{"html": "

2.3.3. Pagal Įstatymo 5 straipsnį teisėjų darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti sudaro laikas nuo 1990 m. kovo 11 d., kurį asmuo dirbo teisėju Lietuvos teritorijoje veikiančiuose teismuose (Konstituciniame Teisme, bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose) arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu bet kokio tarptautinio teismo teisėju; jeigu asmuo teisėjo darbo stažą įgijo dirbdamas teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, jo įgytas teisėjo darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti sumuojamas Vyriausybės patvirtintų Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.

\n

Šiame kontekste paminėtina, kad Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus Vyriausybė patvirtino savo 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 „Dėl Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2003 m. sausio 25 d.

\n

2.3.4. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems Įstatymo nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokio dydžio teisėjų valstybinė pensija skiriama asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, atitinkantiems Įstatymo nustatytas sąlygas, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo: asmenims, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 35 procentų šio dydžio (1 punktas); asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio (2 punktas); asmenims, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 10 procentų šio dydžio (3 punktas).

\n

2.3.5. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjų valstybines pensijas skiria ir moka Nacionalinė teismų administracija. Pagal šio straipsnio 4 dalį apie aplinkybes, turinčias įtakos teisėjų valstybinei pensijai mokėti, šių pensijų gavėjai privalo pranešti Nacionalinei teismų administracijai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos; jeigu apie šias aplinkybes nepranešama ir dėl to pensija permokama, permokėtos pensijos dydis išieškomas iš pensijos gavėjo, neapribojant kokiu nors terminu, Nacionalinės teismų administracijos vadovo sprendimu Įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka.

\n

2.3.6. Apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio; pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija (t. y. Nacionalinė teismų administracija) (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).

\n

Šiame kontekste paminėtina ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2002 m. liepos 2 d., 2006 m. gruodžio 12 d. redakcijos), pagal kurią valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį paskirtų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama inter alia teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

\n

2.3.7. Įstatymo 4 straipsnyje (2002 m. liepos 2 d. redakcija) buvo nustatyti atvejai, kai teisėjo valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama: teisėjo įgaliojimai nutrūko apkaltos proceso tvarka (1 punktas); teisėjas atleidžiamas iš teisėjo pareigų, nes savo poelgiu pažemino teisėjo vardą (2 punktas); įsiteisėja asmenį apkaltinęs teismo nuosprendis (neatsižvelgiant į atleidimą nuo bausmės atlikimo, vėlesnį teistumo išnykimą ar panaikinimą) (3 punktas); asmuo gauna kitos valstybės pensiją (4 punktas); asmuo dirbo arba tarnavo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1–8 punktuose išvardytose struktūrose (šiais atvejais asmens teisė gauti teisėjo valstybinę pensiją nustatoma remiantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka patvirtintu tarnybų ir pareigų sąrašu) (5 punktas); asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas (6 punktas).

\n

Šiame kontekste paminėtina, kad Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies (2000 m. birželio 13 d. redakcija) 1–8 punktuose, į kuriuos daroma nuoroda Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) 5 punkte, yra išvardytos atitinkamos Lietuvą okupavusių režimų (sovietų bei nacistinės Vokietijos) struktūros, o pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį (2000 m. birželio 13 d. redakcija) atitinkamų tarnybų ir pareigų sąrašą tvirtina Vyriausybė.

\n

Kartu paminėtina, kad Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl 1939–1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo „1939–1990 metų okupacijų represinės struktūros, tarnybos ir pareigos, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos“ 9 bei 12 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai“ Valstybinių pensijų įstatymo (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) 11 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939–1990 metais tarnavo ar dirbo šiame įstatyme nenurodytose kitose institucijose (struktūrose), buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 52 straipsniui, o ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tarnybų ir pareigų, kurias tose kitose institucijose (struktūrose) ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, – prieštaraujančia Konstitucijos 5, 52 straipsniams.

\n

Paminėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 bei 4 dalių ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 20 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (kurio 2 straipsniu Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnis buvo išdėstytas nauja – 2000 m. birželio 13 d. – redakcija) pagal jo pasirašymo ir paskelbimo tvarką buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai. Po to Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4, 5 dalys nebuvo keičiamos ar papildomos.

\n

2.3.8. Įstatymo 10 straipsnyje yra nustatytas dar vienas atvejis, kai paskirtoji teisėjų valstybinė pensija asmeniui yra nemokama: teisėjų valstybinės pensijos gavėjui, kuriam ši pensija buvo paskirta, persikėlus nuolat gyventi į užsienį, pensija toliau mokama, jeigu asmens darbo teisėju Lietuvos Respublikos teismuose stažas yra ne mažesnis kaip 20 metų (1 dalis); jei persikėlusio nuolat gyventi į užsienį pensijos gavėjo darbo teisėju stažas yra mažesnis negu 20 metų, teisėjų valstybinė pensija išmokama išvykimo mėnesį paskirtos (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka atitinkamai apribotos) pensijos dydžio už 6 mėnesius į priekį ir toliau nebemokama (2 dalis).

\n

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio (2005 m. liepos 1 d. redakcija) 1 dalį pensininkui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę paskirta pensija jam mokama, inter alia jei pensininkas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose.

\n
3.Apibendrinant konstatuotina, kad Seimo 2002 m. liepos 2 d. priimtame ir 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme buvo įtvirtintas toks teisinis reguliavimas (jį aiškinant ir kitų įstatymų kontekste), pagal kurį teisėjų valstybinė pensija (viena iš valstybinių pensijų rūšių) traktuojama kaip viena iš teisėjų socialinių (materialinių) garantijų nutrūkus teisėjo įgaliojimams, kuri yra siejama su teisėjo konstituciniu statusu. Ši pensija asmeniui galėjo būti skiriama tik po to, kai asmuo buvo sukakęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ir buvo nutrukę jo teisėjo įgaliojimai, be to, tas asmuo turėjo būti įgijęs ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą; jeigu buvęs teisėjas persikėlė nuolat gyventi į užsienį, o jo darbo teisėju Lietuvos Respublikos teismuose stažas buvo mažesnis kaip 20 metų, jam, nors jis ir atitiko visas šiame įstatyme nustatytas sąlygas teisėjų valstybinei pensijai gauti, teisėjų valstybinės pensijos mokėjimas turėjo būti nutrauktas.
\n

Asmenys, turintys teisę į teisėjų valstybinę pensiją ir teisę į kitas valstybines pensijas, turėjo pasirinkti, kuri viena iš šių valstybinių pensijų turėjo būti mokama (išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri pagal įstatymus galėjo būti mokama su viena iš valstybinių pensijų). Be to, buvo įtvirtinta maksimali visų asmens gaunamų pensijų suma (kai asmuo turėjo gauti ne vieną, bet kelias pagal įvairius įstatymus paskirtas pensijas), kuri negalėjo būti didesnė negu užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydis; vadinasi, nors buvo deklaruota principinė nuostata, kad teisėjų valstybinės pensijos dydis priklauso nuo teisėjo darbo stažo ir nuo teisėjo darbo užmokesčio, gauto paskutinius 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metus, vidurkio (asmenims, įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą skiriama 45 procentų darbo užmokesčio vidurkio dydžio teisėjų valstybinė pensija, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 35 procentų, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 20 procentų, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 10 procentų), ši nuostata buvo „neutralizuota“, nes faktiškai mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydis priklausė nuo to, kokias ir kokio dydžio pensijas asmuo turėjo gauti pagal kitus įstatymus.

\n

Taigi teisėjų valstybinė pensija buvo (ir yra) vienas iš asmens, gaunančio šią pensiją, socialinių garantijų sistemos integruotų elementų (nes mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydis buvo (ir yra) susietas su kitomis asmens, gaunančio šią pensiją, socialinėmis garantijomis).

\n
4.Nors, kaip minėta, ginčijama Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas“ aiškintina kituose Įstatymo straipsniuose (jų dalyse), taip pat kituose įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, tas kitas teisinis reguliavimas šioje konstitucinės justicijos byloje nėra tyrimo dalykas inter alia atitinkamų nuostatų atitikties Konstitucijai aspektu. Joks šio Konstitucinio Teismo nutarimo teiginys, skirtas minėtam visuminiam teisiniam reguliavimui aiškinti, savaime negali būti interpretuojamas kaip išreiškiantis poziciją, kad atitinkamos įstatymų (inter alia Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo) nuostatos dera su Konstitucija.
\n
5.Konstatuotina, kad Įstatymo 4 straipsnyje (2002 m. liepos 2 d. redakcija) (inter alia jo ginčijamoje nuostatoje) įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo skirtas dviem teisinėms situacijoms: 1) teisėjų valstybinė pensija buvusiam teisėjui neskiriama; 2) paskirta teisėjų valstybinė pensija buvusiam teisėjui nemokama. Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) 1, 2, 5 punktuose buvo nustatyti pagrindai, kada teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o 3, 4, 6 punktuose – kada ši pensija neskiriama, o jeigu buvo paskirta – tada ji nemokama. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo ginčijama nuostata skirta šioms teisinėms situacijoms: 1) teisėjų valstybinė pensija buvusiam teisėjui neskiriama, nors jis ir atitinka visas Įstatyme nustatytas sąlygas, tačiau turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas; 2) buvusiam teisėjui, kuriam buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija, ši pensija nebemokama, nes jis turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas.
\n
6.Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) 6 punktas buvo keičiamas:
\n
–Seimo 2004 m. lapkričio 4 d. priimto ir 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo, Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymo trečiojo skirsnio 1 straipsniu buvo nustatyta: „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas“;
\n
–Seimo 2005 m. gegužės 19 d. priimto ir 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo penktojo skirsnio 1 straipsniu buvo nustatyta: „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas“;
\n
–Seimo 2006 m. birželio 8 d. priimto ir 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu buvo nustatyta: „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas“.
\n
7.Palyginus Įstatymo 4 straipsnio 6 punkte (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą su Įstatymo 4 straipsnio 6 punkte (ne tik 2002 m. liepos 2 d., bet ir 2004 m. lapkričio 4 d., 2005 m. gegužės 19 d., 2006 m. birželio 8 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu matyti, kad, nors ginčijamas teisinis reguliavimas buvo keičiamas (nes buvo keičiami kiti teisės aktai, reguliavę santykius, susijusius su tais, kurie buvo reguliuojami pagal minėtą straipsnį), Įstatymo 4 straipsnio 6 punkte visą laiką buvo (ir yra) įtvirtinta bendra taisyklė, kad jei asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba asmuo gauna tam tikras socialines išmokas, teisėjų valstybinė pensija jam neskiriama, o paskirtoji nemokama.
\n

VII Dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostatos „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas“ atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n
1.Minėta, kad Konstitucinio Teismo yra prašoma ištirti Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostatos „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas“ atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
2.Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo ginčijamoje nuostatoje buvo nustatyti teisėjų valstybinės pensijos neskyrimo ir paskirtosios teisėjų valstybinės pensijos nemokėjimo atvejai; minėta, kad ši nuostata skirta šioms teisinėms situacijoms: 1) teisėjų valstybinė pensija buvusiam teisėjui neskiriama, nors jis ir atitinka visas Įstatyme nustatytas sąlygas, tačiau turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas; 2) buvusiam teisėjui, kuriam buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija, ši pensija nebemokama, nes jis turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas.
\n
3.Minėta, kad jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina tokią teisėjo socialinę (materialinę) garantiją nutrūkus teisėjo įgaliojimams, kaip teisėjo pensija, jis, paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti ir atvejus, kai teisėjo pensija (kuri yra siejama su teisėjo konstituciniu statusu) buvusiam teisėjui yra neskiriama ir (arba) paskirtoji teisėjų valstybinė pensija buvusiam teisėjui nebemokama; įstatymu nustatant atvejus, kai teisėjo pensija buvusiam teisėjui neskiriama, turi būti atsižvelgiama į konstitucinius teisėjo įgaliojimų nutrūkimo pagrindus; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos nukrypti nuo konstitucinio teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, pažeisti Konstitucijos 109 straipsnį; Konstitucijos 109 straipsnis būtų pažeistas, jeigu nebūtų galima konstituciškai pagrįsti, kodėl buvusiam teisėjui yra nebemokama paskirtoji teisėjų valstybinė pensija.
\n

Taip pat minėta, kad jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina tokią teisėjo socialinio (materialinio) pobūdžio garantiją nutrūkus teisėjo įgaliojimams, kaip teisėjo pensija, ši garantija yra ginama ne tik pagal Konstitucijos 109 straipsnį, bet ir pagal Konstitucijos 52 straipsnį.

\n
4.Pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą sprendžiant, ar ginčijama nuostata neprieštaravo Konstitucijai, pažymėtina, kad šioje nuostatoje įtvirtinti du alternatyvūs atvejai, kai teisėjo valstybinė pensija buvusiam teisėjui yra neskiriama, o paskirtoji teisėjų valstybinė pensija buvusiam teisėjui nebemokama, yra grindžiami tuo, kad buvęs teisėjas, atitinkantis visas Įstatyme nustatytas sąlygas: 1) turi atitinkamų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamų pajamų, būtent tokių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos; 2) arba gauna tam tikras išmokas, būtent valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas.
\n

Pažymėtina, kad pirmoji iš nurodytų alternatyvių sąlygų yra susijusi su buvusio teisėjo pajamomis, gaunamomis iš darbinės (aktyvios ekonominės) veiklos, buvusiam teisėjui kokiais nors pagrindais dalyvaujant darbo rinkoje.

\n

Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir kitus įstatymus valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos tam tikrais atvejais buvo (ir yra) mokamos tik nuo tam tikros dalies pajamų, gaunamų iš darbinės (aktyvios ekonominės) veiklos, taip pat buvo (ir yra) nustatyti atvejai, kada tokių įmokų galima nemokėti, nors asmuo gauna pajamų iš darbinės (aktyvios ekonominės) veiklos.

\n
5.Konstatuotina, kad ginčijama nuostata teisėjo valstybinės pensijos, kuri yra teisėjo socialinė (materialinė) garantija nutrūkus jo įgaliojimams, siejama su teisėjo konstituciniu statusu, skyrimą ir mokėjimą padarė priklausomus nuo to, ar buvęs teisėjas gauna kitų – ginčijamoje nuostatoje nurodytų – pajamų.
\n
6.Sprendžiant, ar ginčijama nuostata ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad teisėjo valstybinė pensija buvusiam teisėjui yra neskiriama dėl to, kad buvęs teisėjas, atitinkantis visas Įstatyme nustatytas sąlygas, turi atitinkamų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamų pajamų, būtent tokių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna tam tikras išmokas, būtent valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas, pažymėtina, kad minėtos dvi pajamų rūšys yra skirtingos prigimties.
\n

6.1. Toks teisėjo valstybinės pensijos skyrimo susiejimas su buvusio teisėjo gaunamomis ginčijamoje nuostatoje nurodytomis pajamomis negali būti pagrindžiamas Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis teisėjo įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, į kuriuos, kaip minėta, būtina atsižvelgti įstatymu nustatant atvejus, kai teisėjo valstybinė pensija buvusiam teisėjui yra neskiriama.

\n

Dėl tokio teisinio reguliavimo teisėjų valstybinės pensijos skyrimas tampa priklausomas nuo aplinkybės, kuri nėra konstituciškai pagrindžiama. Taigi ši teisėjo socialinė (materialinė) garantija nutrūkus jo įgaliojimams, siejama su teisėjo konstituciniu statusu, yra iš esmės paneigiama. Tai nedera su teisėjo ir teismų nepriklausomumo konstituciniu principu, kuris, kaip minėta, suponuoja teisėjo socialines (materialines) garantijas nutrūkus jo įgaliojimams.

\n

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostata, jog teisėjų valstybinė pensija neskiriama, jei asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas, prieštaravo Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n

6.2. Minėta, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmeniui, kuriam yra paskirta ir mokama senatvės pensija, būtent dėl to būtų suvaržyta galimybė laisvai pasirinkti darbą bei verslą, nors jis ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, kad dirbtų tam tikrą darbą arba verstųsi tam tikru verslu; galimybės laisvai pasirinkti darbą bei verslą suvaržymu laikytinas ir toks teisinis reguliavimas, kai asmuo negali darbo bei verslo laisvai pasirinkti dėl to, kad įgyvendinus šią teisę jam būtų nemokama paskirta ir iki tol mokėta senatvės pensija arba jos dalis; ši nuostata mutatis mutandis taikytina ir kitoms pensijų rūšims, inter alia Valstybinių pensijų įstatyme numatytoms valstybinėms pensijoms.

\n

Minėta ir tai, kad Konstitucinis Teismas prieštaraujančiu Konstitucijai (pažeidžiančiu inter alia asmens teisę pasirinkti darbą bei verslą) yra pripažinęs tokį įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, kuris neleido visos paskirtos (ir mokėtos) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gauti būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą turintiems pensininkams, jeigu jie turi draudžiamųjų pajamų (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas); taip pat prieštaraujančia Konstitucijai buvo pripažinta įstatymo nuostata, kad sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių ir vyresniems invalidams, kurie po valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, mokama pagrindinė paskirtos valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos dalis, o ne visa paskirta ir iki tol mokėta valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas).

\n

Prieštaraujančia Konstitucijai (pažeidžiančia inter alia asmens teisę pasirinkti darbą bei verslą) buvo pripažinta ir įstatymo nuostata, kad išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, kurie po pareigūnų ar karių valstybinių pensijų už tarnybą arba po pareigūnų ar karių valstybinių invalidumo pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, mokama tik 30 procentų dydžio pareigūno ar kario valstybinės pensijos dalis (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas).

\n

Konstitucinio Teismo teisinė pozicija šiose konstitucinės justicijos bylose, kaip ne kartą konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, turi precedento reikšmę.

\n

Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo ginčijamoje nuostatoje įtvirtinta pirmoji alternatyvi sąlyga, su kuria siejamas teisėjų valstybinės pensijos neskyrimas buvusiam teisėjui, – būtent tai, kad jis, nors atitinka visas Įstatyme nustatytas sąlygas, turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, ir kuri yra susijusi su buvusio teisėjo pajamomis, gaunamomis iš darbinės (aktyvios ekonominės) veiklos, buvusiam teisėjui dalyvaujant darbo rinkoje, verčia tą asmenį rinktis, ar užsiimti aktyvia ekonomine veikla (dirbti, inter alia verstis verslu) ir negauti teisėjų valstybinės pensijos, ar gauti šią pensiją ir neužsiimti aktyvia ekonomine veikla (nedirbti, inter alia nesiversti verslu).

\n

Šitoks teisinis reguliavimas reiškia, kad yra pažeidžiama Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus (taigi ir buvusio teisėjo) teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą.

\n

Šiuo atžvilgiu neturi reikšmės tai, kad, kaip minėta, pagal kitus įstatymus valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos tam tikrais atvejais buvo (ir yra) mokamos tik nuo tam tikros dalies pajamų, gaunamų iš darbinės (aktyvios ekonominės) veiklos, taip pat buvo (ir yra) nustatyti atvejai, kada tokių įmokų galima nemokėti, nors asmuo gauna pajamų iš darbinės (aktyvios ekonominės) veiklos.

\n

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostata, jog teisėjų valstybinė pensija neskiriama, jei asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo ne tik Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, bet ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

\n
7.Sprendžiant, ar ginčijama nuostata ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad paskirtoji teisėjų valstybinė pensija buvusiam teisėjui yra nebemokama dėl to, kad buvęs teisėjas, atitinkantis visas Įstatyme nustatytas sąlygas, turi atitinkamų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamų pajamų, būtent tokių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna tam tikras išmokas, būtent valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas, taip pat atsižvelgtina į tai, kad minėtos dvi pajamų rūšys yra skirtingos prigimties.
\n

7.1. Remiantis argumentais, analogiškais tiems, kuriais remiantis šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostata, jog teisėjų valstybinė pensija neskiriama, jei asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, konstatuotina ir tai, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai prieštaravo ir šio straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostata, kad paskirtoji teisėjų valstybinė pensija buvusiam teisėjui yra nebemokama dėl to, kad buvęs teisėjas, atitinkantis visas Įstatyme nustatytas sąlygas, turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos.

\n

Kartu konstatuotina, kad ši nuostata prieštarauja ir Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principams.

\n

7.2. Minėta, kad jeigu nebūtų galima konstituciškai pagrįsti, kodėl buvusiam teisėjui yra nebemokama paskirtoji teisėjų valstybinė pensija, būtų pažeistas Konstitucijos 109 straipsnis; be to, tokia teisėjo socialinė (materialinė) garantija nutrūkus teisėjo įgaliojimams, kaip teisėjo pensija yra ginama ir pagal Konstitucijos 52 straipsnį.

\n

Konstatuotina, kad nėra jokių konstitucinių argumentų, kuriais būtų galima pagrįsti tai, kad pagal Įstatymo 4 straipsnį (2002 m. liepos 2 d. redakcija) paskirtoji teisėjų valstybinė pensija nemokama, jei asmuo gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas, juolab kad Konstitucija gina ir teisėjo socialines (materialines) garantijas nutrūkus jo įgaliojimams, ir tokias išmokas, kaip čia nurodytosios (būtent valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpos). Jų negalima priešpriešinti.

\n

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostata, jog Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostata, kad paskirtoji teisėjų valstybinė pensija buvusiam teisėjui yra nebemokama dėl to, kad buvęs teisėjas, atitinkantis visas Įstatyme nustatytas sąlygas, gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas, prieštaravo Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n
8.Apibendrinant padarytas išvadas konstatuotina, kad Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas“ prieštaravo Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, o nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“ – dar ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
\n
9.Pažymėtina, kad, kaip minėta, Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) 6 punktas buvo keičiamas; šiuo metu jis nėra išdėstytas pirmine – 2002 m. liepos 2 d. – redakcija.
\n

Taip pat pažymėtina, kad, kaip minėta, nors ginčijamas teisinis reguliavimas buvo keičiamas, Įstatymo 4 straipsnio 6 punkte (ne tik 2002 m. liepos 2 d., bet ir 2004 m. lapkričio 4 d., 2005 m. gegužės 19 d., 2006 m. birželio 8 d. redakcijos) visą laiką buvo (ir yra) įtvirtinta bendra taisyklė, kad jei asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba asmuo gauna tam tikras socialines išmokas, teisėjų valstybinė pensija jam neskiriama, o paskirtoji nemokama.

\n
10.Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių šiame Konstitucinio Teismo nutarime padaryta išvada, kad Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas“ prieštaravo Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, darytina ir išvada, kad Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo ir Įstatymo 4 straipsnio (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas“, taip pat Įstatymo 4 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas“.
\n

Remiantis tais pačiais argumentais darytina ir išvada, kad Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja Įstatymo 4 straipsnio (2006 m. birželio 8 d. redakcija) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas“.

\n
11.Remiantis argumentais, analogiškais tiems, dėl kurių šiame Konstitucinio Teismo nutarime padaryta išvada, kad Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“ prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, darytina ir išvada, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai prieštaravo ir Įstatymo 4 straipsnio (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“, taip pat šio straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“.
\n

Remiantis tais pačiais argumentais darytina ir išvada, kad Konstitucijos 48 straipsniui prieštarauja Įstatymo 4 straipsnio (2006 m. birželio 8 d. redakcija) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“.

\n
12.Konstatavęs, kad Įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas“ prieštaravo Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, o nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“ – dar ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, Konstitucinis Teismas toliau netirs ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 23 straipsniui.
\n

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria:

\n
1.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) (Žin., 2002, Nr. 73-3088) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas“ prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, o nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“ – dar ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
\n
2.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) (Žin., 2004, Nr. 171-6299) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas“ prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, o nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“ – dar ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
\n
3.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) (Žin., 2005, Nr. 71-2554) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas“ prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, o nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“ – dar ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
\n
4.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio (2006 m. birželio 8 d. redakcija) (Žin., 2006, Nr. 72-2686) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, o nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“ – dar ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
\n

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

\n

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

\n

Konstitucinio Teismo teisėjai: ARMANAS ABRAMAVIČIUS TOMA BIRMONTIENĖ EGIDIJUS KŪRIS KĘSTUTIS LAPINSKAS ZENONAS NAMAVIČIUS RAMUTĖ RUŠKYTĖ VYTAUTAS SINKEVIČIUS STASYS STAČIOKAS ROMUALDAS KĘSTUTIS URBAITIS

", "next": 0}