{"html": "
–parengti ir vykdyti vertybių ugdymo, reflektyvaus mokymosi ir debatų metodikos taikymo programas, integruoti į pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas;
\n
–parengti ir vykdyti neformaliojo švietimo programas suaugusiesiems, skirtas netradicinių ugdymo įstaigų ar jų partnerių bendruomenėms;
\n
–parengti metodines priemones, skirtas netradicinio ugdymo įstaigoms;
\n
–kurti ir vykdyti netradicinio ugdymo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vadovų rengimo programas;
\n
–vykdyti netradicinio ugdymo patirties sklaidą;
\n
–plėtoti bendradarbiavimą su kitų šalių netradicinio ugdymo institucijomis.
\n

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos.

\n

Remiamos veiklos 1. Netradicinio ugdymo programų rengimas ir tobulinimas.

\n
2.Mokomosios medžiagos apie netradicinį ugdymą rengimas ir leidyba.
\n
3.Seminarų, seminarų-praktikumų, veiklos refleksijų, atvirų debatų organizavimas.
\n
4.Efektyvumo tyrimų vykdymas.
\n
5.Metodikų pristatymo priemonės (leidiniai ir kt.).
\n
6.Susipažinimas su kitų šalių patirtimi, patirties sklaida.
\n
7.Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos.
\n
8.Interneto svetainės sukūrimas.
\n
9.Mokslinės-praktinės literatūros apie netradicinį ugdymą pirkimas.
\n
10.Kitos su projektu susiję veiklos.
\n

Tikslinės grupės Netradicinio ugdymo įstaigų ir jų partnerių pedagogai, vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, darbuotojai, vaikai, mokiniai, tėvai (globėjai, rūpintojai), asmenys, baigę šias įstaigas, besidomintys šiuo ugdymo modeliu. Konsultantai ir specialistai, rengiantys programas, metodines rekomendacijas ar priemones, skirtas netradicinėms ugdymo įstaigoms.

\n

14.11. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemų kūrimas:

\n

Veiklos srities pavadinimas Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemų kūrimas Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinį bei procesą reglamentuojantys valstybės lygmens dokumentai – Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosios programos bei Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), (Vertinimo samprata) – įtvirtina šiuolaikišką mokymo, mokymosi ir vertinimo supratimą. Su specifinėmis vertinimo problemomis vertinant mokinių pasiekimus susiduria dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių mokytojai. Iškyla poreikis šiuolaikinio vertinimo nuostatas įgyvendinti ir įtvirtinti šiose ugdymo srityse, skatinti mokytojų iniciatyvą ir bendradarbiavimą kuriant vieningą ir aiškiais kriterijais pagrįstą vertinimo sistemą, naujas vertinimo metodikas, skatinant mokinių ugdymo(-si) motyvaciją, keičiant požiūrį į vertinimą ne kaip kontrolės instrumentą ar išorinį fiksavimą, o kaip pagalbą mokiniui ugdymo procese siekti pažangos. Kadangi šių ugdymo sričių mokinių pasiekimų vertinimo praktika yra labai įvairi, individualizuota, neretai stichiška ir eksperimentinė, labai svarbu skatinti mokytojus kurti naujas partneryste ir bendradarbiavimu su mokiniais grindžiamas vertinimo metodikas, siekti sukurti vieningą, aiškiais kriterijais pagrįstą kiekvienos minėtos ugdymo srities pasiekimų vertinimo sistemą.

\n

Europos šalys numato priemones, kurios leistų pamatuoti kalbų mokėjimą. Europos Taryba, pasitelkdama geriausius Europos kalbų specialistus sukūrė kalbų mokymo turinio aprašus, vėliau mokinių pasiekimų aprašą „Bendrieji Europos kalbų metmenys“ ir Europos kalbų aplanką. Šie dokumentai yra plačiai diegiami visose Europos valstybėse ir tapo kalbų mokymo programų pagrindu. Kalbų aplankas yra įsivertinimo įrankis, kurio elektroninė interaktyvi versija galėtų būti lengviau pasiekiama ir plačiau vartojama, patrauklesnė mokiniams.

\n

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslai:

\n
–sukurti elektroninę kalbų vertinimo sistemą, viešai pasiekiamą internetinėje erdvėje;
\n
–sukurti partneryste ir bendradarbiavimu su mokiniais grindžiamas vertinimo metodikas, siekti vieningos, aiškiais kriterijais pagrįstos dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių pasiekimų vertinimo sistemos.
\n

Uždaviniai:

\n
–skatinti vartotojų mokymosi savarankiškumą;
\n
–suteikti vartotojams galimybę įsivertinti užsienio kalbų mokėjimą, kalbinę kompetenciją, komunikavimo užsienio kalbomis gebėjimus;
\n
–suteikti suinteresuotoms institucijoms galimybę operatyviai teikti, keisti bei analizuoti informaciją, komunikuoti ją vartotojams, skatinti „Europos kalbų aplanko“ koncepcijos sklaidą;
\n
–skatinti dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių mokytojus kurti mokinių pasiekimų vertinimo metodikas bei diagnostines užduotis;
\n
–išbandyti sukurtus vertinimo užduočių pavyzdžius ugdymo praktikoje;
\n
–skatinti dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių mokytojus dalytis gerąja vertinimo patirtimi ir skleisti ją regionuose;
\n
–geriausius vertinimo metodikų pavyzdžius publikuoti metodiniuose leidiniuose.
\n

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

\n

Remiamos veiklos 1. Tęstinio elektroninio „Europos kalbų aplanko“ modulio vartotojui kūrimas.

\n
2.Informacinės sistemos projektinės dokumentacijos rengimas.
\n
3.Internetinio portalo kalbų gebėjimams įsivertinti ir tikrinti sukūrimas.
\n
4.„Europos kalbų aplanko“ turinio valdymo sistemos sukūrimas.
\n
5.Asmenų, administruojančių sistemą, mokymai.
\n
6.Vartotojų mokymai ir informavimas.
\n
7.Susipažinimas su kitų šalių patirtimi, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo srityje.
\n
8.Užsienio ir Lietuvos ekspertų, konsultantų įtraukimas.
\n
9.Dorinio, meninio ir kūno kultūros mokytojų mokymai apie šiuolaikinę vertinimo sampratą.
\n
10.Mokinių pasiekimų dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo srityse vertinimo užduočių kūrimas.
\n
11.Mokinių pasiekimų dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo srityse vertinimo užduočių išbandymas praktikoje.
\n
12.Mokinių pasiekimų dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo srityse vertinimo metodikų ir metodinių leidinių rengimas.
\n
13.Gerosios vertinimo patirties sklaida mokykloje, metodiniuose rateliuose ir regionuose.
\n
14.Vieningos mokinių pasiekimų dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo srityse vertinimo sistemos kūrimas, jos tinkamumo praktikoje analizė.
\n
15.Kitos su projektu susiję veiklos.
\n

Tikslinės grupės Bendrojo lavinimo mokyklų kalbų mokytojai, dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių mokytojai, dėstytojai ir testuotojai, mokiniai, bendrojo lavinimo mokyklose besimokantys kalbų, dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių dalykų.

\n

14.12. Mokyklos, regiono švietimo kokybės užtikrinimo bendrajame lavinime modelių kūrimas:

\n

Veiklos srities pavadinimas Mokyklos, regiono švietimo kokybės užtikrinimo bendrajame lavinime modelių kūrimas Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose, siekiant užtikrinti švietimo kokybės plėtotę mokyklose, regionuose, išskiriama eilė priemonių, pagal kurias numatoma atnaujinti ir su naujomis asmens kompetencijomis susieti švietimo turinį, atnaujinti mokytojų rengimą, modernizuoti švietimo tyrimų ir vertinimo sistemą, mokyklas.

\n

Spartus Lietuvos visuomenės vystymasis kelia vis naujus iššūkius bendrojo lavinimo kokybei, prieinamumui ir atitikimui besikeičiantiems visuomenės poreikiams. Dalį iškilusių problemų galima spręsti tik decentralizuojant bendrojo lavinimo valdymą, dalį nacionalinio vadybos lygmens funkcijų perduodant savivaldybėms ir mokykloms. Rimta kliūtis bendrojo lavinimo decentralizavimui yra savivaldybių ir mokyklų nepasirengimas prisiimti sau daugiau atsakomybės už ugdymo kokybę, gebėjimų trūkumas pagal vietos poreikius formuoti dalį ugdymo turinio, vertinti savo darbo kokybę ir teikiamo išsilavinimo prieinamumą, interpretuoti ir panaudoti vertinimo rezultatus.

\n

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslas – plėtoti mokyklų, savivaldybių, mokyklų steigėjų gebėjimus užtikrinti bendrojo lavinimo kokybę, prieinamumą ir atitiktį visuomenės poreikiams.

\n

Uždaviniai:

\n
–plėtoti mokyklų ir savivaldybių (ar kitų mokyklų steigėjų) gebėjimus formuoti ugdymo turinį taip, kad jis maksimaliai atitiktų mokinių, jų tėvų, bendruomenės ir regiono poreikius;
\n
–plėtoti mokyklų ir savivaldybių (ar kitų mokyklų steigėjų) gebėjimus įsivertinti mokinių pasiekimus, ugdymo turinio kokybę ir savo darbo veiksmingumą;
\n
–plėtoti mokyklų ir savivaldybių (ar kitų mokyklų steigėjų) gebėjimus interpretuoti vertinimo rezultatus ir panaudoti juos ugdymo kokybės, prieinamumo ir atitikimo visuomenės poreikiams gerinimui;
\n
–plėtoti mokyklų ir savivaldybių gebėjimus informuoti mokinius, tėvus, socialinius partnerius, politikus ir visuomenę apie ugdymo turinio pasirinkimo galimybes, bendrojo ugdymo rezultatus, kokybę ir prieinamumą.
\n

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, savivaldybių administracijos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys. Prioritetas teikiamas:

\n
–mokykloms ir savivaldybėms, jau parodžiusioms iniciatyvą ir turinčioms patyrimo sėkmingai įgyvendinti ugdymo turinio formavimo, mokinių pasiekimų tyrimų, audito ir/ar ugdymo kokybės gerinimo, informavimo apie švietimo kokybę ir prieinamumą projektus, arba sėkmingai dalyvavusioms tokiuose projektuose;
\n
–tais atvejais, kai projektą remia bendruomenės ir socialiniai partneriai.
\n

Remiamos veiklos 1. Ugdymo turinio formavimo mokyklos ir savivaldybės lygmeniu metodų, modelių, procedūrų ir /ar įrankių rengimas ir išbandymas. Mokytojų, švietimo padalinių darbuotojų, vadovų mokymas formuoti ugdymo turinį.

\n
2.Mokyklos ir/ar savivaldybės įsivertinimo metodų, modelių, procedūrų ir /ar įrankių rengimas ir išbandymas. Mokytojų, švietimo padalinių darbuotojų, vadovų mokymas atlikti savo vaidmenį įsivertinimo procese.
\n
3.Vertinimo rezultatų interpretavimo ir panaudojimo mokyklos ir savivaldybės lygmeniu metodų, modelių, procedūrų ir /ar įrankių rengimas ir išbandymas. Mokytojų, švietimo padalinių darbuotojų, vadovų rengimas atlikti savo vaidmenį interpretuojant ir panaudojant vertinimo rezultatus.
\n
4.Mokinių, tėvų, socialinių partnerių, politikų ir visuomenės informavimo apie ugdymo turinio pasirinkimo galimybes, bendrojo ugdymo rezultatus, kokybę ir prieinamumą metodų, modelių, procedūrų ir/ar įrankių kūrimas ir išbandymas.
\n
5.Mokytojų, švietimo padalinių darbuotojų, vadovų rengimas ir mokymai atlikti savo vaidmenį, informuojant apie bendrojo ugdymo kokybę ir prieinamumą.
\n
6.Susipažinimas su kitų šalių patirtimi, užtikrinant kokybę regionuose.
\n
7.Užsienio ir Lietuvos ekspertų, konsultantų įtraukimas.
\n
8.Sklaidos priemonės (leidiniai, seminarai ir kt.).
\n
9.Kitos su projektu susiję veiklos.
\n

Tikslinės grupės Tiesioginės tikslinės grupės – bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, švietimo padalinių darbuotojai.

\n

Netiesioginės tikslinės grupės – mokiniai, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, politikai, žiniasklaidos atstovai.

\n

14.13. Inovaciniai gabių vaikų ugdymo modeliai:

\n

Veiklos srities pavadinimas Inovaciniai gabių vaikų ugdymo modeliai Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Kauno technologijos universitetu 2002 m. atlikto tyrimo „Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė“ rezultatais (Almonaitienė, Janilionis, Narkevičienė, 2002) identifikuojamas bendros itin gabių vaikų ugdymo sampratos ir specialistų, specialiai parengtų darbui su itin gabiais vaikais trūkumas, gabių vaikų atpažinimas ir ugdymas stokoja sistemiškumo. Vykdant gabaus vaiko atpažinimą ir įvertinimą, reikalingos gabių vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus atrankos ir įvertinimo metodikos, o pedagogams – nauji gabių vaikų pedagoginiai įvertinimo ir ugdymo metodai, kas padėtų efektyviau ugdyti potencialius vaiko gabumus.

\n

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslas – sudaryti sąlygas gabių ir itin gabių šalies vaikų ir jaunimo ugdymui (-si).

\n

Uždaviniai:

\n
–inicijuoti ir remti mokslui gabių vaikų neformaliojo švietimo renginius;
\n
–skatinti naujus gabių vaikų ugdymo metodus, formas tobulinant gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo ugdymo sistemą šalyje ir savivaldybėse;
\n
–stiprinti asociacijų, mokyklų, akademinių bendruomenių vaidmenį ugdant gabius ir itin gabius, remti tarptautinio bendradarbiavimo projektus.
\n

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

\n

Remiamos veiklos 1. Užsienio ir Lietuvos ekspertų, konsultantų įtraukimas mokymosi veiklos.

\n
2.Naujų metodikų rengimas ir leidyba.
\n
3.Seminarų, debatų ir diskusijų organizavimas.
\n
4.Mokymų organizavimas.
\n
5.Stažuotės ir susipažinimas su kitų šalių patirtimi gabių vaikų ugdymo srityje.
\n
6.Internetinės svetainės sukūrimas ir palaikymas.
\n
7.Kitos su projektu susiję veiklos.
\n

Tikslinės grupės Mokytojai, mokiniai, dėstytojai ir studentai, dirbantys su gabiais ir itin gabiais mokiniais.

\n

14.14. Kitos bendradarbiavimo, patirties sklaidos ir inovacijų veiklos:

\n

Veiklos srities pavadinimas Kitos bendradarbiavimo, patirties sklaidos ir inovacijų veiklos Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių galima pastebėti švietimo sistemų reformų tendenciją laikytis Barselonos sutartyje suformuluotų principų ir kai kurios iš jų pranešė, kad ši strategija turėjo įtakos jų sprendimui pradėti reformas. Pagrindinis poveikis nacionaliniu lygiu buvo skirtas nukreipti ir paremti nacionalinės švietimo politikos veiksmus strateginėse srityse, laikantis ten nustatytų gairių. Lietuva atsižvelgia į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, poreikio mokytis kalbų ir skaidraus vertinimo reikalingumo. Be aktyvaus pedagogų bendruomenės dalyvavimo, sunku įsivaizduoti švietimo kaitos efektyvumą. Profesiniai tinklai (pavyzdžiui, pedagogų profesinės asociacijos, draugijos, forumai, besimokančių mokyklų tinklai regionuose) neabejotinai užtikrina, kad vyktų diskusijos, atkreipiant dėmesį į švietimui keliamus uždavinius, juos pristatant visoms suinteresuotoms socialinėms grupėms, vykdant sklaidą visuomenėje bei aktyviai įtraukiant švietimo profesionalus į sprendimų priėmimo procesus.

\n

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslai:

\n
–skatinti mokyklos bendruomenes ir kitas interesų grupes kurti bendradarbiavimo modelius bei inovacijas švietime;
\n
–kurti profesinius pedagogų tinklus ir koordinuoti jų veiklą.
\n

Uždaviniai:

\n
–aktyviai dalyvauti švietimo strategijos įgyvendinime;
\n
–vykdyti visuomenės švietimą ir įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimo procesus;
\n
–vykdyti švietimo projektų ir patirties sklaidą.
\n

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, savivaldybių administracijos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

\n

Remiamos veiklos 1. Diskusijų ir debatų organizavimas.

\n
2.Internetinių tinklalapių kūrimas.
\n
3.Viešų informacijos kampanijų organizavimas ir įgyvendinimas.
\n
4.Bendradarbiavimo modelių kūrimas.
\n
5.Užsienio ir Lietuvos ekspertų, konsultantų įtraukimas.
\n
6.Sklaidos priemonės (leidiniai, seminarai mokytojams, vaikų tėvams (globėjams, rūpintojams), socialiniams partneriams ir kt.).
\n
7.Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo, kūrybiško darbo ir mokymosi skatinimo veiklos.
\n
8.Kitos su projektu susiję veiklos.
\n

Tikslinės grupės Švietimo įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, mokytojai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai), mokiniai, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai.

\n

VI. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS 15. Šis komponentas bus įgyvendinamas per du etapus:

\n

15.1. pirmas kvietimas teikti paraiškas planuojamas 2008 m.;

\n

15.2. antras kvietimas teikti paraiškas planuojamas 2010 m.

\n
16.Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t. y. dvimečiai projektai.
\n
17.Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.
\n

VII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS 18. Bendras prašomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių lėšų dydis visiems pagal šį Komponentą finansuojamiems projektams – 20,00 mln. Lt.

\n
19.Maksimali paramos suma vienam projektui – 0,5 mln. litų.
\n
20.Minimali paramos suma vienam projektui – 0,3 mln. litų.
\n
21.Paramos intensyvumas – iki 100 proc.
\n

VIII. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI IR APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS 22. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

\n
23.Prioritetas teikiamas projektams, kurie:
\n

23.1. skatina partnerystę ir numato tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

\n

23.2. numato patirties sklaidą (atskirais atvejais užsienio valstybėse, pavyzdžiui, 14.6).

\n

23.3. skatina inovacijas;

\n

23.4. numato didesnį nei minimalų pareiškėjo indėlį.

\n
24.Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką pagal vieną veiklos sritį. _________________
", "next": 0}