Administracinės ir paslaugų paskirt. drau-džiama EI15 EI15 nenormuojama -“- EI30 EI30 EI30* EI30* EI30* EI30* EI30 Viešojo naudojimo pastatų EI15 EI15 nenormuojama EI30 EI30 EI30* EI30* EI30* EI30* EI30 EI30 Koridoriai (išskyrus gamybos ir pramonės paskirt. pastatų) draudžiama nenormuojama EI30* EI30* EI30* EI30* EI30 EI30 Gyvenamosios paskirt. draudžiama nenormuojama EI30* EI30* EI30* EI30* EI30 EI30* * – EI15 III atsparumo ugniai laipsnio pastatuose.
\nPASTABOS:
\nMetodika yra taikoma patalpoms ir pastatams nepriklausomai nuo jų paskirties.
\n1 lentelė Dūmų šalinimo klasėms priskiriamų įvairios paskirties patalpų pavyzdžiai Dūmų šalinimo klasė D1 Gamybos patalpos Sandėliavimo patalpos 1 ir 2 skiltyse nenurodytos patalpos 1 2 3 Sandėliavimo aukštis < 4 m Betono gaminių gamybos Betono gaminių Automobilių garažo Katilinės ir kitos techninės Vaistų Muziejaus Skaldos apdirbimo Stiklo ir keramikos gaminių Mechaninių dirbtuvių Kilimų (su polimeriniais priedais ar gumos izoliacija D2) Stiklo gamybos Metalo gaminių Pieninės (drėgni procesai) Odos gaminių Alaus daryklos Celiuliozės gamyklos (drėgni procesai) Cemento pramonės gamybos Skerdyklos Vandens valymo įrenginių Hidroelektrinės Dūmų šalinimo klasė D2 Gamybas patalpos Sandėliavimo patalpas 1 ir 2 skiltyse nenurodytos patalpos 1 2 3 Sandėliavimo aukštis < 4 m Akumuliatorių gamybos Faneros ir plokščių Arklidės Lengvųjų automobilių servisų Asfalto popieriaus rulonų (horizontalioje padėtyje) Kavinės Kavos gamybos ir fasavimo Baldų Varpinės Keramikos gamyklos Makulatūros konteinerių Bibliotekos Spaustuvės Kamštinės medžiagos Bažnyčios Mechaninių dirbtuvių pagrindinių cechų Medžio masyvo Mokyklos Drabužių valyklos Linoleumo Restorano Tekstilės pramonės gamybos Įdėklų ir veltinių Biuro Vaistų gamybos Plastmasės (celiulioidas ir putplastis D3 arba D4) Sporto salės Laboratorijos Kartono pakuotės (degūs viduje esantys daiktai) Kalėjimo (uždaros zonos) Magnetinių juostelių gamybos Degių skysčių metaliniuose induose Aukštosios mokyklos Konditerijos Įmonės Popieriaus (rulonai D3) Mėsos produktų gamybos Įvairių medžio gaminių (namų apyvokos daiktai, žaislai ir kt.) Rūdos ir metalų apdirbimo ir formavimo Neapdorotos vilnos pakuotės Margarino gamybos Elektros prekių Pieninės (išskyrus drėgnus procesus) Celiuliozės ir popieriaus rulonų (horizontalioje padėtyje) Metalo, porceliano ir fajanso gamybos (kartoniniame arba plastiko įpakavime) Automobilių detalių Metalo liejyklos Tekstilės Odos gamybos Rūbų Siuvyklos Sausų lentų Plokščių, lankų ir kitų metalinių dalių gamybos Plovyklos, skalbyklos Paukštyno Sandėliavimo aukštis ≥4m Medžio rūšiavimo Odos gaminių Elektrinių prietaisų taisyklos Įvairių metalo gaminių Konservų fabriko Vaistų Kalvės Stiklo ir keramikos gaminių Tekstilės gamybos Kilimų su polimeriniais priedais ar gumos izoliacija Dūmų šalinimo klasė D3 Gamybos patalpos Sandėliavimo patalpos 1 ir 2 skiltyse nenurodytos patalpos 1 2 3 Sandėliavimo aukštis < 4 m Krovininių automobilių, autobusų, žemės ūkio technikos ir kt. servisų Celiuliozės ir popieriaus rulonų Filmavimo studijos Elektronikos gamyklos Vašku padengto popieriaus Kino teatro Anglies ir skysto kuro katilinės Sausų pašarų
\nKonferencijų salės Kabelių ir degių medžiagų, dujų transportavimo šachtos Gumos gaminių Koncertų salės Avalynės gamybos Grūdų sandėlių Parduotuvės Spaustuvės Valgyklos Mezgyklos Teatro Lentų pjovimo dirbtuvės TV, kino, radijo studijos Duonos kepyklos Pašarų gamybos Vilnos verpyklos Sandėliavimo aukštis ≥ 4 m Celiuliozės gamybos (sausi procesai) Sausų lentų Plytų gamyklos Faneros ir plokščių Šlifavimo dirbtuvės Asfalto popieriaus rulonų Medinių gaminių formavimo Baldų Medžio fasuotės gamybos Makulatūros konteinerių Kamštinės medžiagos Medžio masyvo Linoleumo Dūmų šalinimo klasė D4 Gamybos patalpos Sandėliavimo patalpos 1 ir 2 skiltyse nenurodytos patalpos Sandėliavimo aukštis < 4 m Bitumuoto popieriaus gamyba Putplasčių ir gumos Stogo dangų gamyba Nesupakuotos makulatūros Chemijos gamyba Nesupakuotų verpalų Gumos gamyba Lėktuvų angarų Plastmasinių gaminių gamyba Sandėliavimo aukštis ≥ 4 m Dažų gamyba Asfalto popieriaus rulonų Kilimų gamyba (su polimeriniais priedais ar gumos pagrindais) Bitumu arba putų polistirolu padengto popieriaus Putų polistireno, gumos ir plastiko gamyba Visų putplasčių ir gumos Sprogmenų, pirotechnikos gamyba Sausų pašarų Gamybos patalpos Sandėliavimo patalpos 1 ir 2 skiltyse nenurodytos patalpos Dažymo (purškimo būdu) cecho Tepalų Celiuliozės gamybos Neapdorotos vilnos pakuočių Durpių apdirbimo Mechanizuotų medžio dirbtuvių Degių skysčių stiklo ir plastiko pakuotėse Medinių padėklų ir dėžių kroviniams Įvairių medinių gaminių (namų apyvokos daiktai, žaislai ir kt.) Celiuliozės ir popieriaus rulonų Grūdų D1 dūmų šalinimo klasei taip pat priskiriami atriumai, butai, gyvenamieji ir viešieji pastatai, jei jie nepriskirti aukštesnei dūmų šalinimo klasei.
\nLauko sienos viršutinėje dalyje esančius langus panaudojant dūmams šalinti, dūmų šalinimo angos paviršiaus plotas priimamas lygus pusė visų langų angų ploto. Dūmus iš patalpos per vieną langą ar angą galima šalinti ne didesniu kaip 15 metrų spinduliu.
\nDūmų šalinimą galima vykdyti spaudiminiu būdu per dūmų šalinimo angas arba dūmus ištraukiant dūmų šalinimo ventiliatoriais.
\nDūmams šalinti iš tos pačios patalpos negalima vienu metu naudoti ir mechaninių ir natūralaus dūmų šalinimo sistemų.
\nSpaudiminiam dūmų šalinimui reikalingų angų ploto bei tiekiamo oro kiekių minimalios reikšmės pateiktos 2 lentelėje. Nustatant dūmų šalinimo angų plotą būtina įvertinti visų pastato lygių tarpusavyje sujungtų atviromis erdvėmis, bendrą (suminį) grindų paviršiaus plotą.
\n2 lentelė Dūmams šalinti naudojamų angų ploto Ac bei mechaninių tiekiamųjų sistemų debito Vv, minimalios reikšmės Dūmų šalinimo klasė Ac (% grindų ploto) Vv (m3/s 1000 m2) patalpose nėra AGGS patalpose įrengta AGGS patalpose nėra AGGS patalpose įrengta AGGS D1 0,25 0,10 5 2 D2 0,50 0,15 10 3 D3 1-2 0,25-0,50 20-40 5-10 D4 2-5 0,5-1,0 40-80 10-20 AGGS – automatinė gaisro gesinimo sistema.
\n5.1. Dūmų šalinimo sistemų parametrų skaičiavimas Atliekant dūmų šalinimo sistemų parametrų skaičiavimus įvertinama gaisro galia, kuri nustatoma atsižvelgiant į gaisro židinio plotą ir ugnies galios tankumą. Kylančių dūmų srautai priklauso nuo patalpos dydžio ir formos. Vieno pastato lygio paviršiaus plote atsirandantys dūmų srautai yra tokie pat kaip ir šalinamų dūmų srautai, o dūmų sluoksnis išlieka pastovus.
\nDūmų ir šilumos šalinimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad per ugnies plėtojimosi laiką būtų užtikrinta saugi žmonių evakuacija ir ugniagesių gelbėtojų darbas.
\nPagrindinis skaičiavimams naudojamas rodiklis yra patalpos plotas tarp atitveriančiųjų konstrukcijų, kur gali sklisti dūmai. Patalpose, kur nėra įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema, rekomenduojamas sandėliavimo aukštis (hf) pagal esamą dūmų šalinimo klasę turi būti ne didesnis nei nurodyta šio priedo 1 lentelėje Skaičiavimo formulėse neįvertinamas tarp patalpų esančio slėgio ir temperatūrų skirtumas.
\n5.2. Dūmų zonos formavimas Patalpos dūmų šalinimo sistemų parametrai skaičiuojami taip, kad dūmų zonos paviršiaus plotas neviršytų maksimaliai leistinų ribų.
\nP5 grupės pastatuose dūmų zonos matuojamas plotas (Ad) yra 1600 m2 ir didžiausia leidžiama zona (Amax) yra 2000 m2 dūmams šalinti spaudiminiu būdu ir 3000 m2 mechaniniam dūmų šalinimui.
\nP1, P2, P3, P4 grupių pastatų dūmų zonos matuojamas plotas (Ad) yra 1000 m2 ir didžiausia leidžiama zona (Amax) yra 1600 m2 dūmams šalinti spaudiminiu būdu ir 2000 m2 mechaniniam dūmų šalinimui.
\nJei patalpos plotas yra didesnis už nurodytą didžiausią leidžiamą zonos plotą (Amax), patalpa turi būti suskirstoma į dūmų zonas, kaip nurodyta Reglamento 45.5 punkte. Mechaninio dūmų šalinimo skaičiavimuose naudojamas dūmų zonos paviršiaus ploto koeficientas apskaičiuojamas pagal formules: α=2 * A/Ad-1, kai Ad<A<Amax. (1) α=A/Ad, α≥0,75, kai A≤Ad. (2) Dūmų zonos leistinas ilgis negali būti didesnis kaip 60 m.
\n5.3. Projektinės gaisro galios nustatymas Skaičiavimais nustatomas maksimalus susidaręs degimo plotas iki to laiko, kai atvykę ugniagesiai gelbėtojai pradės gaisro gesinimo darbus. Jei objekte degančios medžiagos ir jų kiekis bei ugniagesių gelbėtojų turimos pajėgos ir aktyvus gesinimo laikas nustatomi tiksliai, gaisro galia priimama pagal tikslią skaičiuotę. Kitais atvejais gaisro galia (Φ) apskaičiuojama pagal 3 ir 4 lentelėse pateiktą apskaičiuojamo gaisro paviršiaus plotą (Af) bei degančioms medžiagoms būdingą ugnies galios tankį (qf). Gaisro galiai apskaičiuoti naudojama formulė:
\nΦ = χ * qf * Af, (W) (3) čia: χ – koeficientas, kuris nurodo dūmų sluoksnio aplinkai atiduodamą šilumos dalį iš dūmų zonos konvekciniu būdu, χ vertė priimama 0,7 įvertinant šilumos nuostolius ir nepilną degimą; qf – ugnies galios tankis (kW/m2);
\nAf – gaisro paviršiaus plotas (m2).
\nUgnies galios tankio (qf) ir gaisro paviršiaus ploto Ar bei gaisro perimetro pr reikšmės nustatomos kiekvienam objektui atskirai.
\n3 lentelė Projektinis ugnies galios tankis, gaisro paviršiaus plotas ir gaisro perimetras P5 grupės pastatuose (išskyrus automobilių garažus) priklausomai nuo dūmų šalinimo klasės Dūmų šalinimo klasė Gaisro paviršiaus plotas Ar (m2) Gaisro perimetras pf (m) Ugnies galios tankis qr (kW/m2) D1 9 10 500, D2 25 20 kai hf ≤ 2 m D3 40 25 500* (hf -1), D4 90 40 kai hf > 2m čia: hf – sandėliavimo aukštis (m).
\n4 lentelė Projektinis ugnies galios tankis, gaisro paviršiaus plotas ir gaisro perimetras P1, P2, P3, P4 grupės pastatuose bei automobilių garažuose priklausomai nuo dūmų šalinimo klasės Patalpos paskirtis Sprinkleriai*) Gaisro paviršiaus plotas Af (m2) Gaisro perimetras pf (m) Ugnies galios tankis qf (kW/m2) Prekybos NRS FRS ES 10 5 visas patalpos plotas 12 9 patalpos perimetras 625 625 1200 Administracinė NRS ES L 16 47 visas patalpos plotas 14 24 patalpos perimetras 225 255 255 Anksčiau nenurodytos paskirties patalpos NRS FRS ES 5 2 visas patalpos plotas 9 6 patalpos perimetras 240 250 100 Koridoriai, holai, jiems prilygintinos patalpos visais atvejais 2 6 375 Garažų (1 degantis automobilis) 10 12 400 * NRS – normalūs sprinkleriai, ES – be sprinklerių, FRS – greito suveikimo sprinkleriai, L – patalpa be sprinklerių ir automatinės gaisrinės signalizacijos.
\n5.4. Neuždūminimo aukštis ir dūmų sluoksnio temperatūra Žmonių saugumui užtikrinti reikalingas minimalus neuždūminamas aukštis nuo grindų lygio (Z) priimamas lygus 2,5 m. Žemuose automobilių parkinguose ir kitose žemose patalpose minimalus neuždūminimas aukštis priimamas ne mažesnis kaip 2 m.
\nNeuždūminimo aukštį galima matuoti taip pat kitais rodikliais. Pavyzdžiui, atriumuose minimalus neuždūminamas aukštis nustatomas toks, kad dūmai nepatektų į patalpas, besiribojančias su atriumais aukštesniuose lygiuose.
\n5.5. Dūmų srautas Atsirandančių dūmų srauto masė nustatoma pagal neužduminamą aukštį ir projektinį gaisro perimetrą. Apskaičiuojant dūmų srautą nagrinėjami du skirtingi atvejai. Viename ugnies stulpas kyla tiesiai link lubų, dūmai sklinda dūmų debesiu ir yra pašalinami per stoge esančias angas. Kelių aukštų pastatuose, kai patalpos susijungia su atriumais, dūmai juda link stogo iš apatinės pastato dalies į aukščiau esančią ir, susimaišius su ten esančiu oru, jų kiekis žymiai padidėja. Vienaaukščiame pastate gaisro metu atsirandančių dūmų srauto masė (mp) skaičiuojama naudojant formulę: mp = 0,19 pf Z3/2 (kg/s) (4) čia: pf – skaičiuojamo gaisro perimetras (žr. 5.3 p.);
\nZ – neuždūminimo aukštis (5.4 p.).
\nDviejų aukštų pastate gaisro metu, kai gaisras plinta patalpoje atvira anga sujungtoje su atriumu, atsirandantis dūmų srautas (mp) skaičiuojamas pagal formulę: mp = 0,38 pf Z3/2 (kg/s) (5) 1 pav. Dūmų šalinimo iš vieno aukšto patalpos skaičiuojamoji schema (dūmų šalinimas vyksta iš viršutinės patalpos dalies ir kompensacinio oro angos išdėstytos apatinėje sienų dalyje).
\n2 pav. Dūmų šalinimo iš patalpos esančios kelių aukštų pastate su atriumais skaičiuojamoji schema (dūmų šalinimas vyksta iš aukštesnės patalpos dalies, o kompensacinio oro angos yra žemiausioje pastato dalyje).
\n5.6. Šalinamų dūmų srautas ir temperatūra Šalinamų dūmų srautas priklauso nuo gaisro galios, dūmų temperatūros didėjimo ir dūmų sluoksnio temperatūros. Vienaaukštėse patalpose šalinamas dūmų srautas yra tokio pat dydžio kaip atsirandantis dūmų srautas.
\nDūmų temperatūros didėjimas (θ) skaičiuojamas pagal formulę: θ = Φ/(mp c), (K) (6) čia:
\nΦ – gaisro galia, W (žr. 5.3 p.); mp – atsirandantis dūmų srautas (kg/s); c – savitoji oro šiluma (c = 1040 J/kgK).
\nDūmų sluoksnio temperatūra (Ts) skaičiuojama pagal formulę:
\nTs = θ + T0, (7) čia T0 – aplinkinio oro temperatūra 288 K (15 ˚C).
\nJeigu apskaičiuota dūmų sluoksnio temperatūra yra Ts ≤ 473 K (200 ˚C), tai mv = mp. (kg/s) (8) Jeigu apskaičiuota dūmų sluoksnio temperatūra Ts >473 K (200 ˚C), šalinamų dūmų masė: mv = Φ/((473–T0) c).(kg/s) (9) Pastaba. P5 [5.9] grupės Asg, Bsg, Cg kategorijų pastatuose apskaičiuota dūmų sluoksnio temperatūra Ts >773 K (500 ˚C). Šiuo atveju nustatant dūmų masę 9 formulėje vietoje 473 K įrašoma 773 K.
\nDūmų sluoksnio storis nustatomas pagal formulę: d=H–(mv/0,19 pf)0,67 (10) Atriumo tipo patalpoms dūmų sluoksnio storis nustatomas pagal formulę: d=H–(mv/0,38 pf)0,67, (11) čia H – patalpos aukštis (m), (3 ir 4 pav.).
\nAvCv= (α mv/ρo)√(Ts2+(AvCv/AiCi)2 Ts T0)/2 g d θ T0, (m2) (12) čia: α – dūmų zonos paviršiaus ploto koeficientas (žr. 5.2 p.); mv – šalinamų dūmų srautas (kg/s) (žr. 5.5 p.); ρo – oro tankis (kg/m3) (1,225, kai To 15˚ C);
\nTs – dūmų sluoksnio temperatūra (K);
\nT0 – aplinkinio oro temperatūra (K); θ – dūmų sluoksnio temperatūros kilimas (K); g – laisvo kritimo pagreitis (9,81 m/s2); d – dūmų sluoksnio storis (m);
\nAv – dūmų šalinimo angų plotas (m2);
\nAi – kompensacinio oro angų plotas (m2);
\nCv – dūmų šalinimo angų srauto koeficientas;
\nCi – kompensacinio oro angų srauto koeficientas.
\nKompensacinio į patalpas patenkančio oro angų srauto koeficiento Ci vertė lygi 0,5, kai kompensacinis oras į patalpas patenka per duris, langus ar kitas neapsaugotas angas. Kai kompensacinio oro angos yra su apsauginėmis grotelėmis, srauto koeficiento Ci vertė lygi 0,2.
\nDūmų šalinimo angų srauto koeficiento Cv vertė tiesiogiai priklauso nuo to, kiek dūmų šalinimo angos viršutinė briauna iškyla virš stogo dangos (h1) bei dūmų šachtos aukščio (dūmų kanalo (šachtos) aukštis nuo apatinės iki viršutinės briaunos) (h2).
\n5 lentelė Dūmų šalinimo angų srauto koeficiento Cv vertės Cv = 0,6 Cv = 0,5 Cv = 0,4 hi ≥ 600 mm h1 ≥ 300 mm h1 ≤ 300 mm h2 ≥1000 mm h2 ≥ 600 mm h2 ≤ 600 mm 6.2. Dūmų šalinimo angų kiekis ir išdėstymas Dūmų šalinimo angos dydis priklauso nuo dūmų sluoksnio storio. Dūmų šalinimo angų maksimalius matmenis reikia parinkti pagal formulę:
\nAv Cv < 1,4d2. (13) Dūmų šalinimo angas galima išdėstyti stoge arba sienų viršutinėje dalyje. Dūmų šalinimo angas reikia išdėstyti tolygiai per visą dūmų debesies plotą taip, kad viena anga aptarnautų ne daugiau kaip 400 m grindų ploto. Jeigu denginio laikančiosios konstrukcijos nuo denginio nusileidžia daugiau kaip 1 m, suformuodamos dūmų rezervuarus, angas reikia išdėstyti kiekviename taip suformuotame segmente, neatsižvelgiant į tai, ar viena anga aptarnauja mažesnį kaip 400 m plotą. Jeigu pastato stogas yra nuolaidus, angas reikia išdėstyti stogo aukščiausioje dalyje.
\nAngas reikia išdėstyti taip, kad ugnis per dūmų šalinimo angas nesiplėstų į kitus pastatus ar pastato gaisrinius skyrius. Montuojant angas stogo konstrukcijoje reikalaujama, kad: -atstumas nuo dūmų šalinimo angos krašto iki gaisrinius skyrius atskiriančių priešgaisrinių sienų turi būti ne mažesnis kaip 5 m; -atstumas nuo dūmų šalinimo angos krašto iki priblokuoto aukštesniojo pastato išorės sienos su langais ar be jų turi būti ne mažesnis kaip 7 m; -atstumas nuo dūmų šalinimo angos krašto iki pastato išorinių sienų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m; -tarp dviejų šalia esančių dūmų šalinimo angų mažiausias galimas atstumas turi būti dvigubai didesnis nei didžiausios angos skersmuo.
\n6.3. Dūmų šalinimo angų konstrukcija ir montavimas Dūmų šalinimo angas reikia įrengti taip, kad jas galima būtų atidaryti žiemą taip pat veikiant ir sniego apkrovai.
\nAtidaromas dūmų šalinimo angas galima panaudoti natūraliam patalpų vėdinimui. Dūmų šalinimo angas reikia montuoti pagal gamintojo pateiktas instrukcijas.
\n6.4 Išorinių veiksnių įtaka spaudi minia m dūmų šalinimui Projektuojant dūmų šalinimą reikia atkreipti dėmesį į šiuos išorinius veiksnius, darančius įtaką dūmų šalinimo galingumui: vėjui, sniego dangai ir temperatūros pokyčiams. Projektuojant spaudiminę dūmų šalinimo sistemą reikia užtikrinti, kad dūmų šalinimo angos atsidarytų automatiškai, o konstrukcija būtų atspari vėjui bei sniego apkrovai. Daugiaaukščiuose pastatuose spaudiminis bei natūralus dūmų šalinimas per stogą galimas tiktai viršutiniame aukšte.
\nJeigu išorinėje sienoje esanti anga naudojama dūmams šalinti, sienos viršutinė dalis 500 mm virš lango rėmo, stogo karnizas ir 1 m stogo dalis turi būti apsaugota ne žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktais. BROOF(t1) degumo klasės stogo papildomai apsaugoti nereikia (3 pav.). Atstumas nuo dūmų šalinimo angos iki stogo karnizo nereglamentuojamas.
\n3 pav. Dūmų šalinimo angos pastato išorinėje sienoje įrengimas.
\nVv= α mv Ts/(ρo To). (m3/s) (14) 7.2. Dūmų šalinimo angų išdėstymas Ventiliatoriaus ir dūmų šalinimo ortakių išdėstymas bei izoliacija yra projektuojama kiekvienai patalpai atskirai. Jeigu dūmams šalinti naudojami ventiliatoriai be ortakių, tai paprastai jie yra montuojami viso galimo dūmų ploto aukščiausioje vietoje.
\nKaip kompensacinio oro angas galima naudoti duris, langus ar specialiai tam skirtas kompensacinio oro angas.
\nDūmus ištraukiant mechaniškai, reikia užtikrinti, kad atsidarys kompensacinio oro angos.
\nVienaaukštėse gamybos ir sandėliavimo patalpose, kur įrengtos automatinės gaisro gesinimo sistemos, dūmų šalinimas dažniausiai atliekamas natūraliu būdu. Šiose patalpose dūmų šalinimo angų valdymo impulsą galima formuoti automatinės gaisro gesinimo sistemos pagalba. ______________