LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ PREVENCIJOS, KONTROLĖS IR LIKVIDAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2004 m. sausio 16 d. Nr. B1-45 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 999/2001/EB, nustatantį užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo reikalavimus: 1. Tvirtinu pridedamas Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles. 2. Laikau netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 468 „Dėl Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 100-4482). 3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui. Direktorius                                                                                  Kazimieras Lukauskas PATVIRTINTA Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. sausio 16d. įsakymu Nr. B1-45 UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ PREVENCIJOS, KONTROLĖS IR LIKVIDAVIMO TAISYKLĖS Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo reikalavimus. I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių (toliau Taisyklės) tikslas – nustatyti gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo reikalavimus. Taisyklės taikomos gyvūnams, gyvūninių produktų gamybai ir tiekimui į rinką bei kai kuriais atvejais jų eksportui. 2. Taisyklės netaikomos: 2.1. kosmetikos ar medicinos produktams, medicinos priemonėms bei jų žaliavoms ar tarpiniams produktams; 2.2. produktams, kurie nėra skirti žmonių maistui, gyvūnų pašarų ar trąšų gamybai, bei jų žaliavoms ar tarpiniams produktams; 2.3. gyvūniniams produktams, kurie yra skirti parodoms, mokymui, moksliniams tyrimams, specialiems tyrimams ar analizei, jeigu jie vėliau nebus skirti žmonių maistui ar gyvūnų, išskyrus tyrimams naudojamus gyvūnus, pašarui; 2.4. eksperimentiniams gyvūnams. 3. Norint išvengti gyvūnų ar gyvūninių produktų, nurodytų 1 punkte, ir gyvūninių produktų, nurodytų 2.1–2.3 punktuose, arba gyvų gyvūnų, nurodytų 2.4 punkte, užkrėtimo ar pakeitimo, jie visą laiką turi būti laikomi atskirai, išskyrus atvejus, kai gyvi gyvūnai ar pagaminti gyvūniniai produktai atitinka nustatytus reikalavimus dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų. 4. Vartojamos sąvokos: Alternatyvieji tyrimo metodai – tyrimo metodai, nurodyti 24 punkte, kurie alternatyviai naudojami nurodytoms pavojingoms medžiagoms nustatyti. Gyvūniniai produktai – gyvūniniai produktai arba produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, gauti iš gyvūnų, kuriems taikomi reikalavimai, nurodyti 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvoje 89/662/EEB dėl Bendrijos vidaus prekybos veterinarinių patikrinimų, siekiant sukurti vidaus rinką arba 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais Bendrijoje ir siekiant sukurti vidaus rinką. Greitojo tyrimo metodai – tyrimo metodai, nurodyti 9 priedo 8 punkte, kurių rezultatai gaunami ne vėliau kaip per 24 valandas. Kategorija – ES šalies ar trečiosios šalies ar jos regiono statusas dėl GSE. Kohortas – grupė galvijų, gimusių toje pačioje bandoje, kurioje nustatytas užsikrėtęs galvijas, ir laikytų 12 mėnesių prieš ar nuo gimimo su užsikrėtusiu galviju arba augintų su užsikrėtusiu galviju bet kuriuo iš pirmųjų savo gyvenimo metų laikotarpiu, kurie pirmaisiais gyvenimo metais galėjo gauti tą patį pašarą, kaip ir užsikrėtęs galvijas. Kompetentinga institucija – Europos Sąjungos šalies centrinė institucija, kuri kompetentinga užtikrinti šių Taisyklių laikymąsi, arba bet kuri kita institucija, kuriai ta centrinė institucija delegavo tą kompetenciją, pavyzdžiui, kontroliuoti pašarus; ši sąvoka taip pat apima, kur tinkama, atitinkamą trečiosios šalies kompetentingą instituciją. Kraujo miltai – produktai, gauti termiškai apdorojus kraują pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio gyvūnų sveikatos reikalavimus šalutiniams gyvūniniams produktams, neskirtiems žmonių vartojimui, 7 priedo II skyriaus reikalavimus, ir skirti žmonių maistui arba organinėms trąšoms. Kraujo produktai – produktai, gauti iš kraujo ar kraujo dalių, išskyrus kraujo miltus; jiems priskiriama sausoji, sušaldyta ir natūrali kraujo plazma, sausasis kraujas, sausieji, sušaldyti arba natūralūs eritrocitai arba iš jų gautos frakcijos ir jų mišiniai. Mėginių paėmimas – statistiškai teisingo mėginių skaičiaus paėmimas gyvūnams arba gyvūniniams produktams arba iš jų gyvenamosios aplinkos, siekiant nustatyti ligos diagnozę, gyvūnų giminingumą, stebėti gyvūnų sveikatą arba nustatyti mikroorganizmus arba tam tikras medžiagas gyvūniniuose produktuose. Naminių gyvūnėlių maistas – pašaras, lesalas, ėdalas, skirtas naminiams gyvūnėliams, pagamintas iš 3 kategorijos medžiagų. Nurodytos pavojingos medžiagos (toliau – NPM) – audiniai, nurodyti Taisyklių 4 priede. Jeigu kitaip nenurodyta, jos neapima produktų, kurių sudėtyje yra šių audinių, arba produktų, gautų iš šių audinių. Pašaras – medžiaga arba produktas, įskaitant priedus, perdirbti, perdirbti iš dalies arba neperdirbti, skirti gyvūnams šerti. Perdirbti gyvūniniai baltymai – gyvūniniai baltymai, gauti iš 3 kategorijos medžiagų, kurios buvo apdorotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 5 priedo II skirsnio reikalavimus taip, kad gyvūninius baltymus būtų galima naudoti kaip pašarą arba terpti į pašarus, įskaitant naminių gyvūnėlių maistą, arba naudoti kaip organines trąšas arba dirvožemio papildus. Jų sudėtyje negali būti kraujo produktų, pieno, pieno produktų, krekenų, želatinos, hidrolizuotų baltymų ir dikalcio fosfato, kiaušinių ir kiaušinių produktų, trikalcio fosfato ir kolageno. Riebalinis audinys – galvijų vidiniai ir išoriniai kūno riebalai, širdies riebalinis audinys, didžioji taukinė ir inkstų riebalinis audinys, atskirti skerdimo ir išpjaustymo metu, ir riebalai, surinkti išpjaustymo įmonėje. Sąvartynas – buitinių atliekų tvarkymo vieta, kaip nurodyta 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartyno. Tiekimas į rinką – gyvūnų ar gyvūninius produktų pardavimas kitai šaliai arba kitoks jų tiekimas už užmokestį ar nemokamai kitai šaliai, arba jų saugojimas, turint tikslą tiekti kitai šaliai. Trąšos – medžiagos, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, įterpiamos į dirvožemį augalų augimui skatinti; tokios medžiagos gali būti biologinių dujų ar komposto gamybos atliekos. Ūkinės paskirties gyvūnas – gyvūnas (įskaitant žuvis, roplius ar varliagyvius), auginamas arba laikomas maisto, vilnos, odos ar kailių gavybai arba kitais ūkininkavimo tikslais. Ūkis (laikymo vieta) – vieta, kurioje laikomi, auginami, prižiūrimi ar rodomi žmonėms gyvūnai, kuriems taikomos Taisyklės. Užkrečiamąja spongiformine encefalopatija įtariami gyvūnai – gyvi, paskersti arba nugaišę gyvūnai, kuriems nustatomi arba buvo nustatyti nerviniai ar elgsenos sutrikimai arba progresuojantis bendras sveikatos būklės blogėjimas dėl centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimo ir kuriems klinikinio patikrinimo, gydymo ir patologinio anatominio tyrimo, priešskerdiminės apžiūros ar poskerdiminio patikrinimo metu negalima diagnozuoti kitokio susirgimo. Galvijų spongiforminė encefalopatija (toliau – GSE) turi būti įtarta galvijams, kurie teigiamai reagavo dėl GSE, juos ištyrus greitojo tyrimo metodu. Užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (toliau – USE) – visos užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos, išskyrus tas, kuriomis serga žmonės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija. Vietinis GSE atvejis – GSE atvejis, kai neįrodoma, kad jis būtų nustatytas importuotiems gyvūnams. Visaverčiai pašarai – suderinti pašarų mišiniai, savo sudėtimi atitinkantys ūkinės paskirties gyvūnų paros racioną. Žaliava – neapdirbta medžiaga arba kitas gyvūninis produktas, iš kurio arba kurio pagalba gaminami produktai, nurodyti 2.1 ir 2.2 punktuose. Želatina – natūralus, tirpus baltymas, stingstantis arba nestingstantis, gautas iš kolageno, gaminto iš gyvūnų kaulų, kailių ir odų ir sausgyslių dalinės hidrolizės būdu. Žuvų miltai – perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti iš jūros gyvūnų, išskyrus jūrų žinduolius. Taisyklėse vartojamos kitos sąvokos, nurodytos 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000/EB, nustatančiame galvijų ženklinimo bei registravimo tvarką, reglamentuojančią jautienos bei jos produktų ženklinimą etiketėmis ir panaikinančią Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97, 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 64/432/EEB dėl veterinarinių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijais ir kiaulėmis, 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvoje 89/662/EEB dėl Bendrijos vidaus prekybos veterinarinių patikrinimų, siekiant sukurti vidaus rinką arba 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais Bendrijoje ir siekiant sukurti vidaus rinką, 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvoje 91/68/EEB dėl veterinarinių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis. 5. Įgyvendinant gyvūnų apsaugos priemones, taikomi reikalavimai, nurodyti Tarybos direktyvos 89/662/EEB 9 straipsnyje, Tarybos direktyvos 90/425/EEB 10 straipsnyje, 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/496/EEB, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus, iš dalies pakeičiančios direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB, 18 straipsnyje ir 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 97/78/EB, nustatančios principus, reglamentuojančius produktų, patenkančių į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų organizavimą, 22 straipsnyje. Saugos priemonės turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką ir apie jų taikymo priežastis turi būti pranešta Europos Parlamentui. II. GSE STATUSO NUSTATYMAS 6. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos šalies, ar trečiosios šalies ar jos teritorijos dalies (toliau – šalių ar regionų) statusas dėl GSE gali būti nustatytas tik pagal 1 priedo 1 punkte nurodytus kriterijus. VMVT, siekdama, kad Lietuvos Respublika išliktų sąraše šalių, kurioms leidžiama eksportuoti į ES gyvūnus arba gyvūninius produktus, nurodytus Taisyklėse, turi pateikti Europos Komisijai paraišką dėl jos GSE statuso nustatymo ir informaciją apie 1 priede nurodytus kriterijus ir visus potencialius rizikos veiksnius. 7. Sprendimas priskirti Lietuvos Respubliką ar Europos Sąjungos šalį, ar trečiąją šalį ar jos teritorijos dalį, kuri pateikė paraišką, vienai iš 1 priedo 3 punkte nurodytų kategorijų turi būti patvirtintas atsižvelgus į 6 punkte išdėstytus kriterijus ir potencialius rizikos veiksnius pagal 74 punkte nurodytą tvarką. Šis sprendimas turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo paraiškos ir reikalingos informacijos, nurodytos 6 punkte, pateikimo. Jeigu Europos Komisija nustato, kad trūksta informacijos, nurodytos 1 priedo 1 ir 2 punktuose, ji prašo pateikti papildomą informaciją per nustatytą laikotarpį. Galutinis sprendimas turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo visos informacijos pateikimo dienos. Jei Tarptautinis Epizootijų Biuras (toliau – TEB) nustatė šalių klasifikacijos į kategorijas tvarką ir priskyrė šalį vienai iš nurodytų kategorijų, Europos Komisijos pakartotinis šalies kategorijos nustatymas pagal šiame punkte nurodytus kriterijus gali būti atliekamas, kur tinkama, pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 8. Jeigu Europos Komisija nustato, kad VMVT ar ES šalies, ar trečiosios šalies pateikta 1 priedo 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija yra nepakankama arba neaiški, ji gali, pagal 74 punkte nurodytą tvarką, nustatyti šalies statusą dėl GSE, atlikusi išsamią rizikos veiksnių analizę. Tokia rizikos veiksnių analizė turi apimti epidemiologinės situacijos dėl USE įtikinamą statistinį tyrimą, pagrįstą tyrimų greitojo tyrimo metodurezultatų analize. Europos Komisija gali atsižvelgti į TEB naudotus klasifikacijos kriterijus. Greitojo tyrimo metodai turi būti patvirtinti pagal 74 punkte nurodytą tvarką ir įrašyti į sąrašą, nurodytą 9 priedo 8 punkte. VMVT ar ES šalys, ar trečiosios šalys gali atlikti epidemiologinius tyrimus, norėdamos gauti Europos Komisijos patvirtintą statusą dėl GSE pagal 74 punkte nurodytą tvarką. Lietuvos Respublika ar ES šalis, ar trečioji šalis turi apmokėti visas epidemiologinio tyrimo išlaidas. 9. Lietuvos Respublika ar ES šalys ar trečiosios šalys, kurios nepateikė paraiškos, kaip nurodyta 6 punkte, per 6 mėnesius nuo 2001 m. liepos 1 dienos, turi būti priskiriamos 5 kategorijai, nurodytai 1 priedo 3 punkte, kol jos pateiks tokią paraišką. 10. VMVT nedelsdama turi pranešti Europos Komisijai apie bet kokius epidemiologinius duomenis, 14–17 punktuose nurodytos stebėsenos programos rezultatus arba kitą informaciją, kurie įgalintų pakeisti Lietuvos Respublikos statusą dėl GSE. 11. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos išlikimo pagal ES nuostatas sudarytuose leidimo eksportuoti į ES gyvūnus ir gyvūninius produktus, kuriems pagal Taisykles taikomos specialiosios nuostatos, sąrašuose turi būti priimtas pagal 74 punkte nurodytą tvarką ir turi būti sąlyginis, priklausantis nuo gaunamos informacijos arba, jeigu USE įtariama, nuo 6 punkte nurodytos informacijos pateikimo. Jeigu atsisakoma pateikti nurodytą informaciją per 3 mėnesius nuo Europos Komisijos prašymo dienos, turi būti taikomi 9 punkto reikalavimai, kol šalis pateikia 7 ir 8 punktuose nurodytą informaciją. Lietuvos Respublikos teisė eksportuoti gyvus gyvūnus ir gyvūninius produktus, kuriems pagal šias Taisykles taikomi specialieji reikalavimai, atsižvelgiant į Europos Komisijos jai priskirtą kategoriją, turi būti sąlyginė ir priklauso nuo epidemiologinių arba kitokių įrodymų, kurie įgalintų pakeisti Lietuvos Respublikos statusą dėl GSE, kuo greitesnio pateikimo raštu. 12. Sprendimas pakeisti Lietuvos Respublikos ar ES šalies, ar trečiosios šalies ar jos regiono statusą dėl GSE pagal 74 punkte nurodytą tvarką gali būti priimtas priklausomai nuo 66–67 punktuose nurodytų tikrinimų rezultatų. 13. 7–9, 11 ir 12 punktuose nurodyti sprendimai turi būti pagrįsti rizikos veiksnių įvertinimu, atsižvelgiant į 1 priedo 1 ir 2 punktuose rekomenduojamus kriterijus. III. USE PREVENCIJA 14. VMVT turi vykdyti metinę GSE ir skrepi ligos stebėsenos programą pagal 2 priedo 1-19 punktų reikalavimus. Į programą turi būti įtraukti tyrimai greitojo tyrimo metodais. Greitojo tyrimo metodai turi būti patvirtinti pagal 74 punkte nurodytą tvarką ir įtraukti į sąrašą, nurodytą 9 priedo 8 punkte. 15. VMVT turi pranešti Europos Komisijai ir kitoms šalims, esančioms Maisto saugos ir veterinarijos nuolatiniame komitete, apie kitokių negu GSE USE pasireiškimą. 16. Visi oficialūs tyrimai ir laboratoriniai tyrimai turi būti registruojami pagal 2 priedo 18-21 punktų reikalavimus. 17. VMVT turi pateikti Europos Komisijai metinę ataskaitą, kurioje pateikiama informacija, nurodyta 2 priedo 18 punkte. Metinė ataskaita turi būti pateikta Europos Komisijai iki kitų metų kovo 31 dienos. Europos Komisija pateikia Nuolatiniam maisto saugos ir veterinarijos komitetui nacionalinių ataskaitų trumpą ataskaitą, kuri apima 2 priedo 19 punkte nurodytą informaciją, per 3 mėnesius nuo nacionalinių ataskaitų gavimo dienos. 18. Draudžiama šerti atrajotojus gyvulius iš žinduolių gautais baltymais. 19. 18 punkte nurodytas draudimas turi būti taikomas gyvūnams ir gyvūniniams produktams pagal 3 priedo 1 punkte nurodytus reikalavimus. 20. 18 ir 19 punktuose nurodyti draudimai taikomi nepažeidžiant 3 priedo 2–6 punktų nuostatų. 21. 5 kategorijai priklausančioms ES šalims arba jų regionams draudžiama eksportuoti ar sandėliuoti ūkinės paskirties gyvūnams skirtus pašarus, kurių sudėtyje yra iš žinduolių gautų baltymų, ar žinduoliams, išskyrus šunis ir kates, skirtus pašarus, kurių sudėtyje yra iš žinduolių gautų perdirbtų baltymų. 5 kategorijai priklausančioms trečiosioms šalims arba jų regionams draudžiama eksportuoti į Lietuvos Respubliką arba ES gyvūnams skirtus pašarus, kurių sudėtyje yra iš žinduolių gautų baltymų, ar žinduoliams, išskyrus šunis ir kates, skirtus pašarus, kurių sudėtyje yra iš žinduolių gautų perdirbtų baltymų. 22. Detalios 18–21 punktų įgyvendinimo taisyklės, ypač dėl pašarų užteršimo ir mėginių paėmimo metodų ir tyrimų, reikalingų patikrinti atitikimą 18–21 punktų reikalavimus, turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 23. NPM turi būti pašalintos ir sunaikintos pagal 4 priedo 2–5 punktų reikalavimus. NPM arba, jas perdirbus, gautos medžiagos gali būti tiekiamos į rinką arba, reikalui esant, eksportuojamos tik galutiniam sunaikinimui pagal 4 priedo 5 punkto reikalavimus. Jų negalima importuoti į Lietuvos Respubliką ar ES. NPM per Lietuvos Respublikos ar ES teritoriją turi būti gabenamos pagal reikalavimus, nurodytus Tarybos direktyvos 91/496/EEB 3 straipsnyje. 24. 23 punktas netaikomas gyvūniniams audiniams, gautiems iš gyvūnų, kurie buvo tikrinami alternatyviuoju tyrimo metodu, tam tikslui patvirtintu pagal 74 punkte nustatytą tvarką ir taikomu pagal 4 priedo 6 punkto sąlygas, kai tyrimų rezultatai yra neigiami. Alternatyvųjį tyrimo metodą naudojančios ES šalys turi apie tai informuoti Europos Komisiją ir kitas ES šalis. 25. 2, 3, 4 ir 5 kategorijoms, nurodytoms 1 priedo 3 punkte, priskirtose šalyse ar jų regionuose draudžiama galvijams, avims ar ožkoms po svaiginimo suardyti galvos smegenų vientisumą ilgu virbalu, jį įvedus į galvos smegenų ertmę, jeigu tų gyvūnų mėsa bus skirta žmonių maistui ar gyvūnų pašarui. 26. Duomenys apie gyvulių amžių, nurodyti 4 priede, turi būti nuolat tikslinami. Toks tikslinimas turi būti pagrįstas naujai patvirtintais moksliniais faktais dėl statistinės susirgimų USE galimybės tam tikro amžiaus galvijų, avių ir ožkų populiacijose. 27. Taikant išimtį 23–26 punktams, sprendimas dėl 18 punkto efektyvaus įgyvendinimo datos arba, kur tinka, trečiosiose šalyse dėl datos, nuo kurios draudžiama naudoti žinduolių baltymus atrajotojų pašarams šalyje ar jos regione, priskirtame 3 ar 4 kategorijai, tam, kad būtų apribotas 23–27 punktų taikymas tiems gyvūnams, kurie gimė prieš šią datą šiose šalyse ar regionuose, gali būti patvirtintas pagal 74 punkte nurodytą tvarką. Taikant išimtį 23–26 punktams, gavus atitinkamo mokslinio komiteto rekomendacijas ir įvertinus ligos paplitimą ir pavojų žmonių sveikatai, sprendimas dėl leidimo galvijų, kilusių iš šalies ar jos regiono, priskirto 5 kategorijai, stuburo ir dorsalinio trakto ganglijus naudoti maistui, pašarui ir trąšoms gali būti priimtas pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 28. 23–27 punktų įgyvendinimo taisyklės turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 29. Gyvūniniai produktai, nurodyti 5 priede, neturi būti gaminami iš atrajotojų gyvūninių medžiagų, gautų iš šalių ar jų regionų, priskirtų 5 kategorijai, jeigu nesilaikoma gamybos būdų, patvirtintų pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 30. Galvijų, avių ir ožkų, kilusių iš 2, 3, 4 ar 5 kategorijai priskirtų šalių, galvos kaulai ir stuburo slanksteliai neturi būti naudojami iškaulinėtos mėsos gamybai. 31. Atsižvelgiant į 4 priedo 6 punkte nurodytus kriterijus, 29 ir 30 punktai netaikomi atrajotojams gyvuliams, kurie yra tiriami alternatyviuoju tyrimo metodu, pripažintu pagal 74 punkte nurodytą tvarką, kai tyrimo rezultatai yra neigiami. 32. 29–31 punktų įgyvendinimo taisyklės turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 33. VMVT turi užtikrinti, kad atsakingų institucijų, diagnostinių laboratorijų, žemės ūkio ir veterinarinės medicinos aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų personalas, valstybiniai veterinarijos gydytojai, privatūs veterinarijos gydytojai, skerdyklų darbuotojai bei gyvūnų augintojai ir laikytojai būtų apmokyti apie USE klinikinius požymius, epidemiologiją, o atsakingas už tikrinimą personalas mokėtų įvertinti laboratorinių tyrimų rezultatus. 34. Siekdama efektyviai įgyvendinti apmokymų programas, nurodytas 33 punkte, ES gali skirti finansinę pagalbą. Tokios pagalbos apimtis turi būti nustatyta pagal 74 punkte nurodytą tvarką. IV. USE KONTROLĖ IR LIKVIDAVIMAS 35. Nepažeisdama 1982 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje, VMVT turi užtikrinti, kad apie USE įtariamą gyvūną būtų nedelsiant pranešama kompetentingai institucijai. VMVT turi reguliariai informuoti ES šalis ir Europos Komisiją apie nustatytus USE atvejus. VMVT turi nedelsdama imtis priemonių, nurodytų 36–39 punktuose, ir visų kitų reikalingų priemonių. 36. Visiems USE įtariamiems gyvūnams turi būti taikomas judėjimo apribojimas, kol bus žinomi klinikinio ir epidemiologinio tyrimų, kuriuos atlieka VMVT, rezultatai arba kol valstybiniam veterinarijos gydytojui kontroliuojant gyvūnai nužudomi laboratoriniams tyrimams atlikti. Jeigu GSE įtariama Lietuvos Respublikos ar ES ūkyje laikomam galvijui, visiems kitiems to ūkio galvijams taikomi judėjimo apribojimai, kol paaiškės tyrimų rezultatai. Jeigu GSE įtariama Lietuvos Respublikos ar ES ūkyje laikomai aviai ar ožkai, remiantis objektyviais įrodymais, pvz., tyrimų, galinčių diferencijuoti įvairias USE, rezultatais, visoms kitoms to ūkio avims ir ožkoms taikomi oficialūs judėjimo apribojimai, kol paaiškės tyrimų rezultatai. Jeigu yra duomenų, kad ūkis, kuriame gyvūnas buvo tuo metu, kai jam buvo įtarta GSE, nėra ta vieta, kurioje gyvūnas galėjo užsikrėsti, VMVT gali nuspręsti paskelbti oficialius judėjimo apribojimus tik GSE įtariamam gyvūnui. Esant reikalui, VMVT priklausomai nuo turimos epidemiologinės informacijos gali pradėti kontroliuoti kitus ūkius ar tik užkrato paveiktą ūkį. Pagal 74 punkte nurodytą tvarką VMVT gali taikyti išimtį dėl gyvūnų judėjimo apribojimų taikymo, jeigu taikomos lygiavertės saugos priemonės. 37. Jeigu VMVT nusprendžia, kad negalima atmesti užsikrėtimo USE galimybės, gyvūnas, jeigu jis dar gyvas, turi būti nužudomas, jo galvos smegenys ir kiti VMVT nurodyti audiniai turi būti paimami ir siunčiami į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją, nurodytą 62 punkte, arba į 63 punkte nurodytą ES kontrolinę USE laboratoriją tyrimui 64–65 punktuose nurodytais tyrimo metodais. 38. Visos įtariamo gyvūno kūno dalys ir oda, valstybiniam veterinarijos gydytojui kontroliuojant, turi būti sulaikomi, kol bus gauta neigiama diagnozė, arba sunaikinami pagal 4 priedo 5 punkto reikalavimus. 39. 36–38 punktų įgyvendinimo taisyklės turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 40. Oficialiai patvirtinus USE, nedelsiant taikomos šios priemonės: 40.1. visos gyvūno kūno dalys, išskyrus tyrimui reikalingas pagal 2 priedo 20–21 punkto nuostatas, sunaikinamos pagal 4 priedo reikalavimus; 40.2. atliekamas tyrimas, norint nustatyti visus rizikos grupės gyvūnus pagal 6 priedo 1 punkto reikalavimus; 40.3. visi 6 priedo 2 punkte nurodyti gyvūnai ir gyvūniniai produktai, kurie 40.2 punkte nurodyto tyrimo metu nustatomi esą pavojingi, nužudomi ir sunaikinami pagal 4 priedo 5 punkto reikalavimus. 41. Taikydama išimtį 40 punktui, VMVT gali taikyti kitas priemones, užtikrinančias lygiavertę apsaugą, jeigu šios priemonės buvo patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 42. Kol bus įgyvendintos 40.2 ir 40.3 punktuose nurodytos priemonės, ūkis, kuriame buvo laikomas gyvūnas, kuriam buvo patvirtinta USE, turi būti prižiūrimas valstybinio veterinarijos gydytojo ir bet koks USE jautrių gyvūnų ir iš jų gautų gyvūninių produktų judėjimas į ūkį arba iš jo galimas tiktai VMVT leidus ir tik tada, jeigu užtikrinamas greitas tų gyvūnų ir gyvūninių produktų atsekamumas. Jeigu yra duomenų, kad ūkis, kuriame gyvūnas buvo USE patvirtinimo metu, nėra ta vieta, kurioje gyvūnas galėjo užsikrėsti USE, VMVT gali nuspręsti taikyti oficialias USE kontrolės priemones ir gyvūno kilmės ūkyje arba tik tame ūkyje, kuriame gyvūnas užsikrėtė USE. 43. Lietuvos Respublika ar ES šalys, kurios įgyvendina apsaugos priemones, lygiavertes nurodytoms 36 punkto 4 pastraipoje, gali, kai taikoma išimtis 40.2 ir 40.3 punktams, būti atleistos nuo reikalavimo taikyti oficialius judėjimo apribojimus gyvūnams ir nuo reikalavimo nužudyti ir sunaikinti tokius gyvūnus. 44. Pagal 37, 40.1 ir 40.3 punktų reikalavimus nužudžius gyvūnus ar sunaikinus gyvūninius produktus, savininkams nedelsiant išmokama kompensacija. 45. Patvirtinus kitą negu GSE USE, VMVT, nepriklausomai nuo Tarybos direktyvos 82/894/EEB reikalavimų, turi pranešti apie tai Europos Komisijai kasmetiniame pranešime. 46. 40–45 punktų įgyvendinimo taisyklės turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 47. VMVT pagal bendruosius ES gyvūnų ligų kontrolės kriterijus nustato rekomendacijas, kuriomis remiamasi taikant nacionalines priemones ir kuriomis nustatoma kompetencija ir atsakomybė patvirtinus USE. 48. Rekomendacijos, jeigu reikalinga vienodam ES įstatymų įgyvendinimui, gali būti derinamos pagal 74 punkte nurodytą tvarką. V. TIEKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS 49. Galvijų, avių ir ožkų ir jų spermos, embrionų ir kiaušialąsčių tiekimą į rinką bei eksportą reglamentuoja 7 priedas, o importą – 8 priedas. Gyvūnams, jų embrionams ir kiaušialąstėms turi būti išduodamas atitinkamas veterinarijos sertifikatas, kaip nurodyta ES teisės aktuose, pagal 60 punkto reikalavimus arba pagal 61 punkto reikalavimus, jeigu jie importuojami. 50. USE įtariamų ar ja užsikrėtusių gyvūnų pirmos kartos palikuonių, spermos, embrionų ir kiaušialąsčių tiekimą į rinką reglamentuoja 7 priedo 5 punkto sąlygos. 51. 49–50 punktų įgyvendinimo taisyklės turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 52. 52.1–59 punktų, 7 priedo 6-31 punktų ir 8 priedo 1, 6–9 ir 16–17 punktų apribojimai dėl tiekimo į rinką ar, reikalui esant, eksporto netaikomi iš sveikų atrajotojų galvijų gautiems gyvūniniams produktams: 52.1. 49–50 punktuose išvardytiems gyvūniniams produktams; 52.2. žaliam pienui, kaip nurodyta 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvoje 92/46/EEB, nustatančioje sveikatos reikalavimus žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno produktų gamybai ir tiekimui į rinką; 52.3. pienui, naudojamam pieno produktams gaminti, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 92/46/EEB; 52.4. termiškai apdorotam geriamajam pienui, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 92/46/EEB; 52.5. dikalcio fosfatui (be baltymų ar riebalų); 52.6. kailiams ir odoms, kaip nurodyta 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 92/118/EEB, nustatančioje gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus dėl produktų, kuriems netaikomi reikalavimai, nurodyti specialiuosiuose Bendrijos teisės aktuose, nurodytuose Tarybos direktyvos 89/662/EEB A priedo 1 punkte, ir dėl patogenų – nustatyti Tarybos direktyvoje 90/425/EEB, prekybos ir importo į Bendriją; 52.7. želatinai, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 92/118/EEB, kuri gaunama iš 52.6 punkte nurodytų kailių ir odų; 52.8. kolagenui, gautam iš 52.6 punkte nurodytų kailių ir odų. 53. Gyvūniniai produktai, importuojami iš trečiųjų šalių, priskirtų 2, 3, 4 ir 5 kategorijoms, turi būti gauti iš sveikų galvijų, avių ir ožkų, kuriems centrinės nervų sistemos (toliau – CNS) audiniai nebuvo suardyti, kaip nurodyta 25 punkte, arba jie nebuvo nužudyti suleidus dujų į kaukolės ertmę. 54. Gyvūniniai produktai, kurių sudėtyje yra medžiagų, gautų iš galvijų, kurie buvo kilę iš 5 kategorijai priskirtos ES šalies ar trečiosios šalies ar jos regiono, turi būti tiekiami į rinką tik tada, jeigu jie gauti iš gyvūnų, kurie: 54.1. buvo gimę po datos, nuo kurios buvo efektyviai įgyvendintas draudimas šerti atrajotojus gyvulius iš žinduolių gautais gyvūniniais baltymais; 54.2. buvo gimę, išauginti ir laikomi bandose, kurios ne mažiau kaip septynerius metus oficialiai buvo neapimtos GSE. 55. Gyvūniniai produktai neturi būti siunčiami iš 5 kategorijai priskirtos ES šalies ar regiono į kitą ES šalį arba importuojami iš 5 kategorijai priskirtos trečiosios šalies. Šis draudimas neturi būti taikomas 7 priedo 6–31 punktuose nurodytiems ir jo reikalavimus atitinkantiems gyvūniniams produktams. Jiems turi būti išduotas veterinarijos gydytojo pasirašytas veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad gyvūniniai produktai buvo pagaminti laikantis Taisyklių. 56. Kai gyvūnas iš šalies ar regiono, kur jis praleido daugiau kaip 24 valandas, pervežamas į kitai kategorijai priskirtą šalį ar regioną, jeigu nesuteikiama pakankamų garantijų įrodyti, kad gyvūnas negavo pašarų iš aukštesnei kategorijai priskirtos šalies ar regiono, jis klasifikuojamas kaip priklausantis aukštesnės kategorijos šaliai ar regionui. 57. Gyvūniniams produktams, kuriems 52–56 punktuose nustatyti specialieji reikalavimai, turi būti išduodamas atitinkamas veterinarijos sertifikatas ar prekybos dokumentas, kaip to reikalauja ES teisės aktai, pagal 60–61 punktų reikalavimus arba, jeigu tokie veterinarijos sertifikatai ar dokumentai nenumatyti ES teisės aktuose, veterinarijos sertifikatas ar prekybos dokumentas, kurio pavyzdys turi būti nustatytas pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 58. Importuojami į Lietuvos Respubliką ar ES gyvūniniai produktai turi atitikti 8 priedo 1, 6–9 ir 16–17 punktų reikalavimus. 59. 52–58 punktuose nurodytos priemonės gali būti taikomos kitiems gyvūniniams produktams pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 60. Pagal 74 punkte nurodytą tvarką, veterinarijos sertifikatai, nurodyti 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos prekybai Bendrijoje galvijais ir kiaulėmis, F priede, 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvos 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų prekybai Bendrijoje avimis ir ožkomis, E priedo antras ir trečias veterinarijos sertifikatai ir atitinkami veterinarijos sertifikatai, nurodyti ES teisės aktuose ir skirti prekybai galvijų, avių ir ožkų sperma, embrionais ir kiaušialąstėmis, turi būti pridedami ir, kur būtina, juose nurodoma kilmės ES šalies ar jos regiono kategorija, suteikta pagal 6–13 punktų reikalavimus. Turi būti pridedami, kur būtina, atitinkami prekybos dokumentai, skirti prekybai gyvūniniais produktais; juose nurodoma ES šalies ar jos regiono kategorija, suteikta pagal 6–13 punktų reikalavimus. 61. Turi būti, pagal 74 punkte nurodytą tvarką, pridedami atitinkami veterinarijos sertifikatai, skirti importui, nurodytam ES teisės aktuose; juose nurodomi specialieji reikalavimai, minimi 8 priede ir taikomi trečiajai šaliai, atsižvelgiant į jos kategoriją, suteiktą pagal 6–13 punktų reikalavimus. VI. KONTROLINĖS USE LABORATORIJOS, MĖGINIŲ PAĖMIMAS, TYRIMAS IR KONTROLĖ 62. Lietuvos Respublikos kontrolinės USE laboratorijos funkcijos ir pareigos nurodytos 9 priedo 1 punkte. 63. ES kontrolinė USE laboratorija nurodyta 9 priedo 1.3 punkte. 64. Mėginių ėmimas ir laboratorinis tyrimas dėl USE turi būti atliekamas pagal 9 priedo 3-9 punktuose nurodytus metodus ir tvarką. 65. Kai būtinas vienodas 64 punkto taikymas, jo įgyvendinimo taisyklės, įskaitant metodus GSE patvirtinti avims ir ožkoms, turi būti patvirtinti pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 66. Europos Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su VMVT, gali atlikti patikrinimus Lietuvos Respublikoje, jeigu to reikia vienodam Taisyklių taikymui. VMVT turi suteikti ekspertams pagalbą atliekant tikrinimus. Europos Komisija informuoja VMVT apie atliktų tikrinimų rezultatus. Šio punkto įgyvendinimo taisyklės turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 67. Europos Komisijos ekspertų atliekami patikrinimai trečiosiose šalyse turi būti atliekami pagal 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 97/78/EB, nustatančios principus, taikomus veterinarinių patikrinimų organizavimui produktų, patenkančių į Bendriją iš trečiųjų šalių, 20 ir 21 straipsnių reikalavimus. VII. PEREINAMASIS LAIKOTARPIS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 68. Priemonės, nurodytos 10 priedo 1–22 punktuose, turi būti taikomos ne trumpiau nei 6 mėnesius nuo 2001 m. liepos 1 d., ir jų taikymas turi būti nutrauktas nedelsiant priėmus sprendimą, nurodytų 7 ar 9 punktuose, pagal kurį turi įsigalioti 23–28 punktų reikalavimai. 69. Įtikinamo statistinio tyrimo, atlikto pagal 8 punkto reikalavimus, rezultatai pereinamuoju laikotarpiu turi būti naudojami patvirtinti arba panaikinti rizikos veiksnių analizės išvadas, nurodytas 6 punkte, atsižvelgiant į TEB klasifikavimo kriterijus. 70. Gavus atitinkamo mokslinio komiteto rekomendacijas, detalios taisyklės dėl įtikinamo statistinio tyrimo turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 71. Gavus atitinkamo mokslinio komiteto rekomendacijas bet kuriais klausimais, kurie galėtų turėti įtakos visuomenės sveikatai, šių Taisyklių priedai turi būti pakeičiami arba papildomi ir atitinkamos priemonės turi būti patvirtintos pagal 74 punkte nurodytą tvarką. 72. Atsižvelgiant į 74 punkte nurodytą tvarką, pereinamuoju laikotarpiu turi būti patvirtintos priemonės, kurios galioja iki 2005 m. liepos 1 dienos. Po šios datos taikomos priemonės, nurodytas šiose Taisyklėse. 73. Europos Komisijai padeda Maisto saugos ir veterinarijos nuolatinis komitetas. Gyvūnų pašarų klausimais Europos Komisijai padeda Pašarų nuolatinis komitetas, o maisto klausimais – Maisto nuolatinis komitetas. 74. Kai daroma nuoroda į šį punktą, Komisijos sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai turi būti taikomi pagal šio sprendimo 8 straipsnio reikalavimus. Laikotarpis, nurodytas šio sprendimo 5 straipsnio 6 punkte, turi būti trys mėnesiai, o dėl apsaugos priemonių, nurodytų šių Taisyklių 5 punkte – 15 dienų. ______________ Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių 1 priedas GSE STATUSO NUSTATYMO KRITERIJAI 1. Lietuvos Respublikos ar ES šalies, ar trečiosios šalies statusas dėl GSE nustatomas atsižvelgus į šiuos kriterijus: 1.1. rizikos analizės metu nustatytus ir 2 punkte nurodytus galimus GSE rizikos veiksnius ir tolesnę jų kontrolę; 1.2. veterinarijos gydytojams bei asmenims, auginantiems, vežantiems, skerdžiantiems galvijus ar jais prekiaujantiems, skirtą mokomąją programą, kurios tikslas – paskatinti juos pranešti apie suaugusių galvijų CNS pažeidimo požymius; 1.3. privalomą pranešimą ir visų galvijų, turinčių klinikinių GSE požymių, tyrimą; 1.4. nuolatinę GSE priežiūros ir stebėsenos sistemą, vykdomą pagal 2 punkte nurodytus rizikos veiksnius, atsižvelgiant į 2 priedo 1–17 punktų nuorodas arba tarptautinius standartus; ataskaitos apie atliktų tyrimų skaičių ir jų rezultatus turi būti saugomos ne mažiau kaip septynerius metus; 1.5. patvirtintoje laboratorijoje atliktų smegenų ar kitų audinių mėginių tyrimo rezultatus, vykdant 1.4 punkte nurodytą priežiūros ir stebėsenos sistemą. 2. GSE rizikos analizė, nurodyta 1 punkte, grindžiama šiais veiksniais: 2.1. galvijų šėrimas iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais; 2.2. potencialiai užkrėstų USE mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, ar gyvūnų pašarų, kurių sudėtyje yra mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, importas; 2.3. potencialiai užkrėstų USE gyvūnų ar kiaušialąsčių arba embrionų importas; 2.4. epidemiologinis šalies ar regiono statusas dėl USE; 2.5. informacija apie šalies ar regiono galvijų, avių ir ožkų populiacijų struktūrą; 2.6. šalutinių gyvūninių produktų šaltiniai, tokių produktų perdirbimo procesų parametrai ir gyvūnų pašarų gamybos metodai. 3. Lietuvos Respublikos ar ES šalies, ar trečiosios šalies ar jos regiono statusas dėl GSE turi būti nustatomas skirstant į šias kategorijas: 3.1. 1 kategorija – GSE neapimta šalis ar regionas, kuriuose 2 punkte nurodytos informacijos pagrindu buvo atlikta rizikos veiksnių analizė, parodžiusi, kad reikiamą laiko tarpą buvo taikomos adekvačios priemonės bet kokio nustatyto rizikos veiksnio atžvilgiu ir: 3.1.1. nenustatyta nė vieno GSE atvejo bei: 3.1.1.1. ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 1.1–1.5 punktų kriterijų, 3.1.1.2. ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 1.3 punkto kriterijų ir yra įrodyta, kad ne mažiau kaip aštuonerius metus iš atrajotojų ar žinduolių pagamintais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais nebuvo šeriami atrajotojai; 3.1.2. buvo aiškiai įrodyta, kad visi GSE atvejai kilo dėl galvijų ar galvijų embrionų arba kiaušialąsčių importo, ir visi užsikrėtę galvijai ir, jeigu tai telyčios ar karvės, jų visi per dvejus ankstesnius metus arba dvejus metus po pirmųjų klinikinių požymių pasirodymo gimę palikuonys, jeigu jie dar buvo šalyje ar regione, buvo nužudyti ir sunaikinti, ir: 3.1.2.1. ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų arba 3.1.2.2. ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 1.3 punkto kriterijų ir yra įrodyta, kad ne mažiau kaip aštuonerius metus iš atrajotojų ar žinduolių pagamintais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais nebuvo šeriami atrajotojai; 3.1.3. kai paskutinis vietinis GSE atvejis buvo nustatytas daugiau kaip prieš septynerius metus, ne mažiau kaip septynerius metus laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų ir ne mažiau kaip aštuonerius metus draudžiama atrajotojus šerti iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais ar spirgais; šio draudimo yra griežtai laikomasi; 3.2. 2 kategorija – laikinai GSE neapimta šalis ar regionas, kuriuose nenustatyta nė vieno GSE atvejo vietiniams galvijams ir atlikta rizikos veiksnių analizė, kaip nurodyta 2 punkte, patvirtinanti, kad reikiamą laikotarpį buvo taikomos atitinkamos priemonės bet kokio nustatyto rizikos veiksnio atžvilgiu ir: 3.2.1. nebuvo nustatyta GSE atvejų bei: 3.2.1.1. laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų, bet jų nebuvo laikomasi septynerius metus, arba 3.2.1.2. buvo įrodyta, kad ne mažiau kaip aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šerti mėsos ir kaulų miltais, bet nebuvo laikomasi 1.3 punkto kriterijų septynerius metus; 3.2.2. buvo aiškiai įrodyta, kad visi GSE atvejai kilo dėl galvijų ar galvijų embrionų arba kiaušialąsčių importo, ir visi užsikrėtę galvijai ir, jeigu tai telyčios ar karvės, jų visi per dvejus ankstesnius metus arba dvejus metus po pirmųjų klinikinių požymių pasirodymo gimę palikuonys, jeigu jie dar buvo šalyje ar regione, buvo nužudyti ir sunaikinti, ir: 3.2.2.1. laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų, bet jų nebuvo laikomasi septynerius metus, arba 3.2.2.2. buvo įrodyta, kad ne mažiau kaip aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šeriami mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, bet 1.3 punkto kriterijų nebuvo laikomasi septynerius metus; 3.3. 3 kategorija – laikinai GSE neapimta šalis ar regionas, kur nustatytas bent vienas GSE atvejis vietiniams galvijams, ir atlikta rizikos veiksnių analizė, kaip nurodyta 2 punkte, rodo, kad reikiamą laikotarpį buvo taikomos adekvačios priemonės bet kokio nustatyto rizikos veiksnio atžvilgiu, o: 3.3.1. paskutinis vietinis GSE atvejis buvo nustatytas daugiau kaip prieš septynerius metus, bet: 3.3.1.1. nebuvo septynerius metus laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų, 3.3.1.2. nebuvo aštuonerius metus veiksmingai taikomas draudimas šerti atrajotojus iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais bei spirgais; 3.3.2. paskutinis vietinis GSE atvejis buvo nustatytas daugiau kaip prieš septynerius metus ir vietinių GSE atvejų pagrindu paskaičiuotas GSE paplitimas šalyje ar regione vyresnių negu 24 mėnesių amžiaus galvijų populiacijoje paskutinius ketverius metus iš eilės buvo mažesnis negu vienas atvejis iš milijono, o kai šalies ar regiono vyresnių negu 24 mėnesių amžiaus galvijų populiacija yra mažesnė negu vienas milijonas – vienas atvejis visai galvijų populiacijai pagal Eurostato statistikos pagrindus, be to: 3.3.2.1. ne mažiau kaip aštuonerius metus buvo veiksmingai taikomas draudimas šerti atrajotojus iš atrajotojų gautais mėsos ir kaulų miltais bei spirgais, 3.3.2.2. septynerius metus buvo laikomasi 1.2–1.5 punktų kriterijų, 3.3.2.3. GSE užsikrėtę galvijai, taip pat telyčių ar karvių palikuonys, gimę prieš dvejus metus ar po dvejų metų nuo klinikinių ligos pasireiškimo požymių, ir visi kohorto galvijai, jeigu jie yra toje šalyje ar regione, yra nužudyti ir sunaikinti; 3.3.2.4. taikant išimtį 3.3.2.3 punktui šiai klasifikacijai galima panaudoti ir kitas priemones, jei jos suteikia tokį pat apsaugos lygį, kaip ir pavojingais laikomų gyvūnų nužudymas; 3.4. 4 kategorija – šalis ar regionas, kuriame yra nedidelis GSE paplitimas ir: 3.4.1. laikomasi 1 punkte nurodytų kriterijų, o paskutinius 12 mėnesių paskaičiuotas GSE paplitimas buvo didesnis ar lygus vienam vietiniam GSE atvejui iš milijono ir mažesnis arba lygus šimtui GSE atvejų iš milijono vyresnių kaip 24 mėnesių šalies ar regiono galvijų, 3.4.2. laikomasi 1 punkte nurodytų kriterijų, o GSE paplitimas, paskaičiuotas pagal 3.4.1 punktą, yra mažesnis negu vienas vietinis GSE atvejis vienam iš milijono galvijų per mažiau kaip ketverius metus iš eilės; nužudomi ir sunaikinami užsikrėtę galvijai: 3.4.2.1. telyčios ar karvės paskutiniai palikuonys, gimę per dvejus metus nuo klinikinių ligos požymių pasireiškimo, 3.4.2.2. visi kohorto galvijai; 3.4.3. taikant išimtį 3.4.2 punktui, šiai klasifikacijai galima panaudoti ir kitas priemones, jei jos suteikia tokį pat apsaugos lygį, kaip ir pavojingais laikomų gyvūnų nužudymas; šalys ar regionai, kuriuose paskaičiuotas GSE paplitimas 12 mėnesių buvo mažesnis negu vienas vietinis GSE atvejis milijonui vyresnių kaip 24 mėnesių šalies ar regiono galvijų, bet kur buvo atlikta 1 punkte nurodyta rizikos veiksnių analizė, patvirtinusi, kad neatitinkama bent vieno kriterijaus, leidžiančio šalį ar regioną klasifikuoti kaip priklausantį 2 ar 3 kategorijai, turi būti priskiriami 4 kategorijai; 3.5. 5 kategorija – šalis ar regionas, kuriame yra didelis GSE paplitimas ir: 3.5.1. laikomasi 1 punkte nurodytų kriterijų, paskutinius 12 mėnesių paskaičiuotas GSE paplitimas buvo didesnis negu vienas šimtas GSE atvejų vienam milijonui vyresnių kaip 24 mėnesių amžiaus šalies ar regiono galvijų, 3.5.2. paskutinius 12 mėnesių paskaičiuotas GSE paplitimas buvo didesnis arba lygus vienam atvejui iš milijono ir mažesnis arba lygus vienam šimtui atvejų tarp milijono vyresnių kaip 24 mėnesių amžiaus šalies ar regiono galvijų, bet nesilaikoma bent vieno 1 punkto kriterijaus. _____________ Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių 2 priedas USE STEBĖSENOS SISTEMA I. GALVIJŲ STEBĖSENA 1. Galvijų stebėsena turi būti atliekama laboratorinių tyrimų metodais, nurodytais 9 priedo 8 punkte. 2. Dėl GSE turi būti tiriami maistui paskersti galvijai: 2.1. visi vyresni negu 24 mėnesių amžiaus galvijai: 2.1.1. individualiai priverstinai paskersti, kaip nurodyta 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/433/EEB dėl sveikatos reikalavimų šviežios mėsos gamybai ir prekybai 2 straipsnio n punkte, galvijai, 2.1.2. paskersti pagal Tarybos direktyvos 64/433/EEB 1 priedo 6 skyriaus 28 c punktą, išskyrus galvijus, kurie neturi ligos klinikinių požymių, bet paskersti dėl ligos likvidavimo, galvijai; 2.2. visi vyresni negu 30 mėnesių amžiaus galvijai: 2.2.1. sveiki paskersti galvijai, 2.2.2. paskersti dėl ligos likvidavimo pagal Tarybos direktyvos 64/433/EEB 1 priedo 6 skyriaus 28 c punktą, bet neturintys ligos klinikinių požymių, galvijai. 3. Dėl GSE turi būti tiriami maistui neskerdžiami galvijai: 3.1. visi vyresni kaip 24 mėnesių amžiaus galvijai, kurie nugaišo ar buvo paskersti, bet kurie nebuvo: 3.1.1. nužudyti, sunaikinti, kaip nurodyta 1996 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 716/96 dėl patvirtinimo išimtinių pagalbos priemonių Jungtinės Karalystės jautienos rinkai, 3.1.2. nužudyti pagal ligų likvidavimo programą, pvz., snukio ir nagų ligos, 3.1.3. paskersti žmonių maistui. 4. VMVT gali taikyti išimtis 3.1 punktui atokiose teritorijose, kuriose yra nedidelis galvijų tankis ir neorganizuojamas nugaišusių gyvūnų surinkimas. VMVT, jeigu taikoma ši išimtis, turi apie tai pranešti Europos Komisijai ir pristatyti sąrašą atokių teritorijų, kurioms taikoma tokia išimtis. Išimtis gali būti taikoma ne didesniam kaip 10 % galvijų populiacijos skaičiui Lietuvos Respublikoje. 5. Galvijų, parduodamų sunaikinti, stebėsena, kaip nurodyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 716/96: 5.1. galvijai, kurie priverstinai nužudomi arba priešskerdiminės apžiūros metu turi ligų klinikinių požymių, turi būti tiriami dėl GSE; 5.2. visi galvijai, vyresni kaip 42 mėnesių amžiaus, kurie gimė po 1996 m. rugpjūčio 1 d., turi būti tiriami dėl GSE; 5.3. kasmet iš galvijų, kuriems netaikomi 6.1 ir 6.2 punktai, atrenkama ne mažiau kaip 10 000 galvijų, kurie turi būti tiriami dėl GSE. 6. Be 2–5 punktuose nurodytų galvijų VMVT gali nuspręsti tirti ir kitus galvijus, ypač jeigu jie yra kilę iš šalių, kuriose GSE nustatyta vietiniams galvijams ir galvijai galėjo būti šeriami užkrėstais pašarais arba buvo gimę ar kilę iš GSE užkrėstų karvių. 7. Priemonės atlikus GSE tyrimą: 7.1. kai maistui paskerstas galvijas tiriamas dėl GSE, sveikumo ženklas, nurodytas Tarybos direktyvos 64/433/EEB 1 priedo 9 skyriuje, ant skerdenos nededamas tol, kol negaunamas neigiamas tyrimo greitojo tyrimo metodu rezultatas; 7.2. VMVT gali daryti išimtį 7.1 punktui, kai skerdykloje yra įdiegta oficiali sistema, kuri užtikrina, kad nė viena patikrintų ir sveikumo ženklu pažymėtų skerdenos dalių nebus iš skerdyklos išgabenta, kol gaunamas neigiamas tyrimo greitojo tyrimo metodu rezultatas; 7.3. visos galvijo, tirto dėl GSE, kūno dalys, įskaitant odą, jeigu jos nėra naikinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2a ir 2b punktus, turi būti oficialiai prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui sulaikomos, kol gaunamas neigiamas tyrimo greitojo tyrimo metodu rezultatas; 7.4. visos galvijo kūno, kurį tiriant greitojo tyrimo metodu buvo gautas teigiamas tyrimo rezultatas, dalys turi būti sunaikinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2a ir 2b punktus, išskyrus medžiagas, kurios yra sulaikomos ir registruojamos, kaip nurodyta šio priedo 18–19 punktuose; 7.5. jei tiriant greitojo tyrimo metodu maistui paskerstą galviją gaunamas teigiamas tyrimo rezultatas, bent viena prieš šią skerdeną ir dvi po jos apdorotos skerdenos, esančios toje pačioje linijoje, turi būti sunaikintos, kaip nurodyta 7.4 punkte, taip pat ir skerdena, kurios tyrimų rezultatas teigiamas; 7.6. VMVT gali daryti išimtį 7.5 punktui, jeigu skerdykloje yra įdiegta sistema, kuri apsaugo skerdenas nuo užteršimo. II. AVIŲ IR OŽKŲ STEBĖSENA 8. Avių ir ožkų stebėsena turi būti atliekama laboratorinių tyrimų metodais, nurodytais 9 priedo 8 punkte. 9. ES šalyse, kuriose ėriavedžių, ėriukų ir avinų skaičius yra didesnis negu 750 000 gyvūnų, per metus turi būti tiriama ne mažiau kaip 10 000 žmonių maistui paskerstų avių. Gyvūnai turi būti vyresni negu 18 mėn. amžiaus arba turėti daugiau negu du nuolatinius prasikalusius dantis. Mėginiai turi būti reprezentatyvūs kiekvienam regionui ir metų laikui. Mėginiai turi būti imami taip, kad būtų išvengta per didelio grupės atstovavimo kilmės, lyties, amžiaus, veislės, produktyvumo tipo ir kitų savybių atžvilgiu. Avių ir ožkų amžius nustatomas pagal dantis, akivaizdžius subrendimo požymius ir kitą patikimą informaciją. 10. Būtinų ištirti avių ir ožkų, vyresnių negu 18 mėn. amžiaus arba kurios turi daugiau du nuolatinius prasikalusius dantis, bet kurios nebuvo nužudytos pagal ligų likvidavimo programą arba paskerstos žmonių maistui, skaičius nurodytas 1 ir 2 lentelėse. Mėginiai turi būti reprezentatyvūs kiekvienam regionui ir metų laikui. Mėginiai turi būti imami taip, kad būtų išvengta per didelio grupės atstovavimo kilmės, lyties, amžiaus, veislės, produktyvumo tipo ir kitų savybių atžvilgiu. Jeigu galima, vienoje bandoje nereikėtų imti daug mėginių. VMVT gali leisti neimti mėginių atokiose teritorijose, kuriose laikoma nedaug avių ar ožkų ir neorganizuotas nugaišusių avių arba ožkų lavonų surinkimas. VMVT, jeigu taiko šią išimtį, turi apie tai pranešti Europos Komisijai ir pristatyti sąrašą atokių teritorijų. Išimtis gali būti taikoma ne didesniam kaip 10 % avių ir ožkų populiacijos skaičiui Lietuvos Respublikoje. Nugaišusių avių tyrimas 1 lentelė Ėriavedžių, ėriukų ir avinų populiacija Minimalus nugaišusių avių skaičius (1), kurį reikia ištirti >750 000 10 000 100 000–750 000 1 500 40 000–100 000 500 < 40 000 100 (1) – Ištyrus 10 000, 1 500, 500 ir 100 nugaišusių avių mėginių, kitų nugaišusių avių mėginius galima tirti, kad būtų nustatytas atitinkamai 0,03%, 0,2%, 0,6% ir 3% ligos paplitimas 95% patikimumu Nugaišusių ožkų tyrimas 2 lentelė Apsiožiavusių ir sukergtų ožkų populiacija Minimalus nugaišusių ožkų skaičius (1), kurį reikia ištirti >750 000 5 000 250 000–750 000 1 500 40 000–250 000 500 < 40 000 50 (1) –Ištyrus 5 000, 1 500, 500 ir 50 nugaišusių ožkų mėginių, kitų nugaišusių ožkų mėginius galima tirti, kad būtų nustatytas atitinkamai 0,06%, 0,2%, 0,6% ir 6% ligos paplitimas 95% patikimumu. Jeigu tyrimui nesurenkamas reikiamas nugaišusių ožkų skaičius, gali būti tiriamos vyresnės negu 18 mėn. amžiaus žmonių maistui skerdžiamos ožkos. Tiriamų ožkų santykis turi būti toks: 3 paskerstos ožkos ir 1 nugaišusi ožka. 11. Užkrėstų bandų stebėsena. Nuo 2003 m. spalio 1 d. turi būti tiriami atsitiktiniai avių ar ožkų, vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus arba kurios turi nuolatinius kaplinius dantis ir buvo nužudytos pagal 6 priedo 2.2.1 arba 2.2.2, arba 2.3 punktus, mėginiai, kaip nurodyta 3 lentelėje. Mėginių skaičius, reikalingas USE tyrimui 3 lentelė Paskerstų vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus avių ar ožkų skaičius bandoje Minimalus mėginių skaičius (1) 70 arba mažiau Visi gyvuliai 80 68 90 73 100 78 120 86 140 92 160 97 180 101 200 105 250 112 300 117 350 121 400 124 450 127 500 arba daugiau 150 (1) Mėginių skaičius yra paskaičiuotas 95 % patikimumu, siekiant nustatyti ne mažiau kaip vieną teigiamą avį ar ožką, jeigu USE paplitimas bandoje yra ne mažesnis kaip 2 %. 12. Be 9–11 punktuose nurodytos stebėsenos, VMVT gali savanoriškai vykdyti kitų avių ar ožkų stebėseną: 12.1. avių ir ožkų, naudojamų pienui gauti; 12.2. avių ir ožkų, kilusių iš šalių, kuriose nustatyta USE; 12.3. avių ar ožkų, kurios galėjo būti šertos užkrėstais pašarais; 12.4. avių ar ožkų, gimusių iš USE užkrėstų motinų; 12.5. avių ar ožkų, kilusių USE užkrėstose bandose. 13. Priemonės atlikus avių ir ožkų USE tyrimą: 13.1. kai maistui paskersta avis arba ožka tiriama dėl USE, sveikumo ženklas, nurodytas Tarybos direktyvos 64/433/EEB 1 priedo 9 skyriuje, ant skerdenos turi būti nededamas tol, kol negaunamas neigiamas tyrimų greitojo tyrimo metodu rezultatas; 13.2. VMVT gali daryti išimtį 13.1 punktui, kai skerdykloje yra įdiegta sistema, kuri užtikrina, kad nė viena patikrinta ir sveikumo ženklu pažymėta skerdenos dalis nebus iš skerdyklos išgabenta, kol negaunamas neigiamas tyrimų greitojo tyrimo metodu rezultatas; 13.3. visos avies arba ožkos, tirtos dėl USE, kūno dalys, įskaitant odą, jeigu jos nėra naikinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2a ir 2b punktus, turi būti sulaikomos prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, kol gaunamas neigiamas tyrimo greitojo tyrimo metodu rezultatas; 13.4. visos avies arba ožkos, kurią tiriant greitojo tyrimo metodu buvo gautas teigiamas tyrimų rezultatas, kūno dalys turi būti sunaikinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2a ir 2b punktus, išskyrus medžiagas, kurios yra sulaikomos ir registruojamos, kaip nurodyta šio priedo 18–19 punktuose. 14. Genų tipizacija: 14.1. priono baltymo genotipas turi būti nustatomas avims kiekvienu atveju gavus teigiamą USE tyrimo rezultatą; kai USE nustatoma atsparų USE genotipą turinčioms avims (avims genotipai, koduojantys alaniną abejuose aleliuose ties 136 kodonu, o argininą – abejuose aleliuose ties 154 kodonu ir argininą – abejuose aleliuose ties 171 kodonu), turi būti nedelsiant pranešama Europos Komisijai; jeigu įmanoma, mėginiai turi būti pristatomi priono baltymo tipui nustatyti; kai priono baltymo tipo nustatyti negalima, turi būti sustiprinta gyvulių kilmės bandos ir visų kitų bandų, kuriose gyvulys buvo laikomas, stebėsena, siekiant išaiškinti kitus USE atvejus ir tipizuoti priono padermes; 14.2. be avių ir ožkų, nurodytų 14.1 punkte, genotipo tyrimo, turi būti atliekamas kitų avių ir ožkų genotipo tyrimas; jeigu šalyje laikoma daugiau kaip 750 000 suaugusių avių, turi būti tiriama 600 gyvulių; kitais atvejais turi būti tiriama ne mažiau negu 100 gyvulių; tyrimui gali būti imami paskerstų žmonių maistui, nugaišusių ir gyvų gyvulių mėginiai; mėginiai turi būti reprezentatyvūs avių populiacijai. III. KITŲ GYVŪNŲ STEBĖSENA 15. VMVT gali vykdyti kitų gyvūnų, išskyrus galvijus, avis ir ožkas, stebėseną dėl USE. IV. VMVT TEIKIAMA INFORMACIJA 16. VMVT teikia Europos Komisijai šią informaciją: 16.1. įtariamų USE atvejų skaičius atskiroms gyvūnų rūšims, kuriems taikomi judėjimo apribojimai pagal Taisyklių 36 punktą; 16.2. įtariamų USE atvejų skaičius atskiroms gyvūnų rūšims, kuriems turi būti atliktas laboratorinis tyrimas pagal Taisyklių 37 punktą, ir šio tyrimo rezultatai; 16.3. bandų, kuriose avims ir ožkoms buvo įtarta USE ir buvo atlikti tyrimai, kaip nurodyta Tvarkos 36–37 punktuose, skaičius; 16.4. apytikris gyvūnų grupių, nurodytų 3–5 punktuose, skaičius; 16.5. ištirtas 2–6 punktuose nurodytų grupių galvijų skaičius, mėginių atrankos metodas ir tyrimų rezultatai; 16.6. 9–10 punktuose nurodytų grupių, kurios buvo atrinktos tyrimui, dydis; 16.7. 9–12 punktuose nurodytų grupių tirtų avių ir ožkų skaičius, naudotas atrankos metodas ir tyrimų rezultatai; 16.8. teigiamų GSE ir skrepi ligos atvejų skaičius, gyvūnų amžius ir geografinis pasiskirstymas; teigiamų GSE ir skrepi ligos atvejų kilmės šalis, jeigu tai ne ta pati šalis, kuri praneša apie USE; skrepi liga užkrėstų bandų skaičius ir geografinis pasiskirstymas; reikėtų nurodyti kiekvieno GSE užsikrėtusio gyvūno gimimo metus ir, jeigu įmanoma, mėnesį; 16.9. patvirtinti kitiems gyvūnams (ne galvijams, avims ir ožkoms) USE atvejai; 16.10. genotipas ir, jeigu įmanoma, tirto, kaip nurodyta 14.1–14.2 punktuose, gyvūno veislė. V. EUROPOS KOMISIJOS TEIKIAMA INFORMACIJA 17. 16 punkte nurodytos informacijos santrauką Europos Komisija teikia kitoms šalims lentelės forma. VI. SAUGOTINA INFORMACIJA 18. Ne mažiau kaip septynerius metus VMVT turi saugoti duomenis apie: 18.1. gyvūnų, kuriems taikyti judėjimo apribojimai, kaip nurodyta Taisyklių 36 punkte, skaičių ir tipą; 18.2. klinikinių ir epidemiologinių tyrimų skaičių ir jų rezultatus, kaip nurodyta Taisyklių 36 punkte; 18.3. laboratorinių tyrimų skaičių ir jų rezultatus, kaip nurodyta Taisyklių 37 punkte; 18.4. pagal stebėsenos programas tirtų gyvūnų skaičių, tapatumą ir kilmę, kaip nurodyta šio priedo 1–7 punktuose, taip pat, kur yra įmanoma, informaciją apie gyvūnų amžių ir veislę bei anamnezę; 18.5. USE sergančių avių priono baltymo genotipą. 19. Nacionalinė veterinarijos laboratorija turi 7 metus saugoti visus tyrimų duomenis, ypač darbo žurnalus, ir, jeigu tikslinga, parafininius blokus ir Western blotingo tyrimo nuotraukas. ______________ Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių 3 priedas GYVŪNŲ ŠĖRIMAS 1. Draudimas, nurodytas Taisyklių 18 punkte, turi būti taikomas: 1.1. ūkinės paskirties gyvūnams, išskyrus mėsėdžius kailinius žvėrelius, – draudžiama naudoti: 1.1.1. perdirbtus gyvūninius baltymus, 1.1.2. iš atrajotojų gautą želatiną, 1.1.3. kraujo produktus, 1.1.4. hidrolizuotus baltymus, 1.1.5. gyvūninį dikalcio ir trikalcio fosfatą, 1.1.6. pašarus, kurių sudėtyje yra šio priedo 1.1.1–1.1.5 punktuose nurodytų baltymų; 1.2. atrajotojams – draudžiama naudoti gyvūninius baltymus ir pašarus, kurių sudėtyje yra šių baltymų. 2. Draudimai, nurodyti Taisyklių 18 ir 19 punktuose, neturi būti taikomi: 2.1. neatrajotojams gyvūnams – leidžiama naudoti baltymus, nurodytus šio priedo 2.1.1–2.1.3 punktuose, ir pašarus, kurių sudėtyje yra šių baltymų, užtikrinant, kad šie baltymai buvo perdirbti, kur tinkama, pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 19 straipsnio reikalavimus: 2.1.1. žuvų miltus pagal reikalavimus, nurodytus šio priedo 3 punkte, 2.1.2. hidrolizuotus baltymus, gautus iš neatrajotojų ir atrajotojų gyvūnų kailių ir odų, pagal reikalavimus, nurodytus šio priedo 4 punkte, 2.1.3. dikalcio ir trikalcio fosfatą pagal reikalavimus, nurodytus šio priedo 5 punkte; 2.2. atrajotojams gyvūnams – leidžiama naudoti baltymus, nurodytus šio priedo 2.2.1–2.2.3 punktuose, ir produktus, gautus iš šių baltymų, užtikrinant, kad baltymai buvo perdirbti, kur tinkama, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 19 straipsnio reikalavimus: 2.2.1. pieną, pieno produktus ir krekenas, 2.2.2. kiaušinius ir kiaušinių produktus, 2.2.3. iš neatrajotojų gyvūnų gautą želatiną; 2.3. žuvims – leidžiama naudoti kraujo produktus ir kraujo miltus, gautus iš neatrajotojų gyvūnų, užtikrinant, kad jie buvo perdirbti, kur tinkama, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 19 straipsnio reikalavimus, ir pašarus, kurių sudėtyje yra baltymų, pagal 6 punkto reikalavimus. 3. Reikalavimai, taikomi žuvų miltų ir pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, skirtų ūkinės paskirties neatrajotojams gyvūnams, išskyrus mėsėdžius kailinius žvėrelius, naudojimui: 3.1. žuvų miltai turi būti pagaminti perdirbimo įmonėje, skirtoje tik žuvų produktų gamybai, kuri turi būti patvirtinta VMVT pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 17 straipsnio reikalavimus; 3.2. prieš išleidžiant į apyvartą ES, kiekviena žuvų miltų siunta turi būti ištirta pagal Komisijos direktyvos 98/88/EB reikalavimus; 3.3. pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti pagaminti įmonėse, kurios negamina pašarų atrajotojams ir kurioms VMVT šią veiklą leido; tačiau, taikant išimtį šiam reikalavimui: 3.3.1. specialus leidimas gaminti visaverčius pašarus iš pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, nereikalingas ūkiams, gaminantiems pašarus, kurie: 3.3.1.1. registruoti VMVT, 3.3.1.2. nelaiko atrajotojų, 3.3.1.3. gamina visaverčius pašarus, naudojamus tik tame ūkyje, kuriame jie pagaminti, 3.3.1.4. užtikrina, kad pagamintuose pašaruose, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, yra ne daugiau kaip 50 procentų žalio baltymo, 3.3.2. atrajotojų gyvūnų pašarų gamyba įmonėse, kurios taip pat kitiems gyvūnams gamina pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gali būti leidžiama VMVT, jeigu laikomasi šių reikalavimų: 3.3.2.1 pašarai, skirti atrajotojams, yra gaminami patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, 3.3.2.2. nesupakuoti pašarai, skirti atrajotojams, yra laikomi patalpose, kurios fiziškai atskirtos nuo patalpų, kuriose nesupakuoti žuvų miltai ir pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, laikomi ir pakuojami, 3.3.2.3. duomenys apie žuvų miltų ir pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, pirkimą, pardavimą ir naudojimą yra saugomi ne mažiau kaip penkerius metus, 3.3.2.4. atliekami atsitiktinai atrinktų pašarų, skirtų atrajotojams, mėginių tyrimai, siekiant užtikrinti, kad juose nebūtų uždraustų baltymų, įskaitant žuvų miltus; 3.4. etiketėje ir pašarus, kurių sudėtyje žuvų miltų, lydinčiame dokumente turi būti aiškus užrašas „pašarų sudėtyje yra žuvų miltų, jie negali būti naudojami at …