V Dėl Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\nPareiškėjo argumentai dėl Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) atitikties Konstitucijai ginčijamu aspektu iš esmės yra analogiški jo argumentams dėl šio straipsnio 1 dalies (2009 m. sausio 15 d. redakcija) atitikties Konstitucijai.
\nPažymėtina, kad Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 28 d., paskirtis, kaip matyti iš jo projekto aiškinamojo rašto, buvo sumažinti VSDF biudžeto išlaidas kilus ekonomikos krizei ir valstybės ekonominei ir finansinei padėčiai, nepaisant įvairių kitų priemonių ekonomikos krizei įveikti taikymo, pakitus taip, kad inter alia nebuvo užtikrinamas lėšų, būtinų pensijoms mokėti, surinkimas.
\nMinėta, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) buvo nustatyta: „1. Pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. – 3 procentai, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 metais – 2 procentai dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), pensijų įmokos dydis 2011 metais yra 5,5 procento, 2012, 2013, 2014 metais – 6 procentai, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais nuo 2009 m. liepos 1 d., pensijų įmokos dydis nuo 2011 m. sausio 1 d. yra 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“ 2.1. Taigi Seimui 2009 m. balandžio 28 d. priėmus Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą buvo pakeistas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. sausio 15 d. redakcija) nustatytas kaupiamųjų pensijų įmokų dydis – nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. vietoj 3 procentų nustatytas 2 procentų pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis, t. y. jau 3,5 procento pajamų mažesnis negu turėjo būti pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2002 m. gruodžio 3 d. redakcija). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. sausio 15 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d. nustatytas 3 procentų pajamų šios įmokos dydis, išliko nepakitęs.
\n2.2. Konstatavus, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. sausio 15 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį inter alia 2009 ir 2010 metais nustatytas 3 procentų pajamų šios įmokos dydis, neprieštaravo Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis analogiškais argumentais konstatuotina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) tiek, kiek joje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d. nustatytas 3 procentų pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis, neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n2.3. Pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) visiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams, kuriems taikomas šioje dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. buvo nustatytas vienodas sumažintas 2 procentų pajamų, o nuo 2011 m. sausio 1 d. – 5,5 procento kaupiamosios pensijų įmokos dydis (t. y. iki šių įmokų sumažinimo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2002 m. gruodžio 3 d. redakcija) nustatytas dydis).
\n2.4. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) nustatytas skirtingas sumažintų kaupiamųjų pensijų įmokų dydis 2012–2014 metais:
\n4.1. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) nustatydamas sumažintą kaupiamųjų pensijų įmokų dydį, nesumažino jau apskaičiuotų ir sumokėtų (pervestų) kaupiamųjų pensijų įmokų, už kaupiamųjų pensijų įmokų lėšas įsigyto turto (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) bei investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto (lėšų), sumos, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kiekvienam pensijų kaupimo sistemos dalyviui ir yra paveldima, – jis tik koregavo (sumažino) būsimų kaupiamųjų pensijų įmokų dydį, todėl nepažeidė iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų.
\n4.2. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, sumažinus kaupiamųjų pensijų įmokų dydį pensijų kaupimo bendrovės neteko ne pačios nepervestos kaupiamosios pensijų įmokos dalies, o tik tam tikrų su šių lėšų administravimu susijusių pajamų. Taip pat minėta, kad kaupiamųjų pensijų įmokų dydis yra kintamas, iš anksto, t. y. iki pensijų kaupimo dalyvių draudžiamųjų pajamų gavimo dienos, negali būti tiksliai nustatytas, nes jis priklauso nuo pensijų kaupimo dalyvių gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, kuris bet kada gali pakisti. Taigi, kaip minėta, pensijų kaupimo bendrovės negali turėti teisėtų lūkesčių, kad į pensijų kaupimo fondus bus pervestos tam tikro iš anksto apskaičiuojamo dydžio kaupiamosios pensijų įmokos.
\n4.3. Taigi konstatuotina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nustatytas sumažintas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalies, kaupiamos dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje, atidarytoje jo pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje, dydis, nepažeisti iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai.
\n5.1. Pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. nustatyto 2 procentų pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydžio (t. y. jau 3,5 procento pajamų mažesnio negu pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2002 m. gruodžio 3 d. redakcija) turėjo būti pervedama nuo 2007 metų ir mažesnio net už pradinį – šioje dalyje 2004 metais nustatytą 2,5 procento pajamų – šių įmokų dydį) įtvirtinimas vertintinas kaip esminis šių įmokų sumažinimas asmenims, kurie pensijų kaupimo sistemos dalyviais tapo iki 2009 m. liepos 1 d. (minėta, jog iš Įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. redakcija) projekto aiškinamojo rašto matyti, kad mažesnė nei 5 procentų pajamų dydžio kaupiamoji pensijų įmoka negarantuotų tinkamos investicinės grąžos pensijų kaupimo sistemos dalyviams ir turėtų tik nedidelį poveikį reformuojant esamą pensijų sistemą).
\n5.2. Minėta, jog Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) nustatyta, kad 2012, 2013, 2014 metais asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. liepos 1 d., buvo nustatytas padidintas – 6 procentų pajamų, t. y. 0,5 procento pajamų didesnis už buvusį 2007–2008 metais, kaupiamosios pensijų įmokos dydis.
\nTaigi toks teisinis reguliavimas, įtvirtintas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija), pagal kurį asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki kaupiamųjų pensijų įmokų sumažinimo, 2012–2014 metais buvo nustatytas kaupiamųjų pensijų įmokų dydis, 0,5 procento pajamų didesnis už iki sumažinimo nustatytą šių įmokų dydį, vertintinas kaip sumažintų kaupiamųjų pensijų įmokų kompensavimas, atitinkantis iš Konstitucijos 52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius imperatyvus.
\n5.3. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, įtvirtintas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija), pagal kurį asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais nuo 2009 m. liepos 1 d., nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 5,5 procento pajamų kaupiamųjų pensijų įmokų dydis, vertintinas kaip atitinkantis iš Konstitucijos 52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius imperatyvus, kadangi šiems asmenims kaupiamųjų pensijų įmokų dydis nebuvo mažinamas.
\n5.4. Minėta, jog pareiškėjas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą ginčija ir tuo aspektu, kad, pasak jo, įstatymu sumažinus kaupiamosios pensijų įmokos dydį, pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai, paneigta pensijų kaupimo sistemos dalyvių teisė gauti tam tikro tikėtino dydžio senatvės pensiją.
\nPažymėtina, kad, kaip minėta, kaupiamosios pensijos dydį lemia iš kaupiamųjų pensijų įmokų sukauptų lėšų dydis ir jų investavimo finansiniai rezultatai; taigi kaupiamųjų pensijų įmokų dydis nėra vienintelis veiksnys, nuo kurio priklauso būsimos kaupiamosios pensijos dydis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo pažeisti suinteresuotų asmenų teisėti lūkesčiai ateityje gauti tam tikro tikėtino dydžio pensiją.
\nVI Dėl Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2010 m. birželio 30 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\nPareiškėjo teigimu, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija) asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais nuo 2009 m. liepos 1 d., nuo 2011 m. sausio 1 d. nustačius sumažintą kaupiamosios pensijų įmokos dydį, buvo pažeisti jų įgyti teisėti lūkesčiai pensijų fonduose nuo 2011 m. sausio 1 d. kaupti 5,5 procento savo pajamų, paneigta jų teisė gauti anksčiau galiojusiose Įstatymo nuostatose numatyto dydžio senatvės pensiją; be to, įstatymų leidėjas, sumažinęs kaupiamąsias pensijų įmokas, pažeidė visų asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje, nes pensijų kaupimo sistemos dalyvių sąskaita nepagrįstai suteikė privilegijų asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo pensijas, ir asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, bet nedalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje.
\nPažymėtina, kad Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2010 m. birželio 30 d., paskirtis, kaip matyti inter alia iš jo projekto aiškinamojo rašto, buvo sumažinti VSDF biudžeto išlaidas kilus ekonomikos krizei ir valstybės ekonominei ir finansinei padėčiai, nepaisant įvairių kitų priemonių ekonomikos krizei įveikti taikymo, pakitus taip, kad inter alia nebuvo užtikrinamas lėšų, būtinų pensijoms mokėti, surinkimas.
\nĮstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija) buvo nustatyta: „1. Pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. – 3 procentai, nuo 2009 m. liepos 1 d. – 2 procentai dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“ Taip pat minėta, kad Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2010 m. birželio 30 d., 2 straipsnyje nustatyta: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, Lietuvos Respublikos Seimui pateikia įstatymų projektus dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo.“ 3.1. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija) išliko šioje dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) nuo 2009 m. liepos 1 d. nustatytas 2 procentų pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis, bet, skirtingai negu pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, nenurodytas konkretus laikotarpis, iki kada šis sumažintas įmokų dydis bus taikomas.
\nAtsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija) nuo 2009 m. liepos 1 d. buvo nustatytas toks pat 2 procentų pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis, koks ir anksčiau buvo nustatytas šioje dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija), taip pat atsižvelgiant į šio Konstitucinio Teismo nutarimo motyvuojamosios dalies V skyriaus 4 punkte išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nustatytas sumažintas 2 procentų pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis, nepažeisti iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai.
\n3.2. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija), palyginti su anksčiau šioje dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) buvusiu įtvirtintu teisiniu reguliavimu, neliko nuostatų, pagal kurias:
\nTačiau, kaip minėta, Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2010 m. birželio 30 d., 2 straipsnyje įtvirtinta Vyriausybės pareiga, konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, Seimui pateikti įstatymų projektus dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo.
\n4.1. Vertinant, ar Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija) asmenims, kurie pensijų kaupimo sistemos dalyviais tapo iki 2009 m. liepos 1 d., esminis kaupiamųjų pensijų įmokų sumažinimas buvo numatytas nenustačius sumažintų įmokų kompensavimo, pažymėtina, kad Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2010 m. birželio 30 d., 2 straipsnyje įtvirtinta Vyriausybės pareiga, konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, Seimui pateikti įstatymų projektus dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo.
\nMinėta, kad į specialius pensijų fondus pervedamų lėšų, skirtų senatvės pensijai ar jos daliai sukaupti, dydis yra viena iš prielaidų pasiekti, kad šiuos fondus administruojančių ūkio subjektų ūkinės veiklos (inter alia investavimo) rezultatai būtų geri, todėl jeigu įstatymų leidėjas, esant būtinumui (pavyzdžiui, kilus ekonomikos krizei), nusprendžia šį dydį sumažinti, jis ne tik negali paneigti tokios kaupiamosios pensijos esmės, bet ir turi siekti, kad ją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neišvengiami, privalo, atsižvelgdamas inter alia į valstybės finansines, ekonomines galimybes, nustatyti teisingą jų kompensavimą; gali būti pasirenkami įvairūs tokio kompensavimo būdai.
\nTaigi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą asmenų, kurie pensijų kaupimo sistemos dalyviais tapo iki 2009 m. liepos 1 d., atžvilgiu vertinant kartu su Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2010 m. birželio 30 d., 2 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, numatęs padidinti kaupiamosios pensijų įmokos tarifą konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, sudarė prielaidą kompensuoti sumažintas kaupiamąsias pensijų įmokas.
\n4.2. Pažymėtina, kad, kaip minėta, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu asmenims, pensijų kaupimo sistemos dalyviais tapusiems nuo 2009 m. liepos 1 d., nebuvo sumažintas kaupiamosios pensijų įmokos dydis.
\n5.1. Taip pat minėta, jog Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) buvo nustatyta, kad asmenims, pensijų kaupimo sistemos dalyviais tapusiems nuo 2009 m. liepos 1 d., nuo 2011 m. sausio 1 d. bus taikomas 5,5 procento pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis, taigi dėl šio teisinio reguliavimo jiems kilo teisėti lūkesčiai, kad šių įmokų dydis jiems bus padidintas.
\n5.2. Vertinant Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2010 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek joje asmenims, pensijų kaupimo sistemos dalyviais tapusiems nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 13 d., kaip ir kitiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams, kuriems taikomas šioje dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nuo 2009 m. liepos 1 d. nustatytas 2 procentų pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis ir nebenustatyta, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. jiems bus taikomas 5,5 procento pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis, atitiktį Konstitucijai, pažymėtina, kad nors šiems asmenims dėl Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo kilo teisėti lūkesčiai, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. bus taikomas 5,5 procento pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis, tačiau šių lūkesčių neįgyvendinimas dėl ekonomikos krizės, kai valstybės ekonominė ir finansinė padėtis, nepaisant įvairių kitų priemonių ekonomikos krizei įveikti taikymo, pakito taip, kad inter alia nebuvo užtikrinamas lėšų, būtinų pensijoms mokėti, surinkimas, yra konstituciškai pateisinamas.
\nPažymėtina ir tai, kad Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2010 m. birželio 30 d., 2 straipsnio nuostata, jog Vyriausybė, konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, Seimui pateikia įstatymų projektus dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo, aiškinama kaip įstatymų leidėjo įsipareigojimas visiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams padidinti kaupiamųjų pensijų įmokų dydį ir kaip prielaida kompensuoti sumažintas kaupiamąsias pensijų įmokas, vertintina kaip tinkamas suinteresuotųjų asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos užtikrinimas.
\nTaigi konstatuotina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį asmenims, pensijų kaupimo sistemos dalyviais tapusiems nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 13 d., kaip ir kitiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams, kuriems taikomas šioje dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nuo 2009 m. liepos 1 d. nustatytas 2 procentų pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis ir nebenustatyta, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. jiems bus taikomas 5,5 procento pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis, nepažeistas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvas.
\nPareiškėjo nuomone, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, sumažinęs kaupiamąsias pensijų įmokas, pažeidė visų asmenų lygybės principą, nes pensijų kaupimo sistemos dalyvių sąskaita nepagrįstai suteikė privilegijų asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo pensijas, ir asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, bet nedalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje.
\n6.1. Minėta, kad įstatymu gali būti nustatytas inter alia toks senatvės pensijų sistemos modelis, pagal kurį senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimas iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų yra derinamas su būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose.
\nMinėta ir tai, kad įstatymų leidėjas, nustatęs, jog senatvės pensijoms skirtų lėšų dalis pervedama į specialius pensijų fondus būsimoms senatvės pensijoms kaupti, ir, esant būtinumui (pavyzdžiui, kilus ekonomikos krizei ir kt.), kai valstybės ekonominė ir finansinė padėtis pakinta taip, kad inter alia nėra užtikrinamas senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimas iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų, mažindamas iš šių pajamų surenkamų lėšų dalį, pervedamą į specialius pensijų fondus ir skirtą būsimoms senatvės pensijoms kaupti, turi laikytis iš Konstitucijos kylančių imperatyvų, inter alia asmenų lygiateisiškumo principo, kuris, kaip minėta, būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
\n6.2. Minėta, kad kaupiamoji pensijų įmoka yra valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, t. y. piniginės prievolės valstybei, dalis, kurios dydį sumažinus proporcingai didėja valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai skirta įmokos dalis ir valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, t. y. piniginės prievolės valstybei, bendras dydis nepakinta.
\n6.3. Pažymėtina, kad tarp pensijų kaupimo sistemos dalyvių ir asmenų, gaunančių valstybines socialinio draudimo pensijas, yra esminis skirtumas, nes vieni jų moka valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas ir ateityje gaus valstybines socialinio draudimo senatvės bei kaupiamąsias pensijas, o kitiems jau yra paskirtos ir mokamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos. Taigi šios skirtingos asmenų grupės gali būti skirtingai traktuojamos ir joms nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas yra objektyviai pateisinamas.
\nPažymėtina ir tai, kad tarp pensijų kaupimo sistemos dalyvių ir asmenų, turinčių draudžiamųjų pajamų ir mokančių valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas, bet nedalyvaujančių pensijų kaupimo sistemoje, taip pat yra esminis skirtumas, nes tik pensijų kaupimo sistemos dalyviai yra sudarę sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalies kaupimo ir investavimo. Taigi, įstatymų leidėjui nusprendus sumažinti kaupiamųjų pensijų įmokų dydį, jis galėjo būti sumažintas tik tiems asmenims, kurie dalyvauja pensijų kaupimo sistemoje. Taigi ir šios skirtingos asmenų grupės gali būti skirtingai traktuojamos ir joms nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas yra objektyviai pateisinamas.
\nTaip pat pažymėtina, kad sumažinus kaupiamosios pensijų įmokos dydį proporcingai didėja pensijų kaupimo sistemos dalyvio valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai skirta įmokos dalis. Be to, sumažinus kaupiamosios pensijų įmokos dydį, t. y. valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos (piniginės prievolės valstybei) dalį, valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos (piniginės prievolės valstybei) bendras dydis visiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir mokantiems valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas, – t. y. ir pensijų kaupimo sistemos dalyviams, ir asmenims, nedalyvaujantiems šioje sistemoje, – išliko vienodas. Taigi mokėtino valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos (piniginės prievolės valstybei) dydžio aspektu šie asmenys traktuojami vienodai.
\n6.4. Taigi konstatuotina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nustatytas sumažintas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalies, kaupiamos dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje, atidarytoje jo pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje, dydis, nepažeidžiamas iš Konstitucijos 29 straipsnio kylantis asmenų lygiateisiškumo principas.
\nVadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56, 69, 80 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas n u t a r i a:
\nŠis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
\nNutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
\nKonstitucinio Teismo teisėjai:
\nEgidijus Bieliūnas Toma Birmontienė Pranas Kuconis Gediminas Mesonis Ramutė Ruškytė Egidijus Šileikis Algirdas Taminskas Romualdas Kęstutis Urbaitis Dainius Žalimas _________________