{"html": "<div class=\"lf-doc\"><p class=\"lf-p\">siekti subalansuotos pirminės energijos tiekimo struktūros (padidinant gamtinių dujų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį), kad uždarius Ignalinos AE, CO2 išmetimai į aplinką neviršytų šalies įsipareigojimų pagal Kioto protokolą; energiją generuojančiuose šaltiniuose plėsti priemones, mažinančias sieros ir azoto oksidų išmetimus iki leistinų normų; plėsti aplinkosaugos audito sistemą; įrengti stacionarias išmetimų į aplinką stebėsenos priemones didžiosiose šiluminėse elektrinėse ir katilinėse; tobulinti mokesčių už taršą sistemą, dalį surinktų lėšų skiriant taršos mažinimo priemonėms įgyvendinti. · Rinkos liberalizavimas ir konkurencija, teisinė bei institucinė reforma: liberalizuoti elektros ir dujų sektorius atveriant rinką pagal ES direktyvų reikalavimus; tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius energetikos sektoriaus veiklą; mažinti Vyriausybės įtaką energetikos bendrovėms, pavesti jai spręsti tik strateginius energetikos planavimo, plėtros ir reguliavimo klausimus; užbaigti energetikos objektų privatizavimą, skatinti vietinius ir užsienio investuotojus dalyvauti modernizuojant ir pertvarkant energetikos objektus; elektros energijos perdavimo tinklo valdymas turi priklausyti valstybei; plėsti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos šalimis, sukuriant bendrą elektros energijos rinką, optimaliai išnaudojant bendrą Baltijos šalių elektros energetikos potencialą.</p>\n<p class=\"lf-p\">3.Transportas ir tranzitas Lietuvos ūkio plėtra, sėkmingas prekių ir paslaugų konkuravimas tarptautinėse rinkose, naujų darbo vietų kūrimas bei pajamos už tranzitinius krovinius labai priklauso nuo vykdomos transporto politikos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Prioritetas teikiamas rekonstravimui ir modernizavimui tų transporto infrastruktūros objektų, kurie sutampa su Europos Komisijos nustatytais svarbiausiais perspektyviniais Europos Sąjungos transporto tinklo komponentais. Visų pirma siekiama, kad Lietuva taptų realia tranzito valstybe, o tranzitui būtų sudarytos palankiausios sąlygos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Siekiant šių tikslų, parengtas pagrindinių transporto šakų plėtros programos (kelių priežiūros ir plėtros, Lietuvos geležinkelių infrastruktūros renovacijos ir plėtros, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pertvarkymo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tobulinimo, Vilniaus oro uosto plėtros) ir kt. Parengta Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategija. Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisynas (acquis communautaire). Iki 2004-01-01. bus pakeisti transporto šakų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, derinant juos su Europos Sąjungos teisynu.</p>\n<p class=\"lf-p\">Lietuvos transporto ir tranzito plėtotės strategijoje svarbiausi prioritetai skiriami: kelių, geležinkelių, Klaipėdos jūrų uosto ir oro uostų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti pagal TINA programą, siekiant, kad Lietuvai tapus ES nare svarbiausios Lietuvos transporto magistralės ir mazgai būtų pripažinti transeuropinio tinklo (TEN-tr.) dalimi (oficialiai įgytų tokį statusą);</p>\n<p class=\"lf-p\">Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus logistikos centrams įkurti ir juos įkomponuoti į Europos multimodalinių logistikos centrų tinklą; struktūrinėms reformoms įgyvendinti (užbaigti), atsižvelgiant į Europos šalių gerąją patirtį;</p>\n<p class=\"lf-p\">Lietuvos vežėjams integruoti į Europos Sąjungos transporto paslaugų rinką; transporto rūšių tarpusavio sąveikai gerinti (multimodalinių transporto procesų plėtrai), siekiant užtikrinti transporto paslaugų (keleiviams ir kroviniams gabenti) naują kokybę; tarptautinio bendradarbiavimo klausimams Baltijos jūros regione spręsti, siekiant ieškoti galimybių tranzito paslaugų plėtrai šiaurės-pietų ir vakarų-rytų kryptimi, ypatingą dėmesį skiriant pietinės Švedijos bei šiaurinės Vokietijos uostams; privataus ir visuomeninio kapitalo partnerystės (PPP) principams taikyti, finansuojant transporto infrastruktūros objektus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Rengiant konkrečias prioritetų įgyvendinimo priemones atsižvelgiama į mokslo ir praktikos aprobuotus transporto sistemos plėtros metodologinius principus:</p>\n<p class=\"lf-p\">Kompleksiškumas. Rengiant įvairias priemones, susijusias su transporto sistemos plėtojimu, reikia akiratyje turėti visas galimas jų realizavimo pasekmes (tarp jų ne tik technologinio, ekonominio, bet ir socialinio, ekologinio bei kitokio pobūdžio) tiek transporto sektoriui, tiek ir kitiems šalies ekonomikos sektoriams.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dinamiškumas. Šalies ekonomikos transformavimosi ir integravimosi į ES rinką sąlygomis, vykstant esminiams ekonomikos struktūriniams ir užsienio prekybos pokyčiams, būtina įvertinti laiko veiksnio įtaką, plėtojant transportą ir tranzitą (prognozuoti vežimo poreikio pokyčius, transporto objektų, darbo sąlygų ir režimų pasikeitimą, tranzito poreikius).</p>\n<p class=\"lf-p\">Efektyvumas. Bendras išteklių, kuriais disponuoja valstybė, kiekisyra ribotas, todėl parenkant ir vertinant transporto komercinės (operatyvinės) veiklos plėtros priemones (lyginant išlaidas ir rezultatus) kiekvienu konkrečiu atveju būtina garantuoti efektą ne mažesnį, negu tai galima pasiekti kitame šalies ūkio sektoriuje. Išimtį sudaro transporto infrastruktūros plėtros projektai, kurie turi apsimokėti visos šalies mastu.</p>\n<p class=\"lf-p\">Etapiškumas. Sudėtingų transporto sistemų plėtojimas turi diskretinį pobūdį. Dėl to, kad neįmanoma lygiagrečiai su vežimo poreikių didėjimu nuosekliai didinti infrastruktūros pajėgumo, kiekvienas naujas transporto infrastruktūros plėtros etapas turi garantuoti veiksmingą transporto sistemos funkcionavimą pakankamai ilgu laikotarpiu.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Žinių ekonomika ir elektroninis verslas Siekdama produktyvios žinių ekonomikos ir elektroninio verslo plėtros, valstybė turėtų: tobulinti žinių ekonomikos plėtrą skatinančią teisinę aplinką ir institucinę sąrangą; plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, diegiant naujausius pasaulio mokslo laimėjimus, kuriant ir plečiant virtualiuosius mokslo ir inovacijų centrus, dalyvauti kuriant Europos mokslinių tyrimų strategiją; remti mokslo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimo modelius; skatinti ITT paremtų modernių produktų ir paslaugų gamybą Lietuvos reikmėms ir eksportui; teikti išsamią informaciją apie investavimo į ITT sektorių Lietuvoje galimybes; skatinti atviro kodo programinės įrangos naudojimą; užtikrinti elektroninių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą; sudaryti sąlygas per viešuosius tinklus atlikti muitinės, mokesčių mokėjimo ir pajamų deklaravimo procedūras; kurti konkurencinę aplinką telekomunikacijų ir duomenų perdavimo srityje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Kaimo ir žemės ūkio plėtra · Kaimo plėtra: remti alternatyvią veiklą, skatinant netradicinių bei ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą, kaimo turizmą ir rekreaciją, buitinių, prekybos paslaugų ir tradicinių amatų plėtrą; skatinti žemės ūkio produkcijos gamybą ne maisto reikmėms, miško verslų plėtra; teikti investicinę paramą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, skatinti nedidelių pramonės įmonių ar didesnių įmonių padalinių steigimą kaimo vietovėse; intensyvinti tvenkinių žuvininkystę; skatinti užimtumo vietinę iniciatyvą; teikti padidintą investicinę paramą ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse; stiprinti kaimo teritorinę savivaldą; skatinti gamintojų grupių ir kooperatyvų kūrimasi ir plėtrą; įgyvendinti etnokultūrinių regionų kaimo atnaujinimo programas;</div>\n<p class=\"lf-p\">Lietuvai tapus ES nare, taikyti ES kaimo plėtros priemones, nustatytas Europos Tarybos reglamentuose, ir jas detalizuoti, rengiant programinius dokumentus struktūrinei paramai gauti. · Žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymas: iki įstojimo į ES mokėti tiesiogines išmokas bei kompensacijas. Lietuvai tapus ES nare, atsižvelgiant į derybų rezultatus, taikyti ES bendrus žemės ūkio plėtros principus. · Pertvarkymo ir modernizavimo skatinimas: skatinti investicijas į pirminę žemės ūkio gamybą ir perdirbimo pramonės pertvarkymą ir modernizavimą, paspartinti ūkių specializaciją; teikiant valstybės paramą, skatinti ekologiškos produkcijos gamybą, sudaryti palankias sąlygas ekologiškų produktų rinkai susidaryti. Tobulinti ekologinių ūkių sertifikavimo sistemą; diferencijuoti investicinę paramą, teikiant prioritetą jauniems ūkininkams, kooperatyvams, gamintojų grupėms; teikti investicinę paramą ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse; parengti finansines priemones kai kurioms netiesioginėms išlaidoms sumažinti; skatinti kooperaciją; ugdyti žemės ūkio subjektų verslumą ir gebėjimą adaptuotis prie rinkos pokyčių. · Rinkų plėtra ir konkurencingumo didinimas: tirti perspektyvių užsienio šalių rinkas, teikti informaciją apie užsienio rinkų specifiką; kurti lietuviškų produktų įvaizdį, prekybos infrastruktūros sistemą užsienyje; stiprinti privalomų maisto saugos, kokybės, ženklinimo reikalavimų kontrolę; eksportas skatinamas tik netiesioginėmis priemonėmis; taikyti specialias rinkos apsaugos priemones, nustatytas Protekcinių (apsaugos) priemonių, Kompensacinių muitų ir Antidempingo įstatymuose;</p>\n<p class=\"lf-p\">Lietuvai tapus ES nare, taikyti ES rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo priemonių sistemą. · Gamybinės infrastruktūros tobulinimas: numatyti įgyvendinti elektrifikavimo, kaimo kelių tiesimo ir rekonstravimo priemones. Sudaryti teisines, finansines ir organizacines prielaidas, kurios sukurtų darnią techninės priežiūros, transporto, išteklių tiekimo ir produkcijos realizavimo paslaugų sistemą. Įgyvendinti patikimą žemės ūkio technikos sertifikavimo sistemą; numatyti esminę melioracijos ir vandentvarkos ūkio pertvarką-melioracijos turto privatizavimą. · Finansų infrastruktūros tobulinimas: kurti ir plėsti palankią žemės ūkiui kreditavimo sistemą; plėtoti paskolų draudimo sistemą, pertvarkant Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklą pagal analogiškų ES institucijų veiklos principus; įgyvendinti licencijuotų sandėlių sistemą, formuojant rezervinius draudimo fondus ir taikant sandėliavimo liudijimus kaip vertybinius popierius finansų rinkoje; tobulinti nekilnojamojo turto, pasėlių, gyvulių ir transporto priemonių draudimo sistemą. Įgyvendinti investicinių projektų finansinės rizikos draudimo sistemą. · Mokslo, mokymo, konsultavimo ir informacijos paslaugų plėtra: sukurti bendrą žemės ūkio intelektinės plėtros sistemą, apimančią mokslo, studijų, profesinio tęstinio mokymo ir konsultavimo sritis; plėtoti mokslo tiriamuosius darbus; modernizuoti mokslo ir studijų institucijų bazę; sukurti ir plėtoti tęstinio mokymo sistemą; sukurti bendrą valstybinę žemės ūkio informacijos sistemą; plėtoti konsultavimo paslaugas. · Racionalus žemės naudojimas ir žemės rinkos formavimas: sutvarkyti žemės teisinius santykius, užbaigti nuosavybės teisės į žemę atkūrimo darbus; skatinti žemės rinkos plėtrą ir sklypų konsolidavimą; atlikti geodezijos ir kartografijos darbus, sukurti žemės informacinę sistemą; įgyvendinti teisinių, ekonominių, organizacinių ir administracinių priemonių kompleksą gerai žemės kultūrinei - techninei būklei palaikyti, žemės produktyvumui išsaugoti, melioracinių įrenginių būklei pagerinti. · Aplinkos apsauga, maisto kokybės ir saugos užtikrinimas: taikyti bendrąsias priemones (įgyvendinami ES teisės aktai, palaikoma, tobulinama ir stiprinama žaliavos ir maisto produktų atitikties įvertinimo infrastruktūra, užtikrinamas akredituotų laboratorijų tarptautinio lygio palaikymas), veterinarijos priemonės, fitosanitarijos priemonės, ekologiškos produkcijos gamyba.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">6.</span>Finansų politika · Fiskalinės politikos srityje būtina pagerinti institucines ilgalaikio taupymo sąlygas dėl investicijų vidaus finansavimo, pasiruošiant pensijų sistemos reformai; sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, toliau skatinti svarbius veiksnius, baigiant pradėtas mokesčių sistemos, biudžeto valdymo reformas; mažinti palūkanų normas, sudarant geresnes verslo sąlygas. · Ruošiantis panaudoti struktūrinių fondų paramą, būtina stiprinti administracinius gebėjimus visais valdymo lygiais. Rengiant programinius dokumentus bei administruojant struktūrinius fondus, glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisijos struktūromis ir šalių narių nacionalinio, regioninio bei vietinio lygmens institucijomis. · Mokesčių sistemos reforma. Valstybė, siekdama užsitikrinti reikiamą pajamų surinkimo lygį, privalo skirti pakankamai lėšų mokesčių administravimo veiksmingumui, investuodama į administruojančių institucijų informacines technologijas, kvalifikacijos kėlimą ir t.t., taip pat ugdyti mokesčių mokėtojų sąmoningumą. Pertvarkant mokesčių sistemą, būtina užtikrinti suderinamumą su tarptautine apmokestinimo praktika, ypač Europos Sąjungos reikalavimais, atsižvelgiant į derybinius įsipareigojimus. · Tęsiant biudžeto reformą, praplėsti strateginio planavimo principų taikymą savivaldybių biudžetų rengimo procedūroms. Keisti savivaldybių vykdomų funkcijų finansavimo schemą: lėšos valstybės funkcijoms, perduotoms savivaldybėms, įgyvendinti turi būti tvirtinamos ir skiriamos iš valstybės biudžeto kaip speciali dotacija. Visoms valstybės suteiktoms, perduodamoms funkcijoms parengti lėšų apskaičiavimo atitinkamai funkcijai atlikti metodiką, kuri bus bendra visoms savivaldybėms. · Gerinant valstybės skolos valdymą, būtina ilginti išleidžiamų skolinimosi priemonių trukmę, didinti Vyriausybės vertybinių popierių likvidumą antrinėje rinkoje. Tobulinant Vyriausybės vertybinių popierių platinimą, plačiau naudoti šiuolaikines technologijas; maksimaliai mažinti suteikiamų garantijų apimtis, garantijas teikti tik infrastruktūros bei valstybinės reikšmės projektams finansuoti. · Viena iš Vyriausybės programinių nuostatų yra tobulinti būsto kreditavimo sistemą. Būsto finansavimo reformos turėtų padėti pereiti nuo socialiai orientuotos būsto plėtros, centralizuoto ir subsidijuojamo būsto finansavimo prie komerciškai gyvybingos finansų sistemos, kuri būsto sektoriui leistų veikti rinkos principais. · Vykdant draudimo rinkos plėtros politiką, bus praplėstos draudimo įmonių galimybės, bus visiškai atsisakyta įstatinio kapitalo lėšų investicijų teisinio reglamentavimo bei panaikinti apribojimai jų investicinei veiklai. Numatyta įgyvendinti kokybiškai naują draudimo įmonių statistinę atskaitomybę, kuri būtų informatyvesnė, sudarytų prielaidas iš anksto numatyti galimas problemas draudimo įmonių veikloje, leistų susidaryti tikslesnį vaizdą apie draudimo įmonę bei visą Lietuvos draudimo rinką.</div>\n<p class=\"lf-p\">· Iki įstojimo į ES bus toliau tobulinama Lietuvos banko pinigų politikos priemonių teisinė ir techninė bazė, kad būtų suvienodintos ir sukurtos palankios sąlygos ateityje nesunkiai pereiti prie euro sistemoje taikomų pinigų politikos priemonių.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">7.</span>Regionų plėtra · Užtikrinti palankias sąlygas investicijoms į regiono ekonomiką.</div>\n<p class=\"lf-p\">Probleminių Lietuvos regionų, jų prioritetinių investavimo sričių ir priemonių nustatymas. Paramos šiems regionams sistemų sudarymas. Regionų investicinio patrauklumo ugdymas. Regionų pramonės įmonių bendradarbiavimo ir kooperacijos tinklų plėtra. Subalansuotos sveikatos priežiūros tinklo plėtros užtikrinimas šalies regionuose. · Plėtoti regionų techninę ir socialinę infrastruktūrą, remiantis subalansuotos raidos principais.</p>\n<p class=\"lf-p\">Lietuvos regioninės plėtros politikos principų, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir nacionalinę politiką, nustatymas; regionų plėtros modelių analizė ir pritaikymo tyrimas. Tiesioginės vietinės finansinės paramos verslui teikimas (lengvatinių paskolų, palūkanų, mokestinių paskolų dengimas). Netiesioginės vietinės finansinės paramos verslui teikimas (parama konferencijoms, mugėms, verslo misijoms organizuoti, verslo informacijos sklaidai). Smulkaus ir vidutinio verslo paramos infrastruktūros plėtojimas (verslo informaciniai centrai ir kt.). Darnios kokybės valdymo bei ekologiškai švarios gamybos diegimo regiono įmonėse programų parengimas. · Optimizuoti centrinių valstybės institucijų, atsakingų už regioninės plėtros politikos vykdymą, funkcijas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Įstatymų, reglamentuojančių tolygią regioninę plėtrą, tobulinimas. ES paramai administruoti reikalingų institucijų sukūrimas. Mokymo programos centrinio lygmens institucijų administraciniams gebėjimams ugdyti ES integracijos srityje (ES struktūrinių fondų administravimas, projektų valdymas ir kt.) parengimas. · Išplėsti ekonomikos plėtros valdymo (planavimo, įgyvendinimo, koordinavimo ir kontrolės) funkcijas apskričių administracijose ir savivaldybėse.</p>\n<p class=\"lf-p\">Savivaldybių ir apskričių strateginių planų parengimas. Teritorinės - administracinės reformos užbaigimas. · Didinti regionų žmogiškųjų išteklių kompetenciją.</p>\n<p class=\"lf-p\">Darbo išteklių rinkos tyrimų organizavimas. Verslo, žmogiškųjų išteklių plėtros projektai regionuose. Strateginių planų ir projektų rengimo bei įgyvendinimo mokymo programos savivaldybių ir apskričių darbuotojams. Ūkio subjektų konsultavimo ir mokymo programų parengimas ir įgyvendinimas. Tikslinės profesinio mokymo bei užimtumo didinimo programos. Regionų bendradarbiavimo projektai, įskaitant Baltijos jūros regioną. Institucijų bei žinybų tarpusavio bendradarbiavimo užtikrinimas. · Sukurti žinių visuomenę, plėtojant regiono informacinę infrastruktūrą.</p>\n<p class=\"lf-p\">Ekonomikos plėtros centrų: verslo inkubatorių, mokslo ir technologijų parkų, pramonės zonų, kūrimo skatinimas. Informacinės infrastruktūros plėtojimas regionuose. Mokslo ir mokymo įstaigų tinklo išplėtimas regionuose. Regioną charakterizuojančių rodiklių duomenų bazių kūrimas ir tobulinimas, universitetinių studijų regionuose skatinimas. Modernių informacinių technologijų naudojimo, gerinant verslo aplinką, programa.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">8.</span>Turizmas Turizmo plėtros tikslai bendroje šalies ūkio struktūroje turi įtakos ir glaudžiai siejasi su kitų ūkio šakų strategijomis, jose nustatytais veiksmais bei priemonėmis. Turizmo plėtra siejasi su aplinkos apsaugos, transporto, žemės ūkio, integracijos į ES, regionų, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Dalis turizmo plėtros funkcijų tiesiogiai ar netiesiogiai patenka į daugelio ministerijų, kitų institucijų kompetencijos sritį. Veiksminga turizmo plėtra galima tik esant subalansuotai visų lygių organizacinei struktūrai ir tvirtiems koordinavimo ryšiams. Plėtros priemonių vykdymas ir koordinavimas užtikrinamas remiantis Nacionaline turizmo plėtros programa. · Stiprinti šalies turizmo ir rekreacijos administravimą. Turizmo valdymo sistemos optimizavimas. Valstybės institucijų tarpusavio veiksmų koordinavimas bei jų veiksmų su savivaldos institucijomis bei asocijuotomis turizmo verslo struktūromis koordinavimas. Efektyvi Turizmo tarybos veikla. Turizmo ir kurortų komisijos Lietuvos Respublikos Seime įsteigimas. · Formuoti veiksmingą, turizmo plėtrą skatinančią teisinę ir ekonominę aplinką. Lengvatų ir kompensacijų, susijusių su veiklos apribojimais saugomose teritorijose ir kultūros paveldo objektuose, turizmo paslaugų teikėjams, mechanizmo sukūrimas. Turizmo infrastruktūros investicinių projektų, vykdomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, visų pirma dvarų sodybose bei etnografiniuose kaimuose, rėmimas. · Parengti kompleksines programas, turizmo planavimo dokumentus bei projektus. Nacionalinės turizmo plėtros programos rengimas, jos periodinis atnaujinimas ir įgyvendinimo stebėsena. Regionų ir savivaldybių turizmo plėtros programų, projektų rengimas ir įgyvendinimas. Gebėjimų parengti tarptautinius turizmo projektus stiprinimas. Pasirengimas panaudoti ES struktūrinius fondus turizmo plėtrai, visų pirma viešajai turizmo infrastruktūrai sukurti. · Aktyviai kurti Lietuvos, kaip patrauklios turizmo šalies, įvaizdį. Šalies ir jos tarptautinio turizmo įvaizdžio kūrimo sistemos parengimas ir adekvačių finansinių išteklių jai realizuoti skyrimas. Lietuvos turizmo informacijos centrų pagrindinėse turizmo rinkose: Vokietijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Rusijoje, Japonijoje, steigimas. Dalyvavimas tarptautinėse ir regioninėse turizmo mugėse. Informacinių technologijų pagrindu paremtos Nacionalinės turizmo informacinės sistemos sukūrimas ir palaikymas. Turizmo informacijos centrų visose šalies savivaldybėse steigimas, jų integravimas į bendrą turizmo informacinę sistemą. Dalyvavimas Pasaulio turizmo organizacijos, Europos turizmo komisijos, Baltijos turizmo komisijos darbe. Dalyvavimas tarptautiniuose turizmo plėtros projektuose.</div>\n<p class=\"lf-p\">· Išplėsti apgyvendinimo, turizmo paslaugų ir pramogų sektoriaus įvairovę turizmo centruose ir rekreacinėse vietovėse. Kempingų tinklo plėtra. Ekonominės klasės viešbučių tinklo plėtros skatinimas. Pramogų ir vandens parkų kūrimo skatinimas. Mažųjų prieplaukų tinklo plėtra. Dviračių takų sistemų plėtra kurortuose ir didžiuosiuose miestuose, nacionalinių dviračių trasų tinklo šalyje sukūrimas. Laisvalaikio ir pramogų centrų savivaldybių teritorijose investicinių projektų parengimas ir investuotojų paieška. Konferencijų turizmo centrų įkūrimas. Kurortinio turizmo atgaivinimas ir plėtojimas Birštono, Druskininkų, Palangos, Neringos kurortuose, Likėnuose ir kitose kurortinėse vietovėse. · Sukurti Lietuvos jūrinio ir vidaus vandenų turizmo infrastruktūrą. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kruizinių laivų prieplaukos statybos užbaigimas. Keleivinių keltų terminalo projektavimas ir statyba. Mažųjų uostų ir prieplaukų tinklo Kuršių mariose sukūrimas. Jūrinių jachtų uostų projektavimas ir statyba. Trumpųjų nuotolių laivybos maršrutų iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į kitus uostus plėtra. Nemuno vandens turizmo trasos sukūrimas. · Skatinti vidaus turizmo srautų didėjimą, tolygesnį jų regioninį pasiskirstymą šalies teritorijoje. Turizmo informacijos kelio ženklų sistemos sukūrimas bei įgyvendinimas. Pagrindinių magistralinių ir krašto kelių turizmo infrastruktūros projektų parengimas ir įgyvendinimas. ES reikalavimus piliečių judėjimui atitinkančių pasienio punktų veiklos užtikrinimas. Aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose turizmo projektuose (Via Hanzos, Gintaro, Valdovų kelio ir kt.) bei Europos kultūros kelių projektuose. · Užtikrinti visoje šalies teritorijoje viešosios rekreacinės infrastruktūros sukūrimą ir priežiūrą. Pakelės poilsio aikštelės su sanitarine higienine įranga, apžvalgos aikštelės, stovyklavietės, paplūdimiai ir maudyklės, kiekybiniu ir kokybiniu požiūriais tenkinančios vietos gyventojų ir turistų poreikius. · Pagerinti turizmo sektoriaus statistinę apskaitą, skatinti mokslinius tyrimus turizmo srityje. Statistiniai vidaus, išvykstamojo ir atvykstamojo turizmo tyrimai. „Turizmo lydinčiosios sąskaitos“, leidžiančios tiksliau įvertinti turizmo indėlį į valstybės ekonomiką, įdiegimas. Lietuvos rekreacinių išteklių duomenų banko sudarymas. Teritorinio planavimo ir mokslinio tyrimo darbai. Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų turizmo ir rekreacijos plėtros planavimas. · Tobulinti turizmo ir rekreacijos specialistų rengimą. Turizmo ir rekreacijos specialistų poreikio tyrimai. Įvairaus išsimokslinimo lygio turizmo ir rekreacijos verslo paslaugų specialistų rengimo sistemos sukūrimas. Apskričių, savivaldybių, mokymo įstaigų darbuotojų tęstinis mokymas ir kvalifikacijos kėlimas. Monografijų, vadovėlių, mokymo priemonių turizmo ir rekreacijos problematika leidyba, stažuočių rėmimas.</p></div>", "next": 0}