LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL APSKRIČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANŲ PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 31 d. Nr. V-804 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.

1. punktą ir šiuo nutarimu patvirtintos Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos nuostatas:
2. Tvirtinu: 1.
3. Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas); 1.
4. Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas). 1.
5. Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas); 1.
6. Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas). 1.
7. Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas); 1.
8. Tauragės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas). 1.
9. Telšių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas); 1.
10. Utenos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas).
11. Pavedu Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių viršininkams: 2.
12. organizuoti Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planų (toliau vadinama – apskričių planai) įgyvendinimą; 2.
13. per vieną mėnesį nuo apskričių planų patvirtinimo parengti ir, suderinus su savivaldybėmis, patvirtinti jiems įgyvendinti reikalingų priemonių planus bei pateikti juos Sveikatos apsaugos ministerijai šioms priemonėms integruoti į Valstybinę sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programą; 2.
14. apie apskričių planų įgyvendinimo rezultatus informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją kasmet vasario 1 d. ir rugpjūčio 1 d.
15. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui Gediminui Černiauskui. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804 ALYTAUS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
16. Alytaus apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
17. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
18. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui. II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
19. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
20. Pagrindiniai uždaviniai: 5.
21. suformuoti Alytaus apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą; 5.
22. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą; 5.
23. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą; 5.
24. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo; 5.
25. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. III. ESAMA SITUACIJA
26. Alytaus apskričiai priklauso 5 savivaldybės: Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono.
27. 2003 m. sausio 1 d. Alytaus apskrityje gyveno 186 340 arba 5,4 procento visų Lietuvos gyventojų. 38,4 procento visų apskrities gyventojų gyvena Alytaus mieste. Pastaraisiais metais Alytaus apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Tik Alytaus mieste natūralus gyventojų prieaugis 2002 m. buvo teigiamas. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis. 2002 m. ši dalis sudarė 15,6 procento visų apskrities gyventojų.
28. Alytaus apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, palyginus su 2001 m., nežymiai padidėjo ir sudarė 1 661 susirgimų. Tai mažiau negu Lietuvos vidurkis (1 702,2). Apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 12,6 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo kiek didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,
29. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (57 procentai) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 18,8 procento pacientų mirė dėl piktybinių navikų ir 12 procentų – dėl traumų ir apsinuodijimų.
30. Alytaus apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 34 sveikatos priežiūros įstaigos: 9.
31. 4 bendrojo pobūdžio ligoninės; 9.
32. 2 specializuotos ligoninės; 9.
33. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė; 9.
34. 2 reabilitacijos ligoninės; 9.
35. 25 ambulatorinės įstaigos, iš jų: 9.5.
36. 5 pirminės sveikatos priežiūros centrai; 9.5.
37. 1 poliklinika; 9.5.
38. 1 ambulatorija; 9.5.
39. 1 greitosios medicinos pagalbos stotis; 9.5.
40. 17 privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 6 pirminės sveikatos priežiūros, 11 specializuotų ambulatorinių įstaigų).
41. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
42. Alytaus apskrityje veikiančios 34 sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 5 įstaigų steigėja yra Alytaus apskrities viršininkas, 12 – Alytaus apskrities savivaldybių tarybos, 17 – fiziniai asmenys.
43. Alytaus apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 1 298 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo –
44. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 69,7 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,
46. Alytaus apskrityje 10 000 gyventojų tenka 18,7 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40) ir 69,2 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).
47. 2002 m. Alytaus apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 877 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 262,9 tūkst. konsultacijų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 32,9 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 290,2 tūkst. Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos apskrityje nebuvo teikiamos. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 1,17 tūkst. ligonių. 2002 m. apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 1,25 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Alytaus apskritis nežymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
48. Bendras Alytaus apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 91,3 procento šių paslaugų buvo suteikta Alytaus apskrities gyventojams, 8,7 procento – atvykusiems iš kitų apskričių. IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
49. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigose nežymiai išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
50. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
51. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Alytaus apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos: 18.
52. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra; 18.
53. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas; 18.
54. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas; 18.
55. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas; 18.
56. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose; 18.
57. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę; 18.
58. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse.
59. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Alytaus apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys taip: 19.
60. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 877,0 tūkst. apsilankymų 2002 m. išaugs iki 1 017,4 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 16,0 procentų; 19.
61. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 262,9 tūkst. konsultacijų 2002 m. padidės iki 289,3 tūkst. konsultacijų 2005 m., arba 10,0 procentų; 19.
62. 2005 m. apskrities gyventojams planuojama suteikti apie 14,72 tūkst. lovadienių dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų; 19.
63. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 1,17 tūkst. ligonių 2002 m. iki 1,40 tūkst. ligonių 2005 m., arba 19,7 procento; 19.
64. hospitalizacijos atvejų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 32,9 tūkst. 2002 m. iki 26,6 tūkst. 2005 m., arba 19,1 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 39,9 procento stacionarinių paslaugų Alytaus apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių sveikatos priežiūros įstaigose; 19.
65. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius pasikeis nežymiai ir 2005 m. sudarys apie 1,28 tūkst. gimdymų.
66. Detalesnis Alytaus apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede. V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS
67. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Alytaus apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.
68. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma: 22.
69. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, įgyvendinant Alytaus apskrities sveikatos projektą, finansuojamą iš Pasaulio banko paskolos lėšų, decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse; 22.
70. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 63 procentus apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 54 procentus). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 60 – 2002 m. išaugs iki 79 – 2005 m.; 22.
71. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis; 22.
72. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją; 22.
73. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.
74. Stacionarinių paslaugų poreikiams patenkinti paslaugos bus teikiamos adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui: 23.
75. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 158 – 2002 m. iki 182 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio; 23.
76. įsteigiant iki 2005 m. 46 dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietas; 23.
77. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 1 140 – 2002 m. iki 676 lovų 2005 m., t. y. 464 lovomis, arba 40,7 procento; 23.
78. įvertinant dabartiniu metu neefektyviai naudojamas akušerijos lovas Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono ligoninėse iki 2005 m. numatoma uždaryti jose akušerijos skyrius, pagrindinį gimdyvių srautą nukreipiant į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę.
79. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede. VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
80. Plano įgyvendinimui numatomų pertvarkymų suvestinė pateikiama 3 priede.
81. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.
82. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad: 27.
83. Alytaus apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais; 27.
84. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės; 27.
85. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas; 27.
86. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams; 27.
87. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.
88. Restruktūrizavus sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos Ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804 KLAIPĖDOS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
89. Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
90. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
91. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui. II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
92. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
93. Pagrindiniai uždaviniai: 5.
94. suformuoti Klaipėdos apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą; 5.
95. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą; 5.
96. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą; 5.
97. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo; 5.
98. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. III. ESAMA SITUACIJA
99. Klaipėdos apskričiai priklauso 7 savivaldybės: Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono ir Šilutės rajono.
100. 2003 m. sausio 1 d. Klaipėdos apskrityje gyveno 383 945, arba 11,1 procento, visų Lietuvos gyventojų. 49,9 procento visų apskrities gyventojų gyveno Klaipėdos mieste. Pastaraisiais metais Klaipėdos apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 12,8 procento.
101. Klaipėdos apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, palyginus su 2001 m., nežymiai padidėjo ir sudarė 1 880,
102. Tai daugiau negu Lietuvos vidurkis (1 702,2). Apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 10,7 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo kiek mažesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,
103. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (50,5 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 20,5 procento dėl piktybinių navikų ir 14,0 procentų dėl traumų ir apsinuodijimų.
104. Klaipėdos apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 56 sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios juridinio asmens statusą ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis: 9.
105. 9 bendrojo pobūdžio ligoninės; 9.
106. 5 specializuotos ligoninės (iš jų 2 psichiatrijos, 3 tuberkuliozės); 9.
107. 2 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės; 9.
108. 3 reabilitacijos įstaigos; 9.
109. 3 greitosios medicinos pagalbos stotys; 9.
110. 34 ambulatorinės įstaigos, iš jų: 9.6.
111. 15 pirminės sveikatos priežiūros centrų; 9.6.
112. 1 poliklinika; 9.6.
113. 4 ambulatorijos; 9.6.
114. 3 psichikos sveikatos centrai; 9.6.
115. 3 bendrosios praktikos gydytojų kabinetai; 9.6.
116. 8 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 3 pirminės sveikatos priežiūros, 5 specializuotos ambulatorinės įstaigos).
117. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
118. Klaipėdos apskrityje veikiančios 56 sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, 8 įstaigų steigėjas yra Klaipėdos apskrities viršininkas, 38 – Klaipėdos apskrities savivaldybių tarybos, 8 – fiziniai asmenys ir Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas.
119. Klaipėdos apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 3 625 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo –
120. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 94,4 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,
122. Klaipėdos apskrityje 10 000 gyventojų tenka 27,0 gydytojai specialistai. (Lietuvos vidurkis – 40) ir 107,3 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).
123. 2002 m. Klaipėdos apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 1 669,7 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 566,0 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 105,2 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 864,3 tūkst. Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos buvo teikiamos tik Klaipėdos miesto ligoninėse. Šių paslaugų apimtys 2002 m. sudarė 910 lovadienių. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 2 240 ligonių. 2002 m. gimdymų skaičius apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 2
124. Pagal gimstamumo rodiklį Klaipėdos apskritis atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
125. Bendras Klaipėdos apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 80,0 procentų šių paslaugų buvo suteikta Klaipėdos apskrities gyventojams, 20,0 procentų – atvykusiems iš kitų apskričių. IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
126. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigose augs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
127. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
128. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Klaipėdos apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos: 18.
129. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra; 18.
130. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas; 18.
131. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas; 18.
132. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas; 18.
133. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose; 18.
134. stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ligoninėse redukavimas mažinant nepagrįstai didelį ligonių skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę; 18.
135. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ligoninėse.
136. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas prognozuojama, kad Klaipėdos apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys taip: 19.
137. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 1 669,7 tūkst. apsilankymų 2002 m. išaugs iki 1 970,2 tūkst. apsilankymų 2005 m., arba jų apimtys padidės 18,0 procentų; 19.
138. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 566,0 tūkst. 2002 m. padidės iki 660,1 tūkst. 2005 m., arba 16,6 procento; 19.
139. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 910 – 2002 m. iki 23,6 tūkst. – 2005 m. arba išaugs 25,9 karto; 19.
140. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 2 240 ligonių 2002 m. iki 3 360 – 2005 m., arba 50,0 procentų; 19.
141. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse skaičius sumažės nuo 105,2 tūkst. 2002 m. iki 82,2 tūkst. 2005 m., arba 21,9 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 7,9 procento stacionarinių paslaugų Klaipėdos apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių sveikatos priežiūros įstaigose; 19.
142. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius kiek padidės ir 2005 m. sudarys apie 3 000 gimdymų.
143. Detalesnis Klaipėdos apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede. V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS
144. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.
145. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma: 22.
146. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 29 – 2002 m. iki 48 – 2005 m., įgyvendinant Klaipėdos apskrities sveikatos projektą, decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse; 22.
147. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 87–100 procentų apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 71 procentą). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 158 – 2002 m. išaugs iki 205 – 2005 m.; 22.
148. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis; 22.
149. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją; 22.
150. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.
151. Stacionarinių paslaugų poreikiams patenkinti paslaugos bus teikiamos adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui: 23.
152. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 303 – 2002 m. iki 360 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio; 23.
153. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 6 – 2002 m. iki 148 – 2005 m. arba apie 24,7 karto; 23.
154. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 3 322 – 2002 m. iki 2 228 lovų 2005 m., t. y. 1 094 lovomis arba 32,9 procento; 23.
155. įvertinant dabartiniu metu neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, sumažinamas lovų skaičius ligoninių akušeriniuose skyriuose.
156. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede. VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
157. Plano įgyvendinimui numatomi kai kurie struktūriniai pertvarkymai Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigose. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.
158. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.
159. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad: 27.
160. Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota ir atitiks gyventojų poreikius; 27.
161. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės; 27.
162. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas; 27.
163. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams; 27.
164. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.
165. Restruktūrizavus sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804 MARIJAMPOLĖS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
166. Marijampolės apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
167. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
168. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui. II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
169. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
170. Pagrindiniai uždaviniai: 5.
171. suformuoti Marijampolės apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą; 5.
172. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą; 5.
173. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą; 5.
174. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo; 5.
175. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. III. ESAMA SITUACIJA
176. Marijampolės apskričiai priklauso 5 savivaldybės: Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono.
177. 2003 m. sausio 1 d. Marijampolės apskrityje gyveno 187 607 arba 5,4 procento visų Lietuvos gyventojų. Pastaraisiais metais Marijampolės apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Marijampolės apskrities natūralus gyventojų neigiamas prieaugis yra mažesnis už Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 16,1 procento.
178. Marijampolės apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 414,8 susirgimų. Palyginti su 2001 m. (1 351,6 susirgimai), šis rodiklis padidėjo. Marijampolės apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 12,9 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,
179. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (57 procentai) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 17,9 procento dėl piktybinių navikų, 12,6 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.
180. Marijampolės apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 50 sveikatos priežiūros įstaigų: 9.
181. 5 bendrojo pobūdžio ligoninės; 9.
182. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė; 9.
183. 2 greitosios medicinos pagalbos stotys; 9.
184. 42 ambulatorinės įstaigos, iš jų: 9.4.
185. 7 pirminės sveikatos priežiūros centrai; 9.4.
186. 10 ambulatorijų; 9.4.
187. 25 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 16 pirminės sveikatos priežiūros, 9 specializuotos ambulatorinės įstaigos).
188. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
189. Marijampolės apskrityje 50 veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėjas yra Marijampolės apskrities viršininkas, 24 sveikatos priežiūros įstaigų – Marijampolės apskrities savivaldybių tarybos, 25 – fiziniai asmenys.
190. Marijampolės apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 1 160 lovų, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo –
191. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 61,8 (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 1,
193. Marijampolės apskritis palyginti blogai aprūpinta sveikatos priežiūros specialistais – 10 000 apskrities gyventojų tenka 26,3 gydytojai (Lietuvos vidurkis – 40) ir 64,2 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).
194. 2002 m. Marijampolės apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 719,3 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 181,9 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 33,1 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 264,9 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių –
195. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 1,7 tūkst. ligonių. 2002 m. gimdymų skaičius Marijampolės apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 1
196. Pagal gimstamumo rodiklį Marijampolės apskritis atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
197. Bendras Marijampolės apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 97,8 procento šių paslaugų buvo suteikta Marijampolės apskrities gyventojams, 2,2 procento – atvykusiems iš kitų apskričių. IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
198. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
199. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
200. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Marijampolės apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos: 18.
201. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra; 18.
202. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas; 18.
203. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas; 18.
204. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas; 18.
205. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose; 18.
206. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę; 18.
207. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse.
208. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Marijampolės apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka: 19.
209. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 719,3 tūkst. 2002 m. išaugs iki 863,3 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 20,0 procentų; 19.
210. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 181,9 tūkst. 2002 m. padidės iki 206,7 tūkst., arba 13,6 procento; 19.
211. dienos stacionarų ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 100 lovadienių 2002 m. iki 14 tūkst. 2005 m.; 19.
212. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 1,7 tūkst. 2002 m. iki 2,0 tūkst. 2005 m., arba 17,6 procento; 19.
213. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 33,1 tūkst. 2002 m. iki 25,6 tūkst. 2005 m., arba 22,7 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje maždaug 42,3 procento stacionarinių paslaugų Marijampolės apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių stacionarinėse įstaigose; 19.
214. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius iš esmės liks nepakitęs ir 2005 m. sudarys apie 1,3 tūkst. gimdymų.
215. Detalesnis Marijampolės apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede. V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS
216. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.
217. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma: 22.
218. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 33 – 2002 m. iki 50 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse; 22.
219. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 82 procentus apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 49,3 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 69 – 2002 m. išaugs iki 99 – 2005 m.; 22.
220. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis; 22.
221. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją; 22.
222. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.
223. Poreikiai stacionarinėms paslaugoms bus tenkinami adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui: 23.
224. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 187 – 2002 m. iki 191 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio; 23.
225. įsteigiant iki 2005 m. 40 dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų; 23.
226. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 973 – 2002 m. iki 699 lovų 2005 m., t. y. 274 lovomis, arba 28,2 procento.
227. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede. VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
228. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.
229. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.
230. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad: 27.
231. Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais; 27.
232. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės; 27.
233. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas; 27.
234. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams; 27.
235. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.
236. Restruktūrizavus sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804 PANEVĖŽIO APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
237. Panevėžio apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
238. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
239. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui. II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
240. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
241. Pagrindiniai uždaviniai: 5.
242. suformuoti Panevėžio apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą; 5.
243. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą; 5.
244. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą; 5.
245. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo; 5.
246. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. III. ESAMA SITUACIJA
247. Panevėžio apskričiai priklauso 6 savivaldybės: Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Biržų rajono, Kupiškio rajono, Pasvalio rajono ir Rokiškio rajono.
248. 2003 m. sausio 1 d. Panevėžio apskrityje gyveno 297 520, arba 8,6 procento, visų Lietuvos gyventojų. 39,9 procento visų apskrities gyventojų gyvena Panevėžio mieste. Pastaraisiais metais Panevėžio apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Pagal natūralų gyventojų prieaugį Panevėžio apskritis viršija Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 15,4 procento.
249. Panevėžio apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo aukštesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 977,8 susirgimų. Tačiau, palyginti su 2001 m. (2 022,4), šis rodiklis sumažėjo. Panevėžio apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 12,5 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,
250. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (57,1 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 20,6 procento dėl piktybinių navikų, 11,9 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.
251. Panevėžio apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 46 sveikatos priežiūros įstaigos: 9.
252. 5 bendrojo pobūdžio ligoninės; 9.
253. 4 specializuotos ligoninės (iš jų 1 tuberkuliozės, 1 psichiatrijos, 1 infekcinių ligų ir 1 priklausomybės ligų centras); 9.
254. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė; 9.
255. 1 reabilitacijos ligoninė; 9.
256. 1 greitosios medicinos pagalbos stotis; 9.
257. 34 ambulatorinės įstaigos, iš jų: 9.6.
258. 4 pirminės sveikatos priežiūros centrai; 9.6.
259. 4 poliklinikos; 9.6.
260. 1 psichikos sveikatos centras; 9.6.
261. 15 bendrosios praktikos gydytojų kabinetų (iš jų 13 privačių, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis); 9.6.
262. 10 konsultacinių kabinetų (iš jų 9 privatūs, dirbantys pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis).
263. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
264. Panevėžio apskrityje veikiančios 46 sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, 5 ligoninių steigėjas – Panevėžio apskrities viršininkas, 18 sveikatos priežiūros įstaigų – Panevėžio apskrities savivaldybių tarybos, 22 – fiziniai asmenys.
265. Panevėžio apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 2 230 lovų, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo –
266. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, buvo mažesnis negu Lietuvos vidurkis ir sudarė 74,9 lovos. Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,
267. 46,3 procento visų apskrities lovų yra Panevėžio mieste esančiose ligoninėse.
268. Panevėžio apskrityje 10 000 gyventojų tenka 18,8 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40), 92,2 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).
269. 2002 m. Panevėžio apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 1 120 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 422 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 64,6 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 658,2 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių – 14,46 tūkst. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 2,1 tūkst. ligonių. Panevėžio apskrities ir savivaldybių ligoninėse 2002 m. buvo 2,39 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Panevėžio apskritis atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
270. Bendras Panevėžio apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 90,8 procento šių paslaugų buvo suteikta Panevėžio apskrities gyventojams, 9,2 procento – atvykusiems iš kitų apskričių. IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
271. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
272. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
273. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Panevėžio apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos: 18.
274. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra; 18.
275. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas; 18.
276. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas; 18.
277. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas; 18.
278. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose; 18.
279. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę; 18.
280. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse.
281. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas prognozuojama, kad Panevėžio apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka: 19.
282. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 1 120,0 tūkst. – 2002 m. išaugs iki 1 321,6 tūkst. – 2005 m., arba jų apimtys padidės 18 procentų; 19.
283. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 422 tūkst. – 2002 m. padidės iki 483 tūkst., arba 14,4 procento; 19.
284. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 14,46 tūkst. – 2002 m. iki 25,2 tūkst. – 2005 m., arba 74,3 procento; 19.
285. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 2,1 tūkst. –2002 m. iki 2,8 tūkst. – 2005 m., arba 33,3 procento; 19.
286. hospitalizacijos atveju bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse skaičius sumažės nuo 64,6 tūkst. – 2002 m. iki 62,0 tūkst. – 2005 m., arba 4 procentais, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 20,8 procento stacionarinių paslaugų Panevėžio apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių sveikatos priežiūros įstaigose; 19.
287. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius kiek padidės ir 2005 m. sudarys apie 2,6 tūkst. gimdymų.
288. Detalesnis Panevėžio apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede. V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS
289. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.
290. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma: 22.
291. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 24 įstaigų 2002 m. iki 41 – 2005 m. decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse; 22.
292. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių siekiant, kad iki 2005 m. 80,3 procento apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 58,9 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 117 – 2002 m. išaugs iki 155 – 2005 m.; 22.
293. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis; 22.
294. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją; 22.
295. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.
296. Poreikių stacionarinėms paslaugoms patenkinimas bus organizuojamas adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui: 23.
297. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 269 – 2002 m. iki 318 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio; 23.
298. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 35 – 2002 m. iki 75 – 2005 m. arba apie 2,1 karto; 23.
299. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 1 961 – 2002 m. iki 1 629 lovų 2005 m., t. y. 332 lovomis, arba 16,9 procento; 23.
300. įvertinant dabartiniu metu neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą Kupiškio ligoninėje, kurioje gimdymų skaičius yra mažesnis negu Strategijoje nustatytas 300 gimdymų per metus minimumas, o atstumai iki kitos ligoninės nesunkiai įveikiami, uždaromas šios ligoninės akušerinis skyrius.
301. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede. VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
302. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.
303. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.
304. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad: 27.
305. Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais; 27.
306. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės; 27.
307. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas; 27.
308. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams; 27.
309. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.
310. Restruktūrizavimo rezultate sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804 ŠIAULIŲ APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
311. Šiaulių apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
312. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
313. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui. II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
314. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
315. Pagrindiniai uždaviniai: 5.
316. suformuoti Šiaulių apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą; 5.
317. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą; 5.
318. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą; 5.
319. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo; 5.
320. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. III. ESAMA SITUACIJA
321. Šiaulių apskričiai priklauso 7 savivaldybės: Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono ir Radviliškio rajono.
322. 2003 m. sausio 1 d. Šiaulių apskrityje gyveno 367 166 tūkst., arba 10,6 procento visų Lietuvos gyventojų. 36,2 procento apskrities gyventojų gyvena Šiaulių mieste. Pastaraisiais metais Šiaulių apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Pagal natūralų gyventojų neigiamą prieaugį Šiaulių apskritis viršija Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 14,2 procento.
323. Šiaulių apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 256,5 susirgimų. Palyginti su 2001 m. (1 329,5 susirgimai), šis rodiklis sumažėjo. Šiaulių apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 12,4 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,
324. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (53,8 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 19,1 procento dėl piktybinių navikų, 12,4 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.
325. Šiaulių apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 76 sveikatos priežiūros įstaigos: 9.
326. 7 bendrojo pobūdžio ligoninės; 9.
327. 4 specializuotos ligoninės (2 tuberkuliozės, 2 psichiatrijos); 9.
328. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė; 9.
329. 2 greitosios medicinos pagalbos stotys; 9.
330. 62 ambulatorinės įstaigos, iš jų: 9.5.
331. 12 pirminės sveikatos priežiūros centrų; 9.5.
332. 1 poliklinika (stomatologijos); 9.5.
333. 12 ambulatorijų; 9.5.
334. 3 psichikos sveikatos centrai; 9.5.
335. 1 reabilitacijos centras; 9.5.
336. 33 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 6 pirminės sveikatos priežiūros, 23 specializuotos ir 4 mišrios ambulatorinės įstaigos).
337. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
338. Šiaulių apskrityje veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 5 įstaigų steigėjas yra Šiaulių apskrities viršininkas, 38 – Šiaulių apskrities savivaldybių tarybos, 33 – fiziniai asmenys.
339. Šiaulių apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 2 817 lovų, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo –
340. Bendras lovų skaičius tenkantis 10 000 gyventojų buvo 76,7 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 1,
341. Apie 52,6 procento visų apskrities lovų yra Šiaulių mieste esančiose ligoninėse.
342. Šiaulių apskrityje 10 000 gyventojų tenka 27,8 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40) ir 81,1 slaugos specialistų (Lietuvos vidurkis – 77,7).
343. 2002 m. Šiaulių apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 1 350,9 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 482,1 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 79,5 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 698,5 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių –
344. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 3,1 tūkst. ligonių. Šiaulių apskrities ir savivaldybių ligoninėse 2002 m. buvo 3,08 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Šiaulių apskritis nežymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
345. Bendras Šiaulių apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 97,4 procento šių paslaugų buvo suteikta Šiaulių apskrities gyventojams, 2,6 procento – atvykusiems iš kitų apskričių. IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
346. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
347. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
348. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Šiaulių apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos: 18.
349. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra; 18.
350. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas; 18.
351. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas; 18.
352. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas; 18.
353. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose; 18.
354. stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ligoninėse redukavimas, mažinant nepagrįstai didelį ligonių skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę; 18.
355. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ligoninėse.
356. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Šiaulių apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka: 19.
357. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 1 350,9 tūkst. 2002 m. išaugs iki 1 567,0 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 16,0 procento; 19.
358. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 482,1 tūkst. 2002 m. padidės iki 530,3 tūkst., arba 10 procentų; 19.
359. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 800 – 2002 m. iki 27,1 tūkst. 2005 m., arba 33,9 karto; 19.
360. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 3,1 tūkst. 2002 m. iki 3,9 tūkst. 2005 m. arba 25,8 procento; 19.
361. hospitalizacijos atvejų bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse skaičius sumažės nuo 79,5 tūkst. 2002 m. iki 60,7 tūkst. 2005 m. arba 23,6 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 17,4 procento stacionarinių paslaugų Šiaulių apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių stacionarinėse įstaigose; 19.
362. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius kiek padidės ir 2005 m. sudarys apie 3,1 tūkst. gimdymų.
363. Detalesnis Šiaulių apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede. V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS
364. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.
365. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma: 22.
366. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 33 – 2002 m. iki 50 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse; 22.
367. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 72 procentus apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 58,2 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 143 – 2002 m. išaugs iki 188 – 2005 m.; 22.
368. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis; 22.
369. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją; 22.
370. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.
371. Poreikiai stacionarinėms paslaugoms bus tenkinami adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui: 23.
372. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 398 – 2002 m. iki 427 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio; 23.
373. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 4 – 2002 m. iki 88 – 2005 m., arba 22 kartus; 23.
374. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 2 419 – 2002 m. iki 1 778 – 1 900 lovų 2005 m., t. y. 641 – 519 lovų, arba 26,5 – 21,5 procento; 23.
375. įvertinant dabartiniu metu kai kuriose ligoninėse neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, ligoninėse, kuriose gimdymų skaičius yra mažesnis negu 300 per metus, o atstumai iki kitos ligoninės nesunkiai įveikiami, akušeriniai skyriai uždaromi. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, bus uždaromi akušeriniai skyriai Pakruojo ir Naujosios Akmenės ligoninėse.
376. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede. VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
377. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.
378. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.
379. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad: 27.
380. Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais; 27.
381. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės; 27.
382. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas; 27.
383. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams; 27.
384. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.
385. Restruktūrizavus sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804 TAURAGĖS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
386. Tauragės apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
387. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
388. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui. II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
389. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
390. Pagrindiniai uždaviniai: 5.
391. suformuoti Tauragės apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą; 5.
392. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą; 5.
393. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą; 5.
394. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo; 5.
395. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. III. ESAMA SITUACIJA
396. Tauragės apskričiai priklauso 4 savivaldybės: Tauragės rajono, Jurbarko rajono, Šilalės rajono ir Pagėgių savivaldybė.
397. 2003 m. sausio 1 d. Tauragės apskrityje gyveno 133 473, arba 3,85 procento visų Lietuvos gyventojų. Pastaraisiais metais Tauragės apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Pagal natūralų gyventojų neigiamą prieaugį Tauragės apskritis viršija Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 15 procentų.
398. Tauragės apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 555,9 susirgimų. Palyginti su 2001 m. (1 393,4 susirgimai), šis rodiklis padidėjo. Tauragės apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. buvo 13,1 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris sudarė 11,
399. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (58,2 procentai) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 17,3 procento dėl piktybinių navikų, 12,1 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.
400. Tauragės apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 30 sveikatos priežiūros įstaigų: 9.
401. 3 bendrojo pobūdžio ligoninės; 9.
402. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė; 9.
403. 1 GMP stotis; 9.
404. 25 ambulatorinės įstaigos, iš jų: 9.4.
405. 7 pirminės sveikatos priežiūros centrai; 9.4.
406. 2 psichikos sveikatos centrai; 9.4.
407. 6 ambulatorijos; 9.4.
408. 10 privačių pirminės sveikatos priežiūros ambulatorinių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
409. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
410. Tauragės apskrityje 30 veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėjas – Tauragės apskrities viršininkas, 19 sveikatos priežiūros įstaigų – Tauragės apskrities savivaldybių tarybos, 10 – fiziniai asmenys.
411. Tauragės apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 724 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo –
412. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 54,2 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,
414. Tauragės apskrityje 10 000 gyventojų tenka 19,4 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40) ir 59,8 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).
415. 2002 m. Tauragės apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 429,4 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 152,1 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 18,6 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 150,4 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių –
416. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 1 070 ligonių. Tauragės apskrities ir savivaldybių ligoninėse 2002 m. buvo 880 gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Tauragės apskritis lenkia Lietuvos vidurkį.
417. Bendras Tauragės apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 96,8 procento šių paslaugų buvo suteikta Tauragės apskrities gyventojams, 3,2 procento – atvykusiems iš kitų apskričių. IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
418. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Tauragės apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
419. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
420. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Tauragės apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos: 18.
421. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra; 18.
422. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas; 18.
423. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas; 18.
424. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas; 18.
425. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose; 18.
426. stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ligoninėse redukavimas, mažinant nepagrįstai didelį ligonių skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę; 18.
427. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ligoninėse.
428. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Tauragės apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka: 19.
429. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 429,4 tūkst. 2002 m. išaugs iki 515,3 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 20,0 procentų; 19.
430. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 152,1 tūkst. 2002 m. padidės iki 172,9 tūkst., arba 13,7 procento; 19.
431. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 500 – 2002 m. iki 4,3 tūkst. 2005 m., arba išaugs 8,6 karto; 19.
432. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 1,07 tūkst. 2002 m. iki 1,4 tūkst. 2005 m., arba 30,8 procento; 19.
433. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 18,6 tūkst. 2002 m. iki 14,8 tūkst. 2005 m., arba 20,4 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 47,8 procento stacionarinių paslaugų Tauragės apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių stacionarinėse įstaigose; 19.
434. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius kiek padidės ir 2005 m. sudarys apie 1 100 gimdymų.
435. Detalesnis Tauragės apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede. V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS
436. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Tauragės apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.
437. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma: 22.
438. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 25 – 2002 m. iki 34 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse; 22.
439. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 56,9 procento apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 37,4 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 34 – 2002 m. išaugs iki 50 – 2005 m.; 22.
440. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis; 22.
441. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją; 22.
442. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.
443. Poreikiai stacionarinėms paslaugoms bus tenkinami adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui: 23.
444. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 132 – 2002 m. iki 161 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio; 23.
445. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 10 – 2002 m. iki 45 – 2005 m., arba apie 4,5 karto; 23.
446. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 592 – 2002 m. iki 324–375 lovų 2005 m., t. y. 268–217 lovų, arba 45,3–36,6 procento; 23.
447. įvertinant dabartiniu metu ligoninėse neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, mažinamas akušerinių lovų skaičius Tauragės apskrities ligoninėje, o nepasiekus 300 gimdymų per metus akušeriniai skyriai turės būti uždaromi Jurbarko ir Šilalės ligoninėse.
448. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede. VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
449. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Tauragės apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.
450. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.
451. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad: 27.
452. Tauragės apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais; 27.
453. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės; 27.
454. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas; 27.
455. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams; 27.
456. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.
457. Restruktūrizavus sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804 TELŠIŲ APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
458. Telšių apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
459. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
460. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui. II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
461. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
462. Pagrindiniai uždaviniai: 5.
463. suformuoti Telšių apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą; 5.
464. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą; 5.
465. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą; 5.
466. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo; 5.
467. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. III. ESAMA SITUACIJA
468. Telšių apskričiai priklauso 4 savivaldybės: Telšių rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono ir Rietavo.
469. 2003 m. sausio 1 d. Telšių apskrityje gyveno 179 137, arba 5,2 procento visų Lietuvos gyventojų. Pastaraisiais metais Telšių apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Natūralus neigiamas gyventojų prieaugis 1 000 gyventojų Telšių apskrityje yra žemesnis už Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 13,4 procento.
470. Telšių apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 442,1 susirgimų. Palyginti su 2001 m. (1 516,4 susirgimai), šis rodiklis pagerėjo. Telšių apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 11,7 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo kiek mažesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,
471. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (52,9 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 17,5 procento dėl piktybinių navikų, 13,2 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.
472. Telšių apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 39 sveikatos priežiūros įstaigos: 9.
473. 3 bendrojo pobūdžio ligoninės; 9.
474. 4 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės; 9.
475. 32 ambulatorinės įstaigos, iš jų: 9.3.
476. 9 pirminės sveikatos priežiūros centrai; 9.3.
477. 16 ambulatorijų; 9.3.
478. 7 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
479. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
480. Telšių apskrityje 39 veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėjas yra Telšių apskrities viršininkas, 31 sveikatos priežiūros įstaigos – Telšių apskrities savivaldybių tarybos, 7 – fiziniai asmenys.
481. Telšių apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 970 lovų, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo –
482. Bendras lovų skaičius tenkantis 10 000 gyventojų sudarė 54,1 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 1,
484. Telšių apskrityje 10 000 gyventojų tenka 21,3 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40) ir 74,5 slaugos specialistų (Lietuvos vidurkis – 77,7).
485. 2002 m. Telšių apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 578,5 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 195,3 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 27,2 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 208,9 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių –
486. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 1,52 tūkst. ligonių. Telšių apskrities ir savivaldybių ligoninėse 2002 m. buvo 1,34 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Telšių apskritis lenkia Lietuvos vidurkį.
487. Bendras Telšių apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 97,0 procentai šių paslaugų buvo suteikta Telšių apskrities gyventojams, 3,0 procentai – atvykusiems iš kitų apskričių. IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
488. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiant plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Telšių apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
489. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
490. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Telšių apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos: 18.
491. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra; 18.
492. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas; 18.
493. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas; 18.
494. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas; 18.
495. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose; 18.
496. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę; 18.
497. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse.
498. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Telšių apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka: 19.
499. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 578,5 tūkst. 2002 m. išaugs iki 651,6 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 12,6 procento; 19.
500. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 195,3 tūkst. 2002 m. padidės iki 201,3 tūkst., arba 3,1 procento; 19.
501. dienos stacionarų ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 380 – 2002 m. iki 4,8 tūkst. 2005 m., arba 12,6 karto; 19.
502. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 1,52 tūkst. 2002 m. iki 1,96 tūkst. 2005 m., arba 28,9 procento; 19.
503. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 27,2 tūkst. 2002 m. iki 23,1 tūkst. 2005 m., arba 15,1 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 43,6 procento stacionarinių paslaugų Telšių apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių sveikatos priežiūros įstaigose; 19.
504. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius 2005 m. padidės ir sudarys apie 1,41 tūkst. gimdymų.
505. Detalesnis Telšių apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede. V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS
506. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Telšių apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.
507. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma: 22.
508. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 32 – 2002 m. iki 38 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse; 22.
509. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 98,1 procento apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 86,7 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 83 – 2002 m. išaugs iki 111 – 2005 m.; 22.
510. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis; 22.
511. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją; 22.
512. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.
513. Poreikiai stacionarinėms paslaugoms bus tenkinami adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui: 23.
514. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 181 – 2002 m. iki 190 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio; 23.
515. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 5 – 2002 m. iki 35 – 2005 m.; 23.
516. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 789 – 2002 m. iki 643 lovų 2005 m., t. y. 146 lovomis, arba 18,5 procento; 23.
517. įvertinant dabartiniu metu kai kuriose ligoninėse neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, bus mažinamas lovų skaičius visose apskrities ligoninėse.
518. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede. VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
519. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Telšių apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.
520. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.
521. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad: 27.
522. Telšių apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais; 27.
523. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės; 27.
524. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas; 27.
525. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams; 27.
526. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.
527. Restruktūrizavus sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804 UTENOS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
528. Utenos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.
529. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.
530. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui. II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
531. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.
532. Pagrindiniai uždaviniai: 5.
533. suformuoti Utenos apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą; 5.
534. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą; 5.
535. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą; 5.
536. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo; 5.
537. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. III. ESAMA SITUACIJA
538. Utenos apskričiai priklauso 6 savivaldybės: Utenos rajono, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Visagino ir Zarasų rajono.
539. 2003 m. sausio 1 d. Utenos apskrityje gyveno 183 131, arba 5,3 procento visų Lietuvos gyventojų. Pastaraisiais metais Utenos apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Pagal natūralų neigiamą gyventojų prieaugį, tenkantį 1 000 gyventojų, Utenos apskritis daugiau negu 2 kartus viršija Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 17 procentų.
540. Utenos apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 579,8 susirgimų. Palyginti su 2001 m. (1 632,0 susirgimai), šis rodiklis sumažėjo. Utenos apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 14,5 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,
541. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (57,5 procentai) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 18,2 procento dėl piktybinių navikų, 12,7 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.
542. Utenos apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 20 sveikatos priežiūros įstaigų: 9.
543. 6 bendrojo pobūdžio ligoninės; 9.
544. 2 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės; 9.
545. 1 GMP stotis; 9.
546. 11 ambulatorinės įstaigos, iš jų: 9.3.
547. 5 pirminės sveikatos priežiūros centrai; 9.3.
548. 1 poliklinika; 9.3.
549. 1 ambulatorija; 9.3.
550. 1 psichikos sveikatos centras; 9.3.
551. 3 privatūs BPG kabinetai, dirbantys pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
552. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.
553. Utenos apskrityje 20 veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėjas yra Utenos apskrities viršininkas, 16 sveikatos priežiūros įstaigų – Utenos apskrities savivaldybių tarybos, 3 – fiziniai asmenys.
554. Utenos apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 1 255 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo –
555. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 68,5 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,
557. Utenos apskrityje 10 000 gyventojų tenka 26,1 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40) ir 78,6 slaugos specialistų (Lietuvos vidurkis – 77,7).
558. 2002 m. Utenos apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 814,5 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 225,8 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 29,9 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 235,9 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių –
559. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 1 100 ligonių. 2002 m. Utenos apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 1 090 gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Utenos apskritis žymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
560. Bendras Utenos apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 95,5 procento šių paslaugų buvo suteikta Utenos apskrities gyventojams, 4,5 procento – atvykusiems iš kitų apskričių. IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ
561. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiant plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Utenos apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.
562. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.
563. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Utenos apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos: 18.
564. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra; 18.
565. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas; 18.
566. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas; 18.
567. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas; 18.
568. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose; 18.
569. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę; 18.
570. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse.
571. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Utenos apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka: 19.
572. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 814,5 tūkst. 2002 m. išaugs iki 977,2 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 20,0 procentų; 19.
573. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 225,8 tūkst. 2002 m. padidės iki 263,1 tūkst., arba 16,5 procento; 19.
574. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 120 – 2002 m. iki 4,8 tūkst. 2005 m., arba išaugs 40 kartų; 19.
575. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 1,1 tūkst. 2002 m. iki 1,5 tūkst. 2005 m., arba 36,4 procento; 19.
576. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 29,9 tūkst. 2002 m. iki 25,1 tūkst. 2005 m., arba 16,1 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 47,1 procento stacionarinių paslaugų Utenos apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių stacionarinėse įstaigose; 19.
577. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir nesitikint gimstamumo rodiklio gerėjimo, prognozuojama, kad gimdymų skaičius kiek sumažės ir 2005 m. sudarys apie 1 000 gimdymų.
578. Detalesnis Utenos apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede. V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS
579. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Utenos apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.
580. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma: 22.
581. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 11 – 2002 m. iki 25 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse; 22.
582. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 66 procentus apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 18,5 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 24 – 2002 m. išaugs iki 79 – 2005 m.; 22.
583. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis; 22.
584. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją; 22.
585. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.
586. Poreikiai stacionarinėms paslaugoms bus tenkinami adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui: 23.
587. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 171 – 2002 m. iki 217 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio; 23.
588. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 10 – 2002 m. iki 49 – 2005 m., arba 4,9 karto; 23.
589. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 1 084 – 2002 m. iki 773 lovų 2005 m., t. y. 311 lovų, arba 28,7 procento; 23.
590. įvertinant dabartiniu metu kai kuriose ligoninėse neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, bus naikinami akušerijos skyriai Ignalinos, Molėtų ir Zarasų rajono ligoninėse. Tuo atveju, jeigu realus gimdyvių srautų pasiskirstymas, panaikinus minėtus skyrius, neatitiks šio plano 1 priede nurodytam pasiskirstymui ir gimdymų skaičius Anykščių rajono ir Visagino savivaldybių ligoninėse bus mažesnis negu 300 gimdymų per metus, akušeriniai skyriai jose turėtų būti uždaryti, o gimdyvės nuo 2006 m. sausio 1 d. nukreipiamos į Utenos apskrities ligoninę.
591. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede. VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
592. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Utenos apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.
593. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.
594. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad: 27.
595. Utenos apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais; 27.
596. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės; 27.
597. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas; 27.
598. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams; 27.
599. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.
600. Restruktūrizavus sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius. ______________ Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plano 1 priedas PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PASISKIRSTYMAS ALYTAUS APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m. tūkstančiais Savivaldybės Rodikliai Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius Gimdymų skaičius ligonių skaičius lovadienių skaičius 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 Alytaus miesto ir rajono 525,7 609,8 164,1 180,6 18,2 14,9 157,5 113,6 - 7,04 0,47 0,68 0,71 1,28 Druskininkų 132,3 153,5 30,6 33,6 4,5 3,6 30,8 29,1 - 3,20 0,14 0,15 0,12 - Lazdijų rajono 90,9 105,5 35,2 38,8 4,4 3,5 33,1 27,9 - 1,92 0,25 0,25 0,22 - Varėnos rajono 128,1 148,6 33,0 36,3 5,8 4,6 68,8 42,5 - 2,56 0,31 0,32 0,20 - Alytaus apskritis 877,0 1 017,4 262,9 289,3 32,9 26,6 290,2 213,1 - 14,72 1,17 1,40 1,25 1,28 Pastabos:
601. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.
602. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą. ______________ Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plano 2 priedas ALYTAUS APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m. Savivaldybės Rodikliai Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius Akušerijos lovų skaičius Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis, % Gydytojų specialistų skaičius Slaugos specialistų skaičius 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 Alytaus miesto ir rajono 609 359 - 22 70 100 35 30 27 35 38 54 183 186 696 711 Druskininkų 133 93 - 10 28 25 7 - 15 17 70 72 53 54 185 193 Lazdijų rajono 141 89 - 6 30 27 8 - 7 12 43 55 48 49 175 186 Varėnos rajono 257 135 - 8 30 30 10 - 11 15 66 70 65 66 233 245 Alytaus apskritis 1 140 676 - 46 158 182 60 30 60 79 54 63 349 355 1 289 1 335 Pastabos:
603. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.
604. Mažinant suaugusiųjų ir vaikų tuberkuliozės stacionarines paslaugas, Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninėje lovų skaičius, 2005 m. palyginus su 2002 m., sumažinamas 20 lovų, Valkininkų vaikų ligoninėje „Pušelė“ – 30 lovų. ______________ Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plano 3 priedas ALYTAUS APSKRITYJE VEIKIANČIŲ LIGONINIŲ REORGANIZAVIMAS 2003–2005 m. Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas Įstaigos steigėjas Reorganizavimo būdas Įvykdymo terminas Atsakingi vykdytojai
605. Druskininkų ligoninė Druskininkų savivaldybės taryba Uždaromi specializuoti skyriai (kardiologijos, infekcinių ligų, neurologijos, psichosomatinis, akušerijos ir kiti). 2005 m. Druskininkų savivaldybės taryba, Lazdijų rajono savivaldybės taryba, Varėnos rajono savivaldybės taryba
606. Lazdijų ligoninė Lazdijų rajono savivaldybės taryba
607. Varėnos ligoninė Varėnos rajono savivaldybės taryba Pastaba. Lovų skaičius visose apskrityje veikiančiose ligoninėse bus koreguojamas (didinamas arba mažinamas) vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą. ______________ Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plano 1 priedas PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PASISKIRSTYMAS KLAIPĖDOS APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m. tūkstančiais Savivaldybės Rodikliai Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius Gimdymų skaičius ligonių skaičius lovadienių skaičius 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 Klaipėdos miesto 949,2 1 120,0 390,1 464,8 78,7 60,0 606,1 479,7 0,91 18,69 0,62 1,50 2,08 2,27 Klaipėdos rajono 177,5 209,4 34,0 37,9 4,2 3,2 29,8 25,6 - 0,98 0,47 0,40 - - Kretingos rajono 161,5 190,6 40,1 43,1 5,4 5,2 37,2 36,5 - 0,77 0,42 0,65 0,39 0,42 Neringos miesto 17,1 20,2 0,5 0,5 - - - - - - 0,06 0,06 - - Palangos miesto 73,6 86,8 25,4 28,5 2,5 1,8 15,4 14,1 - 0,77 0,10 0,13 - - Skuodo rajono 72,7 85,8 19,7 21,6 3,6 3,1 25,8 24,8 - 0,48 0,18 0,18 - - Šilutės rajono 218,1 257,4 56,2 63,7 10,8 8,9 150,0 71,4 - 1,87 0,39 0,44 0,31 0,31 Klaipėdos apskritis 1 669,7 1 970,2 566,0 660,1 105,2 82,2 864,3 652,1 0,91 23,56 2,24 3,36 2,78 3,00 Pastabos:
608. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.
609. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą. ______________ Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plano 2 priedas KLAIPĖDOS APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m. Savivaldybės Rodikliai Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius Akušerijos lovų skaičius Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis, % Gydytojų specialistų skaičius Slaugos specialistų skaičius 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 Klaipėdos miesto 2 381 1 654 6 117 88 180 40 33 70 98 62 87 743 758 2475 2496–2545 Klaipėdos rajono 100 82 - 6 68 35 - - 24 25 100 100 51 47 261 261–262 Kretingos rajono 141 120 - 5 47 47 12 5 22 26 95 100 59 57 292 292–295 Neringos miesto - - - - 10 10 - - 3 3 100 100 - - 12 12–13 Palangos miesto 60 46 - 5 20 18 - - 8 11 100 100 69 63 297 297–299 Skuodo rajono 85 80 - 3 25 25 - - 9 12 60 90 34 40 176 170–177 Šilutės rajono 555 246 - 12 45 45 10 5 22 30 76 95 79 82 608 608–610 Klaipėdos apskritis 3 322 2 228 6 148 303 360 62 43 158 205 71 87-100 1 035 1 047 4 121 4136–4201 Pastaba. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio. ______________ Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plano 3 priedas KLAIPĖDOS APSKRITYJE VEIKIANČIŲ LIGONINIŲ REORGANIZAVIMAS 2003–2005 m. Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas Įstaigos steigėjas Reorganizavimo būdas Įvykdymo terminas Atsakingi vykdytojai
610. Skuodo ligoninė Skuodo rajono savivaldybės taryba Prijungiama prie Klaipėdos apskrities ligoninės. 2003 m. Klaipėdos apskrities viršininkas, Skuodo rajono savivaldybės taryba
611. Palangos ligoninė Palangos miesto savivaldybės taryba Prijungiama prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės. 2003 m. Sveikatos apsaugos ministerija, Palangos miesto savivaldybės taryba
612. Klaipėdos vaikų tuberkuliozės ligoninė „Smiltelė“ Klaipėdos apskrities viršininkas Prijungiamos prie Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės. 2004 m. Klaipėdos apskrities viršininkas
613. Šilutės vaikų tuberkuliozės ligoninė „Eglutė“
614. Priekulės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba Reorganizuojama skaidymo būdu, išdalijant paslaugas Klaipėdos ligoninei ir Gargždų ligoninei. 2003 m. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba Pastaba. Lovų skaičius Klaipėdos apskrityje veikiančiose ligoninėse bus koreguojamas (didinamas arba mažinamas) vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą. ______________ Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plano 1 priedas PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PASISKIRSTYMAS MARIJAMPOLĖS APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m. tūkstančiais Savivaldybės Rodikliai Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius Gimdymų skaičius ligonių skaičius lovadienių skaičius 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 Marijampolės 285,1 342,2 80,4 90,4 14,4 11,5 115,7 95,5 0,1 5,5 0,6 0,7 0,6 0,6 Kalvarijos 51,1 61,3 7,1 8,2 1,5 1,1 14,5 7,7 - - 0,2 0,2 - - Kazlų Rūdos 66,5 79,8 10,7 12,3 1,4 0,9 18,3 10,5 - 2,0 0,2 0,2 - - Šakių rajono 131,4 157,7 40,8 47,3 7,4 5,4 57,0 37,8 - 3,0 0,3 0,4 0,3 0,3 Vilkaviškio rajono 185,2 222,3 42,9 48,5 8,4 6,7 59,4 46,9 - 3,5 0,4 0,5 0,4 0,4 Marijampolės apskritis 719,3 863,3 181,9 206,7 33,1 25,6 264,9 198,4 0,1 14,0 1,7 2,0 1,3 1,3 Pastabos:
615. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.
616. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą. ______________ Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plano 2 priedas MARIJAMPOLĖS APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m. Savivaldybės Rodikliai Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius Akušerijos lovų skaičius Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis, % Gydytojų specialistų skaičius Slaugos specialistų skaičius 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 Marijampolės 410 345 - 20 50 70 10 10 25 35 46,8 75,5 226 250–270 478 480–500 Kalvarijos 52 30 - - 22 17 - - 5 7 67,7 83,3 26 25–30 62 50–60 Kazlų Rūdos 80 40 - 5 22 18 - - 12 13 88,6 95,0 40 35–40 80 80–85 Šakių rajono 226 124 - 5 42 35 15 6 18 21 57,5 83,3 97 95–100 260 300–330 Vilkaviškio rajono 205 160 - 10 51 51 7 6 9 23 31,0 71,1 105 100–110 324 330–350 Marijampolės apskritis 973 699 - 40 187 191 32 22 69 99 49,3 82,0 494 505–550 1 204 1240–1325 Pastaba. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio. ______________ Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plano 3 priedas MARIJAMPOLĖS APSKRITYJE VEIKIANČIŲ LIGONINIŲ REORGANIZAVIMAS iki 2005 m. Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas Įstaigos steigėjas Reorganizavimo būdas Įvykdymo terminas Atsakingi vykdytojai
617. Marijampolės ligoninė Marijampolės apskrities viršininkas Marijampolės ligoninei perduodamos Vilkaviškio ligoninės tuberkuliozės gydymo paslaugos. 2005 m. Marijampolės apskrities viršininkas, Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba
618. Vilkaviškio ligoninė Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba
619. Šakių ligoninė Šakių rajono savivaldybės taryba Šakių ligoninei perduodamos Kudirkos Naumiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos. 2004 m. Šakių rajono savivaldybės taryba Pastaba. Lovų skaičius Marijampolės apskrityje veikiančiose ligoninėse koreguojamas (didinamas arba mažinamas) vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą. ______________ Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plano 1 priedas PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PASISKIRSTYMAS PANEVĖŽIO APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m. tūkstančiais Savivaldybės Rodikliai Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius Gimdymų skaičius ligonių skaičius lovadienių skaičius 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 Panevėžio miesto 458,0 540,4 247,1 287,6 38,7 38,3 341,8 323,2 13,80 19,00 0,4 0,7 1,50 1,60 Panevėžio rajono 191,0 225,4 50,4 66,9 - - - - - - 0,6 0,6 - - Biržų rajono 102,0 120,4 21,6 21,8 6,4 7,9 48,1 81,6 0,20 1,20 - 0,2 0,25 0,30 Kupiškio rajono 85,0 100,3 20,7 22,7 4,8 3,0 38,3 20,2 - 0,90 0,3 0,4 0,10 - Pasvalio rajono 106,0 125,1 27,7 29,0 5,2 5,0 44,3 39,3 0,40 1,20 0,3 0,4 0,30 0,40 Rokiškio rajono 178,0 210,0 54,5 55,0 9,5 7,8 185,7 55,9 0,06 2,90 0,5 0,5 0,24 0,30 Panevėžio apskritis 1 120,0 1 321,6 422,0 483,0 64,6 62,0 658,2 520,2 14,46 25,20 2,1 2,8 2,39 2,60 Pastabos:
620. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.
621. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą. ______________ Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plano 2 priedas PANEVĖŽIO APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m. Savivaldybės Rodikliai Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius Akušerijos lovų skaičius Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis, % Gydytojų specialistų skaičius Slaugos specialistų skaičius 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 2002 2005 Panevėžio miesto 1 016 990 14 35 78 120 25 25 66 70 79,2 85,8 342 343 1 455 1 461 Panevėžio rajono - - - - 57 54 - - 17 29 70,1 100,0 30 33 196 198 Biržų rajono 150 264 8 14 30 30 8 4 12 19 55,8 96,4 53 55 269 289 Kupiškio rajono 144 65 - 4 20 25 3 - 5 11 23,2 73,2 35 33 251 242 Pasvalio rajono 146 130 12 12 34 39 7 7 10 15 54,0 83,9 46 52 257 258 Rokiškio rajono 505 180 1 10 50 50 6 5 7 11 17,2 32,0 52 54 315 315 Panevėžio apskritis 1 961 1 629 35 75 269 318 49 41 117 155 58,9 80,3 558 570 2 743 2 763 Pastabos:
622. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.
623. Biržų rajone 2002 m. veikė Likėnų sanatorija., 2003 m. ji buvo reorganizuota į Likėnų reabilitacijos ligoninę, kurioje buvo 190 lovų. Nors iki 2005 m. pabaigos Likėnų reabilitacijos ligoninėje numatoma sumažinti lovų skaičių iki 150, tačiau bendras lovų skaičius Biržų rajono savivaldybėje 2005 m., palyginus su 2002 m., auga dėl to, kad Likėnų reabilitacijos ligoninės lovos neatsispindi 2002 m. apskaitoje. ______________ Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plano 3 priedas PANEVĖŽIO APSKRITYJE VEIKIANČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ REORGANIZAVIMAS 2003–2005 m. Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas Įstaigos steigėjas Reorganizavimo būdas Įvykdymo terminas Atsakingi vykdytojai
624. Rokiškio psichiatrijos ligoninė Rokiškio rajono savivaldybės taryba
625. Reorganizuojama skaidymo būdu, išdalijant paslaugas: ● dalį suaugusiųjų psichiatrijos paslaugų – Panevėžio ligoninei; ● likusią dalį suaugusiųjų psichiatrijos paslaugų – Rokiškio ligoninei; ● vaikų psichiatrijos paslaugas – Šiaulių ligoninei.
626. Paslaugų teikimui psichinėmis ligomis sergantiems ligoniams, padariusiems nusikalstamą veiką, įsteigiama biudžetinė specialios paskirties įstaiga (steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija). 2005 m. Sveikatos apsaugos ministerija, Panevėžio apskrities viršininkas, Rokiškio rajono savivaldybės taryba
627. Panevėžio tuberkuliozės ligoninė Panevėžio apskrities viršininkas Sujungiamos Panevėžio infekcinė ligoninė ir Panevėžio tuberkuliozės ligoninė, įsteigiant 160 lovų naują juridinį asmenį – Apskrities užkrečiamųjų ligų centrą (steigėjas - Panevėžio apskrities viršininkas). 2004 m. Panevėžio apskrities viršininkas
628. Panevėžio infekcinė ligoninė
629. Biržų ligoninė Biržų rajono savivaldybės taryba Panaikinamas tuberkuliozės skyrius. 2004 m. Biržų rajono savivaldybės taryba
630. Biržų rajono poliklinikos Vabalninko ambulatorijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė Biržų rajono savivaldybės taryba Prijungiama prie Biržų ligoninės. 2004 m. Biržų rajono savivaldybės taryba
631. Kupiškio ligoninė Kupiškio rajono savivaldybės taryba · Uždaromas akušerijos skyrius; · Kupiškio ligoninei perduodamos Kupiškio pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos; · Ambulatorinių konsultacijų padalinys perkeliamas į ligoninės patalpas. 2004 m. Kupiškio rajono savivaldybės taryba
632. Pasvalio ligoninė Pasvalio rajono savivaldybės taryba ● Terapijos skyrius sujungiamas su Neurologijos skyriumi; ● Chirurgijos skyrius sujungiamas su Traumatologijos skyriumi. 2004 m. Pasvalio rajono savivaldybės taryba
633. Rokiškio rajono ligoninė Rokiškio rajono savivaldybės taryba Prijungus dalį suaugusiųjų psichiatrijos paslaugų iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės, įsteigiamas 50 lovų psichiatrijos skyrius. 2004 m. Rokiškio rajono savivaldybės taryba
634. Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė Panevėžio miesto savivaldybės taryba Sveikatos priežiūros paslaugos integruojamos su socialinėmis paslaugomis, finansuojamomis ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, įsteigiant socialinių paslaugų skyrių. 2004 m. Panevėžio miesto savivaldybės taryba
635. Panevėžio rajono poliklinikos Ramygalos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė Panevėžio rajono savivaldybės taryba Sveikatos priežiūros paslaugos integruojamos su socialinėmis paslaugomis, finansuojamomis ne iš Privalomojo sveikatos draudimo