1.Kiekviena aukštoji susitariančioji šalis gali pasiūlyti šio protokolo pataisas. Bet kurios pasiūlytos pataisos tekstas turi būti perduotas depozitarijui, kuris, pasitaręs su visomis aukštosiomis susitariančiosiomis šalimis ir Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu, nusprendžia, ar reikia šaukti konferenciją pasiūlytai pataisai apsvarstyti.
\n
2.Depozitarijus turi į konferenciją pakviesti visas aukštąsias susitariančiąsias šalis, taip pat konvencijų šalis, neatsižvelgdamas į tai, ar jos yra šio protokolo signatarės, ar ne.
\n
98 STRAIPSNIS I priedo pakeitimas 1. Ne vėliau kaip praėjus ketveriems metams po šio protokolo įsigaliojimo, paskui ne rečiau kaip kas ketveri metai Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas konsultuojasi su aukštosiomis susitariančiosiomis šalimis dėl šio protokolo I priedo ir nusprendęs, kad būtina, gali pasiūlyti sukviesti techninių ekspertų susitikimą peržiūrėti I priedą ir pasiūlyti reikiamas jo pataisas. Jei per šešis mėnesius po pranešimo aukštosioms susitariančiosioms šalims apie tokį susitikimą trečdalis jų nepareiškė prieštaravimo, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas turi sušaukti susitikimą ir pakviesti į jį stebėtojų iš atitinkamų tarptautinių organizacijų. Trečdalio aukštųjų susitariančiųjų šalių prašymu tokį susitikimą Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas gali sušaukti bet kuriuo metu.
\n
2.Depozitarijus turi sušaukti aukštųjų susitariančiųjų šalių ir konvencijų šalių konferenciją techninių ekspertų susitikime pasiūlytoms pataisoms apsvarstyti, jei susitikimui pasibaigus to reikalauja Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ar trečdalis aukštųjų susitariančiųjų šalių.
\n
3.I priedo pataisos gali būti priimtos tokioje konferencijoje dviejų trečdalių joje dalyvaujančių ir balsuojančių aukštųjų susitariančiųjų šalių balsų dauguma.
\n
4.Depozitarijus apie kiekvieną taip priimtą pataisą privalo pranešti aukštosioms susitariančiosioms šalims ir konvencijų šalims. Pataisa laikoma priimta praėjus vieniems metams nuo to momento, kai apie ją taip buvo pranešta, jei per tą laikotarpį depozitarijus negauna pareiškimo, kad pataisos nepriima ne mažiau kaip vienas trečdalis aukštųjų susitariančiųjų šalių.
\n
5.Pataisa, kuri laikoma priimta remiantis 4 punktu, visoms aukštosioms susitariančiosioms šalims įsigalioja praėjus trims mėnesiams po jos priėmimo, išskyrus tas šalis, kurios remdamosi tuo pačiu punktu, pareiškė jos nepriimančios. Kiekviena šalis, padariusi tokį pareiškimą, visada gali jį atšaukti ir tada pataisa turi toje šalyje įsigalioti po trijų mėnesių.
\n
6.Depozitarijus turi pranešti aukštosioms susitariančiosioms šalims ir konvencijų šalims apie kiekvienos pataisos įsigaliojimą, apie šalis, kurioms ši pataisa taikoma, jos įsigaliojimo kiekvienoje šalyje datą, apie pareiškimus dėl pataisos nepriimtinumo, padarytus remiantis 4 punktu, ir apie tokių pareiškimų atšaukimą.
\n
99 STRAIPSNIS Denonsavimas 1. Tuo atveju, kai aukštoji susitariančioji šalis denonsuoja šį protokolą, denonsavimas įsigalioja tik praėjus vieniems metams, kai buvo gautas denonsavimo dokumentas. Tačiau jei po metų denonsavusi šalis atsiduria vienoje iš 1 straipsnyje minimų situacijų, denonsavimas įsigalios tik pasibaigus ginkluotam konfliktui ar okupacijai ir bet kuriuo atveju tik kai baigsis asmenų, ginamų konvencijų ir šio protokolo, visiško išlaisvinimo, repatriacijos ir įkurdinimo operacijos.
\n
2.Apie denonsavimą būtina raštu pranešti depozitarijui, kuris praneša apie tai visoms aukštosioms susitariančiosioms šalims.
\n
3.Denonsavimas galioja tik denonsuojančiai šaliai.
\n
4.Joks denonsavimas remiantis 1 punktu negali turėti įtakos denonsuojančios šalies prisiimtiems įsipareigojimams dėl ginkluoto konflikto pagal šį protokolą bet kokiam veiksmui, atliktam prieš įsigaliojant denonsavimui.
\n
100 STRAIPSNIS Pranešimai Depozitarijus turi informuoti aukštąsias susitariančiąsias šalis, taip pat konvencijų šalis, nesvarbu, ar pasirašė jos šį protokolą, ar ne, apie:
\n
a)parašus po šiuo protokolu ir ratifikavimo bei prisijungimo dokumentų deponavimą remiantis 93 ir 94 straipsniais;
\n
b)šio protokolo įsigaliojimo datą remiantis 95 straipsniu;
\n
c)pranešimus ir pareiškimus, gautus remiantis 84, 90 ir 97 straipsniais;
\n
d)pareiškimus, gautus remiantis 96 straipsnio 3 punktu, kurie turi būti perduodami pačiu greičiausiu būdu; ir
\n
e)denonsavimą pagal 99 straipsnį.
\n
101 STRAIPSNIS Registracija 1. Įsigaliojusį šį protokolą depozitarijus perduoda Jungtinių Tautų Sekretoriatui užregistruoti ir paskelbti, remiantis Jungtinių Tautų Įstatų 102 straipsniu.
\n
2.Depozitarijus taip pat informuoja Jungtinių Tautų Sekretoriatą apie visus jo gautus šio protokolo ratifikavimo raštus, prisijungimo dokumentus ir pareiškimus apie denonsavimus.
\n
102 STRAIPSNIS Autentiški tekstai Šio protokolo originalas, kurio tekstai arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis yra autentiški, turi būti deponuotas depozitarijui, kuris patvirtintas tikras protokolo kopijas perduoda visoms Konvencijos šalims.
\n
I PRIEDAS TAPATYBĖS NUSTATYMO TAISYKLĖS 1 STRAIPSNIS Bendrosios nuostatos 1. Šiame priede išdėstytos tapatybės nustatymo taisyklės įgyvendina atitinkamas Ženevos konvencijų ir Protokolo nuostatas; jomis siekiama paspartinti Ženevos konvencijų ir Protokolo ginamo personalo, materialinių vertybių, dalinių, transporto priemonių ir įrengimų tapatybės nustatymą.
\n
2.Šios taisyklės pačios savaime nesukuria teisės į apsaugą. Ši teisė yra įtvirtinta atitinkamuose Konvencijų ir Protokolo straipsniuose.
\n
3.Atsižvelgdamos į atitinkamas Ženevos konvencijų ir Protokolo nuostatas, kompetentingos valdžios institucijos visada gali reguliuoti skiriamųjų emblemų ir signalų naudojimą, rodymą, apšvietimą ir aptikimą.
\n
4.Aukštosios susitariančios šalys ir, ypač, konflikto šalys, raginamos bet kuriuo metu susitarti dėl papildomų arba kitų signalų, priemonių ar sistemų, kurios padidintų tapatybės nustatymo galimybes ir visiškai išnaudotų šios srities technologijų plėtrą.
\n
I skirsnis
\n
Asmens pažymėjimai 2 STRAIPSNIS Nuolatinio civilinio medicinos ir religinio personalo asmens pažymėjimas 1. Nuolatinio civilinio medicinos ir religinio personalo asmens pažymėjimas, numatytas šio protokolo 18 straipsnio 3 punkte, turi būti:
\n
a)su skiriamąja emblema ir tokio dydžio, kad jį būtų galima nešioti kišenėje;
\n
b)kiek įmanoma patvaresnis;
\n
c)išrašytas nacionaline ar oficialia kalba (gali būti papildomų įrašų ir kitomis kalbomis);
\n
d)su nurodyta pažymėjimo savininko pavarde, gimimo data (arba, jei data nežinoma, nurodytas amžius pažymėjimo išdavimo metu) ir asmens numeriu, jei asmuo jį turi;
\n
e)nurodyta, kokiu pagrindu pažymėjimo savininkas turi teisę būti saugomas konvencijų ir šio protokolo;
\n
f)su savininko nuotrauka, taip pat jo parašu ar nykščio atspaudu arba abiem;
\n
g)su kompetentingos valdžios institucijos antspaudu ir parašu;
\n
h)su pažymėjimo išdavimo ir galiojimo pasibaigimo data;
\n
i)jeigu įmanoma, nurodyta savininko kraujo grupė antrojoje pažymėjimo pusėje.
\n
2.Asmens pažymėjimas turi būti vienodas visoje kiekvienos aukštosios susitariančiosios šalies teritorijoje ir, kiek įmanoma, to paties tipo visoms konflikte dalyvaujančioms šalims. Konflikto šalys gali naudotis pavyzdžiu, parašytu viena kalba, kuris parodytas 1 paveiksle. Prasidėjus karo veiksmams, šios šalys gali pasiųsti viena kitai modelį pažymėjimo, kurį jos naudoja, jei tas modelis skiriasi nuo pavaizduoto 1 paveiksle. Asmens pažymėjimo, jei įmanoma, išrašomi du egzemplioriai, kurių vieną saugo jį išdavusi valdžios institucija, turinti kontroliuoti išduotus pažymėjimus.
\n
3.Asmens pažymėjimai iš nuolatinio civilinio medicinos ir religinio personalo jokiomis aplinkybėmis negali būti atimti. Pametęs asmens pažymėjimą, jo savininkas turi teisę gauti dublikatą.
\n
3 STRAIPSNIS Laikinojo civilinio medicinos ir religinio personalo asmens pažymėjimas 1. Laikinojo civilinio medicinos ir religinio personalo asmens pažymėjimas turi būti, kai tai įmanoma, analogiškas šių taisyklių 2 straipsnyje nurodytam pažymėjimui. Dalyvaujančios konflikte šalys gali vadovautis 1 paveiksle parodytu pavyzdžiu.
\n
2.Kai aplinkybės neleidžia išduoti laikinajam civiliniam medicinos ir religiniam personalui asmens pažymėjimų, analogiškų aprašytiems šių taisyklių 2 straipsnyje, šiam personalui gali būti išduodama kompetentingos valdžios institucijos pasirašyta pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui, kuriam ji išduota, paskirtos pareigos laikinojo personalo sudėtyje, ir nurodanti, jei įmanoma, paskyrimo trukmę bei savininko teisę nešioti skiriamąją emblemą. Pažymoje turi būti nurodyta savininko pavardė ir gimimo data (arba, jei tos datos negalima nustatyti, jo amžius pažymos išdavimo metu), atliekamos funkcijos ir asmens numeris, jei yra. Joje turi būti savininko parašas arba nykščio atspaudas, arba ir viena, ir kita. (atskirame lape) Pirmoji pusė (Šalis ir valdžios institucija, išduodanti šį pažymėjimą) ASMENS PAŽYMĖJIMAS NUOLATINIAM civiliniam medicinos personalui LAIKINAJAM religiniam Pavardė Gimimo data (arba amžius) Asmens Nr. (jei yra) Šio pažymėjimo savininkas yra saugomas 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų ir jų Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolas) ir eina šias pareigas:
\n
Išdavimo data Pažymėjimo Nr.
\n
Pažymėjimą išdavė: (Išdavusios valdžios institucijos parašas) Galioja iki Antroji pusė ŪGIS AKIŲ SPALVA PLAUKŲ SPALVA KITOS SKIRIAMOSIOS ŽYMĖS AR INFORMACIJA SAVININKO NUOTRAUKA ANTSPAUDAS SAVININKO PARAŠAS ARBA NYKŠČIO ATSPAUDAS, ARBA VIENA IR KITA 1 pav. Asmens pažymėjimo pavyzdys (dydis: 74 mm x 105 mm)
\n
II skirsnis
\n
Skiriamoji emblema 4 STRAIPSNIS Forma Skiriamoji emblema (raudona baltame fone) turi būti tokio dydžio, kokio reikia pagal aplinkybes. Kokia turi būti kryžiaus, pusmėnulio arba liūto ir saulės forma, aukštosios susitariančiosios šalys gali matyti iš 2 paveiksle pateiktų pavyzdžių.
\n
5 STRAIPSNIS Naudojimas 1. Skiriamoji emblema, kai tai įmanoma, iškabinama ant plokščio paviršiaus, ant vėliavų arba kitokiu būdu, atitinkančiu vietovės sąlygas, kad ją būtų galima matyti iš visų įmanomų pusių ir iš kiek galima didesnio nuotolio, o ypač, – iš oro.
\n
2.Naktį arba esant ribotam matomumui skiriamoji emblema gali būti apšviesta arba pati būti šviečianti.
\n
3.Skiriamoji emblema gali būti padaryta iš medžiagų, leidžiančių ją atpažinti techninėmis priemonėmis. Raudonoji emblemos dalis turi būti nudažyta ant juodais dažais padengto paviršiaus, kad būtų palengvintas jos atpažinimas, ypač infraraudonomis priemonėmis.
\n
4.Medicinos ir religijos personalas, atliekantis savo pareigas mūšio zonoje, privalo, kiek tai įmanoma, nešioti galvos apdangalus ir drabužius su skiriamąja emblema.
\n
III skirsnis
\n
Skiriamieji signalai 6 STRAIPSNIS Naudojimas 1. Visi skiriamieji signalai, nustatyti šiame skirsnyje, gali būti naudojami medicinos dalinių ar transporto priemonių.
\n
2.Šie signalai, kuriais išimtinai naudojasi medicinos daliniai ir transportas, neturi būti naudojami jokiam kitam tikslui, išskyrus šviesos signalą (žr. žemiau 3 punktą).
\n
3.Nesant specialaus susitarimo tarp konflikto šalių dėl mėlynos šviesos blyksnių naudojimo sanitarinio transporto priemonėms, laivams ir orlaiviams atpažinti, šių signalų naudojimas kitoms transporto priemonėms, laivams ir orlaiviams nėra draudžiamas.
\n
4.Laikinas sanitarinis oro transportas, kurio dėl laiko stokos ar dėl techninių ypatybių negalima pažymėti skiriamąja emblema, gali pasinaudoti šiame skirsnyje patvirtintais skiriamaisiais signalais.
\n
7 STRAIPSNIS Šviesos signalas 1. Šviesos signalą sudaro mėlynos šviesos blyksniai, kaip yra nustatyta Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Tinkamumo skraidyti techniniame vadove Doc. 9051, ir šis signalas yra skirtas naudoti sanitariniam oro transportui, kad jį būtų galima atpažinti. Jokie kiti orlaiviai jo naudoti negali. Sanitarinis orlaivis, naudojantis mėlynos šviesos blyksnių signalą, turi jį parodyti, kai to reikia, kad šviesos signalas būtų matomas iš visų įmanomų pusių.
\n
2.Atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Tarptautinio signalų kodekso XIV skirsnio 4 punkto nuostatas, 1949 metų Ženevos konvencijų ir Protokolo ginami laivai turėtų parodyti vieną ar daugiau mėlynos šviesos blyksnių, matomų iš bet kurios pusės.
\n
3.Sanitarinio transporto priemonės turėtų parodyti vieną ar daugiau mėlynos šviesos blyksnių, matomų iš kiek galima didesnio nuotolio. Aukštosios susitariančios šalys, ir ypač konflikto šalys, kurios naudoja kitų spalvų signalus, turi pranešti apie tai.
\n
4.Rekomenduojama mėlyna spalva gaunama, naudojant Tarptautinės apšvietimo komisijos (ICI) chromatinę diagramą, apibrėžtą šiomis koordinatėmis: žalios spalvos riba y = 0,065 + 0,805x baltos spalvos riba y = 0,400 – x purpurinės spalvos riba x = 0,133 + 0,600y Rekomenduojamas mėlynos šviesos blyksnių dažnis – nuo 60 iki 100 blyksnių per minutę.
\n
8 STRAIPSNIS Radijo signalas 1. Radijo signalas turi susidėti iš skubos signalo ir skiriamojo signalo, kaip apibrėžta Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Radijo reglamente (40 ir 40N straipsniai).
\n
2.Radijo pranešimas, prieš kurį duodamas skubos ir skiriamasis signalai, nurodyti 1 punkte, turi būti perduodamas anglų kalba atitinkamais intervalais specialiai šiam tikslui nustatytu Radijo reglamente dažniu arba dažniais, taip pat turi perduoti šiuos duomenis apie sanitarinį transportą:
\n
a)sanitarinio transporto priemonės šaukinį;
\n
b)sanitarinio transporto priemonės buvimo vietą;
\n
c)sanitarinio transporto priemonių skaičių ir rūšį;
\n
d)maršrutą, kuriuo ketinama vykti;
\n
e)numatomą kelionės laiką ir išvykimo bei atvykimo laiką, atsižvelgiant į aplinkybes;
\n
f)kitą informaciją, pavyzdžiui, skrydžio aukštį, stebimus radijo dažnius, taip pat sutartines kalbas ir antrinio radiolokacinio sekimo sistemų darbo režimą bei kodus.
\n
3.Tam, kad būtų galima lengviau perduoti šio protokolo 22, 23 ir 25–31 straipsniuose nurodytus pranešimus, aukštosios susitariančiosios šalys, konflikto šalys arba viena konflikto šalis, veikdamos sutartinai arba pavieniui, gali remdamosi dažnių paskirstymo lentele Radijo ryšio reglamente, pridėtame prie Tarptautinės telekomunikacijų konvencijos, nustatyti ir išspausdinti pasirinktus nacionalinius dažnius, kuriais jos naudosis tokiems pranešimams perduoti. Apie šiuos dažnius reikia pranešti Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai laikantis procedūrų, kurias turi aprobuoti Pasaulinė administracinė radijo konferencija.
\n
9 STRAIPSNIS Elektroninis atpažinimas 1. Antrinio radiolokacinio sekimo sistema (SSR), kurios aprašymas pateikiamas 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagos konvencijos dėl tarptautinės civilinės aviacijos 10 priede ir nuolat taisomas, gali būti naudojama sanitariniam oro transportui atpažinti ir jo kursui stebėti. SSR darbo režimas ir kodas, skirti naudoti išimtinai sanitariniam oro transportui, turi būti nustatyti aukštųjų susitariančiųjų šalių, dalyvaujančių konflikte šalies ar vienos konflikto šalių, veikiančių sutartinai ar pavieniui, remiantis procedūromis, kurias rekomenduos Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija.
\n
2.Atpažinimui ir buvimo vietai nustatyti ginamos sanitarinio transporto priemonės gali naudoti standartinius aeronautikos radarų atsakiklius ir (arba) jūrų paieškos ir gelbėjimo radarų atsakiklius.
\n
Turi būti įmanoma ginamas sanitarinio transporto priemones atpažinti iš kitų laivų arba orlaivių, turinčių antrinio radiolokacinio sekimo sistemos radarus, naudojant radaro atsakiklio perduodamą kodą, t. y. 3/A moduliu, pritaikytu sanitarinio transporto priemonėms.
\n
Sanitarinio transporto priemonės perduodamas kodas turi būti kompetentingos valdžios institucijos priskirtas šiam transportui ir praneštas visoms konflikto šalims.
\n
3.Turi būti įmanoma ginamas sanitarinio transporto priemones atpažinti iš povandeninių laivų, naudojant atitinkamus povandeninius akustikos signalus, perduodamus sanitarinio transporto priemonių.
\n
Povandeninis akustikos signalas turi susidėti iš laivo šaukinio (arba kitos pripažintos sanitarinio transporto atpažinimo priemonės), prieš kurį morze perduodama viena grupė signalų YYY atitinkamu dažniu, t. y. 5 kHz.
\n
Konflikto šalys, norinčios naudoti aukščiau nurodytus povandeninius akustikos atpažinimo signalus, turi apie juos kuo skubiau informuoti susijusias šalis ir patvirtinti naudojamus dažnius, pranešdamos apie laivų ligoninių naudojimą.
\n
4.Dalyvaujančios konflikte šalys specialiu tarpusavio susitarimu gali sukurti savo panašią elektroninę sistemą sausumos sanitariniam transportui, sanitariniams laivams ir orlaiviams atpažinti.
\n
IV skirsnis
\n
RyŠiai 10 STRAIPSNIS Radijo ryšys 1. Šių taisyklių 8 straipsnyje nurodytas prioriteto signalas gali būti duodamas prieš atitinkamus medicinos dalinių ir transporto radijo pranešimus, laikantis Protokolo 22, 23 ir 25–31 straipsniuose numatytų procedūrų.
\n
2.Sanitarinio transporto priemonės, nurodytos ITU Radijo reglamento 40 (II skyrius, Nr. 3209) ir N 40 (III skyrius, Nr. 3214) straipsniuose taip pat gali perduoti pranešimus, naudodamos palydovines sistemas ir laikydamosios Radijo reglamento mobiliojo palydovinio ryšio paslaugoms 37, N 37 ir 59 straipsnių.
\n
11 STRAIPSNIS Tarptautinių kodų naudojimas Medicinos daliniai ir transportas taip pat gali naudoti Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytus kodus ir signalus. Šie kodai ir signalai turi būti naudojami laikantis minėtų organizacijų standartų, praktikos ir procedūrų.
\n
12 STRAIPSNIS Kitos ryšio priemonės Kai neįmanomas dvipusis radijo ryšys, gali būti naudojami signalai, numatyti Tarptautiniame signalų kodekse, patvirtintame Tarptautinės jūrų organizacijos, arba nurodyti 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagos konvencijos dėl tarptautinės civilinės aviacijos atitinkamame nuolat taisomame priede.
\n
13 STRAIPSNIS Skrydžio planai Susitarimai ir pranešimai apie skrydžio planus, nurodyti Protokolo 29 straipsnyje, turi būti formuluojami, kiek įmanoma laikantis procedūrų, kurias nustato Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija.
\n
14 STRAIPSNIS Signalai ir procedūros, naudojami sanitariniam oro transportui sulaikyti Jei sulaikantis orlaivis yra naudojamas skrendančiam sanitariniam orlaiviui atpažinti ar priversti jį nusileisti remiantis Protokolo 30 ir 31 straipsniais, įprastines vizualaus ir radijo sulaikymo procedūras, numatytas 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagos konvencijos dėl tarptautinės civilinės aviacijos 2 priede, kuris nuolat taisomas, turi taikyti sulaikantys ir sanitariniai orlaiviai.
\n
V skirsnis
\n
Civilinė gynyba 15 STRAIPSNIS Asmens pažymėjimas 1. Civilinės gynybos personalo asmens pažymėjimą, numatytą Protokolo 66 straipsnio 3 punkte, reglamentuoja atitinkamos šių taisyklių 2 straipsnio nuostatos.
\n
2.Civilinės gynybos personalo asmens pažymėjimas gali būti analogiškas 3 paveiksle nurodytam pavyzdžiui.
\n
3.Jei civilinės gynybos personalui leidžiama nešiotis lengvą asmeninį ginklą, asmens pažymėjime apie tai turi būti padarytas atitinkamas įrašas. (atskirame lape) PIRMOJI PUSĖ (Šalis ir valdžios institucija, išduodanti šį pažymėjimą) Civilinės gynybos personalo ASMENS PAŽYMĖJIMAS Pavardė Gimimo data (arba amžius) Asmens Nr. (jei yra) Šio pažymėjimo savininkas yra saugomas 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų ir jų Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolas) ir eina šias pareigas Išdavimo data Pažymėjimo Nr.
\n
Pažymėjimą išdavė: (Išdavusios valdžios institucijos parašas) Galioja iki ANTROJI PUSĖ ŪGIS AKIŲ SPALVA PLAUKŲ SPALVA Kitos skiriamosios žymės ar informacija Ginklai SAVININKO NUOTRAUKA Antspaudas Savininko parašas arba nykščio atspaudas, arba viena ir kita 3 pav. Civilinės gynybos personalo asmens pažymėjimo pavyzdys (dydis 74 mm x 105 mm) 16 STRAIPSNIS Tarptautinis skiriamasis ženklas 1. Civilinės gynybos tarptautinis skiriamasis ženklas, numatytas šio protokolo 66 straipsnio 4 punkte, yra lygiašonis mėlynas trikampis oranžiniame fone (4 pav.):
\n
4 pav. Mėlynas trikampis oranžiniame fone 2. Rekomenduojama, kad:
\n
a)mėlyno trikampio, pavaizduoto ant vėliavos, rankovės raiščio ar apsiausto, fonas būtų oranžinis;
\n
b)vienas iš trikampio kampų būtų nukreiptas vertikaliai aukštyn;
\n
c)nė vienas trikampio kampas neliestų oranžinio fono kraštų.
\n
3.Tarptautinis skiriamasis ženklas turi būti tokio dydžio, kokio reikia pagal aplinkybes. Kai įmanoma, jis turi būti iškabinamas ant plokščių paviršių arba ant vėliavų, matomų iš kiek įmanoma daugiau pusių ir iš kiek galima tolesnio atstumo. Vadovaujantis kompetentingos valdžios institucijos instrukcijomis, civilinės gynybos personalas privalo, kai tai įmanoma, nešioti galvos apdangalus ir drabužius su tarptautiniu skiriamuoju ženklu. Naktį arba kai matomumas ribotas, ženklas gali būti apšviestas arba šviesti pats; jis gali taip pat būti padarytas iš medžiagų, leidžiančių jį atpažinti techninėmis priemonėmis.
\n
VI skirsnis
\n
Įmonės ir įrenginiai, turintys pavojingos jėgos 17 STRAIPSNIS Specialus tarptautinis ženklas 1. Specialus tarptautinis ženklas įmonėms ir įrenginiams, turintiems pavojingos jėgos, žymėti, kaip numatyta Protokolo 56 straipsnio 7 punkte, yra trijų vienodo dydžio ryškiai oranžinės spalvos apskritimų, išdėstytų ant vienos ašies, grupė; atstumas tarp apskritimų turi būti lygus vienam spinduliui, kaip parodyta 5 paveiksle.
\n
2.Ženklas turi būti tokio dydžio, kokio reikia pagal aplinkybes. Ant plataus paviršiaus gali būti ženklų pritvirtinta tiek, kiek jų reikia pagal aplinkybes. Kai įmanoma, ženklas turi būti pritvirtintas prie plokščių paviršių ar ant vėliavų, kad būtų matomas iš kiek galima daugiau pusių ir iš kiek galima didesnio atstumo.
\n
3.Ant vėliavos atstumas tarp išorinių ženklo ribų ir greta esančių vėliavos šonų turi būti lygus vienam apskritimo spinduliui. Vėliava turi būti stačiakampio formos, o jos fonas – baltas.
\n
4.Naktį arba kai matomumas ribotas, ženklas gali būti apšviestas arba pats šviesti. Jis taip pat gali būti padarytas iš medžiagų, leidžiančių jį atpažinti techninėmis priemonėmis. ______________ ______________