{"html": "<div class=\"lf-doc\"><div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">14.</span>ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmingumą lems jos praktiškumas ir tiesioginė įtaka bendrai sprendžiant konkrečius uždavinius, todėl į vykdomą veiklą reikia kuo plačiau ir aktyviau įtraukti regiono nevyriausybines organizacijas, socialinius ekonominius ir kitus partnerius.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">15.</span>ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas, pradėtas Švedijos pirmininkavimo ES laikotarpiu, bus tęsiamas ES pirmininkaujant kitoms Baltijos jūros regiono šalims. Tolesnis Strategijos įgyvendinimas ir plėtra gali būti vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetų 2013 metais.</div>\n<p class=\"lf-p\">Išvados ir pasiūlymai dėl atskirų bendradarbiavimo sričių 1. Palankūs Baltijos jūros regiono ekonomikos augimo veiksniai – aukštas regiono valstybių ekonominis konkurencingumas, didelės naujųjų ES valstybių narių vystymosi galimybės, aukštas mokslinis technologinis regiono potencialas, geros investicijų sąlygos – gali paversti šį regioną vienu iš pagrindinių XXI amžiaus ES augimo makroregionų.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Tolesnis Baltijos jūros regiono valstybių ekonomikos konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo ES Lisabonos strategijos iškeltų tikslų įgyvendinimo. Geri šios praktikos pavyzdžiai regione ir platesnis jų pritaikymas leidžia tikėtis horizontaliai sėkmingo, žiniomis pagrįsto ekonomikos transformavimo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Baltijos jūros regione ypač daug dėmesio reikalauja mokslo, studijų ir verslo klasterių steigimas ir visokeriopo tarpvalstybinio bendradarbiavimo šioje srityje stiprinimas. Esamas regiono potencialas teikia geras galimybes toliau plėtoti atskiras, specializuotas mokslo ir tiriamųjų darbų sritis.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Baltijos jūros regioną juosiančios valstybės narės turi didelį tolesnės eurointegracijos potencialą, šiuo metu tik 2 iš 8 valstybių narių priklauso ekonominei ir pinigų sąjungai. Dėl užsitęsusios pasaulio ekonomikos krizės ir jos poveikio, pasirengimo priimti ES ekonominės ir pinigų sąjungos reikalavimus tolesnė euro zonos plėtra regione gali vykti tik 2012–2016 metais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Lietuvos ekonomikos plėtros ir užsienio prekybos galimybės glaudžiai susijusios su Baltijos jūros regiono valstybių rinkomis, todėl būtina ir toliau daug dėmesio skirti įvairiapusiams ryšiams plėtoti įvairiais lygmenimis. Lietuva privalo ir toliau visokeriopai skatinti Baltijos jūros regiono investicijas, gerinti užsienio investicijų sąlygas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">6.</span>Ypatingo Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesio turi sulaukti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politika, diegiant geriausią reglamentavimo praktiką. Baltijos jūros regiono strategijos sėkmė didele dalimi priklauso nuo realios ekonomikos, taip pat smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimo, todėl geriausios patirties ir bendradarbiavimo sklaida yra svarbūs veiksniai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">7.</span>Lietuvos Respublikos Seimas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei imtis veiksmingų priemonių siekiant, kad kita ES finansinė perspektyva 2014–2020 m. geriau atspindėtų Baltijos jūros regiono integralius projektų poreikius ir finansavimo būdus. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad integralių Baltijos regionui ir visai ES svarbių infrastruktūros, aplinkosaugos, energetikos ir kitų projektų finansavimas turi būti skiriamas atskiru ES biudžeto straipsniu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">8.</span>Koordinuotai įgyvendinami bendri visam Baltijos jūros regionui projektai gali padėti geriau įsisavinti jau skiriamas ES paramos Sanglaudos fondo lėšas ir daryti palankų poveikį viso regiono valstybėms.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">9.</span>Baltijos jūros regiono valstybėse yra labai aktualu įgyvendinti tarpvalstybinių energetinių jungčių planus, kurie turi užtikrinti valstybių ir vartotojų energetinį saugumą. Energetinio bendradarbiavimo plėtotė regione gali būti viena iš sėkmingų tolesnės šios strategijos raidos krypčių.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">10.</span>Pažymėtinas svarbus transporto sektoriaus ir infrastruktūros vaidmuo užtikrinant Baltijos jūros regiono valstybių ekonomikos ir gyventojų susisiekimo gyvybingumą. Šiuo metu trūkstamų integruoto susisiekimo (sausuma) grandžių plėtotė (ypač rytinėje Baltijos jūros pakrantėje) reikalauja ilgalaikių ir didelių finansinių investicijų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">11.</span>Baltijos jūros regionas svarbus kaip natūralus susisiekimo tiltas tarp Vakarų ir Rytų, todėl ir ateityje numatomas prekių ir paslaugų tranzito masto didėjimas. Siekiant užtikrinti tranzito efektyvumą ir infrastruktūros kokybę, bus reikalingos tolesnės investicijos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo ne tik tarp ES, bet ir Rusijos, Baltarusijos ir Vidurinės Azijos valstybių stiprinimas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">12.</span>Galima tikėtis, kad ES Baltijos jūros regiono strategija paspartins Baltijos valstybių sausumos transporto (kelių ir geležinkelių) infrastruktūros visišką integraciją į bendrą Europos transporto sistemą. Rail Baltica projektas turi ir toliau išlikti prioritetinės svarbos tiek nacionaliniu, tiek ir visos ES mastu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">13.</span>Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad ir ateityje visos Baltijos jūros regiono valstybės skirs daug dėmesio ryšių tinklų ir modernios interneto infrastruktūros, tarp jų plačiajuosčio interneto, plėtotei. Dėl geografinių sąlygų ryšių ir komunikacijų sektoriuje Baltijos jūros regiono valstybės turi siekti pirmaujančių pozicijų visoje ES.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">14.</span>Baltijos jūros regionas dėl geografinių sąlygų ir urbanizacijos pasižymi gerai išsaugota ir autentiška aplinka, ypač kaimo vietovėse. Tai sudaro dideles kaimo ir ekologinio turizmo regione plėtros galimybes, išsaugant tradicinius verslus ir gyvenseną.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">15.</span>Įgyvendinant Strategiją, reikalinga skatinti alternatyvių žvejybos priemonių taikymą, mažinančių neigiamą poveikį aplinkai, kartu užtikrinant ūkinės veiklos tęstinumą, tobulinti gamtinių vertybių ir jų apsaugos būklės stebėsenos programas, stiprinti bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija siekiant keistis su aplinkosauga ir ekologinėmis nelaimėmis susijusia informacija.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">16.</span>ES Baltijos jūros regiono strategija leidžia geriau koordinuoti ir suteikti prioritetą ES teikiamai paramai Rusijai ir galbūt ateityje Baltarusijai aplinkosaugos, transporto infrastruktūros plėtros ir kitose srityse siekiant užtikrinti viso regiono sinergijos efektą. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad reikalinga toliau gerinti įvairių ES finansuojamų iniciatyvų ir priemonių tarpusavio koordinavimą.</div>\n<p class=\"lf-p\">Pasiūlymai dėl Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo koordinavimo 1. ES Baltijos jūros regiono strategijos sėkmingas įgyvendinimas priklausys nuo veiksmingos ir aiškios koordinavimo sistemos, nacionalinių iniciatyvų ir praktinių veiksmų įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos Seimas tikisi, kad Europos Komisijos Regioninės politikos generalinis direktoratas turės pakankamai administracinių išteklių ir skirs pakankamai dėmesio ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo koordinavimui ir stebėsenai. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad reikalingas reguliarus Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo vertinimas. Jį turi rengti Europos Komisija.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Lietuvos Respublikos Seimas yra įsitikinęs, kad Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo ir rezultatų svarstymo klausimus reikia įtraukti į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto darbotvarkes.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Lietuvos Respublikos Seimas siūlo Seimo Europos reikalų komitetui apsvarstyti galimybę įsteigti atskirą pakomitetį ar darbo grupę, kurie prižiūrėtų Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo veiksmų plano eigą. Tai padėtų kryptingai plėtoti parlamentinius ryšius tarp Baltijos jūros regiono valstybių.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Lietuvos Respublikos Seimas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su kitomis Baltijos jūros regiono ES valstybių narių vyriausybėmis pagrįsti geriausius bendrų veiksmų koordinavimo būdus ir priemones. Siekiant geriau koordinuoti ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos Seimas siūlo apsvarstyti galimybę įsteigti Baltijos jūros regiono integracijos centrų tinklą visose ES Baltijos jūros regiono valstybėse narėse. Tolesnius tokio tinklo veiklos klausimus turėtų apsvarstyti nacionalinės vyriausybės.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Vykdant ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, gali paaiškėti, kad ateityje peržiūrimi siūlomi prioritetai ir veiksmai gali būti koreguojami ir pildomi.</div>\n<p class=\"lf-p\">V dalis regiono konkurencingumo rodikliai ir analizė Gyventojų skaičius (mln.) Danija 5,472 Estija 1,34 Latvija 2,27 Lenkija 38,12 Lietuva 3,37 Suomija 5,3 Švedija 9,18 Vokietija 82,22 Norvegija 4,74 Rusija* 142 * Visos Rusijos gyventojų skaičius.</p>\n<p class=\"lf-p\">Eurostato duomenys, 2008 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Gyventojų tankumas (1 kv. km) Danija 126,7 Estija 30,9 Latvija 36,5 Lenkija 122 Lietuva 53,9 Suomija 17,4 Švedija 22,3 Vokietija 230,4 Norvegija 15,3 Rusija* ~8,3 * Skaičiuojant visą Rusijos plotą.</p>\n<p class=\"lf-p\">Eurostato duomenys, 2007 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Gyventojų skaičius (procentais pagal tipus) Didmiesčiai (per 250 tūkst. gyv.) Miestai (200–250 tūkst. gyv.) Kaimo vietovės Iš viso Danija 7,34 5,94 2,53 5,31 Estija 2,23 1,65 1,81 1,85 Latvija 4,07 2,54 3,24 3,14 Lenkija 35,92 41,17 58,46 44,86 Lietuva 4,55 3,95 4,76 4,34 Suomija 2,25 9,30 4,06 5,94 Švedija 11,77 11,88 5,61 10,02 Vokietija 2,61 3,69 4,52 3,65 Norvegija 0,00 0,02 0,10 0,04 Rusija 22,82 9,30 6,40 11,96 Baltarusija 0,00 6,59 6,02 4,71 Čekija 2,77 2,47 0,00 1,83 Slovakija 0,00 0,60 0,00 0,27 Ukraina 3,66 0,90 2,50 2,08 Iš viso:</p>\n<p class=\"lf-p\">100 100 100 100 Jungtinių Tautų Aplinkos programa, 1997 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Teritorijos panaudojimas (procentais, palyginti su visu Baltijos jūros baseino plotu) Teritorija Miškai Žemdirbystė Gyvulininkystė Urbanizacija Ežerai Danija 1,91 0,10 5,69 1,38 6,66 1,53 Estija 2,64 2,70 3,15 2,77 2,69 2,00 Latvija 3,76 3,08 4,89 7,84 3,93 1,03 Lenkija 18,11 7,99 41,42 39,43 22,11 3,62 Lietuva 3,78 1,74 8,52 4,42 3,71 0,94 Suomija 17,65 25,33 6,70 1,14 5,81 23,88 Švedija 24,38 34,79 7,71 3,10 30,91 28,21 Vokietija 1,62 0,39 3,72 4,31 3,56 0,56 Norvegija 0,78 0,83 0,08 0,18 0,24 0,88 Rusija 18,82 19,32 8,22 18,27 13,44 36,16 Iš viso:</p>\n<p class=\"lf-p\">100 100 100 100 100 100 Jungtinių Tautų Aplinkos programa, 1997 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Bendrasis vidaus produktas (eurais) Perkamosios galios paritetas vienam gyventojui, 2007 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">BVP vienam gyventojui, 2007 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">BVP vienam gyventojui, skaičiuojant perkamosios galios paritetu, 2008 m. ES 27 = 100 Danija 30 500 41 700 119 Estija 17 000 11 400 67 Latvija 14 400 8 800 56 Lenkija 13 300 8 100 57 Lietuva 15 000 8 900 61 Suomija 29 000 34 000 116 Švedija 31 300 36 300 121 Vokietija 28 100 29 500 116 Eurostato duomenys.</p>\n<p class=\"lf-p\">BVP augimo rodikliai, 2007 m. (procentais) Regionas / valstybė Procentai Baltijos jūros regionas 5,9 Europos Sąjunga 2,9 Danija 1,8 Estija 7,1 Latvija 10,3 Lenkija 6,5 Lietuva 8,8 Suomija 4,4 Švedija 2,7 Vokietija 2,5 Eurostato duomenys.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nedarbo lygis (procentais) 2006 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2007 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2008 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2009 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2009 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">I ketv.</p>\n<p class=\"lf-p\">II ketv. vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa ES 8,2 7,1 7,0 8,2 8,8 8,2 8,5 8,7 8,8 8,9 9,0 Euro zona 8,3 7,5 7,6 8,8 9,3 8,8 9,0 9,2 9,3 9,4 9,5 Danija 3,9 3,8 3,4 4,8 5,9 4,7 5,2 5,7 5,9 6,1 5,9 Lenkija 13,9 9,6 7,2 7,7 8,2 7,8 8,0 8,2 8,2 8,2 8,2 Suomija 7,7 6,8 6,4 7,4 8,3 7,4 7,7 8,0 8,3 8,5 8,7 Švedija 7,0 6,2 6,1 7,5 8,6 7,5 7,9 8,3 8,6 8,9 9,2 Vokietija 9,8 8,4 7,3 7,3 7,6 7,3 7,4 7,6 7,6 7,7 7,7 Norvegija 3,4 2,6 2,5 3,1 3,1 3,2 3,1 3,1 Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys.</p>\n<p class=\"lf-p\">Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, 2007 m. (mln. eurų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. konkurencingumo ataskaita.</p>\n<p class=\"lf-p\">Išlaidos moksliniams tyrimams 2006 m. ir vidutinis šių išlaidų augimas 2001–2006 m., jų pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius (mln. eurų) Iš viso Verslas Valstybės lėšos Aukštojo mokslo įstaigos Privatus pelno nesiekiantis sektorius mln. eurų augimas proc. mln. eurų augimas proc. mln. eurų augimas proc. mln. eurų augimas proc. mln. eurų augimas proc.</p>\n<p class=\"lf-p\">ES 27 213 127 3,6 135 716 3,2 28 777 4,1 46 666 4,2 1 968 7,4 Danija 5 349 4,6 3 560 3,9 360 -6,5 1 396 11,5 32 0,4 Estija 151 25,3 67 32,5 20 23,6 61 20 3 26,2 Latvija 112 24,4 57 32,7 17 15,9 39 19,5 0 – Lenkija 1 513 2,7 477 0,1 560 6,2 469 1,6 7 23,3 Lietuva 191 15,9 53 14,9 44 3,8 94 26,8 – – Suomija 5 761 4,5 4 108 4,6 539 2,7 1 079 5,3 36 3,8 Švedija 11 691 2,2 8 754 1,5 525 12,1 2 387 2,7 25 20,9 Vokietija 58 231 2,3 40 531 2,2 8 100 2,5 9 600 2,4 – – Norvegija 3 997 5,6 2 130 3,3 637 7,5 1 229 9,5 – – Rusija 8 453 16 5 630 14,8 2 285 18,5 517 19,8 21 20,9 JAV 273 772 -2,5 192 571 -3,1 30 471 -2,7 39 095 0,8 11 635 -0,6 Eurostato duomenys.</p>\n<p class=\"lf-p\">Baltijos jūros regiono valstybių transporto paslaugų eksporto dinamika (mln. eurų) Baltijos jūros regiono valstybės 2003 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2004 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2005 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2006 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2007 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pokytis (proc.) 2003–2007 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2008 m. I ketvirtis 2008 m. II ketvirtis 2008 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">III ketvirtis Danija 15 815 17 286 21 732 26 477 29 086 83,91 7 453 7 982 8 394 Estija 858 978 1 001 1 139 1 309 52,56 317 344 370 Latvija 798 805 989 1 138 1 352 69,42 377 384 413 Lenkija 3 512 3 378 4 397 5 556 6 723 91,43 1 676 1 877 1 918 Lietuva 826 1 089 1 278 1 545 1 710 107,02 431 456 466 Suomija 1 768 1 932 1 959 2 195 2 377 34,45 565 589 677 Švedija 5 945 6 587 7 003 7 335 8 082 35,95 1 999 2 204 2 234 Vokietija 23 909 27 048 30 994 33 574 37 509 56,88 9 418 9 986 10 479 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. konkurencingumo ataskaita.</p>\n<p class=\"lf-p\">Krovinių gabenimas jūromis Europoje, 2007 m. (procentais, palyginti su visu krovinių kiekiu) Atlanto vandenynas Baltijos jūra Juodoji jūra Viduržiemio jūra Šiaurės jūra Kitos jūros 14,0 20,4 6,1 27,6 26,9 5,0 Eurostato duomenys.</p>\n<p class=\"lf-p\">Baltijos jūros regiono didžiausi jūrų uostai (skaičiuojant TEU – sąlyginiais konteinerių vienetais) Eil. Nr.</p>\n<p class=\"lf-p\">Uostas 2006 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2007 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2008 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">1.</p>\n<p class=\"lf-p\">Sankt Peterburgas 1 449 958 1 688 932 1 971 698 2.</p>\n<p class=\"lf-p\">Gioteburgas 811 508 840 550 862 500 3.</p>\n<p class=\"lf-p\">Kotka 461 876 570 881 627 765 4.</p>\n<p class=\"lf-p\">Gdynė 461 170 614 373 610 767 5.</p>\n<p class=\"lf-p\">Orhusas 427 000 504 000 458 000 6.</p>\n<p class=\"lf-p\">Helsinkis 416 527 435 000 428 000 7.</p>\n<p class=\"lf-p\">Klaipėda 231 548 321 432 373 263 8.</p>\n<p class=\"lf-p\">Helsingborgas 230 000 300 000 240 000 9.</p>\n<p class=\"lf-p\">Kaliningradas 151 047 252 146 213 210 10.</p>\n<p class=\"lf-p\">Oslas 172 065 196 252 209 000 11.</p>\n<p class=\"lf-p\">Ryga 176 826 211 840 207 122 12.</p>\n<p class=\"lf-p\">Talinas 152 399 180 911 180 927 13.</p>\n<p class=\"lf-p\">Hamina 166 983 195 292 178 804 14.</p>\n<p class=\"lf-p\">Rauma 168 952 174 531 172 155 15.</p>\n<p class=\"lf-p\">Gdanskas 78 364 96 873 163 704 16.</p>\n<p class=\"lf-p\">Ščecinas 42 424 47 976 62 913 17.</p>\n<p class=\"lf-p\">Stokholmas 37 635 44 563 41 000 18.</p>\n<p class=\"lf-p\">Turku 20 120 21 983 22 736 19.</p>\n<p class=\"lf-p\">Ventspilis 14 241 16 846 14 148 20.</p>\n<p class=\"lf-p\">Kylis 19 028 20 064 12 860 Hamburgo tarptautinis jūrų uosto duomenys, 2009 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pramoninė žvejyba Baltijos jūroje Valstybė Rytinė menkė, t Strimelė, t Lašiša, vnt.</p>\n<p class=\"lf-p\">2006 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2007 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2008 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2006 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2007 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2008 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2006 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2007 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2008 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Danija 8 333,2 5 938,2 6 815,2 125,9 14,2 4,2 30 969,0 12 785,0 4 390,0 Vokietija 1 903,4 1 500,2 2 258,8 3 583,2 1 840,3 3 305,4 3 489,0 3 447,0 5 018,0 Estija 548,7 886,8 849,6 11 265,8 13 344,3 15 982,6 150,0 325,0 296,0 Latvija 4 039,1 4 018,4 3 970,1 2 514,5 2 978,7 3 201,6 3 192,0 4 414,0 1 411,0 Lietuva 3 196,0 2 949,7 2 599,3 1 033,5 3 492,0 1 306,8 9,0 390,0 280,0 Lenkija 14 278,2 20 790,4 7 875,3 15 098,4 18 854,6 11 278,8 36 466,0 40 774,0 38 131,0 Suomija 393,5 591,3 663,6 11 242,6 15 152,5 22 170,6 64 268,0 62 582,0 51 283,0 Švedija 9 826,0 9 750,5 8 961,0 39 402,4 42 221,7 48 303,6 21 233,0 18 022,0 7 918,0 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenys.</p>\n<p class=\"lf-p\">Į Lietuvą atvykusių užsieniečių skaičius pagal nuolatinę gyvenamąją šalį, 2007 m. (tūkst.) Šalys Iš viso kelionių Vienadienių lankytojų kelionės Vienadienių kelionių rinkos dalis (proc.) Turistinės kelionės Turistinių kelionių rinkos dalis (proc.) Visų kelionių (turistinių ir vienadienių) dalis, tenkanti turistinėms kelionėms (proc.) Rusija 618,8 394,5 14,5 224,3 15,1 36,3 Vokietija 225,9 46,8 1,7 179,1 12,1 79,3 Baltarusija 383,7 209,3 7,7 174,4 11,7 45,4 Lenkija 973,7 814,9 29,9 158,8 10,7 16,3 Latvija 1 220,8 1 101,6 40,4 119,2 8,0 9,8 Jungtinė Karalystė 89,2 6,0 Estija 140,4 81,3 3,0 59,1 4,0 42,1 Suomija 44,4 3,0 Norvegija 42,5 2,9 Italija 41,7 2,8 Danija 32,2 2,2 Švedija 31,9 2,1 Prancūzija 26,3 1,8 Nyderlandai 25,5 1,7 JAV 24,7 1,7 Ispanija 16,0 1,1 Čekija 11,1 0,7 Iš viso:</p>\n<p class=\"lf-p\">4 214,4 2 728,6 100,0 1 485,8 100,0 35,3 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys.</p>\n<p class=\"lf-p\">Elektros gamyba (1 000 GWh) 1996 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">1997 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">1998 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">1999 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2000 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2001 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2002 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2003 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2004 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2005 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2006 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Estija 9 9 9 8 9 8 9 10 10 10 10 Latvija 3 5 6 4 4 4 4 4 5 5 5 Lenkija 143 143 143 142 145 146 144 152 154 157 162 Lietuva 17 15 18 14 11 15 18 19 19 15 12 Norvegija 105 112 117 123 143 122 131 107 111 138 122 Suomija 69 69 70 69 70 74 75 84 86 71 82 Švedija 141 149 158 155 146 162 147 135 152 158 143 Vokietija 555 552 557 555 572 586 572 599 617 620 637 Eurostato duomenys.</p>\n<p class=\"lf-p\">Atominės energijos gamybos dalis, palyginti su bendra elektros gamyba, 2009 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">TATENA duomenys. (diagrama) Veikiančių atominių reaktorių skaičius, 2009 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">TATENA duomenys. (diagrama) Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas (palyginti su 1990 m. lygiu; 1990 = 100) 1996 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2001 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2006 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2012 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Estija 50,8 42,9 44,3 92 Latvija 48,5 41,1 44,9 92 Lenkija 79,6 68,4 71,1 94 Lietuva 47,1 41,2 47 92 Norvegija 106,2 110,1 107,7 101 Suomija 108,8 105,6 113,1 100 Švedija 107,2 95,6 91,1 104 Vokietija 90,4 84,1 81,5 79 Eurostato duomenys.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas (mln. tonų CO2 ekvivalentų) 1996 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2001 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">2006 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Estija 21,7 18,3 18,9 Latvija 12,6 10,7 11,6 Lenkija 448,4 385,5 400,5 Lietuva 23,3 20,3 23,2 Norvegija 52,8 54,7 53,5 Suomija 77,3 75 80,3 Švedija 77,3 69 65,8 Vokietija 1 114,7 1 036,3 1 004,8 Eurostato duomenys.</p>\n<p class=\"lf-p\">Vandens tyrimai Baltijos jūros regione (azoto ir fosforo µmol/l), pavyzdžiai paimti 2008 m. rugsėjo mėn.</p>\n<p class=\"lf-p\">Tyrimų vieta Aprašymas Azoto kiekis µmol/l Fosforo kiekis µmol/l Sionderborgas (Danija) Tirtas pakrantės jūros vanduo 29,5 1,16 Sionderborgas (Danija) Tirtas vanduo atviroje jūroje 26,3 1,3 Tartu (Estija) Tirtas Emajogi upės miesto centre vanduo 235,7 3,98 Tartu (Estija) Tirtas pakrantės jūros vanduo 215,2 0,77 Silamejė (Estija) Tirtas pakrantės jūros vanduo 36,3 0,97 Silamejė (Estija) Tirtas vanduo atviroje jūroje 36,7 0,88 Poris (Suomija) Tirtas pakrantės jūros vanduo 72,6 1,84 Poris (Suomija) Tirtas vanduo atviroje jūroje 20,5 0,24 Katovicai (Lenkija) Tirtas Ravos, Brynicos upės intako vanduo 1 159,5 54,15 Kolobžegas (Lenkija) Tirtas jūros vanduo uoste 225,7 2,08 Kolobžegas (Lenkija) Tirtas vanduo atviroje jūroje 73,3 2,2 Nacka (Švedija) Tirtas pakrantės jūros vanduo 41,3 0,92 Nacka (Švedija) Tirtas vanduo atviroje jūroje 21,4 0,37 Osbis, Skonė (Švedija) Mažas ežeras Skonėje (per šį ežerą Helgės upė teka į Baltijos jūrą), tirtas vanduo ežero pakrantėje 114,3 0,54 Osbis, Skonė (Švedija) Mažas ežeras Skonėje (per šį ežerą Helgės upė teka į Baltijos jūrą), tirtas ežero vanduo (ne pakrantėje) 104,3 0,43 Sioderšiopingas (Švedija) Slatbakenas, Baltijos jūros pakrantė, Nr. 1 48,2 2,35 Sioderšiopingas (Švedija) Slatbakenas, Baltijos jūros pakrantė, Nr. 2 46,7 2,25 Baltijos jūros projekto naujienlaiškis.</p>\n<p class=\"lf-p\">VI dalis Europos Sąjungos Baltijos jūros regionO Strategijos veiksmų sritys ir prioritetiniai projektai Veiksmas, prioritetinis projektas Koordinuojančioji valstybė Veiksmų skaičius I ramstis: Baltijos jūra – ekologiškai tvari ir saugi vieta 1. Taršos jūroje mažinimas iš pakrančių iki priimtino lygio Lenkija, Suomija 5 2. Gamtinių vietovių apsauga, bioįvairovė, įskaitant ir žuvininkystę Vokietija 2 3. Kenksmingųjų medžiagų jūroje neigiamo poveikio mažinimas Švedija 3 4. Pavyzdinė švari laivininkystė Danija 2 5. Klimato kaitos derybos ir įgyvendinimas Danija 3 II ramstis: Baltijos jūra – klestintis regionas 6. Pašalinti vidaus rinkos kliūtis Estija 6 7. Maksimaliai pasinaudoti regiono potencialu moksliniams tyrimams ir inovacijoms Lenkija, Švedija 2 8. Įgyvendinti ES Smulkiojo verslo aktą, skatinti verslumą, smulkųjį ir vidutinį verslą, žmogiškųjų išteklių panaudojimą Danija 9 9. Stiprinti tvarią žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą Suomija, Lietuva, Švedija (žuvininkystė) 7 III ramstis: Baltijos jūra – lengvai pasiekiamas regionas 10. Pagerinti regiono energetinį saugumą ir energetinį prieinamumą Latvija, Danija 3 11. Pagerinti vidines ir išorines transporto jungtis Lietuva, Švedija 5 12. Palaikyti ir padidinti regiono patrauklumą turizmo, švietimo ir sveikatos srityse Vokietija 10 IV ramstis: Baltijos jūra – saugus regionas 13. Lyderystė jūrų laivininkystės saugumo srityje Danija, Suomija 4 14. Krizių ir katastrofų jūroje ir sausumoje prevencijos stiprinimas Danija 2 15. Sumažinti pasienio nusikalstamumo mastą ir žalą Suomija, Lietuva 3 Horizontalieji veiksmai Europos Komisija 10 Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Lietuvos dalyvavimas įgyvendinant ES Baltijos jūros regiono strategiją: vadovavimo sritys ir projektai Prioritetinė sritis Vadovaujančioji įstaiga Atitikmuo rengiamame Strategijos įgyvendinimo veiksmų plane Stiprinti tvarią žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą Žemės ūkio ministerija To reinforce sustainability of agriculture, forestry and fisheries Pagerinti vidines ir išorines transporto jungtis Susisiekimo ministerija To improve internal and external transport links Sumažinti pasienio nusikalstamumo mastą ir žalą Vidaus reikalų ministerija To decrease the volume of, and harm done by, cross border crime Prioritetinis projektas Vadovaujančioji įstaiga Atitikmuo rengiamame Strategijos įgyvendinimo veiksmų plane Sukurti Baltijos jūros regiono programą, skirtą inovacijų, klasterių, smulkiojo ir vidutinio verslo tinklaveikai Ūkio ministerija Develop a Baltic Sea Region Programme for Innovation, Clusters and SME-Networks Plėtoti bendrą Baltijos jūros regiono strategiją, skirtą inovacijoms paslaugų sektoriuje Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Develop a common Baltic Sea Region strategy to promote services innovation Diegti inovatyvius tarpsektorinius sveikatos apsaugos ir mokslo projektus („sveikatos regionas“) Lietuvos biotechnologijos institutas Set up cross-sectoral reference projects for innovation in health and life sciences (Health Region) Baltijos energetikos rinkų jungčių plano stebėsena Energetikos ministerija Establish a list of priority projects in the frame of the BEMIP Bendradarbiavimas pažangesnių transporto priemonių srityje Susisiekimo ministerija Cooperate for smarter transport Trumpesni skrydžių maršrutai Susisiekimo ministerija Shorter plane routes Stiprinti savanorišką bendradarbiavimą tarp regiono universitetų Vilniaus universitetas Enhance cooperation – on a voluntary basis – between the regional Universities of the Baltic Sea Region Nustatyti ir panaikinti kliūtis tyrėjų ir studentų judumui Baltijos jūros regione („penktoji laisvė“) Švietimo ir mokslo ministerija Identify and remove barriers hampering mobility of researchers and students in the Baltic Sea Region (the so-called Fifth Freedom Imtis prevencijos priemonių kovai su prekyba žmonėmis Vidaus reikalų ministerija Take preventive measures against trafficking in human beings Įsteigti Jaunimo išteklių centrą Lietuvos jaunimo organizacijų taryba Establish Youth Resources Centre Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas. _________________</p></div>", "next": 0}