{"html": "

Įgyvendinus plano sprendinius didelę naudą gaus ne tik turistai, bet ir vietinė bendruomenė, kuriai bus sukurta terpė vystyti privatų verslą, gauti nuolatinį ar laikiną darbą teikiant priemonių nuomos paslaugos ar kitas paslaugas sukurtuose infrastruktūros objektuose.

\n

Viešoji turizmo infrastruktūra prie vandens turizmo trasų, netiesiogiai skatins turistus ir lankytojus aktyviai praleisti laisvą laiką, bet ir saugiausiomis priemonėmis lankyti gamtos ir kultūros vertybes, bet sudarys palankesnes sąlygas aktyviam ir sveikam jų laisvalaikiui, kas sukurs ilgalaikį teigiamą efektą socialinėje aplinkoje.

\n

Kaip specifinę socialinę nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano naudą galima vertinti ir tai, kad jis apsprendžia grupės įvairių ūkio sričių specialistų bei valdžios institucijų sąveiką ir bendradarbiavimą, taip pat ryšių ir bendradarbiavimo plėtrą su užsienio partneriais. Tas skatins ir kitų bendrų projektų rengimą bei įgyvendinimą, padės realizuoti investicijų pritraukimo galimybes ir tarptautiniu mastu propaguoti vandens turizmą Lietuvoj e. visuomenės sveikatai Įvertinant, kad numatoma vandens turizmo infrastruktūra bus skirta vandens turistų poreikiams, planuojamas teigiamas poveikis visuomenės sveikatai, nes vandens turizmas skatinama aktyvų gyvenimo būdą, šeimynines keliones, skatina gamtos ir kultūros išteklių pažinimą, kas teigiamai veikia keliaujančiųjų fizinę ir dvasinę sveikatą. Reikalavimai keliami vandens turizmo paslaugų teikėjams bei numatomas reikalingos infrastruktūros gausa, užtikrins minimalią avarijų tikybę bei nelaimingų atsitikimų tikimybę, vandens turizmo trasose ir nepadidins žalingo poveikio visuomenės sveikatai. gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui Tikimasi, kad įgyvendinti plano sprendiniai paskatins nacionalinių vandens turizmo trasų zonose (vandens telkinių pakrantėse) esančių lankytinų gamtos ir kultūros paveldo objektų aktyvesnę priežiūrą ir tvarkymą, suaktyvins aplinkos apsaugos ir kokybės gerinimo priemones: prisidės prie kraštovaizdžio, gamtos įvairovės, švarios gamtos išsaugojimo, tinkamos rekreacijai aplinkos ir infrastruktūros kūrimo. žemės nuosavybei Šiuo metu Lietuvoje vandens turizmo plėtra labai spartėja, todėl privačių iniciatyvų interesas vandens telkinių pakrantes pritaikyti vandens turizmui yra labai didelis. Kadangi sprendiniuose siūloma įrengti viešąją vandens turizmo infrastruktūrą prie valstybinių vandens telkinių, o numatoma veikla dažniausiai yra nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai, tai žemės tikslinė paskirtis neturėtų būti keičiama, nepriklausomai nuo to ar žemės sklypas privatus ar valstybinis. Tačiau, kai numatoma infrastruktūros plėtra saugomoje teritorijoje, sprendiniai turi būti derinami su saugomų teritorijų tvarkymo planais ir suinteresuotomis institucijomis. Bet kuriuo atveju žemės nuosavybės požiūriu realizuojant plano sprendinius gali pasireikšti trumpalaikės neigiamos socialinės pasekmės.

\n

10.

\n

Siūlomos alternatyvos poveikis: alternatyvos buvo įvertintos rengiant Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano SPAV atrankos dokumentą. Techninių plano sprendinių alternatyvos nenumatomos. teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai ekonominei aplinkai socialinei aplinkai visuomenės sveikatai gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui _________________ PRIEDAS 1.

\n

SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMA NACIONALINIŲ VANDENS TURIZMO TRASŲ TINKLO INFRASTRUKTŪROS ĮGYVENDINIMO 2008-2017 METŲ PROGRAMA 1.1. Bendrosios nuostatos 1. Nacionalinių vandens turizmo trasų tinklo infrastruktūros įgyvendinimo 2008-2017 metų programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis – įvertinti Lietuvos vandens turizmo (aktyvaus poilsio) infrastruktūros plėtros tendencijas ir vadovaujantis nacionaliniais, regioniniais bei kitais turizmo sektoriaus strateginiais dokumentais, bei Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano sprendiniais numatyti Lietuvos vandens turizmo infrastruktūros plėtros prioritetinius uždavinius ir priemones jiems įgyvendinti 2008-2017 metais.

\n
2.Teisinį Programos pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507; 2003, Nr. 114-5119; 2004, Nr. 156-5689; 2005, Nr. 888-3285), Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187 „Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 113-5029), 2002 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 853 „Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 60-2424) ir 2002 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1713 „Dėl Lietuvos kurortų plėtros koncepcijos“ (Žin., 2002, Nr. 104-4671), nei Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas.
\n
3.Programa sukurta remiantis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinis turizmo departamentas) užsakymu parengtu „Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiuoju planu“. Šioje programoje pateikti Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano teiginiai ir duomenys yra pagrįsti turizmo statistinės informacijos, turizmo informacijos centrų, savivaldybių administracijų pateiktais ir privačių turizmo paslaugų atstovų apklausų rezultatų duomenimis.
\n
4.Nacionalinių vandens turizmo trasų tinklo infrastruktūros įgyvendinimo 2008-2011 metų programos įgyvendinimo priemonės pateikiamos Programos priede.
\n
5.Programoje vartojamos turizmo sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507).
\n

1.2. Aplinkos analizė 6. Lietuvos laivybos ir vandens turizmo plėtros koordinavimo, planavimo dokumentų ir finansavimo vertinimas:

\n

6.1. Lietuvoje laivybos valdymas vykdomas dalyvaujant trims institucijoms: vidaus vandens keliuose – valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių būklės bei navigacijos įrenginių funkcionavimo kontrolę vykdo bei valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių struktūrą prižiūri, koordinuoja veiksmus rengiant ir įgyvendinant įvairius vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtros projektus – VĮ Vidaus vandens kelių direkcija; vidaus vandenimis plaukiojančių vidaus vandenų transporto priemonių saugią laivybą užtikrina Vidaus vandenų laivybos Inspekcija; kitose upėse ir vidaus vandens telkiniuose laivyba nėra plėtojama. Atskirus projektus vandens turizmo srityje įgyvendino Valstybinis turizmo departamentas. Kai kuriuose vandens telkiniuose vandens turizmas yra aktyviai plėtojamas dalyvaujant privačioms iniciatyvoms (pvz.: Antalieptės mariose – UAB „Degesa“, Ūlos upėje – Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacija ir kiti).

\n

6.2. Nacionalinio, regiono, rajono teritorijų specialiojo planavimo, t.y. turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų), rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklės (Žin.,2004, Nr. 103-3814). Vadovaujantis šiomis taisyklėmis 2008 m. Valstybinio turizmo departamento užsakymu, įgyvendinant Nacionalinės turizmo plėtros 2003–2006 metų programos priemones, buvo parengtas Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas, kuriuo remiantis būtų siekiama plėtoti nacionalinių vandens turizmo trasų tinklą, skatinamas tausojantis aplinką turizmas ir aktyvus poilsis; skatinama atskirų regionų ekonominė ir socialinė raida aktyvinant turizmo veiklų ir paslaugų plėtrą rajonuose, racionaliau organizuojamas vandens turistų šalyje.

\n

6.3. 2003–2006 metais Valstybinio turizmo departamento, Vidaus vandens kelių direkcijos, apskričių ir savivaldybių užsakymu parengta 11 galimybių studijų, susijusių su vandens turizmo plėtra. Pagal atliktą su vandens turizmu susijusių projektų analizę, didžiausias vandens turizmo potencialas ir infrastruktūros plėtra esamu laikotarpiu yra šiuose vandens telkiniuose: Nemune, pajūryje ir Kuršių mariose, Minijos žemupyje, Jūroje ir Dubysoje.

\n

6.4. 2007 metais Valstybinis turizmo departamentas baigė įgyvendinti didžiausią, susijusį vandens turizmo plėtra, PHARE programos lėšomis finansuotą projektą „Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas“. Projekto vykdymo trukmė – 4 metai. Bendroji projekto vertė – 9,2 mln. Lt (PHARE lėšos sudaro 7,4 mln. Lt, nacionalinio bendro finansavimo lėšos – 1,8 mln. Lt. Šis projektas taip pat buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą ir finansuojamas valstybės biudžeto bei PHARE „Bendradarbiavimo abipus sienos“ programos lėšomis. Projektą sudarė trys pagrindinės veiklos – techninio projekto parengimas ir darbų konkursinės dokumentacijos parengimas, rinkodaros priemonės ir statybos darbai. Projektas apėmė dvylika savivaldybių (Šilutės, Jurbarko, Šakių, Kauno, Kaišiadorių, Varėnos, Prienų rajonų savivaldybės, Alytaus, Kauno miestų savivaldybės, Pagėgių, Birštono, Druskininkų savivaldybės), esančių Alytaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės, Klaipėdos apskrityse. Iš viso Nemuno upės trasoje buvo parengti techniniai projektai 9 stacionarioms ir 17 mobiliųjų prieplaukų įrengti, tačiau galutiniame etape buvo pastatyta ir įrengta 6 stacionarios ir 12 mobiliųjų prieplaukų.

\n

6.5. Perspektyviniam 2007–2013 metų laikotarpiui pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ 3 priemonių grupės „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“ priemonę numatoma paskatinti viešosios turizmo infrastruktūros, skirtos ekologiniam (pažintiniam), aktyvaus poilsio turizmui ir sveikatos gerinimui, kūrimą ir plėtrą. Pagal šią veiklų grupę galės būti skiriama ES finansinė parama vandens turizmo trasų viešosios infrastruktūros projektams įgyvendinti.

\n
7.Nacionalinių vandens turizmo trasų formavimo kriterijai:
\n

7.1. Lietuva turi didelį gamtinį vandens turizmo potencialą, kurį sukuria vidaus vandens telkiniai bei gamtiniu požiūriu ypač vertingos saugomos teritorijos. Turistiniai infrastruktūros objektai prie vandens telkinių yra išsidėstę labai netolygiai, gausiausios ir patraukliausios vietos, vandens turistų vertinimu, yra saugomose teritorijose, todėl, rengiant specialųjį planą, ypač daug dėmesio buvo skirta saugomų teritorijų tvarkymo planų analizei numatomose trasose bei ekspediciniams tyrimams, kurių metu buvo vertinama, kur dažniausiai parkų administracijų bei savivaldybių specialistų dėka yra kuriamos naujos stovyklavietės, poilsiavietės bei atokvėpio vietos. Nemažu indėliu prie infrastruktūros gerinimo prisideda ir privatūs asmenys, tvarkantys vandens pakrantes bei savo sklypuose įrengiantys stovyklavietes ir kitas įlipimo ar išlipimo vietas. Tačiau esamos infrastruktūros dar nepakanka, todėl vandens turistas Lietuvoje dažniausiai turi minimalias komforto galimybes, bet išlaiko glaudų ryšį su gamtiniais ir kultūriniais ištekliais.

\n

7.2. Formuojant nacionalinių vandens turizmo trasų tinklą atliktoje Lietuvos upių hidrologinėje analizėje buvo išskirti pagrindiniai hidrologiniai parametrai – svarbiausios potencialios turistinės trasos savybės: upės debitas, debito ir nuolydžio santykis; upės vagos nuolydis ir ruožo morfometrinis parametras – vingiuotumas. Analizėje pagal minėtus hidrologinius ir morfometrinius upių parametrus buvo išnagrinėtos – 373 upės.

\n

7.3. Hidrologinėje vandens telkinių analizėje, parenkant potencialias vandens turizmo trasas, buvo vertinamas upių nuotėkio hidrologinio režimo charakteristikos: vidutinis kritulių kiekis; upių maitinimo tipai (sniego, lietaus ir požeminis (gruntinis)); vyraujančių dirvožemių dirvodarinės uolienos. Šie parametrai tiksliai leidžia nustatyti vandens kiekį analizuojamame maršrute ar regione sezono metu, t. y. remiantis šiais rodikliais, galima žinoti, kurios perspektyvinės vandens turizmo trasos vandens kiekis ypač priklauso nuo iškritusių kritulių gausos, o kuri upė yra daugiau papildoma požeminiu vandeniu ir pan.

\n

7.4. Ekspedicijų metu buvo tiriamos hidrologinės analizės metu išrinktos upės ir kiti vandens telkiniai, kaip galimos potencialios vandens turizmo trasos ir tikslinama informacija, surinkta anketinių tyrimų, konsultacijų su ekspertais metu bei literatūriniai vandens maršrutų aprašai. Taip pat ekspedicijų metu buvo vertinama potencialių vandens turizmo trasų infrastruktūra, populiarumas, plaukimo galimybes ir pan., tikslinami trasų aprašai, atliekami esami geodeziniai vietovės matavimai, patikslinant patrauklių objektų lokalizaciją, esamos infrastruktūros vietą bei ieškant potencialios vietos reikalingai infrastruktūrai įrengti.

\n

7.5. Galutinis vertinimo etapas nacionalinėms vandens turizmo trasoms parinkti specialiajame plane apėmė hidrologinės analizės ir ekspedicijų metu išrinktų potencialių vandens turizmo trasų vertinimą turistiniu požiūriu. Turistinio požiūrio analizė buvo grindžiama tokiais kriterijais: vandens turizmo trasų populiarumo, savivaldybių, TIC, regioninių ir nacionalinių parkų vandens turizmo plėtros projektų vykdymo; sezoniškumo, išskiriant ilgiausią sezoną turinčias vandens turizmo trasas; kultūrinio, gamtinio maršruto patrauklumo, galimų plaukiojimo priemonių rūšių (motorizuotų ir bemotorių) naudojimo telkiniuose galimybių vertinimu.

\n

7.6. Pagal nustatytus potencialių vandens turizmo trasų tinklo hidrologinius, turistinio patrauklumo ir trasų tęstinumo kriterijus (detali analizė pateikiama Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano esamos būklės ir koncepcijos ataskaitose) esamu laikotarpiu nacionalinėmis vandens turizmo trasomis yra: Dubysos upės turistinė trasa (ilgis 131 km), Jūros upės turistinė trasa (160 km), Merkio ir Ūlos upių (ilgis 195 km ir 65 km) turistinė trasa, Minijos upės turistinė trasa (204 km), Nemuno upės (su Ančia, Veisiejų ežerynu ir Nemuno delta) turistine trasa (preliminarus ilgis be Nemuno deltos 510 km), Neries upės turistinė trasa (230 km), Šventosios upės turistinė trasa (su Antalieptės mariomis ir Sartų ežeru, ilgis 250 km), Žeimenos upės, Aukštaitijos ežeryno, Dubingos ir Lakajos upių (ilgis 85 km, 55 km, 37 km ir 55 km) turistinė trasa.

\n
8.Nacionalinių vandens turizmo trasų tinklą sudaro: turistinės vandens trasos (bendras ilgis 1977 km) bei viešoji turizmo infrastruktūra atitinkamos trasos įtakos zonoje. Įtakos zona, laikoma teritorija, apimanti po vieną kilometrą į abi puses nuo upės vagos. Ši zona svarbi tik dėl to, kad ji plaukiant vandens turizmo priemonėmis yra pėsčiomis pasiekiama nuo trasos. Todėl esant patraukliems turistiniams objektams šioje teritorijoje, jie galėtų būti lankomi vandens turistų. Visos, įvertintos turistinės trasos formuoja nuoseklų vandens turizmo trasų tinklą, apimantį Lietuvos regionus, sukuriant aktyvaus poilsio turizmo galimybes ne tik vietiniams, bet ir tarptautiniams turistams, taip pat skatinant privačias iniciatyvas ir investicijas į turizmo infrastruktūrą.
\n
9.Nacionalinių vandens turizmo trasų infrastruktūrą sudaro turistinės trasos, poilsio ir nakvynės vietos (atokvėpio vietos, poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, automobilių stovėjimo vietos, prieplaukos), taip pat trasų ženklinimas vietovėje (stendai, ženklai) ir lankstinukuose, bukletuose ar kitoje padalomojoje medžiagoje.
\n

9.1. Nacionalinių vandens turizmo trasų infrastruktūra yra skirstoma į tris kategorijas: esama, rekonstruotina, siūloma, t.y. esami objektai yra tie kurie jau yra įrengti vietovėje, bei patvirtinti teritorijų ar turizmo planavimo dokumentais; rekonstruotini – objektai, kuriems būtina rekonstrukcija (išplėtimas, arba statinių remontas, rekonstrukcija); siūlomi – vandens turizmo plėtrai ir patogioms poilsiavimo sąlygoms užtikrinti numatoma įrengti infrastruktūra.

\n

1.3. Programos įgyvendinimo tikslas ir uždaviniai 10. Šios Programos įgyvendinimo tikslas – išplėsti vandens turizmo (aktyvaus poilsio) galimybes regionuose, kurios stiprintų regionų rekreacinį potencialą, skatintų turistų srauto augimą ir privataus sektoriaus iniciatyvų įgyvendinimą.

\n
11.Šios Programos uždaviniai:
\n

11.1. rekonstruoti ir pagerinti esamą infrastruktūrą nacionalinėse vandens turizmo trasose;

\n

11.2. sukurti naujus viešosios turizmo infrastruktūros objektus nacionalinėse vandens turizmo trasose;

\n

11.3. formuoti racionalesnę informacijos nacionalinėse vandens turizmo trasose sklaidą;

\n

11.4. parengti ir įgyvendinti rinkodaros ir informacijos priemones, pristatančias nacionalines vandens turizmo trasas ir jų objektus Lietuvos ir pasaulio visuomenei.

\n

1.4. Siekiami rezultatai ir vertinimo kriterijai 12. Įgyvendinus šioje Programoje numatytus uždavinius:

\n

12.1. bus įrengta viešoji infrastruktūra ir sudarytos sąlygos aktyviai poilsiauti nacionalinėse vandens turizmo trasose;

\n

12.2. bus sutvarkyta viešoji turizmo infrastruktūra;

\n

12.3. daugės vietos ir užsienio turistų, poilsiautojų;

\n

12.4. gerės Lietuvos -vandens turizmui patrauklios šalies – įvaizdis;

\n
13.Šios Programos vertinimo kriterijai:
\n

13.1 kiek gausėja poilsiautojų ir turistų, keliaujančių nacionalinėmis vandens turizmo trasomis (per metus vidutiniškai 5 procentais);

\n

13.2. kiek sutvarkyta ar įrengta viešosios infrastruktūros objektų;

\n

13.3. kiek nacionalinių vandens turizmo trasų objektuose atlikta statybos ir rekonstrukcijos darbų;

\n

13.4. kiek parengta ir įgyvendinta rinkodaros bei informacijos priemonių.

\n

1.5. Programos įgyvendinimas ir stebėsena 14. Šios Programos įgyvendinimo priemonės bus įgyvendinamos trimis etapais:

\n

14.1. pirmasis etapas – 2008–2010 metai;

\n

14.2. antrasis etapas – 2011–2013 metai;

\n

14.3 trečiasis etapas – 2014–2017 metai.

\n
15.Šios Programos įgyvendinimo stebėseną, vadovaudamiesi nustatyta tvarka, atliks Valstybinis turizmo departamentas.
\n
16.Pirmasis prioritetas teikiamas nacionalinėms Jūros, Merkio ir Ūlos, Minijos, Neries, Šventosios, Ančios, Lakajos, Dubingos, Žeimenos, Dubysos upių bei Aukštaitijos ežeryno vandens turizmo trasoms, kadangi šiose trasose iki šiol buvo minimaliai plėtojama vandens turizmo infrastruktūra.
\n
17.Antras prioritetas teikiamas Nemuno vandens turizmo trasos infrastruktūros įgyvendinimui, kadangi 2007 metais Valstybinis turizmo departamentas jau įgyvendino projektą „Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas“. _________________ PRIEDAS 2.
\n

PRELIMINARŪS PASIŪLYMAI NAKVYNĖS VIETŲ ĮRENGIMUI PRIE VANDENS TURIZMO TRASŲ. (pav.) _________________

", "next": 0}