiek padidės ir 2005 m. sudarys apie 3 000 gimdymų.
20. Detalesnis Klaipėdos apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.
V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS
21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.
22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:
22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 29 – 2002 m. iki 48 – 2005 m., įgyvendinant Klaipėdos apskrities sveikatos projektą, decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;
22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 87–100 procentų apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 71 procentą). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 158 – 2002 m. išaugs iki 205 – 2005 m.;
22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;
22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;
22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.
23. Stacionarinių paslaugų poreikiams patenkinti paslaugos bus teikiamos adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:
23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 303 – 2002 m. iki 360 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;
23.2. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 6 – 2002 m. iki 148 – 2005 m. arba apie 24,7 karto;
23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 3 322 – 2002 m. iki 2 228 lovų 2005 m., t. y. 1 094 lovomis arba 32,9 procento;
23.4. įvertinant dabartiniu metu neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, sumažinamas lovų skaičius ligoninių akušeriniuose skyriuose.
24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.
VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
25. Plano įgyvendinimui numatomi kai kurie struktūriniai pertvarkymai Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigose. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.
26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.
27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:
27.1. Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota ir atitiks gyventojų poreikius;
27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;
27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;
27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;
27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.
28. Restruktūrizavus sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu
Nr. V-804
MARIJAMPOLĖS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Marijampolės apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
2. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.
II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
5. Pagrindiniai uždaviniai:
5.1. suformuoti Marijampolės apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;
5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;
5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;
5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;
5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.
III. ESAMA SITUACIJA
6. Marijampolės apskričiai priklauso 5 savivaldybės: Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono.
7. 2003 m. sausio 1 d. Marijampolės apskrityje gyveno 187 607 arba 5,4 procento visų Lietuvos gyventojų. Pastaraisiais metais Marijampolės apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Marijampolės apskrities natūralus gyventojų neigiamas prieaugis yra mažesnis už Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 16,1 procento.
8. Marijampolės apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 414,8 susirgimų. Palyginti su 2001 m. (1 351,6 susirgimai), šis rodiklis padidėjo. Marijampolės apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 12,9 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (57 procentai) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 17,9 procento dėl piktybinių navikų, 12,6 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.
9. Marijampolės apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 50 sveikatos priežiūros įstaigų:
9.1. 5 bendrojo pobūdžio ligoninės;
9.2. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė;
9.3. 2 greitosios medicinos pagalbos stotys;
9.4. 42 ambulatorinės įstaigos, iš jų:
9.4.1. 7 pirminės sveikatos priežiūros centrai;
9.4.2. 10 ambulatorijų;
9.4.3. 25 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 16 pirminės sveikatos priežiūros, 9 specializuotos ambulatorinės įstaigos).
10. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
11. Marijampolės apskrityje 50 veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėjas yra Marijampolės apskrities viršininkas, 24 sveikatos priežiūros įstaigų – Marijampolės apskrities savivaldybių tarybos, 25 – fiziniai asmenys.
12. Marijampolės apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 1 160 lovų, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 187. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 61,8 (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 1,0.
13. Marijampolės apskritis palyginti blogai aprūpinta sveikatos priežiūros specialistais – 10 000 apskrities gyventojų tenka 26,3 gydytojai (Lietuvos vidurkis – 40) ir 64,2 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).
14. 2002 m. Marijampolės apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 719,3 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 181,9 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 33,1 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 264,9 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių – 100. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 1,7 tūkst. ligonių. 2002 m. gimdymų skaičius Marijampolės apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 1 300. Pagal gimstamumo rodiklį Marijampolės apskritis atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
15. Bendras Marijampolės apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 97,8 procento šių paslaugų buvo suteikta Marijampolės apskrities gyventojams, 2,2 procento – atvykusiems iš kitų apskričių.
IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
17. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Marijampolės apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:
18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;
18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;
18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;
18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;
18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;
18.6. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;
18.7. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse.
19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Marijampolės apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka:
19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 719,3 tūkst. 2002 m. išaugs iki 863,3 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 20,0 procentų;
19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 181,9 tūkst. 2002 m. padidės iki 206,7 tūkst., arba 13,6 procento;
19.3. dienos stacionarų ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 100 lovadienių 2002 m. iki 14 tūkst. 2005 m.;
19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 1,7 tūkst. 2002 m. iki 2,0 tūkst. 2005 m., arba 17,6 procento;
19.5. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 33,1 tūkst. 2002 m. iki 25,6 tūkst. 2005 m., arba 22,7 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje maždaug 42,3 procento stacionarinių paslaugų Marijampolės apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių stacionarinėse įstaigose;
19.6. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius iš esmės liks nepakitęs ir 2005 m. sudarys apie 1,3 tūkst. gimdymų.
20. Detalesnis Marijampolės apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.
V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS
21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.
22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:
22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 33 – 2002 m. iki 50 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;
22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 82 procentus apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 49,3 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 69 – 2002 m. išaugs iki 99 – 2005 m.;
22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;
22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;
22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.
23. Poreikiai stacionarinėms paslaugoms bus tenkinami adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:
23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 187 – 2002 m. iki 191 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;
23.2. įsteigiant iki 2005 m. 40 dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų;
23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 973 – 2002 m. iki 699 lovų 2005 m., t. y. 274 lovomis, arba 28,2 procento.
24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.
VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
25. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.
26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.
27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:
27.1. Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;
27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;
27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;
27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;
27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.
28. Restruktūrizavus sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804
PANEVĖŽIO APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panevėžio apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
2. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.
II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
5. Pagrindiniai uždaviniai:
5.1. suformuoti Panevėžio apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;
5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;
5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;
5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;
5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.
III. ESAMA SITUACIJA
6. Panevėžio apskričiai priklauso 6 savivaldybės: Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Biržų rajono, Kupiškio rajono, Pasvalio rajono ir Rokiškio rajono.
7. 2003 m. sausio 1 d. Panevėžio apskrityje gyveno 297 520, arba 8,6 procento, visų Lietuvos gyventojų. 39,9 procento visų apskrities gyventojų gyvena Panevėžio mieste. Pastaraisiais metais Panevėžio apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Pagal natūralų gyventojų prieaugį Panevėžio apskritis viršija Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 15,4 procento.
8. Panevėžio apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo aukštesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 977,8 susirgimų. Tačiau, palyginti su 2001 m. (2 022,4), šis rodiklis sumažėjo. Panevėžio apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 12,5 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (57,1 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 20,6 procento dėl piktybinių navikų, 11,9 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.
9. Panevėžio apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 46 sveikatos priežiūros įstaigos:
9.1. 5 bendrojo pobūdžio ligoninės;
9.2. 4 specializuotos ligoninės (iš jų 1 tuberkuliozės, 1 psichiatrijos, 1 infekcinių ligų ir 1 priklausomybės ligų centras);
9.3. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė;
9.4. 1 reabilitacijos ligoninė;
9.5. 1 greitosios medicinos pagalbos stotis;
9.6. 34 ambulatorinės įstaigos, iš jų:
9.6.1. 4 pirminės sveikatos priežiūros centrai;
9.6.2. 4 poliklinikos;
9.6.3. 1 psichikos sveikatos centras;
9.6.4. 15 bendrosios praktikos gydytojų kabinetų (iš jų 13 privačių, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis);
9.6.5. 10 konsultacinių kabinetų (iš jų 9 privatūs, dirbantys pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis).
10. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
11. Panevėžio apskrityje veikiančios 46 sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, 5 ligoninių steigėjas – Panevėžio apskrities viršininkas, 18 sveikatos priežiūros įstaigų – Panevėžio apskrities savivaldybių tarybos, 22 – fiziniai asmenys.
12. Panevėžio apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 2 230 lovų, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 269. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, buvo mažesnis negu Lietuvos vidurkis ir sudarė 74,9 lovos. Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,9. 46,3 procento visų apskrities lovų yra Panevėžio mieste esančiose ligoninėse.
13. Panevėžio apskrityje 10 000 gyventojų tenka 18,8 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40), 92,2 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).
14. 2002 m. Panevėžio apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 1 120 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 422 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 64,6 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 658,2 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių – 14,46 tūkst. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 2,1 tūkst. ligonių. Panevėžio apskrities ir savivaldybių ligoninėse 2002 m. buvo 2,39 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Panevėžio apskritis atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
15. Bendras Panevėžio apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 90,8 procento šių paslaugų buvo suteikta Panevėžio apskrities gyventojams, 9,2 procento – atvykusiems iš kitų apskričių.
IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
17. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Panevėžio apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:
18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;
18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;
18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;
18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;
18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;
18.6. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;
18.7. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse.
19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas prognozuojama, kad Panevėžio apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka:
19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 1 120,0 tūkst. – 2002 m. išaugs iki 1 321,6 tūkst. – 2005 m., arba jų apimtys padidės 18 procentų;
19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 422 tūkst. – 2002 m. padidės iki 483 tūkst., arba 14,4 procento;
19.3. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 14,46 tūkst. – 2002 m. iki 25,2 tūkst. – 2005 m., arba 74,3 procento;
19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 2,1 tūkst. –2002 m. iki 2,8 tūkst. – 2005 m., arba 33,3 procento;
19.5. hospitalizacijos atveju bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse skaičius sumažės nuo 64,6 tūkst. – 2002 m. iki 62,0 tūkst. – 2005 m., arba 4 procentais, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 20,8 procento stacionarinių paslaugų Panevėžio apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių sveikatos priežiūros įstaigose;
19.6. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius kiek padidės ir 2005 m. sudarys apie 2,6 tūkst. gimdymų.
20. Detalesnis Panevėžio apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.
V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS
21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.
22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:
22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 24 įstaigų 2002 m. iki 41 – 2005 m. decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;
22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių siekiant, kad iki 2005 m. 80,3 procento apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 58,9 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 117 – 2002 m. išaugs iki 155 – 2005 m.;
22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;
22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;
22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.
23. Poreikių stacionarinėms paslaugoms patenkinimas bus organizuojamas adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:
23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 269 – 2002 m. iki 318 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;
23.2. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 35 – 2002 m. iki 75 – 2005 m. arba apie 2,1 karto;
23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 1 961 – 2002 m. iki 1 629 lovų 2005 m., t. y. 332 lovomis, arba 16,9 procento;
23.4. įvertinant dabartiniu metu neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą Kupiškio ligoninėje, kurioje gimdymų skaičius yra mažesnis negu Strategijoje nustatytas 300 gimdymų per metus minimumas, o atstumai iki kitos ligoninės nesunkiai įveikiami, uždaromas šios ligoninės akušerinis skyrius.
24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.
VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
25. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.
26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.
27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:
27.1. Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;
27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;
27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;
27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;
27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.
28. Restruktūrizavimo rezultate sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804
ŠIAULIŲ APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
2. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.
II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
5. Pagrindiniai uždaviniai:
5.1. suformuoti Šiaulių apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;
5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;
5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;
5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;
5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.
III. ESAMA SITUACIJA
6. Šiaulių apskričiai priklauso 7 savivaldybės: Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono ir Radviliškio rajono.
7. 2003 m. sausio 1 d. Šiaulių apskrityje gyveno 367 166 tūkst., arba 10,6 procento visų Lietuvos gyventojų. 36,2 procento apskrities gyventojų gyvena Šiaulių mieste. Pastaraisiais metais Šiaulių apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Pagal natūralų gyventojų neigiamą prieaugį Šiaulių apskritis viršija Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 14,2 procento.
8. Šiaulių apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 256,5 susirgimų. Palyginti su 2001 m. (1 329,5 susirgimai), šis rodiklis sumažėjo. Šiaulių apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 12,4 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (53,8 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 19,1 procento dėl piktybinių navikų, 12,4 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.
9. Šiaulių apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 76 sveikatos priežiūros įstaigos:
9.1. 7 bendrojo pobūdžio ligoninės;
9.2. 4 specializuotos ligoninės (2 tuberkuliozės, 2 psichiatrijos);
9.3. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė;
9.4. 2 greitosios medicinos pagalbos stotys;
9.5. 62 ambulatorinės įstaigos, iš jų:
9.5.1. 12 pirminės sveikatos priežiūros centrų;
9.5.2. 1 poliklinika (stomatologijos);
9.5.3. 12 ambulatorijų;
9.5.4. 3 psichikos sveikatos centrai;
9.5.5. 1 reabilitacijos centras;
9.5.6. 33 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 6 pirminės sveikatos priežiūros, 23 specializuotos ir 4 mišrios ambulatorinės įstaigos).
10. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
11. Šiaulių apskrityje veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 5 įstaigų steigėjas yra Šiaulių apskrities viršininkas, 38 – Šiaulių apskrities savivaldybių tarybos, 33 – fiziniai asmenys.
12. Šiaulių apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 2 817 lovų, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 398. Bendras lovų skaičius tenkantis 10 000 gyventojų buvo 76,7 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 1,08. Apie 52,6 procento visų apskrities lovų yra Šiaulių mieste esančiose ligoninėse.
13. Šiaulių apskrityje 10 000 gyventojų tenka 27,8 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40) ir 81,1 slaugos specialistų (Lietuvos vidurkis – 77,7).
14. 2002 m. Šiaulių apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 1 350,9 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 482,1 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 79,5 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 698,5 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių – 800. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta
3,1 tūkst. ligonių. Šiaulių apskrities ir savivaldybių ligoninėse 2002 m. buvo 3,08 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Šiaulių apskritis nežymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
15. Bendras Šiaulių apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 97,4 procento šių paslaugų buvo suteikta Šiaulių apskrities gyventojams, 2,6 procento – atvykusiems iš kitų apskričių.
IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
17. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Šiaulių apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:
18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;
18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;
18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;
18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;
18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;
18.6. stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ligoninėse redukavimas, mažinant nepagrįstai didelį ligonių skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;
18.7. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ligoninėse.
19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Šiaulių apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka:
19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 1 350,9 tūkst. 2002 m. išaugs iki 1 567,0 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 16,0 procento;
19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos drau …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.