Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius įsakymas dėl užkrečiamųjų spongiforminių e

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ PREVENCIJOS, KONTROLĖS IR LIKVIDAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2004 m. sausio 16 d. Nr. B1-45 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 999/2001/EB, nustatantį užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo reikalavimus:

Direktorius Kazimieras Lukauskas PATVIRTINTA Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. sausio 16d. įsakymu Nr. B1-45 UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ PREVENCIJOS, KONTROLĖS IR LIKVIDAVIMO TAISYKLĖS Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo reikalavimus.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių (toliau Taisyklės) tikslas – nustatyti gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo reikalavimus. Taisyklės taikomos gyvūnams, gyvūninių produktų gamybai ir tiekimui į rinką bei kai kuriais atvejais jų eksportui.

2.1. kosmetikos ar medicinos produktams, medicinos priemonėms bei jų žaliavoms ar tarpiniams produktams;

2.2. produktams, kurie nėra skirti žmonių maistui, gyvūnų pašarų ar trąšų gamybai, bei jų žaliavoms ar tarpiniams produktams;

2.3. gyvūniniams produktams, kurie yra skirti parodoms, mokymui, moksliniams tyrimams, specialiems tyrimams ar analizei, jeigu jie vėliau nebus skirti žmonių maistui ar gyvūnų, išskyrus tyrimams naudojamus gyvūnus, pašarui;

2.4. eksperimentiniams gyvūnams.

Alternatyvieji tyrimo metodai – tyrimo metodai, nurodyti 24 punkte, kurie alternatyviai naudojami nurodytoms pavojingoms medžiagoms nustatyti.

Gyvūniniai produktai – gyvūniniai produktai arba produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, gauti iš gyvūnų, kuriems taikomi reikalavimai, nurodyti 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvoje 89/662/EEB dėl Bendrijos vidaus prekybos veterinarinių patikrinimų, siekiant sukurti vidaus rinką arba 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais Bendrijoje ir siekiant sukurti vidaus rinką.

Greitojo tyrimo metodai – tyrimo metodai, nurodyti 9 priedo 8 punkte, kurių rezultatai gaunami ne vėliau kaip per 24 valandas.

Kategorija – ES šalies ar trečiosios šalies ar jos regiono statusas dėl GSE.

Kohortas – grupė galvijų, gimusių toje pačioje bandoje, kurioje nustatytas užsikrėtęs galvijas, ir laikytų 12 mėnesių prieš ar nuo gimimo su užsikrėtusiu galviju arba augintų su užsikrėtusiu galviju bet kuriuo iš pirmųjų savo gyvenimo metų laikotarpiu, kurie pirmaisiais gyvenimo metais galėjo gauti tą patį pašarą, kaip ir užsikrėtęs galvijas.

Kompetentinga institucija – Europos Sąjungos šalies centrinė institucija, kuri kompetentinga užtikrinti šių Taisyklių laikymąsi, arba bet kuri kita institucija, kuriai ta centrinė institucija delegavo tą kompetenciją, pavyzdžiui, kontroliuoti pašarus; ši sąvoka taip pat apima, kur tinkama, atitinkamą trečiosios šalies kompetentingą instituciją.

Kraujo miltai – produktai, gauti termiškai apdorojus kraują pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio gyvūnų sveikatos reikalavimus šalutiniams gyvūniniams produktams, neskirtiems žmonių vartojimui, 7 priedo II skyriaus reikalavimus, ir skirti žmonių maistui arba organinėms trąšoms.

Kraujo produktai – produktai, gauti iš kraujo ar kraujo dalių, išskyrus kraujo miltus; jiems priskiriama sausoji, sušaldyta ir natūrali kraujo plazma, sausasis kraujas, sausieji, sušaldyti arba natūralūs eritrocitai arba iš jų gautos frakcijos ir jų mišiniai.

Mėginių paėmimas – statistiškai teisingo mėginių skaičiaus paėmimas gyvūnams arba gyvūniniams produktams arba iš jų gyvenamosios aplinkos, siekiant nustatyti ligos diagnozę, gyvūnų giminingumą, stebėti gyvūnų sveikatą arba nustatyti mikroorganizmus arba tam tikras medžiagas gyvūniniuose produktuose.

Naminių gyvūnėlių maistas – pašaras, lesalas, ėdalas, skirtas naminiams gyvūnėliams, pagamintas iš 3 kategorijos medžiagų.

Nurodytos pavojingos medžiagos (toliau – NPM) – audiniai, nurodyti Taisyklių 4 priede. Jeigu kitaip nenurodyta, jos neapima produktų, kurių sudėtyje yra šių audinių, arba produktų, gautų iš šių audinių.

Pašaras – medžiaga arba produktas, įskaitant priedus, perdirbti, perdirbti iš dalies arba neperdirbti, skirti gyvūnams šerti.

Perdirbti gyvūniniai baltymai – gyvūniniai baltymai, gauti iš 3 kategorijos medžiagų, kurios buvo apdorotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 5 priedo II skirsnio reikalavimus taip, kad gyvūninius baltymus būtų galima naudoti kaip pašarą arba terpti į pašarus, įskaitant naminių gyvūnėlių maistą, arba naudoti kaip organines trąšas arba dirvožemio papildus. Jų sudėtyje negali būti kraujo produktų, pieno, pieno produktų, krekenų, želatinos, hidrolizuotų baltymų ir dikalcio fosfato, kiaušinių ir kiaušinių produktų, trikalcio fosfato ir kolageno.

Riebalinis audinys – galvijų vidiniai ir išoriniai kūno riebalai, širdies riebalinis audinys, didžioji taukinė ir inkstų riebalinis audinys, atskirti skerdimo ir išpjaustymo metu, ir riebalai, surinkti išpjaustymo įmonėje.

Sąvartynas – buitinių atliekų tvarkymo vieta, kaip nurodyta 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartyno.

Tiekimas į rinką – gyvūnų ar gyvūninius produktų pardavimas kitai šaliai arba kitoks jų tiekimas už užmokestį ar nemokamai kitai šaliai, arba jų saugojimas, turint tikslą tiekti kitai šaliai.

Trąšos – medžiagos, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, įterpiamos į dirvožemį augalų augimui skatinti; tokios medžiagos gali būti biologinių dujų ar komposto gamybos atliekos.

Ūkinės paskirties gyvūnas – gyvūnas (įskaitant žuvis, roplius ar varliagyvius), auginamas arba laikomas maisto, vilnos, odos ar kailių gavybai arba kitais ūkininkavimo tikslais.

Ūkis (laikymo vieta) – vieta, kurioje laikomi, auginami, prižiūrimi ar rodomi žmonėms gyvūnai, kuriems taikomos Taisyklės.

Užkrečiamąja spongiformine encefalopatija įtariami gyvūnai – gyvi, paskersti arba nugaišę gyvūnai, kuriems nustatomi arba buvo nustatyti nerviniai ar elgsenos sutrikimai arba progresuojantis bendras sveikatos būklės blogėjimas dėl centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimo ir kuriems klinikinio patikrinimo, gydymo ir patologinio anatominio tyrimo, priešskerdiminės apžiūros ar poskerdiminio patikrinimo metu negalima diagnozuoti kitokio susirgimo. Galvijų spongiforminė encefalopatija (toliau – GSE) turi būti įtarta galvijams, kurie teigiamai reagavo dėl GSE, juos ištyrus greitojo tyrimo metodu.

Užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (toliau – USE) – visos užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos, išskyrus tas, kuriomis serga žmonės.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

Vietinis GSE atvejis – GSE atvejis, kai neįrodoma, kad jis būtų nustatytas importuotiems gyvūnams.

Visaverčiai pašarai – suderinti pašarų mišiniai, savo sudėtimi atitinkantys ūkinės paskirties gyvūnų paros racioną.

Žaliava – neapdirbta medžiaga arba kitas gyvūninis produktas, iš kurio arba kurio pagalba gaminami produktai, nurodyti 2.1 ir 2.2 punktuose.

Želatina – natūralus, tirpus baltymas, stingstantis arba nestingstantis, gautas iš kolageno, gaminto iš gyvūnų kaulų, kailių ir odų ir sausgyslių dalinės hidrolizės būdu.

Žuvų miltai – perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti iš jūros gyvūnų, išskyrus jūrų žinduolius.

Taisyklėse vartojamos kitos sąvokos, nurodytos 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000/EB, nustatančiame galvijų ženklinimo bei registravimo tvarką, reglamentuojančią jautienos bei jos produktų ženklinimą etiketėmis ir panaikinančią Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97, 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 64/432/EEB dėl veterinarinių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijais ir kiaulėmis, 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvoje 89/662/EEB dėl Bendrijos vidaus prekybos veterinarinių patikrinimų, siekiant sukurti vidaus rinką arba 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais Bendrijoje ir siekiant sukurti vidaus rinką, 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvoje 91/68/EEB dėl veterinarinių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis.

II. GSE STATUSO NUSTATYMAS 6. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos šalies, ar trečiosios šalies ar jos teritorijos dalies (toliau – šalių ar regionų) statusas dėl GSE gali būti nustatytas tik pagal 1 priedo 1 punkte nurodytus kriterijus. VMVT, siekdama, kad Lietuvos Respublika išliktų sąraše šalių, kurioms leidžiama eksportuoti į ES gyvūnus arba gyvūninius produktus, nurodytus Taisyklėse, turi pateikti Europos Komisijai paraišką dėl jos GSE statuso nustatymo ir informaciją apie 1 priede nurodytus kriterijus ir visus potencialius rizikos veiksnius.

III. USE PREVENCIJA 14. VMVT turi vykdyti metinę GSE ir skrepi ligos stebėsenos programą pagal 2 priedo 1-19 punktų reikalavimus. Į programą turi būti įtraukti tyrimai greitojo tyrimo metodais. Greitojo tyrimo metodai turi būti patvirtinti pagal 74 punkte nurodytą tvarką ir įtraukti į sąrašą, nurodytą 9 priedo 8 punkte.

IV. USE KONTROLĖ IR LIKVIDAVIMAS 35. Nepažeisdama 1982 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje, VMVT turi užtikrinti, kad apie USE įtariamą gyvūną būtų nedelsiant pranešama kompetentingai institucijai. VMVT turi reguliariai informuoti ES šalis ir Europos Komisiją apie nustatytus USE atvejus. VMVT turi nedelsdama imtis priemonių, nurodytų 36–39 punktuose, ir visų kitų reikalingų priemonių.

Jeigu GSE įtariama Lietuvos Respublikos ar ES ūkyje laikomai aviai ar ožkai, remiantis objektyviais įrodymais, pvz., tyrimų, galinčių diferencijuoti įvairias USE, rezultatais, visoms kitoms to ūkio avims ir ožkoms taikomi oficialūs judėjimo apribojimai, kol paaiškės tyrimų rezultatai.

Jeigu yra duomenų, kad ūkis, kuriame gyvūnas buvo tuo metu, kai jam buvo įtarta GSE, nėra ta vieta, kurioje gyvūnas galėjo užsikrėsti, VMVT gali nuspręsti paskelbti oficialius judėjimo apribojimus tik GSE įtariamam gyvūnui. Esant reikalui, VMVT priklausomai nuo turimos epidemiologinės informacijos gali pradėti kontroliuoti kitus ūkius ar tik užkrato paveiktą ūkį.

Pagal 74 punkte nurodytą tvarką VMVT gali taikyti išimtį dėl gyvūnų judėjimo apribojimų taikymo, jeigu taikomos lygiavertės saugos priemonės.

40.1. visos gyvūno kūno dalys, išskyrus tyrimui reikalingas pagal 2 priedo 20–21 punkto nuostatas, sunaikinamos pagal 4 priedo reikalavimus;

40.2. atliekamas tyrimas, norint nustatyti visus rizikos grupės gyvūnus pagal 6 priedo 1 punkto reikalavimus;

40.3. visi 6 priedo 2 punkte nurodyti gyvūnai ir gyvūniniai produktai, kurie 40.2 punkte nurodyto tyrimo metu nustatomi esą pavojingi, nužudomi ir sunaikinami pagal 4 priedo 5 punkto reikalavimus.

Jeigu yra duomenų, kad ūkis, kuriame gyvūnas buvo USE patvirtinimo metu, nėra ta vieta, kurioje gyvūnas galėjo užsikrėsti USE, VMVT gali nuspręsti taikyti oficialias USE kontrolės priemones ir gyvūno kilmės ūkyje arba tik tame ūkyje, kuriame gyvūnas užsikrėtė USE.

V. TIEKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS 49. Galvijų, avių ir ožkų ir jų spermos, embrionų ir kiaušialąsčių tiekimą į rinką bei eksportą reglamentuoja 7 priedas, o importą – 8 priedas. Gyvūnams, jų embrionams ir kiaušialąstėms turi būti išduodamas atitinkamas veterinarijos sertifikatas, kaip nurodyta ES teisės aktuose, pagal 60 punkto reikalavimus arba pagal 61 punkto reikalavimus, jeigu jie importuojami.

52.1. 49–50 punktuose išvardytiems gyvūniniams produktams;

52.2. žaliam pienui, kaip nurodyta 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvoje 92/46/EEB, nustatančioje sveikatos reikalavimus žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno produktų gamybai ir tiekimui į rinką;

52.3. pienui, naudojamam pieno produktams gaminti, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 92/46/EEB;

52.4. termiškai apdorotam geriamajam pienui, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 92/46/EEB;

52.5. dikalcio fosfatui (be baltymų ar riebalų);

52.6. kailiams ir odoms, kaip nurodyta 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 92/118/EEB, nustatančioje gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus dėl produktų, kuriems netaikomi reikalavimai, nurodyti specialiuosiuose Bendrijos teisės aktuose, nurodytuose Tarybos direktyvos 89/662/EEB A priedo 1 punkte, ir dėl patogenų – nustatyti Tarybos direktyvoje 90/425/EEB, prekybos ir importo į Bendriją;

52.7. želatinai, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 92/118/EEB, kuri gaunama iš 52.6 punkte nurodytų kailių ir odų;

52.8. kolagenui, gautam iš 52.6 punkte nurodytų kailių ir odų.

54.1. buvo gimę po datos, nuo kurios buvo efektyviai įgyvendintas draudimas šerti atrajotojus gyvulius iš žinduolių gautais gyvūniniais baltymais;

54.2. buvo gimę, išauginti ir laikomi bandose, kurios ne mažiau kaip septynerius metus oficialiai buvo neapimtos GSE.

VI. KONTROLINĖS USE LABORATORIJOS, MĖGINIŲ PAĖMIMAS, TYRIMAS IR KONTROLĖ 62. Lietuvos Respublikos kontrolinės USE laboratorijos funkcijos ir pareigos nurodytos 9 priedo 1 punkte.

VII. PEREINAMASIS LAIKOTARPIS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 68. Priemonės, nurodytos 10 priedo 1–22 punktuose, turi būti taikomos ne trumpiau nei 6 mėnesius nuo 2001 m. liepos 1 d., ir jų taikymas turi būti nutrauktas nedelsiant priėmus sprendimą, nurodytų 7 ar 9 punktuose, pagal kurį turi įsigalioti 23–28 punktų reikalavimai.

1.1. rizikos analizės metu nustatytus ir 2 punkte nurodytus galimus GSE rizikos veiksnius ir tolesnę jų kontrolę;

1.2. veterinarijos gydytojams bei asmenims, auginantiems, vežantiems, skerdžiantiems galvijus ar jais prekiaujantiems, skirtą mokomąją programą, kurios tikslas – paskatinti juos pranešti apie suaugusių galvijų CNS pažeidimo požymius;

1.3. privalomą pranešimą ir visų galvijų, turinčių klinikinių GSE požymių, tyrimą;

1.4. nuolatinę GSE priežiūros ir stebėsenos sistemą, vykdomą pagal 2 punkte nurodytus rizikos veiksnius, atsižvelgiant į 2 priedo 1–17 punktų nuorodas arba tarptautinius standartus; ataskaitos apie atliktų tyrimų skaičių ir jų rezultatus turi būti saugomos ne mažiau kaip septynerius metus;

1.5. patvirtintoje laboratorijoje atliktų smegenų ar kitų audinių mėginių tyrimo rezultatus, vykdant 1.4 punkte nurodytą priežiūros ir stebėsenos sistemą.

2.1. galvijų šėrimas iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais;

2.2. potencialiai užkrėstų USE mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, ar gyvūnų pašarų, kurių sudėtyje yra mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, importas;

2.3. potencialiai užkrėstų USE gyvūnų ar kiaušialąsčių arba embrionų importas;

2.4. epidemiologinis šalies ar regiono statusas dėl USE;

2.5. informacija apie šalies ar regiono galvijų, avių ir ožkų populiacijų struktūrą;

2.6. šalutinių gyvūninių produktų šaltiniai, tokių produktų perdirbimo procesų parametrai ir gyvūnų pašarų gamybos metodai.

3.1. 1 kategorija – GSE neapimta šalis ar regionas, kuriuose 2 punkte nurodytos informacijos pagrindu buvo atlikta rizikos veiksnių analizė, parodžiusi, kad reikiamą laiko tarpą buvo taikomos adekvačios priemonės bet kokio nustatyto rizikos veiksnio atžvilgiu ir:

3.1.1. nenustatyta nė vieno GSE atvejo bei:

3.1.1.1. ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 1.1–1.5 punktų kriterijų, 3.1.1.2. ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 1.3 punkto kriterijų ir yra įrodyta, kad ne mažiau kaip aštuonerius metus iš atrajotojų ar žinduolių pagamintais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais nebuvo šeriami atrajotojai;

3.1.2. buvo aiškiai įrodyta, kad visi GSE atvejai kilo dėl galvijų ar galvijų embrionų arba kiaušialąsčių importo, ir visi užsikrėtę galvijai ir, jeigu tai telyčios ar karvės, jų visi per dvejus ankstesnius metus arba dvejus metus po pirmųjų klinikinių požymių pasirodymo gimę palikuonys, jeigu jie dar buvo šalyje ar regione, buvo nužudyti ir sunaikinti, ir:

3.1.2.1. ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų arba 3.1.2.2. ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 1.3 punkto kriterijų ir yra įrodyta, kad ne mažiau kaip aštuonerius metus iš atrajotojų ar žinduolių pagamintais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais nebuvo šeriami atrajotojai;

3.1.3. kai paskutinis vietinis GSE atvejis buvo nustatytas daugiau kaip prieš septynerius metus, ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų ir ne mažiau kaip aštuonerius metus draudžiama atrajotojus šerti iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais; šio draudimo yra griežtai laikomasi;

3.2. 2 kategorija – laikinai GSE neapimta šalis ar regionas, kuriuose nenustatyta nė vieno GSE atvejo vietiniams galvijams ir atlikta rizikos veiksnių analizė, kaip nurodyta 2 punkte, patvirtinanti, kad reikiamą laikotarpį buvo taikomos atitinkamos priemonės bet kokio nustatyto rizikos veiksnio atžvilgiu ir:

3.2.1. nebuvo nustatyta GSE atvejų bei:

3.2.1.1. laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų, bet jų nebuvo laikomasi septynerius metus, arba 3.2.1.2. buvo įrodyta, kad ne mažiau kaip aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šerti mėsos ir kaulų miltais, bet nebuvo laikomasi 1.3 punkto kriterijų septynerius metus;

3.2.2. buvo aiškiai įrodyta, kad visi GSE atvejai kilo dėl galvijų ar galvijų embrionų arba kiaušialąsčių importo, ir visi užsikrėtę galvijai ir, jeigu tai telyčios ar karvės, jų visi per dvejus ankstesnius metus arba dvejus metus po pirmųjų klinikinių požymių pasirodymo gimę palikuonys, jeigu jie dar buvo šalyje ar regione, buvo nužudyti ir sunaikinti, ir:

3.2.2.1. laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų, bet jų nebuvo laikomasi septynerius metus, arba 3.2.2.2. buvo įrodyta, kad ne mažiau kaip aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šeriami mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, bet 1.3 punkto kriterijų nebuvo laikomasi septynerius metus;

3.3. 3 kategorija – laikinai GSE neapimta šalis ar regionas, kur nustatytas bent vienas GSE atvejis vietiniams galvijams, ir atlikta rizikos veiksnių analizė, kaip nurodyta 2 punkte, rodo, kad reikiamą laikotarpį buvo taikomos adekvačios priemonės bet kokio nustatyto rizikos veiksnio atžvilgiu, o:

3.3.1. paskutinis vietinis GSE atvejis buvo nustatytas daugiau kaip prieš septynerius metus, bet:

3.3.1.1. nebuvo septynerius metus laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų, 3.3.1.2. nebuvo aštuonerius metus veiksmingai taikomas draudimas šerti atrajotojus iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais bei spirgais;

3.3.2. paskutinis vietinis GSE atvejis buvo nustatytas daugiau kaip prieš septynerius metus ir vietinių GSE atvejų pagrindu paskaičiuotas GSE paplitimas šalyje ar regione vyresnių negu 24 mėnesių amžiaus galvijų populiacijoje paskutinius ketverius metus iš eilės buvo mažesnis negu vienas atvejis iš milijono, o kai šalies ar regiono vyresnių negu 24 mėnesių amžiaus galvijų populiacija yra mažesnė negu vienas milijonas – vienas atvejis visai galvijų populiacijai pagal Eurostato statistikos pagrindus, be to:

3.3.2.1. ne mažiau kaip aštuonerius metus buvo veiksmingai taikomas draudimas šerti atrajotojus iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais bei spirgais, 3.3.2.2. septynerius metus buvo laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų, 3.3.2.3. GSE užsikrėtę galvijai, taip pat telyčių ar karvių palikuonys, gimę prieš dvejus metus ar po dvejų metų nuo klinikinių ligos pasireiškimo požymių, ir visi kohorto galvijai, jeigu jie yra toje šalyje ar regione, yra nužudyti ir sunaikinti;

3.3.2.4. taikant išimtį 3.3.2.3 punktui šiai klasifikacijai galima panaudoti ir kitas priemones, jei jos suteikia tokį pat apsaugos lygį, kaip ir pavojingais laikomų gyvūnų nužudymas;

3.4. 4 kategorija – šalis ar regionas, kuriame yra nedidelis GSE paplitimas ir:

3.4.1. laikomasi 1 punkte nurodytų kriterijų, o paskutinius 12 mėnesių paskaičiuotas GSE paplitimas buvo didesnis ar lygus vienam vietiniam GSE atvejui iš milijono ir mažesnis arba lygus šimtui GSE atvejų iš milijono vyresnių kaip 24 mėnesių šalies ar regiono galvijų, 3.4.2. laikomasi 1 punkte nurodytų kriterijų, o GSE paplitimas, paskaičiuotas pagal 3.4.1 punktą, yra mažesnis negu vienas vietinis GSE atvejis vienam iš milijono galvijų per mažiau kaip ketverius metus iš eilės; nužudomi ir sunaikinami užsikrėtę galvijai:

3.4.2.1. telyčios ar karvės paskutiniai palikuonys, gimę per dvejus metus nuo klinikinių ligos požymių pasireiškimo, 3.4.2.2. visi kohorto galvijai;

3.4.3. taikant išimtį 3.4.2 punktui, šiai klasifikacijai galima panaudoti ir kitas priemones, jei jos suteikia tokį pat apsaugos lygį, kaip ir pavojingais laikomų gyvūnų nužudymas; šalys ar regionai, kuriuose paskaičiuotas GSE paplitimas 12 mėnesių buvo mažesnis negu vienas vietinis GSE atvejis milijonui vyresnių kaip 24 mėnesių šalies ar regiono galvijų, bet kur buvo atlikta 1 punkte nurodyta rizikos veiksnių analizė, patvirtinusi, kad neatitinkama bent vieno kriterijaus, leidžiančio šalį ar regioną klasifikuoti kaip priklausantį 2 ar 3 kategorijai, turi būti priskiriami 4 kategorijai;

3.5. 5 kategorija – šalis ar regionas, kuriame yra didelis GSE paplitimas ir:

3.5.1. laikomasi 1 punkte nurodytų kriterijų, paskutinius 12 mėnesių paskaičiuotas GSE paplitimas buvo didesnis negu vienas šimtas GSE atvejų vienam milijonui vyresnių kaip 24 mėnesių amžiaus šalies ar regiono galvijų, 3.5.2. paskutinius 12 mėnesių paskaičiuotas GSE paplitimas buvo didesnis arba lygus vienam atvejui iš milijono ir mažesnis arba lygus vienam šimtui atvejų tarp milijono vyresnių kaip 24 mėnesių amžiaus šalies ar regiono galvijų, bet nesilaikoma bent vieno 1 punkto kriterijaus. _____________ Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių 2 priedas USE STEBĖSENOS SISTEMA I. GALVIJŲ STEBĖSENA 1. Galvijų stebėsena turi būti atliekama laboratorinių tyrimų metodais, nurodytais 9 priedo 8 punkte.

2.1. visi vyresni negu 24 mėnesių amžiaus galvijai:

2.1.1. individualiai priverstinai paskersti, kaip nurodyta 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/433/EEB dėl sveikatos reikalavimų šviežios mėsos gamybai ir prekybai 2 straipsnio n punkte, galvijai, 2.1.2. paskersti pagal Tarybos direktyvos 64/433/EEB 1 priedo 6 skyriaus 28 c punktą, išskyrus galvijus, kurie neturi ligos klinikinių požymių, bet paskersti dėl ligos likvidavimo, galvijai;

2.2. visi vyresni negu 30 mėnesių amžiaus galvijai:

2.2.1. sveiki paskersti galvijai, 2.2.2. paskersti dėl ligos likvidavimo pagal Tarybos direktyvos 64/433/EEB 1 priedo 6 skyriaus 28 c punktą, bet neturintys ligos klinikinių požymių, galvijai.

3.1. visi vyresni kaip 24 mėnesių amžiaus galvijai, kurie nugaišo ar buvo paskersti, bet kurie nebuvo:

3.1.1. nužudyti, sunaikinti, kaip nurodyta 1996 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 716/96 dėl patvirtinimo išimtinių pagalbos priemonių Jungtinės Karalystės jautienos rinkai, 3.1.2. nužudyti pagal ligų likvidavimo programą, pvz., snukio ir nagų ligos, 3.1.3. paskersti žmonių maistui.

5.1. galvijai, kurie priverstinai nužudomi arba priešskerdiminės apžiūros metu turi ligų klinikinių požymių, turi būti tiriami dėl GSE;

5.2. visi galvijai, vyresni kaip 42 mėnesių amžiaus, kurie gimė po 1996 m. rugpjūčio 1 d., turi būti tiriami dėl GSE;

5.3. kasmet iš galvijų, kuriems netaikomi 6.1 ir 6.2 punktai, atrenkama ne mažiau kaip 10 000 galvijų, kurie turi būti tiriami dėl GSE.

7.1. kai maistui paskerstas galvijas tiriamas dėl GSE, sveikumo ženklas, nurodytas Tarybos direktyvos 64/433/EEB 1 priedo 9 skyriuje, ant skerdenos nededamas tol, kol negaunamas neigiamas tyrimo greitojo tyrimo metodu rezultatas;

7.2. VMVT gali daryti išimtį 7.1 punktui, kai skerdykloje yra įdiegta oficiali sistema, kuri užtikrina, kad nė viena patikrintų ir sveikumo ženklu pažymėtų skerdenos dalių nebus iš skerdyklos išgabenta, kol gaunamas neigiamas tyrimo greitojo tyrimo metodu rezultatas;

7.3. visos galvijo, tirto dėl GSE, kūno dalys, įskaitant odą, jeigu jos nėra naikinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2a ir 2b punktus, turi būti oficialiai prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui sulaikomos, kol gaunamas neigiamas tyrimo greitojo tyrimo metodu rezultatas;

7.4. visos galvijo kūno, kurį tiriant greitojo tyrimo metodu buvo gautas teigiamas tyrimo rezultatas, dalys turi būti sunaikinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2a ir 2b punktus, išskyrus medžiagas, kurios yra sulaikomos ir registruojamos, kaip nurodyta šio priedo 18–19 punktuose;

7.5. jei tiriant greitojo tyrimo metodu maistui paskerstą galviją gaunamas teigiamas tyrimo rezultatas, bent viena prieš šią skerdeną ir dvi po jos apdorotos skerdenos, esančios toje pačioje linijoje, turi būti sunaikintos, kaip nurodyta 7.4 punkte, taip pat ir skerdena, kurios tyrimų rezultatas teigiamas;

7.6. VMVT gali daryti išimtį 7.5 punktui, jeigu skerdykloje yra įdiegta sistema, kuri apsaugo skerdenas nuo užteršimo.

II. AVIŲ IR OŽKŲ STEBĖSENA 8. Avių ir ožkų stebėsena turi būti atliekama laboratorinių tyrimų metodais, nurodytais 9 priedo 8 punkte.

VMVT gali leisti neimti mėginių atokiose teritorijose, kuriose laikoma nedaug avių ar ožkų ir neorganizuotas nugaišusių avių arba ožkų lavonų surinkimas. VMVT, jeigu taiko šią išimtį, turi apie tai pranešti Europos Komisijai ir pristatyti sąrašą atokių teritorijų. Išimtis gali būti taikoma ne didesniam kaip 10 % avių ir ožkų populiacijos skaičiui Lietuvos Respublikoje.

Nugaišusių avių tyrimas 1 lentelė Ėriavedžių, ėriukų ir avinų populiacija Minimalus nugaišusių avių skaičius (1), kurį reikia ištirti >750 000 10 000 100 000–750 000 1 500 40 000–100 000 500 < 40 000 100

Mėginių skaičius, reikalingas USE tyrimui 3 lentelė Paskerstų vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus avių ar ožkų skaičius bandoje Minimalus mėginių skaičius (1) 70 arba mažiau Visi gyvuliai 80 68 90 73 100 78 120 86 140 92 160 97 180 101 200 105 250 112 300 117 350 121 400 124 450 127 500 arba daugiau 150

12.1. avių ir ožkų, naudojamų pienui gauti;

12.2. avių ir ožkų, kilusių iš šalių, kuriose nustatyta USE;

12.3. avių ar ožkų, kurios galėjo būti šertos užkrėstais pašarais;

12.4. avių ar ožkų, gimusių iš USE užkrėstų motinų;

12.5. avių ar ožkų, kilusių USE užkrėstose bandose.

13.1. kai maistui paskersta avis arba ožka tiriama dėl USE, sveikumo ženklas, nurodytas Tarybos direktyvos 64/433/EEB 1 priedo 9 skyriuje, ant skerdenos turi būti nededamas tol, kol negaunamas neigiamas tyrimų greitojo tyrimo metodu rezultatas;

13.2. VMVT gali daryti išimtį 13.1 punktui, kai skerdykloje yra įdiegta sistema, kuri užtikrina, kad nė viena patikrinta ir sveikumo ženklu pažymėta skerdenos dalis nebus iš skerdyklos išgabenta, kol negaunamas neigiamas tyrimų greitojo tyrimo metodu rezultatas;

13.3. visos avies arba ožkos, tirtos dėl USE, kūno dalys, įskaitant odą, jeigu jos nėra naikinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2a ir 2b punktus, turi būti sulaikomos prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, kol gaunamas neigiamas tyrimo greitojo tyrimo metodu rezultatas;

13.4. visos avies arba ožkos, kurią tiriant greitojo tyrimo metodu buvo gautas teigiamas tyrimų rezultatas, kūno dalys turi būti sunaikinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2a ir 2b punktus, išskyrus medžiagas, kurios yra sulaikomos ir registruojamos, kaip nurodyta šio priedo 18–19 punktuose.

14.1. priono baltymo genotipas turi būti nustatomas avims kiekvienu atveju gavus teigiamą USE tyrimo rezultatą; kai USE nustatoma atsparų USE genotipą turinčioms avims (avims genotipai, koduojantys alaniną abejuose aleliuose ties 136 kodonu, o argininą – abejuose aleliuose ties 154 kodonu ir argininą – abejuose aleliuose ties 171 kodonu), turi būti nedelsiant pranešama Europos Komisijai; jeigu įmanoma, mėginiai turi būti pristatomi priono baltymo tipui nustatyti; kai priono baltymo tipo nustatyti negalima, turi būti sustiprinta gyvulių kilmės bandos ir visų kitų bandų, kuriose gyvulys buvo laikomas, stebėsena, siekiant išaiškinti kitus USE atvejus ir tipizuoti priono padermes;

14.2. be avių ir ožkų, nurodytų 14.1 punkte, genotipo tyrimo, turi būti atliekamas kitų avių ir ožkų genotipo tyrimas; jeigu šalyje laikoma daugiau kaip 750 000 suaugusių avių, turi būti tiriama 600 gyvulių; kitais atvejais turi būti tiriama ne mažiau negu 100 gyvulių; tyrimui gali būti imami paskerstų žmonių maistui, nugaišusių ir gyvų gyvulių mėginiai; mėginiai turi būti reprezentatyvūs avių populiacijai.

III. KITŲ GYVŪNŲ STEBĖSENA 15. VMVT gali vykdyti kitų gyvūnų, išskyrus galvijus, avis ir ožkas, stebėseną dėl USE.

IV. VMVT TEIKIAMA INFORMACIJA 16. VMVT teikia Europos Komisijai šią informaciją:

16.1. įtariamų USE atvejų skaičius atskiroms gyvūnų rūšims, kuriems taikomi judėjimo apribojimai pagal Taisyklių 36 punktą;

16.2. įtariamų USE atvejų skaičius atskiroms gyvūnų rūšims, kuriems turi būti atliktas laboratorinis tyrimas pagal Taisyklių 37 punktą, ir šio tyrimo rezultatai;

16.3. bandų, kuriose avims ir ožkoms buvo įtarta USE ir buvo atlikti tyrimai, kaip nurodyta Tvarkos 36–37 punktuose, skaičius;

16.4. apytikris gyvūnų grupių, nurodytų 3–5 punktuose, skaičius;

16.5. ištirtas 2–6 punktuose nurodytų grupių galvijų skaičius, mėginių atrankos metodas ir tyrimų rezultatai;

16.6. 9–10 punktuose nurodytų grupių, kurios buvo atrinktos tyrimui, dydis;

16.7. 9–12 punktuose nurodytų grupių tirtų avių ir ožkų skaičius, naudotas atrankos metodas ir tyrimų rezultatai;

16.8. teigiamų GSE ir skrepi ligos atvejų skaičius, gyvūnų amžius ir geografinis pasiskirstymas; teigiamų GSE ir skrepi ligos atvejų kilmės šalis, jeigu tai ne ta pati šalis, kuri praneša apie USE; skrepi liga užkrėstų bandų skaičius ir geografinis pasiskirstymas; reikėtų nurodyti kiekvieno GSE užsikrėtusio gyvūno gimimo metus ir, jeigu įmanoma, mėnesį;

16.9. patvirtinti kitiems gyvūnams (ne galvijams, avims ir ožkoms) USE atvejai;

16.10. genotipas ir, jeigu įmanoma, tirto, kaip nurodyta 14.1–14.2 punktuose, gyvūno veislė.

V. EUROPOS KOMISIJOS TEIKIAMA INFORMACIJA 17. 16 punkte nurodytos informacijos santrauką Europos Komisija teikia kitoms šalims lentelės forma.

VI. SAUGOTINA INFORMACIJA 18. Ne mažiau kaip septynerius metus VMVT turi saugoti duomenis apie:

18.1. gyvūnų, kuriems taikyti judėjimo apribojimai, kaip nurodyta Taisyklių 36 punkte, skaičių ir tipą;

18.2. klinikinių ir epidemiologinių tyrimų skaičių ir jų rezultatus, kaip nurodyta Taisyklių 36 punkte;

18.3. laboratorinių tyrimų skaičių ir jų rezultatus, kaip nurodyta Taisyklių 37 punkte;

18.4. pagal stebėsenos programas tirtų gyvūnų skaičių, tapatumą ir kilmę, kaip nurodyta šio priedo 1–7 punktuose, taip pat, kur yra įmanoma, informaciją apie gyvūnų amžių ir veislę bei anamnezę;

18.5. USE sergančių avių priono baltymo genotipą.

1.1. ūkinės paskirties gyvūnams, išskyrus mėsėdžius kailinius žvėrelius, – draudžiama naudoti:

1.1.1. perdirbtus gyvūninius baltymus, 1.1.2. iš atrajotojų gautą želatiną, 1.1.3. kraujo produktus, 1.1.4. hidrolizuotus baltymus, 1.1.5. gyvūninį dikalcio ir trikalcio fosfatą, 1.1.6. pašarus, kurių sudėtyje yra šio priedo 1.1.1–1.1.5 punktuose nurodytų baltymų;

1.2. atrajotojams – draudžiama naudoti gyvūninius baltymus ir pašarus, kurių sudėtyje yra šių baltymų.

2.1. neatrajotojams gyvūnams – leidžiama naudoti baltymus, nurodytus šio priedo 2.1.1–2.1.3 punktuose, ir pašarus, kurių sudėtyje yra šių baltymų, užtikrinant, kad šie baltymai buvo perdirbti, kur tinkama, pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 19 straipsnio reikalavimus:

2.1.1. žuvų miltus pagal reikalavimus, nurodytus šio priedo 3 punkte, 2.1.2. hidrolizuotus baltymus, gautus iš neatrajotojų ir atrajotojų gyvūnų kailių ir odų, pagal reikalavimus, nurodytus šio priedo 4 punkte, 2.1.3. dikalcio ir trikalcio fosfatą pagal reikalavimus, nurodytus šio priedo 5 punkte;

2.2. atrajotojams gyvūnams – leidžiama naudoti baltymus, nurodytus šio priedo 2.2.1–2.2.3 punktuose, ir produktus, gautus iš šių baltymų, užtikrinant, kad baltymai buvo perdirbti, kur tinkama, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 19 straipsnio reikalavimus:

2.2.1. pieną, pieno produktus ir krekenas, 2.2.2. kiaušinius ir kiaušinių produktus, 2.2.3. iš neatrajotojų gyvūnų gautą želatiną;

2.3. žuvims – leidžiama naudoti kraujo produktus ir kraujo miltus, gautus iš neatrajotojų gyvūnų, užtikrinant, kad jie buvo perdirbti, kur tinkama, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 19 straipsnio reikalavimus, ir pašarus, kurių sudėtyje yra baltymų, pagal 6 punkto reikalavimus.

3.1. žuvų miltai turi būti pagaminti perdirbimo įmonėje, skirtoje tik žuvų produktų gamybai, kuri turi būti patvirtinta VMVT pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 17 straipsnio reikalavimus;

3.2. prieš išleidžiant į apyvartą ES, kiekviena žuvų miltų siunta turi būti ištirta pagal Komisijos direktyvos 98/88/EB reikalavimus;

3.3. pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti pagaminti įmonėse, kurios negamina pašarų atrajotojams ir kurioms VMVT šią veiklą leido; tačiau, taikant išimtį šiam reikalavimui:

3.3.1. specialus leidimas gaminti visaverčius pašarus iš pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, nereikalingas ūkiams, gaminantiems pašarus, kurie:

3.3.1.1. registruoti VMVT, 3.3.1.2. nelaiko atrajotojų, 3.3.1.3. gamina visaverčius pašarus, naudojamus tik tame ūkyje, kuriame jie pagaminti, 3.3.1.4. užtikrina, kad pagamintuose pašaruose, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, yra ne daugiau kaip 50 procentų žalio baltymo, 3.3.2. atrajotojų gyvūnų pašarų gamyba įmonėse, kurios taip pat kitiems gyvūnams gamina pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gali būti leidžiama VMVT, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

3.3.2.1 pašarai, skirti atrajotojams, yra gaminami patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, 3.3.2.2. nesupakuoti pašarai, skirti atrajotojams, yra laikomi patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose nesupakuoti žuvų miltai ir pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, laikomi ir pakuojami, 3.3.2.3. duomenys apie žuvų miltų ir pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, pirkimą, pardavimą ir naudojimą yra saugomi ne mažiau kaip penkerius metus, 3.3.2.4. atliekami atsitiktinai atrinktų pašarų, skirtų atrajotojams, mėginių tyrimai, siekiant užtikrinti, kad juose nebūtų uždraustų baltymų, įskaitant žuvų miltus;

3.4. etiketėje ir pašarus, kurių sudėtyje žuvų miltų, lydinčiame dokumente turi būti aiškus užrašas „pašarų sudėtyje yra žuvų miltų, jie negali būti naudojami atrajotojams šerti“;

3.5. nesupakuoti pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti transportuojami transporto priemonėmis, kurios tuo pačiu metu netransportuoja pašarų atrajotojams; jeigu transporto priemonė po to naudojama atrajotojų pašarams vežti, ji turi būti gerai išvalyta pagal VMVT patvirtintą tvarką, kad būtų išvengti pašarų užteršimo;

3.6. pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, naudojimas ir laikymas turi būti draudžiamas ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai; taikydama išimtį šiam punktui, VMVT gali leisti naudoti ir laikyti pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, jeigu užtikrinama, kad pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, nebus šeriami atrajotojams.

4.1. hidrolizuoti baltymai turi būti pagaminti perdirbimo įmonėje, patvirtintoje VMVT pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 17 straipsnio reikalavimus;

4.2. pašarai, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, turi būti pagaminti įmonėje, kuri negamina pašarų atrajotojams ir kuriai šią veiklą leidžia VMVT; tačiau, taikant išimtį:

4.2.1. specialus leidimas gaminti visaverčius pašarus iš pašarų, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, nereikalingas ūkiams, gaminantiems pašarus, kurie:

4.2.1.1. registruoti VMVT, 4.2.1.2. nelaiko atrajotojų, 4.2.1.3. gamina visaverčius pašarus, naudojamus tik tame ūkyje, kuriame jie pagaminti, 4.2.1.4. užtikrina, kad pagamintuose pašaruose, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, yra ne daugiau kaip 50 procentų gryno baltymo;

4.2.2. atrajotojų pašarų gamyba įmonėse, kurios taip pat kitiems gyvūnams gamina pašarus, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, gali būti leidžiama VMVT, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

4.2.2.1. pašarai, skirti atrajotojams, yra gaminami patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, 4.2.2.2. nesupakuoti pašarai, skirti atrajotojams, yra laikomi patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose nesupakuoti hidrolizuoti baltymai ir pašarai, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, laikomi ir pakuojami, 4.2.2.3. duomenys apie hidrolizuotų baltymų ir pašarų, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, pardavimą, pirkimą ir naudojimą yra saugomi ne mažiau kaip penkerius metus;

4.3. etiketėje ir pašarus, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, lydinčiame dokumente turi būti aiškus užrašas „pašarų sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, jie negali būti naudojami atrajotojams šerti“;

4.4. nesupakuoti pašarai, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, turi būti transportuojami transporto priemonėmis, kurios tuo pačiu metu neveža pašarų atrajotojams; jeigu transporto priemonė po to naudojama atrajotojų pašarams vežti, ji turi būti gerai išvalyta pagal VMVT patvirtintą tvarką, kad būtų išvengta pašarų užteršimo;

4.5. pašarų, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, naudojimas ir laikymas turi būti draudžiamas ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai; taikydama išimtį šiam punktui, VMVT gali leisti naudoti ir laikyti pašarus, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, jeigu užtikrinama, kad pašarai, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų baltymų, nebus šeriami atrajotojams.

5.1. dikalcio ir trikalcio fosfatas turi būti pagaminti perdirbimo įmonėje, patvirtintoje VMVT pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 17 straipsnio reikalavimus;

5.2. pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, turi būti pagaminti įmonėje, kuri negamina pašarų atrajotojams ir kuriai šią veiklą leidžia VMVT; tačiau, taikant išimtį:

5.2.1. specialus leidimas gaminti visaverčius pašarus iš pašarų, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, nereikalingas ūkiams, gaminantiems pašarus, kurie:

5.2.1.1. registruoti VMVT, 5.2.1.2. nelaiko atrajotojų, 5.2.1.3. gamina visaverčius pašarus, naudojamus tik tame ūkyje, kuriame jie pagaminti, 5.2.1.4. užtikrina, kad pagamintuose pašaruose, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, yra ne daugiau kaip 10 procentų fosforo;

5.2.2. atrajotojų pašarų gamyba įmonėse, kurios taip pat kitiems gyvūnams gamina pašarus, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, gali būti leidžiama VMVT, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

5.2.2.1 pašarai, skirti atrajotojams, yra gaminami patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, 5.2.2.2. nesupakuoti pašarai, skirti atrajotojams, yra laikomi patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose nesupakuotas dikalcio ar trikalcio fosfatas ir pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, laikomi ir pakuojami, 5.2.2.3. duomenys apie dikalcio ar trikalcio fosfato ir pašarų, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, pardavimą, pirkimą ir naudojimą yra saugomi ne mažiau kaip penkerius metus;

5.3. etiketėje ir pašarus, kurių sudėtyje dikalcio ar trikalcio fosfato, lydinčiame dokumente turi būti aiškus užrašas „pašarų sudėtyje yra dikalcio ir trikalcio fosfato, jie negali būti naudojami atrajotojams šerti“;

5.4. nesupakuoti pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, turi būti transportuojami transporto priemonėmis, kurios tuo pačiu metu netransportuoja pašarų atrajotojams; jeigu transporto priemonė po to naudojama atrajotojų pašarams vežti, ji turi būti gerai išvalyta pagal VMVT patvirtintą tvarką, siekiant išvengti pašarų užteršimo;

5.5. pašarų, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, naudojimas ir laikymas turi būti draudžiamas ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai; taikydama išimtį šiam punktui, VMVT gali leisti naudoti ir laikyti pašarus, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, jeigu užtikrinama, kad pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio ar trikalcio fosfato, nebus šeriami atrajotojams.

6.1. kraujas turi būti gautas ES patvirtintose skerdyklose, kurios neskerdžia atrajotojų gyvūnų ir yra registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų gyvūnų, ir turi būti transportuojamas tiesiai į perdirbimo įmonę transporto priemonėmis, skirtomis neatrajotojų gyvūnų kraujui vežti; jeigu transporto priemone buvo vežtas atrajotojų kraujas, ji turi būti išvalyta ir patikrinta VMVT prieš neatrajotojų gyvūnų kraujo transportavimą; taikydama išimtį, VMVT gali leisti skersti atrajotojus gyvūnus skerdyklose, kurios surenka neatrajotojų gyvūnų kraują, skirtą kraujo miltams ir kraujo produktams gaminti ir žuvims šerti, jeigu šios skerdyklos turi patvirtintą kontrolės sistemą, kuri užtikrina šių reikalavimų įvykdymą:

6.1.1. neatrajotojų gyvūnų skerdimas fiziškai turi būti atskirtas nuo atrajotojų gyvūnų skerdimo, 6.1.2. neatrajotojų gyvūnų kraujas turi būti surenkamas, laikomas, transportuojamas ir pakuojamas patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose surenkamas, laikomas, transportuojamas ir pakuojamas atrajotojų gyvūnų kraujas, 6.1.3. neatrajotojų gyvūnų kraujo mėginiai turi būti reguliariai tiriami atrajotojų gyvūnų kraujui nustatyti;

6.2. kraujo produktai ir kraujo miltai turi būti pagaminti įmonėse, skirtose neatrajotojų gyvūnų kraujui perdirbti ir patvirtintose VMVT pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 17 straipsnio reikalavimus; taikydama išimtį, VMVT gali leisti žuvų pašarui gaminti kraujo produktus įmonėse, kurios perdirba atrajotojų kraują ir turi patvirtintą kontrolės sistemą, kuri apsaugo nuo užteršimo; kontrolės sistema turi apimti:

6.2.1. neatrajotojų gyvūnų kraujo perdirbimą uždaroje sistemoje, kuri fiziškai atskirta nuo atrajotojų kraujo perdirbimo, 6.2.2. nesupakuotų kraujo žaliavų ir nesupakuotų galutinių kraujo produktų, gautų iš neatrajotojų gyvūnų kraujo, transportavimo, laikymo ir pakavimo fizinį atskyrimą nuo patalpų, kuriose nesupakuota kraujo žaliava ir nesupakuoti galutiniai kraujo produktai, gauti iš atrajotojų kraujo, laikomi, transportuojami ir pakuojami, 6.2.3. neatrajotojų gyvūnų kraujo mėginių reguliarų tyrimą atrajotojų gyvūnų kraujui nustatyti;

6.3. pašarai, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, turi būti pagaminti įmonėse, kurios gamina pašarus žuvims, bet negamina pašarų kitiems ūkinės paskirties gyvūnams, išskyrus mėsėdžius kailinius žvėrelius, ir kurioms VMVT leidžia šią veiklą;

6.4. etiketėje, prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, kur tinkama, skirtuose pašarams, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, turi būti aiškus užrašas „pašaruose yra kraujo produktų, jie turi būti naudojami tik žuvims šerti“ arba „pašaruose yra kraujo miltų, jie turi būti naudojami tik žuvims šerti“;

6.5. transporto priemonės, naudotos nesupakuotų žuvų pašarams, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, vežti, neturi būti naudojamos kitų gyvūnų pašarams, išskyrus pašarus mėsėdžiams kailiniams žvėreliams, vežti, jeigu jos nebuvo išvalytos ir VMVT patikrintos;

6.6. žuvų miltus, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, turi būti draudžiama naudoti ir laikyti ūkyje, kuriame laikomi kiti ūkinės paskirties gyvūnai, išskyrus mėsėdžius kailinius žvėrelius.

10.1. sandėliuose gali būti laikomi, o transporto priemonėmis gali būti transportuojami pašarai, kurių sudėtyje tokios pat sudėties baltymų;

10.2. išvalyti sandėliai ir transporto priemonės gali būti naudojami kitais tikslais, jei jas patikrino VMVT;

10.3. transporto priemonės, gabenančios žuvų miltus, gali būti naudojamos kitais tikslais, jeigu įmonė yra įdiegusi kontrolės sistemą, patvirtintą VMVT, siekdama apsaugoti pašarus nuo užteršimo; kontrolės sistema turi apimti:

10.3.1. duomenų apie transportuotas medžiagas ir transporto priemonių valymą patikrinimą, 10.3.2. reguliarų transportuotų pašarų mėginių ėmimą ir tyrimą žuvų miltams nustatyti.

13.1. jie neskirti paskirčiai, kuri draudžiama pagal Taisyklių 18–22 punktus;

13.2. prieš produktų išvežimą pateikiama rašytinė sutartis, kurioje nurodytas trečiosios šalies įsipareigojimas dėl galutinio produktų panaudojimo ir įsipareigojimas nereeksportuoti perdirbtų gyvūninių baltymų, kraujo produktų ir produktų, kurių sudėtyje yra šių baltymų, kuris draudžiamas pagal Taisyklių 18–22 punktus.

1.1. 1 ir 2 kategorijos šalyje – nėra;

1.2. 3 ir 4 kategorijos šalyje:

1.2.1. vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus galvijų kaukolė su smegenimis ir akimis, migdolinės liaukos ir stuburo smegenys bei visų amžiaus grupių galvijų žarnos nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos, 1.2.2. vyresnių kaip 12 mėnesių ar tų, kuriems yra prasikalę nuolatiniai kapliniai dantys, avių ir ožkų kaukolė su smegenimis ir akimis, migdolinės liaukos ir stuburo smegenys bei visų amžiaus grupių avių ir ožkų blužnis;

1.3. 5 kategorijos šalyje:

1.3.1. visa vyresnių kaip 6 mėnesių galvijų galva (išskyrus liežuvį), galvos smegenys, akys, trišakio nervo ganglijai ir migdolinės liaukos, užkrūčio liauka, blužnis ir stuburo smegenys bei visų amžiaus grupių galvijų žarnos nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos, 1.3.2. vyresnių kaip 30 mėnesių amžiaus galvijų stuburas, įskaitant dorsalinio kamieno ganglijus, 1.3.3. vyresnių kaip 12 mėnesių ar tų, kurioms yra prasikalę nuolatiniai kapliniai dantys, avių ir ožkų kaukolė su galvos smegenimis ir akimis, migdolinės liaukos ir stuburo smegenys bei visų amžiaus grupių avių ir ožkų blužnis.

2.1. skerdyklose;

2.2. išpjaustymo įmonėse – šalinamas galvijų stuburas;

2.3. kur tinka, tarpinėse įmonėse, nurodytose Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 10 straipsnyje, arba naudojimo vietose ar surinkimo centruose, patvirtintuose ir registruotuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 23 straipsnio 2 punkto c papunkčio 4, 6 ir 7 pastraipas.

6.1. tyrimai skerdyklose turi būti atliekami visiems gyvūnams, kurie tinka NPM šalinimui;

6.2. galvijų, avių ir ožkų produktus, skirtus žmonių maistui arba gyvūnų pašarui, gali būti leidžiama išvežti iš skerdyklos, jeigu VMVT gavo ir patvirtino visų paskerstų gyvūnų, kurie galėjo būti užkrėsti, jeigu GSE buvo patvirtinta vienam iš jų, tyrimų rezultatus;

6.3. kai alternatyviuoju tyrimo metodu gaunamas teigiamas tyrimo rezultatas, visos galvijų, avių ir ožkų medžiagos, kurios galėjo būti užkrėstos skerdykloje, turi būti sunaikintos pagal 5 punktą, išskyrus tuos atvejus, kai visos kūno dalys, įkaitant užkrėstų gyvūnų odą, gali būti identifikuotos ir laikomos atskirai. ______________ Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių 5 priedas KAI KURIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ, GAUTŲ IŠ ATRAJOTOJŲ AR TURINČIŲ SAVO SUDĖTYJE JŲ MEDŽIAGŲ, STANDARTAI 1. Kaip nurodyta Taisyklių 29 punkte, šias atrajotojų gyvūnines medžiagas draudžiama naudoti gyvūniniams produktams gaminti:

1.1. iškaulinėtą mėsą;

1.2. dikalcio fosfatą – ūkinės paskirties gyvūnų pašarams;

1.3. želatiną, išskyrus gaminamą iš atrajotojų odų;

1.4. atrajotojų lydytų riebalų darinius;

1.5. atrajotojų lydytus riebalus, išskyrus pagamintus iš:

1.5.1. maistui tinkamo riebalinio audinio, 1.5.2. žaliavų, kurios buvo perdirbtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 reikalavimus. ______________ Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių 6 priedas UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ LIKVIDAVIMAS 1. Taisyklių 40.2 punkte nurodytu tyrimu turi būti nustatoma:

1.1. tiriant galvijus:

1.1.1. visi kiti atrajotojai, esantys toje laikymo vietoje, kurioje patvirtinta GSE, 1.1.2. jei GSE buvo patvirtinta patelei, visi jos palikuonys, gimę per dvejus metus iki klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba po jų pasireiškimo, 1.1.3. visi kohorto, kuriam priklauso sergantis GSE gyvūnas, gyvūnai, 1.1.4. galima susirgimo kilmė, 1.1.5. kiti gyvūnai, laikomi ūkyje, kuriame patvirtinta GSE, arba kiti ūkiai, kuriuose gali būti USE užkrėstų gyvūnų ar gyvūnų, gavusių tuos pačius pašarus ar užsikrėtusių nuo to paties šaltinio, 1.1.6. potencialiai užkrėstų pašarų, kitų medžiagų judėjimas arba kiti perdavimo būdai, kuriais USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į laikymo vietą ar iš jos;

1.2. tiriant avis ir ožkas:

1.2.1. visi kiti atrajotojai, išskyrus avis ir ožkas, esantys laikymo vietoje, kurioje patvirtinta skrepi liga, 1.2.2. kiek įmanoma, gyvūno, kuriam buvo patvirtinta skrepi liga, tėvai, visi embrionai, kiaušialąstės ir paskutiniai palikuonys, 1.2.3. visos kitos avys ir ožkos, esančios gyvūnų laikymo vietoje, kurioje patvirtinta skrepi liga, kaip nurodyta 1.2.2 punkte, 1.2.4. galima susirgimo kilmė bei kitų gyvūnų laikymo vietos, kuriose yra gyvūnų, embrionų ar kiaušialąsčių, galėjusių užsikrėsti USE sukėlėju arba naudojusių tuos pačius pašarus ar užsikrėtusių nuo to paties šaltinio, 1.2.5. potencialiai užkrėstų pašarų, kitų medžiagų judėjimas arba kiti perdavimo būdai, kuriais USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į laikymo vietą ar iš jos.

2.1. patvirtinus GSE galvijui – galvijai identifikuojami pagal šio priedo 1.1.1–1.1.3 punktus, nužudomi ir sunaikinami; VMVT, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją ir ūkio gyvūnų atsekamumą, gali priimti sprendimą:

2.1.1. nežudyti ir nesunaikinti visų galvijų ūkyje, kuriame galvijui buvo patvirtinta GSE pagal šio priedo 1.1.1 punktą, 2.1.2. atidėti kohorto grupės gyvulių, nurodytų šio priedo 1.1.3 punkte, nužudymą ir sunaikinimą tol, kol baigsis jų produktyvus gyvenimas, užtikrinant, kad buliai visą laiką bus laikomi spermos surinkimo centre ir nugaišę, bus sunaikinti;

2.2. patvirtinus USE aviai ar ožkai – nuo 2003 m. spalio 1 d., atsižvelgiant į VMVT sprendimą:

2.2.1. visi gyvuliai, embrionai ir kiaušialąstės identifikuojami atlikus tyrimą, kaip nurodyta 1.2.2–1.2.3 punktuose, nužudomi ir sunaikinami, 2.2.2. visi gyvuliai, embrionai ir kiaušialąstės identifikuojami atlikus tyrimą, kaip nurodyta šio priedo 1.2.2–1.2.3 punktuose, nužudomi ir sunaikinami, išskyrus:

2.2.2.1. veislinius avinus, turinčius ARR/ARR genotipą, 2.2.2.2. veislines avis, turinčias ne mažiau kaip vienerius ARR alelius ir neturinčias VRQ alelių;

2.2.2.3. avis, turinčias ne mažiau kaip vienerius ARR alelius ir skirtas paskersti;

2.2.3. įvertinus nustatyto atvejo tyrimo duomenimis, taikyti likvidavimo priemones ir kilmės ūkyje arba tik kilmės ūkyje, bet netaikyti ūkyje, kuriame buvo patvirtinta liga, jeigu užkrėsti gyvuliai į ūkį pateko iš kito ūkio; jeigu ganykloje ganosi daugiau kaip viena gyvulių banda, VMVT, atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją, gali apsiriboti priemonių taikymu tik vienai bandai;

2.3. patvirtinus GSE aviai arba ožkai – visi gyvuliai, embrionai ir kiaušialąstės, identifikuojami atlikus tyrimą, kaip nurodyta šio priedo 1.2.2–1.2.5 punktuose, nužudomi ir sunaikinami.

3.1. avinai, turintys ARR/ARR genotipą;

3.2. avys, turinčios ne mažiau kaip vienerius ARR alelius ir neturinčios VRQ alelių;

3.3. ožkos, jeigu:

3.3.1. ūkyje nėra kitų ožkų, išskyrus ožkas, turinčias ARR/ARR genotipą, 3.3.2. likvidavus gyvulius, ūkyje buvo atlikta visų gyvulių patalpų valymas ir dezinfekcija, 3.3.3. ūkyje atliekama USE stebėsena, įskaitant visų ūkyje paskerstų ir nugaišusių vyresnių kaip 18 mėnesių amžiaus ožkų tyrimus.

4.1. avinų, turinčių ARR/ARR genotipą, sperma;

4.2. embrionai, turintys ne mažiau kaip vienerius ARR alelius ir neturintys VRQ alelių.

6.1. leidžiamas avių, turinčių ARR/ARR genotipą, judėjimas be apribojimų;

6.2. avys, turinčios tiktai vienerius ARR alelius, gali būti iš ūkio išvežtos tiktai į skerdyklą paskersti žmonių maistui arba sunaikinti, tačiau avis, turinčias vienerius ARR alelius, gali būti leidžiam išvežti į kitus ūkius, kuriuose taikomos priemonės, nurodytos 2.2.2 punkte;

6.3. avys, turinčios kitus genotipus, gali būti iš ūkio išvežtos tik sunaikinti.

7.1. datos, kai visos ūkyje laikomoms avys turi ARR/ARR genotipą;

7.2. datos, kai ūkyje nebelaikoma jokia avis arba ožka;

7.3. 3.3 punkte nurodytu atveju nuo datos, kai pradėta intensyvi USE stebėsena;

7.4. datos, nuo kurios ūkyje laikomi visi veisliniai avinai turi ARR/ARR genotipą ir visos veislinės avys turi ne mažiau kaip vienerius ARR alelius ir neturi VRQ alelių, užtikrinant, kad šiuo laikotarpiu bus atliekamas visų paskerstų ir nugaišusių vyresnių negu 18 mėn. amžiaus avių tyrimas dėl USE; gauti neigiami tyrimo rezultatai.

8.1. nenaikinti gyvulių, nurodytų šio priedo 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose, trejus metus;

8.2. avis, išskyrus avis, nurodytas šio priedo 3 ir 4 punktuose, įvežti į ūkį, nurodytą šio priedo 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose, užtikrinant, kad jos neturi VRQ alelių.

1.1. avys ir ožkos, skirtos veislei, turi būti:

1.1.1. kilusios ūkyje, kuris ne mažiau kaip trejus metus atitinka šiuos reikalavimus:

1.1.1.1. reguliariai tikrinamas valstybinio veterinarijos gydytojo, 1.1.1.2. gyvuliai yra suženklinti, 1.1.1.3. nebuvo nustatyta skrepi liga, 1.1.1.4. atliekamas senų avių ir ožkų, skirtų paskersti, mėginių tyrimas, 1.1.1.5. avys ir ožkos (patelės) patenka į ūkį tiktai iš tokio ūkio, kuris atitinka tokius pačius reikalavimus;

1.1.2. nuolat laikomos ūkyje arba ūkiuose, kuris (-ie) atitinka šio priedo 1.1.1 punkte nurodytus reikalavimus, nuo gimimo arba ne mažiau kaip trejus metus, 1.1.3. nuo 2003 m. spalio 1 d. buvo laikomi gyvuliai, turintys ARR/ARR priono baltymo genotipą, kaip nurodyta Komisijos sprendimo 2002/1003/EB 1 priede, 1.1.4. jeigu avys ir ožkos yra skirtos ES šaliai, kuri visoje teritorijoje arba jos dalyje taiko priemones, nurodytas šio priedo 1.2 ir 1. 3 punktuose – jos turi atitikti papildomas garantijas, kurios turi būti patvirtintos pagal Taisyklių 74 punkte nurodytą tvarką;

1.2. ES šalis, kuri vykdo privalomą arba savanorišką nacionalinę skrepi ligos kontrolės programą visoje teritorijoje arba jos dalyje:

1.2.1. gali pristatyti programą Europos Komisijai, kurioje turi būti nurodyta:

1.2.1.1. susirgimo paplitimas šalyje, 1.2.1.2. programos taikymo priežastis, atsižvelgiant į ligos svarbą ir kaštų ir naudos santykį, 1.2.1.3. geografinė programos įgyvendinimo teritorija, 1.2.1.4. ūkiams taikomo statuso kategorijos, kiekvienai kategorijai taikomi standartai, 1.2.1.5. tyrimo tvarka, kuri turi būti naudojama, 1.2.1.6. programos stebėsenos tvarka, 1.2.1.7. kokių veiksmų bus imamasi, jeigu ūkis dėl kokių nors priežasčių neteks savo statuso, 1.2.1.8. kokių priemonių bus imamasi, jeigu bus gauti teigiami pagal programą vykdomų tyrimų rezultatai;

1.2.2. programą, nurodytą šio priedo 1.2.1 punkte, gali teikti patvirtinti, jeigu ji atitinka reikalavimus, nurodytus tame punkte, pagal Taisyklių 74 punkte nurodytą tvarką; papildomos garantijos, kurios gali būti reikalingos prekybai ES, turi būti nustatytos tuo pačiu metu arba praėjus ne daugiau kaip trims mėnesiams po programos patvirtinimo pagal Taisyklių 74 punkte nurodytą tvarką; šios garantijos neturi būti griežtesnės už nacionalines garantijas, 1.2.3. programų, kurias pristatė ES šalys, papildymai arba pakeitimai gali būti patvirtinti pagal Taisyklių 74 punkte nurodytą tvarką; garantijų, kurios buvo nustatytos pagal šio priedo 1.2.2 punktą, papildymai gali būti patvirtinti pagal Taisyklių 74 punkte nurodytą tvarką;

1.3. jeigu ES šalis mano, kad jos teritorija yra neapimta skrepi ligos:

1.3.1. ji pateikia Europos Komisijai atitinkamus pagrindimo dokumentus, nurodydama:

1.3.1.1. susirgimo epidemiologinės situacijos duomenis savo teritorijoje, 1.3.1.2. serologiniais, mikrobiologiniais, patologiniais ar epidemiologiniais tyrimais pagrįstus stebėjimo rezultatus, 1.3.1.3. kiek laiko vykdomas stebėjimas, 1.3.1.4. kaip tikrinama, kad ligos nėra;

1.3.2. papildomos garantijos, kurios gali būti reikalingos prekybai ES, turi būti patvirtintos pagal Taisyklių 74 punkte nurodytą tvarką; šios garantijos neturi būti griežtesnės už nacionalines garantijas, 1.3.3. ji turi pranešti Europos Komisijai apie bet kokius šio priedo 1.3.1 punkte nurodytų su liga susijusių faktų pasikeitimus; garantijos, nurodytos šio priedo 1.3.2 punkte, gali būti papildytos arba panaikintos pagal Taisyklių 74 punkte nurodytą tvarką.

II. REIKALAVIMAI, KURIE TAIKOMI PRIKLAUSOMAI NUO ES ŠALIES, KURIOJE GYVULYS KILO ARBA LAIKOMAS, KATEGORIJOS, NUSTATYTOS PAGAL 1 PRIEDO 3 PUNKTĄ 2. Prekybos į kitą ES šalį atvejų gyvulių siuntai taikomi Taisyklių 49 punkto reikalavimai.

4.1. 3 ir 4 kategorijoms:

4.1.1. gyvuliai turi būti gimę, užaugę ir laikyti bandose, kuriose ne mažiau kaip septynerius metus nebuvo nustatyta nė vieno GSE atvejo, 4.1.2. gyvuliai gimė vėliau negu buvo efektyviai įdiegtas draudimas šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais;

4.2. 5 kategorijai:

4.2.1. gyvuliai turi būti gimę vėliau negu buvo efektyviai įdiegtas draudimas šerti ūkinės paskirties gyvūnus iš žinduolių gautais baltymais, 4.2.2. gyvuliai turi būti gimę, užaugę ir laikyti bandose, kuriose ne mažiau kaip septynerius metus nebuvo nustatyta nė vieno GSE atvejo ir kuriose yra tik tame ūkyje gimę ar atgabenti iš tokio pat statuso bandos galvijai.

III. REIKALAVIMAI ĮTARIAMŲ USE ARBA JA SERGANČIŲ GYVULIŲ PALIKUONIMS 5. Draudžiama tiekti į ES rinką užsikrėtusių USE avių ir ožkų arba užsikrėtusių GSE karvių paskutinius dvejus arba po pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo atvestus palikuonis.

IV. REIKALAVIMAI PREKYBAI ES TAM TIKRAIS GYVŪNINIAIS PRODUKTAIS 6. Šiems gyvūniniams produktams netaikomi Taisyklių 54–55 punktuose nurodyti draudimai, jeigu jie yra gauti iš galvijų, kurie atitinka šio priedo 7–31 punktų reikalavimus:

6.1. šviežiai mėsai;

6.2. maltai mėsai;

6.3. mėsos ruošiniams;

6.4. mėsos produktams;

6.5. naminių gyvūnėlių maistui, skirtam naminiams mėsėdžiams.

V. GALVIJŲ IR JAUTIENOS ATSEKAMUMAS 7. Iškaulinėta šviežia mėsa, nuo kurios pašalinti visi prisitvirtinę audiniai, iš jų ir matomi nervai ir limfiniai audiniai, ir 6 punkte nurodyti gyvūniniai produktai, gauti iš skersti tinkamų gyvulių, kilusių iš 5 kategorijai priklausančių šalių ar jų regionų, gali būti tiekiami į ES rinką pagal Taisyklių 54–55 punktų reikalavimus, kai jie yra gauti iš galvijų, kurie gimė vėliau negu veiksmingai įsigaliojo Taisyklių 19 punkte nurodyti gyvūnų šėrimo standartai, buvo įvertinti kaip patenkinantys šio priedo 8 punkto sąlygas ir pagaminti įmonėse, kurios atitinka šio priedo 16 punkto sąlygas. VMVT turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šio priedo 9–15 ir 17 punktų.

8.1. visą savo gyvenimą jis buvo identifikuojamas, galima atsekti jo motiną ir kilmės bandą; jo unikalus ausies įsago numeris, gimimo data ir vieta bei visi judėjimai po gimimo yra registruojami arba nurodyti (oficialiame pase, oficialioje kompiuterizuotoje identifikacijos ir atsekimo sistemos) duomenų bazėje; žinoma jo motinos kilmė;

8.2. pagal oficialų kompiuterinį gimimo datos registravimą arba pagal oficialų galvijo pasą, galvijas yra vyresnis negu 6 mėnesių amžiaus, bet jaunesnis negu 30 mėnesių amžiaus;

8.3. kompetentinga institucija gavo ir patvirtino duomenis, kad po galvijo gimimo jo motina gyveno ne mažiau kaip 6 mėnesius;

8.4. galvijo motina nesirgo GSE ir neįtariama GSE.

14.1. atsekamumo ir kontrolės iki skerdimo sistema;

14.2. kontrolė skerdimo metu;

14.3. kontrolė gaminant naminių gyvūnėlių maistą;

14.4. visi ženklinimo ir sertifikavimo reikalavimai nuo paskerdimo iki pardavimo.

VI. GALVIJŲ IR BANDŲ ATSEKAMUMAS 18. Iškaulinėta šviežia mėsa, nuo kurios pašalinti visi prisitvirtinę audiniai, iš jų ir 6 punkte nurodyti gyvūniniai produktai, gauti iš 5 kategorijai priklausančių šalių ar jų regionų galvijų, tinkamų skersti, gali būti tiekiama į rinką pagal Taisyklių 54–55 punktus, kai ji yra gauta iš galvijų, atitinkančių šio priedo 20 punkto sąlygas ir kilusių iš bandų, kuriose paskutinius septynerius metus nebuvo registruota nė vieno GSE susirgimo ir kurios atitinka šio priedo 19 punkto reikalavimus, ir gauta įmonėse, kurios atitinka šio priedo 29 punktą.

19.1. banda turi būti atskirą vienetą sudaranti galvijų grupė, kuri yra prižiūrima ir laikoma atskirai nuo kitų gyvūnų grupių, ir identifikuota unikaliais bandos ir galvijų identifikavimo numeriais;

19.2. banda laikoma tinkama, jeigu ne mažiau kaip septynerius metus nė vienam esančiam ir buvusiam bandoje galvijui nebuvo patvirtinta ar įtarta GSE;

19.3. taikant išimtį 19.2 punktui, trumpiau negu septynerius metus egzistuojanti banda gali būti laikoma tinkama, jeigu kompetentinga institucija atlieka jos išsamų patikrinimą ir:

19.3.1. visi bandoje gimę ar į ją perkelti galvijai atitinka šio priedo 20.1, 20.4 ir 20.5 punktų reikalavimus, 19.3.2. per visą savo egzistavimą banda atitinka šio priedo19.2 punkto sąlygas;

19.4. jeigu banda yra iš naujo sukurta ūkyje, kuriame buvo patvirtinta GSE galvijui, kuris buvo to ūkio galvijų bandoje arba judėjo iš šios bandos, naujai sukurta banda gali būti laikoma tinkama po to, kai kompetentinga institucija atlieka išsamų patikrinimą, kurio metu įsitikinama, kad laikomasi visų šių sąlygų:

19.4.1. visi užkrėstos bandos galvijai, laikyti tame pačiame ūkyje, buvo likviduoti arba nužudyti, 19.4.2. visi pašarai buvo pašalinti ir sunaikinti, o visi pašarų konteineriai – išvalyti, 19.4.3. visi pastatai ištuštinti ir rūpestingai išvalyti prieš įleidžiant naujus galvijus, 19.4.4. įvykdytos visos šio priedo 19.3 punkto sąlygos.

20.1. visi duomenys apie galvijo gimimą, tapatumą ir judėjimą yra įtraukti į oficialią kompiuterizuotą atsekamumo sistemą;

20.2. galvijo, vyresnio negu 6 mėnesių, bet jaunesnio kaip 30 mėnesių amžiaus, amžius nustatomas pagal oficialų kompiuterinį jo gimimo įrašą;

20.3. galvijo motina gyveno ne trumpiau kaip 6 mėnesius po galvijo gimimo;

20.4. galvijo motinai nepasireiškė GSE ir jai nebuvo įtariama GSE;

20.5. galvijo kilmės banda ir visos bandos, kuriose jis buvo, yra pripažintos tinkamomis.

27.1. galvijų atsekimas ir kontrolė iki skerdimo;

27.2. galvijų kontrolė skerdimo metu;

27.3. kontrolė gaminant naminių gyvūnėlių maistą;

27.4. visi ženklinimo ir sertifikavimo reikalavimai nuo paskerdimo iki pardavimo vietos.

VII. REIKALAVIMAI EKSPORTUI 31. Eksportuojant į trečiąsias šalis galvijus ir iš jų gautus gyvūninius produktus, taikomos šios Taisyklės. ______________ Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių 8 priedas GYVŪNŲ, EMBRIONŲ, KIAUŠIALĄSČIŲ IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IMPORTAS Į EUROPOS SĄJUNGĄ I. IMPORTAS IŠ 1 KATEGORIJOS ŠALIŲ AR JŲ REGIONŲ 1. Importuojant iš 1 kategorijai priskirtų trečiųjų šalių ar jų regionų galvijus ir jų produktus pagal Taisyklėse numatytus reikalavimus VMVT turi atsižvelgti į veterinarijos sertifikatą, patvirtinantį, kad trečioji šalis ar jos regionas pagrįstai priskiriami šiai kategorijai pagal 1 priedo 3 punkto reikalavimus.

II. GALVIJŲ IMPORTAS 2. Importuojant galvijus iš 2 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

2.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

2.2. eksportui į ES skirti galvijai yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti galvijus iki jų motinos ir iki kilmės bandos ir patvirtina, kad galvijai nėra palikuonys karvių, kurioms įtariama GSE.

3.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

3.2. eksportui į ES skirti galvijai:

3.2.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir iki kilmės bandos bei nustatyti, kad jie nėra palikuonys karvių, kurioms įtariama GSE, 3.2.2. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip septynerius metus nebuvo patvirtinta GSE atvejų, 3.2.3. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais buvo veiksmingai įgyvendintas.

4.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

4.2. eksportui į ES skirti galvijai:

4.2.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir iki kilmės bandos bei nustatyti, kad jie nėra palikuonys karvių, kurioms įtariama GSE, 4.2.2. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip septynerius metus nebuvo patvirtinta GSE atvejų, 4.2.3. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas.

5.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

5.2. nužudomi ir sunaikinami visi užsikrėtę galvijai, taip pat:

5.2.1. jei tai yra moteriškos lyties gyvūnai, jų vėliausi palikuonys, gimę per dvejus metus iki pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba po ligos pasireiškimo, 5.2.2. visi to paties kohorto galvijai, jeigu šalyje ar jos regione dar yra tokių gyvų galvijų;

5.3. eksportui į ES skirti galvijai:

5.3.1. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas, 5.3.2. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir kilmės bandos ir nustatyti, kad jie nėra palikuonys karvių, kurioms įtariama GSE, 5.3.3. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose niekada nebuvo nustatyta GSE; buvo laikomi tik tame pačiame ūkyje gimę arba iš tokį pat statusą turinčios bandos kilę galvijai, 5.3.4. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip 7 metus nebuvo patvirtinta GSE; buvo laikomi tik tame pačiame ūkyje gimę arba iš tokį pat statusą turinčios bandos kilę galvijai.

III. ŠVIEŽIOS JAUTIENOS IR JAUTIENOS PRODUKTŲ IMPORTAS 6. Importuojant šviežią jautieną (su kaulais arba iškaulinėtą) ir jautienos produktus, gautus iš 2 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas.

7.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

7.2. eksportui į ES skirtoje šviežioje jautienoje ir jautienos produktuose nėra NPM ar iš jų gautų medžiagų, kurios nurodytos 4 priede, bei nuo galvos ar stuburo kaulų iškaulinėtos mėsos.

8.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra įgyvendintas;

8.2. eksportui į ES skirtoje šviežioje jautienoje ir jautienos produktuose nėra NPM ar iš jų gautų medžiagų, kurios nurodytos 4 priede, bei nuo galvos ir stuburo kaulų iškaulinėtos mėsos.

9.1. jie atitinka Taisyklių 53 punkto ir 7 priedo 7–17 arba 18–30 punktų reikalavimus;

9.2. jautienos produktuose, skirtuose eksportui į ES, nėra šio priedo 16 punkte nurodytų ar iš jų pagamintų produktų bei NPM;

9.3. įgyvendinta sistema, leidžia atsekti importui į ES skirtą šviežią galvijieną ir galvijienos produktus iki jų kilmės įmonės;

9.4. galvijai, kurių mėsa ar mėsos produktai skirti eksportui į ES:

9.4.1. identifikavimo sistema gali būti atsekami iki motinos ir bandos, 9.4.2. nėra palikuonys karvių, įtartų arba sergančių GSE:

9.4.2.1. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas, 9.4.2.2. gimė, buvo užauginti ir buvo laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip 7 metus nebuvo patvirtinta GSE;

9.5. uždrausta ūkinės paskirties gyvūnus šerti iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

9.6. nužudomi ir sunaikinami visi užsikrėtę galvijai, taip pat:

9.6.1. jei tai yra moteriškos lyties gyvūnai, jų vėliausi palikuonys, gimę per dvejus metus iki pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba po ligos pasireiškimo, 9.6.2. visi to paties kohorto galvijai, jeigu šalyje ar jos regione dar yra gyvų tokių galvijų.

IV. GALVIJŲ EMBRIONŲ IR KIAUŠIALĄSČIŲ IMPORTAS 10. Importuojant galvijų embrionus ar kiaušialąstes iš 2 kategorijai priskirtos trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti pateiktas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

10.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

10.2. embrionai ar kiaušialąstės buvo surinkti, apdoroti ir laikomi pagal Tarybos direktyvos 89/556/EB A ir B priedų reikalavimus.

11.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

11.2. eksportui į ES skirti embrionai ar kiaušialąstės yra gauti iš moteriškos lyties galvijų, kurie:

11.2.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir kilmės bandos ir patvirtina, kad gyvuliai nėra palikuonys karvių, kurioms buvo patvirtinta GSE, 11.2.2. nėra palikuonys karvių, įtartų ar sergančių GSE, 11.2.3. embrionų surinkimo metu nebuvo įtariami GSE;

11.3. embrionai ir kiaušialąstės buvo surinkti, apdoroti ir laikomi pagal reikalavimus, nurodytus Tarybos direktyvos 89/556/EB A ir B prieduose.

12.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

12.2. eksportui į ES skirti embrionai ar kiaušialąstės yra gauti iš moteriškos lyties galvijų, kurie:

12.2.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir iki kilmės bandos ir patvirtina, kad gyvuliai nėra palikuonys karvių, įtariamų ar sergančių GSE, 12.2.2. nėra užsikrėtę GSE, 12.2.3. embrionų surinkimo metu nebuvo įtariami GSE ir:

12.2.3.1. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas, 12.2.3.2. gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip 7 metus nebuvo patvirtinta GSE;

12.3. kiaušialąstės ir embrionai buvo surinkti, apdoroti ir laikomi pagal reikalavimus, nurodytus Tarybos direktyvos 89/556/EB A ir B prieduose.

13.1. draudžiama šerti atrajotojus iš žinduolių gautais baltymais ir draudimas yra veiksmingai įgyvendintas;

13.2. užsikrėtę galvijai ir, jeigu tai yra moteriškos lyties galvijai, jų vėliausi palikuonys, gimę per dvejus metus iki klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba po jų, jeigu buvo gyvų šalyje arba regione, yra nužudyti ir sunaikinti;

13.3. eksportui į ES skirti embrionai ar kiaušialąstės yra gauti iš moteriškos lyties galvijų, kurie:

13.3.1. yra identifikuoti identifikavimo sistema, kuri leidžia atsekti gyvūnus iki jų motinos ir kilmės bandos ir patvirtina, kad gyvuliai nėra palikuonys karvių, įtartų ar sergančių GSE, 13.3.2. nėra užsikrėtę GSE, 13.3.3. embrionų surinkimo metu nebuvo įtariami GSE ir:

13.3.3.1. gimė po datos, nuo kurios draudimas atrajotojus šerti iš žinduolių gautais baltymais yra veiksmingai įgyvendintas, 13.3.3.2. niekada nebuvo šerti iš žinduolių gautais baltymais ir gimė, buvo užauginti ir laikomi bandose, kuriose ne mažiau kaip 7 metus nebuvo patvirtinta GSE ir laikomi iš tokio pat statuso bandų kilę galvijai;

13.4. kiaušialąstės ar embrionai buvo surinkti, apdoroti ir laikomi pagal reikalavimus, nurodytus Tarybos direktyvos 89/556/EB A ir B prieduose.

V. AVIŲ IR OŽKŲ IMPORTAS 14. Avys ir ožkos, importuojamos į ES, nuo 2003 m. spalio 1 d. turi būti lydimos veterinarijos sertifikato, patvirtinančio, kad:

14.1. jos gimė ir buvo nuolat laikomos ūkyje, kuriame niekada nebuvo diagnozuota skrepi liga ir, jeigu avys ar ožkos skirtos veislei, jos atitinka 7 priedo 1.1.1 ir 1.1.2 punktų reikalavimus;

14.2. tai yra avys, turinčios ARR/ARR priono baltymo genotipą, kaip nurodyta Komisijos sprendimo 2002/1003/EB 1 priede, ir kilusios ūkyje, kuriame paskutinius 6 mėnesius nebuvo diagnozuota skrepi liga.

VI. GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IMPORTAS 16. Importuoti į ES iš 5 kategorijai priskirtų trečiųjų šalių ar jų regionų gyvūninius produktus, kurie nurodyti 7 priedo 6 punkte, pagal Taisyklių 54–55 punktus yra draudžiama, jeigu jų sudėtyje yra arba jie yra gauti iš tokių atrajotojų medžiagų:

16.1. iškaulinėtos mėsos;

16.2. ūkinės paskirties gyvūnų pašarui skirto dikalcio fosfato;

16.3. želatinos, pagamintos ne iš kailių ar odų;

16.4. atrajotojų lydytų riebalų ir iš jų gautų produktų, jeigu jie pagaminti ne pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 reikalavimus.

VII. DEKLARACIJA 17. Importuojant gyvūninius produktus iš 1 kategorijai nepriskirtų trečiųjų šalių ar jų regionų, veterinarijos sertifikatas papildomas deklaracija, kurią pasirašo kilmės šalies kompetentinga institucija. Deklaracijoje turi būti toks tekstas: „Gyvūniniai produktai savo sudėtyje neturi ir nėra pagaminti iš nurodytų pavojingų medžiagų, nurodytų 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001, nustatančiame užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, arba nuo galvijų galvos ar stuburo kaulų iškaulinėtos mėsos. Prieš skerdimą gyvūnai nebuvo apsvaiginti dujų injekcija į kaukolės ertmę ar tuo pačiu metodu staigiai nužudyti ar paskersti po svaiginimo suardant centrinės nervų sistemos vientisumą ilgu virbalu.“. ______________ Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių 9 priedas KONTROLINĖS LABORATORIJOS, MĖGINIŲ ĖMIMAS IR LABORATORINIAI TYRIMO METODAI I. NACIONALINĖ VETERINARIJOS LABORATORIJA 1. Nacionalinė veterinarijos laboratorija yra kontrolinė USE laboratorija Lietuvos Respublikoje. Ji privalo:

1.1. turėti materialinę bazę ir specialistų, kad bet kuriuo metu, ypač kai nustatoma USE, galėtų nustatyti USE sukėlėjo tipą ir padermę ir patvirtinti gautus rezultatus; kai ji negali nustatyti sukėlėjo padermės ir tipo, turi nustatyta tvarka mėginį nusiųsti identifikuoti į ES kontrolinę USE laboratoriją;

1.2. būti atsakinga už diagnostinių standartų ir metodų koordinavimą šalyje:

1.2.1. gali aprūpinti diagnostiniais reagentais kitas laboratorijas, 1.2.2. turi kontroliuoti visų naudojamų diagnostinių reagentų kokybę, 1.2.3. turi reguliariai organizuoti palyginamuosius tyrimus, 1.2.4. turi saugoti Lietuvos Respublikoje išskirtų USE sukėlėjų padermes ar atitinkamus audinius su šiais sukėlėjais, 1.2.5. turi užtikrinti Lietuvos Respublikos laboratorijose gautų rezultatų dėl USE patvirtinimą;

1.3. bendradarbiauti su ES kontroline USE laboratorija – Veterinarijos laboratorijų agentūra, Woodham Lane, New Haw, Addlestone, Surrey KT15 3NB, Didžioji Britanija.

II. MĖGINIŲ PAĖMIMAS IR TYRIMAS 3. Bet kokie mėginiai, kurie skirti tirti USE, turi būti imami vadovaujantis Tarptautinio Epizootijų Biuro Diagnostinių tyrimų ir vakcinų standartų vadovo (toliau – Vadovo) vėliausio leidimo metodais ir taisyklėmis. Jeigu tokių metodų ir taisyklių nėra, mėginiai imami taip, kad būtų galima teisingai atlikti tyrimus. Mėginiai turi būti teisingai paženklinti, kad būtų galima identifikuoti gyvūną, iš kurio jie paimti.

5.1. įtarimo atveju galvijų audiniai, nusiųsti laboratoriniam tyrimui, turi būti tiriami histopatologiniu metodu pagal paskutinio Vadovo leidinio nurodymus, išskyrus atvejus, kai medžiaga yra suirusi; jeigu šio tyrimo rezultatas yra abejotinas ar neigiamas arba jei medžiaga yra suirusi, audiniai turi būti tiriami vienu iš kitų Vadove nurodytų diagnostinių metodų (imunocitocheminiu, imunoblotingo arba elektroniniu mikroskopu); greitojo tyrimo metodai šiam tikslui negali būti naudojami; jeigu atliekant tyrimus aukščiau nurodytais metodais vieno iš jų rezultatai yra teigiami, gyvūnai turi būti traktuojami kaip užsikrėtę GSE;

5.2. vykdant GSE stebėseną:

5.2.1. galvijų audiniai nusiųsti laboratoriniam tyrimui, kaip nurodyta 2 priedo 1–8 punktuose, turi būti tiriami greitojo tyrimo metodu; jeigu greitojo tyrimo metodo rezultatai yra abejotini arba teigiami, audiniai nedelsiant siunčiami tyrimui į ES kontrolinę USE laboratoriją; patvirtinimo tyrimai turi būti pradedami smegenų kamieno tyrimu histopatologiniu metodu, kaip nurodyta naujausiame Vadovo leidime, išskyrus atvejus, kai medžiaga yra suirusi ar dėl kitų priežasčių netinka histopatologiniam tyrimui; jeigu šio tyrimo rezultatas yra abejotinas ar neigiamas arba medžiaga yra suirusi, audiniai turi būti tiriami vienu iš 5.1.1 punkte nurodytų diagnostinių metodų; galvijai turi būti traktuojami užsikrėtę GSE, jeigu greitojo tyrimo metodo rezultatas yra teigiamas arba abejotinas ir:

5.2.1.1. histopatologinio tyrimo rezultatas yra teigiamas, 5.2.1.2. kito šio priedo 5.1.1 punkte nurodyto diagnostinio tyrimo metodo rezultatas yra teigiamas.

6.1. įtarimo atveju avių ir ožkų audiniai, pasiųsti laboratoriniam tyrimui, kaip nurodyta Taisyklių 37 punkte, turi būti tiriami histopatologiniu metodu pagal naujausio Vadovo nurodymus, išskyrus atvejus, kai medžiaga yra suirusi; jeigu tyrimo histopatologiniu metodu rezultatas yra abejotinas ar neigiamas arba medžiaga yra suirusi, audiniai turi būti tiriami Vadove nurodytais imunocitocheminiu arba imunoblotingo metodais; greitojo tyrimo metodai šiam tikslui negali būti naudojami; jeigu atliekant tyrimus aukščiau nurodytais metodais vieno iš jų rezultatai yra teigiami, gyvūnai turi būti traktuojami kaip užsikrėtę skrepi liga;

6.2. vykdant skrepi ligos stebėseną:

6.2.1. avių ir ožkų audiniai, nusiųsti laboratoriniam tyrimui, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 9–15 punktuose, turi būti tiriami greitojo tyrimo metodu; jeigu greitojo tyrimo metodo rezultatas yra abejotinas arba teigiamas, galvos smegenų kamienas nedelsiant siunčiamas į ES kontrolinę USE laboratoriją patvirtinimui imunocitocheminiu arba imunoblotingo metodu, kaip nurodyta šio priedo 6.1.1 punkte; jeigu patvirtinimo rezultatas yra teigiamas, gyvūnas traktuojamas kaip užsikrėtęs skrepi liga.

7.1. tyrimai, atliekami siekiant patvirtinti USE įtarimą, skirtingai nuo šio priedo 5 ir 6 punktuose nurodytų tyrimų, turi apimti galvos smegenų tyrimą histopatologiniu metodu; VMVT taip pat gali pareikalauti atlikti tyrimą imunocitocheminiu, imunoblotingo arba specifiniu fibrilių nustatymo elektroniniu mikroskopu metodu arba tirti kitais nustatytais tyrimo metodais, kuriais nustatomi su liga susiję prionų baltymai; bet kuriuo atveju, kai pirminis tyrimo histopatologiniu metodu rezultatas yra neigiamas arba abejotinas, turi būti atliktas bent vienas kitas laboratorinis tyrimas; esant pirmiesiems ligos požymiams, turi būti atlikti ne mažiau kaip trys skirtingi tyrimai; jeigu GSE įtariama kitų negu galvijų rūšių gyvūnams, esant galimybei, mėginiai turi būti pristatyti sukėlėjo padermės tipui nustatyti.

8.1. tyrimas imunoblotingo metodu, pagrįstas western blotingo procedūra, kuria nustatomas proteazei atsparus fragmentas PrPRes (Prionics Check Western testas);

8.2. tyrimas chemiliuminescencinės imunofermentinės analizės (IFA) metodu, kurį sudaro ekstrakcijos procedūra ir IFA technika, naudojant sustiprintą chemiliuminescencinį reagentą (Enfer testas);

8.3. tyrimas sluoksninės imunoanalizės metodu PrPRes nustatyti, kuris atliekamas po denatūracijos ir koncentracijos etapų (Bio-Rad TeSeE testas, buvęs Bio Rad Platelia testas); Bio Rad Platelia testo diagnostiniai rinkiniai gali būti naudojami 9 mėnesius nuo šių Taisyklių įsigaliojimo datos;

8.4. mikroplokštelėje atliekama IFA, kurioje aptinkami proteazei atsparūs PrPRes monokloniniai antikūnai (prionics-Check LIA testas);

8.5. automatizuota struktūrai pavaldi IFA, kuria lyginama antikūnų, naudojamų proteazei jautrioms ir proteazei atsparioms PrPSc formoms aptikti (kai kurios proteazei atsparios PrPSc frakcijos yra lygiavertės PrPRes frakcijoms), ir PrPC (InPro CDI-5 testas), reaktyvumas.