{"html": "

Komisija, išanalizavusi konkrečiu atveju nacionalinės ir sektorių programos/projekto valdymo gebėjimą, finansų kontrolės procedūras ir struktūras, susijusias su valstybės finansais, gali nuspręsti netaikyti 2 punkte nurodyto reikalavimo atlikti išankstinius patvirtinimus, o paramos valdymo funkciją patikėti šalių kandidačių vykdančiosioms tarnyboms. Tokiu būdu ši funkcija būtų decentralizuota. Tokia decentralizacija galima tik tuo atveju, jei:

\n
-šalių kandidačių vykdančiosios tarnybos atitinka bent minimalius paramos valdymo kriterijus ir minimalias tokioms tarnyboms keliamas sąlygas, kaip numatyta 3 punkte; -įvykdytos nuostatos, susijusios, be kita ko, su kvietimais dalyvauti konkursuose, konkurso sąlygų analize ir įvertinimu, sutarčių sudarymu ir Bendrijos viešųjų pirkimų direktyvų, kurios turi būti nurodytos visose finansinėse sutartyse su kiekviena šalimi gavėja, įgyvendinimu.
\n

2 F 1 punktas Lietuvos Respublika atrenka projektus, organizuoja konkursus ir sudaro sutartis tik gavusi išankstinį Komisijos patvirtinimą.

\n

3 A 3 straipsnis ir 1 punktas 1.

\n

Minimalūs kriterijai ir sąlygos, kurie turi būti įvykdyti norint perduoti valdymo funkciją šalių kandidačių vykdančiosioms tarnyboms 1. Minimalūs kriterijai įvertinti šalių kandidačių vykdančiųjų tarnybų kompetenciją valdyti paramą.

\n

Komisija, vertindama, kurios vykdančiosios tarnybos gali valdyti paramą decentralizuotai, taiko šiuos kriterijus:

\n
i)turi būti tiksliai apibrėžta Programos valdymo sistema su išsamiomis vidaus darbo taisyklėmis, aiškiomis institucinėmis ir asmeninėmis pareigomis;
\n
ii)valdžios atskyrimo principo turi būti laikomasi taip, kad nekiltų interesų prieštaravimo pavojus vykdant viešuosius pirkimus ir atliekant mokėjimus; iii) funkcijai vykdyti turi būti parinktas tinkamas personalas. Darbuotojai privalo būti tinkamos audito kvalifikacijos ir turėti patirtį, gerai mokėti kalbą ir mokėti vykdyti Bendrijos programas.
\n
2.Minimalios sąlygos, kurios turi būti įvykdytos norint valdymo funkciją perduoti šalių kandidačių vykdančiosioms tarnyboms.
\n

Apie decentralizuotą valdymo funkcijos vykdymą galima svarstyti tik tuo atveju, jei vykdančioji tarnyba, kuriai ši funkcija bus patikėta, įvykdo žemiau nurodytas sąlygas. Tokiu atveju Komisija atlieka šios funkcijos vykdymo kontrolę:

\n
i)tarnyba turi parodyti, kad taiko veiksmingas vidaus kontrolės priemones, įskaitant nepriklausomo audito funkciją bei naudoja efektyvią apskaitos ir finansinių ataskaitų sistemą, atitinkančią tarptautinius audito standartus;
\n
ii)neseniai buvo atliktas finansinis ir veiklos auditas, kuris parodė, kad Komisijos pagalba arba panašios nacionalinės priemonės yra valdomos efektyviai ir laiku; iii) vykdančiajai tarnybai taikoma patikima nacionalinė finansų kontrolės sistema;
\n
iv)laikomasi viešųjų pirkimų taisyklių, kurias Komisija patvirtino kaip atitinkančias Finansų reglamento IX straipsnio reikalavimus, taikytinus Europos bendrijų bendram biudžetui (žr. šios sutarties Priedo A skyriaus 14.2.6 straipsnį);
\n
v)Nacionalinis įgaliojantysis pareigūnas įsipareigojo prisiimti visą finansinę atsakomybę už programą.
\n

Toks principas nepažeis Komisijos ir Audito rūmų teisės tikrinti išlaidas.

\n

4 A

\n

13 straipsnis6

\n

4 punktas Šio punkto nuostatos neturi įtakos Lietuvos Respublikoje taikomoms taisyklėms dėl baudžiamojo persekiojimo ar teismų bendradarbiavimo tarp 8 punkte įvardytų šalių kandidačių ir valstybių narių.

\n

4.1 papunktis Jei Komisija nusprendžia atlikti patikrinimus vietoje pagal šį punktą, ji turi užtikrinti, kad tuo pačiu metu ji neatlikinės panašių patikrinimų, kai tikrinami tie patys faktai, susiję su tais pačiais ūkio subjektais (žr. 6 punktą).

\n

Be to, Komisija turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos atliekamus ar jau atliktus tų pačių faktų, susijusių su tais pačiais ūkio subjektais, patikrinimus, kurie atliekami pagal jos pačios įstatymus.

\n

4.2 papunktis Patikrinimus vietoje ir kitus patikrinimus rengia ir atlieka Komisija glaudžiai bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos institucijomis, kurioms turi būti laiku pranešta apie tokių patikrinimų objektą, tikslą bei teisinį pagrindą, kad jos galėtų suteikti visą reikalingą pagalbą. Todėl Lietuvos Respublikos pareigūnai gali dalyvauti patikrinimuose vietoje ir kituose patikrinimuose.

\n

Be to, jeigu Lietuvos Respublika pageidauja, patikrinimus vietoje ir kitus patikrinimus Komisija ir Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos gali atlikti kartu.

\n

4.3 papunktis Komisija atlieka tų ūkio subjektų, kuriems gali būti 6 punkte nustatyta tvarka taikomos administracinės priemonės ir nuobaudos, patikrinimus vietoje ir kitus patikrinimus, kai yra pagrindas manyti, jog jie padarė kokių nors pažeidimų.

\n

Siekiant palengvinti Komisijos darbą, kai ši atlieka tokius patikrinimus, ūkio subjektai privalo leisti įeiti ir patikrinti patalpas, žemes, transporto priemones ar kitas vietas, naudojamas darbo tikslais.

\n

Kai to būtinai reikia norint nustatyti, ar buvo padaryta pažeidimų, Komisija gali atlikti kitų ūkio subjektų patikrinimus vietoje ir kitus patikrinimus, kad gautų reikalingos informacijos apie tikrinamus ūkio subjektus.

\n

4.4 papunktis 4.4.1. Patikrinimus vietoje ir kitus patikrinimus Komisijos pavedimu ir atsakomybe atlieka įgalioti Komisijos pareigūnai ar kiti tarnautojai, (toliau – Komisijos inspektoriai). Tokius patikrinimus gali padėti atlikti Lietuvos pareigūnai, kuriuos Lietuvos Respublika specialiai įpareigoja padėti Komisijai.

\n

Komisijos inspektoriai jiems suteiktomis galiomis gali naudotis tik pateikę rašytinius įgaliojimus, kuriuose turi būti nurodyta jų tapatybė bei pareigos, ir dokumentą, nurodantį patikrinimo vietoje ar kito patikrinimo objektą ir tikslą.

\n

Jie privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos, jei tik tokia tvarka neprieštarauja šios sutarties nuostatoms.

\n

4.4.2 Jei tik tai neprieštarauja šios sutarties nuostatoms, Komisija, gavusi Lietuvos Respublikos sutikimą, gali paprašyti kitų, 8 punkte išvardytų, šalių kandidačių pareigūnų, kurie dalyvautų kaip stebėtojai, pagalbos bei kreiptis dėl techninės pagalbos į kitas organizacijas, kurios teiktų tokią pagalbą Komisijos atsakomybe.

\n

Komisija turi užtikrinti, kad nurodyti pareigūnai ir organizacijos visiškai garantuotų savo techninę kompetenciją, nepriklausomybę ir laikytųsi profesinių paslapčių reikalavimo.

\n

4.5 papunktis 4.5.1. Nepažeidžiant šios sutarties nuostatų ir sudarant tokias pačias sąlygas, kaip ir nacionaliniams administraciniams inspektoriams, bei laikantis nacionalinių įstatymų, Komisijai turi būti leidžiama susipažinti su visa informacija ir dokumentais apie tikrinamas operacijas, kurių reikia, kad būtų tinkamai atlikti patikrinimai vietoje ir kiti patikrinimai panašiomis sąlygomis. Jie gali naudotis tomis pačiomis patikrinimo priemonėmis, kaip ir nacionaliniai administraciniai inspektoriai, o svarbiausia – gauti reikalingų dokumentų kopijas.

\n

Patikrinimų vietoje ir kitų patikrinimų metu dažniausiai gali būti tikrinami:

\n
-darbo dokumentai, tokie kaip: sąskaitos-faktūros, nuostatai, algų lapeliai, panaudotų medžiagų bei atlikto darbo ataskaitos, ūkio subjektų saugomi banko išrašai,
\n
-kompiuterių duomenys,
\n
-gamybos, pakavimo ir išsiuntimo sistemos bei metodai,
\n
-fiziniai prekių rūšies ir kokybės bei atlikto darbo patikrinimai,
\n
-pavyzdžių atranka ir tikrinimas,
\n
-finansuojamų darbų ir investicijų eiga ir investicijų nauda,
\n
-biudžeto ir apskaitos dokumentai, -finansinis ir techninis subsidijuojamų projektų įgyvendinimas.
\n

4.5.2. Prireikus Komisijos prašymu Lietuvos Respublika privalės imtis tinkamų atsargumo priemonių nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau nepažeidžiant šios sutarties, o ypač siekiant užtikrinti dokumentų apsaugą.

\n

4.6 papunktis 4.6.1. Perduota ar bet kokia kita forma pagal šį punktą gauta informacija turi būti laikoma profesine paslaptimi ir saugoma tokiu pat būdu kaip ir panaši informacija saugoma Lietuvos valstybės įstatymų bei atitinkamų Bendrijos institucijų taikomų nuostatų.

\n

Tokia informacija gali būti perduota tik tiems asmenims, kurie dirba Bendrijos institucijose arba Lietuvoje ir tokią informaciją jiems būtina žinoti, kad galėtų atlikti savo pareigas. Tokią informaciją Bendrijos institucijos gali naudoti tik siekdamos užtikrinti efektyvią Bendrijos finansinių interesų apsaugą šalyse kandidatėse ir valstybėse narėse. Jei Lietuvos Respublika ketina informaciją, kurią gauna patikrinimuose vietoje ir kituose patikrinimuose dalyvaujantys pareigūnai kaip stebėtojai 4.4.2 papunktyje nustatyta tvarka, naudoti kitais tikslais, ji turi gauti tos šalies, iš kurios tokia informacija buvo gauta, sutikimą.

\n

4.6.2. Komisija privalo kuo greičiau informuoti valstybės, kurioje buvo atliktas patikrinimas vietoje ar kitas patikrinimas, atitinkamą instituciją apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ar įtarimus, kad pažeidimas galėjo būti padarytas. Bet kokiu atveju Komisija privalo aukščiau minėtą instituciją informuoti apie tokių patikrinimų rezultatus.

\n

4.6.3. Komisijos inspektoriai, rengdami ataskaitas, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų procedūrinius reikalavimus, jei tik tai neprieštarauja šiai sutarčiai. Prie minėtų ataskaitų turi būti pridedami 4.5 papunktyje nurodyti pateisinamieji dokumentai ir medžiagos. Jeigu patikrinimą kartu su Komisijos inspektoriais 4.2 papunktyje nustatyta tvarka atlieka ir nacionaliniai inspektoriai, šiame darbe dalyvaujantys nacionaliniai inspektoriai turi pasirašyti Komisijos inspektorių parengtą ataskaitą.

\n

4.6.4. Komisija turi užtikrinti, kad, įgyvendinant šio punkto nuostatas, Komisijos inspektoriai laikytųsi Bendrijos ir nacionalinių nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos.

\n

4.6.5. Jei 4.3 papunktyje nurodyti ūkio subjektai neleidžia atlikti patikrinimų vietoje ar kitų patikrinimų, Lietuvos Respublika, veikdama pagal savo nacionalinius įstatymus ir nepažeisdama šios sutarties nuostatų, suteikia Komisijos inspektoriams visą reikiamą pagalbą, kad jie galėtų tinkamai atlikti patikrinimus.

\n

Lietuvos Respublika turi imtis visų reikiamų priemonių, laikydamasi nacionalinių teisės aktų.

\n

5 A

\n

13 straipsnis1 (b) punktas

\n

„Pažeidimas“ – tai bet koks šios sutarties sąlygų pažeidimas, kuriam sąlygas sudarė ūkio subjekto (žr. 6 punktą) veiksmas ar veiksmo nebuvimas, kas pakenkė ar galėtų pakenkti Bendrijai, arba nulemtas nepateisintų išlaidų.

\n

6 A 4 ir 5 punktai Administracinės priemonės ir nuobaudos gali būti taikomos ūkio subjektams, t. y. visiems fiziniams ir juridiniams asmenims arba kitiems subjektams, numatytiems nacionaliniuose įstatymuose (privatiems asmenims, įmonėms, valstybės įstaigoms arba valstybės apskričių ir miestų institucijoms), jeigu dėl jų veiklos buvo neteisingai taikoma ši sutartis, ir tai galėjo pakenkti Bendrijos įnašui ir fiziniams ar juridiniams asmenims, dalyvavusiems darant pažeidimą, arba kuriuos galima kaltinti, kad neužkirto kelio pažeidimui.

\n

7 A 13 6 7.1 papunktis 7.1.1. Apie pažeidimus, susijusius su Bendrijos finansavimu, turi būti pranešama šiame punkte nustatyta tvarka.

\n

Šios nuostatos neturi įtakos Lietuvos Respublikoje taikomoms taisyklėms dėl baudžiamojo proceso ar teisminio bendradarbiavimo tarp 8 punkte įvardytų šalių kandidačių ir valstybių narių baudžiamuosiuose reikaluose.

\n

7.2 papunktis 7.2.1. Lietuvos Respublika per tris mėnesius nuo Daugiametės finansavimo sutarties sudarymo pateikia Komisijai:

\n
-nuostatas, numatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose, dėl šios sutarties Priedo A dalies 13 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių taikymo;
\n
-- institucijų ir įstaigų, atsakingų už šios sutarties Priedo A dalies 13 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių, taikymą, sąrašą;
\n
-pagrindines nuostatas, susijusias su tokių institucijų ir įstaigų vaidmeniu ir darbu bei procedūromis, kurių jie turi laikytis.
\n

7.2.2. Lietuvos Respublika turi nedelsdama pranešti Komisijai apie visus 7.2.1 papunktyje minėtos informacijos pakeitimus.

\n

7.2.3. Komisija išnagrinėja Lietuvos Respublikos pateiktą informaciją ir praneša išvadas, kurias ji ketina pagal šią informaciją padaryti. Ji ir toliau palaiko ryšį su Lietuvos Respublika tiek, kiek to reikia šio punkto sąlygoms vykdyti.

\n

7.3 papunktis 7.3.1. Per du mėnesius, pasibaigus ketvirčiui, Lietuvos Respublika informuoja Komisiją apie visus pažeidimus, dėl kurių buvo pradėtas parengtinis administracinis ar teismo tyrimas.

\n

Tuo tikslu bus pateikiama kuo išsamesnė informacija apie:

\n
-sutarties sąlygą, kuri buvo pažeista,
\n
-išlaidų rūšis ir sumą; tais atvejais, jeigu mokėjimas nebuvo atliktas, sumas, kurios būtų neteisingai išmokėtos, jei šis pažeidimas nebūtų nustatytas, išskyrus atvejus, kai klaida arba neapsižiūrėjimas buvo pastebėtas prieš mokėjimą ir dėl to nebuvo skirtos nei administracinės, nei juridinės nuobaudos,
\n
-bendrą sumą ir jos paskirstymą įvairiems finansavimo šaltiniams,
\n
-atitinkamą projektą ir priemones,
\n
-laikotarpį, per kurį pažeidimas buvo padarytas, arba laiką, kada jis įvyko,
\n
-kaip pažeidimas buvo padarytas,
\n
-kaip pažeidimas buvo nustatytas,
\n
-valstybinės institucijas ar įstaigas, kurios parengė oficialią ataskaitą dėl pažeidimo,
\n
-finansines pasekmes, sustabdytus mokėjimus ir mokėjimų išieškojimo galimybes,
\n
-datą ir pirmąjį informacijos šaltinį, padėjusį nustatyti pažeidimą,
\n
-datą, kada oficiali ataskaita dėl pažeidimo buvo parengta,
\n
-jei tinkama, Lietuvą ir kitas susijusias šalis,
\n
-susijusių fizinių ir juridinių asmenų tapatybes, išskyrus tuos atvejus, kada pagal pažeidimo pobūdį tokia informacija nėra svarbi.
\n

7.3.2. Jeigu informacijos, nurodytos 7.3.1 papunktyje, o ypač informacijos apie tai, kaip pažeidimas buvo padarytas ir kaip jis buvo nustatytas, nėra, Lietuvos Respublika tokią trūkstamą informaciją Komisijai pateikia kartu su ketvirtinėmis ataskaitomis dėl pažeidimų.

\n

7.4 papunktis Lietuvos Respublika nedelsdama informuoja Komisiją apie visus nustatytus arba įtariamus pažeidimus, jeigu manoma, kad:

\n
-jie labai greitai gali turėti pasekmių už Lietuvos ribų, ir/(arba)
\n
-jie rodo, kad buvo panaudoti nauji sukčiavimo metodai.
\n

Komisija nusprendžia, ar šią informaciją reikia perduoti kitoms šalims kandidatėms arba ES valstybėms narėms.

\n

7.5 papunktis 7.5.1. Pasibaigus ketvirčiui, Lietuvos Respublika per du mėnesius informuoja Komisiją, pateikdama nuorodą į atitinkamą ankstesnę, pagal 7.3 papunktį parengtą ataskaitą dėl procedūrų pažeidimų, apie kuriuos Komisijai buvo anksčiau pranešta, ir apie svarbius pasikeitimus šioje srityje, įskaitant:

\n
-sumas, kurios buvo išieškotos arba tikimasi išieškoti,
\n
-laikinas atsargumo priemones, kurias Lietuvos Respublika įgyvendino siekdama išieškoti neteisingai išmokėtas sumas,
\n
-teismo ir administracinius procesus, inicijuotus siekiant išieškoti neteisingai išmokėtas sumas ir skirti sankcijas,
\n
-priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta išieškoti sumas; Komisija, kiek tai įmanoma, turi būti informuota prieš priimant tokį sprendimą,
\n
-atsisakymą kelti baudžiamąsias bylas.
\n

Lietuvos Respublika turi informuoti Komisiją apie administracinius ar teismo sprendimus arba svarbiausius jų aspektus, susijusius su tokių procesų nutraukimu.

\n

7.5.2. Nepažeidžiant šios sutarties Priedo A dalies 14 straipsnio 2.8 punkto, jei Lietuvos Respublika mano, kad negalima išieškoti visos sumos arba negalima tikėtis išieškoti visos sumos, ji specialia ataskaita informuoja Komisiją apie neišieškotą sumą.

\n

7.5.3. 7.5.2 punkte nurodytu atveju, nepažeidžiant A dalies 14 straipsnio 2.8 punkto, Komisija gali paprašyti Lietuvos Respublikos tęsti išieškojimą.

\n

7.5.4. Jeigu Lietuvos Respublikos institucijos Komisijos prašymu inicijuoja arba tęsia teismo procesus, siekdamos išieškoti klaidingai išmokėtas sumas, Komisija, nepažeisdama A dalies 14 straipsnio 2.8 punkto nuostatų, gali įsipareigoti padengti Lietuvos Respublikai visas teismo išlaidas ar jų dalį, taip pat išlaidas, kurios tiesiogiai atsiranda dėl teismo procesų, jeigu bus pateikti tokias išlaidas pateisinantys dokumentai, net ir tuo atveju, jeigu teismo procesai pralaimimi.

\n

7.6 papunktis Jeigu per ataskaitinį laikotarpį nėra padaroma jokių pažeidimų, apie kuriuos reikėtų informuoti, Lietuvos Respublika informuoja apie tai Komisiją per tą patį laikotarpį, kuris nurodytas 7.3.1 papunktyje.

\n

7.7 papunktis 7.7.1. Komisija palaiko ryšius su Lietuvos Respublika, kad papildytų informaciją apie 7.3 papunktyje nurodytus nusižengimus, 7.5 papunktyje nurodytas procedūras, o ypač apie lėšų išieškojimo galimybes.

\n

7.7.2. Neatsižvelgiant į 7.7.1 papunktyje nurodytus ryšius, tuo atveju, kai pažeidimo pobūdis yra toks, kad galima daryti prielaidą, jog ir kitose šalyse gali būti daromi tokie pat ar panašūs pažeidimai, Komisija informuoja apie tai Lietuvos Respubliką.

\n

7.7.3. Komisija 8 punkte išvardytų šalių kandidačių atstovams organizuoja informacinius susitikimus, kurių metu nagrinėja pagal 7.3, 7.4, 7.5 ir P 7.7 punktus gautą informaciją, ypač atkreipdama dėmesį į tai, ko galima pasimokyti iš pažeidimų, prevencinių priemonių ir teisinių procesų.

\n

7.7.4. Lietuvos Respublikos ar Komisijos prašymu Lietuvos Respublika ir Komisija konsultuojasi, kaip panaikinti nuostatų spragas, galinčias pakenkti Bendrijos interesams, kurios išryškėja vykdant nuostatas.

\n

7.8 papunktis 7.8.1. Lietuvos Respublika ir Komisija imasi visų reikiamų atsargumo priemonių, kad informacija, kuria jos keičiasi, liktų paslaptyje.

\n

7.8.2. Šiame punkte nurodyta informacija gali būti siunčiama tik tiems asmenims, kurie dirba Lietuvos Respublikos ar Bendrijos institucijose ir kurių pareigoms atlikti būtina ši informacija. Kitiems čia nenurodytiems asmenims ši informacija gali būti suteikta tik tuo atveju, jei ją pateikusioji šalis sutinka.

\n

7.8.3. Fizinių ir juridinių asmenų vardai ir pavardės gali būti atskleisti kitoms šalims, išvardytoms 8 punkte, ES valstybei narei arba Bendrijos institucijai tik tada, jei tai reikalinga pažeidimui išvengti ar nubausti arba nustatyti, ar inkriminuojamas pažeidimas tikrai buvo padarytas.

\n

7.8.4. Informacija, kuri buvo suteikta Lietuvos Respublikai ar kurią Lietuvos Respublika įgijo kitaip pagal šį punktą, turi būti laikoma profesine paslaptimi ir saugoma tokiu pačiu būdu, kaip ir panašaus pobūdžio informaciją saugo nacionaliniai Lietuvos Respublikos įstatymai ir atitinkamos nuostatos, taikomos Bendrijos institucijoms.

\n

Be to, šią informaciją galima naudoti tik tiems tikslams, kurie numatyti šiame punkte, nebent ją suteikusios institucijos duotų specialų sutikimą ir tuo atveju, kai informaciją gavusios institucijos šalyje taikomos nuostatos nedraudžia perduoti ir naudoti tokios informacijos.

\n

7.8.5. 7.8.1-7.8.4 papunkčiai neturi trukdyti teisiniuose procesuose, kurie gali būti inicijuoti dėl šios sutarties nevykdymo, naudoti informacijos, gautos pagal šio punkto nuostatas. Atitinkama Lietuvos Respublikos institucija, pateikusi šią informaciją, turi būti informuota apie tokį informacijos panaudojimą.

\n

7.8.6. Jei Lietuvos Respublika praneša Komisijai, kad, atlikus tolesnius tyrimus, paaiškėja, jog fizinis ar juridinis asmuo, kurio pavardė ar pavadinimas buvo pateiktas Komisijai, kaip numatyta šiame punkte, neturi nieko bendro su pažeidimu, Komisija nedelsdama turi informuoti apie tai visus tuos, kuriems ji buvo šias pavardes ar pavadinimus pranešusi. Vėliau tokie asmenys nelaikomi, kaip buvo įvardyta ankstesniuose pranešimuose, nagrinėjamo pažeidimo dalyviais.

\n

7.9 papunktis Išieškotos sumos padalijamos Lietuvos Respublikai ir Bendrijai proporcingai padarytoms išlaidoms, jei tik skola nebuvo nurašyta šios sutarties Priedo A dalies 14 straipsnio 2.8 punkte nustatyta tvarka.

\n

7.10 papunktis 7.10.1. Jei pažeidimai yra susiję su sumomis, mažesnėmis nei [… suma nacionaline valiuta][1], kurios numatytos Bendrijos biudžete, Lietuvos Respublika neprivalo Komisijai pateikti informacijos, nurodytos 7.3 ir 7.5 papunkčiuose, nebent Komisija specialiai jos paprašytų.

\n

8 A 14 2.6 Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika, Lietuvos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Vengrijos Respublika.

\n

9 A 12 3 9.1 papunktis 9.1.1. Sutaikinimo tarnybos uždaviniai:

\n
a)išnagrinėti Lietuvos Respublikos pateiktą jai klausimą, kai Lietuvos Respublika, nustačiusi faktus, kaip numatyta šios sutarties Priedo A dalies 12 straipsnyje, ir abiem pusėms – Lietuvos Respublikai ir Komisijai – aptarus šiuos faktus, Lietuvos Respublika gauna iš Komisijos oficialų pareiškimą, kaip numatyta A dalies 12 straipsnyje ir šiame punkte, su išvadomis, kad Lietuvos Respublikos padarytos išlaidos negalėjo būti padarytos pagal Programą;
\n
b)pabandyti sutaikyti Komisiją ir Lietuvos Respubliką, išsiskyrus jų pozicijoms, ir
\n
c)baigus tyrimus, parengti ataskaitą dėl sutaikinimo rezultatų, kartu pateikiant ir pastabas, kurias, ji mano, būsiant naudingomis, jei dar liko neišspręstų ginčo dalykų.
\n

9.1.2. Vėlesnėse sąskaitų uždarymo procedūros etapuose taikomos tokios nuostatos:

\n
a)tarnybos pozicija neturi įtakos Komisijos galutiniam sprendimui dėl sąskaitų uždarymo;
\n
b)tai, kad Lietuvos Respublika nesikreipia į tarnybą, neturi pakenkti Lietuvos Respublikai, kuri iš Komisijos gauna pranešimą, nurodytą 9.1.1 a papunktyje.
\n

9.2 papunktis 9.2.1. Lietuvos Respublika turi per trisdešimt darbo dienų nuo pranešimo, nurodyto 9.1.1 a papunktyje, gavimo dienos kreiptis į Sutaikinimo tarnybą, išsiųsdama motyvuotą prašymą sutaikinti Sutaikinimo tarnybos sekretoriatui, kurio adresas Lietuvos Respublikai bus nurodytas tame pranešime.

\n

9.2.2. Prašymą sutaikinti galima pateikti tik tuomet, kai Komisijos rekomenduojamos finansinės pataisos biudžeto straipsniui:

\n
-didesnės negu 0,5 mln. eurų; arba
\n
-sudaro daugiau nei 25 proc. visų Lietuvos Respublikos metinių išlaidų, numatytų konkrečiam biudžeto straipsniui.
\n

Be to, jei dvišalių diskusijų, nurodytų 9.1.1 a papunktyje, metu Lietuvos Respublika pareiškia ir įrodo, kad nesutarimas yra principinis ir susijęs su Bendrijos taisyklių taikymu, Sutaikinimo tarnybos vadovas gali prašymą sutaikinti pripažinti priimtinu.

\n

9.2.3. Tarnybos sekretoriatas patvirtina prašymo sutaikinti gavimą.

\n

9.2.4. Tarnyba tyrimus atlieka kuo neformaliau ir greičiau, remdamasi iš dosjė gauta informacija ir nešališkai apsvarsčiusi atitinkamų Komisijos ir nacionalinių institucijų parodymus. Pasibaigus tyrimams, tarnyba išsiunčia jiems 9.1.1 c papunktyje nurodytą ataskaitą.

\n

9.2.5. Jei per keturis mėnesius nuo jai pateiktos bylos tarnybai nepavyksta sutaikyti Komisijos ir Lietuvos Respublikos pozicijų, taikinimo procedūra laikoma nepavykusia. 9.1.1 c papunktyje nurodytoje ataskaitoje pateikiamos priežastys, kodėl pozicijų nepavyko sutaikyti.

\n

9.2.6. Ataskaita, parengta per nustatytą laikotarpį, siunčiama:

\n
-Lietuvos Respublikai, kuri kreipėsi į tarnybą su prašymu;
\n
-kitoms šalims kandidatėms; ir
\n
-Komisijai, kai siūloma priimti sprendimą dėl sąskaitų uždarymo.
\n

9.3 papunktis 9.3.1. Tarnybos posėdžiai vyksta Komisijos būstinėje. Tarnybos sekretoriatą sudaro Komisijos darbuotojai.

\n

9.3.2. Nariai, kurie eidami ankstesnes pareigas buvo asmeniškai susiję su nagrinėjamu klausimu, negali dalyvauti tarnybos darbe arba pasirašyti ataskaitą.

\n

9.3.3. Nepažeidžiant 9.3.2 papunkčio nuostatų, ataskaitos turi būti priimamos absoliučia dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kvorumu laikomas trijų narių dalyvavimas.

\n

Ataskaitas pasirašo pirmininkas ir svarstymuose dalyvavę nariai. Sekretoriatas jas užregistruoja.

\n

9.4 papunktis 9.4.1. Tarnybos nariai atlikdami savo pareigas yra nepriklausomi, neprašo ir nepriima nurodymų iš jokios valdžios institucijos ar tarnybos.

\n

9.4.2. Tarnybos nariai neturi teisės: atskleisti jokios informacijos, kurią jie gavo savo darbo tarnyboje metu. Tokia informacija yra konfidenciali ir jai taikomas tarnybinės paslapties reikalavimas.

\n

10 A 14 2.7 Valstybės institucijos, turinčios teisę pasirašyti sutartis dėl viešųjų darbų, yra šios: valstybės, regionų arba vietos valdžios institucijos; tarnybos, veikiančios viešosios teisės pagrindu; asociacijos, suformuotos iš vienos arba kelių tokių institucijų ar tarnybų, veikiančių viešosios teisės pagrindu. Viešosios teisės pagrindu veikianti tarnyba yra ta, kuri:

\n
-įsteigta tam, kad patenkintų bendrus visuomeninius nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio poreikius, ir
\n
-turi juridinio asmens statusą, ir
\n
-finansuojama didžiąja dalimi valstybės, regionų arba vietos valdžios institucijų arba kitų tarnybų, veikiančių viešosios teisės pagrindu; arba jos veiklą prižiūri šios tarnybos; arba turi administracinę, valdymo arba priežiūros tarybą, kurios daugiau kaip pusė narių yra paskirti valstybės, regionų arba vietos valdžios institucijų arba kitų institucijų, veikiančių viešosios teisės pagrindu.
\n

G SKYRIUS GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA – SAPARD 1. Visi Sutarties Šalių nesutarimai dėl šios sutarties, kurių Sutarties Šalims nepavyksta išspręsti, yra nagrinėjami Arbitražo teisme šio skyriaus 2-7 dalyse nustatyta tvarka.

\n
2.Abi Sutarties Šalys turi teisę inicijuoti ginčo nagrinėjimo procesą. Kiekviena šalis savo arbitrą paskiria per tris mėnesius nuo proceso inicijavimo pradžios.
\n
3.Arbitražo teismą, kuris sudaromas kiekvienam konkrečiam atvejui, sudaro trys arbitrai, skiriami tokia tvarka:
\n
-vieną arbitrą skiria Lietuvos Respublika;
\n
-vieną arbitrą skiria Komisija;
\n
-vienas arbitras skiriamas šalių susitarimu arba, jei joms nepavyksta susitarti, jį skiria Europos Bendrijų Teisingumo teismo pirmininkas.
\n
4.Jei kuri nors Sutarties Šalis nepaskiria savo arbitro per tris mėnesius gavus prašymą pradėti arbitražo procesą, šį arbitrą skiria Europos Bendrijų Teisingumo teismo pirmininkas.
\n
5.Jei kuris nors pagal šią nuostatą paskirtas arbitras atsistatydina, miršta ar negali eiti savo pareigų, vietoj jo 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka skiriamas kitas arbitras, kuriam suteikiamos tokios pat teisės ir pareigos kaip ir pirmajam arbitrui.
\n
6.Arbitražo teismas atsižvelgia į atitinkamus Europos Teisingumo teismo precedentus.
\n
7.Visi sprendimai priimami Arbitražo teismo arbitrų balsų dauguma. Arbitražo tvarką nustato Arbitražo teismas. Jo sprendimai yra privalomi abiem Sutarties Šalims. Sutarties Šalys apmoka savo arbitro ir savo pareiškimų arbitražo procese išlaidas; kitas išlaidas lygiomis dalimis apmoka abi Sutarties Šalys. ______________ 1 OJ L 161, 1999 06 26, 87 p.
\n

2 OJ L 161, 1999 06 26, 68 p.

\n

3 OJ L 253, 2000 10 07, 5 p.

\n

4 SEC 1999 1801/2 adresas: http://europa. eu. int/comm/scr/tender/usedoc/index_en. htm 5 Žr.: Plg. Tarptautinis audito ir susijusių paslaugų standartas Nr. 13 (ISA), kurį išleido Tarptautinė apskaitininkų federacija (IFAC).

\n

6 OJ L 253, 2000 10 07, 5 p.

\n

Siūloma , kad suma būtų lygi 4000 eurų.

", "next": 0}