1979 METŲ TOLIMŲ TARPVALSTYBINIŲ ORO TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJOS PROTOKOLAS DĖL RŪGŠTĖJIMO, EUTROFIKACIJOS IR PAŽEMIO OZONO MAŽINIMO Šalys, pasiryžusios įgyvendinti Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, žinodamos, kad azoto oksidai, siera, lakieji organiniai junginiai ir redukuoti azoto junginiai siejami su neigiamais padariniais žmonių sveikatai ir aplinkai, susirūpinusios dėl to, kad rūgštėjimo, maistingojo azoto ir ozono kritinės apkrovos žmogaus sveikatai ir augmenijai vis dar viršijamos daugelyje Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos regiono teritorijų, susirūpinusios taip pat dėl to, kad išmetami į orą azoto oksidai, siera ir lakieji organiniai junginiai, taip pat antriniai teršalai, tokie kaip ozonas ir amoniako reakcijos produktai, yra pernešami atmosferoje ilgus nuotolius ir gali turėti neigiamų tarpvalstybinių padarinių, pripažindamos, kad Šalyse išmetami teršalai Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos regione prisideda prie oro taršos Žemės pusrutulio ir pasauliniu mastu, ir pripažindamos pernašų galimybę tarp žemynų ir būtinybę toliau tirti tokią galimybę, pripažindamos taip pat, kad Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos, spręsdamos tarpvalstybinius ozono padarinius, veda dvišales derybas dėl į orą išmetamų azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių sumažinimo, pripažindamos taip pat, kad Kanada, įgyvendindama Visos Kanados rūgščiojo lietaus strategiją po 2000 m., įsipareigoja iki 2010 m. dar labiau sumažinti išmetamus į orą sieros teršalus ir kad Jungtinės Valstijos, siekdamos įdiegti savo aplinkos oro kokybės normas, susijusias su kietosiomis dalelėmis, yra įsipareigojusios rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje įgyvendinti azoto oksidų mažinimo programą ir sumažinti išmetamus į orą teršalus, pasiryžusiosužkirsti kelią kritinių apkrovų ir lygių viršijimo atvejams arba juos mažinti, atsižvelgdamos į visokeriopą daugelio teršalų poveikį, atsižvelgdamosį iš tam tikrų esamų įrenginių ir dėl tam tikros vykdomos veiklos išmetamus oro teršalus, dėl kurių susidaro dabartinis oro užterštumas, ir į būsimų veiklos krypčių plėtojimą ir įrenginių tobulinimą, žinodamos, kad yra būdų ir praktinio valdymo metodų sumažinti taršą šiomis medžiagomis, pasiryžusios imtis priemonių tokių medžiagų išmetimui į orą numatyti, keliui jam užkirsti ir jam mažinti, taikydamos Rio de Žaneiro aplinkos ir plėtros deklaracijos 15 atsargumo principą, dar kartą patvirtindamos, kad valstybės pagal Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinės teisės principus turi suverenią teisę naudoti savo išteklius pagal savo pačių aplinkos apsaugos ir plėtros politikos kryptis ir jos atsako už tai, kad būtų užtikrinta, jog jų jurisdikcijai ir kontrolei priklausanti veikla nepadarys žalos kitų valstybių aplinkai ir už jos nacionalinės jurisdikcijos ribų esančioms sritims, suvokdamos poreikį kovoti su oro tarša ekonomiškais būdais regioniniu mastu, atsižvelgiant į poveikio skirtumus ir taršos mažinimo kainą įvairiose šalyse, pažymėdamos svarbų privataus ir nevyriausybinių sektorių indėlį kaupiant duomenis apie padarinius, susijusius su šiomis medžiagomis, bei egzistuojančius jų mažinimo būdus ir jų vaidmenį padedant mažinti teršalų išmetimą į orą, turėdamos galvoje, kad priemonės, taikomos sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių teršalams mažinti, neturėtų tapti savavališka ar nepateisinama diskriminacija arba paslėptu tarptautinės konkurencijos ir prekybos varžymu, atsižvelgdamos į geriausias mokslo ir technikos žinias bei duomenis apie tokių medžiagų oro teršalus, atmosferos procesus ir padarinius žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat apie užterštumo mažinimo kainą, ir pripažindamos poreikį gilinti tas žinias ir toliau bendradarbiauti mokslo ir technikos srityje, kad būtų galima geriau suprasti šias problemas, pažymėdamos, kad Protokole dėl azoto oksidų teršalų arba jų tarpvalstybinių srautų kontrolės, priimtame 1988 m. spalio 31 d. Sofijoje, ir Protokole dėl organinių lakiųjų junginių teršalų ir jų tarpvalstybinių srautų kontrolės, priimtame 1991 m. lapkričio 18 d. Ženevoje, jau yra nuostatos dėl azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių kontrolės ir kad techniniuose abiejų šių protokolų prieduose jau yra techninės rekomendacijos, kaip tuos teršalų kiekius mažinti, pažymėdamos taip pat, kad Protokole dėl tolesnio sieros teršalų išmetimo į orą mažinimo, priimtame 1994 m. birželio 14 d. Osle, jau yra nuostata dėl sieros teršalų išmetimo į orą mažinimo, siekiant prisidėti prie rūgščiųjų iškritų mažinimo, mažinant kritinių sieros iškritų viršijimo atvejus, kuriuos sukelia rūgštingumo kritinės apkrovos, palyginti su oksiduotų sieros junginių įtaka visoms rūgščiosioms iškritomis1990 m., pažymėdamos taip pat, kad šis Protokolas yra pirmas susitarimas pagal Konvenciją, skirtas konkrečiai azoto junginių mažinimui, turėdamos galvoje, kad šių į orą išmetamų medžiagų kiekių mažinimas gali duoti papildomos naudos kontroliuojant kitus teršalus, pirmiausia tarpvalstybines antrines aerozolinių kietųjų dalelių pernašas, kurios veikia žmonių sveikatą jiems kvėpuojant ore esančiomis dalelėmis, turėdamos galvoje taip pat poreikį siekiant šio Protokolo tikslų kiek įmanoma vengti tokių priemonių, kurios kitas su sveikata ir aplinka susijusias problemas daro dar opesnes, pažymėdamos, kad, taikant azoto oksidų ir amoniako išmetimo į orą mažinimo priemones, reikėtų atsižvelgti į visą biogeocheminį azoto ciklą ir kiek įmanoma stengtis nedidinti į orą išmetamo chemiškai aktyvaus azoto, taip pat ir nitrito oksidų, kiekių, dėl kurių su azotu susijusios problemos gali tapti dar opesnės, suvokdamos, kad metanas ir anglies monoksidas, patenkantis į orą dėl žmonių veiklos, kartu su azoto oksidais ir lakiaisiais organiniais junginiais padeda susidaryti troposferiniam ozonui, ir suvokdamos taip pat Šalių prisiimtus įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvenciją, susitarė: 1 straipsnis SĄVOKOS Šiame Protokole: 1. „Konvencija“ – Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija, priimta 1979 m. lapkričio 13 d. Ženevoje; 2. „. EMEP (angl.)“ – Bendradarbiavimo programa tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje; 3. „Vykdomoji institucija“ – Konvencijos Vykdomoji institucija, įsteigta pagal Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį; 4. „Komisija“ – Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija; 5. „Šalys“ – jei pagal kontekstą nėra kitaip, šio Protokolo Šalys; 6. „EMEP geografinė apimtis“ – teritorija, apibrėžta 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo „Dėl bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (angl. EMEP) ilgalaikio finansavimo“, priimto 1984 m. rugsėjo 28 d. Ženevoje, 1 straipsnio 4 dalyje; 7. „teršalų išmetimas“ – medžiagų išleidimas į atmosferą iš taškinio ar išsklaidyto taršos šaltinio; 8. „azoto oksidai“ – azoto oksidas ir azoto dioksidas, išreikšti azoto dioksidu (NO2); 9. „redukuoti azoto junginiai“ – amoniakas ir jo reakcijos produktai; 10. „siera“ – visi sieros junginiai, išreikšti sieros dioksidu (SO2); 11. „lakieji organiniai junginiai“, arba „LOJ“, – jei kitaip nenurodyta, visi antropogeninio pobūdžio organiniai junginiai, išskyrus metaną, kurie saulės šviesoje reaguodami su azoto oksidais gali pagaminti fotocheminius oksidantus; 12. „kritinė apkrova“ – apskaičiuota vieno ar kelių teršalų poveikio kiekybinė išraiška, žemiau kurios, kaip rodo dabartiniai mokslo duomenys, nurodyti jautrūs aplinkos elementai nepatiria jokio žymesnio žalingo poveikio; 13. „kritiniai lygiai“ – teršalų koncentracija atmosferoje, kurią viršijus, kaip rodo dabartiniai mokslo duomenys, receptoriai, tokie kaip žmonės, augalai, ekosistemos ar medžiagos, gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį; 14. „oro teršalų tvarkymo teritorija“, arba „PEMA“ (angl. pollutant emissions management area) – teritorija, nurodyta III priede pagal 3 straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas; 15. „stacionarus šaltinis“ – bet kuris pastatas, statinys, įrenginys ar įranga, iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai į atmosferą sklinda ar gali sklisti siera, azoto oksidai, lakieji organiniai junginiai ar amoniakas; 16. „naujas stacionarus šaltinis“ – bet kuris stacionarus šaltinis, kurio statyba ar žymūs pakeitimai yra pradėti praėjus vieneriems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo. Ar pakeitimas yra žymus, ar ne, sprendžia kompetentingos nacionalinės institucijos, atsižvelgdamos į tokius veiksnius, kaip pakeitimo nauda aplinkai. 2 straipsnis TIKSLAS Šio Protokolo tikslas – kontroliuoti ir mažinti sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių kiekius, susidarančius dėl antropogeninės veiklos ir galinčius turėti įtakos rūgštėjimui, eutrofikacijai arba pažeminio ozono koncentracijos padidėjimui, kurie atsiranda dėl tolimųjų tarpvalstybinių oro pernašų ir gali sukelti neigiamus padarinius žmonių sveikatai, natūralioms ekosistemoms, medžiagoms ir augalams, ir kuo geriau užtikrinti, kad per ilgą laiką atmosferoje susidarančios iškritos ir koncentracijos, atsižvelgiant į mokslo pažangą, neviršytų: a) Šalyse, priklausančiose EMEP geografinei apimčiai, ir Kanadoje: kritinių rūgštingumo apkrovų, apibūdintų I priede; b) Šalyse, priklausančiose EMEP geografinei apimčiai: kritinių maistingojo azoto apkrovų, apibūdintų I priede; ir c) kalbant apie ozoną: i) Šalyse, priklausančiose EMEP geografinei apimčiai: kritinių ozono lygių, nurodytų I priede; ii) Kanadoje: visai Kanadai taikomo ozono standarto; ir iii) Jungtinėse Amerikos Valstijose: nacionalinio aplinkos oro kokybės standarto, taikomo ozonui. 3 straipsnis PAGRINDINIAI ĮPAREIGOJIMAI 1. Kiekviena Šalis, kuriai nustatytas į atmosferą išmetamų teršalų limitas, nurodytas bet kurioje II priedo lentelėje, mažina savo metinius į atmosferą išmetamų teršalų kiekius ir išlaiko jų lygį, atsižvelgdama į tame priede nurodytą limitą ir terminus. Kiekviena Šalis bent kontroliuoja per metus išmetamų teršalų kiekius, laikydamasi įpareigojimų pagal II priedą. 2. Kiekviena Šalis ne vėliau nei nurodyta VII priede pradeda taikyti ribines vertes, nurodytas IV, V ir VI prieduose, kiekvienam naujam stacionariniam šaltiniui, priskiriamam tuose prieduose nurodytai stacionarių šaltinių kategorijai. Kaip alternatyvą Šalis gali taikyti kitas į atmosferą išmetamų teršalų mažinimo strategijas, leidžiančias apskritai visoms šaltinių kategorijoms pasiekti ekvivalentiškus visų teršalų lygius. 3. Kiekviena Šalis, kiek techniškai bei ekonomiškai pajėgdama ir atsižvelgdama į sąnaudas ir naudą, kiekvienam esamam stacionariam šaltiniui, priskiriamam kuriai nors IV, V ir VI prieduose nurodytai stacionarių šaltinių kategorijai, tuose prieduose nurodytas vertes pradeda taikyti ne vėliau nei nurodyta VII priede. Kaip alternatyvą Šalis gali taikyti kitas į atmosferą išmetamų teršalų mažinimo strategijas, leidžiančias apskritai visoms šaltinių kategorijoms pasiekti ekvivalentiškus visų teršalų lygius, arba Šalių, nepriklausančių EMEP geografinei apimčiai, atveju – būtinas nacionaliniams arba regioniniams rūgštėjimo mažinimo tikslams arba nacionaliniams aplinkos oro kokybės standartams pasiekti. 4. Vykdomosios institucijos sesijoje Šalys įvertina ribines vertes, taikytinas naujiems ir esamiems katilams bei šildytuvams, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis kaip 50 MWth, ir naujoms sunkiasvorėms transporto priemonėms, ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo iš dalies pakeičia IV, V ir VIII priedus. 5. Kiekviena Šalis ne vėliau nei nurodyta VII priede kurui ir naujiems mobiliems šaltiniams, nurodytiems VIII priede, pradeda taikyti ribines vertes. 6. Kiekviena Šalis geriausius prieinamus metodus turėtų taikyti mobiliems šaltiniams ir kiekvienam naujam ar esamam stacionariniam šaltiniui, atsižvelgdama į I–V gairių dokumentus, kuriuos Vykdomoji institucija priėmė savo septynioliktojoje sesijoje (sprendimas 1999/1), ir visus jų pakeitimus. 7. Kiekviena Šalis imasi atitinkamų priemonių, paremtų inter alia mokslo ir ekonomikos kriterijais, išmetamiems į orą lakiųjų organinių junginių kiekiams, kurie susidaro naudojant į VI arba VIII priedą neįrašytus produktus, sumažinti. Ne vėliau kaip antroje nuo šio Protokolo įsigaliojimo Vykdomosios institucijos sesijoje Šalys, kad patvirtintų priedą, skirtą produktams, taip pat ir tokių produktų atrankos kriterijams, svarsto lakiųjų organinių junginių kiekio produktuose, neįrašytuose į VI ar VIII priedus, ribines vertes ir tų ribinių verčių taikymo terminus. 8. Atsižvelgdama į šio straipsnio 10 dalį, kiekviena Šalis: a) bent jau taiko IX priede nurodytas amoniako kontrolės priemones; ir b) jos nuomone tinkamais atvejais taiko geriausius prieinamus būdus, neleidžiančius išmesti į orą amoniako teršalų, kurie išvardyti V gairių dokumente, ir kurį Vykdomoji institucija priėmė savo septynioliktojoje sesijoje (sprendimas 1999/1), ir visuose jo pakeitimuose, arba juos sumažinančius. 9. Šio straipsnio 10 dalis taikoma bet kuriai Šaliai: a) kurios visas žemės plotas yra didesnis kaip 2 milijonai kvadratinių kilometrų; b) kurios išmetami sieros, azoto oksidų, amoniako ir (arba) lakiųjų organinių junginių kiekiai, prisidedantys prie rūgštėjimo, eutrofikacijos ir ozono susidarymo vienos ar kelių kitų Šalių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, susidaro daugiausia jos jurisdikcijoje esančioje teritorijoje, III priede nurodytoje kaip PEMA, ir kuri yra pateikusi atitinkamus dokumentus pagal šios straipsnio dalies c punktą; c) kuri šio Protokolo pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu pateikė vieno ar kelių teršalų vienos ar kelių PEMA geografinės apimties aprašymą su įrodomaisiais dokumentais, kad jos būtų įrašytos į III priedą; ir d) kuri šio Protokolo pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu nurodė savo ketinimą laikytis šios straipsnio dalies. 10. Šalis, kuriai taikoma ši straipsnio dalis: a) jei ji priklauso EMEP geografinei apimčiai, privalo laikytis šio straipsnio nuostatų ir II priedo tik kiekvieno teršalo, kuriam III priede yra įrašyta jos jurisdikcijai priklausanti PEMA, atitinkamoje PEMA; arba b) jei ji nepriklauso EMEP geografinei apimčiai, privalo laikytis šio straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 dalių nuostatų ir II priedo tik kiekvieno teršalo (azoto oksidų, sieros ir (arba) lakiųjų organinių junginių), kuriam III priede yra įrašyta jos jurisdikcijai priklausanti PEMA, atitinkamoje PEMA ir neprivalo laikytis šio straipsnio 8 dalies jos jurisdikcijoje priklausančioje teritorijoje. 11. Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ratifikuodamos, priimdamos, patvirtindamos šį Protokolą arba prisijungdamos prie jo, Vykdomajai institucijai pateikia nacionalinius į orą išmetamų teršalų (sieros, azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių) mažinimo įsipareigojimus, kad jie automatiškai būtų įrašyti į II priedą. 12. Atsižvelgdamos į pirmojo persvarstymo, numatyto 10 straipsnio 2 dalyje, rezultatus, Šalys ne vėliau kaip per metus nuo to persvarstymo pabaigos pradeda derybas dėl tolesnių įsipareigojimų mažinti oro teršalus. 4 straipsnis KEITIMASIS INFORMACIJA IR TECHNOLOGIJA 1. Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų, kitų teisės aktų, nustatytos tvarkos ir savo įsipareigojimų pagal šį Protokolą, sukuria palankias sąlygas keistis informacija, technologijomis ir metodais ir siekia mažinti sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių kiekius, inter alia skatindamos: a) kurti ir atnaujinti geriausių prieinamų metodų, tarp jų ir metodų, kurie didina energijos efektyvumą, tobulina mažai taršius degiklius ir gerą aplinkos praktiką žemės ūkyje, duomenų bazes; b) keistis informacija ir patirtimi, plėtojant mažiau taršias transporto sistemas; c) tiesioginius pramonės ryšius ir bendradarbiavimą, kartu ir bendrų įmonių; ir d) teikti techninę pagalbą. 2. Skatindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, kiekviena Šalis kuria palankias sąlygas atitinkamų organizacijų ir privataus bei valstybinio sektoriaus individualių asmenų, kurie gali teikti technologijos, projektavimo ir inžinerines paslaugas, įrangą ar lėšų, ryšiams ir bendradarbiavimui. 5 straipsnis VISUOMENĖS SĄMONINGUMAS 1. Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų, kitų teisės aktų ir nustatytos tvarkos, skatina teikti visuomenei informacijos, kartu ir informaciją apie: a) savo valstybės metinius išmetamų sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių kiekius ir pažangą, padarytą siekiant laikytis nustatytų nacionalinių limitų ir kitų 3 straipsnyje nurodytų įsipareigojimų; b) atitinkamų teršalų iškritas ir koncentraciją ir atitinkamais atvejais – apie tų iškritų ir koncentracijos santykį su 2 straipsnyje minėtomis kritinėmis apkrovomis bei lygiais; c) troposferinio ozono lygius; ir d) taikomas arba ketinamas taikyti strategijas ir priemones oro taršos problemoms, kurioms skiriamas šis Protokolas ir kurios yra išdėstytos 6 straipsnyje, mažinti. 2. Be to, kiekviena Šalis, siekdama mažinti išmetamus į orą teršalų kiekius, visuomenei gali leisti plačiai susipažinti su informacija, taip pat ir informacija apie: a) mažiau taršų kurą, atsinaujinančią energiją ir energijos efektyvumą, taip pat šių priemonių panaudojimą transporte; b) lakiuosius organinius junginius produktuose, taip pat ir jų ženklinimą; c) galimybes tvarkyti visuomenėje susidarančias atliekas, kuriose yra lakiųjų organinių junginių; d) gerą žemės ūkio praktiką, kuria mažinami į orą išmetamo amoniako kiekiai; e) padarinius sveikatai ir aplinkai, susijusius su teršalais, kuriems taikomas šis Protokolas; ir f) priemones, kurių asmenys ir pramonės įmonės gali imtis, padėdami mažinti oro teršalus, kuriems taikomas šis Protokolas. 6 straipsnis STRATEGIJOS, POLITIKOS KRYPTYS, PROGRAMOS, PRIEMONĖS IR INFORMACIJA 1. Prireikus kiekviena Šalis, remdamasi pagrįstais mokslo ir ekonomikos kriterijais, kad jai būtų lengviau įgyvendinti įsipareigojimus pagal 3 straipsnį: a) kai įsigalioja šis Protokolas, nedelsdama patvirtina atitinkamas strategijas, politikos kryptis ir programas; b) taiko priemones sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių kiekiams kontroliuoti ir mažinti; c) taiko priemones, skatinančias didinti energijos efektyvumą ir atsinaujinančios energijos naudojimą; d) taiko priemones taršaus kuro naudojimui mažinti; e) kuria ir pradeda taikyti mažiau taršaus transporto sistemas ir skatina eismo valdymo sistemas, kuriomis mažinamas bendras oro užterštumas dėl kelių transporto; f) taiko priemones, kuriomis skatinama kurti ir pradėti taikyti mažiau taršius procesus ir produktus, atsižvelgdama į I–V gairių dokumentus, kuriuos Vykdomoji institucija priėmė savo septynioliktojoje sesijoje (sprendimas 1999/1), ir visus jų pakeitimus; g) skatina įgyvendinti oro teršalų mažinimo valdymo programas, tarp jų ir savanoriškas programas, ir naudoti ekonominius instrumentus, atsižvelgdama į VI gairių dokumentą, kurį Vykdomoji institucija priėmė savo septynioliktojoje sesijoje (sprendimas 1999/1), ir visus jo pakeitimus; h) atsižvelgdama į savo nacionalines aplinkybes, visuose sektoriuose, kuriuose, nepaisant šio Protokolo tikslų, yra išleidžiami sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių teršalai, įgyvendina ir toliau tobulina politikos kryptis bei priemones, tokias kaip rinkos netobulumų laipsniškas mažinimas ir panaikinimas, finansinės paskatos, atleidimas nuo mokesčių bei muitų ir subsidijos, ir taiko rinkos instrumentus; ir i) taiko priemones, jei jos yra ekonomiškos, iš atliekų, kuriose yra lakiųjų organinių junginių, išmetamiems į orą teršalams mažinti. 2. Kiekviena Šalis renka ir saugo informaciją apie: a) faktiškai išmetamų į orą sieros, azoto junginių ir lakiųjų organinių junginių lygius ir apie tų junginių bei ozono koncentracijas ir iškritas aplinkos ore; Šalys, priklausančios EMEP geografinei apimčiai, atsižvelgia į EMEP darbo planą; b) aplinkos ore esančios sieros, azoto junginių, lakiųjų organinių junginių, ozono koncentracijos ir iškritų; c) padarinius žmonių sveikatai, sausumos ir vandens ekosistemoms bei medžiagoms. 3. Kiekviena Šalis gali taikyti griežtesnes priemones nei pagal šį Protokolą reikalaujamos. 7 straipsnis ATASKAITOS 1. Atsižvelgdama į savo įstatymus, kitus teisės aktus ir laikydamasi savo įsipareigojimų pagal šį Protokolą: a) kiekviena Šalis per Komisijos vykdomąjį sekretorių Vykdomajai institucijai reguliariai, kaip Šalys nustato Vykdomosios institucijos sesijoje, teikia informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi šiam Protokolui įgyvendinti. Be to: i) kai Šalis taiko skirtingas oro teršalų mažinimo strategijas pagal 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, ji dokumentais pagrindžia taikomas strategijas ir tai, kaip jos atitinka tų straipsnio dalių reikalavimus; ii) kai Šalis nusprendžia, kad tam tikros ribinės vertės, nurodytos 3 straipsnio 3 dalyje, yra techniškai ir ekonomiškai neįmanomos dėl jų sąnaudų ir teikiamų pranašumų, ji tai praneša ir pagrindžia; b) kiekviena Šalis, priklausanti EMEP geografinei apimčiai, per Komisijos vykdomąjį sekretorių EMEP reguliariai, kaip nustato EMEP organizacinė institucija ir Vykdomosios institucijos sesijoje patvirtina Šalys, teikia šią informaciją: i) apie sieros, azoto junginių, amoniako ir lakiųjų organinių junginių ore lygius, taikydama bent EMEP vadovaujančiosios institucijos nustatytus metodus ir laikydamasi jos nustatyto laiko bei erdvės paskirstymo; ii) apie kiekvienos išmestos į orą medžiagos lygius ataskaitiniais metais (1990 m.), taikydama tuos pačius metodus ir laiko bei erdvės paskirstymą; iii) duomenis apie numatomus išmesti į orą teršalų kiekius ir esamus jų mažinimo planus; ir iv) tam tikrais atvejais – apie visas išimtines aplinkybes pateisinant, kodėl laikinai vieno ar kelių išmetamų teršalų kiekis viršija numatytą jų limitą; ir c) Šalys, nepriklausančios EMEP geografinei apimčiai, pateikia informaciją, panašią į šio straipsnio b punkte nurodytą informaciją, jei to reikalauja Vykdomoji institucija. 2. Pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą pranešama informacija turi atitikti formą ir turinį, dėl kurių sprendimą Šalys priima Vykdomosios institucijos sesijoje. Šio sprendimo sąlygos prireikus persvarstomos ir nustatomi papildomi į ataskaitas įtrauktinos informacijos formos ir turinio elementai. 3. Likus pakankamai laiko iki Vykdomosios institucijos metinės sesijos, EMEP pateikia informaciją apie: a) sieros ir azoto junginių koncentraciją aplinkos ore bei iškritas ir, jei tokia informacija prieinama, lakiųjų organinių junginių ir ozono koncentraciją aplinkos ore; ir b) sieros ir oksiduotų bei redukuotų azoto balanso apskaičiavimus ir svarbią informaciją apie tolimas ozono ir jo prekursorių pernašas. Šalys, nepriklausančios EMEP geografinei apimčiai, teikia panašią informaciją, jei to reikalauja Vykdomoji institucija. 4. Vadovaudamasi Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies b punktu, Vykdomoji institucija pasirūpina informacijos apie sieros ir azoto junginių iškritų ir ozono koncentracijos padarinius parengimu. 5. Vykdomosios institucijos sesijose Šalys susitaria reguliariai rengti atnaujintą informaciją apie apskaičiuotą ir tarptautiniu mastu optimalų oro teršalų kiekio mažinimo paskirstymą tarp EMEP geografinei apimčiai priklausančių valstybių, taikydamos integruoto vertinimo modelius, tarp jų ir atmosferos pernašų modelius, kuriais, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje, siekiama dar labiau sumažinti faktiškų sieros ir azoto junginių iškritų ir kritinės apkrovos verčių skirtumą, taip pat faktiškų ozono koncentracijų ir I priede nurodytų kritinių ozono lygių skirtumą, arba taikydamos alternatyvius vertinimo metodus, kuriuos Šalys patvirtina Vykdomosios institucijos sesijoje. 8 straipsnis MOKSLO TYRIMAI, PLĖTRA IR MONITORINGAS Šalys skatina mokslo tyrimus, plėtrą, monitoringą ir bendradarbiavimą, susijusius su: a) medžiagų, kurioms taikomas šis Protokolas, neigiamo poveikio apskaičiavimo bei įvertinimo metodų tarptautiniu derinimu ir jų naudojimu nustatant kritines apkrovas bei kritinius lygius ir prireikus tokio derinimo procedūrų kūrimu; b) oro teršalų, ypač amoniako ir lakiųjų organinių junginių, duomenų bazių tobulinimu; c) monitoringo metodų bei sistemų ir sieros, azoto junginių ir lakiųjų organinių junginių pernašų, koncentracijų ir iškritų bei ozono ir antrinių kietųjų dalelių susidarymo modeliavimo tobulinimu; d) geresniu ilgalaikio oro teršalų egzistavimo ir jų poveikio sieros, azoto, lakiųjų organinių junginių, ozono ir kietųjų dalelių koncentracijoms Žemės pusrutulio aplinkoje moksliniu supratimu, ypač dėmesį kreipiant į laisvos troposferos chemiją ir galimus tarpkontinentinius teršalų srautus; e) bendros strategijos, skirtos rūgštėjimo, eutrofikacijos ir fotocheminės taršos, taip pat ir sinergizmo bei jungtinio poveikio, neigiamam poveikiui mažinti, tolesniu tobulinimu; f) strategijomis, kaip dar labiau mažinti išmetamus į orą sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių kiekius, pagrįstomis kritinėmis apkrovomis, kritiniais lygiais ir technikos pažanga, ir integruoto vertinimo modeliavimo, kaip apskaičiuoti tarptautiniu mastu optimalų oro teršalų mažinimo paskirstymą, tobulinimu atsižvelgiant į poreikį vengti, kad kuri nors Šalis nepatirtų per didelių sąnaudų. Svarbu ypač atkreipti dėmesį į žemės ūkio ir transporto išmetamus į orą teršalus; g) ilgalaikių tendencijų nustatymu ir platesnio masto sieros, azoto ir lakiųjų organinių junginių bei fotocheminės taršos padarinių žmogaus sveikatai, taip pat ir įtaką kietųjų dalelių koncentracijoms, aplinkai, ypač rūgštėjimui ir eutrofikacijai, ir medžiagoms, ypač istorijos ir kultūros paminklams, moksliniu supratimu atsižvelgiant į sieros oksidų, azoto oksidų, amoniako, lakiųjų organinių junginių ir troposferinio ozono santykį; h) oro teršalų mažinimo technologijomis ir technologijomis bei metodais, kuriais didinamas energijos efektyvumas, energijos taupymas ir atsinaujinančios energijos naudojimas; i) amoniako kontrolės metodų veiksmingumu ūkiams ir jų poveikiu vietinėms ir regioninėms iškritoms; j) transporto paklausos valdymu ir mažiau taršių transporto rūšių kūrimu bei propagavimu; k) sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių taršos mažinimo teikiamos naudos aplinkai ir žmonių sveikatai kiekybiniu apskaičiavimu ir, jei įmanoma, teikiamos ekonominės naudos vertinimu; ir l) priemonių, padedančių kuo plačiau susipažinti su šiais darbo metodais bei rezultatais ir juos taikyti, kūrimu. 9 straipsnis ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS Reguliariai svarstoma, kaip kiekviena Šalis laikosi savo įsipareigojimų pagal šį Protokolą. Tokią priežiūrą vykdo Įgyvendinimo komitetas, įsteigtas Vykdomosios institucijos sprendimu 1997/2, priimtu jos penkioliktojoje sesijoje, kuris, vadovaudamasis to sprendimo priedo, taip pat ir jo pakeitimų, reikalavimais, Šalims apie ją praneša Vykdomosios institucijos sesijoje. 10 straipsnis ŠALIŲ SVARSTYMAI VYKDOMOSIOS INSTITUCIJOS SESIJOSE 1. Vadovaudamosi Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies a punktu, Vykdomosios institucijos sesijose Šalys svarsto Šalių, EMEP ir Vykdomosios institucijos pagalbinių struktūrų pateiktą informaciją, sieros ir azoto junginių koncentracijų ir iškritų bei fotocheminės taršos padarinių duomenis ir 9 straipsnyje minėtas Įgyvendinimo komiteto ataskaitas. 2. a) Vykdomosios institucijos sesijose Šalys svarsto įsipareigojimus pagal šį Protokolą, tarp jų ir: i) įsipareigojimus dėl apskaičiuoto ir tarptautiniu mastu optimalaus oro teršalų mažinimo paskirstymo, minėto 7 straipsnio 5 dalyje; ir ii) įsipareigojimų pakankamumą ir pažangą, padarytą siekiant šio Protokolo tikslų; b) svarstymuose atsižvelgiama į geriausią prieinamą mokslinę informaciją apie rūgštėjimo, eutrofikacijos ir fotocheminės taršos padarinius, kartu ir apie visų svarbių padarinių sveikatai, kritinių lygių ir apkrovų vertinimus, integruoto vertinimo modelių kūrimą ir tobulinimą, technologijos pažangą, kintančias ekonomines sąlygas, pažangą, padarytą oro teršalų, ypač amoniako ir lakiųjų organinių junginių, bei jų mažinimo metodų duomenų bazių atžvilgiu, ir įsipareigojimų dėl oro teršalų lygių vykdymą; c) tokių svarstymų procedūras, būdus ir laiką nustato Šalys Vykdomosios institucijos sesijoje. Pirmasis toks svarstymas prasideda ne vėliau kaip po vienerių metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo. 11 straipsnis GINČŲ SPRENDIMAS 1. Kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau Šalių dėl šio Protokolo aiškinimo ar taikymo, ginčo šalys siekia išspręsti ginčą derybomis arba kitomis taikiomis savo pasirinktomis priemonėmis. Ginčo šalys apie ginčą praneša Vykdomajai institucijai. 2. Ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo, arba bet kuriuo metu vėliau Šalis, kuri nėra regioninė ekonominės integracijos organizacija, gali depozitarui pateikti rašytinį pareiškimą, kad kilus kokiam nors ginčui dėl šio Protokolo aiškinimo ar taikymo ji pripažįsta privalomu ipso facto ir be jokio specialaus susitarimo vieną arba abu šiuos ginčų su Šalimi, kuri prisiima tą patį įsipareigojimą, sprendimo būdus: a) ginčo perdavimą nagrinėti Tarptautiniam Teisingumo Teismui; b) arbitražą taikant procedūras, kurias Šalys kuo greičiau įvyksiančioje Vykdomosios institucijos sesijoje patvirtins arbitražui skirtame priede. Šalis, kuri yra regioninė ekonominės integracijos organizacija, panašų pareiškimą dėl arbitražo gali padaryti taikydama šios straipsnio dalies b punkte minėtą procedūrą. 3. Pagal šio straipsnio 2 dalį padarytas pareiškimas ir toliau galioja, kol jo galiojimas pasibaigia pagal jo paties sąlygas arba praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai depozitarui buvo raštu pranešta apie jo atšaukimą. 4. Naujas pareiškimas, pranešimas apie atšaukimą arba tai, kad baigėsi pareiškimo galiojimas, nedaro jokio poveikio Tarptautiniame Teisingumo Teisme arba arbitražiniame teisme nagrinėjamai bylai, jei ginčo šalys nesusitaria kitaip. 5. Išskyrus atvejus, kai ginčo šalys pripažįsta tuos pačius ginčų sprendimo būdus pagal šio straipsnio 2 dalį, jei praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai viena šalis kitai šaliai pranešė apie egzistuojantį tarp jų ginčą, atitinkamos šalys negali išspręsti savo ginčo šio straipsnio 1 dalyje minėtomis priemonėmis, ginčas vienos iš ginčo šalių prašymu perduodamas sutaikinimui. 6. Šio straipsnio 5 dalies tikslais įsteigiama taikinimo komisija. Komisija susideda iš vienodo skaičiaus kiekvienos atitinkamos šalies arba, kai taikinamos šalys turi tuos pačius interesus, tuos pačius interesus turinčios grupės paskirtų narių ir pirmininko, kurį bendrai renka paskirtieji nariai. Komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą, į kurį ginčo šalys sąžiningai atkreipia dėmesį. 12 straipsnis PRIEDAI Šio Protokolo priedai yra šio Protokolo sudedamoji dalis. 13 straipsnis PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI 1. Bet kuri Šalis gali siūlyti šio Protokolo pakeitimus. Bet kuri Konvencijos Šalis gali siūlyti šio Protokolo II priedo papildymą; jos pavadinimas įrašomas kartu su oro teršalų lygiais, oro teršalų limitais ir išmetamų į orą teršalų mažinimo procentais. 2. Siūlomi pakeitimai ir papildymai raštu pateikiami Komisijos vykdomajam sekretoriui, kuris apie juos praneša visoms Šalims. Šalys siūlomus pakeitimus ir papildymus aptaria kitoje Vykdomosios institucijos sesijoje, jei vykdomasis sekretorius juos šalims išsiuntinėjo likus bent devyniasdešimčiai dienų iki sesijos. 3. Šio Protokolo pakeitimus, taip pat ir II–IX priedų pataisas, Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu; jas priėmusioms Šalims, jos įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai du trečdaliai Šalių depozitarui deponavo pakeitimo priėmimo dokumentus. Bet kuriai kitai Šaliai pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai toji Šalis deponuoja pakeitimo priėmimo dokumentą. 4. Šio Protokolo priedų, išskyrus priedus, minėtus šio straipsnio 3 dalyje, pakeitimus Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu. Praėjus devyniasdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai Komisijos vykdomasis sekretorius apie jį pranešė visoms Šalims, tokio priedo pakeitimas įsigalioja toms Šalims, kurios nėra depozitarui pateikusios pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, jei tokio pranešimo nėra pateikusios bent šešiolika Šalių. 5. Bet kuri Šalis, kuri negali pritarti priedo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje minėtus priedus, pakeitimui, depozitarui apie tai raštu praneša per devyniasdešimt dienų nuo tos dienos, kai buvo pranešta apie jo priėmimą. Depozitaras nedelsdamas apie tokius gautus pranešimus praneša visoms Šalims. Šalis bet kuriuo metu gali pakeisti savo ankstesnį pranešimą ir priimti pakeitimą; tokiai Šaliai tokio priedo pakeitimas įsigalioja, kai ji depozitarui deponuoja savo priėmimo dokumentą. 6. II priedo papildymus Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu. Visoms šio Protokolo Šalims jie įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai Komisijos vykdomasis sekretorius toms Šalims raštu praneša apie papildymo priėmimą. 14 straipsnis PASIRAŠYMAS 1. Šis Protokolas pateikiamas pasirašyti valstybėms, kurios yra Komisijos narės, taip pat valstybėms, kurios pagal Ekonominės ir Socialinės Tarybos 1947 m. kovo 28 d. nutarimo 36 (IV) 8 punktą Komisijoje turi patariamąjį statusą, ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurias sudaro Komisijos nepriklausomos valstybės narės ir kurioms jų valstybės narės yra perdavusios kompetenciją šio Protokolo reglamentuojamais klausimais vesti derybas, sudaryti ir taikyti tarptautinius susitarimus, jei tokios valstybės ir organizacijos yra Konvencijos Šalys ir yra įrašytos į II priedą, 1999 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 1 d. Geteborge (Švedija), vėliau iki 2000 m. gegužės 30 d. – Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. 2. Savo kompetencijos klausimais tokios regioninės ekonominės integracijos organizacijos savo vardu naudojasi šio Protokolo jų valstybėms narėms priskirtomis teisėmis ir vykdo jų pareigas. Tokiais atvejais šių organizacijų valstybės narės neturi teisės naudotis tokiomis teisėmis individualiai. 15 straipsnis RATIFIKAVIMAS, PRIĖMIMAS, PATVIRTINIMAS IR PRISIJUNGIMAS 1. Šį Protokolą pasirašiusios valstybės jį ratifikuoja, priima arba patvirtina. 2. Valstybės ir organizacijos, kurios atitinka 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, gali prisijungti prie šio Protokolo nuo 2000 m. gegužės 31 d. 3. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui. 16 straipsnis DEPOZITARAS Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius yra depozitaras. 17 straipsnis ĮSIGALIOJIMAS 1. Šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kurią depozitarui deponuojamas šešioliktasis ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas. 2. Kiekvienai valstybei ar organizacijai, atitinkančiai 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuri ratifikuoja, priima ar patvirtina šį Protokolą arba prisijungia prie jo po šešioliktojo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimo, Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai tokia Šalis deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą. 18 straipsnis DENONSAVIMAS Po penkerių metų nuo tos dienos, kai šis Protokolas įsigalioja kuriai nors Šaliai, toji Šalis bet kuriuo metu gali jį denonsuoti raštišku pranešimu depozitarui. Toks denonsavimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai depozitaras gauna tokį pranešimą, arba tokią vėlesnę datą, kuri gali būti nurodyta pranešime apie denonsavimą. 19 straipsnis AUTENTIŠKI TEKSTAI Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą. Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt devintų metų lapkričio trisdešimtą dieną Geteborge (Švedija). ______________ I priedas KRITINĖS APKROVOS IR LYGIAI I. KRITINĖS RŪGŠTINGUMO APKROVOS A. Šalims, priklausančioms EMEP geografinei apimčiai 1. Ekosistemų rūgštingumo kritinės apkrovos (apibrėžtos 1 straipsnyje) nustatomos pagal Konvencijos Kritinių lygių/apkrovų ir geografinių teritorijų, kur jos yra viršijamos, žemėlapių sudarymo metodų ir kriterijų vadovą. Tai didžiausias rūgštinimo iškritų kiekis, kurį ekosistema ilgą laiką gali pakelti ir likti nepažeista. Nustatant azoto rūgštingumo kritines apkrovas atsižvelgiama į azoto šalinimo procesus pačioje ekosistemoje (pavyzdžiui, augalų azoto suvartojimą). Nustatant sieros rūgštingumo kritines apkrovas į tai neatsižvelgiama. Nustatant bendrą sieros ir azoto rūgštingumo kritinę apkrovą į azotą atsižvelgiama tik tuomet, kai azoto iškritos yra didesnės nei ekosistemos procesai gali jį pašalinti. Visos Šalių praneštos kritinės apkrovos apibendrinamos, kad jas būtų galima naudoti modeliuojant integruotą vertinimą, kuris tarnauja kaip gairės oro teršalų limitams nustatyti II priede. B. Šalims, esančioms Šiaurės Amerikoje 2. Rytų Kanados miškingų ekosistemų sieros kartu su azotu kritinės apkrovos yra nustatytos taikant mokslinius metodus ir kriterijus (1997 m. Kanados rūgštaus lietaus vertinimas), kurie yra panašūs į, Konvencijos Kritinių lygių/apkrovų ir geografinių teritorijų, kur jos yra viršijamos, žemėlapių sudarymo metodų ir kriterijų vadove nurodytus metodus ir kriterijus. Rytų Kanados nusėdusių sulfatų kritinės apkrovos vertės (apibrėžtos 1 straipsnyje) yra išreikštos kg/ha/metai. Alberta Vakarų Kanadoje, kur iškritų lygiai šiuo metu yra mažesni už aplinkos apsaugos limitus, patvirtino bendras kritinių apkrovų klasifikavimo sistemas, kurios yra taikomos Europoje nustatant potencialų dirvožemio rūgštingumą. Potencialus rūgštingumas nustatomas atimant visas (ir drėgnas, ir sausas) bazinių katijonų iškritas iš sieros ir azoto iškritų. Be kritinių apkrovų potencialiam rūgštingumui nustatyti, Alberta nustatė tikslines ir kontrolines apkrovas, kurios padeda valdyti rūgštinančius oro teršalus. 3. Jungtinėse Amerikos Valstijose rūgštėjimas vertinamas įvertinant ekosistemų jautrumą, visą rūgštinančių junginių apkrovą ekosistemose ir neapibrėžti , susijusią su azoto šalinimo procesais ekosistemose. 4. Šios apkrovos ir jų poveikis yra naudojamas modeliuojant integruotą vertinimą, kuris tarnauja kaip gairės oro teršalų limitams ir (arba) mažinimui Kanadai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms nustatyti II priede. II. MAISTINGOJO AZOTO KRITINĖS APKROVOS Šalims, priklausančioms EMEP geografinei apimčiai 5. Ekosistemų maistingojo azoto (eutrofikacijos) kritinės apkrovos (apibrėžtos 1 straipsnyje) nustatomos pagal Konvencijos Kritinių lygių/apkrovų ir geografinių teritorijų, kur jos yra viršijamos, žemėlapių sudarymo metodų ir kriterijų vadovą. Tai didžiausias eutrofikuojančio azoto iškritų kiekis, kurį ekosistema ilgą laiką gali pakelti ir likti nepažeista. Visos Šalių praneštos kritinės apkrovos apibendrinamos, kad jas būtų galima panaudoti modeliuojant integruotą vertinimą, kuris tarnauja kaip gairės oro teršalų limitams nustatyti II priede. III. OZONO KRITINIAI LYGIAI A. Šalims, priklausančioms EMEP geografinei apimčiai 6. Ozono kritiniai lygiai (apibrėžti 1 straipsnyje) nustatomi augalams apsaugoti pagal Konvencijos Kritinių lygių/apkrovų ir geografinių teritorijų, kur jos yra viršijamos, žemėlapių sudarymo metodų ir kriterijų vadovą. Jie išreiškiami bendru poveikiu viršijus žemiausią 40 ppb (dujinių teršalų tūrio dalių, tenkančių vienam milijardui bendro oro tūrio dalių) ozono koncentracijos ribą. Šis poveikio rodiklis vadinamas AOT 40 (bendras poveikis viršijus žemiausią 40 ppb ribą). AOT 40 apskaičiuojamas sudedant valandos koncentracijos (išreiškiamos ppb) ir 40 ppb skirtumus kiekvieną valandą, kurią koncentracija yra didesnė kaip 40 ppb. 7. Rizikos sritims, kuriose kritiniai lygiai yra viršyti, nustatyti buvo taikomas ilgalaikis kritinis AOT 40 – 3000 ppb ozono lygis žemės ūkio augalams gegužės–liepos mėnesiais (įprastas vegetacinis periodas) dienos šviesos valandomis. Integruoto vertinimo modeliavimu, kuris buvo naudojamas kaip gairės oro teršalų limitams nustatyti šio Protokolo II priede, buvo siekiama nustatyti konkrečius viršijimo mažinimo tikslus. Manoma, kad ilgalaikis kritinis ozono lygis žemės ūkio augalams apsaugo ir kitus augalus, tokius kaip medžiai ir augmenija. Toliau dirbama siekiant geriau suprasti skirtingą ozono kritinių lygių viršijimo poveikį augmenijai. 8. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) oro kokybės gairėse pateiktas 120 mg/m3 vidutiniškai per 8 valandas ozono lygis yra kritinis ozono lygis žmonių sveikatai. Bendradarbiaujant su Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioniniu biuru (WHO/EURO), kaip PSO oro kokybės gairių pakaitalas integruoto vertinimo modeliavimo tikslais buvo priimtas kritinis lygis, išreikštas kaip AOT 60 (bendras poveikis viršijus žemiausią 60 ppb ribą), t. y. 120 mg/m3 apskaičiavus per vienerius metus. Šis lygis buvo naudojamas nustatyti rizikos sritims, kuriose kritinis lygis yra viršytas. Integruoto vertinimo modeliavimu, kuris buvo naudojamas kaip gairės oro teršalų limitams nustatyti šio Protokolo II priede, buvo siekiama nustatyti konkrečius viršijimo mažinimo tikslus. B. Šalims, esančioms Šiaurės Amerikoje 9. Kanadoje ozono kritiniai lygiai yra nustatomi siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką ir nustatyti visai Kanadai taikomą ozono normą. Limitai II priede nustatomi pagal siektiną lygį, kurio reikia visai Kanadai taikomai ozono normai pasiekti. 10. Jungtinėse Amerikos Valstijose ozono kritiniai lygiai yra nustatomi žmonių sveikatai apsaugoti, paliekant pakankamą saugos atsargą, visuomenės gerovei apsaugoti nuo visų žinomų ar tikėtinų neigiamų poveikių, ir yra naudojami nacionalinei aplinkos oro kokybės normai nustatyti. Integruoto vertinimo modeliavimas ir oro kokybės norma naudojami kaip gairės nustatant II priede teršalų išleidimo į orą limitus ir (arba) jų mažinimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. ______________ II priedas Į ATMOSFERĄ IŠMETAMŲ TERŠALŲ LIMITAI Teršalų limitai lentelėje yra susiję su šio Protokolo 3 straipsnio 1 ir 10 dalių nuostatomis. 1980 ir 1990 m. išmetamų į oro teršalų kiekiai ir teršalų mažinimo procentas pateikiami tik informacijos tikslais. 1 lentelė. Sieros limitai (tūkstančiai tonų SO2 per metus) Šalis Išmetimo kiekis Nacionaliniai limitai 2010 m. Teršalų mažinimo procentas 2010 m. (baziniai metai –1990 m.) 1980 1990 Armėnija 141 73 73 0% Austrija 400 91 39 -57% Baltarusija 740 637 480 -25% Belgija 828 372 106 -72% Bulgarija 2050 2008 856 -57% Kanada, nacionalinisa 4643 3236 PEMA (SOMA) 3135 1873 Kroatija 150 180 70 -61% Čekijos Respublika 2257 1876 283 -85% Danija 450 182 55 -70% Suomija 584 260 116 -55% Prancūzija 3208 1269 400 -68% Vokietija 7514 5313 550 -90% Graikija 400 509 546 7% Vengrija 1633 1010 550 -46% Airija 222 178 42 -76% Italija 3757 1651 500 -70% Latvija - 119 107 -10% Lichtenšteinas 0,39 0,15 0,11 -27% Lietuva 311 222 145 -35% Liuksemburgas 24 15 4 -73% Nyderlandai 490 202 50 -75% Norvegija 137 53 22 -58% Lenkija 4100 3210 1397 -56% Portugalija 266 362 170 -53% Moldovos Respublika 308 265 135 -49% Rumunija 1055 1311 918 -30% Rusijos Federacijab 7161 4460 PEMA 1062 1133 635 -44% Slovakija 780 543 110 -80% Slovėnija 235 194 27 -86% Ispanijab 2959 2182 774 - 65% Švedija 491 119 67 -44% Šveicarija 116 43 26 -40% Ukraina 3849 2782 1457 -48% Jungtinė Karalystė 4863 3731 625 -83% Jungtinės Amerikos Valstijosc Europos Bendrija 26456 16436 4059 -75% 2 lentelė. Azoto oksidų limitai (tūkstančiai tonų NO2 per metus) Šalis Išmetimo kiekis 1990 m. Nacionaliniai limitai 2010 m. Teršalų 2010 mažinimo procentas m. (baziniai metai –1990 m.) Armėnija 46 46 0% Austrija 194 107 -45% Baltarusija 285 255 -11% Belgija 339 181 -47% Bulgarija 361 266 -26% Kanada, nacionalinisa 2104 Kroatija 87 87 0% Čekijos Respublika 742 286 -61% Danija 282 127 -55% Suomija 300 170 -43% Prancūzija 1882 860 -54% Vokietija 2693 1081 -60% Graikija 343 344 0% Vengrija 238 198 -17% Airija 115 65 -43% Italija 1938 1000 -48% Latvija 93 84 -10% Lichtenšteinas 0,63 0,37 -41% Lietuva 158 110 -30% Liuksemburgas 23 11 -52% Nyderlandai 580 266 -54% Norvegija 218 156 -28% Lenkija 1280 879 -31% Portugalija 348 260 -25% Moldovos Respublika 100 90 -10% Rumunija 546 437 -20% Rusijos Federacijab 3600 PEMA 360 265 -26% Slovakija 225 130 -42% Slovėnija 62 45 -27% Ispanijab 1113 847 -24% Švedija 338 148 -56% Šveicarija 166 79 -52% Ukraina 1888 1222 -35% Jungtinė Karalystė 2673 1181 -56% Jungtinės Amerikos Valstijosc Europos Bendrija 13161 6671 -49% 3 lentelė. Amoniako limitai (tūkstančiai tonų NH3 per metus) Šalis Išmetimo kiekis 1990 m. Nacionaliniai limitai 2010 m. Teršalų mažinimo procentas 2010 m. (baziniai metai –1990 m.) Armėnija 25 25 0% Austrija 81 66 -19% Baltarusija 219 158 -28% Belgija 107 74 -31% Bulgarija 144 108 -25% Kroatija 37 30 -19% Čekijos Respublika 156 101 -35% Danija 122 69 -43% Suomija 35 31 -11% Prancūzija 814 780 -4% Vokietija 764 550 -28% Graikija 80 73 -9% Vengrija 124 90 -27% Airija 126 116 -8% Italija 466 419 -10% Latvija 44 44 0% Lichtenšteinas 0,15 0,15 0% Lietuva 84 84 0% Liuksemburgas 7 7 0% Nyderlandai 226 128 -43% Norvegija 23 23 0% Lenkija 508 468 -8% Portugalija 98 108 10% Moldovos Respublika 49 42 -14% Rumunija 300 210 -30% Rusijos Federacijaa 1191 PEMA 61 49 -20% Slovakija 62 39 -37% Slovėnija 24 20 -17% Ispanijaa 351 353 1% Švedija 61 57 -7% Šveicarija 72 63 -13% Ukraina 729 592 -19% Jungtinė Karalystė 333 297 -11% Europos Bendrija 3671 3129 -15% 4 lentelė. Lakiųjų organinių junginių limitai (tūkstančiai tonų LOJ per metus) Šalis Išmetimo kiekis 1990 m. Nacionaliniai limitai 2010 m. Teršalų mažinimo procentas 2010 m. (baziniai metai –1990 m.) Armėnija 81 81 0% Austrija 351 159 -55% Baltarusija 533 309 -42% Belgija 324 144 -56% Bulgarija 217 185 -15% Kanadaa 2880 Kroatija 105 90 -14% Čekijos Respublika 435 220 -49% Danija 178 85 -52% Suomija 209 130 -38% Prancūzija 2957 1100 -63% Vokietija 3195 995 -69% Graikija 373 261 -30% Vengrija 205 137 -33% Airija 197 55 -72% Italija 2213 1159 -48% Latvija 152 136 -11% Lichtenšteinas 1,56 0,86 -45% Lietuva 103 92 -11% Liuksemburgas 20 9 -55% Nyderlandai 502 191 -62% Norvegija 310 195 -37% Lenkija 831 800 -4% Portugalija 640 202 -68% Moldovos Respublika 157 100 -36% Rumunija 616 523 -15% Rusijos Federacijab 3566 PEMA 203 165 -19% Slovakija 149 140 -6% Slovėnija 42 40 -5% Ispanijab 1094 669 -39% Švedija 526 241 54% Šveicarija 292 144 -51% Ukraina 1369 797 -42% Jungtinė Karalystė 2555 1200 -53% Jungtinės Amerikos Valstijosc Europos Bendrija 15353 6600 -57% ______________ III priedas Oro teršalų tvarkymo teritorija (angl. PEMA) Siekiant šio Protokolo tikslų įrašoma ši PEMA: Rusijos Federacijos PEMA Ši teritorija apima Murmansko sritį, Karelijos Respubliką, Leningrado sritį (įskaitant Sankt Peterburgą), Pskovo sritį, Novgorodo sritį ir Kaliningrado sritį. PEMA ribos sutampa su valstybės siena ir administracinėmis šių Rusijos Federacijos sudedamųjų dalių ribomis. ______________ IV priedas SIEROS IŠMETIMŲ Į ORĄ IŠ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ RIBINĖS VERTĖS 1. A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas; B skyrius taikomas Kanadai, o C skyrius – Jungtinėms Amerikos Valstijoms. A. Šalys, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas 2. A skyriuje, išskyrus 2 lentelę ir 11 bei 12 punktus, ribinė vertė – tai teršalų kiekis išmetamosiose dujose, kurio negalima viršyti. Jei kitaip nenurodyta, ribinė vertė apskaičiuojama teršalo mase išmetamųjų dujų tūriui (išreikšta mg/m3), perskaičiuojant sausoms dujoms normalioms temperatūros ir slėgio sąlygomis (tūris esant 273,15 K, 101,3 kPa). Apskaičiuojant deguonies kiekį išmetamose dujose, taikomos toliau pateiktose lentelėse kiekvienai šaltinio kategorijai nurodytos vertės. Atskiesti, kad būtų sumažinta teršalų koncentracija išmetamosiose dujose, neleidžiama. Įrangos paleidimas ir stabdymas bei gedimų pašalinimo laikas neįskaičiuojamas. 3. Visais atvejais vykdomas1 į orą išmetamų teršalų monitoringas. Tikrinama, kaip laikomasi ribinių verčių. Tikrinimo metodai gali būti nepertraukiami ir atskiri matavimai, tipo patvirtinimas ar koks nors kitas techniškai tinkamas metodas. 4. Teršalų ėminių ėmimas ir analizė, taip pat kontrolinio matavimo metodai, taikomi matavimo sistemai kalibruoti, vykdomi laikantis Europos standartizacijos komiteto (CEN) arba Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatytų standartų. Kol bus sukurti CEN arba ISO standartai, taikomi nacionaliniai standartai. 5. Išmetamų į orą teršalų matavimai atliekami nepertraukiamai, kai SO2 išmetimas viršija 75 kg/h. 6. Atliekant nepertraukiamus naujų įrenginių matavimus, išmetamų į orą teršalų normų yra laikomasi, jei apskaičiuotos dienos vidutinės vertės neviršija ribinės vertės ir jei nė viena valandos vertė neviršija ribinės vertės 100%. 7. Atliekant nepertraukiamus esamų įrenginių matavimus, išmetamų į orą teršalų normų yra laikomasi, jei: a) nė viena mėnesio vidutinė vertė neviršija ribinių verčių ir b) 97% visų vidutinių verčių per 48 valandas neviršija ribinių verčių 110%. 8. Atliekant atskirus minimalius matavimus, išmetamų į orą teršalų normų yra laikomasi, jei vidutinė vertė, paremta pakankamu matavimų skaičiumi būdingomis sąlygomis, neviršija išmetamų į orą teršalų normos. 9. Deginimo įrenginiai (katilai) ir pramoniniai šildytuvai, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis kaip 50 Mwth. 1 lentelė. Iš deginimo įrenginių išmetamų SOx ribinės vertėsa Šiluminis našumas Ribinė vertė (mg SO2/Nm3)b Alternatyvus (MWth) išmetimų mažinimo variantas naudojant kietąjį buitinį kurą Kietas ir skystas kuras, nauji įrenginiai 50–100 850 90% 100–200 850–200c 92%d (tiesinis mažėjimas) > 300 200 c 95%d Kietas kuras, esami įrenginiai 50–100 2000 100–500 2000–400 (tiesinis mažėjimas) > 500 400 c 50–150 40% 150–500 40–90% (tiesinis didėjimas) > 500 90% Skystas kuras, esami įrenginiai 50–300 1700 300–500 1700–400 (tiesinis mažėjimas) > 500 400 c Įvairus dujinis kuras, nauji ir esami įrenginiai 35 Suskystintos dujos, nauji ir esami įrenginiai 5 Mažo kaloringumo dujos (pavyzdžiui, Nauji 400 naftos perdirbimo liekanų gazifikacija Esami 800 arba dujų iš kokso krosnių degimas) Aukštakrosnių dujos nauji 400 esami 800 Nauji deginimo įrenginiai naftos > (visų naftos 600 perdirbimo gamykloje (visų naujų perdirbimo deginimo įrenginių vidurkis) gamyklos pajėgumų) Esami deginimo įrenginiai (visų 1000 esamų deginimo įrenginių vidurkis) 10. Gazolis 2 lentelė. Sieros kiekio gazolyjea ribinės vertės Sieros kiekis (procentais pagal svorį) Gazolis < 0,2 po 2000 m. liepos 1 d. < 0,1 po 2008 m. sausio 1 d. a „Gazolis“ – bet kuris naftos produktas, neviršijantis HS2710 ribos, arba bet kuris naftos produktas, dėl savo distiliavimosi ribų priklausantis vidutinių distiliatų kategorijai, kuris yra skirtas naudoti kaip kuras ir kurio bent 85% tūrio, įskaitant distiliavimo nuostolius, distiliuojasi esant 350 oC. Šis apibrėžimas netaikomas degalams, naudojamiems kelių ir kitokioms transporto priemonėms bei žemės ūkio traktoriams. Apibrėžimas taikomas gazoliui, naudojamam jūrų laivuose, jei jis atitinka pirmiau pateiktą apibūdinimą arba jei jo klampumas arba tankis neviršija jūrinių distiliatų klampumo ir tankio ribų, pateiktų ISO 8217 (1996) I lentelėje. 11. Klauso įrenginiai: įrenginiams, kuriuose susidaro daugiau kaip 50 Mg sieros per dieną: a) sieros sugaudymas (pakartotinam panaudojimui) 99,5% naujiems įrenginiams; b) sieros sugaudymas (pakartotinam panaudojimui) 97% esamiems įrenginiams. c) 12. Titano dioksido gamyba: naujuose ir esamuose įrenginiuose išmetami teršalai, susidarantys titano dioksido gamybos sukepinimo ir iškaitinimo etape, turėtų būti sumažinti iki ne daugiau kaip 10 kg SO2 ekvivalento vienam Mg pagaminamo titano dioksido. B. Kanada 13. Ribinės vertės, taikomos ribojant sieros dioksido teršalus iš naujų stacionarių šaltinių, priklausančių toliau nurodytai stacionarių šaltinių kategorijai, nustatomos remiantis turima informacija apie ribojimo technologiją ir lygius, įskaitant ribines vertes, taikomas kitose šalyse ir šiame dokumente: Canada Gazette, Part 1. Department of the Environment. Thermal Power Generation Emissions – National Guidelines for New Stationary Sources, May 15, 1993, pp. 1633-1638. C. Jungtinės Amerikos Valstijos 14. Ribinės vertės, taikomos ribojant sieros dioksido teršalus iš naujų stacionarių šaltinių, priklausančių toliau nurodytoms stacionarių šaltinių kategorijoms, yra nurodytos šiuose dokumentuose: a) Electric Utility Steam Generating Units (Elektriniai buitinio garo gamybos agregatai) – 40 Code of Federal Regulations (C. F. R.) Part 60, Subpart D, and Subpart Da; b) Industrial-Commercial-Institutional Steam Generating Units (Garo, skirto pramonei, komercijai, institucijoms, gamybos agregatai) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart Db, and Subpart Dc; c) Sulphuric Acid Plants (Sieros rūgšties gamyklos) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart H; d) Petroleum Refineries (Naftos perdirbimo gamyklos) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart J; e) Primary Copper Smelters (Vario pirminio lydymo krosnys) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart P; f) Primary Zinc Smelters (Cinko pirminio lydymo krosnys) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart Q; g) Primary Lead Smelters (Švino pirminio lydymo krosnys) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart R; h) Stationary Gas Turbines (Stacionarios dujų turbinos) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart GG; i) Onshore Natural Gas Processing (Gamtinių dujų apdorojimas krante) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart LLL; j) Municipal Waste Combustors (Komunalinių atliekų deginimo krosnys) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart Ea ir Subpart Eb; k) Hospital/Medical/Infectious Waste Incinerators (Ligoninių, medicininių, infekuotų atliekų deginimo krosnys) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart Ec. ______________ V priedas AZOTO OKSIDŲ, IŠMETAMŲ Į ORĄ IŠ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ, RIBINĖS VERTĖS 1. A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas; B skyrius taikomas Kanadai, o C skyrius – Jungtinėms Amerikos Valstijoms. A. Šalys, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas 2. A skyriuje ribinė vertė – tai teršalų kiekis išmetamosiose dujose, kurio negalima viršyti. Jei kitaip nenurodyta, ribinė vertė apskaičiuojama teršalo mase išmetamųjų dujų tūriui (išreikšta mg/m3), perskaičiuojant sausoms dujoms normalioms temperatūros ir slėgio sąlygomis (tūris esant 273.,15 K, 101.,3 kPa). Apskaičiuojant deguonies kiekį išmetamose dujose, taikomos toliau pateiktose lentelėse kiekvienai šaltinio kategorijai nurodytos vertės. Atskiesti, kad būtų sumažinta teršalų koncentracija išmetamosiose dujose, neleidžiama. Nurodant ribines vertes, NO paprastai imamas kartu su NO2 ir vadinama NOx, perskaičiavus NO2. Įrangos paleidimas ir stabdymas bei gedimų pašalinimo laikas neįskaičiuojamas. 3. Visais atvejais vykdomas1 į orą išmetamų teršalų monitoringas. Tikrinama, kaip laikomasi ribinių verčių. Tikrinimo metodai gali būti nepertraukiami ir atskiri matavimai, tipo patvirtinimas ar koks nors kitas techniškai tinkamas metodas. 4. Teršalų ėminių ėmimas ir analizė, taip pat etaloniniai matavimo metodai, taikomi bet kuriai matavimo sistemai kalibruoti, vykdomi laikantis Europos standartizacijos komiteto (CEN) arba Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatytų standartų. Kol bus sukurti CEN arba ISO standartai, taikomi nacionaliniai standartai. 5. Išmetamų į orą teršalų matavimai atliekami nepertraukiami, kai NOx išmetimas viršija 75 kg/h. 6. Atliekant nepertraukiamus naujų įrenginių matavimus, išskyrus esamus deginimo įrenginius, kuriems taikomos 1 lentelės vertės, išmetamų į orą teršalų normų yra laikomasi, jei apskaičiuotos dienos vidutinės vertės neviršija ribinės vertės ir jei nė viena valandos vertė neviršija ribinės vertės 100%. 7. Atliekant nepertraukiamus esamų deginimo įrenginių, kuriems taikomos 1 lentelės vertės, matavimus, išmetamų į orą teršalų normų yra laikomasi, jei a) nė viena mėnesio vidutinė vertė neviršija ribinių verčių ir b) 95% visų vidutinių verčių per 48 valandas neviršija išmetamų į orą teršalų ribinių verčių 110%. 8. Atliekant atskirus minimalius matavimus išmetamų į orą teršalų normų yra laikomasi, jei vidutinė vertė, paremta pakankamu matavimų skaičiumi būdingomis sąlygomis, neviršija išmetamų į orą teršalų normatyvinės vertės. 9. Deginimo įrenginiai (katilai) ir pramoniniai šildytuvai, kurių šiluminis našumas didesnė kaip 50. 1 lentelė. Iš deginimo įrenginių išmetamų NOx ribinės vertėsa Ribinė vertė (mg/Nm3)b Kietas kuras, nauji įrenginiai: - katilai 50–100 MWth 400 - katilai 100–300 MWth 300 - katilai > 300 MWth 200 Kietas kuras, esami įrenginiai: - visoks kietas kuras 650 - kietas kuras, kuriame yra mažiau kaip 10 % lakiųjų junginių 1300 Skystas kuras, nauji įrenginiai: - katilai 50–100 MWth 400 - katilai 100–300 MWth 300 - katilai > 300 MWth 200 Skystas kuras, esami įrenginiai 450 Dujinis kuras, nauji įrenginiai: Kuras: gamtinės dujos - katilai 50–300 MWth 150 - katilai > 300 MWth 100 Kuras: įvairios kitos dujos 200 Dujinis kuras, esami įrenginiai 350 a Ribinės vertės netaikomos: įrenginiams, gamybos procese naudojantiems degimo produktus tiesioginiam daiktų ar medžiagų šildymui, džiovinimui, ar kitokiam apdorojimui, pvz. pakartotino kaitinimo ar šiluminio apdorojimo krosnims; pakartotinio deginimo įrenginiams, t. y. techniniams įrenginiams, skirtiems valyti išmetamąsias dujas deginimu, kai jie neeksploatuojami kaip atskiri kurą deginantys įrenginiai; - katalitinio krekingo katalizatorių regeneravimo įrenginiams; - sieros vandenilio perdirbimo į sierą įrenginiams; - chemijos pramonėje naudojamiems reaktoriams; - koksavimo krosnims; - kauperiams; - atliekų deginimo įrenginiams; ir - įrenginiams, naudojantiems dyzelinius, benzininius ar dujinius variklius ir vidaus degimo turbinoms, nesvarbu koks kuras naudojamas. b Šios vertės netaikomos katilams, kurie veikia mažiau kaip 500 valandų per metus. Kietam kurui bazinis O2 kiekis – 6%, kitokiam kurui – 3%. 10. Vidaus degimo turbinos krante, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis kaip 50 MWth: kiekvienai turbinai taikomos NOx ribinės vertės išreikštos mg/Nm3 (O2 kiekis – 15%). 2 lentelėje nurodytos ribinės vertės taikomos tik esant daugiau kaip 70% apkrovai. 2 lentelė. Iš krante esančių vidaus degimo turbinų išmetamų NOx ribinės vertėsa > 50 MWth (Šiluminis našumas pagal ISO) Ribinė vertė (mg/Nm3) Nauji įrenginiai, gamtinės dujosa 50b Nauji įrenginiai, skystas kurasc 120 Esami įrenginiai, visos kuro rūšys kurasd - gamtinės dujos 150 - skystas kuras 200 a Gamtinės dujos – tai gamtoje pasitaikantis metanas, kuriame yra ne daugiau kaip 20% (pagal tūrį) inertinių ir kitokių sudedamųjų dalių. b 75 mg/Nm3, jei: - vidaus degimo turbina naudojama kombinuotoje šilumos ir elektros gamybos sistemoje; arba - naudojamas vidaus degimo turbina varomas kompresorius centralizuoto dujų tiekimo tinklui. Vidaus degimo turbinoms, kurios nepatenka nė į vieną iš aukščiau nurodytų kategorijų, bet kurių našumas, nustatytas esant ISO pagrindinėms apkrovos sąlygoms, yra didesnis kaip 35%, ribinės vertės yra 50*n/35, kur n – vidaus degimo turbinos našumas, išreikštas procentais (ir nustatytas esant ISO pagrindinėms apkrovos sąlygoms). c Ši rib …