| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina Lietuvos higienos normą HN 47-1:2003, nustatančią sveikatos priežiūros įstaigų higienos ir epidemiologinės priežiūros bei hospitalinių infekcijų prevencijos reikalavimus. Jis įsigalioja 2003 m. balandžio 1 d.
Ką jis reguliuoja

Sveikatos priežiūros įstaigų higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimus.
Hospitalinių infekcijų profilaktikos reikalavimus.
Sveikatos priežiūros įstaigų higieninę priežiūrą atliekančių institucijų veiklą.
Darbuotojų ir pacientų sveikatos saugos kontrolę.
Kam jis rūpi

Visoms sveikatos priežiūros įstaigoms.
Institucijoms, atliekančioms sveikatos priežiūros įstaigų higieninę priežiūrą, darbuotojų ir pacientų sveikatos saugos kontrolę, bei kitoms kontrolės institucijoms.
Pagrindiniai punktai

Nustatoma, kad Lietuvos higienos norma HN 47-1:2003 įsigalioja 2003 m. balandžio 1 d.
Nuo 2003 m. balandžio 1 d. netenka galios Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1994 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 55 „Dėl higienos normos HN 39 „Medicininių gaminių dezinfekavimas, ikisterilizacinis plovimas, sterilizavimas“ tvirtinimo“.
Ši higienos norma nustato sveikatos priežiūros įstaigų higieninės ir epidemiologinės priežiūros bei hospitalinių infekcijų profilaktikos reikalavimus.
Šioje higienos normoje pateikti reikalavimai suderinti su Europos Sąjungos Tarybos 1972 m. rugsėjo 19 d. rezoliucija 72(31) dėl ligoninių higienos ir 1984 m. spalio 25 d. rekomendacija Nr. R(84) 20 dėl hospitalinių infekcijų prevencijos.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
 Į S A K Y M A S
 DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 47-1:2003 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS. HIGIENINĖS IR EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
m. vasario 27 d. Nr. V-136
 Vilnius
 Siekdamas užtikrinti Lietuvos higienos normų reikalavimų atitiktį Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams:
Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ (pridedama).
Nustatau, kad Lietuvos higienos norma HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ įsigalioja 2003 m. balandžio 1 d.
Laikau netekusiu galios nuo 2003 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1994 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 55 „Dėl higienos normos HN 39 „Medicininių gaminių dezinfekavimas, ikisterilizacinis plovimas, sterilizavimas“ tvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 91-1791).
Pavedu ministerijos sekretoriui pagal kuravimo sritį kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
 L. E. SVEIKATOS APSAUGOS 
 MINISTRO PAREIGAS                            KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos
 sveikatos apsaugos ministro
m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136
 lietuvos higienos norma HN 47-1:2003 „sveikatos priežiūros įstaigos. higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“
 I. Taikymo sritis
Ši higienos norma nustato sveikatos priežiūros įstaigų higieninės ir epidemiologinės priežiūros bei hospitalinių infekcijų profilaktikos reikalavimus.
Ši higienos norma privaloma visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, taip pat institucijoms, atliekančioms šių įstaigų higieninę priežiūrą, darbuotojų ir pacientų sveikatos saugos kontrolę, kitoms įstatymų nustatyta tvarka kontrolės institucijoms.
Šioje higienos normoje pateikti sveikatos priežiūros įstaigų higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai suderinti su Europos Sąjungos Tarybos 1972 m. rugsėjo 19 d. rezoliucija 72(31) dėl ligoninių higienos ir 1984 m. spalio 25 d. rekomendacija Nr. R(84) 20 dėl hospitalinių infekcijų prevencijos.
 II. Nuorodos
Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos
1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968).
2. Lietuvos higienos norma HN 45:1998 „Rankų, instrumentų, paviršių higienos taisyklės stomatologijos kabinetuose, klinikose, dantų protezų gamybos laboratorijose“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 801 (Žin., 1999, Nr. 3-79).
3. Lietuvos higienos norma HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2000, Nr. 39-1106).
4. Lietuvos higienos norma HN 100:2000 „Bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 404 (Žin., 2000, Nr. 58-1745).
5. Lietuvos higienos norma HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 413 (Žin., 2001, Nr. 67-2455).
6. Lietuvos higienos norma HN 90:2000 „Kenkėjų kontrolė. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 571 (Žin., 2000, Nr. 95-3001).
7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 176 „Dėl pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 25-838).
8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 101 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir medicinos normos MN 1000:2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 15-467).
9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).
10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 465 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo objektų, jų registravimo ir informacijos teikimo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 75-2161).
11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 407 „Dėl epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 60-1796).
12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 532 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos infekcijų kontrolės skyriaus ir infekcijų kontrolės komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 86-2643).
13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 592 „Dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims, sirgusiems ar įtariamiems sergant, taip pat šių ligų sukėlėjų nešiotojams iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo negalima tęsti darbo, sąrašo tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 93-2592).
14. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 80/353 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-1999).
15. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 77 „Dėl darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1188).
16. Lietuvos Respublikos vyriausiojo gydytojo higienisto 1997 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 40 „Dėl sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolės sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 1997, Nr. 13-286).
17. Lietuvos Respublikos vyriausiojo gydytojo higienisto 1998 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 2 „Dėl cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių bei buitinių parazitų ir graužikų naikinimo preparatų sąrašų“ (Žin., 1998, Nr. 28-760).
18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 186 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 45-1734).
19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 687 „Dėl saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-946).
20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361).
21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760).
22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 571 „Dėl lokalaus medicininio audito nuostatų“ (Žin., 1998, Nr. 89-2469).
 III. sąvokos ir jų apibrėžimai
Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai
1. Antiseptika – mikroorganizmų ant odos ir gleivinių naikinimo ir jų veiklos slopinimo priemonės.
2. Aseptika – gyvų žmogaus audinių bei sterilių medžiagų apsaugos priemonės nuo aplinkos mikroorganizmų.
3. Aukšto lygio cheminė dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus labai atsparias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis.
4. Aukšto lygio dezinfekcija – visų mikroorganizmų, išskyrus atsparias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje.
5. Chirurginė rankų dezinfekcija – švarių rankų įtrynimas prieš operacijas ir kitas invazines medicinos procedūras odos antiseptikais, naikinančiais laikinuosius odos mikroorganizmus ir mažinančiais nuolatinių mikroorganizmų skaičių.
6. Dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis.
7. Galutinė (baigiamoji) patalpų dezinfekcija – patalpų, kuriose gydomi sergantys arba įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, arba jautrūs infekcijoms pacientai, ir jose esančių daiktų bei įrangos dezinfekcija pacientui (-ams) išvykus.
8. Gravitacinis oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdas – oro ir kitų inertinių dujų išstūmimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių didesnio tankio garais dėl konvekcinio garų judėjimo.
9. Higieninė rankų dezinfekcija – rankų įtrynimas odos antiseptikais, naikinančiais laikinuosius odos mikroorganizmus.
10. Instrumentų valymas – pirminis teršalų šluostymas, instrumentų mirkymas ir plovimas valiklyje, skalavimas geriamuoju ir distiliuotu vandeniu.
11. Izoliacija – priemonės ir procedūros, užkertančios arba apribojančios kelią užkrečiamųjų ligų sukėlėjams patekti nuo sergančiojo ar įtariamo sergančiojo kitam pacientui arba darbuotojui.
12. Kasdieninis patalpų valymas – nuolatinis patalpų ir naudotų daiktų, įrangos valymas pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles.
13. Kontaktinės izoliacijos priemonės – pacientų ir darbuotojų saugos priemonės, taikomos sergantiems ar įtariamiems, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, plintančiomis tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio metu.
14. Laikinieji (tranzitiniai) odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, patekę iš aplinkos ir trumpai gyvenantys ant odos.
15. Medicinos prietaisai – instrumentai, įrankiai, aparatai, prietaisai, įtaisai ir kitokie reikmenys, naudojami atskirai arba kartu su kitais diagnostikai, tyrimams, gydymui, profilaktikai pagal gamintojų nurodymus.
16. Nuolatiniai (rezidentiniai) odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, kurie nuolat gyvena ir dauginasi paviršiniuose odos sluoksniuose.
17. Pagrindinis patalpų valymas – visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos valymas, išvykus pacientui (-ams), ir/arba periodinis valymas, esant pacientams, pagal infekcijos riziką sudarytą patalpų valymo tvarkaraštį.
18. Papildomos izoliacijos priemonės – pacientų ir darbuotojų saugos priemonės, taikomos sergantiems ar įtariamiems, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, plintančiomis tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu ir per orą.
19. Rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas su vandeniu ir muilu be dezinfekcijos medžiagų.
20. Standartinės izoliacijos priemonės – įprastinės visų pacientų ir darbuotojų saugos priemonės, užkertančios kelią mikroorganizmų iš žinomų ir nežinomų infekcijų šaltinių perdavimui.
21. Sterilizacija – mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas fizikinėmis ir cheminėmis priemonėmis.
22. Sterilizacijos ciklas – automatinė sterilizacijos proceso etapų seka sterilizatoriuje.
23. Sterilizacijos proceso patvirtinimas – sterilizatoriaus įrangos patikrinimas ir dokumentai, įrodantys, kad sterilizatorius pagamintas ir įrengtas darbo vietoje pagal gamintojo specifikaciją ir kad jo funkcijos atitinka nustatytas ribas, jei sterilizacijos procedūros atliekamos pagal gamintojų instrukcijų reikalavimus.
24. Sterilizacijos proceso poveikio kontrolė – sterilizuojamų gaminių paketų poveikio sterilizuojančiu veiksniu (garais, etileno oksidu ir kt.) tikrinimas.
25. Sterilizatoriaus įrangos kontrolė – sterilizatoriaus darbo funkcijų (oro pašalinimo iš kameros, jos sandarumo ir kt.) patikrinimas.
26. Sterilizuojamas krovinys – gaminiai, kurie sterilizuojami vienu metu toje pačioje sterilizatoriaus kameroje.
27. Sterilizuojamo krovinio sterilizacijos kontrolė – krovinio sterilizacijos sąlygų (oro pašalinimo, garų ir dujų įsiskverbimo į sterilizuojamus paketus ir kt.) patikrinimas.
28. Sterilizuojamų gaminių paketas – gaminiai, iki sterilizacijos suvynioti į pakavimo medžiagą (popierių, audeklą) arba sudėti į sterilizavimo talpyklas (konteinerį, biksą) arba sterilizavimo maišelius.
29. Sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos kontrolė – sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos sąlygų patikrinimas.
30. Sterilus prietaisas – prietaisas be gyvybingų mikroorganizmų.
31. Vakuumas – vieta, iš kurios išstumiamas beveik visas arba visas oras ar kitos inertinės dujos.
32. vakuuminis oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdas – mechaninis oro ir kitų inertinių dujų išstūmimas vienu ar daugiau garų slėgio ir vakuumo ciklais iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių iki sterilizacijos.
33. Valymas – teršalų pašalinimas naudojant vandenį ir muilą, kitas valymo priemones.
34. Vidutinio lygio cheminė dezinfekcija – daugelio bakterijų, išskyrus sporas, ir tuberkuliozės mikobakterijų, virusų, grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis.
35. Žemo lygio cheminė dezinfekcija – daugelio bakterijų, išskyrus sporas, ir kai kurių virusų ir grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis.
36. Žmonių užkrečiamosios ligos (infekcinės ir parazitinės ligos) – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir jų toksinų sukeltos žmonių ligos, kuriomis užsikrečiama nuo žmonių (paciento ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotojo), gyvūnų ar vabzdžių arba per aplinkos veiksnius.
 IV. PACIENTŲ IZOLIAcijoS STACIONARUOSE bendrosios nuostatos
Pacientai, sergantys arba įtariami, kad serga užkrečiamąja liga, ir pacientai, jautrūs užkrečiamųjų ligų sukėlėjams, ligoninėse turi būti atskirti numatytoje vietoje ir jiems taikomos nustatytos priemonės ir procedūros, apribojančios ir užkertančios kelią užkrečiamųjų ligų sukėlėjų perdavimui kitiems.
Visose sveikatos priežiūros įstaigose turi būti taikomos standartinės pacientų izoliacijos priemonės.
Papildomos izoliacijos priemonės taikomos pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga užkrečiamąja liga, kurių sukėlėjai plinta sąlyčio metu ir per orą (su lašeliais arba dulkių dalelėmis).
Izoliavimo palatos prieangyje būtina įrengti praustuvę ir prie jos reikalingą rankų plovimo ir dezinfekcijos įrangą, taip pat atskiras „švariąsias“ ir „nešvariąsias“ vietas darbuotojų drabužių ir apsaugos priemonėms pakeisti, panaudotiems drabužiams, skalbiniams ir daiktams rinkti.
Prie įėjimo į izoliacijos patalpas būtina pakabinti kortelę su trumpa informacija darbuotojams ir lankytojams apie būtinąsias apsaugos priemones slaugant ar lankant šį pacientą.
Izoliuotiems pacientams būtina skirti vienkartines arba individualias ir tinkamai išvalytas, dezinfekuotas, jei reikia, sterilizuotas po kiekvienos procedūros slaugos priemones, skirti individualius medicinos prietaisus, pvz., stetoskopą, termometrą, kraujospūdžio matavimo aparatą, ir juos valyti bei dezinfekuoti pacientą iškėlus ar išrašius. Keliems pacientams skirtas priemones būtina valyti, dezinfekuoti ir, jei reikia, sterilizuoti po kiekvienos procedūros.
Darbuotojai, slaugantys izoliuotus pacientus, turi taikyti standartines ir, jei reikia, papildomas izoliacijos priemones.
Izoliacijos patalpos ir jose esantys daiktai turi būti dezinfekuojami kasdien. Daiktai ir paviršiai, užteršti krauju ar kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais, dezinfekuojami tuoj pat. Pacientą iškėlus arba išrašius, izoliacijos patalpoje būtina atlikti galutinę (baigiamąją) dezinfekciją. Sienas būtina dezinfekuoti tose patalpose, kur buvo izoliuoti sergantys ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba slaugant izoliuotus pacientus galėjo susidaryti kraujo ir kitų kūno skysčių purslų.
Patalpoms (grindims, sienoms) ir aplinkos daiktams dezinfekuoti reikia naudoti vienkartines arba skalbiamąsias šluostes. Grindims valyti ir dezinfekuoti naudoti „dviejų kibirų“ būdą (du indai, vienkartinės šluostės arba šluostės, skalbiamos pagal infekuotų sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo technologiją, rankinis arba mechanizuotas šluostės gręžtuvas, specialus šepetys šluostėms pritvirtinti).
 V. Standartinės pacientų izoliacijos priemonės
Standartinės pacientų izoliacijos priemonės turi būti taikomos visiems pacientams stacionariose ir mišriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat pacientams, sergantiems šios higienos normos 1 ir 2 prieduose nurodytomis ligomis.
Standartinės pacientų izoliacijos priemonės ir jų taikymo atvejai:
1. patekus kraujui ir kitiems kūno skysčiams, sekretams, ekskretams, rankas (jei be pirštinių) tuoj pat dezinfekuoti alkoholine priemone ir po to plauti laikantis rankų plovimo ir dezinfekcijos taisyklių, pateiktų šios higienos normos 3 priede;
2. nusimovus pirštines, rankas plauti, jei pirštinės užsiteršė krauju ar kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais, rankas dezinfekuoti alkoholine priemone, laikantis taisyklių, pateiktų šios higienos normos 3 priede;
3. liečiant paciento gleivines ar pažeistą odą, dirbant su krauju, kūno skysčiais, sekretais, ekskretais užterštais daiktais užsimauti švarias (nesterilias) pirštines;
4. atliekant vienam pacientui kelias invazines ar slaugos procedūras arba palietus užterštą medžiagą, pakeisti pirštines;
5. pereinant slaugyti kitą pacientą, taip pat jei bus liečiami švarūs daiktai ir aplinkos paviršiai, pakeisti pirštines;
6. atliekant procedūras ar slaugant pacientą, kai galimi kraujo ir kitų kūno skysčių, sekretų, ekskretų purslai, užsivilkti švarų (nesterilų) chalatą. Chalatus parinkti pagal darbų pobūdį ir galimus skysčių kiekius. Po šių procedūrų tuoj pat nusivilkti užterštus drabužius ir plauti arba, jei rankos užterštos krauju, sekretais, ekskretais, dezinfekuoti rankas, laikantis rankų plovimo ir dezinfekcijos taisyklių, pateiktų šios higienos normos 3 priede;
7. daugkartinio naudojimo priemones valyti, dezinfekuoti, sterilizuoti. Panaudotus vienkartinius daiktus šalinti nustatyta tvarka [4.3];
8. izoliavimo patalpoje vežimėlius ir kitus dažnai liečiamus paviršius valyti, dezinfekuoti;
9. skalbinius, užterštus krauju, kūno skysčiais, ekskretais, sekretais, tvarkyti nustatyta tvarka [4.5];
10. vienkartinius naudotus švirkštus, adatas, skalpelių peiliukus ir kitus aštrius instrumentus rinkti į uždarus, specialius nepraduriamus konteinerius ir šalinti nustatyta tvarka [4.3].
Sveikatos priežiūros įstaigose reikia vengti gaivinimo „burna į burną“, o naudoti pūstukus, gaivinimo maišus ar kitas priemones.
Pacientai dėl sveikatos būklės arba nesilaikantys higienos reikalavimų, nors ir nesergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios turėtų būti taikomos papildomos izoliacijos priemonės, turi būti guldomi į atskirą (vienvietę) palatą. Jei nėra jokios galimybės, būtina informuoti infekcijų kontrolės specialistą.
 VI. Papildomos pacientų izoliacijos priemonės
Pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga greitai plintančiomis ir pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurių sukėlėjai perduodami sąlyčio metu, per orą (su lašeliais arba dalelėmis), taikomos standartinės ir papildomos pacientų izoliacijos priemonės.
Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti keliais būdais, pvz., sąlyčio metu ir lašeliniu būdu, taikomos standartinės ir sąlyčio metu bei su lašeliais plintančiomis ligomis sergančiųjų izoliacijos priemonės.
 VII. pacientų, sergančių SĄLYČIo METu plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis, kontaktinės izoliacijos priemonės
Kontaktinės izoliacijos priemonės taikomos pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga išvardytomis šios higienos normos 1 ir 2 prieduose užkrečiamosiomis ligomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti tiesioginio (liečiant pacientą) ir netiesioginio (liečiant paciento slaugos daiktus ir aplinkos paviršius) sąlyčio metu.
Pacientas guldomas į vienvietę izoliacijos palatą. Leidžiama jį guldyti su kitais sergančiaisiais ta pačia ūmia liga, kurios sukėlėjai yra tie patys mikroorganizmai. Nesant sąlygų paguldyti vienvietėje palatoje arba palatoje su kitais sergančiaisiais ta pačia liga, kurios sukėlėjai yra tie patys mikroorganizmai, būtina informuoti infekcijų kontrolės specialistą.
Slaugant pacientą, būtina mūvėti švarias (nesterilias) pirštines. Pirštines reikia pakeisti, palietus žaizdą, infekuotą medžiagą. Nusimovus pirštines, rankas reikia dezinfekuoti, laikantis taisyklių, pateiktų šios higienos normos 3 priede.
Medicinos darbuotojas, įeidamas į palatą, jei jis liesis prie paciento daiktų ar aplinkos paviršių arba slaugys pacientą, nelaikantį šlapimo ar sergantį diarėja, arba turintį kolostomą, arba jo žaizdos tvarstis permirkęs sekretu, turi apsivilkti švarų (nesterilų) chalatą. Išeidamas iš palatos turi chalatą nusivilkti, jį palikti prieangyje ir nesiliesti prie užterštų paviršių.
Būtina apriboti izoliuotų pacientų vaikščiojimą. Jei pacientą reikia išvežti iš palatos, būtina naudoti priemones, sumažinančias mikroorganizmų perdavimo kitiems riziką bei įrangos ir paviršių užteršimą šios ligos sukėlėjais.
Pacientų slaugymui ir procedūroms naudojami vienkartiniai gaminiai arba daugkartinio naudojimo priemonės, kurios po kiekvienos procedūros valomos, dezinfekuojamos ir sterilizuojamos, laikantis taisyklių, pateiktų šios normos 76-132 punktuose ir 4, 5, 6, 7, 8, 9 prieduose.
Pacientams, išskiriantiems atsparius antibiotikams mikroorganizmus, taikomos papildomos izoliacijos priemonės pagal įstaigoje parengtą šių ligonių izoliavimo tvarką.
 VIII. pacientų, sergančių per orą (DALELĖMIS) plintančiomis ligomis, izoliacijos priemonės
Pacientai, sergantys arba įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, išvardytomis šios higienos normos 1 ir 2 prieduose, atskiriami nuo kitų pacientų, guldomi į vienvietę izoliacijos palatą su neigiamu oro slėgiu (mažesniu oro slėgiu, palyginti su gretimų patalpų oro slėgiu). Palatos durys visą laiką turi būti uždarytos. Ligonis neturi išeiti iš palatos.
Nesant galimybės pacientą atskirti vienvietėje izoliacijos palatoje, leidžiama jį guldyti į kitas palatas su pacientais, sergančiais ta pačia ūmia liga. Nesant galimybės guldyti į vienvietę izoliacijos palatą arba į kitas palatas su pacientais, sergančiais ta pačia ūmia liga, būtina informuoti infekcijų kontrolės specialistą.
Palatoje, kur gydomi pacientai, sergantys ar įtariami sergantys tymais, raudonuke, vėjaraupiais, juosiančiąja pūsleline, neturi lankytis medicinos darbuotojai, jautrūs šioms infekcijoms (neskiepyti, nesirgę šiomis ligomis). Slaugytojai, nesirgę šiomis ligomis arba neskiepyti nuo šios ligos, turi dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (filtruojančius respiratorius).
Būtina apriboti izoliuotų pacientų vaikščiojimą ir jų pervežimus į kitas skyriaus patalpas. Pacientui, jei reikia išeiti iš palatos į kitas patalpas arba jį reikia pervežti į kitas patalpas procedūrai, būtina uždėti vienkartinę medicininę kaukę.
 IX. pacientų, sergančių plaučių tuberkulioze, izoliacijos priemonės
Pacientai, sergantys arba įtariami, kad serga plaučių tuberkulioze, guldomi į izoliacijos palatą su neigiamu oro slėgiu. Palatos durys visą laiką turi būti uždarytos.
Paciento izoliavimo trukmė priklauso nuo gydymo efektyvumo: jei gydymas neveiksmingas arba išsiskiria tuberkuliozės sukėlėjų, atsparių antimikrobiniams vaistams, izoliavimas tęsiamas.
Pacientai kosėdami, čiaudėdami turi užsidengti burną servetėle.
Medicininės procedūros pacientui atliekamos izoliacijos palatoje. Jei procedūra atliekama kitose patalpose, einant ar vežant pacientui turi būti uždėta vienkartinė medicininė kaukė.
Būtina apriboti paciento slaugytojų skaičių. Visi slaugytojai turi dėvėti filtruojančius respiratorius.
Leidžiama toje pačioje palatoje guldyti ir kitus pacientus, sergančius plaučių tuberkulioze, jei jiems iš skreplių išskirta tokių pat sukėlėjų, jei jautrumas vaistams yra identiškas ir šių pacientų specifinis gydymas yra veiksmingas.
Pacientai gydomi aerozoliniais preparatais arba atliekamos kosulį skatinančios ir purslus skleidžiančios procedūros, pvz., endotrachėjinė intubacija, bronchoskopija ir pan., patalpose su neigiamu oro slėgiu. Darbuotojai, atliekantys šias procedūras, turi dėvėti filtruojančius respiratorius.
 X. pacientų, sergančių su oro lašeliais plintančiomis ligomis, Izoliacijos priemonės
Pacientai, sergantys arba įtariami, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis užkrečiamosiomis ligomis, plintančiomis su lašeliais, guldomi į vienvietę izoliacijos palatą arba į kitas izoliacijos patalpas su pacientais, sergančiais ta pačia ūmia liga, kurios sukėlėjai yra tokie patys mikroorganizmai. Jei nėra sąlygų guldyti vienvietėje izoliacijos palatoje arba į kitas izoliacijos patalpas su pacientais, sergančiais ta pačia ūmia liga, kurios sukėlėjai yra tokie patys mikroorganizmai, ligonius būtina guldyti ne arčiau kaip 1 m atstumu vienas nuo kito.
Darbuotojas, slaugantis pacientą ar būdamas arčiau kaip 1 m atstumu, turi dėvėti medicininę kaukę.
Skyriuje reikia apriboti izoliuotų pacientų vaikščiojimą ir pervežimą. Pacientui, jei jam reikia išeiti iš palatos arba pervežti į kitas patalpas, būtina uždėti vienkartinę medicininę kaukę.
 XI. darbuotojų sveikatos sauga ir darbo higiena
Įstaigos vadovas turi užtikrinti darbuotojų sveikatos saugą nuo galimo sužeidimo ar sveikatos pakenkimo dėl kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikio [4.1, 4.14].
Įstaigoje turi būti standartinių procedūrų aprašymai (Procedūrų vadovas), taip pat infekcijų kontrolės, darbuotojų sveikatos saugos ir darbo higienos taisyklės [4.22].
Vadovas ar jo įgaliotas atstovas, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, rengiantis biologinės saugos (infekcijų kontrolės), cheminių dezinfekcijos medžiagų poveikio kontrolės taisykles, turi bendradarbiauti su įstaigos infekcijų kontrolės specialistu [4.12].
Darbuotojai privalo tikrintis sveikatą. Darbuotojų darbo vietose turi būti sveikatos patikrinimų dokumentai arba jų kopijos, jei jie dirba ne pagrindinėse pareigose [4.9].
Įstaigoje turi būti nustatyta darbuotojų skiepijimų nuo užkrečiamųjų ligų tvarka.
Darbuotojai turi būti aprūpinti:
1. darbo drabužiais (chalatais, kostiumais, pirštinėmis, prijuostėmis);
2. galvos dangalais (medicinine kepuraite, gobtuvu);
3. akių ir veido apsauginėmis priemonėmis (akiniais, medicininėmis kaukėmis, veido skydeliais);
4. kvėpavimo takų apsauginėmis priemonėmis (respiratoriais);
5. apsaugine avalyne.
Darbuotojų darbo drabužiai, avalynė, rankų, veido, kvėpavimo takų apsauginės priemonės gali būti vienkartinės arba naudojamos pakartotinai.
Darbo drabužiai (chalatai, kostiumai), galvos dangalai (medicininės kepuraitės, gobtuvai), kurie naudojami pakartotinai, turi būti iš audinių, tinkamų skalbti medicininių skalbinių skalbimo režimais [4.5].
Darbo drabužiai skalbiami skalbykloje, turinčioje leidimą-higienos pasą skalbti sveikatos priežiūros įstaigų skalbinius.
Darbo vietose turi būti nepraduriami konteineriai aštriems panaudotiems instrumentams (adatoms, skalpeliams ir kt.) rinkti ir, jei reikia, dezinfekcijos medžiagos jiems dezinfekuoti [4.3]. Draudžiama rankomis nuiminėti švirkštų adatas, laužyti ar kitaip manipuliuoti naudotais aštriais daiktais.
Įstaigoje turi būti nustatytos darbuotojų sužeidimų užterštais aštriais daiktais, kitų mikrotraumų ar incidentų, galinčių sukelti darbuotojų infekcijas ar kitus sveikatos sutrikimus, pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos taisyklės.
Darbuotojas, atlikdamas procedūras, kurių metu galimas drabužių užteršimas krauju ir kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais, infekuota medžiaga, privalo dėvėti neperšlampamus darbo drabužius (neperšlampamą chirurginį chalatą arba chirurginį chalatą su neperšlampamais rankogaliais arba rankovėmis ir vienkartinę plastikinę prijuostę).
Operuojant ar atliekant kitas aseptines invazines procedūras (sąnarių, kūno ir organų ertmių punkcijas, centrinės venos kateterizavimą, peritoninę dializę ir kt.), gaminant sterilius tirpalus, darbuotojai turi dėvėti sterilius darbo drabužius.
Darbuotojas, atlikdamas procedūras, kurių metu galimos kraujo ir kitų kūno skysčių čiurkšlės, purslai arba skysčiai gali išsitaškyti, turi dėvėti galvos dangalą (medicininę kepuraitę arba gobtuvą). Vienkartinį galvos dangalą (medicininę kepuraitę arba gobtuvą) ir kaukę turi dėvėti darbuotojai operuojant ar atliekant kitas aseptines invazines procedūras.
Jei atliekant procedūras kojos gali būti suterštos krauju ir kitais kūno skysčiais, darbuotojai turi dėvėti neperšlampamą chalatą arba prijuostę, dengiančią kojas, ir neperšlampamą avalynę.
Teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis būtina dėvėti specialias asmenines apsaugines priemones: chirurginę pižamą ir chirurginį chalatą, medicininę kepuraitę, pirštines, neperšlampamą avalynę, vienkartinę prijuostę, medicininę kaukę, respiratorių arba akinius su šoniniais skydeliais [4.18].
Pirštinės užsimaunamos ant sausų rankų ir mūvimos:
1. atliekant procedūras, kurių metų rankos gali būti užterštos krauju ir kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais, kita infekuota medžiaga arba kai rankomis liečiamos gleivinės, atviros žaizdos;
2. atliekant invazines procedūras (operacijas, endoskopinius tyrimus, punkcijas, kraujagyslių ir šlapimo pūslės kateterizavimą ir kt.);
3. liečiant aplinkos daiktus ir paviršius, suterštus krauju ir kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais;
4. tvarkant, valant, dezinfekuojant instrumentus, aplinkos daiktus ir paviršius, reikia mūvėti pirštines, atsparias cheminėms medžiagoms;
5. atliekant aseptines procedūras (sąnarių, kūno ir organų ertmių punkcijas, centrinės venos kateterizavimą ir šlapimo pūslės kateterizavimą, peritoninę dializę ir kt.), gaminant ir ruošiant sterilius tirpalus būtina mūvėti sterilias vienkartines pirštines;
6. atliekant procedūras, kai yra didelė rizika pirštines pradurti, reikia užsimauti dvigubas pirštines.
Atliekant procedūras (operacijos, endoskopijos, siurbimo, gimdymo, intubavimo, stomatologijos ir kitas procedūras), kurių metu susidaro kraujo ir kitų kūno skysčių purslai arba kūno skysčiai ir infekuota medžiaga gali išsitaškyti, būtina užsidėti akių ir veido apsaugines priemones (akinius, medicininę kaukę arba veido skydelį).
Darbuotojas, slaugantis ligonius, sergančius šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis užkrečiamosiomis ligomis, plintančiomis per orą, turi užsidėti respiratorių, filtruojantį biologines daleles.
Leidžiama naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [4.20, 4.21] registruotus valiklius, dezinfekantus ir kitus biocidus. Darbuotojai, dirbantys su cheminiais dezinfekcijos preparatais, turi laikytis cheminių preparatų gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų saugos ir sveikatos taisyklių [4.19].
 XII. Rankų higiena
Visose darbo vietose, kur atliekamos diagnostinės, invazinės ir kitos procedūros, kuriu metu darbuotojai rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ir kitais kūno skysčiais, infekuota medžiaga, turi būti tekantis šiltas ir šaltas vanduo, atitinkantis geriamojo vandens kokybės reikalavimus, praustuvės su alkūniniais arba pedaliniais, arba automatiniais vandens reguliavimo čiaupais, sieniniai skysto muilo ir rankų dezinfekcijos tirpalo dozatoriai, vienkartinių rankšluosčių dėtuvė, indas be dangčio arba su koja atkeliamu dangčiu ir plastikiniu įklotu panaudotiems rankšluosčiams.
Darbuotojai turi būti aprūpinti skystu muilu arba losjonu, vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekcijos preparatais, rankų odos priežiūros priemonėmis (kremais, losjonais).
Skysto muilo dozatoriaus indą reikia keisti kitu vienkartiniu indu su muilu arba užpildyti tik tada, kai jis yra tuščias.
Naudojant pakartotinai, skysto muilo indas ir jo dalys turi būti išvalytas, dezinfekuotas ir sterilizuotas garo sterilizatoriuje.
Visų darbuotojų, atliekančių medicinines ir slaugos procedūras, dezinfekuotojų, centralizuotos sterilizacinės darbuotojų, medicininių sterilizatorių aparatininkų rankų oda turi būti sveika, nagai sveiki, trumpai ir apvaliai nukirpti, nelakuoti, laikrodžiai ir rankų papuošalai nuimti.
Rankų plovimo ir dezinfekcijos taisyklės pateiktos šios higienos normos 3 priede.
 XIII. MEDICINOS PRIETAISŲ higiena
Leidžiama naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [4.7, 4.8] aprobuotus medicinos prietaisus, kuriuos galima tinkamai valyti, dezinfekuoti ir, jei reikia, sterilizuoti pažangiausiais metodais ir technologijomis.
Medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami pagal gamintojų rekomendacijas, taikant būdus ir priemones, nurodytus šioje higienos normoje.
Medicinos prietaisai, kuriais skverbiamasi per odą, gleivines, į sterilius audinius, kūno ertmes arba liečiasi su krauju, valomi, dezinfekuojami ir sterilizuojami.
Medicinos prietaisai, kuriais liečiamos nepažeistos gleivinės ir pažeista oda, valomi, dezinfekuojami ir sterilizuojami arba dezinfekuojami aukšto lygio dezinfekcijos šiluminėmis arba šiluminėmis-cheminėmis, arba cheminėmis priemonėmis.
Medicinos prietaisai, kuriais liečiama nepažeista oda, valomi ir dezinfekuojami vidutinio lygio dezinfekcijos priemonėmis. Kiti medicinos prietaisai valomi specialiais valikliais pagal gamintojų rekomendacijas.
Draudžiama valyti, dezinfekuoti, sterilizuoti ir pakartotinai naudoti vienkartinius medicinos prietaisus ir jų dalis. Jie šalinami pagal medicininių atliekų tvarkymo reikalavimus [4.3].
Sterilizacija veiksminga, jei medicinos prietaisai iki sterilizacijos yra tinkamai išvalyti, dezinfekuoti, supakuoti, teisingai išdėstyti sterilizatoriaus kameroje ir laikomasi nustatytų sterilizacijos ciklo parametrų.
Medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos, pakavimo, pakrovimo sterilizatoriaus kameroje reikalavimai, sterilizavimo būdai yra pateikti šios higienos normos 76–132 punktuose ir 4, 5, 6, 7, 8, 9 prieduose.
 XIV. MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA
Medicinos prietaisai, kurie bus dezinfekuojami ir sterilizuojami, turi būti išvalyti.
Medicinos prietaisų valymo ir dezinfekcijos būdai:
1. šiluminis,
2. šiluminis-cheminis,
3. cheminis.
Medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami prieš sterilizaciją centralizuotos sterilizacijos ir dezinfekcijos skyriaus „nešvariosios“ dalies patalpoje arba prietaisų naudojimo vietose (tam skirtose skyrių patalpose).
Medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos procedūrų eiliškumas priklauso nuo prietaisų paskirties, rūšies ir procedūrų atlikimo būdo (rankinis, mechanizuotas, šiluminis, šiluminis-cheminis, cheminis).
Medicinos prietaisai gali būti valomi ir dezinfekuojami rankomis arba mechanizuotai, naudojant automatines plovimo-dezinfekcijos mašinas, plovimo ultragarsu ir kitus įrenginius.
Pirmenybę reikia teikti mechanizuotiems šiluminiams, šiluminiams-cheminiams valymo ir dezinfekcijos būdams.
Medicinos prietaisų valymo ir dezinfekcijos įrenginiai turi būti įteisinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [4.7, 4.8]. Gamintojai turi pateikti vartotojui įrenginio techninius dokumentus ir instaliavimo, paskirties, naudojimo, priežiūros ir darbo procedūrų aprašymus.
Rankiniam medicinos prietaisų valymui ir dezinfekcijai turi būti šilto ir šalto vandens vandentiekis, distiliuotas vanduo, instrumentų plautuvės, suslėgtojo oro įranga, vandens su slėgiu purkštukas, rankiniai arba automatiniai valiklių ir dezinfekcijos tirpalų dozatoriai, sandarios vonelės ar kiti indai instrumentams mirkyti, minkšti šepetėliai ar kitos priemonės jiems šveisti.
Cheminis medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija atliekamas pusautomačiais arba rankomis.
Patvarūs šilumai medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami automatiniuose plovimo-dezinfekcijos įrenginiuose šiluminiu būdu. Nepatvarūs šilumai prietaisai, pvz., lankstūs endoskopai, valomi ir dezinfekuojami šiluminiu-cheminiu būdu, nurodytu šios higienos normos 4 priede.
 XV. Mechanizuotas MedicinOS prietaisų valymas ir Dezinfekcija
Medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija automatinėse plovimo-dezinfekcijos mašinose
1. Automatinėse plovimo-dezinfekcijos mašinose valomi ir dezinfekuojami chirurginiai ir kiti metaliniai instrumentai, endoskopai, dirbtinio kvėpavimo įrenginių ir kitų prietaisų dalys, laboratorijų indai ir instrumentai.
2. Automatinėse plovimo-dezinfekcijos mašinose šiluminis-cheminis valymas ir dezinfekcija atliekamas naudojant valiklį ir dezinfekciją šiluma (ne daugiau kaip 60 °C temperatūros), o šiluminis valymas ir dezinfekcija – naudojant valiklį ir dezinfekciją karščiu (85–93 °C).
3. Medicinos prietaisai automatinėse plovimo-dezinfekcijos mašinose valomi ir dezinfekuojami pagal gamintojų rekomendacijas, pasirenkant tinkamus valymo ir dezinfekcijos būdus bei valiklius ir dezinfekcijos tirpalus. Valikliai ir dezinfekcijos tirpalai turi būti įteisinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [4.20, 4.21].
4. Medicinos prietaisų valymo ir dezinfekcijos procedūros automatinėse plovimo-dezinfekcijos mašinose yra tokios: valymas (plovimas), šiluminė arba cheminė dezinfekcija, skalavimas, džiovinimas. Medicinos prietaisai automatinėse plovimo-dezinfekcijos mašinose skalaujami šaltu ir šiltu vandeniu, plaunami valikliais, dezinfekuojami karščiu arba dezinfekcijos tirpalu ir, jei galima, džiovinami arba išimti iš mašinos džiovinami įprastiniu būdu.
5. Medicinos prietaisai plaunami ir dezinfekuojami tuoj pat panaudojus. Prietaisus, kurių negalima apdoroti automatinėse plovimo-dezinfekcijos mašinose arba jų paruošimas (gabenimas į mašiną) užtrunka ilgiau kaip 3 val., reikia užpilti neputojančiu dezinfekcijos tirpalu, o išėmus iš tirpalo prieš sudedant į mašiną – skalauti vandeniu.
6. Panaudoti medicinos prietaisai tuoj pat („sausasis“ būdas) arba po mirkymo dezinfekcijos tirpale („šlapiasis“ būdas) nuplaunami vandeniu, sudedami į mašinos krovinio talpyklas (sietelius, padėklus, groteles, laikiklius, lentynėles ir kt.) pagal mašinos gamintojų rekomendacijas. Lankstiniai prietaisai išardomi, išskleidžiami, sudedami, neperkraunant padėklų ar kitų krovinio talpyklų: dideli prietaisai sudedami taip, kad jie vienas kito neuždengtų.
7. Krepšeliai, konteineriai, padėklai ir kitos medicinos prietaisų talpyklos valomos ir dezinfekuojamos automatinėse plovimo-dezinfekcijos mašinose šiluminiu būdu.
Pusiau automatinis medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija
1. Pusiau automatinis cheminis valymas ir dezinfekcija taikomas jautriems šilumai endoskopams (fibroskopams) ir kitiems endoskopams tais atvejais, kai šiluminė sterilizacija keičiama aukšto lygio chemine dezinfekcija sporocidiniais tirpalais.
2. Pusautomačiai gali būti stacionarūs (tvirtinami prie sienos arba statomi ant stalo) arba kilnojami (su ratukais), su rankine arba automatine skysčių ir oro siurbimo įranga, su dezinfekcijos proceso automatinės kontrolės, registracijos ir užrašymo prietaisais arba be jų.
3. Endoskopai išvalomi rankiniu būdu, nurodytu šios higienos normos 4 priede, ir po to dezinfekuojami pusautomatyje pagal gamintojo rekomendacijas. Pusautomačio vonelėje ar konteineryje endoskopų kanalai specialiu įtaisu užpildomi dezinfekcijos tirpalu, po to tirpalas išsiurbiamas, kanalai išskalaujami, džiovinami. Kai kuriuose pusautomačiuose dezinfekcijos proceso kontrolės prietaisai registruoja, užrašo dezinfekcijos ciklo parametrus ir išspausdina darbo ciklo ataskaitą.
Medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija ultragarsu
1. Ultragarsu valomi arba dezinfekuojami smulkūs plieniniai instrumentai arba jų dalys [4.2, 4.4]. Pasirenkant šį būdą, būtina patikslinti, ar instrumentų gamintojas rekomenduoja valymą ir dezinfekciją ultragarsu.
2. Instrumentai ir jų dalys valomi, dezinfekuojami pagal aparato gamintojo rekomendacijas, naudojami gamintojo rekomenduojami valikliai arba dezinfekcijos-valomieji tirpalai.
3. Panaudoti lankstiniai instrumentai išardomi, išskleidžiami. Instrumentai sudedami į aparato sietelius, krepšelius ar kitas talpyklas, įdedami į vonelę, iki žymės pripiltą valiklio arba dezinfekcijos-valomojo tirpalo. Tirpalas vonelėje turi apsemti instrumentus.
4. Panaudoti valikliai ar dezinfekcijos-valomieji tirpalai po kiekvieno plovimo išpilami. Vonelė išvaloma pagal aparato priežiūros rekomendacijas.
5. Išvalyti ir dezinfekuoti ultragarsu instrumentai skalaujami geriamuoju ir distiliuotu vandeniu rankiniu būdu arba specialioje įrangoje ir išdžiovinami.
 XVI. Rankinis MedicinOS prietaisų valymas ir dezinfekcija
Draudžiama aštrius panaudotus medicinos prietaisus valyti rankomis prieš dezinfekciją. Tokie medicinos prietaisai apdorojami rankomis tokia eilės tvarka: dezinfekuojami, valomi (plaunami, skalaujami).
Panaudoti aštrūs medicinos prietaisai, jei kitaip nenurodo gamintojas, tuoj pat po procedūros mirkomi dezinfekcijos-valomajame tirpale, valomi (plaunami tirpale specialiais šepetėliais ar kita tinkama priemone), skalaujami tekančiu geriamuoju ir distiliuotu vandeniu.
Draudžiama į dezinfekcijos-valomąjį tirpalą, jei to nenurodo gamintojas, papildomai pridėti valomųjų priedų.
Kiti (neaštrūs) medicinos prietaisai rankomis apdorojami tokia eilės tvarka: valomi, dezinfekuojami, skalaujami tekančiu geriamuoju vandeniu ir distiliuotu vandeniu. Tokie medicinos prietaisai valomi, nušluostant teršalus vienkartine servetėle (laikantis darbo su krauju ir kitais kūno skysčiais taisyklių), po to mirkomi ir plaunami prietaisų valiklyje arba dezinfekcijos-valomajame tirpale pagal gamintojų rekomendacijas.
Medicinos prietaisams valyti ir dezinfekuoti naudojami švieži tinkami valikliai ir cheminės dezinfekcijos tirpalai [4.17]. Tirpalus, paruoštus iš koncentratų ir miltelių, galima laikyti ne ilgiau kaip 24 val. Skysti koncentratai ir milteliai laikomi gamintojų rekomenduotomis sąlygomis. Vanduo tirpalams gaminti turi būti minkštas (chloridų ne daugiau kaip 120 mg/l) ir atitikti geriamojo vandens reikalavimus.
Cheminės dezinfekcijos preparatų tirpalai turi būti paveikūs bakterijoms ir tuberkuliozės mikobakterijoms, virusams, grybeliams, turėti valomųjų savybių, antikorozinių priedų, tinkamų prietaisų medžiagoms (gamintojas turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad tirpalai negadina prietaiso medžiagų).
Rankinei medicinos prietaisų dezinfekcijai (mirkymui) ir valymui naudojamos specialios plastikinės sandarios vonelės su iškeliamais sieteliais su skysčio lygio žyma.
Medicinos prietaisų valymo ir dezinfekcijos tvarka:
1. apsivilkti apsauginius darbo drabužius (chalatą ir neperšlampamą prijuostę arba neperšlampamą chalatą), užsimauti pirštines ir užsidėti kitas asmenines apsaugines priemones, kurias rekomenduoja valiklių ir dezinfekcijos preparatų gamintojai;
2. lankstomuosius medicinos prietaisus išardyti;
3. valyti ir dezinfekuoti (arba dezinfekuoti ir valyti) tuoj pat po procedūros, nes kraujo chloridai gadina metalus ir kitas medžiagas;
4. dezinfekcijos tirpalus, skirtus aštriems, neišvalytiems medicinos prietaisams, kurie rankiniu būdu dezinfekuojami iki valymo, keisti po kiekvienos medicinos prietaisų dezinfekcijos ir valymo procedūros. Pakartotinai dezinfekcijos tirpalą, jei nurodo gamintojas, naudoti tik išvalytų rankomis neaštrių medicinos prietaisų (endoskopų, stomatologinių antgalių, protezų, atspaudų) mirkymui (dezinfekcijai);
5. vykdyti gamintojų nurodytas dozavimo, tirpalų temperatūros, dezinfekcijos (mirkymo) trukmės rekomendacijas;
6. gaminant tirpalus, skystus koncentratus pilti į vonelę ar kitą indą su vandeniu ir išmaišyti, birius koncentratus pilti į vonelę ar kitą indą su vandeniu, maišyti kol ištirps (jei kitaip nenurodo gamintojas);
7. prietaisai vonelėje ar kitame inde turi būti apsemti, instrumentų kanalus, ertmes specialiu švirkštu ar kitu prietaisu užpildyti tirpalu, išstumiant iš jų orą;
8. prietaisų plovimui naudoti minkštus plastikinius šepetėlius arba austinės nedažytos medžiagos servetėles, kanalus valyti rekomenduojama rankinėmis pompomis;
9. išplautus ir dezinfekuotus prietaisus tuoj pat skalauti tekančiu geriamuoju ir distiliuotu vandeniu;
10. išskalautus prietaisus, ypač instrumentus su kanalais, tuoj pat džiovinti suslėgtu (ne daugiau kaip 0,5 baro slėgio) oru pneumatiniu įrenginiu arba šilto oro srove džiovinimo spintose pagal instrumentų gamintojų rekomendacijas. Plastikinius, pvz., polietileninius, prietaisus džiovinti ne aukštesnėje kaip 65 °C temperatūroje;
11. ant vonelės ar kito indo užrašyti tirpalo pavadinimą, koncentraciją, galiojimo terminą;
12. išplautų sausų prietaisų sujungimus, sriegius ištepti specialiais prietaisų gamintojų rekomenduojamais tepalais, laidžiais sterilizuojančiam veiksniui (vandens garams ar kt.);
13. išplautus sausus išteptus tepalais prietaisus patikrinti, ar jie veikia. Surūdijusius prietaisus išmesti, kad jie susiliesdami su kitais instrumentais, jų nesugadintų.
 XVII. MEDICINOS PRIETAISŲ PAKAVIMAS
Medicinos prietaisų pakavimo medžiagos ir indai turi tikti pasirinktam sterilizavimo būdui, ciklui (vakuuminis, gravitacinis) ir sterilizacijos proceso sąlygoms.
Pakavimui naudojami vienkartinės (neaustinė medžiaga, popierius, maišeliai) arba daugkartinio naudojimo medžiagos (audeklas) ir indai (biksas, konteineris).
Popierius, neaustinė medžiaga, maišeliai, konteineriai, kitos pakavimo medžiagos, atitinkančios standarto LST EN 868 reikalavimus, naudojami sterilizatoriuose, kurių konstrukcija ir sterilizacijos procesas atitinka standartų: LST EN 285, LST EN 1422, EN 13060, EN 14180 reikalavimus.
Krepinis popierius, neatitinkantis LST EN 868 (2 dalies) reikalavimų, pergamentas, metalinės dėžutės (biksai), audeklas naudojamas sterilizatoriuose su sterilizavimo tokiose pakuotėse programa (ciklu).
Sterilizuojant aukštos temperatūros vandens garais naudojamos šios pakavimo medžiagos: popierius, neaustinė medžiaga, maišeliai, audeklas ir pakavimo indai – konteineris, biksas.
Sterilizuojant žemos temperatūros vandens garais ir formaldehidu arba etileno oksidu (oksiranu) naudojamos šios pakavimo medžiagos: popierius, neaustinė medžiaga ir maišeliai.
Sterilizuojant vandenilio peroksido dujų plazmos sterilizatoriuose naudojamos tik sterilizatorių gamintojų rekomenduojamos pakavimo medžiagos ir indai bei proceso kontrolės priemonės.
Medicinos prietaisai, kurie pakuojami į popierių arba popierinius, popierinius-plastikinius maišelius, turi būti išdžiovinti, sausi.
Medicinos prietaisai sterilizuojami viengubame arba dvigubame pakete. Dvigubas paketas (gaminiai, įvynioti į du popieriaus lakštus arba du audeklo gabalus, arba įvyniotas audekle medicinos prietaisų rinkinys sietelyje, įdėtas į konteinerį, arba prietaisas dviejuose maišeliuose) naudojamas, kai sterilizuoti medicinos prietaisai iš sterilizatoriaus gabenami į kitą vietą, patalpą, kur jie laikomi iki naudojimo. Jei medicinos prietaisų gabenimo ir laikymo sąlygos yra sudėtingos, sterilizuoti dvigubame pakete medicinos prietaisai papildomai įdedami į specialų plastikinį maišelį ar kitą transportavimo pakuotę, kad būtų apsaugoti nuo užteršimo.
Prietaisai po vieną arba prietaisų rinkiniai sieteliuose suvyniojami į vienkartinį krepinį arba lygų popierių, neaustinę medžiagą, audeklą. Vyniojimo būdai pateikti šios higienos normos 8 priede. Paketai sutvirtinami lipnia juosta (su cheminiu indikatoriumi arba be jo), tinkančia pasirinktam sterilizavimo būdui. Draudžiama paketus tvirtinti guminiais ir kitais raiščiais, aštriais daiktais (sąvaržėlėmis, segtukais).
Smulkūs, lengvi prietaisai, sterilizuojant juos gariniuose sterilizatoriuose su prietaisų sterilizavimo maišeliuose programa, pakuojami į vienkartinius pramoninės gamybos popierinius arba popierinius-plastikinius maišelius arba maišelius iš popierinių-plastikinių juostų. Pakuojant būtina laikytis gamintojų rekomenduojamos maišelių užpildymo ir sandarinimo tvarkos.
Pakuojamų prietaisų aštriosios dalys uždengiamos tinkamomis apsauginėmis priemonėmis.
Draudžiama, sterilizuojant vakuuminiuose gariniuose sterilizatoriuose su sterilizavimo konteineriuose programa, konteinerius keisti biksais, o sterilizuojant gariniuose sterilizatoriuose su sterilizavimo biksuose programa, biksus – konteineriais.
Sterilizavimo konteinerių techniniai rodikliai ir jų dydžiai turi atitikti standarto LST EN 868-8 reikalavimus. Konteineriai užpildomi sterilizuojamais paketais pagal sterilizatorių ir konteinerių gamintojų rekomendacijas.
Biksai užpildomi sterilizuojamais prietaisais, laikantis biksų gamintojų rekomenduojamų užpildymo normų.
Popierinių, audeklinių paketų dydžiai (išoriniai matmenys) ir masė neturi viršyti sterilizatorių ir pakavimo medžiagų gamintojų nurodytų dydžių.
Vienkartiniai maišeliai su lipnia juosta, sudėjus sterilizuojamus prietaisus, užlipinami rankomis, o kiti vienkartiniai maišeliai sandarinami užlydant siūles specialiu prietaisu – siūlių lituokliu (siūlėtuvu). Užlydomų maišelių siūles būtina užlydyti tinkamu siūlių lituokliu, nes maišelio sandarumas ir siūlės patvarumas priklauso nuo siūlių lituoklio techninių rodiklių (užlydymo temperatūros, slėgio).
Prietaisai, sterilizuojami karštu oru, pakuojami į sterilizatoriaus gamintojo nurodytas pakavimo medžiagas ir talpyklas arba neįpakuoti sudedami į krovinio talpyklą.
Įpakuotų sterilizuotų prietaisų galiojimo laikas priklauso nuo pakavimo medžiagos rūšies, sterilizavimo būdo, paketo sandarinimo kokybės, sterilizuotų prietaisų laikymo patalpų higienos ir kitų sąlygų.
Įpakuotų prietaisų, sterilizuotų vandens garais, etileno oksido, formaldehido dujomis, vidutiniai laikymo aseptinėmis sąlygomis terminai:
1. dvigubame popieriuje arba pergamente arba bikse su filtru – 20 parų;
2. dvigubame audekle arba bikse be filtro – 3 paros;
3. konteineryje (prietaisų, įvyniotų į audeklą arba į neaustinę medžiagą) – 6 savaitės;
4. užklijuojamuose popieriniuose-plastikiniuose maišeliuose – 6 mėnesiai;
5. užlydytuose popieriniuose-plastikiniuose maišeliuose – 6–12 mėnesių;
6. dvigubame popieriuje (atitinkančiame standarto LST EN 868 reikalavimus) – 2–4 savaitės.
Į sterilizuojamų prietaisų paketus reikia dėti sterilizacijos proceso kontrolės priemones ir juos žymėti šios higienos normos 144 punkte nurodyta tvarka.
 XVIII. Sterilizacijos BŪDAI
Medicinos prietaisai sterilizuojami vandens garais arba karštu oru, arba vandens garų ir formaldehido mišiniu, arba etileno oksido dujomis, arba vandenilio peroksido dujų plazma. Pirmenybę reikia teikti šiluminei sterilizacijai aukštos temperatūros sočiaisiais vandens garais.
Prietaisai ir kiti gaminiai, kurie lies sterilius audinius arba sterilius kūno skysčius, sterilizuojami aukštos temperatūros (120–134 °C) sočiaisiais vandens garais.
Prietaisai ir gaminiai, nepatvarūs aukštos temperatūros karščiui ir drėgmei, sterilizuojami žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido mišiniu arba etileno oksido dujomis (oksiranu), arba vandenilio peroksido dujų plazma.
Karšto oro sterilizatoriuose (170–180 °C) sterilizuojami gaminiai, nepatvarūs greitam kaitinimui garais. Šis sterilizacijos būdas taikomas laboratorijose metaliniams, stikliniams indams, bevandeniams aliejams, tepalams, milteliams sterilizuoti.
Aukšto lygio cheminė dezinfekcija apdorojant sporocidiniais tirpalais taikoma tik prietaisams, nepatvariems šiluminiams arba žemos temperatūros sterilizavimo būdams.
Skysčiai sterilizuojami aukštos temperatūros vandens garais specialiuose skysčių sterilizatoriuose arba sterilizatoriuose su skysčių sterilizavimo programomis.
Sterilizacijos procesai turi užtikrinti, kad sterilizuotas gaminys būtų sterilus. Sterilizuotas gaminys žymimas užrašu Sterilu, jei sterilizacijos procesas yra patvirtintas (pripažintas tinkamu) pagal standartų LST EN 554 ir LST EN 550 reikalavimus ir sterilizuotas gaminys atitinka standarto LST EN 556 reikalavimus.
Garo sterilizatoriai turi atitikti standartų LST EN 285 ir EN 13060, etileno oksido sterilizatoriai – standarto LST EN 1422, žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido sterilizatoriai – standarto EN 14180 reikalavimus.
Gariniuose sterilizatoriuose sterilizuojami patvarūs karščiui kieti, akyti gaminiai ir skysčiai.
Vakuuminiuose gariniuose sterilizatoriuose sterilizuojami neįpakuoti ir įpakuoti kieti, akyti gaminiai. Pirmenybę reikia teikti sterilizacijai frakcionuoto vakuumo gariniuose sterilizatoriuose ir juose sterilizuoti įpakuotus ir neįpakuotus prietaisus, instrumentus, akytus gaminius, instrumentus su ertmėmis, kanalais.
Mažuosiuose gravitaciniuose gariniuose sterilizatoriuose sterilizuojami neįpakuoti metaliniai instrumentai, kurie bus naudojami tuoj pat ir vietoje (negabenami kitur). Mažuosiuose vakuuminiuose sterilizatoriuose sterilizuojami įpakuoti ir neįpakuoti gaminiai, akyti gaminiai. Pirmenybę reikia teikti sterilizacijai frakcionuoto vakuumo sterilizatoriuose ir juose sterilizuoti įpakuotus ir neįpakuotus instrumentus su ertmėmis, kanalais, kietus, akytus gaminius.
Žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido, etileno oksido sterilizatoriuose sterilizuojami nepatvarūs karščiui prietaisai ir kiti gaminiai, jei nurodo gamintojas.
Vandenilio peroksido dujų plazmos sterilizatoriuose sterilizuojami nepatvarūs karščiui plastikiniai, guminiai ir kiti gamintojų rekomenduojami gaminiai, instrumentai su kanalais, kurių spindžio skersmuo ne mažesnis kaip 1 mm, o ilgis ne daugiau kaip 2 metrai.
Sterilizuojant žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido, etileno oksido sterilizatoriuose, gaminiai kameroje veikiami reikiamos koncentracijos formaldehido arba etileno oksido dujomis nustatytoje drėgmėje, slėgyje, temperatūroje, trukmėje ir po sterilizacijos vėdinami.
Gaminiai, kurie sterilizuojami vandenilio peroksido dujų plazma (58 proc. vandenilio peroksido dujos veikiamos elektros arba elektromagnetiniu lauku), pakuojami į sterilizatoriaus gamintojo rekomenduojamas medžiagas (maišelius ir kt.).
 XIX. STERILIZACIJOS KONTROLĖ
Medicininiai gaminiai, žymimi užrašu Sterilu, sterilizuojami sterilizatoriuose, kurių sterilizacijos procesas yra patvirtintas (pripažintas tinkamu). Sterilizacijos procesų patvirtinimo ir nuolatinės jų kontrolės reikalavimus reglamentuoja standartai LST EN 550, LST EN 554, LST EN 556, LST EN 1422, LST EN 285.
Įrengtus darbo vietoje, taip pat suremontuotus sterilizatorius būtina tikrinti ir įvertinti sterilizacijos proceso efektyvumą. Dirbant kiekvienas sterilizatorius 2 kartus per metus tikrinamas planine tvarka, taip pat įtarus defektus arba keičiant ankstesnes sterilizacijos sąlygas (krovinio dydį, formą, sudėtį ar pan.).
Nuolatinė sterilizacijos kontrolė atliekama kasdien tikrinant kiekvieną sterilizatoriaus darbo ciklą.
Įrengto, suremontuoto sterilizatoriaus darbo efektyvumą turi tikrinti asmenys, atsakingi už sterilizatorių techninę priežiūrą, ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, atsakingi už sterilizacijos kontrolę.
Planinę ir nuolatinę sterilizatorių kontrolę, taip pat keičiant sterilizacijos sąlygas, turi atlikti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, atsakingi už sterilizacijos kontrolę.
Visuose sterilizatoriuose tikrinami sterilizacijos proceso parametrai, nuo kurių priklauso sterilizuojamų gaminių sterilumas:
1. gariniuose sterilizatoriuose – sterilizacijos temperatūra, trukmė, garų kokybė (oro pašalinimas ir garų prasiskverbimas į gaminius);
2. karšto oro sterilizatoriuose – sterilizacijos temperatūra ir trukmė, per kurią karštis perduodamas sterilizuojamiems gaminiams;
3. etileno oksido ir žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido sterilizatoriuose – sterilizacijos temperatūra, trukmė, dujų koncentracija, drėgmė, etileno oksido arba formaldehido dujų prasiskverbimas į sterilizuojamus gaminius.
Visų sterilizacijos procesų efektyvumo kontrolei taikomi fizikiniai, cheminiai ir biologiniai kontrolės metodai [4.16].
Karšto oro sterilizatoriuose tikrinami prietaisų rodmenys, kiekvienam paketui naudojami cheminiai proceso indikatoriai, krovinio sterilizacijos kokybė tikrinama biologiniais indikatoriais, atitinkančiais standarto LST EN 866 (6 dalis) reikalavimus.
Etileno oksido, žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido sterilizatorių darbo efektyvumui įvertinti taikomas fizikinis kontrolės metodas, naudojami cheminiai proceso indikatoriai, kiekvieno krovinio sterilizacijos sąlygos tikrinamos prietaisu, imituojančiu blogiausias sterilizacijos sąlygas, ir cheminiais indikatoriais, atitinkančiais standarto LST EN 867 (1 dalis) arba ISO 11140 (1 dalis), ir biologiniais indikatoriais, atitinkančiais standarto LST EN 866 (1, 2, 5, 8 dalys) arba ISO 11138 (1, 2 dalys) reikalavimus.
Vandenilio peroksido plazmos sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolei taikomas fizikinis metodas, krovinio sterilizacijos sąlygos tikrinamos sterilizatoriaus gamintojo nurodytais cheminiais ir biologiniais indikatoriais.
Gariniai sterilizatoriai tikrinami kiekvieną dieną. Sterilizacijos vandens garais nuolatinės kontrolės būdai ir priemonės nurodyti šios higienos normos 10 priede.
Kiekvienas sterilizuojamas paketas pažymimas krovinio serijos numeriu (skaičiais, kuriais koduojamas sterilizatoriaus eilės numeris, sterilizacijos ciklo numeris, sterilizacijos data, paketo turinys ir kt.).
Atsakingas sterilizacinės darbuotojas, patikrinęs kiekvieno krovinio sterilizacijos sąlygas, kontrolės rezultatus registruoja dokumentuose (Formoje Nr. 257a, krovinio registracijos kortelėje). Kiekvienam sterilizatoriui vienai dienai skiriama viena krovinio registracijos kortelė ir joje žymima krovinių sudėtis, krovinių sterilizacijos kontrolės rezultatai, kuriuos patikrinęs asmuo turi pasirašyti.
Informacija apie sterilizacijos ir sterilizuoto gaminio galiojimo laiką, kiekvieno paketo turinį, darbuotoją, atsakingą už sterilizacijos kontrolę (užkoduotas vardas, pavardė arba inicialai), užrašoma arba išspausdinama lipnioje etiketėje, jos prilipinamos ant kiekvieno krovinio, kurio sterilizacijos sąlygos buvo patikrintos, paketo. Viena etiketė prilipinama prie krovinio registracijos kortelės. Be to, krovinio registracijos kortelėje pažymimi Bowie Dick testo ir biologinės kontrolės rezultatai.
Sterilizacijos kontrolės dokumentai saugomi 1 metus.
 XX. PATALPŲ, ĮRENGINIŲ, INVENTORIAUS, PACIENTŲ DRABUŽIŲ IR AVALYNĖS HIGIENA
Įstaigos ar jų korpusai, skyriai, kitos patalpos, atliekant kapitalinius ir einamuosius remonto darbus, uždaromi arba sandariai izoliuojami nuo kitų patalpų.
Patalpų, kurių lubų ir sienų danga yra iš patvarių valikliams ir dezinfekcijos preparatams medžiagų ir ją galima valyti bei dezinfekuoti, einamasis remontas atliekamas, esant reikalui, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus. Patalpų, sienų, lubų, grindų defektai, pvz., nutekėjimai, pelėsiai, įskilimai, atsiklijavusios plytelės ir kt., pašalinami pagrindinių valymų metu.
Sveikatos priežiūros įstaigų kietasis inventorius turi būti iš medžiagų, patvarių valikliams ir dezinfekcijos preparatams, o minkštasis inventorius – iš medžiagų, patvarių šiluminiam ir cheminiam dezinfekcijos būdams. Susidėvėjęs inventorius, įrenginiai pakeičiami naujais, tinkančiais apdoroti nustatytais būdais ir priemonėmis.
Sveikatos priežiūros įstaigose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Profilaktinę dezinsekciją, deratizaciją atlieka profilaktinės dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos įstaigos, turinčios licenciją šiai ve …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.