{"html": "

nustatyti žuvų bendrijų parametrai (rūšinė sudėtis, pagrindinių verslinių rūšių biomasė, ilgio / amžiaus struktūra, jauniklių gausa) ne mažiau kaip 4 teritorijose atviroje jūroje, 1 kartą per 3 mėnesius Žemės ūkio ministerija 16.4. Atlikti žuvų užkrečiamųjų ligų monitoringą nustatytos žuvų ligos ne mažiau kaip 10 ežerų, ne mažiau kaip 12 upių, 1 kartą per metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija Tikslas:

\n
17.Vertinti, prognozuoti ir kontroliuoti didžiausią grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei keliančių nevietinių invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimą, prognozuoti pavojingiausių kraujasiurbių vabzdžių rūšių populiacijų gausumo protrūkius Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų duomenų apie grėsmingiausias invazinių augalų ir gyvūnų rūšis, leidžiančių įvertinti jų paplitimo Lietuvos teritorijoje mastą ne mažiau kaip 80 procentų Aplinkos ministerija Uždaviniai:
\n

17.1. Atlikti invazinių augalų rūšių monitoringą nustatyti populiacijos ir buveinės būklės demografiniai, morfologiniai parametrai ne mažiau kaip 40 vietų (ne mažiau kaip po 5 poligonus kiekvienai iš 8 stebimų rūšių), ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus Aplinkos ministerija 17.2. Atlikti invazinių gyvūnų rūšių monitoringą nustatyti kraujasiurbių mašalų populiacijų gausumo ir paplitimo parametrai ne mažiau kaip 4 teritorijose, ne rečiau kaip 2 kartus per metus Aplinkos ministerija nustatyti kaštoninių minakandžių gausumo ir paplitimo parametrai ne mažiau kaip 5 teritorijose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus įvertinti Ponto–Kaspijos vėžiagyvių, rainuotųjų vėžių ir kitų neseniai pastebėtų invazinių vandens gyvūnų rūšių plitimo vektoriai ir greitis, rūšinė sudėtis, gausumas ne mažiau kaip 7 vektoriuose (maršrutuose) (Nemunas, Neris, 5 kitų pagrindinių upių baseinuose), 1 kartą per 3 metus (pagal poreikį – rotaciniu principu) įvertinti Ponto–Kaspijos vėžiagyvių, kiniškųjų krabų ir kitų neseniai pastebėtų invazinių rūšių plitimo vektoriai ir greitis, rūšinė sudėtis, gausumas ne mažiau kaip 2 vektoriuose jūroje ir tarpiniuose vandenyse (Kuršių marios, Klaipėdos jūrų uosto akvatorija), ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus nustatyti kanadinių audinių gausumo ir paplitimo parametrai ne mažiau kaip 10 teritorijų, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus (derinant su ūdrų stebėjimais) EKOSISTEMŲ BŪKLĖS STEBĖJIMO SRITIS Tikslas:

\n
18.Vertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš Vakarų ir Vidurio Europos valstybių srautus, jų kaitą pagrindiniuose Lietuvos kraštovaizdžio tipuose, teršalų kaitą ir poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų būklei, išskiriant amonio išmetalų, jų srautų į ekosistemą ir transformacijų ypatumus bei galimą poveikį Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų duomenų apie oro užterštumą, iškritas ir jų poveikį pagrindinių maistinių ir užterštumo elementų balansui, taip pat apie biotos būklę, jos pokyčius, pagrindinius priežastinius ryšius ir lemiamus veiksnius ne mažiau kaip 80 procentų Aplinkos ministerija Uždaviniai:
\n

18.1. Atlikti oro ir kritulių sąlygiškai natūraliose ekosistemose monitoringą 18.2. Atlikti dirvožemio ir vandens būklės sąlygiškai natūraliose ekosistemose monitoringą atlikti fizikiniai ir meteorologiniai matavimai, saulės aktyvumo fizikiniai matavimai ne mažiau kaip 2 stotyse, nuolat Aplinkos ministerija atlikti oro cheminiai matavimai (įeina į foninį oro monitoringą) – sieros oksidų (SO2, SO42-), azoto dioksido (NO2), aerozolinių nitratų ir azoto rūgšties (NO3-+HNO3), aerozolinio amonio ir amoniako (NH3+NH4+), ozono (O3) kiekis ozonas – ne mažiau kaip 3 stotyse, nuolat, kiti parametrai – ne mažiau kaip 2 stotyse, kas savaitę atlikti kritulių cheminiai matavimai (įeina į foninį atmosferos kritulių monitoringą) – rūgštingumas; nustatytas ištirpusių nitratų (NO3-N) ir amonio (NH4-N), aerozolinio sulfato (SO4-S), chloro (Cl), šarminių metalų (K, Na, Ca, Mg) kiekis, specifinis elektros laidumas, šarmingumas (jeigu pH>5). Papildomai atlikti sunkiųjų metalų tyrimai iškritose ne mažiau kaip 2 stotyse, kas mėnesį nustatyti dirvožemio rūgštingumo, agrocheminiai, fiziniai ir dirvodaros procesų parametrai ne mažiau kaip 2 stotyse, 1 kartą per 5 metus Aplinkos ministerija nustatyti dirvožemio vandens rūgštingumo parametrai, teršalų ir bioelementų koncentracija ne mažiau kaip 2 stotyse, sunkieji metalai – 3 kartus per metus; kiti parametrai – kas mėnesį nustatyti gruntinio vandens rūgštingumo ir dirvodaros procesų greičio parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija ne mažiau kaip 2 stotyse, sunkieji metalai – 3 kartus per metus; kiti parametrai – kas 2 mėnesiai nustatyti upelių vandens rūgštingumo ir debito parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija ne mažiau kaip 2 stotyse, sunkieji metalai – 3 kartus per metus; kiti parametrai – kas mėnesį nustatyti upelių bentofaunos rūšinės sudėties parametrai; rūšių tankumo parametrai; biomasė, pagrindinės upelių mikrobuveinės ne mažiau kaip 2 stotyse, 2 kartus per metus (pavasarį ir rudenį) kas 5 metai 18.3. Atlikti augalijos būklės sąlygiškai natūraliose ekosistemose monitoringą nustatyti lapijos fiziniai parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija ne mažiau kaip 2 stotyse, 1 kartą per metus Aplinkos ministerija nustatyti nuokritų fiziniai parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija, nuokritų destrukcijos greitis ne mažiau kaip 2 stotyse, nuokritų kiekis – kas mėnesį, cheminiai matavimai – kasmet, destrukcija – 1 kartą per 5 metus atlikti sumedėjusios augalijos medžių būklės stebėjimai ir nustatyti medžių pažeidimų ir lajos būklės parametrai

\n

ne mažiau kaip 2 stotyse, 1 kartą per metus atlikti medynų vystymosi eigos stebėjimai ir nustatyti medžių iškritimo, atsikūrimo ir prieaugio parametrai ne mažiau kaip 2 stotyse, 1 kartą per 5 metus; fotosintetiškai aktyvi saulės spinduliuotė – kasmet nustatyta medynų biomasė ir atlikti bioelementų kiekio matavimai, nustatyti rūšinės sudėties, amžiaus ir tankumo parametrai ne mažiau kaip 2 stotyse, 1 kartą per 5 metus atlikti žolinės augalijos stebėjimai (rūšinės įvairovės, dažnumo ir padengimo parametrai) ir atlikti sunkiųjų metalų kiekio samanose matavimai ne mažiau kaip 2 stotyse, 1 kartą per 5 metus baseine (kasmet intensyvaus stebėjimo laukeliuose); sunkieji metalai samanose – 1 kartą per 5 metus nustatyti epifitinių kerpių rūšinės įvairovės, gausumo ir būklės bei bendrijų vystymosi parametrai ne mažiau kaip 2 stotyse, rūšinė įvairovė, gausumas ir būklė – 1 kartą per 5 metus; bendrijos vystymasis – kasmet nustatyti sausumos žaliadumblių gausumo parametrai ne mažiau kaip 2 stotyse, kasmet Tikslas:

\n
19.Vidurio, Vakarų ir Pietryčių Lietuvos regionuose vertinti išnešamų iš agroekosistemų maistinių medžiagų kiekį, ūkininkavimo upių baseinų teritorijoje poveikį vandens telkiniams, nustatyti taršos šaltinius ir parinkti veiksmingiausias priemones žemės ūkio taršai mažinti Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų duomenų apie išnešamų iš agroekosistemų maistinių medžiagų kiekį, ūkininkavimo upių baseinų teritorijoje poveikį vandens telkiniams, sudarančių sąlygas parinkti aplinkosaugos priemones agroekosistemų komponentams, ypač vandens telkiniams, apsaugoti nuo neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio ne mažiau kaip 80 procentų Aplinkos ministerija Uždavinys:
\n

19.1. Atlikti agroekosistemų monitoringą nustatyti upelių ir drenažo sistemų debitai ne mažiau kaip 1 teritorijoje, ne mažiau kaip 14 stebėjimo vietų, upelių debitas – kiekvieną parą, drenažo – ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį kasmet, jeigu yra nuotėkis Aplinkos ministerija nustatytas upelio vandenyje bendrasis azotas (Nb), bendrasis fosforas (Pb), nitratinis azotas (NO3-N), amonio azotas (NH4-N), fosfatinis fosforas (PO4-P), biocheminis deguonies suvartojimas per 7 dienas (BDS7) iš viso 3 teritorijose: upelių – ne mažiau kaip 3 vietose, drenažo sistemų – ne mažiau kaip 17 vietų, gyventojų šuliniuose – ne mažiau kaip 5 vietose, ne rečiau kaip 12 kartų per metus (kartą per mėnesį, jeigu yra nuotėkis) kasmet nustatytas krituliuose bendrasis azotas (Nb), bendrasis fosforas (Pb), nitratinis azotas (NO3-N), amonio azotas (NH4-N), fosfatinis fosforas (PO4-P) ne mažiau kaip 3 teritorijose, 1 kartą per mėnesį kasmet nustatyta kiekvieno dirvožemio tipo mechaninė sudėtis, įvertintos maistinių medžiagų atsargos ne mažiau kaip 3 teritorijose, ne mažiau kaip 12 stebėjimo vietų, 1 kartą per 5 metus įvertintas žemės naudojimas (pasėlių struktūra, tręšimas, derliaus, gyvulių tankio ir mėšlo tvarkymas) ir natrio, fosforo, kalio (NPK) balansas atskiriems sėjomainos laukams ir visam baseinui ne mažiau kaip 3 teritorijose, ne mažiau kaip 12 stebėjimo vietų, 1 kartą per metus KRAŠTOVAIZDžio būklės stebėjimo SRITIS Tikslas:

\n
20.Nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais nustatyti žemės dangos klasių pokyčius, analizuoti jų teritorinį pasiskirstymą ir nustatyti kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnį nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu įvertinti kraštovaizdžio struktūros pokyčiai nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais, sudarant sąlygas teritorijoms planuoti, siektiniems kraštovaizdžio kokybės tikslams nustatyti, kraštovaizdžio struktūros pokyčių pasekmes geosistemų stabilumui prognozuoti ir kraštovaizdžio degradacijos tendencijas vertinti ne rečiau kaip 1 kartą per Programos įgyvendinimo laikotarpį Aplinkos ministerija Uždaviniai:
\n

20.1. Atlikti kraštovaizdžio struktūros pokyčių nacionaliniu ir regionų lygiais monitoringą Corine LandCover duomenų, palydovinių vaizdų analizės (M1:100 000) pagrindu nustatytas 44 žemės dangos klasių užimamas plotas (hektarais, procentais), jo pokyčiai (hektarais, procentais) ir išanalizuotas žemės dangos klasių teritorinis pasiskirstymas, kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis visoje teritorijoje, ne mažiau kaip 7 žemėvaizdžių tipuose nacionaliniu ir regionų lygiais, 1 kartą per 5 metus Aplinkos ministerija 20.2. Atlikti kraštovaizdžio struktūros pokyčių vietos lygiu monitoringą Corine LandCover duomenų, palydovinių vaizdų, ortofotografinių planų, žemės fondo duomenų analizės pagrindu nustatytas 32 žemės dangos klasių užimamas plotas (hektarais, procentais), jo pokyčiai (hektarais, procentais) ir išanalizuotas žemės dangos klasių teritorinis pasiskirstymas, kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis ne mažiau kaip 100 etalonų (teritorijų), 1 kartą per 5 metus Aplinkos ministerija Tikslas:

\n
21.Įvertinti vandenų ir grunto pernašą priekrantėje, paplūdimių būklę ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, apie krantų pokyčius pajūrio probleminiame areale ne mažiau kaip 90 procentų Aplinkos ministerija Uždavinys:
\n

21.1. Atlikti krantų pokyčių monitoringą nustatytas vandens lygis, bangavimo elementai žemyno jūrinė pakrantė: vandens lygis – ne mažiau kaip 2 stebėjimo vietos (Klaipėdos sąsiauris – uosto vartai, Palangos tiltas), bangavimo elementai – ne mažiau kaip 2 stebėjimo vietos (ties Klaipėda, ties Palanga), kiekvieną dieną ištisus metus; Kuršių marių vakarinė ir rytinė pakrantė: ne mažiau kaip 3 stebėjimų vietos (Juodkrantė, Nida, Ventė), kiekvieną dieną ištisus metus Aplinkos ministerija nustatyta vėjo kryptis ir greitis, oro temperatūra žemyno jūrinė pakrantė: ne mažiau kaip 1 stebėjimo vieta (ties Klaipėda), kiekvieną dieną ištisus metus įvertinta vandens srovės kryptis ir greitis bei nešmenų srautai grunto pernašai priekrantėje nustatyti žemyno jūrinė priekrantė: ne mažiau kaip 1 stebėjimo vieta (nuo Palangos tilto vakarinės pusės), 1 kartą per mėnesį, vyraujant įvairioms vėjo kryptims ir greičiams atlikti grunto granuliometrinės sudėties tyrimai intensyviausiai lankomuose paplūdimiuose ir intensyviai ardomose kranto zonose, 1 kartą per 3 metus, paplūdimio maitinimo smėliu vietose (prieš maitinimą ir po maitinimo) įvertinti paplūdimių ir krantų ardos ar sąnašavimo pokyčiai išilgai jūros ir marių krantų žemyno jūrinė pakrantė: Būtingės geomorfologinis draustinis, 1,9 kilometro – ne mažiau kaip 4 profiliai Šventosios rekreacinė zona, 8 kilometrai – ne mažiau kaip 15 profilių, Palangos rekreacinė zona, 10,2 kilometro – ne mažiau kaip 31 profilis, Pajūrio regioninis parkas, 12,3 kilometro – ne mažiau kaip 33 profiliai, Girulių rekreacinė zona, 1,4 kilometro – ne mažiau kaip 4 profiliai, Melnragės rekreacinė zona, 3,5 kilometro – ne mažiau kaip 13 profilių, Klaipėdos uosto zona, 0,5 kilometro – ne mažiau kaip 2 profiliai. Tyrimai atliekami 1 kartą per 3 metus ir pakartotinai po stiprių audrų;

\n

Kuršių nerijos jūrinė pakrantė: Kopgalio zona, 2,3 kilometro – ne mažiau kaip 6 profiliai, Smiltynės zona, 4,6 kilometro – ne mažiau kaip 7 profiliai, Lapnugario kraštovaizdžio draustinio zona, 11,8 kilometro – ne mažiau kaip 16 profilių, Juodkrantės zona, 4,2 kilometro – ne mažiau kaip 9 profiliai, Naglių rezervato zona, 9,4 kilometro – ne mažiau kaip 16 profilių, Pervalkos zona, 2 kilometrai – ne mažiau kaip 4 profiliai, Karvaičių kraštovaizdžio draustinio zona, 10 kilometrų – ne mažiau kaip 20 profilių, Nidos zona, 3,5 kilometro – ne mažiau kaip 8 profiliai, Grobšto rezervato zona, 1,3 kilometro – ne mažiau kaip 3 profiliai. Tyrimai atliekami 1 kartą per 3 metus ir pakartotinai – po stiprių audrų;

\n

Kuršių marių vakarinė pakrantė: Lapnugario kraštovaizdžio draustinio zona, 14,2 kilometro – ne mažiau kaip 10 profilių, Naglių rezervato zona, 11,3 kilometro – ne mažiau kaip 12 profilių, Karvaičių kraštovaizdžio draustinio zona, 17,1 kilometro – ne mažiau kaip 22 profiliai, Parnidžio kraštovaizdžio draustinio – Grobšto rezervato zona, 2,8 kilometro – ne mažiau kaip 3 profiliai. Tyrimai atliekami 1 kartą per 3 metus ir pakartotinai – po stiprių audrų; Kuršių marių rytinė pakrantė: Smeltės pusiasalio zona, 1 kilometras – ne mažiau kaip 2 profiliai, Nemuno deltos regioninis parkas, 0,1 kilometro – ne mažiau kaip 1 profilis. Tyrimai atliekami tik ypatingais atvejais, po labai stiprių uraganinių vėjų; ties ypač ardomais krantais: Būtinge – 1 kilometro, Palanga – 3 kilometrų, Plaže – 2,5 kilometro, Karkle – 2 kilometrų, Melnrage–Giruliais – 5,5 kilometro, Kopgaliu–Smiltyne – 7 kilometrų, Nida – 5 kilometrų ruože – matavimai atliekami 1 kartą per metus ir po stiprių audrų nustatyta specifinė augalija, sauganti krantus nuo išpustymo ir nuardymo visuose ruožuose, kuriuose atliekami krantų pokyčių tyrimai, 1 kartą per 6 metus (vasaros pabaiga, rudens pradžia) atlikti batimetriniai matavimai žemyno jūrinėje priekrantėje: ne mažiau kaip 7 stebėjimo vietos (Šventosios zona – ne mažiau kaip 1 profilis, Palangos zona – ne mažiau kaip 3 profiliai, Pajūrio regioninio parko zona – ne mažiau kaip 1 profilis, Girulių rekreacinė zona – ne mažiau kaip 1 profilis, I–II Melnragės rekreacinė zona – ne mažiau kaip 1 profilis);

\n

Kuršių nerijos jūrinėje priekrantėje: ne mažiau kaip 5 stebėjimo vietos (Kopgalio zona – ne mažiau kaip 1 profilis, Smiltynės zona – ne mažiau kaip 1 profilis, Juodkrantės zona – ne mažiau kaip 1 profilis, Pervalkos zona – ne mažiau kaip 1 profilis, Nidos zona – ne mažiau kaip 1 profilis). Matavimai atliekami 1 kartą per metus (ir po stiprių audrų), iki 20 metrų gylio izobatos. Paplūdimio maitinimo smėliu vietose atlikti matavimus prieš maitinimą ir po jo Tikslas:

\n
22.Stebėti valstybinių parkų kraštovaizdžio būklę, vertinti žemėnaudos kaitą, pažeistų ir atkurtų teritorijų plotus, nustatyti paveldo objektų būklę, įvertinti lankomų teritorijų apkrovas ir poveikį joms, nustatyti teritorijų pritaikymo lankymui laipsnį visuose valstybiniuose parkuose ir rezervatuose surenkama patikimų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, metinių duomenų apie natūralių procesų ir antropogeninių apkrovų kraštovaizdžio elementams pokyčius, leidžiančių parinkti veiksmingas saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemones ne mažiau kaip 90 procentų Aplinkos ministerija Uždavinys:
\n

22.1. Atlikti valstybinių parkų kraštovaizdžio monitoringą atlikta kraštovaizdžio erdvių fotofiksacija (vienetais) pasirinktose ne mažiau kaip 2 vietose (didesnę kraštovaizdžio įvairovę turinčiuose valstybiniuose parkuose – ne mažiau kaip 3 vietose) ne mažiau kaip 1 kartą per metus, kasmet Aplinkos ministerija nustatytas įveistų miškų plotas (hektarais) ne rečiau kaip1 kartą per metus, kasmet nustatytas sodybų miesteliuose, kaimuose ir viensėdžiuose skaičius (vienetais) ne rečiau kaip 1 kartą per metus, kasmet nustatytas pažeistų teritorijų plotas (hektarais) ne rečiau kaip 1 kartą per metus, kasmet nustatytas atkurtų (renatūralizuotų) teritorijų skaičius (vienetais) ir plotas (hektarais) ne rečiau kaip 1 kartą per metus, kasmet nustatytas aplinką darkančių (apleistų, nenaudojamų, kitokių) ir pašalintų statinių skaičius (vienetais) ne rečiau kaip 1 kartą per metus, kasmet nustatytas savavališkų statybų ir kitų kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų pažeidimų skaičius (vienetais) ne rečiau kaip 1 kartą per metus, kasmet nustatytas gamtos stichijos paveiktų teritorijų skaičius (vienetais) ir plotas (hektarais) prireikus atliktas gamtos paveldo objektų skaičius (vienetais) ir jų būklės įvertinimas ne rečiau kaip 1 kartą per metus, kasmet įvertinta lankymo apkrova (lankytojų kiekio ir lankymo pobūdžio kaita) pritaikytose lankymui vietose – ne mažiau kaip 2 kartus vasaros sezono metu, lankytojų centruose, gamtos mokyklose, ekologinio švietimo centruose ir kitose lankytojų švietimo įstaigose – ištisus metus įvertintas lankytojų poveikis ekologiniu požiūriu jautriausioms valstybinių parkų dalims ne mažiau kaip 2 kartus pasirinktose vietose vasaros sezono metu nustatytas lankymui pritaikytų objektų skaičius (vienetais) ir plotas (hektarais) ne rečiau kaip 1 kartą per metus, kasmet įvertinta fizinių ir juridinių asmenų teikiamų lankytojams pažintinio turizmo ir kitų paslaugų spektro kaita (vienetais) ne rečiau kaip 1 kartą per metus Tikslas:

\n
23.Inventorizuoti naujas smegduobes regionų lygiu Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone, įvertinti klimato kaitos įtaką gipso cheminės denudacijos intensyvumui, karstinių procesų aktyvumui ir kraštovaizdžio pokyčiams surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, inventorizuojant smegduobes ir nustatant gipso denudacijos intensyvumą ir jo kaitą ne mažiau kaip 90 procentų Aplinkos ministerija Uždavinys:
\n

23.1. Atlikti Šiaurės Lietuvos karstinio rajono kraštovaizdžio būklės ir gipso cheminės denudacijos monitoringą įvertinti smegduobių morfometriniai duomenys, smegduobių užimamas plotas (kv. kilometrais?) ir jo pokyčiai (kv. kilometrais?) labiausiai sukarstėjusiose teritorijose smegduobės ne mažiau kaip 2 labiausiai sukarstėjusiuose plotuose Biržų regioninio parko teritorijoje (Karajimiškio ir Mantagailiškio kaimų apylinkėse) – 2 kartus per metus, kasmet (II ir IV ketvirčiais); visame karstiniame rajone smegduobių inventorizacija – 1 kartą per metus, kasmet Aplinkos ministerija nustatytas gipso, išnešamo su karstinių indikatorinių upių nuotėkiu (kub. metrais 1-ame kv. kilometre per metus), kiekis ne mažiau kaip 8 vietose, vandens mėginiai cheminei analizei – kasmet 2 kartus per ketvirtį; upių nuotėkis ir vandens lygis – kasdien ____________________ 1 Meteorologiniai parametrai: oro temperatūra, vėjo greitis, vėjo kryptis, santykinis drėgnumas, atmosferos slėgis.

\n

2 PAA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai): benzo(a)pirenas B(a)P, benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, dibenz(a,h)antracenas.

\n

3 Ozono pirmtakai: pagal Direktyvos 2008/50/EB X priedo B dalyje nurodytų rekomenduojamų matuoti lakiųjų organinių junginių sąrašą.

\n

4 Bendrieji duomenys: Baltijos jūroje ir tarpiniuose (įskaitant labai pakeistą vandens telkinį – Klaipėdos sąsiaurį) vandenyse – skaidrumas, temperatūra, prisotinimas deguonies, druskingumas, pH, maistingosios medžiagos (bendrasis azotas, amonio azotas, nitratai, nitritai, bendrasis fosforas, fosfatai, silicis); ežeruose ir tvenkiniuose (įskaitant ežerus ir tvenkinius, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ir karjerus) – skaidrumas, temperatūra, pH, skendinčios medžiagos, spalva, prisotinimas deguonies, šarmingumas, savitasis elektros laidis, maistingosios medžiagos (bendrasis azotas, amonio azotas, nitratai, nitritai, bendrasis fosforas, fosfatai, silicis), biocheminis deguonies suvartojimas per 7 dienas, kalcis, geležis; upėse (įskaitant upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių ir kanalų) – temperatūra, skendinčios medžiagos, spalva, prisotinimas deguonies, savitasis elektros laidis, pH, šarmingumas, maistingosios medžiagos (bendrasis azotas, amonio azotas, nitratai, nitritai, bendrasis fosforas, fosfatai), organinės medžiagos (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 dienas, bichromatinė oksidacija, visuminis organinis anglingumas), kalcis.

\n

5 Prioritetinės medžiagos: nurodytos Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr. 83-3473; 2010, Nr. 59-2938) (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas) 1 ir 2 priedo A dalyje.

\n

6 Metalai: nurodyti Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B1 dalyje.

\n

7 AKS – Nuotekų tvarkymo reglamento 1 ir 2 prieduose ir 8.2.2 punkte nustatyti aplinkos kokybės standartai.

\n

8 Šiose buveinėse (6430 ir 6450) papildomai stebimi fizinę aplinką formuojantys gamtiniai veiksniai.

\n

9 Šiose buveinėse (*9080, 91D0, *91E0 ir 91F0) papildomai stebimas hidrologinis režimas. _________________

", "next": 0}