Direktyvoje yra nustatyti du sąrašai tam tikrų medžiagų, parinktų remiantis jų toksiškumu, patvarumu ir biologiniu kaupimusi. Į pirmąjį sąrašą neįeina medžiagos, kurios biologiškai yra nekenksmingos arba greitai virsta biologiškai nekenksmingomis medžiagomis. Į antrąjį sąrašą įeina medžiagos, turinčios žalingą poveikį vandenims, kurį galima apriboti tam tikra teritorija ir kuris priklauso nuo tų vandenų, į kuriuos tokios medžiagos patenka, ypatybių ir vietos.
\n
2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/113/EB dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės. Įsigaliojo nuo 2007-01-16 Direktyva reglamentuoja vandens, kuriame veisiasi vėžiagyviai, kokybę. Direktyva taikoma tiems pakrančių ir sūriems vandenims, kuriuos valstybės narės priskiria vandenims, kuriems reikalinga apsauga arba kokybės pagerinimas, kad būtų palaikoma vėžiagyvių gyvybė ir prieauglis. Direktyvoje yra nustatytos į šiuos vandenis išleidžiamo vandens parametrų normos, kurios nurodytos Direktyvos I priede.
\n
Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2004, Nr. 73-2528) Įstatymas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie valdo, naudoja ar saugo Lietuvos Respublikoje esančius vandens telkinius ir juose esantį vandenį nepaisant jų paskirties bei nuosavybės formų. (2 str.) Įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant gamtinėje aplinkoje esantį vandenį. (1 str. 1 d.) Grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimai LAND 9-2002, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 611 (Žin., 2002, Nr. 119-5368; 2005, Nr. 48-1592) Normatyvas nustato grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais didžiausią leidžiamą lygį, kurį viršijus būtina užteršimą sumažinti iki lygio, atitinkančio šiame normatyve nustatytus reikalavimus, arba jį izoliuoti. (1 p.) Vandensaugos tikslų nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179; 2009, Nr. 74-3029) Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkoje apibrėžiami bendrieji principai vandens telkinių ir juose esančio vandens būklei ir vandensaugos tikslams bei jų pasiekimo terminams nustatyti. Dokumentas reglamentuoja paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklei klasifikuoti naudojamus kokybės elementus ir juos apibūdinančius rodiklius, paviršinių bei požeminių vandens telkinių būklės ir dirbtinių bei labai pakeistų vandens telkinių ekologinio potencialo klasių bendruosius požymius.
\n
Paviršinių vandens telkinių naudojimo geriamajam vandeniui išgauti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. D1-211 (Žin., 2004, Nr. 71-2486) Dokumentas nustatyto kokybės reikalavimus, kuriuos turi atitikti paviršinių vandens telkinių vanduo, išgaunamas arba numatomas išgauti geriamajam vandeniui ruošti, siekiant užtikrinti tokių telkinių apsaugą, būklės gerinimą ir kokybės stebėseną.
\n
Visi paviršiniai vandens telkiniai, kurių vanduo naudojamas arba numatomas naudoti geriamajam vandeniui ruošti, pagal jų būklės atitiktį šio tvarkos aprašo priede nustatytoms privalomoms kokybės vertėms turi būti priskirti kategorijai A1, A2 arba A3. (2 p.) Kiekvieno kuriai nors kategorijai priskirto paviršinio vandens telkinio kokybė turi atitikti Tvarkos aprašo priede atitinkamai kategorijai nustatytas privalomas vandens fizinių, cheminių ir mikrobiologinių elementų parametrų vertes. (7 p.) Paviršinių vandens telkinių tipų aprašas, Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašas ir Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 (Žin., 2005, Nr. 69-2481; 2007, Nr. 35-1287) Dokumente nurodyti tipų, rodiklių ir kriterijų aprašai, kuriais turi būti vadovaujamasi nustatant paviršinių vandens telkinių etalonines sąlygas, sudarant vandens telkinių būklės klasifikavimo sistemas ir išskiriant dirbtinius, labai pakeistus ir rizikos vandens telkinius.
\n
Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 (Žin., 2006, Nr. 5-159) Dokumente nustatytos vandens kokybės rodiklių ribinės vertės, kurias turi atitikti lašišinių, karpinių, potencialiai lašišinių ir kitų vandens telkinių kokybė. Šis aprašas nustato kriterijus, pagal kuriuos įvertinama, ar lašišinis arba karpinis vandens telkinys laikomas atitinkančiu šio aprašo reikalavimus. Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams, karpiniams ar potencialiai lašišiniams vandens telkiniams, sąrašas patvirtintas aplinkos ministro 2002-07-10 įsakymu Nr. 362.
\n
Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 20-2005 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. D1-575 (Žin., Nr. 142-5135) Dokumentas reguliuoja dumblo naudojimą žemės ūkyje, energetinių kultūrų auginimui ir pažeistų teritorijų (karjerų, išeksploatuotų durpynų, uždaromų sąvartynų, kelių sankasų ir pan.) rekultivavimui taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis dirvožemiui, augmenijai, gyvūnams ir žmonėms. Dokumentas reglamentuoja apribojimų dumblo panaudojimui taikymą priklausomai nuo to, kokiai klasei (pagal mikrobiologinius-parazitologinius parametrus) ir kategorijai (pagal sunkiųjų metalų koncentraciją) priskiriamas dumblas.
\n
Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 (Žin., 2006, Nr. 99-3852, Nr. 107; 2008, Nr. 36-1317) Dokumento paskirtis – reglamentuoti buitinių nuotekų ir pagal sudėtį joms analogiškų gamybinių, komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas iki 2000 GE, ir paviršinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas iki 50 l/s, taikymą (projektavimą, tiekimą, statybą, paleidimą, naudojimą, kontrolę). (1 p.) Reglamentas taikomas nuotekų valymo įrenginių statybos dalyviams, valymo įrenginių ir jų elementų tiekėjams, valymo įrenginių valdytojams ir naudotojams, valymo įrenginių taikymą kontroliuojantiems asmenims. (2 p.) Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr. 83-3473) Dokumentas nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Reglamento 1-me ir 2-me prieduose nurodomos prioritetinių pavojingų medžiagų bei pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų didžiausios leidžiama koncentracija ir ribinė koncentracija nuotekose, išleidžiamose į gamtinę aplinką, ir gamtiniuose paviršinio vandens telkiniuose.
\n
Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594) Dokumente nustatomi pagrindiniai aplinkosauginiai reikalavimai paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. (1 p.) Į aplinką išleidžiamose paviršinėse nuotekose teršalų didžiausia leistina koncentracija nustatoma taip, kad nebūtų viršyti aplinkos kokybės standartai vandens telkinyje, į kurį patenka nuotekos.
\n
Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194) Higienos normoje apibrėžti geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimai. Šis dokumentas reglamentuoja saugos ir kokybės mikrobinius bei toksinius (cheminius) ir indikatorinius rodiklius. _________________ Dokumento „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Vandens telkinių apsauga APR-VTA 10“ 2 priedas LITERATŪRA 1. A Guideline for Maintenance and Service of Unpaved Roads, Choctawhatchee, Pea and Yellow Rivers Watershed Management Authority – 2000.
\n
2.Apsauginių kelių želdinių įveisimo ir priežiūros rekomendacijos. Lietuvos žemės ūkio universitetas, Ekologijos katedra – 1998.
\n
3.Design Manual for Roads and Bridges. UK Highways Agency – 2009.
\n
4.Gesford A. L., Anderson J. A. and P.E. Environmentally Sensitive Maintenance for Dirt and Gravel Roads – US, 2007.
\n
5.Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322).
\n
6.Maine Erosion and Sediment Control Best Management Practice. Bureau of Land and Water Quality Maine Department of Environmental Protection – 2003.
\n
7.National Pollutant Discharge Elimination System (NPDES). US Environment Protection Agency – 2006.
\n
8.Priority Substances List Assessment Report. Road Salts. Canadian Environmental Protection Act – Canada, 1999.
\n
9.Road Design Manual, Uniform Design Guidelines for Mn/DOT Projects. Minnesota Department of Transportation – 2003.
\n
10.Roads and the environment: a Handbook. Impact of water resources http://siteresources.worldbank.org/INTTRANSPORT/Resources/336291-1107880869673/chap_8.pdf 11. Robertson M. Applying Water Sensitive Road Design Guidelines. VicRoads – Australia, 2007.
\n
12.Santhalingam S. V. Highway Drainage Systems. Lecture papers, Highways Agency – London 1999.
\n
13.Statybos taisyklės 8871063.01:2002 „Automobilių kelių apvalių gelžbetoninių vandens pralaidų kartotiniai konstrukciniai sprendiniai“, 2 priedas, XVIII dalis „Liūčių debitai iš mažų baseinų“. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos – Vilnius, 2002.
\n
14.Statybos taisyklės 8871063.02:2003 „Automobilių kelių stačiakampių gelžbetoninių vandens pralaidų kartotiniai konstrukciniai sprendiniai“. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos – Vilnius, 2003.
\n
15.Strenghtening Silt Fence, straipsnis iš „Watershed Protection Techniques“.
\n
16.Statybos rekomendacijos R 33-02 „Automobilių kelių inžineriniai geologiniai tyrinėjimai“. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos – Vilnius, 2002.
\n
17.Statybos techninis reglamentas STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 319 (Žin., 2001, Nr. 53-1899).
\n
18.„Urban Stormwater: Best Practice Environmental Management Guidelines“, CSIRO publishing, 2006. _________________ Dokumento „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Vandens telkinių apsauga APR-VTA 10“ 3 priedas ILIUSTRACIJOS, SCHEMOS, TAIKYMO PAVYZDŽIAI (pav.) 1 pav. Gruntinio vandens lygio pokytis nutiesus kelią (2 priedas[10]) (pav.) 2 pav. Upės baseino hidrologiniai pokyčiai (2 priedas[10]) (pav.) 3 pav. Poveikio aplinkai pavyzdys, nutiesus kelią ir pasikeitus paviršinio ir gruntinio vandens hidrologiniam režimui (2 priedas[10]) (pav.) (pav.) (pav.) a b c a reguliuoti natūralias upes ar keisti jų vagą yra draudžiama b didesnius upių vingius rekomenduojama aplenkti c jei neįmanoma aplenkti vingių, rekomenduojama statyti tiltą ar estakadą 4 pav. Rekomendacijos planuojant kelio trasą per upę (pav.) 5 pav. Pasėjus žolę, šlaito paviršius mulčiuotas medžio žievės sluoksniu (2 priedas[7]) (pav.) 6 pav. Šlaito apsaugai naudojamas geotinklas (2 priedas[7]) (pav.) 7 pav. Šieno ar šiaudų ryšulių užtvaros įrengimo schema (2 priedas [7]) (pav.) 8 pav. Šieno ar šiaudų užtvaros netinka koncentruotiems nuotekų srautams stabilizuoti (2 priedas [1]) (pav.) 9 pav. Tinkamai įrengta šiaudų ryšulių užtvara (2 priedas [1]) (pav.) 10 pav. Geotekstilės užtvaros įrengimo schema (2 priedas [1]) (pav.) 11 pav. Geotekstilės užtvaros taikymo pavyzdžiai (2 priedas [1]) (pav.) 12 pav. Netinkamai įtvirtinta geotekstilės užtvara (2 priedas [1]) (pav.) 13 pav. Užtvara iš žabinių (2 priedas [7]) (pav.) 14 pav. Geotekstilės užtvaros apsaugo upės vagą nuo užnešimo dumblu (2 priedas [11]) (pav.) 15 pav. Šiaudų rulonai panaudoti grioviu tekančioms nuotekoms apvalyti (2 priedas [1]) (pav.) 16 pav. Laikina dumblo gaudyklė (2 priedas [7]) (pav.) 17 pav. Dumblo sėsdinimo rezervuaro schema (2 priedas [1]) (pav.) 18 pav. Laikinas dumblo sėsdinimo rezervuaras (2 priedas [7]) (pav.) 19 pav. Tipinių pralaidų ištekamųjų antgalių pavyzdžiai (2 priedas [4]) (pav.) 20 pav. Metalinis platėjantis plastikinės vamzdinės pralaidos antgalis (2 priedas [4]) (pav.) 21 pav. Armuoto nuotekų srauto slopintuvo įrengimo schema (2 priedas [1]) (pav.) 22 pav. Armuoto nuotekų srauto slopintuvo, įrengto ties pralaidos ištekėjimo antgaliu, pavyzdys (2 priedas [11]) (pav.) 23 pav. Pagilinto srautą stabilizuojančio baseino schema (2 priedas [1]) (pav.) 24 pav. Srautą stabilizuojančio baseino su užtvanka schema (2 priedas [1])
\n
(pav.) 25 pav. Srautą stabilizuojančio baseino su iš akmenų suklota užtvanka pavyzdys (2 priedas [1]) (pav.) 26 pav. Vandens surenkamojo šulinio pavyzdys (2 priedas [1]) (pav.) 27 pav. Šulinys su nuotaku viršutinėje dalyje (2 priedas [12]) (pav.) 28 pav. Bordiūras ir nuotekų surinkimo šulinys (2 priedas [12]) (pav.) 29 pav. Šulinys su nuotaku apatinėje dalyje (2 priedas [3]) (pav.) 30 pav. Betono danga sutvirtintas išilginis paviršinių nuotekų nuleidimo latakas (2 priedas [12]) (pav.) 31 pav. Išilginio betoninio latako įrengimo schema (2 priedas [12]) (pav.) 32 pav. Išilginio žolėto latako pavyzdys (2 priedas [3]) (pav.) 33 pav. Parabolės profilio šoninio kelio griovio pavyzdys (2 priedas [7]) (pav.) 34 pav. Lėkštų žolėtų kelio griovių įrengimo pavyzdžiai (2 priedas [7, 11]) (pav.) 35 pav. Infiltracinio šulinio schema (2 priedas [3]) (pav.) 36 pav. Infiltracinės tranšėjos schema (2 priedas [3]) (pav.) 37 pav. Infiltracinio baseino schema (2 priedas [3]) (pav.) 38 pav. Konstrukcijos, skirtos nukreipti vandens perteklių į papildomą tvenkinį, pavyzdys (2 priedas [3]) (pav.) 39 pav. Dirbtinės šlapžemės schema (2 priedas [3]) (pav.) 40 pav. Drėgnojo tvenkinio schema (2 priedas [3]) (pav.) 41 pav. Tinkamai (kairėje) ir netinkamai (dešinėje) integruoto kraštovaizdyje tvenkinio pavyzdys (2 priedas [3]) (pav.) Stačiakampio formos tvenkinys (pav.) Netaisyklingos formos tvenkinys (pav.) Pailgintas tvenkinys (pav.) Tarp įtekėjimo ir ištekėjimo vietų įrengta sala 42 pav. Srauto trajektorijos tvenkinyje pailginimo būdai (2 priedas [3]) (pav.) (pav.) a b 43 pav. Stabilizuojančio tvenkinio (a) ir sėsdinimo tvenkinio (b) pavyzdžiai (2 priedas [3]) (pav.) 44 pav. Mišrios paviršinių nuotekų valymo sistemos tvenkinys – šlapžemė pavyzdys (2 priedas [3]) (pav.) 45 pav. Tvenkinio, įrengto ribotoje erdvėje, pavyzdys (2 priedas [3]) (pav.) 46 pav. Tvenkinio, įrengto plokščiame reljefe, pavyzdys (2 priedas [3])` (pav.) 47 pav. Tvenkinio, įrengto banguotame reljefe, pavyzdys (2 priedas [3]) (pav.) 48 pav. Tvenkinio skerspjūvio schema (2 priedas [3]) (pav.) 49 pav. Užtvankos su išpjova įrengimo schema (2 priedas [3]) _________________ Dokumento „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Vandens telkinių apsauga APR-VTA 10“ 4 priedas VANDENS APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMO REKOMENDACIJOS 1 lentelė. Apsaugos priemonės, užtikrinančios ilgalaikį šlaito stabilumą Priemonės apibūdinimas Taikymo rekomendacijos, tipiniai pavyzdžiai Apželdinimas Žolės danga
\n
-Paprasčiausias ir pigiausias sutvirtinimo būdas yra šlaitų užpylimas dirvožemiu ir užsėjimas žole;
\n
-prieš užpilant dirvožemiu, šlaitų paviršius turi būti sušiurkštintas ir, jeigu reikia, suformuotas. Rekomenduojama naudoti švarų bei derlingą dirvožemį. Nenaudoti dirvožemio, kuris gali būti potencialiai užterštas, prieš tai nenustačius jo užterštumo;
\n
-užpiltas dirvožemio sluoksnis turi būti ne plonesnis kaip 6 cm, tačiau sutvirtinant vandeningų iškasų šlaitų filtruojančius sluoksnius – ne plonesnis kaip 10 cm;
\n
-šlaitai gali būti sutvirtinami velėnavimu arba specialiais geosintetiniais gaminiais su žolių sėklų mišiniu kaip žolėmis užsėto dirvožemio arba velėnavimo pakaitalu.
\n
Medžiai ir krūmai
\n
-Įterpti medžiai ir krūmai pagreitina apželdinimą, padidina šlaito stabilumą. Medžiai ar krūmai suformuoja ilgų šaknų sistemą ir taip patikimai apsaugo paviršių nuo slinkties;
\n
-rekomenduojama naudoti stačiuose, drėgnuose šlaituose, sodinama galutiniame šlaito stabilizavimo etape, sodinimo vietos išdėstomos tinkleliu;
\n
-sodinant medžius ar krūmus, užpiltas dirvožemio sluoksnis turi būti ne mažiau kaip 15 cm storio. (pav.) Apželdinimas naudojant auginius – pigus ir greitas šlaitų apželdinimo būdas
\n
-Apželdinimui naudojamos 1,5– 5 cm diametro, 60– 90 cm ilgio šakos;
\n
-sodinama eilėmis išilgai šlaito, sodinimo vietos išdėstomos tinkleliu;
\n
-auginiai pjaunami nuo motininių augalų jų ramybės periodu, drėgnoje ir vėsioje patalpoje išlieka gyvybingi keletą dienų. (pav.) Apželdinimas naudojant auginių ryšulius
\n
-Tinka naudoti šlaitams, kurių ilgio ir aukščio santykis 1:1, stabilizuoti;
\n
-apželdinimui naudojami 1,0– 1,5 m ilgio auginių ryšuliai;
\n
-perrišti ryšuliai sodinami eilėmis šlaite iškastose tranšėjose statmenai žemės paviršiui, kiekvienas ryšulys įtvirtinamas vertikaliai įkaltu atraminiu stulpu ir įstrižai įkaltu ilgu auginiu;
\n
-auginiai pjaunami nuo motininių augalų jų ramybės periodu, drėgnoje ir vėsioje patalpoje išlieka gyvybingi keletą dienų. (pav.) Apželdinimas krūmų eilėmis
\n
-Rekomenduojama naudoti ilgų šlaitų paviršiams stabilizuoti;
\n
-1– 1,5 m ilgio krūmų auginiai sodinami eilėmis išilgai šlaito paviršiaus iš anksto paruoštose tranšėjose. Krūmų eilės padalija ilgą šlaitą į keletą trumpesnių, taip išsklaidoma tekančio nuotekų srauto energija ir sulaikomos dumblo dalelės;
\n
-auginiai pjaunami nuo motininių augalų jų ramybės periodu, drėgnoje ir vėsioje patalpoje išlieka gyvybingi keletą dienų. (pav.) Šlaito formavimas Terasų įrengimas
\n
-Stačiuose šlaituose įrengiamos pakopos, stabdančios šlaito paviršiumi tekantį srautą ir keičiančios jo kryptį;
\n
-suformuotos pakopos įrengiamos su nuolydžiu, kurio kryptis priešinga šlaito nuolydžiui;
\n
-sulaikytos nuotekos nuleidžiamos pylimo pradžioje ar pabaigoje. (pav.) Šlaito profiliavimas – šlaito profilio pakeitimas nukasant dalį esamo grunto ar užpilant jo papildomai
\n
-Taikomas lėkštam stabiliam šlaitui suformuoti arba esamam silpnam gruntui pakeisti stabilesniu. - (pav.) Sutvirtinimas
\n
-Tranšėjų ar pakopų suformavimas šlaito paviršiuje prieš užpilant jį dirvožemiu. Taip išvengiama nuošliaužų susidarymo. - (pav.) Atsvaros įrengimas
\n
-Dirvožemio, akmenų ar kitokio grunto sluoksnio užpylimas prie šlaito pado, taip apsaugant paviršių nuo nuslinkimo;
\n
-atsvarai naudojamo grunto masė turi būti didesnė už potencialiai neatsparaus dirvožemio masę. (pav.) Šlaitų sutvirtinimo konstrukciniai sprendiniai Apželdintos atraminės sienelės iš gabionų
\n
-Atraminėje sienelėje tarp gabionų sodinami krūmų auginiai, taip suteikiant jai natūralesnę, estetiškesnę išvaizdą. Augančių krūmų šaknys ir šakos palaipsniui apraizgo akmenis ir, suirus vielos tinklui, palaiko gabionų konstrukciją. Taip pailginamas sienelės naudojimo laikas. (pav.) Rąstų ar apdorotos medienos atraminės sienelės
\n
-Beveik vertikaliai sumontuota stačiakampio gretasienio formos medinė konstrukcija, užpildyta dirvožemiu, akmenimis ar kitokiu užpildu. Naudojama statiems šlaitams sutvirtinti;
\n
-rekomenduojama naudoti kelio atkarpose, kur dėl erdvės stokos neįmanoma įrengti stabilaus nuolaidaus šlaito. (pav.) Apželdintos apdorotos medienos atraminės sienelės
\n
-Augančių krūmų šaknys ir šakos palaipsniui apraizgo medinę konstrukciją ir jos užpildo elementus. Taip pailginamas sienelės naudojimo laikas, suteikiama estetinė išvaizda;
\n
-sienelėms apželdinti naudojami krūmų auginiai;
\n
-kiekvienas šakų sluoksnis užklojamas mažiausiai 5 cm storio sutankinto dirvožemio sluoksniu. (pav.) Sutvirtinimas akmenų klojiniu
\n
-Akmenų sluoksniu padengiamas pylimo ar iškasos šlaitas, taip apsaugant paviršių nuo erozijos;
\n
-akmenų dydis ir klojinio storis parenkamas atsižvelgiant į nuotekų kiekį ir tėkmės greitį. Po akmenų klojiniu būtina tiesti geosintetinę medžiagą;
\n
-rekomenduojama naudoti tais atvejais, kai augmenijos dangos nepakanka patikimai apsaugoti šlaitus nuo erozijos: labai statiems šlaitams, šlaitams, kuriais tekantis nuotekų srautas keičia kryptį, griovių šlaitams ties posūkiais ar susiaurėjimo vietose apsaugoti. ? (pav.) Sutvirtinimas apželdintu akmenų klojiniu
\n
-Akmenų sluoksniu padengtame pylimo ar iškasos šlaite per tuštumas tarp akmenų sodinami krūmų auginiai. Taip padidinamas šlaito stabilumas ir atsparumas erozijai. (pav.) 2 lentelė. Rekomendacijos efektyviam dumblą sulaikančių užtvarų įrengimui (2 priedas [15]) Netinkamai įrengtos užtvaros Rekomendacijos (pav.) Dumblą sulaikanti užtvara turi būti įrengiama lygiagrečiai su šlaito paviršiaus horizontalėmis. (pav.) Dumblą sulaikančios užtvaros galai turi būti nukreipti aukštyn, kad nuotekų srautas neištekėtų ties užtvaros pradžia ir pabaiga. (pav.) Atstumas nuo nuotekų srauto šaltinio iki dumblą sulaikančios užtvaros turi būti ne didesnis kaip 30 m. (pav.) Dumblą sulaikančios užtvaros apatinė dalis patikimai įkasama į žemę. (pav.) Atstumas tarp atraminių polių turi būti ne didesnis nei 2,4–2,5 m. (pav.) Dumblą sulaikanti užtvara netinka koncentruotiems nuotekų srautams sulaikyti. (pav.) Dumblą sulaikanti užtvara, įrengta žemiau ištekėjimo antgalio, neapsaugo objekto nuo užnešimo dumblu. (pav.) Dumblą sulaikanti užtvara turi būti įrengta šlaito papėdėje. (pav.) Įrengiant dumblą sulaikančią užtvarą būtina atsižvelgti į kelių tiesimo technikos judėjimo maršrutus statybos vietoje. (pav.) Susikaupęs dumblas turi būti reguliariai valomas. _________________ * Dokumentas skelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.