4.1.1. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumą. Teisėjas gali vykdyti teisingumą tik būdamas nepriklausomas nuo byloje dalyvaujančių šalių, valstybinės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių susivienijimų, fizinių ir juridinių asmenų (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Teisėjo ir teismų nepriklausomumas – vienas iš esminių demokratinės teisinės valstybės principų (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas).
\n4.1.2. Nors pareiškėjas prašo ištirti Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1, 2, 3 ir 5 punktų atitiktį visam Konstitucijos 109 straipsniui, iš prašymo argumentų matyti, kad abejonių jam kilo tik dėl nurodytų punktų atitikties Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims.
\n4.1.3. Minėta, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1 ir 2 punktuose yra įtvirtinta Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisė gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų, jų vadovų bei kitų darbuotojų informaciją Seimo laikinosios tyrimo komisijos tiriamais klausimais – dokumentus, duomenis, žinias, taip pat pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti, vadovų bei kitų darbuotojų žodinius ir raštiškus paaiškinimus ar pažymas, taip pat pažymas apie turimą medžiagą, dokumentus, o 3 punkte – teisė į savo posėdžius kviesti valstybės ir savivaldybių politikus, pareigūnus, tarnautojus, kitus valstybės ar savivaldybių institucijose dirbančius asmenis, išklausyti jų pranešimus ar paaiškinimus, reikalauti iš jų informacijos ar duomenų komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu.
\nTiriant Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų atitiktį Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims pažymėtina, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, nurodytuose Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies punktuose nustatytas teisinis reguliavimas yra neatsiejamas nuo kituose Įstatymo straipsniuose (jų dalyse, punktuose) nustatyto teisinio reguliavimo. Taip pat minėta, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalį komisija, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo teises, nesikiša į inter alia teismo, teisėjo veiklą, kai jie nagrinėja bylą teisme; taigi, kaip minėta, pagal Įstatymą Seimo laikinoji tyrimo komisija neturi teisės reikalauti, kad teisėjas kviečiamas atvyktų į komisijos posėdį arba kad teisėjas Seimo laikinajai tyrimo komisijai pateiktų paaiškinimus dėl teisme priimtos nagrinėti, nagrinėjamos arba išnagrinėtos bylos. Minėta ir tai, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalį tais atvejais, kai atsisakoma pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus komisijos reikalaujamus dokumentus, medžiagą, komisija turi teisę pasitelkti policijos pareigūnus ir paimti šiuos dokumentus, medžiagą, išskyrus atvejus, kai tokie dokumentai, medžiaga yra inter alia baudžiamojoje, civilinėje ar administracinėje byloje.
\nŠiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, kad Įstatymo 3 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalyje ir 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip užtikrinantis, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos veikloje bus laikomasi inter alia Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų.
\nTaigi konstatuotina, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija gali perimti teismų konstitucinius įgaliojimus ar kaip nors kitaip įsiterpti į teismų konstitucinės kompetencijos įgyvendinimą, pažeisti teisėjo ir teismų nepriklausomumą vykdant teisingumą ar juo labiau pati imti vykdyti teisingumą.
\n4.1.4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims.
\n4.1.5. Tiriant Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punkto atitiktį Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims pažymėtina, kad šiame punkte įtvirtinta Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisė, suderinus su Generaline prokuratūra, Valstybės kontrole, Valstybės saugumo departamentu ar ikiteisminio tyrimo įstaiga, įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su jų žinioje esančia baudžiamąja byla ar kita medžiaga, dokumentais nėra susijusi su Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo išimtine konstitucine funkcija – teisingumo vykdymu. Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra konstatavęs, kad teismo konstitucinė funkcija – teisingumo vykdymas yra iš esmės kitokia nei vadovavimas ikiteisminiam bylos tyrimui, šio tyrimo kontrolė, valstybinio kaltinimo palaikymas ir t. t. Tad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu negalima pažeisti ir Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, bei šio straipsnio 3 dalies nuostatos, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
\n4.1.6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punktas neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims.
\n4.2. Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.
\nProkuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.
\nProkuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.
\nLietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.
\nGeneralinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
\nProkurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato įstatymas.“ 4.2.1. Aiškinant Konstitucijos 118 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad Seimas 2003 m. kovo 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo pakeistas Konstitucijos 118 straipsnis. Cituotasis Konstitucijos 118 straipsnio tekstas – tai Konstitucijos 118 straipsnio 2003 m. kovo 20 d. redakcija.
\nPagal Konstitucijos 149 straipsnio 3 dalį įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad „pagal Konstitucijos 149 straipsnio 3 dalį Seimas gali įstatymo dėl Konstitucijos keitimo įsigaliojimo datą nustatyti įstatyme dėl Konstitucijos keitimo, tačiau šios datos negalima nustatyti ankstesnės negu vienas mėnuo nuo įstatymo dėl Konstitucijos keitimo priėmimo. Seimas, priimdamas įstatymą dėl Konstitucijos keitimo, jo įsigaliojimo datą gali nustatyti tik vėlesnę negu vienas mėnuo nuo įstatymo dėl Konstitucijos keitimo priėmimo. Jeigu įstatymo dėl Konstitucijos keitimo įsigaliojimo data nėra nustatyta įstatyme dėl Konstitucijos keitimo, pagal Konstituciją toks įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja praėjus vienam mėnesiui nuo jo priėmimo.“ Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimo įstatyme jo įsigaliojimo data nėra nustatyta. Vadinasi, šis įstatymas įsigaliojo praėjus vienam mėnesiui nuo jo priėmimo, t. y. 2003 m. balandžio 21 d.
\nĮsigaliojus Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimo įstatymui Konstitucinis Teismas oficialią konstitucinę doktriną formuluoja remdamasis šiame įstatyme išdėstyta nauja Konstitucijos 118 straipsnio redakcija.
\nPabrėžtina, kad įsigaliojus Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimo įstatymui Konstitucijos 118 straipsnyje yra nustatytas iš esmės kitoks nei pirma buvęs prokuroro konstitucinis institutas: yra įtvirtintas kitoks nei iki tol prokurorų konstitucinis statusas; yra įtvirtinta institucija, kuri anksčiau Konstitucijoje nebuvo įvardyta – Lietuvos Respublikos prokuratūra; nustatyta Lietuvos Respublikos prokuratūros sistema – ją sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros; įtvirtinta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigybė ir nustatyta šio pareigūno skyrimo ir atleidimo iš pareigų tvarka ir kt. Todėl, nustačius iš esmės kitokį nei pirma buvęs prokuroro konstitucinį institutą ir Konstitucijoje įtvirtinus Lietuvos Respublikos prokuratūros statusą ir sistemą, aiškinant Konstitucijos 118 straipsnio nuostatas jau negalima remtis ankstesne Konstitucijos 118 straipsnio redakcija pagrįstos konstitucinės doktrinos teiginiu, kad prokurorai yra teisminės valdžios sudedamoji dalis (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d., 1995 m. gruodžio 6 d., 1997 m. spalio 1 d., 1998 m. balandžio 21 d. nutarimai).
\nPagal Konstituciją įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas (Konstitucijos 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai), todėl kiekvienu atveju, kai yra įsigaliojusi Konstitucijos pataisa, pagal Konstituciją įgaliojimus konstatuoti, kad ankstesnių Konstitucijos nuostatų pagrindu Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina aiškinant Konstituciją jau negalima remtis (ir kokiu mastu), turi tik Konstitucinis Teismas.
\n4.2.2. Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybės institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis.
\nKonstitucijos 118 straipsnyje yra įtvirtintos prokurorų funkcijos: prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, taip pat palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (1 dalis); prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus (2 dalis). Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.
\nTaigi prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas. Pagal Konstituciją niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali organizuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti, taip pat pagal Konstituciją niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali palaikyti valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose. Kartu pabrėžtina, kad pagal Konstituciją prokuroro funkcijos yra kitokios nei teisingumo vykdymas.
\n4.2.3. Nors pareiškėjas prašo ištirti Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1, 2, 3 ir 5 punktų atitiktį visam Konstitucijos 118 straipsniui, iš prašymo argumentų matyti, kad abejonių jam kilo tik dėl nurodytų punktų atitikties Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 3 dalims.
\n4.2.4. Minėta, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1 ir 2 punktuose yra įtvirtinta Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisė gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų, jų vadovų bei kitų darbuotojų informaciją Seimo laikinosios tyrimo komisijos tiriamais klausimais – dokumentus, duomenis, žinias, taip pat pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti, vadovų bei kitų darbuotojų žodinius ir raštiškus paaiškinimus ar pažymas, taip pat pažymas apie turimą medžiagą, dokumentus, o 3 punkte – teisė į savo posėdžius kviesti valstybės ir savivaldybių politikus, pareigūnus, tarnautojus, kitus valstybės ar savivaldybių institucijose dirbančius asmenis, išklausyti jų pranešimus ar paaiškinimus, reikalauti iš jų informacijos ar duomenų komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu.
\nTiriant Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų atitiktį Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 3 dalims pažymėtina, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, nurodytuose Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies punktuose nustatytas teisinis reguliavimas yra neatsiejamas nuo kituose Įstatymo straipsniuose (jų dalyse, punktuose) nustatyto teisinio reguliavimo. Taip pat minėta, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalį komisija, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo teises, nesikiša į inter alia prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklą, kai jie atlieka ikiteisminį tyrimą; taigi pagal Įstatymą Seimo laikinoji tyrimo komisija neturi teisės reikalauti, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas kviečiamas atvyktų į komisijos posėdį arba kad nurodyti asmenys Seimo laikinajai tyrimo komisijai pateiktų paaiškinimus dėl atliekamo arba atlikto ikiteisminio tyrimo.
\nMinėta ir tai, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalį tais atvejais, kai atsisakoma pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus komisijos reikalaujamus dokumentus, medžiagą, komisija turi teisę pasitelkti policijos pareigūnus ir paimti šiuos dokumentus, medžiagą, išskyrus atvejus, kai tokie dokumentai, medžiaga yra baudžiamojoje, operatyvinės įskaitos byloje arba kortelėje, civilinėje ar administracinėje byloje, taip pat Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka yra daromo patikrinimo medžiaga.
\nMinėta, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punktą Seimo laikinoji tyrimo komisija turi teisę „suderinusi su Generaline prokuratūra, Valstybės kontrole, Valstybės saugumo departamentu ar ikiteisminio tyrimo įstaiga įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su jų žinioje esančia baudžiamąja byla ar kita medžiaga, dokumentais“.
\nTiriant Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punkto atitiktį Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 3 dalims pažymėtina, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, pagal Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punktą Seimo laikinoji tyrimo komisija jos tyrimui reikalingą informaciją, esančią inter alia Generalinės prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos žinioje esančiose baudžiamosiose bylose ar kitoje medžiagoje, dokumentuose, gali gauti tik gavusi atitinkamos valstybės institucijos sutikimą; jeigu nurodytos valstybės institucijos nesutiks, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija gautų nurodytą informaciją, komisija šios informacijos gauti negalės. Be to, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, pagal minėtą punktą su valstybės institucijomis, kurių žinioje yra baudžiamoji byla ar kita medžiaga, dokumentai, turi būti derinami ir organizaciniai, techniniai tokio susipažinimo klausimai, o susipažinimo su inter alia Generalinės prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos žinioje esančia baudžiamąja byla ar kita medžiaga, dokumentais tvarkos Seimo laikinoji tyrimo komisija negali nustatyti pati – tai daroma įstatymų nustatyta tvarka.
\nŠiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, kad Įstatymo 3 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalyje ir 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip užtikrinantis, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos veikloje bus laikomasi inter alia Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų.
\nTaigi konstatuotina, jog Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija gali perimti prokurorų konstitucinius įgaliojimus ar kaip nors kitaip įsiterpti į prokurorų konstitucinės kompetencijos įgyvendinimą, pažeisti prokuroro nepriklausomumą organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose.
\n4.2.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktai neprieštarauja Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 3 dalims.
\n4.2.6. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu yra sudarytos prielaidos vieną konstitucinę vertybę – prokuroro nepriklausomumą organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant priešpriešinti kitoms konstitucinėms vertybėms, iškelti virš jų, konkrečiai virš Konstitucijoje įtvirtintų Seimo, kaip Tautos atstovybės, funkcijų ir iš Seimo paskirties, iš jo konstitucinių funkcijų ir konstitucinių įgaliojimų nuosekliai išplaukiančios būtinybės prireikus pačiam imtis tiriamosios veiklos valstybinės svarbos klausimu, kad būtų gauta atitinkamiems sprendimams priimti reikalinga išsami, objektyvi informacija apie tam tikrus valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas.
\nKonstitucinio Teismo nutarime taip pat pabrėžta, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punkte nustatytas teisinis reguliavimas taisytinas, tikslintinas taip, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punkte nurodytu „derinimu“ nebūtų sudaroma prielaidų šiame punkte nurodytoms institucijoms iš esmės neleisti Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir objektyvaus tyrimo jai pavestu ištirti valstybinės svarbos klausimu, kitaip tariant, kad nebūtų sudaroma prielaidų ikiteisminį tyrimą supriešinti su Seimo laikinosios tyrimo komisijos atliekamu valstybinės svarbos klausimo tyrimu. Kartu Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, kad nors Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu yra sudarytos prielaidos apsunkinti kai kurių Seimo, kaip Tautos atstovybės, funkcijų vykdymą, tačiau šiuo teisiniu reguliavimu minėtos konstitucinės vertybės nėra paneigiamos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punkte nustatytas teisinis reguliavimas minėtu aspektu prieštarauja Konstitucijai.
\n5.1. Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta: „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.
\nValdžios galias riboja Konstitucija.
\nValdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“ 5.2. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 5 straipsnyje yra inter alia įtvirtintas valdžių padalijimo principas.
\nKonstitucinis valdžių padalijimo principas – pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas; jis yra įtvirtintas ne tik Konstitucijos 5 straipsnyje, bet ir kituose Konstitucijos straipsniuose (Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d., 1999 m. vasario 5 d., 1999 m. birželio 3 d., 1999 m. liepos 9 d., 2001 m. balandžio 26 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai). Aiškinant Konstitucijos 5 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad konstitucinis valdžių padalijimo principas yra įtvirtintas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimas); šis konstitucinis principas įvairiais aspektais yra sukonkretintas kituose Konstitucijos straipsniuose. Kita vertus, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje atsispindi ne tik konstitucinis valdžių padalijimo principas, bet ir Konstitucijos viršenybės bei konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai); jeigu nustatomas toks teisinis reguliavimas, kad konstituciškai nepagrįstai išplečiamos ne tik Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės valdžios institucijos, bet ir kurios nors kitos valdžios institucijos galios, konstatuotina, kad yra pažeidžiama ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valdžios galias riboja Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
\n5.3. Nors pareiškėjas prašo ištirti, ar Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, iš prašymo argumentų matyti, kad jis abejoja, ar šiuose punktuose nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja ne visam Konstitucijos 5 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui, o konstituciniam valdžių padalijimo principui, įtvirtintam inter alia Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
\nKonstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tirs, ar Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktai neprieštarauja konstituciniam valdžių padalijimo principui.
\n5.4. Aiškindamas konstitucinį valdžių padalijimo principą Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog valdžių padalijimas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra; kad kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija; kad institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su kitomis valdžiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų ir jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais; kad, Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti ir kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu.
\n5.5. Minėta, kad pareiškėjo abejonės dėl Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktų atitikties konstituciniam valdžių padalijimo principui grindžiamos tuo, kad, jo nuomone, minėti punktai prieštarauja Konstitucijos 67, 109 ir 118 straipsniams. Taip pat minėta, kad abejonių pareiškėjui kilo dėl nurodytų punktų atitikties ne visam Konstitucijos 109 straipsniui ir ne visam Konstitucijos 118 straipsniui, o tik Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 bei 3 dalims ir 118 straipsnio 1 bei 3 dalims.
\n5.5.1. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktai neprieštarauja Konstitucijos 67 straipsniui.
\nTaip pat pažymėtina, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija, kurios įgaliojimai, nustatyti Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose, yra ginčijami šioje byloje, yra Seimo struktūrinis padalinys, t. y. įstatymų leidžiamąją valdžią vykdančios valstybės institucijos – Seimo sudedamoji dalis, o ne institucija, priskiriama kuriai nors kitai valstybės valdžios šakai – vykdomajai arba teisminei valdžiai.
\nTodėl, Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustačius Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus, konstitucinis valdžių padalijimo principas apskritai negali būti pažeidžiamas tuo aspektu, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija esą gali perimti Seimo, kaip valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, įgaliojimus, nustatytus Konstitucijos 67 straipsnyje, nes, kaip minėta, Seimo laikinoji tyrimo komisija yra paties Seimo – įstatymų leidžiamąją valdžią vykdančios valstybės institucijos sudedamoji dalis, o ne institucija, priskiriama kuriai nors kitai valstybės valdžios šakai. Minėtų Seimo – valstybės valdžią vykdančios institucijos įgaliojimų Seimo laikinoji tyrimo komisija pagal Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktus neperima.
\n5.5.2. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktai neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims.
\nTaip pat pažymėtina, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, Seimo nuomonės, požiūrio į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą suformulavimas Seimo nutarime pagal Konstituciją negali būti interpretuojamas kaip Seimo laikinosios tyrimo komisijos ištirtų veiksmų, priimtų sprendimų dėl klausimų, kuriuos jai buvo pavesta ištirti, taip pat jos išsiaiškintų kitų su tirtu klausimu susijusių aplinkybių teisinis kvalifikavimas, nes Seimas nėra nei ikiteisminio tyrimo institucija, nei prokuratūra, nei teismas, taip pat kad Seimo nutarimas, kuriame yra suformuluota Seimo nuomonė, požiūris į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą, nesaisto inter alia teismo.
\nTodėl, Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustačius Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus, konstitucinis valdžių padalijimo principas nėra pažeidžiamas tuo aspektu, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija, kuri yra Seimo – įstatymų leidžiamąją valdžią vykdančios valstybės institucijos sudedamoji dalis, esą gali perimti Teismo, kaip teisminę valdžią įgyvendinančios institucijos, įgaliojimus vykdyti teisingumą, nustatytus Konstitucijos 109 straipsnyje, nes, kaip minėta, Seimo nutarimas, kuriame yra suformuluota Seimo nuomonė, požiūris į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą, teismo nesaisto. Minėtų Teismo – valstybės valdžią vykdančios institucijos įgaliojimų Seimo laikinoji tyrimo komisija pagal Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktus neperima.
\n5.5.3. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktai neprieštarauja Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 3 dalims.
\nTaip pat pažymėtina, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos prokuratūra yra specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybės institucija, kad ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms.
\nTodėl, Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustačius Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus, konstitucinis valdžių padalijimo principas apskritai negali būti pažeidžiamas tuo aspektu, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija esą gali perimti Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintos institucijos – Lietuvos Respublikos prokuratūros, kaip valstybės valdžią neva įgyvendinančios institucijos, įgaliojimus, nes, kaip minėta, Lietuvos Respublikos prokuratūra nėra valstybės valdžią įgyvendinanti institucija, nurodyta Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos prokuratūra neturi valstybės valdžią vykdančios institucijos įgaliojimų, tad akivaizdu, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija pagal Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktus tokių įgaliojimų nė negali perimti.
\n5.5.4. Todėl konstatuotina, kad, Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustačius Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus, konstitucinis valdžių padalijimo principas nėra pažeidžiamas nė vienu iš pareiškėjo nurodytų aspektų.
\n5.5.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktai neprieštarauja konstituciniam valdžių padalijimo principui.
\nIV Dėl Seimo 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. IX-1868 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvados“ atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 31 straipsnio 1 daliai, 67 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 ir 8 straipsniams (2003 m. balandžio 3 d. redakcija).
\nKomisija 2003 m. gruodžio 1 d. priėmė išvadą ir pateikė ją Seimui.
\nSeimas 2003 m. gruodžio 2 d. priėmė nutarimą Nr. IX-1868 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvados“, kurio 1 straipsnyje nutarė: „Pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadai (pridedama) ir pripažinti, kad Komisija darbą baigė.“ Šio Seimo nutarimo 2 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.
\nTaigi pabrėžtina, kad nors pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 31 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Įstatymo 3 ir 8 straipsniams Seimo 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. IX-1868 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvados“ neprieštarauja ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „įslaptinta informacija per Prezidentą ir jo patarėjus pasiekdavo tuos asmenis, kurie jos žinoti neturėjo teisės, tarp jų ir tuos, kurių atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas“, „Prezidentas ir kai kurie jo patarėjai darė neleistiną įtaką įmonių privatizavimui ir atskiriems privataus verslo subjektams“, „Prezidentui toleruojant, jo patarėjai viršijo savo kompetenciją, kišosi į kitų valstybės institucijų veiklą, piktnaudžiavo savo statusu, taip įnešdami sumaištį į valstybės valdymą“, iš pareiškėjo argumentų matyti, jog jis neginčija savo nurodytų Komisijos išvados, kuriai buvo pritarta Nutarimu, teiginių teisingumo ir pagrįstumo ir neprašo jų tirti teisingumo ir/arba pagrįstumo aspektu. Pareiškėjas abejoja tik tuo, ar Seimas, pritardamas Komisijos išvadai (konkrečiai jos cituotiems teiginiams), neviršijo savo konstitucinių įgaliojimų, taip pat ar Seimas, pritardamas Komisijos išvadai (konkrečiai jos cituotiems teiginiams), nepažeidė Įstatymo 3 ir 8 straipsnių reikalavimų.
\nPažymėtina, kad Konstitucijos 67 straipsnis apskritai nėra suskirstytas į dalis – jį sudaro 20 punktų. Taigi pareiškėjas abejoja minėtų Nutarimo nuostatų atitiktimi visam Konstitucijos 67 straipsniui.
\nMinėta, kad Seimas 2003 m. balandžio 3 d. priėmė Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo pakeisti inter alia Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 ir 8 straipsniai.
\nTaigi pareiškėjas abejoja dėl savo nurodytų Komisijos išvados, kuriai buvo pritarta Nutarimu, teiginių atitikties (tuo aspektu, kad Seimas jiems pritarė) Įstatymo 3 straipsniui (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) ir 8 straipsniui (2003 m. balandžio 3 d. redakcija).
\nAtsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neginčija savo nurodytų Komisijos išvados, kuriai buvo pritarta Nutarimu, teiginių teisingumo ir pagrįstumo ir neprašo jų tirti teisingumo ir/arba pagrįstumo aspektu, konstatuotina tai, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko.
\nTai, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 6 d., 2003 m. gegužės 13 d. sprendimai).
\nPagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
\nKonstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.
\nAtsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsniu byla dėl prašymo ištirti, ar Seimo 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. IX-1868 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvados“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „įslaptinta informacija per Prezidentą ir jo patarėjus pasiekdavo tuos asmenis, kurie jos žinoti neturėjo teisės, tarp jų ir tuos, kurių atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas“, „Prezidentas ir kai kurie jo patarėjai darė neleistiną įtaką įmonių privatizavimui ir atskiriems privataus verslo subjektams“, „Prezidentui toleruojant, jo patarėjai viršijo savo kompetenciją, kišosi į kitų valstybės institucijų veiklą, piktnaudžiavo savo statusu, taip įnešdami sumaištį į valstybės valdymą“, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 31 straipsnio 1 daliai, 67 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 ir 8 straipsniams, nutrauktina.
\nVadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 ir 69 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria:
\nŠis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
\nNutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
\nKonstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius Egidijus Jarašiūnas Egidijus Kūris Kęstutis Lapinskas Zenonas Namavičius Augustinas Normantas Jonas Prapiestis Vytautas Sinkevičius Stasys Stačiokas ______________