{"html": "
•programos trukmė – 1,5–2 metai (60–80 kreditų); bendroji teorinė trukmė – 5,5–6 metai (220-240 kreditų);
\n
•baigus programą suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis.
\n

Papildomi kriterijai:

\n
•tipinis priimamų studijoms amžius – 22 metai;
\n
•gali būti įgyjama profesinė kvalifikacija;
\n
•studijų forma – dieninė, gali būti vakarinė, neakivaizdinė (nuotolinė).
\n

Reikalavimai pedagogams:

\n
•vyrauja mokslo laipsnius arba pedagoginius mokslo vardus turintys pedagogai, kurių mokslinės (meninės) veiklos kryptis turi atitikti dėstomus dalykus;
\n
•bent vienas studijų krypties pedagogų – profesorius ar habilituotas daktaras.
\n

Studijų turinys Programą sudaro pasirinktos studijų krypties specialaus lavinimo dalykai ir alternatyviai pasirenkamieji dalykai. Pusė programos apimties skiriama paskaitoms. Studijos grindžiamos tiriamuoju darbu bei intelektualine kūrybine veikla, specializuojamasi pasirinktoje studijų kryptyje. Programa pabaigiama baigiamaisiais egzaminais arba magistro tezių ar baigiamojo darbo (projekto) gynimu.

\n

6-3. Universitetinės pagrindinių profesinių studijų programos (6A) Pagrindiniai kriterijai:

\n
•priėmimo studijoms reikalavimas – vidurinis išsilavinimas;
\n
•programos trukmė – 4 metai (160 kreditų); bendroji teorinė trukmė – 4 metai (160 kreditų);
\n
•baigus programą įgyjama profesinė kvalifikacija.
\n

Papildomi kriterijai:

\n
•tipinis priimamų studijoms amžius – 18 metų;
\n
•studijų forma – dieninė, gali būti vakarinė, neakivaizdinė (nuotolinė).
\n

Reikalavimai pedagogams:

\n
•ne mažiau kaip pusė pedagogų – turintys mokslo laipsnius arba pedagoginius mokslo vardus ir aktyviai dalyvaujantys profesinėje veikloje.
\n

Studijų turinys Programą sudaro dvi studijuojamų dalykų dalys: 1) bendrojo aukštojo lavinimo (humanitarinių, socialinių, gamtos, matematikos mokslų ir studijuojamos mokslo (meno) srities pagrindų dalykai; 2) specialaus pasirinktos mokslo (meno) krypties dalykai, į kurią įeina baigiamieji egzaminai arba (ir) diplominis darbas (projektas); taip pat turi būti numatytos dalyvio pasirenkamųjų alternatyvių dalykų grupės ir dalyvio laisvai pasirenkamieji dalykai.

\n

6-4. Specializuotų profesinių studijų programos (6A) Pagrindiniai kriterijai:

\n
•priėmimo studijoms reikalavimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas;
\n
•programos trukmė – 1 metai (40 kreditų); bendroji teorinė trukmė – 5 metai (200 kreditų);
\n
•baigus programą įgyjama profesinė kvalifikacija.
\n

Papildomi kriterijai:

\n
•tipinis priimamų studijoms amžius – 22 metai;
\n
•studijų forma – dieninė, gali būti vakarinė, neakivaizdinė (nuotolinė).
\n

Reikalavimai pedagogams:

\n
•vyrauja mokslo laipsnius arba pedagoginius mokslo vardus turintys pedagogai, kurių mokslinės (meninės) veiklos kryptis turi atitikti dėstomus dalykus;
\n
•bent vienas studijų krypties pedagogų – profesorius ar habilituotas daktaras;
\n
•svarbi profesinės veiklos patirtis.
\n

Studijų turinys Programą sudaro pasirinktos profesijos specialaus lavinimo dalykai, taip pat nurodomi alternatyviai pasirenkamieji dalykai. Programa pabaigiama baigiamaisiais egzaminais arba baigiamojo darbo (projekto) gynimu.

\n

6-5. Nuosekliųjų studijų programos, kurių baigimas prilyginamas magistro kvalifikaciniam laipsniui (6A) Pagrindiniai kriterijai:

\n
•priėmimo studijoms reikalavimas – vidurinis išsilavinimas;
\n
•programos trukmė – 5–6 metai (200–240 kreditų); bendroji teorinė trukmė – 5–6 metai (200–240 kreditų);
\n
•baigus programą įgyjama profesinė kvalifikacija, suteikianti teisę stoti į doktorantūrą.
\n

Papildomi kriterijai:

\n
•tipinis priimamų studijoms amžius – 18 metų;
\n
•studijų forma – dieninė, gali būti vakarinė, neakivaizdinė (nuotolinė).
\n

Reikalavimai pedagogams:

\n
•ne mažiau kaip pusė pedagogų – turintys mokslo laipsnius arba pedagoginius mokslo vardus ir aktyviai dalyvaujantys profesinėje veikloje.
\n

Studijų turinys Programa grindžiama profesiniu lavinimu ir žinių kaupimu dirbti darbą, kuris reikalauja sudėtingų profesinių gebėjimų; programą sudaro trys studijuojamų dalykų dalys: 1) bendrojo humanitarinio ir socialinio aukštojo lavinimo dalykai; 2) studijuojamos mokslo ar meno srities bendrųjų pagrindų dalykai; 3) pasirinktos mokslo ar meno krypties specialaus lavinimo dalykai, į kurią įeina baigiamieji egzaminai arba (ir) diplominis darbas (projektas); taip pat turi būti numatytos pasirenkamųjų alternatyvių dalykų grupės ir dalyvio visiškai laisvai pasirenkamieji dalykai.

\n

6-6. Rezidentūros programos (6A) Pagrindiniai kriterijai:

\n
•priėmimo studijoms reikalavimai – magistro kvalifikacinis laipsnis arba jam prilygstanti profesinė kvalifikacija, baigus medicinos mokslo programą;
\n
•programos trukmė – 1–6 metai, bendroji teorinė trukmė – 7–12 metų;
\n
•baigus programą įgyjama gydytojo kvalifikacija.
\n

Papildomas kriterijus:

\n
•studijų forma – dieninė.
\n

Reikalavimai pedagogams:

\n
•rezidentams vadovauja etatiniai vadovai; vadovais skiriami aukštųjų mokyklų pedagogai ir aukštos kvalifikacijos gydytojai praktikai;
\n
•rezidento vadovo darbą koordinuoja vienas ar keli rezidentūros koordinatoriai.
\n

Studijų turinys Mokymasis organizuojamas klinikų bazėse pagal Sveikatos apsaugos ministerijos aprobuotas programas. Mokomasi vienu, dviem arba trimis etapais: pirmajame etape įgyjama viena iš platesnio profilio specialybių, o antrajame ir trečiajame – siauresnio profilio specialybė. Įgyjama savarankiško darbo patirtis. Programa pabaigiama baigiamuoju egzaminu. Gydytojui rezidentui pageidaujant, sudaroma galimybė dirbti mokslinį darbą.

\n

6-7. Neuniversitetinių aukštųjų studijų programos (6B) Pagrindiniai kriterijai:

\n
•priėmimo studijoms reikalavimai – vidurinis išsilavinimas;
\n
•programos trukmė – 3–4 metai viso krūvio ekvivalentu (120–160 kreditų);
\n
•baigus programą įgyjama profesinė kvalifikacija.
\n

Pagalbiniai kriterijai:

\n
•tipinis priimamų studijoms amžius – 18 metų;
\n
•programos orientacija – praktinė. Programa siekiama, kad dalyvis įgytų praktinių gebėjimų ir žinių, būtinų įsidarbinti pagal tam tikrą profesijų ar veiklos grupę. Baigusieji yra tiesiogiai pasirengę profesinei veiklai;
\n
•studijų forma – dieninė, gali būti neakivaizdinė (nuotolinė), vakarinė.
\n

Reikalavimai pedagogams:

\n
•aukštasis, ne žemesnis kaip magistro laipsnis arba jį atitinkantis išsilavinimas ir pakankama kvalifikuotos profesinės veiklos patirtis dėstyti profesinio bei praktinio profilio dalykus;
\n
•dėstantiems teorinius dalykus pedagogams pageidautina turėti tos pačios mokslinės (meninės) veiklos krypties mokslo laipsnius arba pedagoginius mokslo vardus.
\n

Studijų turinys Studijų programa pagrįsta bendrųjų ir specialiųjų profesinių žinių bei praktinių gebėjimų nuosekliu kaupimu, siekiant parengti aukštos kvalifikacijos specialistus konkrečiai darbo sričiai (ūkio šakai). Studijuojami studijų srities teoriniai pagrindai ir humanitariniai bei socialiniai dalykai, ugdantys bendrąją intelektualinę erudiciją; į profesinę veiklą nukreiptų profesinių gebėjimų lavinimo dalykai; profesinė praktika atitinkamos darbo srities įmonėse ir organizacijose. Šių dalykų visuma ugdo dalyvio analitinį mąstymą ir savarankišką veiklą.

\n

Programa nesuteikia akademinių žinių, reikalingų mokslo tiriamajai veiklai.

\n

Studijos baigiamos diplominiu darbu, diplominiu projektu arba baigiamuoju egzaminu.

\n

6-8. Studijų atnaujinimo programos (6B) Tai 6-ojo lygmens programos, teikiamos paprastai neakivaizdiniu (nuotoliniu) arba intensyvių studijų būdu, panaudojant šiuolaikines informacines technologijas, ilgesnį laiką dirbantiems asmenims, kurie nori aktualizuoti aukštosiose mokyklose anksčiau įgytas žinias ir gauti valstybės pripažintą studijų atnaujinimo pažymėjimą.

\n

Pagrindiniai kriterijai:

\n
•priėmimo studijoms reikalavimai – aukštasis išsilavinimas;
\n
•tipinė programos trukmė – iki 2 metų;
\n
•programos baigimo dokumentai – pažymėjimas apie programos baigimą.
\n

Papildomi kriterijai:

\n
•priimamų studijoms amžius – 30–60 metų;
\n
•studijų forma – neakivaizdinė (nuotolinė) arba vakarinė.
\n

Reikalavimai pedagogams:

\n
•mokslo laipsnius arba pedagoginius mokslo vardus turintys pedagogai, kurių mokslinės veiklos kryptis turi atitikti dėstomus dalykus;
\n
•andragogikos pagrindų kursų baigimas;
\n
•nuotolinio švietimosi kuratoriams – kuratorių kursų baigimas.
\n

Studijų turinys Studijų turinys – naujovės 6A ir 6B grupės programose, įdiegtos per paskutinius 5–10 metų.

\n

6-9. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos Pagrindiniai kriterijai:

\n
•programų trukmė – iki 1 metų;
\n
•programų turinys derinamas prie dalyvių poreikių;
\n
•reikalavimai profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų dalyviams – baigta 6 lygmens programa;
\n
•reikalavimai bendrakultūrinių programų dalyviams – aukštasis išsilavinimas arba patirtis, leidžianti sėkmingai mokytis pagal tokias programas.
\n

Papildomi kriterijai:

\n
•dalyvių amžius neribojamas;
\n
•programos baigimo dokumentai – pažymėjimas apie programos baigimą.
\n

Reikalavimas pedagogams:

\n
•aukštasis išsilavinimas.
\n

Programos turinys Turinys labai įvairus ir gali apimti visų pagal 6 lygmens studijų programas įgytų profesinių kvalifikacijų tobulinimą bei bendrakultūrinį ugdymą, pilietinį ugdymą, laisvalaikio poreikiams reikiamų žinių ir gebėjimų įgijimą.

\n

7 LYGMUO – DOKTORANTŪRA Pagrindinės charakteristikos 103. Šiam lygmeniui priskiriamos individualios 4 metų trukmės doktorantūros programos, kurias baigus ginama daktaro disertacija ir suteikiamas daktaro mokslo laipsnis. Norint studijuoti šias programas būtina turėti magistro laipsnį arba jam prilygstantį išsilavinimą, t.y. baigti 6–2 arba 6–5 programą.

\n

Klasifikavimo požymiai 104. Šis lygmuo apibrėžiamas tokiais požymiais:

\n

Pagrindinis požymis:

\n
•programos reikalauja pateikti spausdinti ir apginti doktorantūros komitete tinkamos kokybės mokslinį darbą – daktaro disertaciją, kuri būtų originalių mokslinių tyrimų rezultatas ir reikšmingas indėlis į mokslą.
\n

Papildomi požymiai:

\n
•kiekvieną programą sudaro doktorantūros komitetas individualiai kiekvienam doktorantui;
\n
•programos klasifikuojamos pagal mokslo sritis (t.y. pagal mokslo sričių, šakų ir krypčių klasifikatorių, žr. priedą).
\n

Papildomos sąlygos:

\n
105.Kadangi šio lygmens apimtis griežtai apibrėžta, jokių papildomų sąlygų nereikia.
\n

Taip pat apima 106. Lietuvoje kitų 7 lygmens programų nėra.

\n

II. PLAČIOSIOS ŠVIETIMO GRUPĖS IR SRITYS 107. Pradinio ISCED 97 varianto švietimo sritys buvo peržiūrėtos ir pakeistos, kad nepersidengtų, bei praplėstos, įtraukiant naujas sritis. Taigi palyginti su pradiniu variantu, kuriame buvo 21 sritis, dabartiniame yra 25 švietimo sritys. Kita naujovė – plačių grupių, susidedančių iš panašių švietimo sričių, įvedimas. Toks pavyzdys – plati grupė „Sveikatos priežiūra ir gerovė“, apimanti medicinos studijų programas, medicinos paslaugų, slaugos, stomatologijos ir socialinių paslaugų studijų programas.

\n
108.Taip pat reikia pažymėti, kad UNESCO ketina įtraukti naujas sritis, kai tik atsiras tokia būtinybė. Apie tai vėliau bus pranešta ir valstybėms narėms. Taip pat rekomenduojama programas klasifikuoti remiantis daugumos principu, t.y. pagal švietimo sritis, kurioms programose skiriama daugiausia laiko.
\n

LŠK švietimo grupės ir sritys sutampa su ISCED 97 plačiosiomis grupėmis ir sritimis.

\n
109.LŠK vartotojo vadove bus pateiktas kodų sąrašas, kuriame bus nurodyta, kaip švietimo programas priskirti švietimo sritims ir posričiams.
\n

Bendrosios programos 01 Pagrindinės programos 08 Raštingumo ir skaičiavimo pagrindų programos 09 Asmenybės tobulinimo programos Švietimas 14 Mokytojų rengimas ir pedagogika 141 Mokytojų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas 142 Pedagogika Humanitariniai mokslai ir menas 21 Menas 211 Vaizduojamasis menas 212 Muzika ir atlikėjų menas 213 Garso ir vaizdo technikos taikymas bei laikmenų gamyba 214 Dizainas 215 Dailieji amatai 22 Humanitariniai mokslai 221 Religija ir teologija 222 Užsienio kalbos ir kultūros 223 Gimtoji kalba 224 Istorija, filosofija ir giminiškos sritys Socialiniai mokslai, verslas ir teisė 31 Socialiniai ir elgsenos mokslai 32 Žurnalistika ir informacija 321 Žurnalistika ir reportažai 322 Bibliotekos, informacija, archyvai 34 Verslas ir administravimas 341 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 342 Rinkodara 343 Finansai, bankininkystė, draudimas 344 Apskaita ir apmokestinimas 345 Valdymas ir administravimas 346 Sekretorių ir įstaigų darbas 347 Darbo organizavimas 38 Teisė Gamtos mokslai ir kompiuterija 42 Gyvosios gamtos mokslai 44 Fiziniai mokslai 46 Matematika ir statistika 48 Kompiuterija 481 Informatika 482 Kompiuterio panaudojimas Inžinerija, gamyba ir statyba 52 Inžinerija ir inžinerinės profesijos 521 Mechanika ir metalų apdirbimas 522 Elektra ir energija 523 Elektronika ir automatika 524 Cheminės medžiagos ir cheminiai procesai 525 Variklinės transporto priemonės, laivai ir orlaiviai 54 Gamyba ir perdirbimas 541 Maisto produktų gamyba 542 Tekstilė, apranga, avalynė, oda 543 Medžiagos (mediena, popierius, plastikai, stiklas) 544 Kasyba ir gavyba 58 Architektūra ir statyba 581 Architektūra ir miesto planavimas 582 Statyba ir statybos inžinerija Žemės ūkis 62 Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 621 Augalininkystė ir gyvulininkystė 622 Sodininkystė 623 Miškininkystė 624 Žuvininkystė 64 Veterinarija Sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga 72 Sveikatos priežiūra 721 Medicina 722 Medicinos paslaugos 723 Slauga 724 Stomatologija 76 Socialinės paslaugos 761 Vaikų priežiūra ir paslaugos jaunimui 762 Socialinis darbas ir konsultavimas Paslaugos 81 Paslaugos asmenims 811 Viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas 812 Kelionės, turizmas ir laisvalaikis 813 Sportas 814 Paslaugos namuose 815 Plaukų ir grožio priežiūra 84 Transporto paslaugos 85 Aplinkosauga 86 Saugos paslaugos 861 Nuosavybės ir asmenų apsauga 862 Profesinė sveikata ir sauga 863 Karyba SPECIALIŲ TERMINŲ ŽODYNĖLIS Programa Šioje klasifikacijoje programa suprantama kaip tam tikros tvarkos ar sekos švietimo veikla, organizuojama tam tikram iš anksto numatytam tikslui arba tam tikriems švietimo tikslams pasiekti, pvz., pasirengti sudėtingesnėms studijoms, įgyti tam tikrą profesinę kvalifikaciją, daugiau žinių ir pagilinti suvokimą.

\n

Kursas Formaliojo arba neformaliojo švietimo programos sudedamoji dalis, apimanti tam tikrus mokymosi dalykus, tam tikrų įgūdžių įgijimą arba jų derinius.

\n

Formalusis švietimas Bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų, kolegijų, institutų, universitetų ir kitų formaliojo švietimosi institucijų sistemos teikiamas stacionarus mokymas, kuris paprastai organizuojamas kaip nenutrūkstamas judėjimas „kopėčiomis“ aukštyn ir kurį paprastai pradeda 6-7 metų vaikai ir tęsia tol, kol jiems sukanka 20-25 metai. Kai kuriose valstybėse tokių „kopėčių“ viršutines pakopas sudaro organizuotos jungtinės programos, apimančios darbą ne visu krūviu ir mokymąsi ne visu krūviu nuosekliojo švietimo mokykloje ar universitete; tokios programos vadinamos dualine sistema ar lygiaverčiais terminais. Sėkmingai baigusiems formaliojo ugdymo, mokymo ar studijų programas išduodamas valstybės pripažintas diplomas arba pažymėjimas.

\n

Neformalusis švietimas Bet kokia organizuoto ir nenutrūkstamo švietimo veikla, kuri tiksliai neatitinka anksčiau pateikto formaliojo švietimo apibrėžimo. Neformalusis mokymasis gali vykti už švietimo institucijos ribų ir būti teikiamas įvairaus amžiaus žmonėms. Jis gali apimti švietimo programas, suteikiančias suaugusiesiems raštingumo pagrindus, svarbiausias žinias ir įgūdžius mokyklos nelankantiems vaikams, gyvenimo, darbo įgūdžius ir bendrąją kultūrą. Jis taip pat apima profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas. Neformaliojo švietimo programos nebūtinai turi būti išdėstomos „kopėčių“ principu, jos gali pasižymėti didesne įvairove. Baigusiesiems neišduodamas valstybės pripažintas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą.

\n

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymas Kad švietimo programos atitiktų specialius ugdymosi poreikius, jos turi būti specialiai parengtos. Terminas „specialiųjų poreikių asmenų ugdymas“ pakeitė terminą „specialusis mokymas“. Senasis terminas buvo suprantamas kaip neįgaliųjų vaikų mokymas specialiosiose mokyklose ar atskirose institucijose, atskiriant jį nuo nuosekliojo ugdymo mokykloje ar universitete. Šiuo metu daugelyje valstybių didelė neįgaliųjų vaikų dalis mokosi nuosekliojo ugdymo sistemoje. Be to, terminas „specialiųjų poreikių vaikų ugdymas“ apima ne vien tik neįgaliuosius, bet ir tuos, kurie nesugeba mokytis mokyklose dėl daugybės kitų priežasčių, galinčių trukdyti optimaliai vaiko ugdymosi pažangai. Ar šiai plačiau apibrėžtai vaikų grupei reikia papildomos paramos, priklauso nuo laipsnio, kuriuo mokyklos turi pritaikyti savo ugdymo turinį, mokymą ir organizacinę struktūrą, surasti papildomų žmogaus ar materialinių išteklių, kad galima būtų skatinti veiksmingą šių dalyvių mokymąsi.

\n

Suaugusiųjų švietimas Visa formaliojo arba neformaliojo organizuoto švietimosi procesų sistema, neatsižvelgiant į jos turinį, lygmenį bei metodą; neatsižvelgiant į tai, ar tokio švietimo programomis siekiama pratęsti ar papildyti ankstesnį mokymąsi mokyklose, institutuose ar universitetuose, taip pat ir mokantis amato, jei asmenys yra suaugę, t. y. ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, kelia savo techninę ar profesinę kvalifikaciją, toliau lavina įgūdžius ir gebėjimus, turtina žinias, turėdami tokių tikslų:

\n
•baigti formaliojo švietimo lygmenį
\n
•įgyti naujos srities žinių ar gebėjimų
\n
•prisiminti žinomus dalykus ar atnaujinti savo žinias iš tam tikrų konkrečių sričių
\n
•plėtoti kultūrinius interesus
\n
•ugdyti kūrybines galias ir gebėjimus
\n
•tapti aktyviu demokratinės visuomenės piliečiu.
\n

Neakivaizdinis švietimas Švietimas, kai didžioji dalis mokymo ir mokymosi proceso vyksta besimokančiajam patogioje vietoje jam patogiu laiku ir priimtina sparta. Jis sudaro sąlygas programų dalyviams mokytis savo gyvenamojoje vietoje nenutraukiant profesinės ar kitos veiklos.

\n

Nuotolinis (distancinis) švietimas Švietimas, kuris remiasi sistemingu mokymosi medžiagos perteikimu per nuotolį. Tokia mokymosi forma vis plačiau naudojama šiuolaikinio neakivaizdinio švietimo sistemoje.

\n

Kvalifikacijos tobulinimas Mokymasis arba studijos, kai jas baigus neįgyjama aukštesnio lygio profesinė kvalifikacija, apibrėžta nacionalinėje išsilavinimo lygių, kvalifikacinių laipsnių ir profesinių kvalifikacijų sistemoje.

\n

Kvalifikacijos kėlimas Mokymasis arba studijos, kai jas baigus įgyjama aukštesnio lygio profesinė kvalifikacija, apibrėžta nacionalinėje išsilavinimo lygių, kvalifikacinių laipsnių ir profesinių kvalifikacijų sistemoje.

\n

Modulis Dėstomojo dalyko ar programos reglamentuota dalis, skirta suteikti besimokančiajam apibrėžto lygio ir masto žinių bei gebėjimų.

\n

Kreditas Studijų apimties mato vienetas, lygus keturiasdešimčiai sąlyginių studento darbo (auditorinio, laboratorinio, savarankiško ir kt.) valandų, t. y. vienai sąlyginei jo darbo savaitei.

\n

Teorinė programos trukmė Dalyvavimo programoje nuo jos pradžios iki pabaigos trukmė mokantis pagal ją visu krūviu nuosekliojoje mokyklų sistemoje.

\n

Pedagogas Šiame dokumente tai apibendrinta sąvoka, apimanti auklėtojus, mokytojus, profesijos mokytojus, andragogus, dėstytojus, neakivaizdinio (nuotolinio) švietimo konsultantus ir kuratorius.

\n

Dalyvis Šiame dokumente tai apibendrinta sąvoka, apimanti visas programų dalyvių grupes: vaikus, moksleivius, studentus, suaugusiuosius.

\n

Švietimo lygmuo Švietimo lygmuo – šiame dokumente naudojamos programų klasifikacijos schemos svarbiausias parametras, apibrėžiamas mokymosi turinio sudėtingumo laipsniu, teorine programų trukme ir kai kuriais kitais 1 lentelėje nurodytais požymiais.

\n

Švietimo sritis Švietimo sritis – programų skirstymo šiame dokumente pagal jų turinį schemos dalis.

\n

Švietimo institucija Švietimo institucija – bet kuri valstybinė ar nevalstybinė, pelno siekianti ar nesiekianti vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruota įstaiga, organizacija ar įmonė, turinti teisę rengti ir (ar) įgyvendinti švietimo programas.

\n

1 lentelė: PROGRAMOS LYGMENS NUSTATYMO POŽYMIAI IR PAPILDOMOS SĄLYGOS 0 IKIMOKYKLINIS UGDYMAS Pagrindiniai požymiai Pagalbiniai požymiai Papildomos sąlygos Pirmasis organizuoto švietimo lygmuo, kurio1paskirtis talkinti šeimai užtikrinant vaiko socialinį saugumą, tenkinti individualius poreikius, sudaryti sąlygas savojo „aš“ identifikacijai, asmenybės raiškai, kūrybiškumui, socializacijai, padėti perimti tautos kultūros pagrindus, pasiekti mokyklinę brandą

\n
•programos turi pasižymėti ugdomosiomis ypatybėmis
\n
•ugdymas vyksta tam tikslui skirtoje institucijoje
\n
•mažiausias vaikų, kuriems skiriamos šios programos, amžius
\n
•didžiausias vaikų, kuriems skiriamos šios programos, amžius
\n
•pedagogų kvalifikacija 2 lygmens programų orientacija: bendrasis ugdymas; ikiprofesinis ugdymas; profesinis mokymas PROGRAMOS LYGMENS NUSTATYMO POŽYMIAI IR PAPILDOMOS SĄLYGOS 3 ir 4 lygmenų programų orientacija: bendrasis ugdymas; ikiprofesinis ugdymas; profesinis mokymas PROGRAMOS LYGMENS NUSTATYMO POŽYMIAI IR PAPILDOMOS SĄLYGOS ______________
", "next": 0}