LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO „MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ“ PRIEMONĖS VP1-2.3-ŠMM-04-V „KOKYBIŠKOS MOKYMOSI PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS AR SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR KITOKIOS PAGALBOS BESIMOKANTIEMS TEIKIMAS, DIDINANT MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO Nr. 3 PATVIRTINIMO 2011 m. gegužės 19 d. Nr. V-840 Vilnius Vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682), 18.2 punktu, tvirtinu 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonės VP1-2.3-ŠMM-04-V „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 3 (pridedama). Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius _________________ patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-840 2007–2013 M. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.3-ŠMM-04-V PRIEMONĖS „KOKYBIŠKOS MOKYMOSI PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS AR SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR KITOKIOS PAGALBOS BESIMOKANTIEMS TEIKIMAS, DIDINANT MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS Nr. 3 I. Bendrosios nuostatos 1. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.3-ŠMM-04-V priemonės „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 3 (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami Paraiškas dėl projekto finansavimo pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475 ir pakeistos Europos Komisijos 2009 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. K(2009)5690 (toliau – Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa), 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo priemonės VP1-2.3-ŠMM-04-V „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą“ (toliau – veiksmų programos priemonė) finansuojamas veiklas, institucijos, atliekančios Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą. 2. Aprašas yra parengtas atsižvelgiant į: 2.1. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 284/2009 (OL 2009 L 94, p. 10) (toliau – Tarybos reglamentas Nr. 1083/2006); 2.2. 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1828/2006, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 371, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 846/2009 (OL 2009 L 250, p. 1) (toliau – Komisijos reglamentas Nr. 1828/2006); 2.3. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (OL 2006 L 210, p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 396/2009 (OL 2009 L 126, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1081/2006); 2.4. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą; 2.5. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2008, Nr. 95-3722) (toliau – veiksmų programos priedas); 2.6. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637); 2.7. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682) (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės); 2.8. Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789) (toliau – Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės); 2.9. Metodinius nurodymus vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems Stebėsenos komiteto patvirtintiems projektų atrankos kriterijams vertinimo, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861) (toliau – Metodiniai nurodymai vertintojams); 2.10. Specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133), 2008 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 2 (toliau – specialieji projektų atrankos kriterijai); 2.11. Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2009, Nr. 46-1819; 2010, Nr. 47-2266; 2011, Nr. 9-395) (toliau – Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašas); 2.12. Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 (Žin., 2008, Nr. 7-257). 3. Veiksmų programos priemonę numatoma finansuoti valstybės projektų planavimo būdu. 4. Aprašas yra trečiasis finansavimo sąlygų aprašas, rengiamas pagal veiksmų programos priemonę. Pagal veiksmų programos priemonę planuojama parengti tris projektų finansavimo sąlygų aprašus. Iš viso veiksmų programos priemonės finansavimas, numatytas veiksmų programos priede, sudaro 45 000 000,00 Lt (keturiasdešimt penkis milijonus litų 00 ct). Pagal Aprašą numatoma skirti finansavimo suma ir kiti projektų finansavimo šaltiniai sudaro iki 21 464 732,00 Lt (dvidešimt vieno milijono keturių šimtų šešiasdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt dviejų litų 00 ct), iš kurių iki 18 245 022,20 Lt (aštuoniolikos milijonų dviejų šimtų keturiasdešimt penkių tūkstančių dvidešimt dviejų litų 20 ct) – Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšos, iki 2 853 118,80 Lt (dviejų milijonų aštuonių šimtų penkiasdešimt trijų tūkstančių vieno šimto aštuoniolikos litų 80 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat projektų vykdytojai prie projektų finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – iš viso pagal Aprašą ne mažiau kaip 366 591,00 (trimis šimtais šešiasdešimt šešiais tūkstančiais penkiais šimtais devyniasdešimt vienu litu 00 ct). 5. Pagal Aprašą numatomų finansuoti veiklų tikslas – plėtoti geros kokybės mokymosi, psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą. Šiuo tikslu siekiama užtikrinti specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimo veiksmingumą, tenkinti mokinių specialiuosius ugdymo(si) poreikius, didinti jų galimybes išlikti švietimo sistemoje, tobulinti ir koordinuoti prevencinę veiklą – tobulinti švietimo ir pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. 6. Pagal Aprašą numatomos finansuoti veiklos: 6.1. specialiųjų mokymo priemonių rengimas ir pritaikymas keliant pedagogų, psichologų, ekspertų/konsultantų kvalifikacijas (multifunkcinių specialiųjų mokymo priemonių parengimas ir pritaikymas, vadovėlių vertintojų ir švietimo pagalbos specialistų bei mokytojų kvalifikacijos tobulinimas). Numatoma skirti finansavimo suma ir kiti projekto finansavimo šaltiniai sudaro iki 6 303 030,00 Lt (šešių milijonų trijų šimtų trijų tūkstančių trisdešimties litų 00 ct), iš kurių iki 5 357 575,50 Lt (penkių milijonų trijų šimtų penkiasdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt penkių litų 50 ct) – ES fondų lėšos, iki 837 806,50 Lt (aštuonių šimtų trisdešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų šešių litų 50 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat projekto vykdytojas prie projekto finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – ne mažiau kaip 107 648,00 Lt (vienu šimtu septyniais tūkstančiais šešiais šimtais keturiasdešimt aštuoniais litais 00 ct); 6.2. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra (tarptautiniai seminarai – mokomieji vizitai, kvalifikacijos tobulinimo organizavimas (užsienio ekspertų vykdomi), metodinės pagalbos švietimo pagalbos specialistams ir mokytojams teikimas, metodinių konsultacijų teikimas mokytojams, švietimo pagalbos specialistams bei pedagoginių psichologinių tarnybų specialistams, mokymų organizavimas ir vykdymas mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, švietimo administracijos darbuotojams). Numatoma skirti finansavimo suma ir kiti projekto finansavimo šaltiniai sudaro iki 3 770 000,00 Lt (trijų milijonų septynių šimtų septyniasdešimties tūkstančių litų 00 ct), iš kurių iki 3 204 500,00 Lt (trijų milijonų dviejų šimtų keturių tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) – ES fondų lėšos, iki 501 113,00 Lt (penkių šimtų vieno tūkstančio vieno šimto trylikos litų 00 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat projekto vykdytojas prie projekto finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – ne mažiau kaip 64 387,00 Lt (šešiasdešimt keturiais tūkstančiais trimis šimtais aštuoniasdešimt septyniais litais 00 ct); 6.3. pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra (seminarai, mokymai, vaiko raidos vertinimo metodikų parengimas ir įsigijimas, krizių valdymo konsultantų parengimas). Numatoma skirti finansavimo suma ir kiti projekto finansavimo šaltiniai sudaro iki 3 271 702,00 Lt (trijų milijonų dviejų šimtų septyniasdešimt vieno tūkstančio septynių šimtų dviejų litų 00 ct), iš kurių iki 2 780 946,70 Lt (dviejų milijonų septynių šimtų aštuoniasdešimties tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt šešių litų 70 ct) – ES fondų lėšos, iki 434 878,30 Lt (keturių šimtų trisdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių litų 30 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat projekto vykdytojas prie projekto finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – ne mažiau kaip 55 877,00 Lt (penkiasdešimt penkiais tūkstančiais aštuoniais šimtais septyniasdešimt septyniais litais 00 ct); 6.4. iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas (prevencinių programų akreditavimo tvarkos aprašo projekto rengimas, dviejų naujų prevencinių programų rengimas ir įgyvendinimas, savivaldybių vaiko gerovės komisijų veiklos veiksmingumo didinimas). Numatoma skirti finansavimo suma ir kiti projekto finansavimo šaltiniai sudaro iki 5 900 000,00 Lt (penkių milijonų devynių šimtų tūkstančių litų 00 ct), iš kurių iki 5 015 000,00 Lt (penkių milijonų penkiolikos tūkstančių litų 00 ct) – ES fondų lėšos, iki 784 235,00 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių litų 00 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat projekto vykdytojas prie projekto finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – ne mažiau kaip 100 765,00 Lt (vienu šimtu tūkstančių septyniais šimtais šešiasdešimt penkiais litais 00 ct); 6.5. mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas siekiant mažinti gyventojų socialinę atskirtį informacinių ir komunikacinių technologijų srityje (mokyklų bibliotekų informacinės sistemos kūrimas ir plėtojimas, inovatyvių mokyklų bibliotekų veiklos formų plėtojimas (mokyklų bibliotekų profesinės bendruomenės bendradarbiavimas virtualioje aplinkoje ir gerosios patirties sklaida, 7 inovatyviausių idėjų diegimas mokyklų bibliotekose (7 e-aprašų parengimas), viešųjų bibliotekų ir 15 mokyklų bendradarbiavimas diegiant ugdymo ir švietimo pagalbos inovacijas, apvalaus stalo diskusijų organizavimas ir rekomendacijų parengimas dėl mokyklų bibliotekų paslaugų plėtros, mokyklų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, pedagoginių-psichologinių žinių kursai mokyklų bibliotekų darbuotojams, mokyklų bibliotekų darbuotojų-konsultantų kvalifikacijos tobulinimas). Numatoma skirti finansavimo suma ir kiti projekto finansavimo šaltiniai sudaro iki 2 220 000,00 Lt (dviejų milijonų dviejų šimtų dvidešimties tūkstančių litų 00 ct), iš kurių iki 1 887 000,00 Lt (vieno milijono aštuonių šimtų aštuoniasdešimt septynių tūkstančių litų 00 ct) – ES fondų lėšos, iki 295 086,00 Lt (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių tūkstančių aštuoniasdešimt šešių litų 00 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat projekto vykdytojas prie projekto finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – ne mažiau kaip 37 914,00 Lt (trisdešimt septyniais tūkstančiais devyniais šimtais keturiolika litų 00 ct). 7. ES fondų finansavimas skiriamas projektams, kurie yra įtraukti į švietimo ir mokslo ministro patvirtintą valstybės projektų sąrašą. Valstybės projektų sąrašas rengiamas vadovaujantis Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2009, Nr. 46-1819; 2010, Nr. 47-2266; 2011, Nr. 9-395). Aprašo 6 punkte numatomai finansuoti veiklai valstybės projektų sąrašą planuojama sudaryti 2011 m. II ketvirtį. 8. ES fondų finansavimas skiriamas projektams, kurie yra įtraukti į švietimo ir mokslo ministro patvirtintą valstybės projektų sąrašą. Valstybės projektų sąrašas rengiamas vadovaujantis Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašu. 9. Pagal Aprašą valstybės pagalba neteikiama. 10. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Aprašo 2 punkte nurodytuose dokumentuose vartojamas sąvokas. 11. Šis Aprašas ir kita Apraše nenurodyta informacija, kurią privalo žinoti pareiškėjas, rengdamas projektą ir teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo, bus skelbiama interneto svetainėje www.esparama.lt. II. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS 12. Pagal Aprašą numatomų finansuoti veiklų galimi pareiškėjai ir partneriai: 12.1. pagal Aprašo 6.1 punkte numatomos finansuoti veiklos galimas pareiškėjas yra Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. Galimi projekte partneriai – Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Vilniaus vaikų invalidų ugdymo centras „Viltis“, Vilniaus katalikiškoji mokykla „Versmė“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras; 12.2. pagal Aprašo 6.2 punkte numatomos finansuoti veiklos galimas pareiškėjas yra Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. Galimi projekte partneriai – Ignalinos rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Kėdainių švietimo centras, Marijampolės savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, Molėtų pedagoginė psichologinė tarnyba, Pakruojo rajono pedagoginė psichologinė tarnyba, Panevėžio rajono pedagoginė psichologinė tarnyba, Radviliškio rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba; 12.3. pagal Aprašo 6.3 punkte numatomos finansuoti veiklos galimas pareiškėjas yra Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. Partneriai nėra numatomi; 12.4. pagal Aprašo 6.4 punkte numatomos finansuoti veiklos galimas pareiškėjas yra Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. Galimi projekte partneriai – Švietimo informacinių technologijų centras, Pasvalio rajono savivaldybės administracija, Vilniaus „Sietuvos“ vidurinė mokykla, Akmenės rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, Šiaulių miesto pedagoginė psichologinė tarnyba, Ukmergės rajono pedagoginė psichologinė tarnyba, Vilniaus miesto specialusis lopšelis darželis „Čiauškutis“, Panevėžio rajono savivaldybės administracija, Marijampolės jaunimo mokykla, Jonavos jaunimo mokykla, Visagino savivaldybės administracija, Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija, Molėtų rajono savivaldybės administracija, Šilalės rajono švietimo centras; 12.5. pagal Aprašo 6.5 punkte numatomos finansuoti veiklos galimas pareiškėjas yra Ugdymo plėtotės centras. Galimas projekte partneris – Švietimo informacinių technologijų centras. 13. Detalūs reikalavimai pareiškėjams įvardyti Aprašo 1 priedo 2 ir 7 punktuose. III. Reikalavimai projektams 14. Projekto įgyvendinimo trukmė pagal Aprašo 6.1, 6.2, 6.5 punktuose numatomas finansuoti veiklas turėtų būti ne ilgesnė kaip 24 mėnesiai, pagal Aprašo 6.3 punkte numatomą finansuoti veiklą – ne ilgesnė kaip 30 mėnesių, pagal Aprašo 6.4 punkte numatomą finansuoti veiklą – ne ilgesnė kaip 36 mėnesiai nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – Sutartis) pasirašymo dienos. Atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo ir vertinimo metu) projekto vykdymo laikotarpis gali būti pratęstas iki 6 mėnesių. 15. Pagrindinės projekto veiklos fiziškai turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje (jeigu tai nėra įmanoma dėl projekto specifikos ar veiklų pobūdžio ir veiklos yra vykdomos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, turi būti užtikrinama, kad vykdomų veiklų metu sukurti produktai, rezultatai ir nauda (arba jos dalis, proporcinga Lietuvos Respublikos finansiniam įnašui) atitektų Lietuvos Respublikai). 16. Tinkamos projekto tikslinės grupės: 16.1. projekto, teikiamo pagal Aprašo 6.1 punkte numatomą finansuoti veiklą, tikslinės grupės yra mokytojai, vadovėlių vertintojai, švietimo pagalbos specialistai/darbuotojai, socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys. Švietimo pagalbos specialistai/darbuotojai, socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 85 proc. visų projekto dalyvių, kurie nurodyti šiame punkte; 16.2. projekto, teikiamo pagal Aprašo 6.2 punkte numatomą finansuoti veiklą, tikslinės grupės yra mokytojai, švietimo pagalbos specialistai/darbuotojai, socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys. Švietimo pagalbos specialistai/darbuotojai, socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 85 proc. visų projekto dalyvių, kurie nurodyti šiame punkte; 16.3. projekto, teikiamo pagal Aprašo 6.3 punkte numatomą finansuoti veiklą, tikslinės grupės yra švietimo pagalbos specialistai/darbuotojai; 16.4. projekto, teikiamo pagal Aprašo 6.4 punkte numatomą finansuoti veiklą, tikslinės grupės yra švietimo pagalbos specialistai/darbuotojai (įskaitant savivaldybių vaiko gerovės komisijų narius), socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys, jų tėvai. Švietimo pagalbos specialistai/darbuotojai, socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 85 proc. visų projekto dalyvių, kurie nurodyti šiame punkte; 16.5. projekto, teikiamo pagal Aprašo 6.5 punkte numatomą finansuoti veiklą, tikslinės grupės yra švietimo pagalbos specialistai/darbuotojai (mokyklų bibliotekų darbuotojai, bendrojo lavinimo vadovėlių ir kitų mokymo priemonių turinio vertintojai). 17. Projektai turi siekti Aprašo 2 priede aprašytų stebėsenos rodiklių, atsižvelgiant į Aprašo 1 priedo 3.1.1 punkte nurodytus reikalavimus. 18. Reikalavimai projekto parengtumui: kartu su Paraiška dėl projekto finansavimo turi būti pateikti dokumentai, įrodantys pradėtus vykdyti viešuosius pirkimus (taip, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179) 7 straipsnyje) pagal tas projekto veiklas, kurių įgyvendinimui bus įsigyjamos paslaugos (perkamos vykdant viešuosius pirkimus) per pirmus tris mėnesius po sutarties pasirašymo. 19. Papildomi reikalavimai, susiję su finansavimo pagal kitas iš ES finansuojamas programas atskyrimu, išskyrus tuos, kurie yra nustatyti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje ir (arba) veiksmų programos priede, pagal Aprašą finansuojamiems projektams nėra nustatyti. 20. Detalūs reikalavimai projektams įvardyti Aprašo 1 ir 2 prieduose. IV. REIKALAVIMAI TINKAMOMS FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDOMS IR FINANSAVIMO DYDŽIUI 21. Pagrindiniai reikalavimai projekto išlaidoms nustatyti Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse. Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams (skelbiama interneto svetainėje www.esparama.lt) pateikiami rekomendacinio pobūdžio reikalavimai tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms. 22. Netiesioginės projekto išlaidos turi būti nustatytos remiantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K-112 (Žin., 2008, Nr. 37-1348), ir neviršyti šiose taisyklėse nustatytos vienodo dydžio normos. 23. Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos ir apmokėtos Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse nurodytu projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, kuris konkrečiu atveju gali būti susiaurinamas Sutartyje. 24. Projekto veiklos (tarp jų ir viešieji pirkimai) gali būti pradėtos vykdyti prieš Sutarčių pasirašymą pareiškėjui prisėmus visišką atsakomybę už veiklų ir jų įgyvendinimui skirtų išlaidų tinkamumą. Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimo metu nustačius, kad veikla ir/ar jai įgyvendinti skirtos visos/dalis išlaidų yra netinkamos finansuoti, patirtas išlaidas pareiškėjas apmoka iš savo lėšų. Pareiškėjas, vykdydamas viešuosius pirkimus iki Sutarčių pasirašymo, prisiima atsakomybę dėl pirkimų atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179) nuostatoms. 25. Tinkamos pagal Aprašą finansuoti išlaidų kategorijos yra šios (išlaidų numeracija pateikiama vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), 8 punktu): Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos Reikalavimai, komentarai, paaiškinimai Dydžio apribojimai Tiesioginės projekto išlaidos: 1. Vykdymo išlaidos: 1.1. darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas ir (arba) partneris pats vykdo projekto veiklas (arba jų dalį) nepirkdamas paslaugų Šios išlaidos turi būti apskaičiuotos proporcingai pagal pareiškėjo paties vykdomų projektų veiklų apimtis, trukmę ir kt. 1.2. projektą vykdančio personalo komandiruotės Šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai finansuojamos projekto vykdytojo ir (arba) partnerio darbuotojų, vykdančių tiesiogines projekto veiklas, komandiruočių išlaidos 1.3. paslaugos Ši eilutė pildoma tik tuo atveju, jei paslaugos yra perkamos 1.4. mokymo priemonių (trumpalaikio turto) įsigijimas Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas (partneris) pats vykdo atitinkamas (mokymo) veiklas (arba jų dalį), nepirkdamas paslaugų 1.5. ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas 1.6. ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) Šios išlaidos yra tinkamos tik kaip pareiškėjo nuosavas įnašas Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo nuosavas įnašas 1.8. viešinimas Šios išlaidos negali viršyti 5 proc. tinkamų tiesioginių finansuoti projekto išlaidų 2. Projekto dalyvių išlaidos: 2.1. dirbančiųjų darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik kaip pareiškėjo ir/ar partnerio nuosavas įnašas  Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo ir/arba partnerio nuosavas įnašas 2.2. dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose  3.Kryžminis finansavimas: Kryžminio finansavimo būdu leidžiama finansuoti iki 10 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų 3.3. ilgalaikio turto įsigijimas Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas įrangos, įrenginių ir kito turto, reikalingo tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti, įsigijimas 3.4. kito turto įsigijimas Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas įrangos, įrenginių ir kito turto, reikalingo tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti, įsigijimas 5. Netiesioginės projekto išlaidos Šiai kategorijai priskiriamos išlaidos, susijusios su projekto administravimu. Netiesioginėms išlaidoms nustatyti taikoma vienodo dydžio norma, apskaičiuojama vadovaujantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis Didžiausia tinkamų finansuoti netiesioginių projekto išlaidų suma nustatoma didžiausią tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą, išskyrus kryžminiam finansavimui skirtas lėšas, padauginus iš projektui galimos taikyti vienodo dydžio normos. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pritarimo šio Aprašo 23 punkte nurodytoms taisyklėms sąlygas, projekto netiesioginės lėšos (kaip jos apibrėžtos Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklių 7 punkte) turės būti patirtos ir pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais 26. Visos kitos išlaidų kategorijos pagal Aprašą laikomos netinkamomis finansuoti. 27. Projektams skiriamas finansavimas – iki 98,3 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas savo lėšomis turi prisidėti ne mažiau kaip 1,7 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų (pareiškėjas privalo prisidėti savo lėšomis ir apmokėti išlaidas, skirtas projekto dalyvių darbo užmokesčiui kompensuoti ir (arba) ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms kompensuoti, jei tokios yra numatomos). 28. Projekto finansavimo dydis turi būti nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma. Finansavimo dydis tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatomas atsižvelgiant į projekto išlaidų realumą ir būtinumą. Visos projekto išlaidos turi būti planuojamos atsižvelgiant į metinį kainų augimą ir valiutų riziką. Pareiškėjui apskaičiavus projekto išlaidas nesinaudojant realiais įkainiais ir vertinimo metu šių išlaidų nepatikslinus bei jų nepagrindus, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir sumažinti projekto prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas ir atitinkamai skiriamo finansavimo sumą. 29. Projekto pajamos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti tik kaip pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavo įnašo dalis, jei neviršija šio įnašo dydžio. Projekto finansavimas yra mažinamas pajamų dalimi, viršijančia pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavo įnašo dydį. V. PARAIŠKŲ RENGIMAS, PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS 30. Vadovaudamasis Aprašu, pareiškėjas pildo standartinę Paraiškos dėl projekto finansavimo formą. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma susideda iš dviejų dalių – Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), ir Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies ir pildymo instrukcijos (Aprašo 3 priedas). 31. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies pildymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), bei Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiąja (B) dalimi ir pildymo instrukcija (Aprašo 3 priedas). Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta lietuvių kalba kompiuteriu. 32. Teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjas turi pridėti Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodytus dokumentus, kurie įrodytų, kad pareiškėjas ir partneriai atitinka jam keliamus reikalavimus. 33. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl finansavimo pagal veiksmų programos priemonę sąlygų ir reikalavimų projektams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento Europos Sąjungos paramos valdymo skyriaus darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu. 34. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl valstybės projektų rengimo, Paraiškos dėl projekto finansavimo pildymo ir kitus su Paraiškos dėl projekto finansavimo pildymu bei pateikimu susijusius klausimus Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu pasiūlyme teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodytais adresais, elektroniniu paštu ir žodžiu. Iš anksto susitarus, pareiškėjai gali būti informuojami bei konsultuojami susitikimo su ESFA darbuotojais metu. 35. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai pateikiami interneto svetainėje www.esparama.lt. VI. PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS IR REGISTRAVIMAS 36. Paraiškos dėl projekto finansavimo yra priimamos ir registruojamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 43–48 punktuose nustatyta tvarka. 37. Paraiškos dėl projekto finansavimo turi būti įteiktos pareiškėjo ar jo įgalioto asmens, pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu paštu ESFA pasiūlyme teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodytu adresu ir iki pasiūlyme teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodyto termino pabaigos. ESFA ir pareiškėjo bendru sutarimu laikotarpis gali būti sutrumpintas. Kitais būdais išsiųstos, kitais adresais įteiktos arba vėliau nei iki pasiūlyme teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodyto termino pabaigos gautos Paraiškos dėl projekto finansavimo yra atmetamos. Siunčiant paštu arba kurjeriu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip pasiūlyme teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodyta data. Už Paraiškos dėl projekto finansavimo pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 38. Paraiškos dėl projekto finansavimo teikiamos užklijuotame voke. Pareiškėjas privalo viename voke (ar kitoje talpoje/pakete) pateikti vieną projekto Paraiškos dėl projekto finansavimo originalą (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, vieną Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) kopiją, nurodant „KOPIJA“, ir elektroninę Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) versiją kompiuterine laikmena. 39. Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopija turi būti susegtos (rekomenduojama segti į segtuvus kietais viršeliais). Nesusegta Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopija nevertinamos. Visi Paraiškos dėl projekto finansavimo ir jos kopijos lapai turi būti sunumeruoti. 40. Ant voko (ar kitos talpos/paketo) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, veiksmų programos priemonė, pagal kurią teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas bei elektroninis paštas. Ant kompiuterinės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo. 41. Atsiuntusiam ar įteikusiam asmeniškai Paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išsiunčiamas Paraiškos dėl projekto finansavimo registravimo patvirtinimas, kuriame nurodomas ES struktūrinių fondų ir ES Sanglaudos fondo informacinėje kompiuterizuotoje valdymo ir priežiūros sistemoje Paraiškai dėl projekto finansavimo suteiktas unikalus kodas. 42. Informacija apie Paraiškų dėl projekto finansavimo priėmimą pareiškėjams taip pat teikiama svetainėje www.esparama.lt. 43. Informacija apie pareiškėjo ir Paraiškos dėl projekto finansavimo duomenis, kuri bus skelbiama viešai, nurodyta Projektų finansavimo ir administravimo taisyklėse. VII. PARAIŠKŲ VERTINIMAS, ATRANKA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS 44. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimas ir atranka yra atliekami Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 49–99 punktuose nustatyta tvarka. 45. Paraiškų dėl projekto finansavimo, teikiamų pagal Apraše numatomas finansuoti veiklos sritis, vertinimą sudaro: 45.1. projekto administracinės atitikties vertinimas – šio vertinimo metu patikrinama, ar Paraiška dėl projekto finansavimo yra visiškai sukomplektuota, ar pateikti visi Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje nurodyti dokumentai bei privalomi priedai; 45.2. projekto tinkamumo finansuoti vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, ar projektas tinkamas finansuoti pagal veiksmų programos priemonę ir atitinka Aprašo reikalavimus, nustatomas projekto atitikimas bendriesiems bei specialiesiems projektų atrankos kriterijams, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas projekto finansavimo dydis. 46. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą atlieka ESFA pagal savo nustatytą vertinimo tvarką. 47. Administracinės atitikties vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai pateikiami Aprašo 4 priede. 48. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai vertintojams pateikiami Aprašo 1 priede. 49. Vertinimo metu vadovaujamasi Paraiškoje dėl projekto finansavimo esančia informacija, pateikta iki Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo termino pabaigos, ir kartu su Paraiška dėl projekto finansavimo pateiktais dokumentais, galiojusiais Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo metu. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame per ESFA nurodytą terminą (ne trumpiau nei per 5 darbo dienas ir ne ilgiau nei per 15 darbo dienų, jei ESFA ir pareiškėjas nenusprendžia kitaip) prašoma pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją. Esant poreikiui, ESFA gali pareiškėją pakviesti pokalbio ir (ar) apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje. 50. Sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti iš ES fondų lėšų priima ESFA, jį įtvirtindama projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgdama į šio sprendimo ir projektų atrankos rezultatus, Švietimo ir mokslo ministerija priima galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų, kuriose numatytos ES fondų ir (ar) bendrojo finansavimo lėšos. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitos gavimo Švietimo ir mokslo ministerijoje dienos. Sprendimas yra tvirtinamas švietimo ir mokslo ministro įsakymu. 51. Švietimo ir mokslo ministerija apie priimtą sprendimą dėl projekto finansavimo informuoja ESFA per 5 darbo dienas nuo įsakymo įsigaliojimo dienos. ESFA, gavusi sprendimą, organizuoja Sutarties rengimą ir pasirašymą. 52. Sutartis rengiama pagal Projektų finansavimo ir administravimo sutarties formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861). 53. Su pareiškėju sudarius Sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. 54. Informacija apie Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą ir atranką pareiškėjams teikiama svetainėje www.esparama.lt Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. VIII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS 55. Projekto išlaidos apmokamos bei Sutarčių priežiūra atliekama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 116–190 punktuose bei projekto Sutartyje nustatyta tvarka. 56. Projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo. 57. Avansas projekto vykdytojui nustatomas ir išmokamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Avansas gali būti išmokamas dalimis. 58. Reikalavimai dėl projekto lėšų panaudojimo patikrinimo atlikimo gali būti nustatomi projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu, atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 122 punkte nustatytus kriterijus. 59. Kartu su avanso mokėjimo prašymu privatūs juridiniai asmenys turi pateikti finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos, viešieji juridiniai asmenys – finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos, jeigu avanso suma didesnė kaip 50 000 litų, viešieji juridiniai asmenys, įgyvendinantys iš Europos socialinio fondo finansuojamus projektus, – finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos, jeigu avanso suma didesnė kaip 100 000 litų. Kai mokėjimo prašymai teikiami ne rečiau kaip kas mėnesį, tačiau per 2 mėnesius projekto vykdytojui pačiam vykdant veiklas padaromų išlaidų suma sudaro daugiau nei 100 000 litų, viešiesiems juridiniams asmenims, įgyvendinantiems iš Europos socialinio fondo finansuojamus projektus, gali būti netaikomas reikalavimas pateikti finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos iki 150 000 litų įskaitytinai. Reikalavimas pateikti garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos netaikomas biudžetinėms įstaigoms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė, taip pat avanso daliai, skirtai remiantis šių Taisyklių 145.5 punktu. 60. Projekto vykdytojas turi užtikrinti projekto tęstinumą ne trumpiau kaip 5 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, nepažeisdamas Reglamento Nr. 1083/2006 57 str. nuostatų. ESFA vertinimo metu gali nustatyti specifinius reikalavimus, kurie būtų nustatyti Sutartyje, dėl projekto veiklų tęstinumo užtikrinimo, informavimo ir kontrolės veiksmų. Apie paaiškėjusias svarbias priežastis, galinčias sąlygoti reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatų pažeidimą, projekto vykdytojas įsipareigoja nedelsdamas pranešti ESFA. 61. Be Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA leidimo projekto vykdytojas negali perleisti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti (sukurti) yra skiriamas finansavimas, 5 metus po projekto pabaigos, taip pat turi užtikrinti, kad tokio įsipareigojimo laikytųsi ir projekto partneriai. 62. Pareiškėjas, įvertinęs būtinumą ir tikslingumą drausti ilgalaikį (materialųjį) turtą, kuriam įsigyti ar sukurti vykdant projektą bus teikiamas ES fondų finansavimas, atitinkamo turto draudimo išlaidas gali numatyti Paraiškoje dėl projekto finansavimo. Galutinį sprendimą dėl ilgalaikio (materialiojo) turto, finansuojamo pagal veiksmų programos priemonę, draudimo išlaidų tinkamumo finansuoti, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą, priima ESFA. ESFA, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą ir atsižvelgdama į projekto riziką ir (ar) kitas aplinkybes, gali nuspręsti reikalauti, kad projekto vykdytojas apdraustų ilgalaikį (materialųjį) turtą, įsigytą ar sukurtą vykdant projektą. Draudiminio įvykio atveju projekto vykdytojas turi atkurti prarastą turtą. 63. Po projekto pabaigos turi būti sudarytos fizinės, techninės ir finansinės prielaidos sukurtų produktų ir rezultatų išlaikymui ir tolimesniam naudojimui. 64. Projekto vykdytojas ir partneriai privalo užtikrinti su veiksmų programos įgyvendinimu susijusių ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 203 punkte nurodytų dokumentų saugumą ir prieinamumą vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, audito institucijų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA atstovams. 65. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti kiekybinių fizinių veiklos įgyvendinimo ir stebėsenos (produkto ir rezultato) rodiklių pasiekimą: 65.1. per 15 darbo dienų nuo Sutarties įsigaliojimo projekto vykdytojas ESFA pateikia suderinti „Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimo pažangos planą“ (toliau – Pažangos planas), kurio forma ir pildymo pavyzdys pateikiamas adresu: http://www.esf.lt/lt/news/view/id.250; 65.2. kiekvienais metais projektai turi pasiekti Pažangos plane nurodytas metines kiekybines fizinių veiklos įgyvendinimo ir stebėsenos (produkto ir rezultato) rodiklių reikšmes; 65.3. kiekvienais metais iki sausio 31 d. projekto vykdytojas turi pateikti ESFA informaciją apie Pažangos plano įgyvendinimą, užpildydamas „Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimo pažangos ataskaitą“, kurios forma yra pateikiama ESFA interneto svetainėje www.esf.lt. IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 66. Aprašas keičiamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 29 punkte numatyta tvarka. 67. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai turi teisę apskųsti ESFA, Švietimo ir mokslo ministerijos, koordinuojančiosios, vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo arba nefinansavimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 209–212 punktuose nustatyta tvarka. _________________ 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.3-ŠMM-04-V priemonės „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 3 1 priedas PROJEKTO TINKAMUMO FINANSUOTI VERTINIMO KRITERIJAI IR METODINIAI NURODYMAI VERTINTOJAMS Bendrasis kriterijus Bendrojo kriterijaus vertinimo aspektai Vertinimo klausimai ir (arba) teiginiai Paaiškinimai/informacijos šaltinis Vertinimas taip ne patikslinus 1 2 3 4 5 6 7 1. Bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektas (toliau – projektas) atitinka bent vieną veiksmų programos ir jos prioriteto tikslą, uždavinį, taip pat apima pagal tam tikrą prioritetą numatomas remti veiklas. Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 284/2009 (OL 2009 L 94, p. 10), 2 straipsnį (toliau – Reglamentas Nr. 1083/2006) projektas turi sudaryti sąlygas pasiekti ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetinės krypties, su kuria yra susijęs, tikslus. Projektas turi atitikti tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslus ir uždavinius, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės, pagal kurią yra pateiktas, aprašymą ir bent vieną iš Apraše numatytų veiklų. 1.1. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu 1.1.1. Projekto tikslai ir uždaviniai aiškiai siejasi su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu Būtina įsitikinti, kad projekto tikslai ir uždaviniai atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ (toliau – prioritetas) tikslą „Padidinti Lietuvos gyventojų galimybes mokytis visą gyvenimą, sudarant sąlygas plėtotis dinamiškai žinių visuomenei“ (toliau – tikslas) ir uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“ (toliau – uždavinys), ryšys yra akivaizdus ir priežastinis. Paraiškos A dalies 6 punktas 1.1.2. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas Galima teigti, kad, įgyvendinus projektą, pasiekimų ir rezultatų poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui, atsižvelgiant į veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės specifiką, bus teigiamas. Taip pat įrodytas projekto aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui. Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktai ir B dalies 1 punktas 1.2. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemone ir bent viena Projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – Aprašas) numatyta veikla 1.2.1. Projekto veiklos yra suderintos su veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonėje pateiktu atitinkamos veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės bent vienos veiklos aprašymu Būtina įsitikinti, ar numatytos vykdyti projekte veiklos atitinka veiklas, nurodytas veiksmų programos priedo VP1-2.3-ŠMM-04-V priemonės „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą“ aprašyme. Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.2. Projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos atitinka bent vieną iš Apraše nurodytų veiklų Būtina įsitikinti, ar projekte numatyti tikslai, uždaviniai ir planuojamos vykdyti veiklos atitinka bent vieną iš Apraše nurodytų veiklų. Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.3. Projektas atitinka veiksmų programoje, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme ir Apraše nustatytus reikalavimus, susijusius su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus atskyrimu („demarkacinius reikalavimus“) Būtina įsitikinti, ar tenkinami visi reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus, atskyrimu, nurodyti veiksmų programoje veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme ir Apraše. Paraiškos B dalies 1 punktas 1.2.4. Projektas atitinka kitus su reikalavimais projekto veikloms susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Apraše nustatytus reikalavimus (jei taikoma) Būtina įsitikinti, kad projekto veiklos skirtos vienai ar kelioms tikslinėms grupėms, kurios nurodytos Aprašo 16 punkte. Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktai ir B dalies 1 ir 2 punktai 2. Projektas atitinka nacionalinius strateginius dokumentus. Vienas iš pagrindinių ES struktūrinės paramos naudojimo principų – papildomumas. Todėl reglamente (EB) Nr. 1083/2006 teigiama, kad Bendrijos veiksmai turėtų papildyti valstybių narių vykdomus veiksmus arba jais turėtų būti siekiama prisidėti prie valstybių narių vykdomų veiksmų. Paramos lėšos turi prisidėti prie jau nustatytų valstybės socialinės ekonominės plėtros uždavinių įgyvendinimo. Todėl veiksmų programos buvo rengiamos remiantis nacionalinių strategijų ir programų tikslais, ir visi projektai turi atitikti jų tikslus. Už tam tikrus sektorius atsakingos institucijos nustatys, kokius nacionalinius strateginius dokumentus projektai turės atitikti. 2.1. Projektas prisideda prie nacionalinių ir (arba) regioninių strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo 2.1.1. Teisės aktuose ar valdymo srities plėtros strategijoje arba strategijos įgyvendinimo priemonių plane nustatytas projekto vykdytojas ir veiklos (taikoma tik planuojant valstybės ir regionų projektus) Būtina įsitikinti, kad projektai atitinka Mokyklų tobulinimo programą plius: - prisideda pagal Aprašo 6.1 punkte numatomą finansuoti veiklą prie 14 priedo „Specialiųjų mokymo priemonių rengimo komponentas“ įgyvendinimo, t. y. atitinka galimus pareiškėjus ir remiamas veiklas; - prisideda pagal Aprašo 6.2 punkte numatomą finansuoti veiklą prie 15 priedo „Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtros komponentas“ įgyvendinimo, t. y. atitinka galimus pareiškėjus ir remiamas veiklas; - prisideda pagal Aprašo 6.3 punkte numatomą finansuoti veiklą prie 13 priedo „Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtros komponentas“ įgyvendinimo, t. y. atitinka galimus pareiškėjus ir remiamas veiklas; - prisideda pagal Aprašo 6.4 punkte numatomą finansuoti veiklą prie 12 priedo „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimo komponentas“ įgyvendinimo, t. y. atitinka galimus pareiškėjus ir remiamas veiklas; - prisideda pagal Aprašo 6.5 punkte numatomą finansuoti veiklą prie 6 priedo „Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas taikant šiuolaikines priemones, komponentas“ įgyvendinimo, t. y. atitinka galimus pareiškėjus ir remiamas veiklas. Paraiškos A dalies 1 ir 6 punktai ir B dalies 3 punktas 2.1.2. Pagrįsta, kad projekto įgyvendinimas prisidėtų prie atitinkamų teisės aktų, strategijų nuostatų įgyvendinimo (taikoma tik projektų konkurso būdu atrenkamiems projektams) Netaikoma 3. Projektas siekia aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių veiksmų programoje nustatytus tikslus.  Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 37 straipsnis nustato reikalavimą, kad veiksmų programų prioritetinės kryptys privalo turėti skaičiais išreikštus uždavinius ir tikslus (įgyvendinimo rodiklius), pagal kuriuos bus vertinama įgyvendinimo eiga ir išsikeltų tikslų ir uždavinių pasiekimas. Būtina įsitikinti, kad kiekvienas projektas prisideda ir kiek prisideda prie veiksmų programos tikslų (uždavinių) pasiekimo. Todėl kiekvienas projektas turi turėti savo kiekybiškai išreikštus tikslus ir uždavinius, kurie bus matuojami projekto produkto ir rezultatų rodikliais. 3.1. Projektas prisideda prie veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės rodiklių įgyvendinimo 3.1.1. Projektas prisideda prie bent vieno veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme numatyto produkto ir (arba) rezultato rodiklio pasiekimo 1. Būtina įsitikinti, kad projektas, planuojamas pagal Aprašo 6.1 punkte numatomą finansuoti veiklą, siekia ir įgyvendinus projekte numatytas veiklas pasieks visus toliau nurodytus, Aprašo 2 priede aprašytus produkto ir rezultato rodiklius: - produkto rodiklis „Parengtos specialiosios mokymo priemonės“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 7 priemonės vienam projektui; - produkto rodiklis „Švietimo pagalbos specialistai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 300 specialistų vienam projektui; - produkto rodiklis „Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 150 asmenų vienam projektui; - produkto rodiklis „Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 99 asmenys vienam projektui; - rezultato rodiklis „Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui; - rezultato rodiklis „Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų , kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 80 proc. vienam projektui; - rezultato rodiklis „Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui. 2. Būtina įsitikinti, kad projektas, planuojamas pagal Aprašo 6.2 punkte numatomą finansuoti veiklą, siekia ir įgyvendinus projekte numatytas veiklas pasieks visus toliau nurodytus, Aprašo 2 priede aprašytus produkto ir rezultato rodiklius: - produkto rodiklis „Švietimo pagalbos specialistai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 420 specialistų vienam projektui; - produkto rodiklis „Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 150 asmenų vienam projektui; - produkto rodiklis „Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 150 asmenų vienam projektui; - rezultato rodiklis „Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui; - rezultato rodiklis „Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 80 proc. vienam projektui; - rezultato rodiklis „Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui. 3. Būtina įsitikinti, kad projektas, planuojamas pagal Aprašo 6.3 punkte numatomą finansuoti veiklą, siekia ir įgyvendinus projekte numatytas veiklas pasieks visus toliau nurodytus, Aprašo 2 priede aprašytus produkto ir rezultato rodiklius: - produkto rodiklis „Švietimo pagalbos specialistai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 600 specialistų vienam projektui; - rezultato rodiklis „Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui. 4. Būtina įsitikinti, kad projektas, planuojamas pagal Aprašo 6.4 punkte numatomą finansuoti veiklą, siekia ir įgyvendinus projekte numatytas veiklas pasieks visus toliau nurodytus, Aprašo 2 priede aprašytus produkto ir rezultato rodiklius: - produkto rodiklis „Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 430 asmenų vienam projektui; - produkto rodiklis „Švietimo pagalbos specialistai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 260 specialistų vienam projektui; - rezultato rodiklis „Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui; - rezultato rodiklis „Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui. 5. Būtina įsitikinti, kad projektas, planuojamas pagal Aprašo 6.5 punkte numatomą finansuoti veiklą, siekia ir įgyvendinus projekte numatytas veiklas pasieks visus toliau nurodytus, Aprašo 2 priede aprašytus produkto ir rezultato rodiklius: - produkto rodiklis „Švietimo pagalbos specialistai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 1200 specialistų vienam projektui; - rezultato rodiklis „Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui. Paraiškos A dalies 6 ir 12 punktai ir B dalies 1 ir 2 punktai 3.2. Nuosekli vidinė projekto logika ir kokybiški projekto uždaviniai 3.2.1. Išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika Būtina įsitikinti, kad išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika, t. y. projekto rezultatai turi būti projekto veiklų padarinys, projekto veiklos – sudaryti prielaidas pasiekti projekto uždavinius, o pastarieji – įgyvendinti nustatytus tikslus. Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 3.2.2. Projekto uždaviniai specifiniai, išmatuojami, pasiekiami, susieti ir iškelti laiku Būtina įsitikinti, kad projekto uždaviniai atitinka šiuos kokybinius reikalavimus: - yra specifiniai, t. y. parodo projekto esmę ir charakteristikas; - išmatuojami, t. y. kiekybiškai išreikšti ir matuojami; - pasiekiami, t. y. realūs; - susieti, t. y. tapatūs vykdomoms projekto veikloms; - iškelti laiku, t. y. aiški pradžios ir pabaigos data. Paraiškos A dalies 5, 6 ir 7 punktai ir B dalies 1 punktas 4. Projektas atitinka darnaus vystymosi principą. Darnus vystymasis yra vienas iš pagrindinių ES sanglaudos politikos principų. Darnaus vystymosi tikslas – užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų sinergiją. Jis nustato būtinybę ekonomikos augimą derinti su aplinkos apsauga ir socialine plėtra. Šis kriterijus detalizuojamas remiantis Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215). 4.1. Projekte nenumatyti veiksmai, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui 4.1.1. Aplinkosaugos srityje (aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai, klimato kaita, aplinkos apsauga) Būtina įsitikinti, kad projektas neprieštarauja Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos nuostatoms ir atitinka šiuos reikalavimus: - projektas nepažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimų; - projektas nedaro neigiamos įtakos sprendžiant socialines bei ekonomines problemas (švietimo ir mokslo vaidmuo, kokybė bei prieinamumas; nedarbas, skurdas arba socialinė atskirtis); - projektas neprieštarauja darnaus vystymosi nuostatoms regionų plėtros srityje, vadovaujantis Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370). Paraiškos A dalies 6 ir 13 punktai 4.1.2. Socialinėje srityje (užimtumas, skurdas ir socialinė atskirtis, sveikata, švietimas ir mokslas, kultūros savitumas) 4.1.3. Ekonomikos srityje (darnus pagrindinių ūkio šakų ir regionų vystymas) 4.1.4. Regionų vystymo srityje (aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas) (jei taikoma) 4.1.5. Informacinės ir žinių visuomenės srityje Netaikoma 4.2. Projekte atskleistos pastangos skatinti darnaus vystymosi principo įgyvendinimą 4.2.1. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas skatina darnaus vystymosi principo įgyvendinimą Netaikoma 4.2.2. Projektas atitinka kitus su darnaus vystymosi principo įgyvendinimo reikalavimais susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus Netaikoma 5. Projektas atitinka lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus. Lyčių lygybė yra horizontalioji sritis, todėl į ją privaloma atsižvelgti taip pat visais ES struktūrinės paramos etapais – užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir lyčių lygybės principo įgyvendinimą visose srityse ir nediskriminavimą dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos gaunant paramą ir (arba) naudojantis jos rezultatais. Kriterijui detalizuoti rekomenduojama remtis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu (Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998); Europos Komisijos 2006-03-01 dokumentu Nr. COM(2006) 92 „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010“ (angl. A roadmap for equality between women and men 2006–2010) 5.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui 5.1.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui Vertinama …