GEN

GEN SUSITARIMAS, KURIUO ANTRĄ KARTĄ IŠ DALIES KEIČIAMAS 2000 M. BIRŽELIO 23 D. KOTONU PASIRAŠYTAS IR 2005 M. BIRŽELIO 25 D. LIUKSEMBURGE PIRMĄ KARTĄ IŠ DALIES PAKEISTAS AFRIKOS, KARIBŲ JŪROS BEI RAMIOJO VANDENYNO GRUPĖS VALSTYBIŲ IR EUROPOS BENDRIJOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, AIRIJOS PREZIDENTĖ, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS, VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, MALTOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS, LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, RUMUNIJOS PREZIDENTAS, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ, JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ, Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios šalys (toliau – valstybės narės), bei EUROPOS SĄJUNGA (toliau - Sąjunga arba ES), ir ANGOLOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ ANTIGVOS IR BARBUDOS KARALIENĖ, BAHAMŲ SANDRAUGOS VALSTYBĖS VADOVAS, BARBADOSO VALSTYBĖS VADOVAS, JOS DIDENYBĖ BELIZO KARALIENĖ, BENINO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, BOTSVANOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, BURKINA FASO PREZIDENTAS, BURUNDŽIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KAMERŪNO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ŽALIOJO KYŠULIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, CENTRINĖS AFRIKOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KOMORŲ SĄJUNGOS PREZIDENTAS, KONGO DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KONGO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KUKO SALŲ VYRIAUSYBĖ, DRAMBLIO KAULO KRANTO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, DŽIBUČIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, DOMINIKOS SANDRAUGOS VYRIAUSYBĖ, DOMINIKOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ERITRĖJOS VALSTYBĖS PREZIDENTAS, ETIOPIJOS FEDERACINĖS DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, FIDŽIO SALŲ RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, GABONO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, GAMBIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS IR VALSTYBĖS VADOVAS, GANOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ GRENADOS KARALIENĖ, GVINĖJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, BISAU GVINĖJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, GAJANOS KOOPERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, HAIČIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JAMAIKOS VALSTYBĖS VADOVAS, KENIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KIRIBAČIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO DIDENYBĖ LESOTO KARALYSTĖS KARALIUS, LIBERIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, MADAGASKARO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, MALAVIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, MALIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, MARŠALO SALŲ RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ, MAURITANIJOS ISLAMO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, MAURICIJAUS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, MIKRONEZIJOS FEDERACINIŲ VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖ, MOZAMBIKO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, NAMIBIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, NAURU RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ, NIGERIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, NIGERIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, NIUE VYRIAUSYBĖ, PALAU RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ, JOS DIDENYBĖ PAPUA NAUJOSIOS GVINĖJOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS KARALIENĖ, RUANDOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ SENT KITSO IR NEVIO KARALIENĖ, JOS DIDENYBĖ SENT LUSIJOS KARALIENĖ, JOS DIDENYBĖ SENT VINSENTO IR GRENADINŲ KARALIENĖ, SAMOA NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS VADOVAS, SAN TOMĖS IR PRINSIPĖS DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SENEGALO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SEIŠELIŲ RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SIERA LEONĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ SOLOMONO SALŲ KARALIENĖ, PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SURINAMO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO DIDENYBĖ SVAZILENDO KARALYSTĖS KARALIUS, TANZANIJOS JUNGTINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ČADO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, RYTŲ TIMORO DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ, TOGO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO DIDENYBĖ TONGOS KARALIUS, TRINIDADO IR TOBAGO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ TUVALU KARALIENĖ, UGANDOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, VANUATU RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ, ZAMBIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ZIMBABVĖS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ, kurių valstybės toliau vadinamos „AKR valstybėmis“, ATSIŽVELGDAMI į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Džordžtauno susitarimą, įsteigiantį Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupę, ATSIŽVELGDAMI į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge iš dalies pakeistą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), KADANGI Kotonu susitarimo 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susitarimo galiojimo terminas yra 20 metų ir jis prasideda 2000 m. kovo 1 d., KADANGI susitarimas, pirmą kartą iš dalies keičiantis Kotonu susitarimą, pasirašytas 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge ir įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d., NUSPRENDĖ pasirašyti šį susitarimą, antrą kartą iš dalies keičiantį Kotonu susitarimą, ir šiuo tikslu savo įgaliotaisiais atstovais paskyrė: JO DIDENYBĖS BELGŲ KARALIAUS VARDU Ambasadorių Burkina Fase Adrien THEATRE BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Užsienio reikalų ministro pavaduotoją Milen LUYTSKANOV ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Burkina Fase Miloslav MACHÁLEK JOS DIDENYBĖS DANIJOS KARALIENĖS VARDU Laikinąją reikalų patikėtinę Burkina Fase Ulla NÆSBY TAWIAH VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Burkina Fase Ulrich HOCHSCHILD ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, ambasadorių Raul MÄLK AIRIJOS PREZIDENTĖS VARDU Ambasadorių Nigerijoje Kyle O'SULLIVAN GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, ambasadorių Theodoros N. SOTIROPOULOS JO DIDENYBĖS ISPANIJOS KARALIAUS VARDU Valstybės sekretorę, atsakingą už tarptautinį bendradarbiavimą Soraya RODRÍGUEZ RAMOS PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Burkina Fase François GOLDBLATT ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Dramblio Kaulo Krante, Burkina Fase, Liberijoje, Nigeryje, Siera Leonėje Giancarlo IZZO KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Libijoje Charalambos HADJISAVVAS LATVIJOS RESPUBKLIKOS PREZIDENTO VARDU Nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, ambasadorių Normunds POPENS LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖS VARDU Nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, ambasadorių Rytį MARTIKONĮ JO PRAKILNYBĖS LIUKSEMBURGO DIDŽIOJO HERCOGO VARDU Nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, ambasadorių Christian BRAUN VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, ambasadorių Gábor IVÁN MALTOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Portugalijos Respublikoje Joseph CASSAR JOS DIDENYBĖS NYDERLANDŲ KARALIENĖS VARDU Ambasadorių Burkina Fase Gerard DUIJFJES AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIO PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Senegalo Respublikoje Gerhard DOUJAK LENKIJOS RESPUBKLIKO PREZIDENTO VARDU Nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, ambasadorių Jan TOMBINSKI PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Portugalijos paramos vystymuisi instituto pirmininko pavaduotoją Maria Inês DE CARVALHO ROSA RUMUNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, ambasadorių Mihnea MOTOC SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, ambasadorių Igor SENČAR SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, ambasadorių Ivan KORČOK SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖS VARDU Patarėją Claus-Jerker LINDROOS ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūros atstovybės direktorių Klas MARKENSTEN JOS DIDENYBĖS JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖS VARDU Vyriausiąjį komisarą Akroje Nicolas WESTCOTT EUROPOS SĄJUNGOS VARDU Ispanijos Karalystės valstybės sekretorę, atsakingą už tarptautinį bendradarbiavimą Europos Sąjungos Tarybos pirmininkę Soraya RODRÍGUEZ RAMOS Europos Komisijos narį, atsakingą už vystymąsi Andris PIEBALGS ANGOLOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Planavimo ministrą Ana AFONSO DIAS LOURENÇO JOS DIDENYBĖS ANTIGVOS IR BARBUDOS KARALIENĖS VARDU Vyriausiąjį komisarą Carl B.W. ROBERTS BAHAMŲ SANDRAUGOS VALSTYBĖS VADOVO VARDU Vyriausiąjį komisarą Paul FARQUHARSON BARBADOSO VALSTYBĖS VADOVO VARDU Užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministrę Maxine McCLEAN JOS DIDENYBĖS BELIZO KARALIENĖS VARDU Ambasadorę Audrey Joy GRANT BENINO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Prekybos ministrę Christine A. I. Nougbodé OUINSAVI BOTSVANOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministrą Phandu Tombola Chaha SKELEMANI BURKINA FASO PREZIDENTO VARDU Ekonomikos ir finansų ministrą Lucien Marie Noël BEMBAMBA BURUNDŽIO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Finansų ministerijos kabineto vadovą Joseph NDAYIKEZA KAMERŪNO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Prekybos ministrą Luc Magloire MBARGA ATANGANA ŽALIOJO KYŠULIO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorę Maria de Jesus Veiga Miranda MASCARENHAS CENTRINĖS AFRIKOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Reikalų patikėtinį Abel SABONO KOMORŲ SĄJUNGOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Sultan CHOUZOUR KONGO DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Finansų ministro pavaduotoją Joas MBITSO NGEDZA KONGO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Valstybės ministrą, ekonomikos reikalų koordinatorių, ekonomikos, planavimo, teritorijų planavimo ir integracijos ministrą Pierre MOUSSA KUKO SALŲ VYRIAUSYBĖS VARDU Finansų ir ekonomikos valdymo ministrą Wilkie RASMUSSEN DRAMBLIO KAULO KRANTO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Užsienio reikalų ir Afrikos integracijos ministrą Jean-Marie KACOU GERVAIS DŽIBUČIO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Mohamed MOUSSA CHEHEM DOMINIKOS SANDRAUGOS VYRIAUSYBĖS VARDU Ambasadorę Shirley SKERRITT-ANDREW DOMINIKOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Valstybės sekretorių ir nacionalinį EPF įgaliojimus suteikiantį pareigūną Domingo JIMÉNEZ ERITRĖJOS VALSTYBĖS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Girma Asmerom TESFAY ETIOPIJOS FEDERACINĖS DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Finansų ir ekonominio vystymosi valstybės ministrą Ahmed SHIDE FIDŽIO SALŲ RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Peceli Vuniwaqa VOCEA GABONO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ekonomikos, prekybos, pramonės ir turizmo ministro pavaduotoją Paul BUNDUKU-LATHA GAMBIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO IR VALSTYBĖS VADOVO VARDU Ambasadorių Mamour A. JAGNE GANOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Finansų ir ekonomikos planavimo ministrą Kwabena DUFFUOR JOS DIDENYBĖS GRENADOS KARALIENĖS VARDU Ambasadorių Stephen FLETCHER GVINĖJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Valstybės ministrą, atsakingą už Afrikos integracijos ir frankofonijos užsienio reikalus Bakary FOFANA BISAU GVINĖJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Užsienio reikalų ministrą Adelino MANO QUETA GAJANOS KOOPERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Užsienio reikalų ministrę Carolyn RODRIGUES-BIRKETT HAIČIO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Nacionalinį EPF įgaliojimus suteikiantį pareigūną Price PADY JAMAIKOS VALSTYBĖS VADOVO VARDU Ambasadorę Marcia Yvette GILBERT-ROBERTS KENIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Planavimo, nacionalinio vystymosi ir vizijos 2030 valstybės ministrą Wycliffe AMBETSA OPARANYAH KIRIBAČIO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Garbės konsulą Karl KOCH JO DIDENYBĖS LESOTO KARALYSTĖS KARALIAUS VARDU Ambasadorių Mamoruti A. TIHELI LIBERIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Reikalų patikėtinį Comfort SWENGBE MADAGASKARO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Užsienio reikalų ministerijos generalinį sekretorių Solofo Andrianjatovo RAZAFITRIMO MALAVIO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorę Brave Rona NDISALE MALIO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministrą Moctar OUANE MARŠALO SALŲ RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU Mikronezijos Federacinių Valstijų statistikos, biudžeto, užjūrio teritorijų vystymosi ir jungtinio valdymo biuro direktorių Fabian S. NIMEA MAURITANIJOS ISLAMO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Pramonės ir kalnakasybos ministrą Mohamed Abdellahi Ould OUDAÂ MAURICIJAUS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Užsienio reikalų ministrą Arvin BOOLELL MIKRONEZIJOS FEDERACINIŲ VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS VARDU Mikronezijos Fedaracinių Valstijų statistikos, biudžeto, užjūrio teritorijų vystymosi ir jungtinio valdymo biuro direktorių Fabian S. NIMEA MOZAMBIKO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministro pavaduotoją Henrique BANZE NAMIBIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Hanno Burkhard RUMPF NAURU RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU Garbės konsulą Karl KOCH NIGERIO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ekonomikos ir finansų ministrą Mamane MALAM ANNOU NIGERIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Nacionalinio planavimo komisijos sekretorių Sylvester MONYE NIUJĖS VYRIAUSYBĖS VARDU Mikronezijos Federacinių Valstijų statistikos, biudžeto, užjūrio teritorijų vystymosi ir jungtinio valdymo biuro direktorių Fabian S. NIMEA PALAU RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU Bendruomenės ir kultūros reikalų ministrę Faustina REHUHER-MARUGG JOS DIDENYBĖS PAPUA NAUJOSIOS GVINĖJOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS KARALIENĖS VARDU Ambasadorių Peter Pulkiye MAGINDE RUANDOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Gérard NTWARI JOS DIDENYBĖS SENT KITSO IR NEVIO KARALIENĖS VARDU Ambasadorę Shirley SKERRITT-ANDREW JOS DIDENYBĖS SENT LUSIJOS KARALIENĖS VARDU Ambasadorę Shirley SKERRITT-ANDREW JOS DIDENYBĖS SENT VINSENTO IR GRENADINŲ KARALIENĖS VARDU Ambasadorę Shirley SKERRITT-ANDREW SAMOA NEPRIKLAUSOMOSIOS VALSTYBĖS VADOVO VARDU Prekybos, pramonės ir darbo ministro pavaduotoją Hans Joachim KEIL SAN TOMĖS IR PRINSIPĖS DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Carlos Gustavo DOS ANJOS SENEGALO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Valstybės ministrą, ekonomikos ir finansų ministrą Abdoulaye DIOP SEIŠELIŲ RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorę Vivianne FOCK TAVE SIERA LEONĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Finansų ir ekonominio vystymosi ministro pavaduotoją Richard KONTEH JOS DIDENYBĖS SOLIAMONO SALŲ KARALIENĖS VARDU Planavimo ir paramos koordinavimo ministrą Steve WILLIAMS ABANA PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Tarptautinių santykių ir bendradarbiavimo ministrę Maite NKOANA-MASHABANE SURINAMO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Gerhard Otmar HIWAT JO DIDENYBĖS SVAZILENDO KARALYSTĖS KARALIAUS VARDU Ambasadorių Joel M. NHLEKO TANZANIJOS JUNGTINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Simon Uforosia MLAY ČADO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorių Ahmat Awad SAKINE RYTŲ TIMORO DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Užsienio reikalų ministrą Zacarias Albano da COSTA TOGO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ministrą prie Respublikos Prezidento, atsakingą už planavimą, vystymąsi ir teritorijų planavimą Dede AHOEFA EKOUE JO DIDENYBĖS TONGOS KARALIAUS VARDU Ambasadorių Sione Ngongo KIOA TRINIDADO IR TOBAGO RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Ambasadorę Margaret KING-ROUSSEAU JOS DIDENYBĖS TUVALU KARALIENĖS VARDU Finansų, ekonominio planavimo ir pramonės ministrą Lotoala METIA UGANDOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Finansų valstybės ministrą Fred Jocham OMACH VANUATU RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU Užsienio reikalų, išorės prekybos ir telekomunikacijų ministrą Joe NATUMAN ZAMBIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VARDU Komercijos, prekybos ir pramonės ministro pavaduotoją Lwipa PUMA ZIMBABVĖS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU Pramonės ir prekybos ministro pavaduotoją Michael C. BIMHA KURIE, tinkamai pasikeitę visais įgaliojimais, SUSITARĖ: VIENINTELIS STRAIPSNIS 95 straipsnyje nustatyta tvarka Kotonu susitarimas iš dalies keičiamas taip: A.      PREAMBULĖ 1.       Vienuoliktoji konstatuojamoji dalis, prasidedanti „PRISIMINDAMOS Librevilio ir Santo Domingo deklaracijas …“, pakeičiama taip: „PRISIMINDAMOS deklaracijas, priimtas AKR valstybių ir vyriausybių vadovų vėlesnių aukščiausiojo lygio susitikimų metu;“. 2.       Dvyliktoji konstatuojamoji dalis, prasidedanti „MANYDAMOS, kad 2000 m. Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje priimtoje Tūkstantmečio deklaracijoje …“, pakeičiama taip: „MANYDAMOS, kad 2000 m. Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje priimtoje Tūkstantmečio deklaracijoje numatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, ypač didelio skurdo ir alkio išnaikinimas, bei Jungtinių Tautų konferencijų metu suderinti vystymosi tikslai ir principai, rodo plėtros kryptį ir privalo sietis su šiame Susitarime aptariamu AKR-ES bendradarbiavimu; pripažindamos, kad ES ir AKR valstybės turi bendromis jėgomis stengtis greičiau pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;“. 3.       Po dvyliktosios konstatuojamosios dalies, prasidedančios „MANYDAMOS, kad 2000 m. Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje priimtoje Tūkstantmečio deklaracijoje …“, įterpiama ši konstatuojamoji dalis: „PRITARDAMOS pagalbos veiksmingumo darbotvarkei, kuri buvo pradėta svarstyti Romoje, toliau svarstyta Paryžiuje ir toliau išplėtota Akros veiksmų darbotvarkėje;“. 4.       Tryliktoji konstatuojamoji dalis, prasidedanti „YPATINGĄ DĖMESĮ ATKREIPDAMOS į Rio de Žaneire, Vienoje, Kaire, Kopenhagoje, Pekine, Stambule ir Romoje įvykusių JT konferencijų metu duotus pažadus…“ pakeičiama taip: „YPATINGĄ dėmesį atkreipdamos į svarbiausių JT ir kitų tarptautinių konferencijų metu duotus pažadus bei sutartus tikslus ir pripažindamos būtinybę imtis tolesnių veiksmų, siekiant įvykdyti nustatytus tikslus ir įgyvendinti veiksmų programas, kurios buvo parengtos minėtų forumų metu;“. 5.       Po tryliktosios konstatuojamosios dalies, prasidedančios „YPATINGĄ DĖMESĮ ATKREIPDAMOS į Rio de Žaneire, Vienoje, Kaire, Kopenhagoje, Pekine, Stambule ir Romoje įvykusių JT konferencijų metu duotus pažadus…“, įterpiama ši konstatuojamoji dalis: „SUVOKDAMOS klimato kaitos keliamą didelę grėsmę pasaulio aplinkai ir labai susirūpinusios dėl to, kad pažeidžiamiausios bendruomenės gyvena besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose salose esančiose AKR valstybėse, kuriose su klimatu susiję reiškiniai, kaip antai jūros lygio kilimas, krantų erozija, potvyniai, sausros ir dykumėjimas, kelia grėsmę žmonių pragyvenimo šaltiniams ir tvariai plėtrai;“. B.      KOTONU SUSITARIMO STRAIPSNIAI 1.       1 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a)      trečiosioji pastraipa pakeičiama taip: „Šie tikslai ir Šalių tarptautiniai įsipareigojimai, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, paveikia visas plėtros strategijas ir yra vykdomi taikant integruotą požiūrį ir tuo pačiu metu atsižvelgiant į politinius, ekonominius, kultūrinius ir aplinkosauginius plėtros aspektus. Ši partnerystė nustato darnią paramos sistemą kiekvienos AKR valstybės priimtoms plėtros strategijoms.“; b)      ketvirtoji pastraipa pakeičiama taip: „Tvarus ekonomikos augimas, privataus sektoriaus plėtra, užimtumo didinimas ir gamybos išteklių gerinimas tai pat priklauso šiai sistemai. Parama suteikiama pagarbos asmens teisių srityje bei pagrindinių poreikių tenkinimui, socialinės plėtros skatinimui ir augimo vaisių teisingo padalijimo sąlygoms. Turi būti skatinami ir remiami regioninės ir subregioninės integracijos procesai, kurie skatina AKR valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką prekybos ir privačių investicijų atžvilgiu. Dalyvių gebėjimų formavimas kuriant ir gerinant institucinę bazę, kuri yra būtina socialinei sanglaudai, demokratinės visuomenės bei rinkos ekonomikos funkcionavimui ir aktyvios bei organizuotos pilietinės visuomenės atsiradimui, yra neatskiriama požiūrio dalis. Visose srityse, t. y. politinėje, ekonominėje ir socialinėje sistemingai atsižvelgiama į moterų padėtį ir lyčių klausimus. Gamtinių išteklių ir aplinkos, įskaitant klimato kaitą, subalansuoto valdymo principai taikomi ir įtraukiami į kiekvieną partnerystės lygmenį.“. 2.       2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 Straipsnis Pagrindiniai principai AKR ir ES bendradarbiavimas, sustiprintas teisiškai privaloma sistema ir bendrų institucijų buvimu, grindžiamas tarptautiniu lygmeniu suderinta pagalbos veiksmingumo darbotvarke, kurioje kalbama apie nuosavybę, koordinavimą, suderinimą, rezultatais grindžiamą pagalbos valdymą bei abipusį atskaitingumą, ir vykdomas vadovaujantis šiais pagrindiniais principais: –       partnerių lygybė ir plėtros strategijų nuosavybė: siekiant įgyvendinti partnerystės tikslus, AKR valstybės visiškai savarankiškai ir reikiamai atsižvelgdamos į 9 straipsnyje apibūdintus esminius ir pagrindinius veiksnius nustato savo ekonomikos ir visuomenės plėtros strategijas; partnerystė skatina susijusių šalių ir gyventojų atsakomybę už plėtros strategijas; ES vystymosi partneriai suderina savo programas su šiomis strategijomis; –       dalyvavimas: be centrinės vyriausybės, kuri laikoma pagrindiniu partneriu, partnerystė atvira AKR valstybių parlamentams, AKR valstybių vietos valdžios institucijoms ir įvairiems kitiems dalyviams, siekiant skatinti visų visuomenės sluoksnių, įskaitant privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės organizacijų integraciją į vyraujantį politinį, ekonominį ir socialinį gyvenimą; –       lemiamas dialogo vaidmuo ir abipusių įsipareigojimų vykdymas bei atskaitomybė: įsipareigojimai, kuriuos Šalys prisiėmė tęsdamos tarpusavio dialogą, yra jų partnerystės ir bendradarbiavimo santykių pagrindas; glaudžiai bendradarbiaudamos, Šalys nustato ir įgyvendina būtinus donorų veiklos koordinavimo bei suderinimo procesus, siekdamos užtikrinti, kad AKR valstybės šiuose procesuose atliktų pagrindinį vaidmenį; –       diferencijavimas ir regionalizavimas: bendradarbiavimo priemonės ir prioritetai skiriasi priklausomai nuo partnerio išsivystymo lygio, jo poreikių, veiklos ir ilgalaikės plėtros strategijos. Specialus režimas taikomas mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Atsižvelgiama į neturinčių išėjimo į jūrą ir esančių saloje šalių pažeidžiamumą. Ypatingas dėmesys skiriamas regioninei integracijai, taip pat žemyno lygmeniu.“. 3.       4 straipsnis pakeičiamas taip: „4 Straipsnis Bendrasis požiūris AKR valstybės visiškai savarankiškai nustato savo ekonomikos ir visuomenės plėtros principus, strategijas ir modelius. Kartu su Bendrija jos nustato pagal šį Susitarimą numatytas bendradarbiavimo programas. Tačiau šalys pripažįsta nevalstybinių dalyvių, AKR valstybių nacionalinių parlamentų ir decentralizuotų vietos institucijų papildomą vaidmenį ir jų įnašo į vystymosi procesą galimybes, ypač nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Šiuo tikslu ir šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis nevalstybiniai dalyviai, AKR valstybių nacionaliniai parlamentai ir decentralizuotos vietos valdžios institucijos, jei reikia: –       informuojami ir įtraukiami į konsultacijas dėl bendradarbiavimo politikos ir strategijų, dėl bendradarbiavimo prioritetų ypač tose srityse, kurios su jais yra susijusios arba turi tiesioginį poveikį, ir dėl politinio dialogo; –       aprūpinami parama gebėjimų formavimui kritinėse srityse, siekiant sustiprinti minėtų dalyvių pajėgumus visų pirma organizavimo ir atstovavimo atžvilgiu, sutvirtinti konsultavimo mechanizmų, įskaitant informacijos perdavimo ir dialogo kanalus, kūrimą ir skatinti strategines sąjungas. Nevalstybiniai dalyviai ir decentralizuotos vietos valdžios institucijos prireikus: –       aprūpinami finansinėmis lėšomis šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis, siekiant paremti vietos plėtros procesus; –       įtraukiami į bendradarbiavimo projektų ir programų įgyvendinimą tose srityse, kurios su jais susijusios arba kuriose minėti dalyviai turi santykinį pranašumą.“. 4.       6 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a)      1 dalis pakeičiama taip: „1.    Bendradarbiavimo dalyviai: a)       valstybės (vietos valdžios, regionų ir šalies) dalyviai, įskaitant AKR valstybių nacionalinius parlamentus; b)       AKR regioninės organizacijos ir Afrikos Sąjunga; regioninių organizacijų ar lygmenų samprata šiame Susitarime taip pat apima subregionines organizacijas arba lygmenis; c)       nevalstybiniai dalyviai: –        privatus sektorius; –        ekonominiai ir socialiniai partneriai, įskaitant profesinių sąjungų organizacijas; –        visų formų pilietinė visuomenė pagal šalies charakteristikas.“; b)      2 dalies žodžiai „nevyriausybinius dalyvius“ pakeičiami žodžiais „nevalstybinius dalyvius“. 5.       8 straipsnis pakeičiamas taip: „8 straipsnis Politinis dialogas 1.      Šalys reguliariai dalyvauja išsamiame, subalansuotame ir nuodugniame politiniame dialoge, kurio metu abi pusės prisiima įsipareigojimus. 2.      Šio dialogo tikslas - keistis informacija, skatinti abipusį supratimą, palengvinti abiem šalims priimtinų prioritetų ir bendrų darbotvarkių nustatymą, visų pirma pripažįstant esamus ryšius tarp santykių tarp Šalių skirtingų aspektų ir įvairias šiame Susitarime nustatytas bendradarbiavimo sritis. Dialogas palengvins konsultacijas ir sustiprins Šalių bendradarbiavimą tarptautiniuose forumuose, taip pat skatins ir rems veiksmingo daugiašališkumo sistemą. Dialogu taip pat turėtų būti siekiama išvengti situacijų, kai vienai Šaliai gali pasirodyti esant būtina taikyti 96 ir 97 straipsniuose numatytas konsultavimosi procedūras. 3.      Dialogas apima visus šiame Susitarime nustatytus uždavinius ir tikslus, taip pat visus bendro, visuotinio arba regioninio intereso klausimus, įskaitant su regionine ir žemynine integracija susijusius klausimus. Vykdydamos dialogą Šalys prisideda prie taikos, saugumo ir stabilumo ir skatina stabilią bei demokratinę politinę aplinką. Jis apima bendradarbiavimo strategijas, įskaitant pagalbos veiksmingumo darbotvarkę, o taip pat pasaulines ir sektorių politikos kryptis, įskaitant aplinką, klimato kaitą, lytis, migraciją ir su kultūros paveldu susijusius klausimus. Jis taip pat apima abiejų Šalių pasaulines ir sektorių politikos kryptis, nuo kurių gali priklausyti bendradarbiavimo vystymosi labui tikslų įgyvendinimas. 4.      Dialogo metu dėmesys sutelkiamas, inter alia, į konkrečius politinius klausimus, kurie kelia abipusį susirūpinimą arba turi bendrą svarbą siekiant šio Susitarimo tikslų, pavyzdžiui, prekyba ginklais, didelės išlaidos karo pramonei, narkotikai ir organizuotas nusikalstamumas ar vaikų darbas, arba bet kokia diskriminacija, kaip antai rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turto, gimimo ar kitu pagrindu. Dialogo metu taip pat reguliariai vertinami pokyčiai pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos bei teisinės valstybės principų ir gero valdymo srityse. 5.      Plataus masto politika, kuria siekiama skatinti taiką ir užkirsti kelią, kontroliuoti ir spręsti smurtinius konfliktus, vaidina pastebimą vaidmenį šio dialogo metu, kaip ir būtinybė reikiamai atsižvelgti į taikos ir demokratinio stabilumo tikslą apibrėžiant prioritetines bendradarbiavimo sritis. Dialogas šiomis aplinkybėmis prireikus apima visapusišką atitinkamų AKR regioninių organizacijų ir Afrikos Sąjungos dalyvavimą. 6.      Dialogas vykdomas lanksčiai. Atsižvelgiant į būtinybę, dialogas yra formalus ar neformalus ir vykdomas institucinėje struktūroje, įskaitant AKR grupę, Jungtinę parlamentinę asamblėją, ar už jos ribų, yra atitinkamos formos ir vyksta atitinkamu lygiu, įskaitant nacionalinį, regioninį, žemyninį arba AKR lygmenį. 7.      Į šį dialogą įsijungia regioninės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, taip pat prireikus AKR valstybių nacionaliniai parlamentai. 8.      Jei reikia ir siekiant išvengti situacijų, kai vienai Šaliai gali pasirodyti esant būtina taikyti 96 straipsnyje numatytą konsultavimosi procedūrą, dialogas dėl esminių elementų turi būti sistemingas ir formalizuotas pagal VII priede išdėstytas sąlygas.“. 6.       9 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a)      3 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip: „Geras valdymas, kuriuo grindžiama AKR ir ES partnerystė, yra Šalių vietinės ir tarptautinės politikos pamatas ir esminis šio Susitarimo elementas. Šalys susitaria, kad rimti korupcijos atvejai, įskaitant tokią korupciją sukeliančius kyšininkavimo veiksmus, kaip nurodyta 97 straipsnyje, yra minėto elemento pažeidimas. “; b)      4 dalyje pridedama ši pastraipa: „Principai, kuriais grindžiami šiame straipsnyje nustatyti esminiai ir pagrindiniai elementai, vienodai taikomi AKR valstybėms ir Europos Sąjungai bei jos valstybėms narėms.“. 7.       10 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a)      1 dalies antroji įtrauka pakeičiama taip: „–     didesnis AKR valstybių nacionalinių parlamentų, tinkamais atvejais decentralizuotų vietos valdžios institucijų bei aktyvios ir organizuotos pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus dalyvavimas.“; b)      2 dalyje žodžiiai „rinkos ekonomikos“ pakeičiami žodžiais „socialinės rinkos ekonomikos“. 8.       11 straipsnis pakeičiamas taip: „11 straipsnis Taikos kūrimo politika, konfliktų prevencija ir sprendimas, reagavimas į pažeidžiamumo situacijas“ 1.      Šalys pripažįsta, kad tvarios taikos ir saugumo pasiekti neįmanoma, jei nesivystoma ir nemažinamas skurdas, kita vertus, tvari plėtra neįmanoma be taikos ir saugumo. Šalys vykdo aktyvią, išsamią ir integruotą taikos kūrimo, konfliktų prevencijos ir sprendimo bei žmonių saugumo politiką ir imasi veiksmų pažeidžiamumo situacijose pagal šią partnerystę. Ši politika grindžiama nuosavybės principu ir visų pirma pagrįsta nacionalinių, regioninių ir žemyninių pajėgumų formavimu ir smurtinių konfliktų prevencija ankstyvame etape, tikslingai ir tinkamai apjungiant visas turimas priemones nagrinėjant pagrindines konfliktų priežastis, įskaitant skurdą. Šalys pripažįsta, kad reikia šalinti naujas ar didėjančias grėsmes saugumui, kaip antai organizuotą nusikalstamumą, piratavimą ir neteisėtą prekybą, ypač žmonėmis, narkotikais ir ginklais. Taip pat reikia atsižvelgti į pasaulinių problemų, kaip antai tarptautinių finansų rinkų sukrėtimų, klimato kaitos ir pandemijų, poveikį. Šalys pabrėžia svarbų regioninių organizacijų vaidmenį kuriant taiką, prisidedant prie konfliktų prevencijos bei sprendimo ir šalinant naujas arba didėjančias grėsmes saugumui; Afrikoje – tai yra pagrindinė Afrikos Sąjungos užduotis. 2.      Saugumo ir vystymosi sąveika grindžiamoje taikos kūrimo, konfliktų prevencijos ir sprendimo veikloje vadovaujamasi trumpalaikiu ir ilgalaikiu požiūriais, kurie apima krizių valdymą, tačiau juo neapsiriboja. Veiksmais, kuriais šalinamos naujos arba didėjančios grėsmės saugumui, inter alia, remiama teisėsauga, įskaitant bendradarbiavimą sienų kontrolės srityje, tarptautinės tiekimo grandinės apsaugos stiprinimą ir oro, jūrų bei kelių transporto apsaugos priemonių tobulinimą. Taikos kūrimo, konfliktų prevencijos ir sprendimo srityje vykdoma veikla visų pirma apima paramą politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių galimybių subalansavimui visuose visuomenės sluoksniuose, demokratinio teisėtumo ir valdymo veiksmingumo stiprinimui, veiksmingų mechanizmų, skirtų taikiam grupių interesų sutaikinimui, nustatymui, aktyviam moterų dalyvavimui, skiriamųjų linijų tarp skirtingų visuomenės sluoksnių panaikinimui, o taip pat paramai aktyviai ir organizuotai pilietinei visuomenei. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas išankstinio perspėjimo sistemų ir taikos kūrimo mechanizmų, kurie padėtų išvengti konfliktų, kūrimui. 3.      Atitinkama veikla taip pat apima, inter alia, paramą tarpininkavimo, derybų ir sutaikinimo pastangoms, bendrų negausių gamtinių išteklių veiksmingam valdymui regioniniu lygiu, buvusių kovotojų demobilizacijai ir reintegracijai į visuomenę, vaikų-karių problemų sprendimui, taip pat smurtui prieš moteris ir vaikus. Reikėtų tinkamomis priemonėmis nustatyti priimtinas išlaidų karo pramonei bei prekybos ginklais ribas, įskaitant paramą patvirtintų standartų ir elgesio kodeksų skatinimui ir taikymui, taip pat kovoti su konfliktų kurstymo veiksmais. 3a.    Ypatingas dėmesys skiriamas kovai su priešpėstinių minų naudojimu ir karo sprogmenų naikinimui, taip pat kovai su šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų neteisėta gamyba, perdavimu, platinimu ir kaupimu, įskaitant nepakankamai gerai saugomus ir netinkamai tvarkomus sandėlius ir atsargas, taip pat jų nekontroliuojamą plitimą. Šalys susitaria koordinuoti, stebėti ir visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įsipareigojimus pagal visas susijusias tarptautines konvencijas ir priemones ir šiuo tikslu įsipareigoja bendradarbiauti nacionaliniu, regioniniu ir žemyniniu lygmenimis. 3b.    Šalys, vykdydamos visomis susijusiomis tarptautinėmis konvencijomis ir priemonėmis prisiimtus įsipareigojimus bei atitinkamus teisės aktus ir tvarką, taip pat įsipareigoja bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią savanaudiškai veiklai. 4.      Siekdamos strategiškai ir veiksmingai vertinti pažeidžiamumo situacijas, Šalys dalijasi informacija ir palengvina prevencinius veiksmus, apimančius diplomatines, saugumo ir bendradarbiavimo vystymosi labui priemones. Jos susitaria dėl geriausio būdo stiprinti Šalių gebėjimus atlikti savo pagrindines užduotis ir stiprinti politinę valią įgyvendinti reformas, nepažeidžiant nuosavybės principo. Pažeidžiamumo situacijose politinis dialogas ypač svarbus ir turi būti toliau plėtojamas bei stiprinamas. 5.      Smurtinio konflikto metu Šalys imasi visų tinkamų veiksmų, siekdamos užkirsti kelią smurto suintensyvėjimui, apriboti jo teritorinį išplitimą ir palengvinti taikų esamų ginčų išsprendimą. Ypatingas dėmesys skiriamas stengiantis užtikrinti bendradarbiavimui skirtų finansinių išteklių panaudojimą pagal partnerystės principus ir tikslus bei siekiant užkirsti kelią lėšų nukreipimui kariaujančiųjų pusių tikslais. 6.      Pasibaigus konfliktui, Šalys imasi visų tinkamų veiksmų, stengdamosi stabilizuoti padėtį pereinamuoju laikotarpiu, siekdamos palengvinti sugrįžimą prie nesmurtinės, stabilios ir demokratiškos padėties. Šalys užtikrina būtinų ryšių tarp neatidėliotinų priemonių kūrimą, reabilitaciją ir bendradarbiavimą plėtros srityje. 7.      Siekdamos sustiprinti taiką ir tarptautinį teisingumą, Šalys dar kartą patvirtina savo apsisprendimą: -        pasidalinti patirtimi dėl teisinio pertvarkymo, būtino norint ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, bei -        vadovaujantis tarptautine teise ir deramai atsižvelgiant į Romos statutą, kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu. Šalys siekia tolesnių veiksmų, skirtų Romos statutui ir su juo susijusioms priemonėms ratifikuoti ir įgyvendinti. “. 9.       12 straipsnis pakeičiamas taip: „12 Straipsnis Bendrijos politikos darnumas ir jos poveikis šio Susitarimo įgyvendinimui Šalys yra įsipareigojusios kryptingai, strategiškai ir pagal partnerystės principus spręsti vystymosi politikos darnos klausimą, įskaitant dialogo vystymosi politikos darnos klausimais stiprinimą. Sąjunga pripažįsta, kad AKR valstybių vystymosi prioritetus, siekiant šio Susitarimo tikslų, gali remti ne tik vystymosi politika, bet ir kitų sričių Sąjungos politika. Todėl Sąjunga, siekdama šio Susitarimo tikslų, labiau derins tų sričių politiką. Nepažeidžiant 96 straipsnio ir tais atvejais, kai Bendrija, naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais, ketina imtis priemonių, kurios galėtų paveikti AKR valstybių interesus, ir kiek tai yra susiję su šio Susitarimo tikslais, ji apie savo ketinimus iš anksto praneša AKR grupei. Šiuo tikslu Komisija reguliariai praneša AKR grupės sekretoriatui apie numatomus pasiūlymus ir tuo pačiu metu pateikia pasiūlymą dėl minėtų priemonių. Jei būtina, AKR valstybės gali pateikti prašymą suteikti informaciją. Jų prašymu nedelsiant surengiamos konsultacijos, kad būtų atsižvelgta į jų susirūpinimą dėl minėtų priemonių poveikio, prieš priimant galutinį sprendimą. Be to, po tokių konsultacijų AKR valstybės ir AKR grupė kaip galima greičiau raštu gali informuoti Bendriją apie joms rūpimus klausimus ir pateikti pasiūlymus dėl pakeitimų, nurodydamos būdą, kaip tuos klausimus išspręsti. Jei Bendrija nesutinka su AKR valstybių argumentais, ji apie tai nedelsdama praneša AKR valstybėms ir nurodo savo priežastis. AKR grupei taip pat, jei įmanoma, iš anksto pateikiama reikiama informacija apie minėtų sprendimų įsigaliojimą.“. 10.     14 straipsnis pakeičiamas taip: „14 Straipsis Jungtinės institucijos 1.      Šio Susitarimo jungtinės institucijos yra Ministrų Taryba, Ambasadorių komitetas ir Jungtinė Parlamentinė Asamblėja. 2.      Jungtinės institucijos ir pagal Ekonominės partnerystės susitarimus įsteigtos institucijos, nepažeisdamos esamų arba būsimų Ekonominės partnerystės susitarimų atitinkamų nuostatų, įsipareigoja užtikrinti koordinavimą, nuoseklumą ir papildomumą, taip pat veiksmingą ir abipusį informacijos srautą.“. 11.     Įterpiamas šis straipsnis: „14a Straipsnis Valstybių arba vyriausybių vadovų susitikimai Bendru susitarimu sušaukti tinkamos formos Šalių susitikimai vyksta valstybių arba vyriausybių vadovų lygmeniu.“. 12.     15 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a)      1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Tinkamos nagrinėtiniems klausimams formos ir geografinės sudėties Ministrų Taryba paprastai susirenka kartą per metus pirmininko iniciatyva ir tais atvejais, kai tai atrodo būtina. Tokiuose susitikimuose vyksta aukšto lygio konsultacijos Šalims svarbiais konkrečiais klausimais, papildančios darbą, atliekamą Jungtiniame ministrų prekybos komitete, kaip nustatyta 38 straipsnyje, ir AKR ir EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitete, kaip nustatyta 83 straipsnyje, kuriuo remiamasi reguliariuose metiniuose Ministrų Tarybos susitikimuose.“; b)      3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Ji gali priimti Šalims privalomus sprendimus ir rengti rezoliucijas, rekomendacijas ir nuomones reguliariuose metiniuose susitikimuose arba pagal rašytinę procedūrą. Ji teikia metines šio Susitarimo įgyvendinimo ataskaitas Jungtinei Parlamentinei Asamblėjai. Ji nagrinėja ir atsižvelgia į Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas ir rekomendacijas.“. 13.     17 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a)      2 dalis iš dalies keičiama taip: i)      trečioji ir ketvirtoji įtraukos pakeičiamos taip: „–      nagrinėti klausimus, susijusius su plėtra ir AKR ir ES partneryste, įskaitant Ekonominės partnerystės susitarimus, kitus prekybos susitarimus, Europos plėtros fondą ir šalių bei regioninių strategijų dokumentus. Šiuo tikslu Komisija perduoda tokius strategijų dokumentus Jungtinei Parlamentinei Asamblėjai susipažinti; –        aptarti Ministrų Tarybos metinę šio Susitarimo įgyvendinimo ataskaitą, priimti rezoliucijas ir teikti rekomendacijas Ministrų Tarybai, siekiant šio Susitarimo tikslų;“; ii)     pridedama ši įtrauka: „–      remti nacionalinių parlamentų institucinę plėtrą ir gebėjimų formavimą pagal šio Susitarimo 33 straipsnio 1 dalį.“; b)      3 dalis pakeičiama taip: „3.    Jungtinė Parlamentinė Asamblėja susirenka du kartus per metus į plenarinį posėdį, pakaitomis vykstantį Europos Sąjungoje ir vienoje iš AKR valstybių. Siekiant stiprinti regioninę integraciją ir skatinti nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą, ES ir AKR parlamentų narių susitikimai rengiami regioniniu lygmeniu. Tokie regioninio lygmens susitikimai rengiami siekiant šio Susitarimo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.“. 14.     19 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2.    Bendradarbiavimas remiasi Jungtinių Tautų konferencijų išvadomis bei tarptautiniu lygiu nustatytais tikslais, uždaviniais ir veiksmų programomis bei tęstine veikla kaip plėtros principų pagrindu. Bendradarbiavimas taip pat remiasi tarptautinio bendradarbiavimo vystymosi labui uždaviniais ir ypatingą dėmesį skiria kokybinių ir kiekybinių pažangos rodiklių įdiegimui. Šalys bendromis jėgomis stengsis greičiau pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.“. 15.     20 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a)      1 dalis iš dalies keičiama taip: (i)     įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „1.     AKR ir EB bendradarbiavimo vystymosi labui tikslai vykdomi taikant integruotas strategijas, į kurias įeina ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, aplinkosauginiai ir instituciniai elementai, priklausantys vietinei nuosavybei. Todėl bendradarbiavimu sukuriama darni įgalinanti paramos AKR valstybių plėtros strategijoms sistema, užtikrinanti papildomumą ir įvairių elementų sąveiką, visų pirma nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir tarp šių lygmenų. Šiomis sąlygomis ir pagal plėtros politiką bei AKR valstybių vykdomas reformas AKR ir EB bendradarbiavimo strategijomis nacionaliniu ir tinkamais atvejais regioniniu lygmeniu siekiama:“; ii)     a punktas pakeičiamas taip: „a)     pasiekti greitą ir tvarų darbo vietas kuriantį ekonomikos augimą, plėtoti privatų sektorių, didinti užimtumą ir pagerinti galimybes užsiimti produktyvia ekonomine veikla ir naudotis gamybos šaltiniais;“; iii)    įterpiamas šis punktas: „aa) skatinti regionų bendradarbiavimą ir integraciją;“; b)      2 dalis pakeičiama taip: „2.    Į visas bendradarbiavimo sritis sistemingai įtraukiami šie teminiai arba tarpusavyje susiję klausimai: žmogaus teisės, lyčių klausimai, demokratija, geras valdymas, aplinkos tvarumas, klimato kaita, užkrečiamosios bei neužkrečiamosios ligos, institucinė plėtra ir gebėjimų formavimas. Šios sritys taip pat atitinka reikalavimus Bendrijos paramai gauti.“. 16.     21 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a)      1 dalies įžanginėje formuluotėje žodžius „privačioms investicijoms“ pakeičia žodis „investicijoms“; b)      3 dalies c punkto žodis „didinant“ pakeičiamas žodžiu „stiprinant“; c)      5 dalis pakeičiama taip: „5.    Parama investicijoms ir privataus sektoriaus plėtrai apjungia veiksmus ir iniciatyvas makro-, mezo- ir mikroekonomikos lygiu ir skatina ieškoti pažangių finansavimo mechanizmų, įskaitant privačių ir viešųjų plėtros finansavimo šaltinių sujungimą bei derinimą.“; d)      pridedama tokia dalis: „6.    Bendradarbiaujant remiamos investicijos į pagrindinę viešojo sektoriaus infrastruktūrą, kuriomis siekiama privačiojo sektoriaus plėtros, ekonomikos augimo ir skurdo panaikinimo tikslų.“. 17.     22 straipsnio 1 dalies b punkto įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „b)   struktūrinę politiką, kuria siekiama sustiprinti skirtingų veikėjų, visų pirma privataus sektoriaus, vaidmenį ir pagerinti aplinką didesniam šalies išteklių sutelkimui bei verslo, investicijų ir užimtumo augimui, taip pat:“. 18.     23 straipsnis pakeičiamas taip: „23 Straipsnis Ekonomikos sektoriaus plėtra Bendradarbiaujant remiama tvari politika ir institucinės reformos bei investicijos, būtinos užtikrinti lygiateises galimybes užsiimti ekonominės veiklos rūšimis ir naudotis gamybos šaltiniais, visų pirma: a)      mokymo sistemų, padedančių didinti produktyvumą oficialiuose ir neoficialiuose sektoriuose, kūrimas; b)      kapitalas, kreditai, žemė, ypač nuosavybės teisių ir naudojimo atžvilgiu; c)      kaimo strategijų, kuriomis siekiama nustatyti dalyvavimo decentralizuotame planavime, išteklių paskirstyme ir valdyme, kūrimas; d)      strategijų kūrimas siekiant didinti žemės ūkio gamybą ir našumą AKR valstybėse, visų pirma skiriant būtinų lėšų žemės ūkio moksliniams tyrimams, žemės ūkio žaliavoms ir paslaugoms, pagalbinei kaimo infrastruktūrai ir rizikos mažinimui bei valdymui. Parama apima viešojo ir privataus sektorių investicijas į žemės ūkį, paramą žemės ūkio politikos krypčių bei strategijų kūrimui, ūkininkų ir privataus sektoriaus organizacijų stiprinimą, gamtinių išteklių valdymą ir žemės ūkio rinkų kūrimą bei veikimą. Žemės ūkio gamybos strategijomis remiama nacionalinė bei regioninė maisto saugos politika ir regioninė integracija; šiomis aplinkybėmis bendradarbiaujant remiamos AKR valstybių pastangos didinti prekių eksporto konkurencingumą ir derinti prekių eksporto strategijas prie besikeičiančių prekybos sąlygų; e)      subalansuota vandens išteklių plėtra, grindžiama darnaus vandens išteklių valdymo principais, užtikrinant teisingą ir subalansuotą bendrų vandens išteklių paskirstymą įvairioms reikmėms; f)      subalansuota akvakultūros ir žuvininkystės išteklių plėtra, įskaitant vidaus žuvininkystės sektorių ir jūrų išteklius išskirtinėse AKR valstybių ekonominėse zonose; g)      ekonominė ir technologinė infrastruktūra ir paslaugos, įskaitant transportą, telekomunikacijų sistemas, ryšių paslaugas ir informacinės visuomenės kūrimą; h)      konkurencingų pramonės, kasybos ir energetikos sektorių plėtra, skatinant privataus sektoriaus įsitraukimą ir plėtrą; i)       prekybos plėtra, įskaitant sąžiningos prekybos skatinimą; j)       verslo, finansų, bankininkystės ir kitų paslaugų sektorių plėtra; k)      turizmo plėtra; l)       mokslo, technologijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros ir paslaugų plėtra; įskaitant naujų technologijų stiprinimą, perdavimą ir įsisavinimą; m)     gebėjimų gamybinėse srityse, ypač visuomeniniame ir privačiame sektoriuose stiprinimas; n)      tradicinių žinių skatinimas; ir o)      konkrečių prisitaikymo strategijų, kuriose būtų atsižvelgiama į lengvatų panaikinimo poveikį ir į kurias galėtų būti įtraukta a–n punktuose nurodyta veikla, rengimas.“. 19.     Įterpiamas toks straipsnis: „23a Straipsnis Žuvininkystė Pripažįstant, kad žuvininkystė ir akvakultūra AKR valstybėse yra pagrindinės svarbos sektoriai, padedantys kurti naujas darbo vietas, gauti pajamų, užtikrinti maisto saugą ir mažinti skurdą, suteikiant pragyvenimo šaltinį kaimo bei pakrančių bendruomenėms, bendradarbiaujant siekiama toliau plėtoti AKR valstybių akvakultūros ir žuvininkystės sektorius ir tvariai didinti su jais susijusią socialinę bei ekonominę naudą. Bendradarbiavimo programomis ir veiklos kryptimis remiamas, inter alia, subalansuotos akvakultūros bei žuvininkystės plėtros strategijų ir valdymo planų rengimas bei įgyvendinimas AKR valstybėse ir regionuose; akvakultūros ir žuvininkystės integravimas į nacionalines ir regionines plėtros strategijas; būtinos infrastruktūros ir techninės kompetencijos, kad AKR valstybės galėtų išsaugoti nuolatinę didžiausią savo žuvininkystės ir akvakultūros išteklių vertę, plėtra; AKR valstybių gebėjimų formavimas, siekiant įveikti išorės kliūtis, trukdančias visapusiškai naudotis savo žuvininkystės ištekliais; bendrų įmonių, investuojančių į AKR valstybių žuvininkystės ir akvakultūros sektorius, rėmimas ir kūrimas. Visuose žuvininkystės srities susitarimuose, dėl kurių gali derėtis Bendrija ir AKR valstybės, deramai atsižvelgiama į atitiktį šios srities plėtros strategijoms. Bendrai susitarus gali būti rengiamos aukšto lygio konsultacijos, taip pat ministrų lygmeniu, siekiant plėtoti, gerinti ir (arba) stiprinti AKR ir ES vystomąjį bendradarbiavimą subalansuotos akvakultūros ir žuvininkystės srityje.“. 20.     25 straipsnio 1 dalies a ir b punktai pakeičiami taip: „a)    gerinti švietimą ir mokymą visais lygmenimis, siekti aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo, sukurti švietimo kokybės užtikrinimo sistemas, įskaitant švietimą ir mokymą internetu arba kitais netradiciniais būdais, bei formuoti techninius pajėgumus ir įgūdžius; b)      gerinti sveikatos apsaugos sistemas, visų pirma užtikrinti lygias galimybes naudotis visapusiškomis ir kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir mitybą, panaikinant badą ir nepakankamą mitybą ir užtikrinant pakankamą maisto produktų tiekimą ir saugą, taip pat remti minimalios socialinės apsaugos sistemas;“. 21.     27 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a)      pavadinimas pakeičiamas taip: „Kultūra ir vystymasis“; b)      c punktas pakeičiamas taip: „c)    pripažinti, išsaugoti ir remti kultūros paveldo vertybes; remti pajėgumų plėtojimą šiame sektoriuje;“; c)      pridedami šie punktai: „e)    pripažinti ir remti kultūros veikėjų bei kultūros tinklų vaidmenį ir įnašą į tvarią plėtrą; ir f)      remti švietimo kultūrinį matmenį ir jaunimo dalyvavimą kultūrinėje veikloje.“. 22.     28, 29 ir 30 straipsniai pakeičiami taip: „28 Straipsnis Bendrasis požiūris 1.      AKR ir ES bendradarbiaujant teikiama veiksminga pagalba siekiant įvykdyti tikslus ir prioritetus, kuriuos AKR valstybės nustatė regionų bendradarbiavimo ir integracijos srityse. 2.      Atsižvelgiant į 1 ir 20 straipsniuose nustatytus bendruosius tikslus, AKR ir ES bendradarbiavimu siekiama: a)      remti taiką ir stabilumą, taip pat konfliktų prevenciją ir sprendimą; b)      stiprinti ekonominę plėtrą bei ekonominį bendradarbiavimą kuriant didesnes rinkas, užtikrinant laisvą asmenų, prekių, paslaugų, kapitalo, darbo jėgos ir technologijų judėjimą tarp AKR valstybių, sparčiau įvairinant AKR valstybių ekonomiką, remiant bei plėtojant AKR valstybių tarpusavio prekybą bei prekybą su trečiosiomis šalimis ir laipsniškai integruojant AKR valstybes į pasaulio ekonomiką; c)      skatinti tvarios plėtros uždavinių valdymą tarpvalstybiniu lygmeniu, inter alia, koordinuojant ir derinant regionų bendradarbiavimo politiką. 3.    58 straipsnyje nustatytomis sąlygomis bendradarbiaujant taip pat remiamas regionų ir AKR valstybių bendradarbiavimas, kaip antai apimantis: a)      vieną ar kelias AKR regionines organizacijas, taip pat žemyno lygmeniu; b)      Europos užjūrio šalis ir teritorijas bei atokiausius regionus; c)      AKR nepriklausančias besivystančias šalis. 29 Straipsnis AKR ir ES bendradarbiavimas siekiant paremti regionų bendradarbiavimą ir integraciją 1.      Bendradarbiavimu stabilumo, taikos ir konfliktų prevencijos srityje remiama: a)      regioninio politinio dialogo skatinimas ir plėtra šiose srityse: konfliktų prevencijos ir sprendimo; žmogaus teisių ir demokratizacijos; įvairių plėtros dalyvių mainų, ryšių ir judumo, ypač pilietinėje visuomenėje; b)      regioninių iniciatyvų ir politikos skatinimas saugumo srityse, įskaitant ginklų kontrolę, kovą su narkotikais, organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu, kyšininkavimu ir korupcija. 2.      Bendradarbiavimu regioninės ekonominės integracijos srityje remiama: a)      mažiausiai išsivysčiusių AKR valstybių dalyvavimo kuriant regionines rinkas ir dalijantis jų teikiama nauda skatinimas; b)      sektorių ekonominės reformos politikos įgyvendinimas regioniniu lygiu; c)      prekybos ir mokėjimų liberalizavimas; d)      užsienio ir vidaus tarptautinių investicijų bei kitų regioninės ekonominės integracijos iniciatyvų skatinimas; e)      regioninės integracijos pereinamojo laikotarpio realių išlaidų poveikio biudžeto pajamoms ir mokėjimų balansui mažinimas; ir f)      infrastruktūra, visų pirma transportas ir komunikacijos bei jų sauga ir paslaugos, įskaitant regioninių galimybių informacijos ir ryšių technologijų srityje plėtojimą. 3.      Bendradarbiaujant tvarios plėtros regioninės politikos srityje, remiami AKR regionų prioritetai, visų pirma: a)      aplinkos apsauga ir subalansuotas gamtinių išteklių, įskaitant vandenį bei energiją, valdymas, taip pat klimato kaitos klausimas; b)      maisto sauga ir žemės ūkis; c)      sveikata, švietimas ir mokymas; d)      moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra; ir e)      regioninės pasirengimo nelaimei ir jos pasekmių sušvelninimo iniciatyvos, taip pat atstatymas po nelaimių. 30 Straipsnis Gebėjimų formavimas remiant AKR regionų bendradarbiavimą ir integraciją Siekiant veiksmingos ir tinkamos regioninės politikos, bendradarbiavimu ugdomi ir stiprinami gebėjimai: a)      regioninės integracijos institucijų ir organizacijų, kurias įsteigė AKR valstybės arba kuriose AKR valstybė dalyvauja, skatinančių regionų bendradarbiavimą ir integraciją; b)      nacionalinių vyriausybių ir parlamentų regioninės integracijos klausimais; ir c)      nevalstybinių dalyvių, įskaitant privatų sektorių.“. 23.     Įterpiamas toks straipsnis: „31a Straipsnis ŽIV/AIDS Bendradarbiaujant remiamos AKR valstybių pastangos visuose sektoriuose kurti ir stiprinti politikos kryptis bei programas, kuriomis siekiama kovoti su ŽIV/AIDS pandemija ir išvengti jos neigiamo poveikio vystymuisi. AKR valstybėms padedama pasiekti ir užtikrinti visuotinę ŽIV/AIDS prevenciją, gydymą, priežiūrą bei paramą ir visų pirma siekiama: a)      remti visapusiškų daugelį sektorių apimančių kovos su ŽIV/AIDS strategijų ir planų, kurie turėtų būti nacionalinių ir regioninių plėtros planų prioritetas, rengimą bei įgyvendinimą; b)      į nacionalines kovos su ŽIV/AIDS priemones įtraukti visus atitinkamus plėtros sektorius ir užtikrinti plataus masto suinteresuotųjų šalių dalyvavimą visais lygmenimis; c)      stiprinti nacionalines sveikatos apsaugos sistemas ir spręsti žmogiškųjų išteklių trūkumo problemą sveikatos srityje, siekiant užtikrinti visuotinį ŽIV/AIDS prevencijos, gydymo, ligonių priežiūros bei kitų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir veiksmingą integraciją; d)      spręsti lyčių nelygybės, lytinės prievartos bei smurto problemas, kurios skatina ŽIV/AIDS pandemiją, ir labiau stengtis užtikrinti moterų ir mergaičių teises, rengti lyčių aspektu veiksmingas ŽIV/AIDS programas bei teikti paslaugas moterims ir mergaitėms, be kita ko, susijusias su lytine bei reprodukcine sveikata ir teisėmis, taip pat remti visapusišką moterų dalyvavimą planuojant ir priimant sprendimus dėl ŽIV/AIDS strategijų ir programų; e)      kurti pagalbines teisines bei politines sistemas ir panaikinti baudžiamuosius įstatymus, politikos kryptis, praktiką, neigiamas nuostatas ir diskriminaciją, kurie pažeidžia žmogaus teises, didina pažeidžiamumą ŽIV/AIDS atžvilgiu ir kliudo naudotis veiksmingomis ŽIV/AIDS prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos priemonėmis, įskaitant vaistus, prekes ir paslaugas, skirtus žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV/AIDS, ir didžiausios rizikos gyventojų grupėms; f)      didinti galimybes naudotis faktais grindžiama ir visapusiška ŽIV/AIDS prevencija, atsižvelgiant į epidemiją skatinančius vietos veiksnius ir konkrečius moterų, jaunimo bei didžiausios rizikos gyventojų grupių poreikius; ir g)      užtikrinti visuotinį ir patikimą saugių, aukštos kokybės ir prieinamos kainos vaistų ir sveikatos priežiūros prekių, įskaitant lytinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros prekes, tiekimą.“. 24.     Įterpiamas toks straipsnis: „32a Straipsnis Klimato kaita Šalys pripažįsta, kad klimato kaita yra didelė pasaulio aplinkos problema, kelianti grėsmę Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimui, todėl būtina tinkamu laiku suteikti pakankamą ir prognozuojamą paramą šiai problemai spręsti. Dėl šių priežasčių ir pagal 32 straipsnio, ypač jo 2 dalies a punkto, nuostatas bendradarbiaujant: a)      pripažįstamas AKR valstybių, ypač mažų salų ir žemumose esančių AKR valstybių, pažeidžiamumas su klimatu susijusių reiškinių, kaip antai krantų erozijos, ciklonų, potvynių ir gyventojų perkėlimų dėl ekologinių veiksnių, atžvilgiu, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių ir neturinčių išėjimo į jūrą AKR valstybių pažeidžiamumas didėjančių potvynių, sausrų, miškų naikinimo ir dykumėjimo atžvilgiu; b)      stiprinamos ir remiamos politikos kryptys bei programos, kuriomis siekiama, be kita ko, institucinės plėtros ir gebėjimų ugdymo priemonėmis, mažinti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos pasekmių bei keliamos grėsmės; c)      stiprinamas AKR valstybių gebėjimas kurti pasaulinę anglies dioksido rinką ir joje dalyvauti; ir d)      pirmenybė teikiama šiai veiklai: i)      klimato kaitos klausimo įtraukimui į plėtros strategijas ir skurdo mažinimo priemones; ii)     klimato kaitos klausimo politinio matomumo didinimui bendradarbiavimo vystymosi labui srityje, taip pat atitinkamu politiniu dialogu; iii)    pagalbai AKR valstybėms, skirtai atitinkamiems sektoriams, kaip antai žemės ūkiui, vandentvarkai ir infrastruktūrai, prie klimato kaitos pritaikyti, taip pat pagalbai perkeliant ir diegiant tinkamas ir aplinkai nekenksmingas technologijas; iv)    skatinimui mažinti nelaimių riziką, atsižvelgiant į tai, kad nelaimių dažnėjimas susijęs su klimato kaita; v)     finansinės ir techninės paramos teikimui klimato kaitos mažinimo veiksmams AKR valstybėse sutinkamai su jų skurdo mažinimo ir tvarios plėtros tikslais, įskaitant dėl miškų naikinimo bei nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą ir žemės ūkio sektoriuje susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą; vi)    oro ir klimato informacijos bei prognozių ir išankstinio perspėjimo sistemų gerinimui; ir vii)   tvarią plėtrą skatinančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų rėmimui.“. 25.     33 straipsnio 3 dalies c punktas pakeičiamas taip: „c)    valstybės finansų ir biudžeto valdymo gerinimas ir stiprinimas, siekiant plėtoti AKR valstybių ekonominę veiklą ir didinti jų mokestines pajamas, kartu besąlygiškai gerbiant AKR valstybių savarankiškumą šioje srityje. Galimos priemonės: i)      šalies pajamų valdymo gebėjimų stiprinimas, įskaitant veiksmingų, tinkamų ir tvarių mokesčių sistemų kūrimą; ii)     skatinimas dalyvauti tarptautinio mokesčių srities bendradarbiavimo sistemose ir procesuose, siekiant palengvinti tolesnį tarptautinių standartų tobulinimą ir veiksmingą atitiktį jiems; iii)    parama geriausios tarptautinės mokesčių srities praktikos, įskaitant skaidrumo principą ir informacijos mainus, įgyvendinimui tose AKR valstybėse, kurios yra įsipareigojusios tai daryti; “. 26.     34 straipsnio 2-4 dalys pakeičiamos taip: „2.    Galutinis bendradarbiavimo ekonomikos ir prekybos srityje tikslas – įgalinti AKR valstybes visapusiškai dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Šiomis sąlygomis visų pirma turi būti atsižvelgta į AKR valstybių būtinybę aktyviai dalyvauti daugiašalėse derybose dėl prekybos. Atsižvelgiant į esamą AKR valstybių išsivystymo lygį, bendradarbiaujant ekonomikos ir prekybos srityje siekiama įgalinti AKR valstybes susidoroti su globalizacijos uždaviniais ir laipsniškai prisitaikyti prie naujų tarptautinės prekybos santykių, tokiu būdu palengvinant jų perėjimą prie liberalizuotos pasaulio ekonomikos. Šiomis aplinkybėmis ypatingą dėmesį reikėtų skirti daugelio AKR valstybių pažeidžiamumui dėl jų priklausomybės nuo prekių arba kelių pagrindinių produktų, įskaitant pridėtinę vertę turinčius žemės ūkio pramonės produktus, ir dėl lengvatų mažinimo rizikos. 3.      Šiuo tikslu bendradarbiavimu ekonomikos ir prekybos srityje siekiama I antraštinėje dalyje nustatytomis nacionalinėmis bei regioninėmis plėtros strategijomis sustiprinti AKR valstybių gamybos, tiekimo ir prekybos pajėgumus, o taip pat jų gebėjimą pritraukti investicijas. Juo taip pat siekiama sukurti naują Šalių tarpusavio prekybos dinamiką, sustiprinant AKR valstybių prekybos ir investicijų politiką, sumažinant jų priklausomybę nuo prekių, skatinant įvairesnę ekonomiką ir pagerinant AKR valstybių gebėjimą spręsti visus su prekyba susijusius klausimus. 4.      Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje įgyvendinamas visiškai laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nuostatų, įskaitant specialias ir diferencijuotas sąlygas, atsižvelgiant į abipusius Šalių interesus ir jų atitinkamą išsivystymo lygį. Taip pat, visapusiškai laikantis daugiašalių įsipareigojimų, atsižvelgiama į lengvatų mažinimo poveikį.“. 27.     35 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip: „1.    Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje grindžiamas teisinga, sustiprinta ir strategine partneryste. Jis taip pat grindžiamas išsamiu požiūriu, kuris remiasi ankstesnių AKR ir EB konvencijų privalumais ir pasiekimais. 2.      Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje grindžiamas AKR valstybių regioninės integracijos iniciatyvomis. Bendradarbiavimas, kuriuo remiamas regionų bendradarbiavimas ir integracija, kaip apibrėžta I antraštinėje dalyje, ir bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje yra viena kitą papildančios sritys. Bendradarbiavimu ekonomikos ir prekybos srityje visų pir …