Struktūrinių fondų naudojimas regioniniams skirtumams mažinti. Įgyvendinant ES regioninę politiką, Lietuva traktuojama kaip vienas pirmojo tikslo regionas, galintis pretenduoti į investicinę ES struktūrinių fondų paramą – papildomas investicijas į gamybą, infrastruktūros plėtrą, žmogiškųjų išteklių plėtrą, mokymą, verslo skatinimą, ūkio modernizavimą, kurios padės didinti užimtumą regionuose. Daugėjant Lietuvoje investicijų ir keičiantis jų finansavimo prioritetams, būtina siekti, kad ES investicinė parama nesikoncentruotų ekonomiškai stipriausiuose regionuose, kad nedidėtų Lietuvos regionų plėtros skirtumai.
\nES PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos programa. Vienas iš PHARE 2000 paramos prioritetų (projektai įgyvendinti iki 2003 metų gruodžio) – žmogiškųjų išteklių plėtra. Žmogiškųjų išteklių plėtros paramos fondo lėšos buvo naudojamos: įmonių darbuotojų ir socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių mokymuisi organizuoti; viešojo administravimo gebėjimams ugdyti; mokymo programoms rengti, dėstytojams, mokytojams ir instruktoriams rengti, nuotoliniam mokymui ir informacinėms technologijoms diegti.
\nVietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas. Siekiant mažinti dėl ūkio struktūros pokyčių kai kuriose šalies teritorijose kylančių sudėtingų darbo rinkos problemų, sukurta teisinė ir ekonominė aplinka plėtoti vietines užimtumo iniciatyvas. Tai netradicinė darbo rinkos priemonė gyventojų užimtumui didinti, kai tiesiogiai remiamas naujų darbo vietų kūrimas žemiausiu (ūkio subjektų) lygiu ir kartu tiesiogiai veikiama vietos bendruomenės socialinė ekonominė raida.
\n2003 metais dvigubai padaugėjo teritorijų, kuriose įgyvendinti projektai, sukurta 791 nauja darbo vieta. Kaime, kuriame be paramos būtų neįmanoma steigti darbo vietų, įgyvendinta 70 procentų visų projektų ir sukurta kas antra darbo vieta bedarbiams.
\nDidžiausio nedarbo teritorijų plėtra. Siekdama mažinti nedarbą didžiausio nedarbo regionuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimus dėl bendrų priemonių socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti 5 savivaldybėse: Mažeikių, Lazdijų, Akmenės, Pasvalio ir Druskininkų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 49 „Dėl bendrų priemonių Mažeikių rajono socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2003 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 829 „Dėl bendrų priemonių Lazdijų rajono savivaldybės socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti patvirtinimo“, 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1163 „Dėl bendrų priemonių Akmenės rajono savivaldybės socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti patvirtinimo“, 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 1423 „Dėl bendrųjų priemonių Pasvalio rajono savivaldybės socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti patvirtinimo“, 2003 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 549 „Dėl bendrų priemonių Druskininkų savivaldybės socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti įgyvendinimo plano patvirtinimo“). Šioms savivaldybėms parengti bendrų priemonių socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti įgyvendinimo planai. Įgyvendinamos įvairios socialinės ekonominės plėtros priemonės – tobulinama vietos infrastruktūra, stengiamasi pritraukti daugiau investicijų, skatinamas darbo jėgos mobilumas.
\nV. IŠVADOS Rinkos liberalizavimas, konkurencijos skatinimas, vykdomos struktūrinės reformos padidino Lietuvos prekių, paslaugų ir kapitalo rinkų atvirumą, padarė jas konkurencingesnes. Iki 2004 m. gegužės 1 d. nacionalinė teisė baigta derinti su Bendrijos teise, taip sukurtas pagrindas ES rinkai tolygiai funkcionuoti Lietuvoje, sudarytos palankios sąlygos laisvai judėti prekėms ir kapitalui, įgyvendinti daugelį kitų ES iniciatyvų, susijusių su ES vidaus rinka.
\nSiekiant užtikrinti tvarią ir sparčią ekonomikos plėtrą, ilgalaikį darbo našumo didėjimą ir ūkio konkurencingumą, vidutinį ir ilgą laikotarpį pirmenybė bus teikiama darbo rinkos ir transporto sektoriaus reformoms, rinkos ekonomikos principus atitinkančiai aplinkos politikai ir žinių ekonomikos infrastruktūros plėtrai. Nuosekliai įgyvendinama 2004 metais pradėta pensijų reforma sudarys sąlygas išvengti pensijų sistemos krizės dėl demografinių pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje, užtikrins ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą.
\nDarbo rinka. Siekiant užtikrinti Lisabonos tikslų ir 2003 metų Europos Tarybos patvirtintų užimtumo politikos gairių ir trijų pagrindinių bendrų tikslų – visiško užimtumo, darbo kokybės ir našumo bei socialinės sanglaudos ir aprėpties stiprinimo – įgyvendinimą, nacionalinėmis priemonėmis numatoma: išlaikyti didelį moterų ir vyresnio amžiaus gyventojų užimtumą, siekti, kad per artimiausius 12–15 metų bendras užimtumo lygis priartėtų prie 70 procentų, sumažinti ir išlaikyti stabiliai nedidelį (ne daugiau kaip 6–7 procentų) nedarbą; per artimiausius 7–10 metų užtikrinti būtinų darbo sąlygų ir santykių, darbo apmokėjimo, darbų saugos ir sveikatos, kitų reikalavimų įgyvendinimą; per artimiausius 10–12 metų sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį, įveikti kraštutinį skurdą.
\nŽinių ekonomika ir informacinė visuomenė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 patvirtintos Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos tikslas yra stiprinti šalies mokslinį techninį potencialą ir siekti, kad jis kuo efektyviau būtų naudojamas šalies pažangai spartinti ir konkurencingumui didinti, pasiekti, kad:
\nLietuva iki 2015 metų taptų žinių visuomene; per artimiausius 7 metus mokslo ir gamybos sąveikos sistema atitiktų europinę inovacijų diegimo praktiką; iki 2010 metų bendros išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai iš visų finansavimo šaltinių padidėtų iki 3 procentų BVP, o privačios sudarytų 2 procentus BVP; per artimiausius 10 metų aukštųjų technologijų gamyba pasiektų iki 20 procentų BVP.
\nLietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488 patvirtinta Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija, kurios tikslas – modernizuoti viešojo administravimo sistemą, siekiant sukurti skaidrų, į rezultatus ir geros kokybės piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą orientuotą viešąjį administravimą, pagrįstą informacinėmis technologijomis.
\nAplinkos apsaugos politika. Siekiant iki 2015 metų užtikrinti gerą vandens būklę visuose Lietuvos vandens telkiniuose, pradėta vandens išteklių apsaugos valstybinio reguliavimo reforma, kurią vykdant bus įdiegtas vandens išteklių valdymas pagal upių baseinų rajonus, pradėtas pertvarkyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkis. Siekiant sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos principų, Lietuvoje numatoma sukurti 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų. Iki 2010 metų ketinama uždaryti apie 800 esamų sąvartynų, įkurti 10–12 regioninių sąvartynų, įdiegti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemas. Įgyvendinant Kioto protokolo nuostatas, parengtas šiltnamio dujų nacionalinio paskirstymo 2005–2007 metų plano projektas.
\nTransporto sektorius. Nauja Ilgalaikė Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija sudarys palankias sąlygas toliau siekti Lisabonos strategijos tikslų. Iki 2025 metų Lietuvoje numatoma sukurti modernią ir darnią multimodalinę transporto sistemą, techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstančią ES narių senbuvių lygiui. Lietuvos transporto sektorius taps svarbiu Baltijos jūros pietinio regiono transporto sistemos elementu ir teikdamas geros kokybės paslaugas efektyviai tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES poreikiams ir interesams. ______________ Lietuvos nacionalinės 2004 metų struktūrinių reformų ataskaitos 1 priedas EBPO studijos apie regioninės ir daugiašalės paslaugų prekybos plėtros strategijAs pereinamojo laikotarpio valstybėse santrauka Baltijos valstybių elektros energijos vartotojai nejaučia didelio poreikio greitai keistis. Tikimasi, kad po stojimo į ES atsivėrus rinkoms ir padidėjus konkurencijai elektros energijos kainos mažės, tačiau integracija į ES rinką tuo pat metu skatins ir jų didėjimą. Dabartines palyginti nedideles kainas iš dalies lemia pigi vietinė ir iš Rusijos tiekiama energija, taip pat tai, kad Baltijos valstybės neprisijungusios prie bendro Europos elektros tinklo. Taigi Baltijos rinka ir toliau lieka padalyta į segmentus. Kadangi esami elektros energijos generavimo pajėgumai pasenę, teks didinti kainas, kad būtų sukaupta išteklių naujiems generavimo pajėgumams statyti. Taigi gali atsirasti ir galimybių prisijungti prie ES tinklo. Ypač opi Lietuvai problema – Ignalinos atominė elektrinė, kuri gamina 80 procentų visos Lietuvoje pagaminamos elektros energijos. Uždarius pirmąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką, Lietuvai elektros energiją teks importuoti. Reikėtų svarstyti įvairius variantus, kuo būtų galima pakeisti energijos generavimo pajėgumus, kurių Lietuva neteks, kai (jeigu) bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
\nTelekomunikacijų sektorius visiškai atitinka acquis reikalavimus, kuriuos įvykdyti nebuvo lengva. Akcinė bendrovė „Lietuvos telekomas“ privatizuota tik 1998 metais, o fiksuotojo telefono ryšio linijų monopolis panaikintas nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Atsivėrus fiksuotojo telefono ryšio rinkai, atsirado stipri konkurencija. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai apie ketinimus teikti fiksuotojo telefono ryšio paslaugas pranešė apie 20 bendrovių. Baltijos telekomunikacijų rinkoje didžiausias akcininkas (49 procentų Latvijoje ir Estijoje), o Lietuvoje – akcinės bendrovės „Lietuvos telekomas“ kontrolinio akcijų paketo savininkas (60 procentų), yra neseniai įsteigta „Telia-Sonera“ grupė. Ši grupė – didžiausių šių valstybių judriojo telefono ryšio operatorių akcininkė.
\nBankų sektorius labai skiriasi nuo ES 15 valstybių bankų sektoriaus tuo, kad jame didelė užsienio kapitalo dalis. Užsienio bankų atėjimo į Lietuvos rinką strategija pagrįsta įsigijimais ir susijungimais, o ne filialų steigimu.
\nKrovinių vežimo kelių transportu srityje ES pageidavimu su Lietuva susitarta dėl pereinamųjų priemonių, kurias įgyvendinus į vidaus kabotažo rinką būtų palaipsniui įsileisti užsienio vežėjai. Lietuvai suteiktas pereinamasis laikotarpis (iki 2005 metų pabaigos) pagamintiems iki 1987 metų vidaus rinkoje naudojamiems automobiliams. Nepaisant to, tik vidaus rinkoje veiklą vykdančių vežėjų finansinės būklės reikalavimai bus įgyvendinti iki 2006 metų pabaigos.
\nElektroninių viešųjų pirkimų galimybių studija Studijoje siūlomas nuoseklus elektroninių viešųjų pirkimų vykdymo būdas – esama viešųjų pirkimų sistema papildoma elektroninėmis pirkimų vykdymo priemonėmis, tvarkoma teisinė bazė, sistema centralizuojama, prie jos prijungiama kuo daugiau perkančiųjų organizacijų, įvedami nauji pirkimo būdai. Tuo tikslu siūlomi šie strateginiai sprendimai: visos pirkimų procedūros palaipsniui perkeliamos į elektroninę terpę; sprendžiami elektroninio parašo – vieno iš esminių elektroninės viešųjų pirkimų sistemos komponentų naudojimo klausimai; įvedami nauji elektroninės terpės lemiami pirkimų būdai (pirkimai iš e. katalogų, elektroniniai reversiniai aukcionai); įteisinamos ir įvedamos preliminariosios sutartys, kurioms sudaryti ir palaikyti, viešiesiems pirkimams centralizuotai vykdyti numatoma steigti Pirkimų agentūrą; pertvarkoma teisinė bazė – įteisinami siūlomi viešųjų pirkimų sistemos pakeitimai.
\nSiekiant maksimalaus elektroninių viešųjų pirkimų efekto ir naudos, studijoje nustatyti tokie uždaviniai: parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, kuris atitiktų norimą įdiegti praktiką ir ES naująsias konsoliduotas viešųjų pirkimų direktyvas; parengti reikiamas juridines ir organizacines priemones, kurios leistų Lietuvoje įvesti agreguotus pirkimus pagal preliminariąsias sutartis; parengti reikiamas juridines ir organizacines priemones, kurios leistų naudoti dinamines pirkimų sistemas, įvedant naujus – elektroninius – pirkimo būdus (e. katalogus, e. aukcionus ir panašiai); parengti reikiamas priemones, skirtas išplėsti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms, susijusioms su viešųjų pirkimų elektroninėje terpėje vykdymu; parengti reikiamas priemones Pirkimų agentūrai įsteigti; sukurti ir taikyti naujų pirkimų būdų praktiką: e. konkursų, preliminariųjų sutarčių, e. katalogų, e. aukcionų naudojimą. organizuoti ir vykdyti perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų mokymą; sukurti ir įdiegti e. pirkimų technologines priemones.
\nNumatant palaipsnį teisinių, organizacinių ir technologinių priemonių įgyvendinimą, galimybių studijoje taip pat nustatyti viešųjų pirkimų perkėlimo į elektroninę terpę etapai penkeriems metams: centrinės viešųjų pirkimų sistemos kūrimas. konkursų vykdymo sistemos pirkimų portale sukūrimas. atvirosios viešųjų raktų infrastruktūros (e. parašo) įdiegimas viešųjų pirkimų sistemoje. preliminariųjų sutarčių sudarymas ir centralizuotų pirkimų vykdymas. elektroninių reversinių aukcionų organizavimas. ______________ Lietuvos nacionalinės 2004 metų struktūrinių reformų ataskaitos 2 priedas STRUKTŪRINIAI RODIKLIAI II. NAŠUMO IR VERSLO PLĖTROS SKATINIMAS Naujų rinkų atvėrimas konkurencijai ir tolesnė ekonominė integracija Rodikliai 1998 metais 1999 metais 2000 metais 2001 metais 2002 metais 2003 metais 2004 metais Ekonomikos atvirumo laipsnis (prekių ir paslaugų eksporto santykis su BVP), procentais 45,7 39,1 44,9 50 53,1 51,8 :
\nPrekių rinkų integracija (prekių eksporto ir importo santykis su BVP), procentais 42,6 35,6 40,6 45,1 47,4 46,6 :
\nPaslaugų rinkų integracija (paslaugų eksporto ir importo santykis su BVP), procentais 8,9 8,7 7,7 7,7 8,5 8,6 :
\nTiesioginių užsienio investicijų intensyvumas (TUI santykis su BVP), procentais 4,2 2,3 1,7 1,9 2,6 0,6 :
\nProduktyvumo lygis (BVP perkamosios galios standartais vienam užimtajam);
\nES-15=100 32,8 32 34,4 38,1 43,6p 44,9p 46,6p Vidutinė metinė infliacija 5 0,7 0,9 1,3 0,4 -1,1 :
\nRinkos integracija. Vidutinės įmonėms suteiktų trumpalaikių paskolų (litais) metų palūkanų normos :
\n13,14 11,98 9,5 6,44 5,57 :
\nRinkos integracija. Vidutinės įmonėms suteiktų ilgalaikių paskolų (litais) metų palūkanų normos :
\n12,38 11,4 8,75 6,6 5,37 :
\nRinkos integracija. Vidutinės įmonėms suteiktų trumpalaikių paskolų (užsienio valiutomis) metų palūkanų normos :
\n11,86 10,87 8,47 6,21 4,93 :
\nRinkos integracija. Vidutinės įmonėms suteiktų ilgalaikių paskolų (užsienio valiutomis) metų palūkanų normos :
\n10,88 10,05 7,48 5,46 3,82 :
\nDuomenų šaltinis: Eurostatas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos bankas. p – prognozė.
\nValstybės konkurencijos politika, transportas ir ryšiai; elektros, dujų ir vandens tiekimas, kitos paslaugos Gamtinių dujų vidutinės metinės kainos namų ūkiams Vartotojų grupės pavadinimas Matavimo vienetas Kaina su PVM, litais (eurais) 2003 m. liepos 1 d.–2003 m. gruodžio 31 d.
\n2004 m. sausio 1 d.–2004 m. birželio 30 d.
\n1.
\nVartotojai, vartojantys gamtines dujas maistui ir (arba) karštam vandeniui ruošti, suvartojantys per metus iki 90 kub. metrų dujų 1000 kub. metrų 1140 (330,17) 1130 (327,27) 2.
\nVartotojai, vartojantys gamtines dujas maistui ir (arba) karštam vandeniui ruošti, suvartojantys per metus daugiau kaip 90 kub. metrų dujų: kintamoji dalis 1000 kub. metrų 800 (231,7) 790 (228,8) fiksuota kainos dalis mėnesiui litai (eurai) 3 (0,87) 3 (0,87) 3.
\nVartotojai, vartojantys gamtines dujas šildymui, karštam vandeniui bei maistui ruošti ir visoms kitoms reikmėms: kintamoji dalis 1000 kub. metrų 570 (165,08) 550 (159,29) fiksuota kainos dalis mėnesiui litai (eurai) 16 (4,63) 16 (4,63) Duomenų šaltinis – Lietuvos dujų įmonės.
\nTelekomunikacijos Rodikliai 2001 metais 2002 metais 2003 metais Telekomunikacijų paslaugų kainos – už 10 minučių viešojo fiksuoto vietinio telefono ryšio, eurais, su PVM (kainų lygis ir dinamika) 0,341 0,388 0,388 Telekomunikacijų paslaugų kainos – už 10 minučių viešojo fiksuoto tarpmiestinio telefono ryšio, eurais, su PVM (kainų lygis ir dinamika) 1,151 1,199 1,199 Telekomunikacijų paslaugų kainos – už 10 minučių viešojo fiksuoto tarptautinio telefono ryšio (skambučius į JAV), eurais, su PVM (kainų lygis ir dinamika) 7,827 8,121 4,066 Didžiausio operatoriaus viešojo fiksuoto telefono ryšio vietinių skambučių (įskaitant internetą) rinkos dalis, visos viešojo fiksuoto telefono ryšio vietinių skambučių rinkos procentais 100 100 93,9 Didžiausio operatoriaus viešojo fiksuoto telefono ryšio tarpmiestinių (nacionalinių) skambučių rinkos dalis, visos viešojo fiksuoto telefono ryšio tarpmiestinių (nacionalinių) skambučių rinkos procentais 100 100 93,3 Didžiausio operatoriaus viešojo fiksuoto telefono ryšio tarptautinių skambučių rinkos dalis, visos viešojo fiksuoto telefono ryšio tarptautinių skambučių rinkos procentais 100 100 87,2 Didžiausio viešojo judriojo telefono ryšio operatoriaus rinkos dalis, visos viešojo judriojo telefono ryšio rinkos procentais :
\n51,65 56,27 Duomenų šaltinis – Susisiekimo ministerija.
\nViešojo fiksuoto telefono ryšio linijų skaičius, tūkstančiais Viešojo judriojo telefono ryšio abonentų, tūkstančiais Fiksuoto ir judriojo telefono ryšio abonentų 100 gyventojų Judriojo telefono ryšio operatorių rinkos dalys pagal abonentų skaičių 2004 m. sausio 1 d., procentais (iš viso abonentų – 2169,9 tūkst.) Verslo aplinka Rodikliai 1998 metais 1999 metais 2000 metais 2001 metais 2002 metais 2003 metais Verslo investicijos (privataus sektoriaus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo santykis su BVP), procentais 21,6 19,6 16,4 18 17,6 17,8 Duomenų šaltinis – Eurostatas.
\nInformacinė visuomenė ir inovacijos Rodikliai 1998 metais 1999 metais 2000 metais 2001 metais 2002 metais 2003 metais 2004 metais Išlaidos žmonių ištekliams (valstybės išlaidos švietimui), BVP procentais 5,96 6,14 5,67 5,92 5,89 : :
\nIš viso baigusiųjų mokslines ir technologines specialybes 1000 gyventojų (20–29 metų grupė) 9,3 11,7 13,5 14,8 14,6 16,3 :
\nIš viso išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, BVP procentais 0,55 0,51 0,59 0,68 0,67 0,682: :
\nVisų išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai struktūra pagal finan-savimo šaltinius, procentais:
\nLietuvos Respublikos Vyriausybė : :
\n61,72 56,25 65,1 : : užsienio lėšos : :
\n6,72 6,64 7,06 : : pramonė : :
\n31,56 37,11 27,84 : :
\nNamų ūkių naudojimasis internetu, visų namų ūkių procentais : :
\n2,3 3,2 4,1 6,2 10,6 Įmonių naudojimasis internetu, visų įmonių procentais : :
\n58,6 65,5 68,5 79,8 Patentų skaičius (paraiškos į Europos patentų biurą (EPO), vnt./mln. gyventojų 1,08 0,55 1,35 2,581,2 2,592 : :
\nPatentų, išduotų JAV patentų ir prekinių ženklų biuro (USPTO), vnt./mln. gyventojų 0,63 0,43 :
\n0,861,2 0,501,2 : :
\nDuomenų šaltinis: Eurostatas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. ––––––––––––––––––––––– 1 Laiko eilučių nutrūkimas.
\n2 Išankstiniai duomenys.
\nKapitalo rinkos ir finansinės paslaugos Rodikliai (visų paskolų procentais) 2001 metais 2002 metais 2003 metais Komercinių bankų paskolos fiziniams asmenims (metų pabaigoje) 10,4 14,3 18,4 Komercinių bankų paskolos nefinansinėms valstybinėms įmonėms (metų pabaigoje) 3,7 2,3 1,1 Komercinių bankų paskolos privačioms įmonėms (metų pabaigoje) 66 67 65,1 Duomenų šaltinis – Lietuvos bankas.
\nIII. APLINKOS APSAUGOS POLITIKA Rodikliai 1998 metais 1999 metais 2000 metais 2001 metais 2002 metais 2003 metais Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija (pokytis procentais, bazinius 1990 metus palyginus su Kioto protokole nurodytais tikslais), baziniai metai=100 43,9 42,9 41,8 40,8 39,8 :
\nEnergijos naudojimo intensyvumas (bendro energijos sunaudojimo santykis su BVP lyginamosiomis 1995 metų kainomis), kilogramas naftos ekvivalentu 1000 eurų 1641 1419 1243 1321 1273 :
\nAtsinaujinančiosios energijos dalis (atsinaujinančiosios energijos indėlis į bendrą elektros sunaudojimą), procentais 3,6 3,8 3,4 3 3,2 2,8 Komunalinių atliekų surinkimas, kilogramais vienam gyventojui per metus 426,03 333,98 293,63 300,58 287,72 :
\nKomunalinių atliekų išvežimas į sąvartyną, kilogramais vienam gyventojui per metus 426,03 333,98 293,63 300,58 287,72 :
\nKomunalinių atliekų sudeginimas, kilogramais vienam gyventojui per metus 0 0 0 0 0 0 Duomenų šaltinis: Eurostatas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
\nIV. EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ SANGLAUDA Rodikliai 1998 metais 1999 metais 2000 metais 2001 metais 2002 metais 2003 metais Užimtumo didėjimo tempas (metinis procentinis užimtųjų skaičiaus pokytis) -0,8 -2,2 -4 -3,3 4 2,3 Moterų užimtumo didėjimo tempas (metinis procentinis užimtų moterų skaičiaus pokytis) :
\n0 -2,2 -3,4 1,6 2 Vyrų užimtumo didėjimo tempas (metinis procentinis užimtų vyrų skaičiaus pokytis) : -4,2 -5,9 -3,2 6,5 2,6 Bendras vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius : : :
\n57,72 57,62 57,72 Moterų vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius : : :
\n56,52 56,62 56,72 Vyrų vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius : : :
\n602 59,52 59,52 Užimtumo lygis (15–64 metų užimtųjų visų 15–64 metų gyventojų dalis procentais) 62,3 61,7 59,1 57,5 59,9 61,1 Moterų užimtumo lygis (visų 15–64 metų užimtų moterų dalis procentais) 58,6 59,4 57,7 56,2 57,2 58,4 Vyrų užimtumo lygis (visų 15–64 metų užimtų vyrų dalis procentais) 66,2 64,3 60,5 58,9 62,7 64 Vyresnių gyventojų užimtumo lygis (visų 55–64 metų užimtų gyventojų dalis procentais) 39,5 40,9 40,4 38,9 41,6 44,7 Vyresnių moterų užimtumo lygis (visų 55–64 metų užimtų moterų dalis procentais) 28,3 30,6 32,6 31,1 34,1 36,7 Vyresnių vyrų užimtumo lygis (visų 55–64 metų užimtų vyrų dalis procentais) 54,4 54,4 50,6 49,2 51,5 55,3 Nedarbo lygis (bedarbiai visų aktyvių gyventojų procentais) 13,2 13,7 16,4 16,4 13,5 12,7 Moterų nedarbo lygis (bedarbės visų aktyvių moterų procentais) 11,7 12,3 14,1 14,3 13,4 13,3 Vyrų nedarbo lygis (bedarbiai visų aktyvių vyrų procentais) 14,6 15,1 18,6 18,5 13,6 12,1 Darbo apmokėjimo skirtumai (vidutinio valandinio moterų darbo užmokesčio bruto dalis, palyginti su atitinkamu vyrų darbo užmokesčiu), procentais 22 16 16 16 16 17 Mokesčiai, tenkantys mažas pajamas gaunantiems gyventojams, procentais 39,5 39,7 42 42,2 41,3 39,5 Bendras visą gyvenimą trunkančio mokymosi rodiklis, procentais :
\n3,9 2,8 3,6 3,31 4,5 Visą gyvenimą trunkančio mokymosi rodiklis (moterų), procentais :
\n5,3 3,6 4,8 4,21 5,7 Visą gyvenimą trunkančio mokymosi rodiklis (vyrų), procentais :
\n2,4 1,9 2,3 2,31 3,3 20–24 metų gyventojų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, procentais 83,2 81,3 77,91 81,2 79,31 82,1 Pajamų paskirstymo netolygumas (pajamų penktajame ir pirmajame kvintiliuose santykis, arba kvintilinis koeficientas) 4,8 5 5 4,9 4,7 4,5 Rizikos lygis prieš suteikiant socialines išmokas, procentais (prie socialinių išmokų nepriskirtos senatvės ir našlių pensijos) 21 22 23 24 24 23 Rizikos lygis prieš suteikiant socialines išmokas (moterims), procentais (prie socialinių išmokų nepriskirtos senatvės ir našlių pensijos) 22 22 24 24 25 23 Rizikos lygis prieš suteikiant socialines išmokas (vyrams), procentais (prie socialinių išmokų nepriskirtos senatvės ir našlių pensijos) 20 21 23 24 24 22 Rizikos lygis suteikus socialines išmokas, procentais 17 17 17 17 17 15 Rizikos lygis suteikus socialines išmokas (moterims), procentais 17 18 17 17 17 15 Rizikos lygis suteikus socialines išmokas (vyrams), procentais 16 17 17 17 16 14 Vidurinio išsilavinimo neturinčių (ir toliau nesimokančių) 18–24 metų gyventojų, procentais : :
\n16,7 13,7 14,31 11,8 Vidurinio išsilavinimo neturinčių (ir toliau nesimokančių) 18–24 metų moterų, procentais : :
\n14,9 9,3 13,41 8,9 Vidurinio išsilavinimo neturinčių (ir toliau nesimokančių) 18–24 metų vyrų, procentais : :
\n18,5 18,4 15,11 14,9 Bendras ilgalaikio nedarbo lygis, procentais 6,7 4,3 7,6 9,1 7,3 6,1 Moterų ilgalaikio nedarbo lygis, procentais 6,2 3,6 6,2 7,4 7,1 6,5 Vyrų ilgalaikio nedarbo lygis, procentais 7,1 4,9 9,1 10,7 7,4 5,7 18–59 metų gyventojų neturinčiuose darbo namų ūkiuose, visų šio amžiaus gyventojų procentais 10,4 8,8 9,2 10 9,11 7,4 18–59 metų moterų neturinčiuose darbo namų ūkiuose, visų šio amžiaus gyventojų procentais 11,2 8,5 8,6 10 9,71 7,4 18–59 metų vyrų neturinčiuose darbo namų ūkiuose, visų šio amžiaus gyventojų procentais 9,5 9 9,8 10,1 8,51 7,4 Duomenų šaltinis: Eurostatas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. –––––––––––––––––– 1 Laiko eilučių nutrūkimas.
\n2 Darbo jėgos tyrimo duomenys. ______________ * Didesnė šios sumos dalis gauta privatizavus 60 procentų akcinės bendrovės „Lietuvos telekomas“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų. * Faktiniai duomenys. ** Išankstiniai duomenys. (Duomenų šaltiniai: 2002 ir 2003 metų duomenys – Statistikos departamentas; BVP prognozė – Finansų ministerija).