4)padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
\n
2.Sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu:
\n
1)sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;
\n
2)užsienietį atsisako priimti užsienio valstybė, į kurią jis gali būti išsiųstas;
\n
3)užsieniečiui reikia suteikti būtinąją medicinos pagalbą, kurios suteikimo reikalingumą patvirtina sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija;
\n
4)jo negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita).
\n
3.Išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.
\n
129 straipsnisGrąžinimas
\n
1.Užsieniečiai, taip pat ir nepilnamečiai užsieniečiai iki 18 metų, kurie yra neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti grąžinami savo noru ar priverstinai į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jie turi teisę vykti.
\n
2.Nelydimas nepilnametis užsienietis grąžinamas tik tuo atveju, jeigu užsienio valstybėje, į kurią yra grąžinamas, jis bus tinkamai prižiūrimas, atsižvelgiant į jo poreikius, amžių ir savarankiškumo lygį.
\n
3.Jeigu nelydimo nepilnamečio užsieniečio negalima grąžinti į kilmės ar kitą valstybę, jam turi būti suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu.
\n
4.Sprendžiant užsieniečio grąžinimo klausimą, bendradarbiaujama su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis pagal sudarytas tarptautines sutartis.
\n
130 straipsnisDraudimas išsiųsti arba grąžinti užsienietį
\n
1.Draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę.
\n
2.Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
\n
3.Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia pavojų Lietuvos Respublikos saugumui arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų visuomenei.
\n
131 straipsnisIšsiuntimo lėšos
\n
1.Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas:
\n
1)savo lėšomis;
\n
2)fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis.
\n
2.Jei nėra lėšų, numatytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas valstybės lėšomis. Šios valstybės lėšos teisės aktų nustatyta tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių užsienietis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką.
\n
132 straipsnisLeidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kurio išsiuntimas sustabdytas
\n
Jeigu užsieniečio išsiuntimas sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose numatytų aplinkybių ir šios aplinkybės per vienerius metus nuo sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo neišnyko, jam išduodamas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, o sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo persvarsto teismas.
\n
133 straipsnisDraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką
\n
1.Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos vizą ar ji buvo panaikinta, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, taip pat grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, kuris bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, kurio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos užsieniečiui, jeigu jis savanoriškai sutiko ir buvo grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turėjo teisę vykti.
\n
3.Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą sudaro ir tvarko Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
\n
4.Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas.
\n
134 straipsnisUžsieniečio perdavimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją
\n
1.Užsienietis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ar Europos Sąjungos teisės aktą gali būti perduotas iš vienos užsienio valstybės per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu kitai užsienio valstybei, jeigu yra pateikiami įrodymai, kad jis turi teisę vykti į užsienio valstybę, ir duomenys dėl tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją būtinumo.
\n
2.Užsieniečio perdavimas per Lietuvos Respublikos teritoriją yra draudžiamas, jeigu:
\n
1)valstybėje, į kurią perduodamas užsienietis, yra nustatomos šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priežastys;
\n
2)jo perdavimas keltų grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
\n
135 straipsnisNeteisėtas išvykimas iš Lietuvos Respublikos
\n
1.Užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis:
\n
1)išvyksta iš Lietuvos Respublikos ne per pasienio kontrolės punktą;
\n
2)išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pateikia kito asmens arba suklastotus dokumentus;
\n
3)išvyksta iš Lietuvos Respublikos, nors jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai;
\n
4)neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos.
\n
2.Užsieniečiui, kuris bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar neteisėtai išvyko iš jos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką.
\n
X SKYRIUS
\n
SPRENDIMŲ DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES APSKUNDIMAS
\n
136 straipsnisSprendimo apskundimo teisė
\n
Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
\n
137 straipsnisSkundo padavimas
\n
1.Skundas dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.
\n
2.Skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, jeigu sprendimas buvo priimtas nagrinėjant šeimos vardu pateiktą prašymą pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą šeimos vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys.
\n
138 straipsnisSkundo padavimo terminas
\n
Užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui, o dėl atitinkamo apygardos administracinio teismo sprendimo – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
\n
139 straipsnisApskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas
\n
1.Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:
\n
1)naikinamas užsieniečio leidimas gyventi;
\n
2)užsieniečiui, pateikusiam prašymą suteikti prieglobstį, nesuteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir jis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas į saugią trečiąją ar kilmės valstybę;
\n
3)užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį ir jis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, yra iš jos išsiunčiamas arba grąžinamas į užsienio valstybę, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas;
\n
4)užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos netaikomos tuo atveju, kai išsiuntimo pagrindas yra susijęs su užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
\n
3.Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais priimto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai atitinkamas administracinis teismas priima nutartį.
\n
140 straipsnisSkundo nagrinėjimas
\n
1.Teismai skundus dėl sprendimų, priimtų pagal šį Įstatymą, nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
\n
2.Teismas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos.
\n
XI SKYRIUS
\n
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
\n
141 straipsnisTeisė gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų
\n
Migracijos departamentas turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų gauti užsieniečių duomenis, kurių reikia Migracijos departamento funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti.
\n
142 straipsnisUžsieniečių duomenų tvarkymas
\n
1.Užsieniečių, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, duomenys yra registruojami Užsieniečių registre.
\n
2.Užsieniečių registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
\n
3.Užsieniečių registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo Įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.
\n
143 straipsnisUžsieniečių atsakomybė
\n
Užsieniečiai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba šis Įstatymas nenustato kitaip.
\n
144 straipsnisTarptautinių sutarčių taikymas
\n
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios nuostatos negu šiame Įstatyme, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
\n
145 straipsnisĮstatymo palankesnių nuostatų taikymas
\n
Šio Įstatymo V skyriaus nuostatos taikomos Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.
\n
146 straipsnisĮstatymo įgyvendinimas
\n
1.Šio Įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymas.
\n
2.Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:
\n
1)Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ (Žin., 1995, Nr. 63-1578);
\n
2)Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ 15 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 29-707);
\n
3)Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 19 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2734);
\n
4)Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ 5 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 65-1879);
\n
5)Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 1998, Nr. 115-3236);
\n
6)Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5, 7, 10, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 89-2618);
\n
7)Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 ir 26 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 5-125);
\n
8)Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 56-1651);
\n
9)Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2865);
\n
10)Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 56-1651);
\n
11)Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2859);
\n
12)Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 55-1944);
\n
13)Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 22, 26 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 121, 122 , 123 , 124 , 125 , 126 straipsniais įstatymas (Žin., 2002, Nr. 13-466);
\n
14)Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 38-1688).
\n
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
\n
Laikinai einantis Respublikos Prezidento Pareigas Artūras Paulauskas ______________ Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1. 1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 64/221/EEB dėl užsienio subjektų judėjimo ir gyvenamosios vietos specialių priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar jos sveikatos sumetimais, derinimo.
\n
2.1968 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 68/360/EEB dėl valstybių narių darbuotojų bei jų šeimų judėjimo ir teisės apsigyventi Bendrijoje apribojimų panaikinimo.
\n
3.1970 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas Nr. 1251/70/EEB dėl darbuotojų, pagal darbo sutartį dirbusių valstybėje narėje, teisės pasilikti tos valstybės teritorijoje.
\n
4.1972 m. gegužės 18 d. Tarybos direktyva 72/194/EEB, išplečianti 1964 m. vasario 25 d. Direktyvos dėl užsienio piliečių judėjimo ir įsikūrimo specialių priemonių, pateisintų viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar jos sveikatos sumetimais, taikymą darbuotojams, kurie naudojasi teise likti tos valstybės narės, kurioje jie dirbo, teritorijoje.
\n
5.1973 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 73/148/EEB dėl valstybių narių piliečių gyvenamosios vietos ir jos keitimo Bendrijoje apribojimų, susijusių su įsikūrimu ir paslaugų teikimu, panaikinimo.
\n
6.1977 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 77/486/EEB dėl darbuotojų migrantų vaikų mokymo.
\n
7.1990 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 90/364/EEB dėl apsigyvenimo teisės.
\n
8.1990 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 90/365/EEB dėl apsigyvenimo teisės asmenims, dirbantiems ir turintiems savo verslą, kurie pabaigė darbinę veiklą.
\n
9.1990 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/96/EEB dėl apsigyvenimo teisės studentams.
\n
10.1994 m. birželio 20 d. Tarybos rezoliucija dėl trečiųjų valstybių piliečių, atvykstančių dirbti, įleidimo į valstybių narių teritoriją apribojimo.
\n
11.1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos rezoliucija dėl leidimo trečiųjų valstybių piliečiams atvykti į valstybių narių teritoriją studijuoti.
\n
12.1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos rezoliucija dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie verčiasi savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įleidimo į valstybių narių teritoriją apribojimo.
\n
13.1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas dėl bendrų veiksmų plano, kurį Taryba patvirtino remdamasi Europos Sąjungos steigimo sutarties K.3 straipsnio 2 dalies b punktu, nustatančio trečiųjų šalių moksleivių, kurie gyvena vienoje iš valstybių narių, galimybes keliauti.
\n
14.1995 m. birželio 20 d. Tarybos rezoliucija dėl minimalių garantijų prieglobsčio procedūrai.
\n
15.1995 m. rugsėjo 25 d. Tarybos rezoliucija dėl dalijimosi našta įsileidžiant į šalį perkeltuosius asmenis ir suteikiant jiems teisę laikinai apsigyventi.
\n
16.1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl kovos su nelegalia imigracija bei nelegaliu darbu priemonių derinimo ir atitinkamų kontrolės priemonių gerinimo.
\n
17.1996 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimas dėl skubios ir ypatingos procedūros dalijantis perkeltųjų asmenų įsileidimo ir laikino apgyvendinimo našta.
\n
18.1996 m. kovo 4 d. bendra pozicija, Tarybos nustatyta remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu dėl sąvokos „pabėgėlis“ apibrėžimo 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnyje suderinto taikymo.
\n
19.1996 m. kovo 4 d. Tarybos rezoliucija dėl trečiųjų šalių piliečių, ilgą laiką gyvenančių valstybių narių teritorijose, statuso.
\n
20.1996 m. kovo 4 d. bendrieji veiksmai, Tarybos nustatyti, remiantis Europos Sąjungos Sutarties K.3 straipsniu dėl oro uosto tranzito susitarimų.
\n
21.1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos rekomendacija dėl kovos su neteisėtu trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu.
\n
22.1997 m. birželio 26 d. Tarybos rezoliucija dėl nelydimų nepilnamečių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai.
\n
23.1997 m. gruodžio 4 d. Tarybos rezoliucija dėl priemonių, kurių reikia imtis kovai su santuokomis iš išskaičiavimo.
\n
24.2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją.
\n
25.2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus.
\n
26.2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo sprendimų pripažinimo.
\n
27.2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1091/2001 dėl judėjimo laisvės turint ilgalaikę vizą.
\n
28.2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam jų srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius, pusiausvyrą.
\n
29.2001 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2414/2001, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams šis reikalavimas netaikomas, sąrašus.
\n
30.2002 m. vasario 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 407/2002, nustatantis konkrečias teisės normas dėl Tarybos reglamento Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją įgyvendinimo.
\n
31.2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatanti minimalius prieglobsčio prašytojų priėmimo standartus. ______________