{"html": "<div class=\"lf-doc\"><p class=\"lf-p\">Naudojama viena cheminės medžiagos tyrimo koncentracija ([13]). Augalų apsaugai skirtoms cheminėms medžiagoms, kurios tiesiogiai pilamos į vandens telkinius, didžiausia etiketėje nurodyta dozavimo koncentracija turi būti laikoma didžiausia taikoma norma, apskaičiuojama pagal tyrimo indo vandens paviršiaus plotą. Visais kitais atvejais naudojama koncentracija turi būti pagrįsta aplinkoje pasklindančio kiekio vertėmis. Būtina užtikrinti, kad būtų naudojama tinkama tiriamosios medžiagos koncentracija, siekiant apibūdinti transformavimo kelią ir transformavimo produktų susidarymą ir išnykimą. Tais atvejais, jei tiriamosios medžiagos koncentracijos vertės tyrimo pradžioje yra arti aptikimo ribos ir/arba jei pagrindiniai transformavimo produktai negali būti lengvai rasti, kai jie sudaro 10 % tiriamosios medžiagos įdėjimo normos, gali tekti naudoti didesnes dozes (pvz., 10 kartų). Tačiau, jei naudojamos didesnės tyrimo koncentracijos, medžiaga neturi daryti reikšmingo neigiamo poveikio vandens ir nuosėdų sistemos mikroorganizmų aktyvumui. Siekiant gauti pastovią tiriamosios medžiagos koncentraciją skirtingų matmenų induose, gali būti naudinga reguliuoti įdedamos medžiagos kiekį pagal vandens sluoksnio gylį inde ir jo gylį lauko sąlygomis (laikant, kad jis yra lygus 100 cm, bet galima naudoti ir kitas gylio vertes). Apskaičiavimo pavyzdys pateiktas 4 priede.</p>\n<p class=\"lf-p\">Geriausia tiriamąją medžiagą pilti į tyrimo sistemos vandeninę fazę kaip vandeninį tirpalą. Jei kitaip neįmanoma, tiriamajai medžiagai įpilti ir paskirstyti leidžiama naudoti nedidelius kiekius su vandeniu maišių tirpiklių (pvz., acetono, etanolio), tačiau jie neturi sudaryti daugiau kaip 1 % V/V ir neturi neigiamai veikti tyrimo sistemos mikroorganizmų aktyvumo. Reikia kruopščiai ruošti tiriamosios medžiagos vandeninius tirpalus, vienalytiškumui užtikrinti gali būti naudinga naudoti generavimo kolonėles ir išankstinį maišymą. Vandeninį tirpalą įpylus į tyrimo sistemą, rekomenduojama nestipriai maišyti vandeninę fazę, stengiantis kiek įmanoma mažiau liesti nuosėdas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Paprastai nerekomenduojama naudoti preparatų, nes jų ingredientai gali veikti tiriamosios medžiagos ir/arba transformavimo produktų pasiskirstymą tarp vandens ir nuosėdų fazių. Tačiau, jei tiriamoji medžiaga yra mažai tirpi vandenyje, preparatas gali būti tinkamas pasirinkimas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Inkubavimo indų skaičius priklauso nuo mėginių ėmimo kartų skaičiaus (žr. 28.3 punktą). Turi būti naudojamas pakankamas tyrimo sistemų skaičius, kad kiekvieną kartą imant mėginį būtų galima paaukoti dvi sistemas. Jei naudojami kiekvienos vandens ir nuosėdų sistemos kontroliniai mėginiai, jie neturi būti apdorojami tiriamąja medžiaga. Kontroliniai mėginiai gali būti naudojami nuosėdų mikrobinei biomasei ir vandens bei nuosėdų bendros organinės anglies kiekiui nustatyti tyrimo pabaigoje. Du iš kontrolinių mėginių (t. y. po vieną kontrolinį mėginį kiekvienoms vandeninėms nuosėdoms) gali būti naudojami reikiamiems nuosėdų ir vandens parametrams kontroliuoti aklimatizacijos laikotarpiu (žr. 25.2 punkto lentelę). Du papildomi kontroliniai mėginiai turi būti įtraukti tuo atveju, kai tiriamoji medžiaga pridedama naudojant tirpiklį, kad būtų galima matuoti jo neigiamą poveikį tyrimo sistemos mikroorganizmų aktyvumui.</p>\n<p class=\"lf-p\">28.3. Tyrimo trukmė ir mėginių ėmimas Tyrimas paprastai neturi būti ilgesnis kaip 100 parų (6), ir turi vykti tol, kol nustatomas skilimo kelias ir pasiskirstymo tarp vandens ir nuosėdų charakteristika arba 90 % tiriamosios medžiagos išsisklaido transformavimo keliu ir/arba išgaruoja. Mėginiai turi būti imami ne mažiau kaip šešis kartus (įskaitant nulinį laiką), naudojant neprivalomą pradinį tyrimą (žr. 28.4 punktą) tinkamam mėginių ėmimo režimui ir tyrimo trukmei nustatyti, išskyrus, kai apie tiriamąją medžiagą yra pakankamas kiekis duomenų iš ankstesnių tyrimų. Jei tiriamos hidrofobinės medžiagos, pradiniu tyrimo laikotarpiu gali būti reikalingi papildomi mėginių ėmimo taškai pasiskirstymo tarp vandens ir nuosėdų fazių greičiui nustatyti.</p>\n<p class=\"lf-p\">Atitinkamu mėginio ėmimo laiku inkubavimo indai su visu turiniu (kartotiniai mėginiai) imami analizei atlikti. Nuosėdos ir virš jų esantis vanduo analizuojami atskirai([14]). Paviršinis vanduo atsargiai nupilamas, kiek įmanoma mažiau liečiant nuosėdas. Tiriamosios medžiagos ir transformavimo produktų ekstrahavimas ir apibūdinimas turi būti atliekamas taikant atitinkamas analizės metodikas. Reikia imtis priemonių pašalinti medžiagą, kuri galėjo adsorbuotis ant inkubavimo indo arba jungiamuosiuose vamzdeliuose, kurie naudojami lakioms medžiagoms surinkti.</p>\n<p class=\"lf-p\">28.4. Neprivalomas pradinis tyrimas Jei trukmė ir mėginių ėmimo režimas negali būti įvertinti pagal ankstesnius atitinkamus tiriamosios medžiagos tyrimus, tikslinga atlikti pradinį tyrimą, kuris turi būti atliekamas tomis pačiomis sąlygomis, kurios yra numatytos galutiniam tyrimui atlikti. Ataskaitoje turi būti trumpai nurodytos išankstinio tyrimo, jei atliekamas, sąlygos ir rezultatai.</p>\n<p class=\"lf-p\">28.5. Matavimai ir analizė Kiekvienu mėginio ėmimo laiku matuojama ir pateikiama ataskaitoje tiriamosios medžiagos ir transformavimo produktų koncentracija vandenyje ir nuosėdose (kaip koncentracijos ir įdėto kiekio procentinė dalis). Paprastai galioja taisyklė, kad transformavimo produktai, kurių randama ≥ 10 % nuo bendro vandens ir nuosėdų sistemos pradinio radioaktyvumo, turi būti identifikuoti, išskyrus, kai galima pagrįsti, kad tai neįmanoma. Be to, turi būti identifikuoti transformavimo produktai, kurių koncentracija visą tyrimo laiką didėja, netgi jei jų koncentracija nėra didesnė už pirmiau pateiktas ribines vertes, kadangi toks reiškinys gali rodyti jų išsilaikymą. Tai turi būti nagrinėjama kiekvienu konkrečiu atveju, ataskaitoje pateikiant pagrįstus paaiškinimus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Ataskaitoje turi būti pateikti rezultatai, kiekvienu mėginio ėmimo metu gauti dujų ir lakiųjų medžiagų surinkimo sistemose (CO2 ir kiti produktai, t. y. lakūs organiniai junginiai). Turi būti pateiktos mineralizacijos greičio vertės. Kiekvienam mėginio ėmimo laikui pateikiamas neekstrahuojamų (surištųjų) likučių kiekis.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">29.</span>Duomenys 29.1. Rezultatų apdorojimas Kiekvienam mėginio ėmimo laikui turi būti apskaičiuojamas įdėto radioaktyvumo bendras masių balansas arba išgavimo laipsnis (žr. 21 punktą). Rezultatai turi būti pateikiami kaip pridėto radioaktyvumo procentinė dalis. Ataskaitoje turi būti pateiktas radioaktyvumo pasiskirstymas tarp vandens ir nuosėdų kiekvienam mėginio ėmimo laikui, išreikštas kaip koncentracija ir kaip procentinės dalys.</div>\n<p class=\"lf-p\">Turi būti apskaičiuota tiriamosios medžiagos pusėjimo trukmė, DT50 ir, jei tinka, DT75 ir DT90, kartu nurodant pasikliovimo rėžius (žr. 23 punktą). Informaciją apie tiriamosios medžiagos pasklidimo vandenyje ir nuosėdose greitį galima gauti taikant atitinkamus įvertinimo būdus. Tai gali būti pseudopirmojo laipsnio kinetikos taikymas, empirinės geriausio kreivių atitikimo metodikos, kuriose taikomi grafinis arba skaitmeninis sprendimai, ir sudėtingesni įvertinimo būdai pagal, pvz., vieno arba kelių skyrių modelius. Daugiau detalių galima rasti atitinkamuose paskelbtuose literatūros šaltiniuose (35)(36)(37).</p>\n<p class=\"lf-p\">Visi būdai turi savo privalumus ir silpnąsias vietas ir labai skiriasi sudėtingumu. Prielaida apie pirmojo laipsnio kinetiką gali būti per didelis skilimo ir pasiskirstymo procesų supaprastinimas, tačiau, esant galimybei, gaunamas dydis (greičio konstanta arba pusėjimo trukmė), kurį lengva suprasti ir kuris yra labai naudingas, kuriant imitacinį modelį ir apskaičiuojant numatomas aplinkos koncentracijos vertes. Taikant empirinius metodus arba tiesines transformacijas, galima gauti geresnį kreivių ir duomenų atitikimą, taigi geriau įvertinti pusėjimo trukmę, DT50 ir, jei tinka, DT75 ir DT90 vertes. Tačiau gautųjų konstantų taikymas yra ribotas. Taikant modelius su skyriais, galima gauti kelias rizikos įvertinimui naudingas konstantas, kurios aprašo skilimo skirtinguose skyriuose greitį ir cheminės medžiagos pasiskirstymą. Be to, tokie modeliai turėtų būti naudojami pagrindinių transformavimo produktų susidarymo ir skilimo greičio konstantoms įvertinti. Visais atvejais pasirinktas metodas turi būti pagrįstas ir tyrėjas turi grafiškai ir/arba statistiškai parodyti gerą atitikimo kokybę.</p>\n<p class=\"lf-p\">X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 30. Tyrimų ataskaita Tyrimų ataskaitoje turi būti ši informacija:</p>\n<p class=\"lf-p\">30.1. Tiriamoji medžiaga:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>įprastas pavadinimas, cheminis pavadinimas, CAS numeris, struktūrinė formulė (rodanti žymės ir žymių padėtį, jei naudojama radioaktyviais atomais žymėtoji medžiaga) ir atitinkamos fizinės ir cheminės savybės;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>tiriamosios medžiagos grynumas (priemaišos);</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>radiocheminis žymėtosios cheminės medžiagos grynumas ir molinis aktyvumas (jei reikia).</div>\n<p class=\"lf-p\">30.2. Etaloninės medžiagos:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>etaloninių medžiagų, naudojamų transformavimo produktams apibūdinti ir/arba identifikuoti, cheminis pavadinimas ir struktūra.</div>\n<p class=\"lf-p\">30.3. Tyrimo nuosėdos ir vanduo:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>vandens telkinių dugno nuosėdų ėmimo vieta (-os), įskaitant, jei įmanoma, užteršimo istoriją;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>visa informacija apie vandens ir nuosėdų sistemų mėginių ėmimą, laikymą (jei taikomas) ir aklimatizavimą;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>vandens ir nuosėdų mėginių charakteristikos, išvardytos 25.2 skirsnio lentelėje.</div>\n<p class=\"lf-p\">30.4. Tyrimo sąlygos:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>naudota tyrimo sistema (pvz., pratekamoji, biometrinė, ventiliavimo būdas, maišymo būdas, vandens tūris, nuosėdų masė, vandens ir nuosėdų sluoksnių storis, tyrimo indų matmenys ir t. t.);</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>tiriamosios medžiagos dėjimas į tyrimo sistemą: naudota tyrimo koncentracija, kartotinių ir kontrolinių mėginių skaičius, tiriamosios medžiagos įdėjimo būdas (pvz., tirpiklis, jei naudojamas) ir t. t.;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>inkubavimo temperatūra;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>mėginių ėmimo laikas;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>ekstrahavimo metodai ir jų efektyvumas, be to, analizės metodai ir aptikimo ribos;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>transformavimo produktų apibūdinimo ir identifikavimo metodai;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>nukrypimai bandymo metu nuo tyrimo protokolo arba tyrimo sąlygų.</div>\n<p class=\"lf-p\">30.5. Rezultatai:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>standartinių analizių neapdorotų duomenų skaičiai (visi neapdoroti duomenys turi būti saugomi archyve);</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>panaudotų analizės metodų pakartojamumas ir jautris;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>išgavimo laipsnio vertės (tinkamu patvirtinto tyrimo procentinės vertės yra pateiktos 1.7.1 punkte);</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>tiriamosios medžiagos ir, jei reikia, transformavimo produktų ir nesiekstrahuojančio radioaktyvumo rezultatų, išreiškiamų kaip naudotos dozės % ir mg × kg-1, gautų vandenyje, nuosėdose ir visoje sistemoje (tik %), lentelės;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>masių balansas tyrimų eigoje ir juos užbaigus;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>transformavimo vandens bei nuosėdų dalyse ir visoje sistemoje (įskaitant mineralizaciją) grafinis vaizdas;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>mineralizacijos greičio vertės;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>tiriamosios medžiagos ir, jei reikia, pagrindinių transformavimo produktų transformavimo vandenyje, nuosėdose ir visoje sistemoje pusėjimo arba DT50, ir, jei tinka DT75 ir DT90 vertės, su pasikliovimo rėžiais;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>tiriamosios medžiagos ir, jei tinka, pagrindinių transformavimo produktų transformavimo kinetikos įvertinimas;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>pasiūlytas transformavimo kelias, jei reikia;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>rezultatų aptarimas. ______________ LAND 77-2005 „Aerobinis ir anaerobinis transformavimas vandens telkinių dugno nuosėdų sistemose (C.24)“ 1 priedas NURODYMAI DĖL AEROBINIŲ IR ANAEROBINIŲ TYRIMO SISTEMŲ Aerobinė tyrimo sistema Šiame tyrimo metode aprašytą aerobinę tyrimo sistemą sudaro aerobinis vandens sluoksnis (standartinis deguonies koncentracijos verčių intervalas nuo 7 iki 10 mg× l-1) ir nuosėdų sluoksnis, aerobinis paviršiuje ir anaerobinis giliau po paviršiniu sluoksniu (standartinės vidutinės oksidacijos-redukcijos potencialo (Eh) vertės anaerobinėje nuosėdų zonoje yra nuo minus 80 iki minus 190 mV). Drėgnas oras leidžiamas virš vandens paviršiaus kiekviename inkubavimo įrenginyje pakankamam deguonies kiekiui erdvėje virš skysčio užtikrinti.</div>\n<p class=\"lf-p\">Anaerobinė tyrimo sistema Tyrimo, naudojant anaerobinę tyrimo sistemą, procedūra iš esmės atitinka metodiką, aprašytą aerobinei sistemai, išskyrus tai, kad kiekviename inkubavimo įrenginyje virš vandens paviršiaus leidžiamas drėgnas azotas pakankamam azoto kiekiui erdvėje virš skysčio užtikrinti. Nuosėdos ir vanduo laikomi anaerobiniais, kai oksidacijos-redukcijos potencialas (Eh) yra mažesnis kaip minus 100 mV.</p>\n<p class=\"lf-p\">Atliekant anaerobinį tyrimą, mineralizacija įvertinima pagal išsiskyrusio anglies dioksido bei metano kiekio matavimus. ______________ LAND 77-2005 „Aerobinis ir anaerobinis transformavimas vandens telkinių dugno nuosėdų sistemose (C.24)“ 2 priedas DUJŲ PRATEKĖJIMO METODĄ TAIKANČIOS APARATŪROS PAVYZDYS Apsauginė gaudyklė, tuščia 1 gaudyklė: etilenglikolis lakiems organiniams produktams sugerti 2 gaudyklė:</p>\n<p class=\"lf-p\">0,1 mol/l sieros rūgštis šarminiams lakiems produktams sugerti 3 ir 4 gaudyklės:</p>\n<p class=\"lf-p\">2 mol/l natrio hidroksidas CO2 ir kitiems rūgštiniams lakiems produktams sugerti ______________ LAND 77-2005 „Aerobinis ir anaerobinis transformavimas vandens telkinių dugno nuosėdų sistemose (C.24)“ 3 priedas BIOMETRINĖS APARATŪROS PAVYZDYS Magnetinė maišyklė CO2 ir lakiųjų organinių junginių sugėrimo sistema (pralaidi deguoniui) CO2 ekstrahavimo įtaisas Anga deguoniui vandenyje analizuoti Anga dujoms analizuoti (uždaryta membrana) Maišytuvas Vanduo Nuosėdos ______________ LAND 77-2005 „Aerobinis ir anaerobinis transformavimas vandens telkinių dugno nuosėdų sistemose (C.24)“ 4 priedas Į TYRIMO INDUS DEDAMOS DOZĖS APSKAIČIAVIMO PAVYZDYS Cilindro vidinis skersmuo: = 8 cm Vandens stulpelio gylis, išskyrus nuosėdas: = 12 cm Paviršiaus plotas: 3,142 × 42 = 50,3 cm2 Įterpimo norma: 500 g tiriamosios medžiagos/ha atitinka 5 µg/cm2 Bendras kiekis, µg: 5 × 50,3 = 251,5 µg Nustatykite kiekį pagal 100 cm stulpelio gylį: 12 × 251,5 : 100 = 30,18 µg Vandens stulpelio tūris: 50,3 × 12 = 603 ml Koncentracija vandenyje: 30,18 : 603 = 0,050 µg/ml arba 50 µg/l ______________ LAND 77-2005. „Aerobinis ir anaerobinis transformavimas vandens telkinių dugno nuosėdų sistemose (C.24)“ 5 priedas BIBLIOGRAFIJA</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1)</span>BBA-Guidelines for the examination of plant protectors in the registration process. (1990). Part IV, Section 5-1: Degradability and fate of plant protectors in the water/sediment system. Germany.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2)</span>Commission for registration of pesticides: Application for registration of a pesticide. (1991). Part G. Behaviour of the product and its metabolites in soil, water and air, Section G.2.1 (a). The Netherlands.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3)</span>MAFF Pesticides Safety Directorate. (1992). Preliminary guideline for the conduct of biodegradability tests on pesticides in natural sediment/water systems. Ref No SC 9046. United-Kingdom.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4)</span>Agriculture Canada: Environmental chemistry and fate. (1987). Guidelines for registration of pesticides in Canada. Aquatic (Laboratory) – Anaerobic and aerobic. Canada. pp 35-37.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5)</span>US-EPA: Pesticide assessment guidelines, Subdivision N. Chemistry: Environmental fate (1982). Section 162-3, Anaerobic aquatic metabolism.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">6)</span>SETAC-Europe publication. (1995). Procedures for assessing the environmental fate and ecotoxicity of pesticides. Ed. Dr Mark R. Lynch. SETAC-Europe, Brussels.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">7)</span>OECD Test Guidelines Programme. (1995). Final Report of the OECD Workshop on Selection of Soils/sediments, Belgirate, Italy, 18-20 January 1995.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">8)</span>ISO/DIS 5667-12. (1994). Water quality – Sampling – Part 12: Guidance on sampling of bottom sediments.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">9)</span>US-EPA (1998a). Sediment/water microcosm biodegradation test. Harmonised Test Guidelines (OPPTS 835.3180). EPA 712-C-98-080.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">10)</span>DFG: Pesticide Bound Residues in Soil. Wiley-VCH (1998).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">11)</span>T.R. Roberts: Non-extractable pesticide residues in soils and plants. Pure Appl. Chem. 56, 945-956 (IUPAC 1984).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">12)</span>OECD Test Guideline 304A: Inherent Biodegradability in Soil (adopted 12 May 1981).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">13)</span>OECD (1993): Guidelines for Testing of Chemicals. Paris. OECD (1994-2000): Addenda 6-11 to Guidelines for the Testing of Chemicals.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">14)</span>Scholz, K., Fritz R., Anderson C. and Spiteller M. (1988) Degradation of pesticides in an aquatic model ecosystem. BCPC – Pests and Diseases, 3B-4, 149-158.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">15)</span>Guth, J.A. (1981). Experimental approaches to studying the fate of pesticides in soil. In Progress in Pesticide Biochemistry (D.H. Hutson, T.R. Roberts, Eds.), Vol. 1, 85-114. J. Wiley &amp; Sons.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">16)</span>Madsen, T., Kristensen, P. (1997). Effects of bacterial inoculation and non-ionic surfactants on degradation of policyclic aromatic hidrocarbons in soil. Environ. Toxicol. Chem. 16, 631-637.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">17)</span>Steber,J., Wierich, P. (1987). The anaerobic degradation of detergent range fatty alcohol etoksilates. Studies with 14C-labelled model surfactants. Water Research 21, 661-667.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">18)</span>Black, C.A. (1965). Methods of Soil Analysis. Agronomy Monograph No. 9. American Society of Agronomy, Madison.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">19)</span>APHA (1989). Standard Methods for Examination of Water and Wastewater (17th edition). American Public Health Association, American Water Works Association and Water Pollution Control Federation, Washington D.C.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">20)</span>Rowell, D.L. (1994). Soil Science Methods and Applications. Longman.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">21)</span>Light, T.S. (1972). Standard solution for redox potential measurements. Anal. Chemistry 44, 1038- 1039.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">22)</span>SETAC-Europe publication (1991). Guidance document on testing procedures for pesticides in freshwater mesocosms. From the Workshop A Meeting of Experts on Guidelines for Static Field Mesocosms Tests', 3-4 July 1991.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">23)</span>SETAC-Europe publication. (1993). Guidance document on sediment toxicity tests and bioassays for freshwater and marine environments. From the Workshop On Sediment Toxicity Assessment (WOSTA), 8-10 November 1993. Eds.: I.R. Hill, P. Matthiessen and F. Heimbach.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">24)</span>Vink, J.P.M., van der Zee, S.E.A.T.M. (1997). Pesticide biotransformation in surface waters: multivariate analyses of environmental factors at field sites. Water Research 31, 2858-2868.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">25)</span>Vink, J.P.M., Schraa, G., van der Zee, S.E.A.T.M. (1999). Nutrient effects on microbial transformation of pesticides in nitrifying waters. Environ. Toxicol, 329-338.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">26)</span>Anderson, T.H., Domsch, K.H. (1985). Maintenance carbon requirements of actively-metabolising microbial populations under in-situ conditions. Soil Biol. Biochem. 17, 197-203.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">27)</span>ISO-14240-2. (1997). Soil quality – Determination of soil microbial biomass – Part 2: Fumigation- extraction method.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">28)</span>Beelen, P. Van and F. Van Keulen. (1990), The Kinetics of the Degradation of Chlorform and Benzene in Anaerobic Sediment from the River Rhine. Hidrobiol. Bull. 24 (1), 13-21.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">29)</span>Shelton, D.R. and Tiedje, J.M. (1984). General method for determining anaerobic biodegradation potential. App. Environ. Microbiol. 47, 850-857.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">30)</span>Birch, R.R., Biver, C., Campagna, R., Gledhill, W.E., Pagga, U., Steber,J., Reust, H. and Bontinck, W.J. (1989). Screening of chemicals for anaerobic biodegradation. Chemosphere 19, 1527-1550,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">31)</span>Pagga, U. and Beimborn, D.B. (1993). Anaerobic biodegradation tests for organic compounds. Chemoshpere 27, 1499-1509.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">32)</span>Nuck, B.A. and Federle, T.W. (1986). A batch test for assessing the mineralisation of 14C-radiolabelled compounds under realistic anaerobic conditions. Environ. Sci. Technol. 30, 3597-3603.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">33)</span>US-EPA (1998b). Anaerobic biodegradability of organic chemicals. Harmonised Test Guidelines (OPPTS 835.3400). EPA 712-C-98-090.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">34)</span>Sijm, Haller and Schrap (1997). Influence of storage on sediment characteristics and drying sediment on sorption coefficients of organic contaminants. Bulletin Environ. Contam. Toxicol. 58, 961-968.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">35)</span>Timme, G., Frehse H. and Laska V. (1986) Statistical interpretation and graphic representation of the degradational behaviour of pesticide residues II. Pflanzenschutz – Nachrichten Bayer, 39, 187-203.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">36)</span>Timme, G., Frehse, H. (1980) Statistical interpretation and graphic representation of the degradational behaviour of pesticide residues I. Pflanzenschutz – Nachrichten Bayer, 33, 47-60,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">37)</span>Carlton, R.R. and Allen, R. (1994). The use of a compartment model for evaluating the fate of pesticides in sediment/water systems. Brighton Crop Protection Conference – Pest and Diseases, pp 1349-1354. ______________ ([1]) Pvz., jei tiriamoji medžiaga turi vieną žiedą, žymė turi būti šiame žiede; jei tiriamoji medžiaga turi du žiedus arba daugiau, gali tekti atlikti atskirus tyrimus kiekvieno žymėtojo žiedo likimui įvertinti ir atitinkamai informacijai apie transformavimo produktų sudarymą gauti. ([2]) Vandens sulaikymo charakteristikos gali būti matuojamos kaip lauko drėgmės imlumas, kaip vandens sulaikymo geba arba kaip vandens siurbimo įtemptis (pF). Aiškinimai pateikti 1 priede. Tyrimų ataskaitoje turi būti nurodyta, ar dirvožemių vandens sulaikymo charakteristikos ir bertiniai tankiai buvo matuojami nepaliestuose lauko mėginiuose, ar paliestuose (apdorotuose) mėginiuose. ([3]) Naujų tyrimų rezultatai rodo, kad vidutinio klimato zonų dirvožemiai irgi gali būti laikomi esant minus 20° C ilgiau kaip tris mėnesius (28)(29) ir per daug neprarasti mikrobinio aktyvumo. ([4]) Dirvožemis neturi būti per drėgnas arba per sausas, kad būtų galima užtikrinti tinkamą dirvožemio mikrofloros aeravimą ir mitybą. Optimaliam mikroorganizmų augimui rekomenduojamas drėgmės kiekis sudaro 40-60% vandens sulaikymo gebos (WHC) ir 0,1-0,33 bar (6). Pastarasis intervalas atitinka pF intervalą 2,0-2,5. Tipinis įvairių tipų dirvožemių drėgmės kiekis pateiktas 2 priede. ([5]) Aerobinės sąlygos vyrauja paviršiniame ir net popaviršiniuose dirvožemiuose, kaip buvo parodyta ES organizuotame tyrimų projekte [K. Takagi et al. (1992). Microbial diversity and activity in subsoils: Methods, field site, seasonal variation in subsoil temperatures and oxygen contents. Proc. Internat. Symp. Environm. Aspects Pesticides Microbiol., 270-277, 17-21 August 1992, Sigtuna, Sweden]. Anaerobinės sąlygos gali pasitaikyti tik atsitiktinai, kai dirvožemiai užliejami po didelių liūčių arba kai sudaromos ryžių lauko sąlygos. ([6]) Aerobinius tyrimus galima būtų baigti anksčiau nei po 120 parų, jei tuo metu jau būtų žinomas galutinis transformavimo kelias ir pasiekta galutinė mineralizacija. Tyrimas gali būti baigtas po 120 parų arba, kai transformuota bent 90% tiriamosios medžiagos, bet tik jei sudaryta bent 5% CO2. ([7]) Pradinė koncentracija pagal plotą apskaičiuojama pagal šią lygtį:</div>\n<p class=\"lf-p\">Csoil – pradinė koncentracija dirvožemyje [mg × kg-1] A – įterpimo norma [kg × ha-1]; l – lauko dirvožemio sluoksnio storis [m]; d – sauso dirvožemio bertinis tankis [kg × m3].</p>\n<p class=\"lf-p\">Paprastai, esant 1 kg × ha-1 įterpimo normai, koncentracija 10 cm dirvožemio sluoksnyje maždaug lygi 1 mg × kg-1 (darant prielaidą, kad bertinis tankis yra lygus 1 g × cm-3). ([8]) Mückenhausen, E. (1975). Die Bodenkunde und ihre geologischen, geomorphologischen, mineralogischen und petrologischen Grundlagen. DLG-Verlag, Frankfurt, Main. ([9]) Pvz., jei tiriamoji medžiaga turi vieną žiedą, žymėtasis atomas turi būti šiame žiede; jei tiriamoji medžiaga turi du žiedus arba daugiau, gali tekti atlikti atskirus tyrimus kiekvieno žymėto žiedo likimui įvertinti ir atitinkamai informacijai apie transformavimo produktų sudarymą gauti. ([10]) Kadangi šie šarminiai sugėrimo tirpalai sugeria anglies dioksidą, esantį ventiliuojamame ore ir susidariusį dėl kvėpavimo, atliekant aerobinius tyrimus, jie reguliariai turi būti keičiami, kad būtų išvengta soties, taigi absorbcijos gebos praradimo. ([11]) [Molis + dumblas] yra mineralinė dalis nuosėdų, kurių dalelių dydis &lt; 50 μm. ([12]) Naujausi tyrimai parodė, kad, jei laikoma esant 4° C, gali sumažėti nuosėdų organinės anglies kiekis, dėl ko gali sumažėti mikroorganizmų aktyvumas. ([13]) Toms cheminėms medžiagoms, kurios į paviršinius vandenis patenka skirtingais būdais, kai dėl to gaunamos labai skirtingos koncentracijos vertės, gali būti naudingas tyrimas naudojant antrą koncentraciją, jei mažesniąją koncentraciją galima nustatyti pakankamai tiksliai. ([14]) Tais atvejais, kai gali vykti greitas anaerobinio transformavimo produktų pakartotinis oksidavimas, imant mėginius ir analizuojant turi būti užtikrinamos anaerobinės sąlygos.</p></div>", "next": 0}