1.1.2. Gelbėti žmones cheminėse ir ekologinėse nelaimėse 1.1.3. Gelbėti žmones transporto avarijose 1.1.4. Naudoti individualias ir grupines priemones gelbėjant žmones 1.1.5. Gelbėti žmones nuo vandens paviršiaus 1.2. Įvertinti nukentėjusiųjų būklę Žmogaus gyvybinės funkcijos pagal išorinius gyvybės požymius: įvertinimas pagal ABC (oras, kvėpavimas, kraujotaka) gaivinimo metodiką.
\nGaivinimo metodikos dirbant vienam, dviem ir daugiau ugniagesių gelbėtojų.
\n1.2.1. Žinoti žmogaus anatomijos pagrindus Paaiškinta žmogaus anatominė sandara.
\nIšvardyti pagrindiniai žmogaus gyvybės požymiai.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
\n1.2.2. Žinoti žmogaus išorinius gyvybės požymius 1.2.3. Nustatyti ir įvertinti žmogaus išorinius gyvybės požymius pagal ABC (oras, kvėpavimas, kraujotaka) gaivinimo metodiką 1.3. Teikti pirmąją pagalbą Pirmosios pagalbos suteikimas nukentėjusiems gaisre, transporto įvykyje, cheminėje avarijoje ar stichinėje nelaimėje 1.3.1. Žinoti pirmosios pagalbos teikimo tvarką pagal ABC (oras, kvėpavimas, kraujotaka) metodiką Išvardyta pirmosios pagalbos pagal ABC (oras, kvėpavimas, kraujotaka ) metodiką teikimo tvarka.
\nPaaiškinta pirmosios pagalbos teikimo ypatumai nukentėjusiems nuo gaisro, cheminėse ir transporto avarijose.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją (pirmosios pagalbos suteikimas nukentėjusiajam).
\n1.3.2. Teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems gaisre 1.3.3. Teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems transporto avarijoje 1.3.4. Teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems cheminėse avarijose 1.3.5. Teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems nuskendus 1.4. Gelbėti gyvūnus ekstremaliose situacijose ir įvykiuose Gyvūnų gelbėjimas, žmonių apsauga nuo pavojingų gyvūnų ir vabzdžių.
\n1.4.1. Žinoti gyvūnų elgsenos ypatumus Paaiškinta gyvūnų elgesio ypatumai ekstremaliose situacijose.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją pratybų metu.
\n1.4.2. Naudoti turimas priemones gyvūnų gelbėjimui 1.4.3. Naudoti priemones apsaugant žmones nuo pavojingų gyvūnų ir vabzdžių.
\n1.5. Naudoti saugos priemones savęs, žmonių ir gyvūnų gelbėjimui Apsauginės priemonės įvykiuose: individualios, kolektyvinės, specialiosios.
\nSaugus darbas su jomis.
\n1.5.1. Žinoti ugniagesio gelbėtojo individualias ir grupines apsaugines priemones gaisro, cheminių įvykių ir transporto avarijų metu Išvardytos asmeninės saugos priemonės.
\nPaaiškinti gelbėjimo taktikos pagrindai.
\n1.5.2. Žinoti savisaugos priemones dirbant aukštyje 1.5.3. Saugiai gelbėti žmones gaisruose, aukštyje 2. Gaisrų gesinimas 2.1. Naudoti gaisrinius automobilius ir įrangą Dirbas su specialiąja technika ir įranga: rankine, mechanine, pneumatine, hidrauline.
\nTeisingas gaisrinio ir gelbėjimo inventoriaus pasirinkimas.
\n2.1.1. Žinoti gaisrinių automobilių ir įrangos klasifikavimą, sandarą, veikimo principus Paaiškinta gaisrinių automobilių sandara.
\nIšvardytos pagrindinės gaisrinių automobilių dalys ir specialūs agregatai.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: pastatytas gaisrinis automobilis prie vandens šaltinio, paimtas vanduo iš atviro vandens šaltinio.
\n2.1.2. Aptarnauti gaisrinį automobilį 2.1.3. Dirbti su pagrindinių ir specialiųjų gaisrinių automobilių įranga 2.1.4. Žinoti gaisrinės technikos ir įrangos bandymo tvarką ir periodiškumą 2.1.5. Bandyti gaisrinę ir gelbėjimo techniką ir įrangą 2.2. Naudoti vandens šaltinius gaisrų gesinimui Vandens šaltiniai naudojami gaisrų gesimui: atviri, uždari, vandentiekio tinklai, Žemėlapių ir ženklų skaitymas randant vandens šaltinius mieste ir užmiestyje.
\nDarbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai dirbant su gaisriniais hidrantais ir atvirais vandens šaltiniais.
\n2.2.1. Žinoti vandens šaltinių, naudojamų gaisro gesinimui, žymėjimą planuose ir vietovėje Išvardyti vandens šaltiniai, naudojami gaisrų gesinimui ir cheminių avarijų likvidavimui.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: pajungtas automobilis prie atviro vandens šaltinio ar gaisrinio hidranto.
\n2.2.2. Atlikti elementarius hidraulinius skaičiavimus slėgio kritimui žarnų sistemose 2.2.3. Surasti vandens šaltinius gaisro gesinimui 2.2.4. Pastatyti automobilį šalia atviro vandens šaltinio ir gaisrinio hidranto 2.3. Taikyti gesinamąsias medžiagas gesinant gaisrus Gesinamosios medžiagos: šaldančios izoliuojančios, skiedžiančios, chemiškai stabdančios, jų naudojimas gaisrų gesinimui, jų poveikis degimo procesui.
\nDegimo proceso ypatumai degant kietoms, skystoms ir dujinėms medžiagoms. Teisingo taktinio veiksmo pasirinkimas gesinant degiąsias medžiagas.
\n2.3.1. Žinoti degimo proceso ypatumus Paaiškinta degimo trikampio prasmė.
\nPaaiškinta degimo proceso zoninio modelio prasmė.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: įvertinimas karštų gaisro dujų aušinimo veiksmingumas.
\n2.3.2. Žinoti gesinamąsias medžiagas ir jų poveikį degimo procesui 2.3.3. Pasirinkti gesinamąsias medžiagas gesinant skirtingas degiąsias medžiagas 2.3.4. Pasirinkti gesinimo medžiagos tiekimo į gaisro vietą būdą 2.4. Naudoti saugos priemones Ugniagesio gelbėtojo savisauga nuo pavojingų gaisro veiksnių.
\nSaugumo priemonių pasirinkimas priklausomai nuo situacijos gaisre.
\nSaugos priemonių klasifikavimas.
\nKvėpavimo aparatų naudojimas.
\n2.4.1. Žinoti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus gesinant gaisrus Išvardytos asmeninės ugniagesio gelbėtojo apsaugos priemonės nuo pavojingų gaisro veiksnių. Išvardytas oro tekėjimo kelias kvėpavimo organų apsaugos aparate. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: patikrintas kvėpavimo aparatas.
\n2.4.2. Pasirinkti asmenines saugos priemones gesinant gaisrus 2.4.3. Žinoti darbo kenksmingoje aplinkoje tvarką 2.4.4. Saugiai dirbti su kvėpavimo organų apsaugos aparatais 2.5. Vesti aiškinamąjį darbą visuomenėje gaisrų prevencijos srityje Gaisrų prevencijos ir civilinės saugos pagrindai.
\nDarbas su visuomene gaisrų prevencijos srityje: paskaitų skaitymas, mokymas dirbti su pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.
\n2.5.1. Žinoti pagrindines gaisrų kilimo priežastis Išvardytos pagrindinės gaisrų kilimo priežastys.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją (pasirinkta teisinga pirminė gaisro gesinimo priemonė ir užgesintas ugnies židinys).
\n2.5.2. Žinoti civilinės saugos pagrindus 2.5.3. Vesti aiškinamąjį gaisrinės saugos prevencinį darbą visuomenėje 3. Transporto avarijų likvidavimas 3.1. Atlikti transporto priemonių ardymo darbus avarijų metu Transporto priemonių konstrukciniai ypatumai.
\nAktyvios ir pasyvios saugos priemonės transporto priemonėse, jų keliami pavojai.
\nPagrindiniai transporto priemonių kirpimo taškai, pagrindiniai kėlimo ir atlaužimo taškai.
\nTransporto priemonių ardymo taktika.
\n3.1.1. Žinoti transporto priemonių konstrukcinius ypatumus Paaiškinti transporto priemonių likvidavimo taktikos elementai.
\nPaaiškinta darbo zonų sudarymo metodika.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: išardytas automobilis ir išlaisvintas nukentėjusysis.
\n3.1.2. Žinoti transporto priemonėse esančias aktyviąsias ir pasyviąsias žmonių saugumo priemones 3.1.3. Deaktyvuoti transporto priemonėse esančias saugos priemones 3.1.4. Žinoti transporto priemonių pagrindinius stabilizavimo, kirpimo ir atrėmimo taškus 3.1.5. Žinoti standartines gelbėjimo procedūras transporto avarijų metu 3.1.6. Nuosekliai atlikti standartines gelbėjimo procedūras 3.2. Naudoti gelbėjimo techniką ir įrangą Transporto avarijose naudojama gelbėjimo įranga: rankinė, mechaninė, hidraulinė, pneumatinė.
\nGelbėjimo įrangos pasirinkimas vykdant standartines ir nestandartines procedūras transporto avarijos metu.
\n3.2.1. Žinoti gelbėjimo įrangos, naudojamos transporto avarijose, klasifikavimą Išvardytas gelbėjimo įrangos klasifikavimas ir klasifikavimo sudėtinės dalys.
\nPaaiškintos standartinės gelbėjimo procedūros.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: parengta gelbėjimo įranga darbui.
\n3.2.2. Parengti darbui mechaninę, hidraulinę ir pneumatinę gelbėjimo įrangą 3.2.3. Saugiai dirbti su rankine, mechanine, hidrauline ir pneumatine gelbėjimo įranga 3.2.4. Žinoti kokia gelbėjimo įranga reikalinga vykdant standartines gelbėjimo procedūras 3.2.5. Žinoti gelbėjimo įrangos techninio aptarnavimo tvarką 3.3. Dirbti transporto avarijos vietoje Vykimas į įvykio vietą, gaisrinių automobilių pastatymas įvykio vietoje, saugumo zonų sudarymas, įrangos ir nuolaužų sudėjimo vietų parinkimas 3.3.1. Žinoti gaisrinių automobilių išdėstymo įvykio vietoje tvarką Išvardytos saugumo zonos, paaiškinta jų nustatymo metodika.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
\n3.3.2. Žinoti saugumo zonų nustatymo metodiką 3.3.3. Saugiai dirbti avarijos vietoje 3.4. Naudoti saugos priemones transporto avarijų metu Automobilio stabilizavimo priemonės: mechaninės, rankinės, pneumatinės, hidraulinės.
\nUgniagesio gelbėtojo apsaugos priemonės.
\nOro pagalvių blokavimo priemonės ir išjungimo taktika.
\n3.4.1. Žinoti asmenines ugniagesio gelbėtojo saugos priemones transporto avarijų metu Paaiškinti automobilio stabilizavimo principai.
\nIšvardytos stabilizavimo priemonės.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: stabilizuota transporto priemonė.
\n3.4.2. Panaudoti asmenines ugniagesio gelbėtojo saugos priemones transporto avarijų metu 3.4.3. Žinoti transporto priemonių stabilizavimo būdus, priemones ir įrangą 3.4.4. Stabilizuoti transporto priemonę, patyrusią avariją 4. Cheminių ir ekologinių avarijų likvidavimas 4.1. Naudoti saugos priemones cheminių ir ekologinių avarijų metu Ugniagesio gelbėtojo apsaugos priemonės: apsauginiai kostiumai, kvėpavimo organų apsaugos, jų paskirtis.
\nDarbuotojų, nukentėjusiųjų ir įrangos, buvusios užterštoje zonoje dekontaminavimas.
\nKvėpavimo aparatų, dujokaukių ir respiratorių panaudojimas avarijos metu.
\nDarbas su cheminių medžiagų analizatoriais.
\n4.1.1. Žinoti kvėpavimo organų ir kūno apsaugos priemones cheminių ir ekologinių avarijų metu Paaiškinti individualūs apsaugos lygiai cheminės avarijos metu.
\nPaaiškinta dekontaminavimo prasmė ir vykdymo vieta.
\nPaaiškinta kada galima naudoti respiratorius, filtruojančias dujokaukes ir izoliuojančius kvėpavimo aparatus.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
\n4.1.2. Teisingai pasirinkti individualias kvėpavimo organų ir kūno apsaugos priemones cheminių ir ekologinių avarijų metu 4.1.3. Žinoti išeinančių iš užterštos zonos sanitarinio švarinimo laiką ir vietą (dekontaminaciją) 4.2. Dirbti cheminio įvykio vietoje Cheminės avarijos likvidavimo taktika: vykimo maršruto sudarymas, pajėgų sutelkimo vietos numatymas, saugaus darbo zonų nustatymas, reikiamo apsaugos lygio pasirinkimas, sandarinimo priemonių, sorbentų naudojimas, užteršto grunto surinkimas.
\nTakelažiniai darbai užterštoje zonoje keliant pavojingą krovinį.
\nStipriai atšaldytų medžiagų rekondensavimas.
\nVandens užsklandų naudojimas.
\n4.2.1. Žinoti cheminės avarijos likvidavimo taktiką Išvardytos darbo zonos cheminės avarijos metu.
\nPaaiškintas rekondensavimo procesas.
\nPaaiškinti cheminės avarijos likvidavimo taktikos ypatumai.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
\n4.2.2. Nustatyti darbo zonas cheminių avarijų metu 4.2.3. Panaudoti sandarinimo priemones sandarinant cheminių medžiagų talpyklas 4.2.4. Žinoti sorbentų ir chemines medžiagas skaidančių preparatų panaudojimo galimybes 4.2.5. Atlikti takelažinius darbus užterštoje aplinkoje 4.2.6. Naudoti vandens užsklandas, smėlį ir kitas priemones cheminių medžiagų paplitimui sustabdyti 4.2.7. Atlikti stipriai atšaldytų medžiagų rekondensavimą 4.3. Dirbti radioaktyviomis medžiagomis užterštoje zonoje Darbas su individualiais ir grupiniais dozimetrais nustatant dozių ribas.
\nRadiacinė žvalgyba: saugaus darbo zonų nustatymas, radioaktyvios medžiagos atpažinimas, saugumo priemonių pasirinkimas, darbas su mėginių paėmimo įranga.
\nRadioaktyviųjų medžiagų surinkimas ir vežimas į saugojimo aikštelę.
\n4.3.1. Žinoti apsaugos priemones radiacinių avarijų metu Paaiškintos radiacijos dozių ribos.
\nIšvardytos radioaktyvumo rūšys.
\nPaaiškintas apsaugos priemonių pasirinkimas.
\nPaaiškinta radioaktyviųjų medžiagų surinkimo tvarka.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
\n4.3.2. Pasirinkti reikiamą apsaugos lygį 4.3.3. Žinoti radiacinės žvalgybos vykdymo principus 4.3.4. Žinoti radioaktyviųjų medžiagų surinkimo taktiką ir vežimą 4.3.5. Nustatyti radiacinę taršą aplinkoje 4.3.6. Nustatyti savo radiacinį užterštumą individualiaisiais dozimetrais 4.4. Dirbti ekologinės avarijos metu Ekologinių avarijų likvidavimo taktika sausumoje ir vandenyje.
\nBoninių užtvarų pastatymo taktika.
\nIšsiliejusių teršalų surinkimas sausumoje ir vandenyje.
\n4.4.1. Žinoti asmenines apsaugos priemones ekologinių avarijų metu Paaiškinta boninių užtvarų naudojimo tvarka, darbo su skimeriu tvarka.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
\n4.4.2. Panaudoti bonines užtvaras ribojant ekologinės avarijos sklidimą vandenyje 4.4.3. Panaudoti parankines priemones ribojant ekologinės avarijos sklidimą sausumoje 4.4.4. Surinkti teršalus nuo vandens paviršiaus skimeriu ir kitomis techninėmis priemonėmis 4.4.5. Surinkti teršalus nuo žemės paviršiaus ir užterštą gruntą 4.5. Naudoti cheminių ir ekologinių avarijų likvidavimo įrangą Dekontaminavimo postas: minimalus reikalavimas įrangai, surinkimo vieta ir tvarka, darbas poste.
\nSandarinimo priemonės: mechaninės, pneumatinės, hidraulinės.
\nCheminių medžiagų, patekusių į aplinką atpažinimas ir ribinių dozių nustatymas.
\nMeteorologinio stebėjimo postas.
\nBoninių užtvarų statymas ir teršalų surinkimas skimerių ir rankinių priemonių pagalba.
\n4.5.1. Žinoti dekontaminavimo posto sandarą Išvardyta dekontaminavimo posto sandara, dekontaminavimo seka.
\nPaaiškinta darbo sprogioje aplinkoje tvarka.
\nAtlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
\n4.5.2. Surinkti dekontaminavimo postą ir vykdyti dekontaminavimą 4.5.3. Cheminių analizatorių pagalba nustatyti cheminių medžiagų koncentraciją ore 4.5.4. Parengti darbui ir dirbti su meteorologinių stebėjimų postu 4.5.5. Dirbti sprogioje aplinkoje 4.5.6. Žinoti boninių užtvarų ir skimerio naudojimo galimybes _________________ * Trečiojo profesinio išsilavinimo lygio profesinio rengimo standartus galite rasti VĮ Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ tinklalapyje adresu www.valstybes-zinios.lt.