LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.15:2004 „HIDROTECHNIKOS STATINIŲ POVEIKIAI IR APKROVOS“ PATVIRTINIMO 2004 m. rugpjūčio 18 d. Nr. D1-438 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu, 1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.15:2004 „Hidrotechnikos statinių poveikiai ir apkrovos“ (pridedama). 2. Nustatau, kad šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kurių projektavimui statinio projektavimo sąlygų sąvadus gauti prašymai pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo. APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. D1-438 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.05.15:2004 Hidrotechnikos statinių poveikiai ir apkrovos I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis statybos techninis Reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų hidrotechnikos statinių (toliau – HTS) poveikius ir apkrovas. Reglamentas taip pat taikomas rekonstruojamiems ir kapitališkai remontuojamiems jūrų uostų statiniams, kurie, klasifikuojant statinius pagal jų naudojimo paskirtį, priskiriami prie transporto paskirties statinių (STR 1.01.09:2003 [7.4]), nors pagal kitus požymius jie priskiriami prie HTS. Naujai statomų ir vėliau rekonstruojamų, kapitališkai remontuojamų jūrų uostų statinių apkrovas ir poveikius nustato Susisiekimo ministerija. reglamente pateikiama: 1.1. vandens hidrostatinės apkrovos; 1.2. geofiltracijos poveikiai ir apkrovos; 1.3. ledo apkrovos ir poveikiai; 1.4. bangų apkrovos; 1.5. laivų (plūduriuojančių objektų) apkrovos; 1.6. kiti poveikiai ir apkrovos. Pastaba. Reglamente pateiktos 1.1-1.5 p. išvardytų apkrovų ir poveikių normatyvinės reikšmės. Skaičiuotinės reikšmės turi būti nustatytos normatyvines reikšmes dauginant iš dalinių poveikių patikimumo koeficientų , kuris nustatomas pagal hidrotechninių statinių projektavimą reglamentuojančius normatyvinius statybos techninius dokumentus. 2. Mechaninių vandens poveikių ir apkrovų ypatumai, pasireiškiantys projektuojant betonines, gelžbetonines, mūrines, medines, metalines bei kitas HTS konstrukcijas, išdėstyti atskiruose statybos techniniuose reglamentuose ir kituose nustatyta tvarka įteisintuose normatyviniuose dokumentuose. 3. Reglamento nuostatos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems HTS, kitų 2 punkte nurodytų konstrukcijų ir geotechninio projektavimo veikla. 4. Kol neįteisinti visi europinę (EN) ir pasaulinę (ISO) statybos normatyvinę sistemą sudarantys ir (arba) dar neparengti visi 2 punkte minėti dokumentai, projektuojant HTS gali būti vadovaujamasi atitinkamai suderintais atskirais normatyviniais dokumentais, garantuojančiais ne mažesnį patikimumą, negu reglamentuojamas STR 2.05.03:2003 [7.2] V skyriaus II skirsnyje ir atskiruose 2 punkte minimuose normatyviniuose dokumentuose. 5. Derinant skirtingų normatyvinių sistemų dokumentus, atliekama aptartoji patikimumo analizė, atsižvelgiant į šiuos pagrindinius veiksnius: 5.1. charakteristines reikšmes ir jų fraktilio lygį; 5.2. dalinius patikimumo koeficientus, įskaitant ir konversijos, darbo sąlygų ir kitus (jeigu jie yra) koeficientus; 5.3. įrąžų ir atsparumo deterministinių ir patikimumo laidavimo modelių paklaidas (atsitiktines ir sistemines); 5.4. konstrukcijų ir medžiagų kontrolei, bandymams ir tyrinėjimams taikomų metodikų ir įrangos paklaidas. 6. Reglamentas yra suderintas ir atitinka statinių konstrukcijų projektavimą reglamentuojančių Lietuvos standartais perimtų Europos standartų (Eurokodų) reikalavimus bei Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEC ir jos aiškinamųjų dokumentų nustatytus statinio esminius reikalavimus. II SKYRIUS. NUORODOS 7. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus: 7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3579); 7.2. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682); 7.3. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683); 7.4. statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611); 7.5. statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrinėjimai“ (Žin., 2004, Nr. 25-779); 7.6. Lietuvos standartą LST ISO 8930:2003 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“; 7.7. Lietuvos standartą LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“; 7.8. Lietuvos standartą LST L ENV 1992-1-1:2000 „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1 dalis. Bendrosios ir pastatų taisyklės“; 7.9. Lietuvos standartą LST L ENV 1992-1-2+AC:2000 „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1–2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“; 7.10. Lietuvos standartą LST L ENV 1992-1-3:2000 „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1–3 dalis. Bendrosios taisyklės. Surenkamieji gelžbetoniniai elementai ir konstrukcijos“; 7.11. Lietuvos standartą LST L ENV 1992-1-4:2000 „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1–4 dalis. Bendrosios taisyklės. Uždaros struktūros lengvųjų užpildų betonas“; 7.12. Lietuvos standartą LST L ENV 1992-1-5:2000 „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1–5 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijos su nesukibusia ir išorine iš anksto įtempta armatūra“; 7.13. Lietuvos standartą LST L ENV 1992-1-6:2001 „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1–6 dalis. Bendrosios taisyklės. Betoninės konstrukcijos“; 7.14. Lietuvos standartą LST L ENV 1992-2:2002 „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 2 dalis. Gelžbetoniniai tiltai“; 7.15. Lietuvos standartą LST L ENV 1992-3:2002 „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 3 dalis. Betoniniai pamatai“; 7.16. Lietuvos standartą LST L ENV 1992-4:2002 „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 4 dalis. Skysčių užtūrų ir talpyklų konstrukcijos“; 7.17. Lietuvos standartą LST L ENV 1997-1:2001 „Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 1 dalis. Bendrosios taisyklės“; 7.18. Lietuvos standartą LST L ENV 1997-2:2001 „Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 2 dalis. Laboratoriniai bandymai“; 7.19. Lietuvos standartą LST L ENV 1997-3:2001 „Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 3 dalis. Lauko bandymai“. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 8. Pagrindinės Reglamente vartojamos sąvokos atitinka pateiktas Statybos įstatyme [7.1]. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos: 8.1. akmenų paklodas – po bangolaužiais, molais ir pan. sudaroma akmenų prizmė konstrukcijai optimizuoti; 8.2. bangos – vandens objekte sklindantys vandens dalelių svyravimai. Hidrotechnikoje svarbiausios vėjinės bei laivybos kanaluose ir upėse susidarančios laivinės bangos; 8.3. bangos aukštis – aukščių skirtumas tarp bangos keteros ir bangos pado; 8.4. bangos elementai – pagrindiniai bangos parametrai: aukštis, ilgis ir periodas; kiti parametrai nurodyti atskirai; 8.5. bangos frontas – linija banguojančio paviršiaus plane, einanti bangos keteros viršūnėmis; 8.6. bangos greitis – bangos slinkimo greitis jos sklidimo kryptimi; 8.7. bangos gūbrys – bangos dalis, esanti virš bangos vidurinės linijos; 8.8. bangos ilgis – horizontalusis atstumas tarp dviejų gretimų bangų keterų; 8.9. bangos ketera – aukščiausiasis bangos gūbrio taškas; 8.10. bangos klonis – bangos dalis, esanti po bangos vidurine linija; 8.11. bangos padas – žemiausiasis bangos klonio taškas; 8.12. bangos periodas – laikotarpis, per kurį dvi gretimos bangų viršūnės praeina fiksuotąją vertikalę; 3.1 pav. Bangos profilis ir parametrai 8.13. bangos profilis – momentinė banguojančio paviršiaus linija vertikaliojoje plokštumoje, išvestoje bangos spindulio kryptimi; 8.14. bangos spindulys – linija, statmena bangos frontui nagrinėjamame taške; 8.15. bangos vidurinė linija – linija, kertanti bangos profilį taip, kad suminiai plotai virš jos ir po ja yra lygūs; 8.16. bangų apkrovos – dėl vandens bangavimo susidarę horizontalusis (išilginis ir skersinis) ir vertikalusis slėgiai, veikiantys HTS. Šių apkrovų pobūdis priklauso nuo bangavimo ypatybių, statinio profilio (vertikalusis, šlaitinis, kiaurinis), vandens gylio prie statinio; 8.17. bangų difrakcija – bangų sklidimo krypties kitimas ties kliūtimi (bangolaužiu, kranto iškyšuliu, molu ir pan.). Dėl to bangos, aplenkdamos kliūtis, prasiskverbia į įlankas, uostų akvatorijas; 8.18. bangų refrakcija – bangų sklidimo krypties kitimas, kai bangos iš giliavandenės zonos pereina į sekliavandenę zoną; 8.19. bangų zonos – jūros, vandens saugyklos pakrantės zonos su skirtingu vandens gyliu db, kuris lemia bangų specifiką: 1) giliavandenė zona, kurioje db > 0,5  ir kur dugnas neturi įtakos bangoms; 2) sekliavandenė zona, kurioje 0,5  ³ db ³ dcr,u ir kur dugnas turi nemažą įtaką bangoms; 3) mūšos zona, kurioje dcr >db ³ dcr ir kur įvyksta pirmoji (su dcr), tarpinė ir paskutinė (su dcr,u) goža; 4) priekrantės zona, kurioje db < dcr,u ir kur sugožusios bangos periodiškai užsirita ant kranto šlaito; čia  - vidutinis bangos ilgis; dcr ir dcr,u – atitinkamai pirmasis ir paskutinis kritiniai gožos gyliai; 8.20. bangų sistema – eilė nuoseklių tos pačios kilmės bangų; pagal ją nustatomi skaičiuotiniai sisteminių bangų parametrai; 8.21. bangų slėgis – hidrodinaminio slėgio, susidariusio dėl laisvojo vandens paviršiaus bangavimo, dalis. Ji yra lygi hidrodinaminių slėgių, kai yra bangos ir kai jų nėra, skirtumui; 8.22. bėgančiosios bangos – bangos, kurių matomoji forma slenka erdvėje; 8.23. difraguotos bangos – bangų difrakcijos lemtos bangos; 8.24.dūžtančiosios bangos – ypatinga bangų rūšis, susidaranti giliavandenėje ir sekliavandenėje zonose prie vertikalaus statinio, kai gylis iki dugno db ³ 1,5 h, o ties berma – dbr < 1,25 h; 8.25. epiūra – hidraulikoje, hidrotechnikoje debitų, slėgio aukščių, jų gradientų, slėgių kitimo ties nagrinėjamu kontūru ar linija grafikas; 8.26. goža – 1) lūžtančiųjų bangų eilė; 2) bangų lūžimas (gožimas) ant seklumos ar mūšos zonoje. Gali būti kelios, vis silpnėjančios, gožos; dažniausiai fiksuojama pirmoji ir paskutinė; 8.27. gožtančiosios bangos – bėgančiosios bangos, iš esmės keičiančios savo pobūdį dėl gožos; 8.28. grupinės bangos – bangos, kurių parametrus lemia įvairaus dydžio bangų sąveika; 8.29. inercinės bangos, siūba – bangos, kurios sklinda iš inercijos po to, kai baigiasi jas sukėlęs poveikis (pvz., ilgai pūtęs vėjas); pasižymi ilgu bangos periodu; 8.30. krenas – plūduriuojančio objekto plaukiojimo ašies pasvirimas vertikalės atžvilgiu, susidarantis dėl išorinių apkrovų ir (ar) poveikių; 8.31. laivinės bangos – plaukiančių laivų sukeltos bangos; labai reikšmingos neplačiose upėse, kanaluose; 8.32. ledų apkrovos – statinių apkrovos, kurias sukelia ledogrūda, ledokamša, temperatūrinio ledo plėtimosi poveikis; 8.33. metacentras – kreno padėtyje plūduriuojančio objekto plaukiojimo ašies ir vandens išspaudimo (Archimedo) jėgos vektoriaus susikirtimo taškas; 8.34. mūšos bangos – bangos, kurios egzistuoja mūšos zonoje; 8.35. nereguliariosios bangos – bangos, kurių elementai kaitaliojasi atsitiktiniu būdu; 8.36. plaukiojimo ašis – linija, einanti per plūduriuojančio objekto svorio ir vandentalpos centrus, esant normaliai objekto padėčiai; 8.37. plūdrumas – objekto geba plūduriuoti, t. y. laikytis skysčio paviršiuje; 8.38. reguliariosios bangos – bangos, kurių aukštis ir periodas nekinta vandens užimtos erdvės konkrečiame taške; 8.39. sisteminė banga – bangų, stebimų bangų sistemoje, apibendrinimas; pagal tai nustatomi skaičiuotiniai bangų parametrai – vidutiniai bei reikšmingųjų tikimybių, išreikštų procentais; 8.40. skaičiuotinė audra - audra, stebima vieną kartą per nustatytą metų eilę (25, 50, 100) su tokiu vėjo greičiu, kryptimi, įsibangavimo atstumu ir trukme, kuriems esant skaičiuotiniame taške susidaro bangos su didžiaisiais toje metų eilėje elementais; 8.41. skaičiuotinis vėjo greitis – vėjo greitis 10 m aukštyje virš vandens paviršiaus, reikalingas nustatant bangų elementus; 8.42. slėgio centras – hidrostatinio slėgio jėgos, veikiančios kokią nors figūrą, pridėties taškas; 8.43. slėgio aukščio kūnas – sąlyginis geometrinis kūnas, kurio pagrindą sudaro slegiamoji figūra, kraštines – hidrostatinio slėgio aukščio vektoriai, o viršų – vektorių viršūnėmis nubrėžtas paviršius. Tai palengvina slėgio jėgos P apskaičiavimą: ; čia  - slėgio aukščio kūno tūris, o  pridėties taškas esti ties slėgio aukščio kūno geometriniu centru; 8.44. stovinčiosios bangos – bangos, kurių matomoji forma erdvėje neslenka; susidaro giliavandenėje ir sekliavandenėje zonose, atsispindėjusios nuo stataus kranto ar statinio, kai gylis iki dugno db >1,5 h, o ties berma – dbr ³ 1,25 h; čia h – bangos aukštis; 8.45. stovingumas – plūduriuojančio objekto geba grįžti į pradinę padėtį iš kreno padėties; 8.46. vaterlinija – plūduriuojančio objekto išorinio paviršiaus lietimosi su vandens paviršiumi linija; 8.47. vėjinės gravitacinės bangos – vėjo sukeltos bangos, kurioms susidarant pagrindinis vaidmuo tenka svorio jėgai; hidrotechnikoje svarbiausia bangų rūšis. IV SKYRIUS. ŽYMENYS 9. Pagrindinių Reglamente vartojamų žymenų sąrašai pateikti [7.3, 7.6, 7.7]. Kiti svarbūs vartojami žymenys: 9.1.  – bangos sklidimo greitis; žymenys  ir  aptarti toliau; 9.2.  – hiperbolinis kosinusas su argumentu x; ; 9.3.  – hiperbolinis kotangentas su argumentu x; 9.4.  – vandens gylis iki dugno esant skaičiuotiniam vandens lygiui; 9.5.  – kritinis vandens gylis, kai bangos gožta pirmąjį kartą; 9.6.  – kritinis vandens gylis, kai bangos gožta paskutinį kartą; 9.7.  – 10 % tikimybės grunto dalelių skersmuo; 9.8.  – 1) skersmuo; 2) laivo (plūduriuojančio objekto) vandentalpa; 9.9. – gravitacinis pagreitis; m/s2; 9.10.  – laivo atsirėmimo priplaukiant krantinę kinetinė energija; 9.11. F – 1) laivo atsirėmimo priplaukiant krantinę jėga; 2) ledo poveikio jėga; 9.12.  – slėgio aukštis;  žymenys  ir  aptarti toliau; 9.13.  – geofiltracijos slėgio aukštis:  H žr. 9.16 p.;              9.14.  – bangos aukštis:  tikimybės sisteminės bangos;  – vidutinis; 9.15. – bangos statumas; 9.16. – patvankos aukštis; 9.17.  – dugno nuolydis; 9.18.  – geofiltracijos slėgio aukščio gradientas; 9.19.  – bangų skaičius; ; 9.20.  – vandens skvarbos (filtracijos) koeficientas; 9.21.  – slėgis; 9.22. P – hidrostatinio slėgio jėga bendruoju atveju; 9.23. P – bangų linijinė apkrova į vertikaliojo profilio statinius; 9.24.  – 1) linijinė apkrova bendruoju atveju; 2) linijinis debitas; 9.25.  – 1) bangų poveikio statiniui, kliūčiai jėga; 2) debitas; 9.26. R – stipris: 1) Rc – gniuždymo; 2) Rt – lenkimo; 3) Rb – glemžimo; 9.27. S – 1) ledo druskingumas; 2) švartavimo(si) jėgos; 9.28.  – hiperbolinis sinusas su argumentu x; ; 9.29. T – bangos periodas; % tikimybės sisteminės bangos; – vidutinis; 9.30. t – plaukiančio (plūduriuojančio) objekto grimzlės dydis; 9.31. U – priešslėgio jėga: ;  – vandens išspaudimo (Archimedo) jėga;  – geofiltracijos slėgio jėga; 9.32.  – 1) vidutinis tėkmės greitis; 2) ledo lauko judėjimo greitis; 9.33.  – vėjo greitis; 9.34. – vėjo poveikio plūduriuojančiam objektui jėga; 9.35.  – kampas tarp bangos fronto ir statinio; 9.36.  – kampas tarp vandens saugyklos ašies ir vėjo krypties; 9.37. – ledo valkšnumo koeficientas; 9.38.  – bangos keteros iškilimo aukščiau skaičiuotinio vandens lygio dydis; 9.39.  – bangos pado nusileidimo žemiau skaičiuotinio vandens gylio dydis; 9.40.  – bangos ilgis;  % tikimybės sisteminės bangos;  – vidutinis; 9.41.  – bangos gulstumas; 9.42.  – vandens tankis; švaraus gėlo vandens kg/m3; 9.43.  – šlaito (dugno) paviršiaus kampas su horizontale; 9.44. – apskritiminis bangos dažnis; . V Skyrius. VANDENS HIDROSTATINĖS APKROVOS I skirsnis. VANDENS HIDROSTATINIŲ POVEIKIŲ reprezentacija 10. Hidrostatinis poveikis HTS ar jų elementams pasireiškia hidrostatiniu slėgiu. Bet kuriame povandeniniame taške absoliutus hidrostatinis slėgis , Pa, yra apskaičiuojamas pagal formulę ,(5.1) čia: – išorinis slėgis į vandens paviršių, Pa; vandens tankis, kg/m3; g – gravitacijos pagreitis, m/s2; d – nagrinėjamo taško gylis, m. 11. HTS dažniausiai veikia esant natūralioms sąlygoms, todėl skaičiuojant apkrovas į HTS išorinis slėgis  jų aplinkoje dažnai yra lygus atmosferos slėgiui . Dėl to paprastai, taip pat ir šiame Reglamente, į jį neatsižvelgiama, t. y. hidrostatinis slėgis reprezentuojamas manometriniu slėgiu pman, Pa, pagal formulę (5.2)   11.1. hidrotechninėje praktikoje švaraus gėlo vandens tankis 1000 kg/m3. Kai vandenyje gausu skendinčių nešmenų, vandens tankį tikslinga 5-10 % padidinti; 11.2. nagrinėjamo taško gylis  dažniausiai nustatomas nuo tam tikro būdingo ramaus vandens lygio, kai nėra ypatingų reiškinių – tėkmės, bangų, ižo, sniego, ledo ar kt. Jei yra ypatingų reiškinių, jų poveikiui nustatyti taikomi skaičiavimai, aptarti Reglamento VII-XI skyriuose. 12. Remiantis slėgio aukščio sąvoka ir išraiška (žr. 10 p.) iš (5.2) formulės gaunama, kad šiuo atveju hidrostatinis slėgio aukštis . (5.3) Šis tiesioginis hidrostatikos ir geometrijos ryšys labai palengvina hidrostatinių poveikių grafinę interpretaciją (žr. 5.1 - 5.4 pav.), skaičiavimus, saugo nuo atsitiktinių klaidų. 13. Atliekant poveikių ir apkrovų skaičiavimus gali būti panaudotas ir hidrodinaminis (pitometrinis) slėgio aukštis , m, kuriuo įvertinamas ir tėkmės greitis pagal formulę                           ,               (5.4) čia: greitinis slėgio aukštis, m;  – Koriolio koeficientas: ;  vidutinis tėkmės greitis, m/s. 14. Vandens poveikiai priskiriami prie nuolatinių ir (arba) kintamųjų poveikių, atsižvelgiant į jų dydžio kitimą laike [7.2, 12 p.]. II SKIRSNIS. Hidrostatinio slėgio į plokščiuosius paviršius apkrovos 15. Hidrostatinis slėgis pagal (5.2) formulę kinta tolygiai nuo = 0 slegiamo paviršiaus viršutiniame taške, kuriame d = 0, iki slegiamo paviršiaus giliausiame taške, kuriame d = . Analogiškai, remiantis (5.3) išraiška, kinta hidrostatinis slėgio aukštis h nuo 0 iki (žr. 5.1-5.4 pav.). 16. Hidrostatinis poveikis HTS ar jų elementams gali būti išreikštas: 16.1. sutelktine slėgio jėga P, N; 16.2. linijine slėgio apkrova q, N/m. 17. Hidrostatinio slėgio į plokščiąjį paviršių jėgos P, N, skaičiavimai: 17.1. jėgos P, N, skaičiavimas bendruoju metodu: 17.1.1. jėgos dydis (žr. 5.1 pav., a, b) ,(5.5) čia vandens gylis ties plokščiosios figūros ploto geometriniu centru , (5.6) čia: plokščiosios figūros geometrinio centro aplikatė;  plokščiojo paviršiaus kampas su horizontale;  plokščiosios figūros plotas, m2; plokščiosios figūros slėgio aukščio kūno tūris, m3, ; (5.7) 5.1 pav. Hidrostatinio slėgio į plokščiuosius paviršius ir slėgio jėgų skaičiavimo schemos: a-b skaičiuojant bendruoju metodu; c-d skaičiuojant projekcijų metodu 17.1.2. jėgos veikimo kryptis – statmena plokščiajam paviršiui ir į jį nukreipta; 17.1.3. jėgos , N, pridėties taškas figūroje – slėgio centras C' – yra gylyje , (5.8) čia  – plokščiosios figūros inercijos momentas atžvilgiu ašies, lygiagrečios y ašiai ir einančios per geometrinį centrą, m4. Hidrotechnikoje dažnai pasitaikančios plokščiosios stačiakampės, simetrinės y ir z koordinačių ašims, figūros (žr. 5.1 pav.) inercijos momentas atžvilgiu ašies, lygiagrečios y ašiai ir einančios per figūros svorio centrą, yra lygus ,  (5.9) čia: ly – figūros matmuo y ašies kryptimi (figūros plotis), m;  – figūros ilgis; kai plokštuma vertikali – figūros matmuo z ašies kryptimi (aukštis), m. Nagrinėjamu atveju (žr. 5.1 pav., a, b). Slėgio centro aplikatė  kryptimi apskaičiuojama pagal formulę , (5.10) čia plokščiojo paviršiaus kampas su horizontale. Pastabos: 1. (5.8) formulės antrasis narys dar vadinamas ekscentricitetu e. Nagrinėjamuatveju .(5.11) 2. Vertikaliosioms figūroms, kai 90o, . 3. Horizontaliųjų figūrų plokštumų slėgio centras sutampa su svorio centru, t. y. . 4. Kitokių formų geometrinių figūrų svorio, jėgų pridėties taškų ir inercijos momentų / ekscentricitetų skaičiavimo formulės yra pateiktos specialiojoje literatūroje. 5. Išreiškiant jėgą , jos pridėties taškas yra ties  tūrio geometriniu centru; 17.2. jėgos P, N, skaičiavimas projekcijų metodu: 17.2.1. jėgos dydis: , (5.12) čia: ir  – atitinkamai jėgos P projekcijos x ir z ašių kryptimis (žr. 5.1 pav., c, d); apskaičiuojamos taikant (5.5)–(5.9) formules, bet keičiant jose A į: ;(5.13) ;(5.14) 17.2.2. jėgos P kryptis – statmena plokštumai ir nukreipta į ją. Kontrolei: ;(5.15) ;(5.16) 17.2.3. jėgos P pridėties taškas figūroje sutampa su jėgos  ir (ar) jėgos  pridėties tašku ; (5.17) , (5.18) čia: ir atitinkamai plokščiosios figūros ploto projekcijos x ir z ašių kryptimis; ; (5.19) ,(5.20) ir plokščiosios figūros slėgio aukščio kūno tūrio projekcijos x ir z ašių kryptimis: ;(5.21) .(5.22) Pastaba. Jėgų projekcijų  ir  pridėties taškai nustatomi taip pat, kaip ir 17.1 p. 18. Hidrostatinio slėgio linijinių apkrovų į plokščiąjį paviršių q, N/m, skaičiavimai: 18.1. linijinė apkrova į horizontaliąją b, m, pločio juostą , N/m, apskaičiuojama pagal formulę ,(5.23) čia vandens gylis ties juostos viduriu; , (žr. 5.2 pav.); 18.2. linijinė apkrova į vertikaliąją arba pasvirąją b, m, pločio juostą , (5.24) čia vandens gylis ties juosta; , todėl bendruoju atveju epiūra yra arba trikampė (žr. 5.2 pav.,b), arba trapecinė (žr. 5.2 pav., c). 5.2 pav. Hidrostatinio slėgio į plokščiuosius paviršius linijinių apkrovų skaičiavimo schemos III SKIRSNIS. Hidrostatinio slėgio į KREIVUOSIUS paviršius apkrovos 19. Hidrostatinio slėgio į kreivuosius paviršius jėgos skaičiavimai: 19.1. hidrostatinio slėgio į kreivuosius paviršius jėga P, N, apskaičiuojama projekcijų metodu (žr. 17.2 p.); 19.2. kreivųjų paviršių atveju sudėtinga apskaičiuoti vertikaliąją P jėgos dedamąją . Paprastesnių cilindrinių paviršių atveju pagal (5.18) formulę šios jėgos dedamosios dydis ,(5.25) čia:  – slėgio aukščio kūno yz plokštumoje plotas, m2; ly – slėgio aukščio kūno ilgis y ašies kryptimi, m. 5.3 pav. parodytų kreivųjų paviršių išraiškos tokios: 19.2.1. neapsemto segmento (žr. 5.3 pav., a) ;(5.26) 19.2.2. apsemto segmento (žr. 5.3 pav., b) ;(5.27) 19.2.3. pusapskritimio (cilindrinio uždorio) (žr. 5.3 pav., c) ; (5.28) 19.3. dedamosios Pz pridėties taškai (veikimo linijos) nustatomos specialiaisiais skaičiavimais; 19.4. jėgos P pridėties taškas kreivajame paviršiuje randamas pagal dedamųjų Px ir Pz susikirtimo tašką (žr. 5.3 pav.), dažniausiai grafiniu būdu. 5.3 pav. Hidrostatinio slėgio į apskritiminius paviršius ir slėgio jėgų skaičiavimo schemos: a) į neapsemtą segmentą; b) į apsemtą segmentą; c) į pusapskritimį (cilindrinį uždorį) 20. Hidrostatinio slėgio linijinės apkrovos į kreivąjį paviršių skaičiavimai: 20.1. linijinė apkrova į horizontaliąją b, m, pločio juostą , N, kai juosta yra neplati, pvz., kai  (žr. 5.3 pav.), gali būti apskaičiuojama pagal 18.1 p. nurodymus; kai > 0,2 r, reikia papildomos analizės; 20.2. linijinės apkrovos į kreivojo paviršiaus vertikaliąją b, m, pločio juostą intensyvumas gali būti apskaičiuojamas pagal 18.2 p. nurodymus, tačiau  veikimo kryptys turi būti sutapdintos su normale kreivajam paviršiui (spindulių r kryptimis 5.3 pav.). IV SKIRSNIS. Hidrostatinio slėgio į sudėtingų formų paviršius apkrovos 21. Hidrostatinio slėgio jėgos į sudėtingų formų paviršius (žr. 5.4 pav.) surandamos jėgų projekcijų metodu: 21.1. horizontaliosios hidrostatinio slėgio jėgų dedamosios, jų pridėties taškai ir kryptys surandamos arba analitiškai, arba grafoanalitiškai pagal 17 p. nurodymus. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais (pvz., 5.4 pav., c), kai vanduo yra abiejose nagrinėjamo paviršiaus pusėse, horizontaliąsias jėgas tikslingiau skaidyti į kelias smulkesnes (suskirstant epiūras į taisyklingas geometrines figūras), o jų reikšmes ir pridėties taškus skaičiuoti / nustatyti grafoanalitiniu būdu; 21.2. vertikaliosios hidrostatinio slėgio jėgų dedamosios, jų skaičius ir pridėties taškai nustatomi grafoanalitiniu būdu; jėgų skaičius priklauso nuo taisyklingų geometrinių figūrų, į kurias suskirstoma slėgio kūno plokštuma, skaičiaus; jėgų pridėties taškai sutapdinami su tų figūrų svorio centrais, o kryptis sutampa su hidrostatinio slėgio kryptimi. 5.4 pav. Hidrostatinio slėgio į sudėtingų formų paviršius ir slėgio jėgų skaičiavimo schemos: a) į apsemtą segmentą ABO; b) į neapsemtą segmentą ABO; c) į segmentą ABO, kai vanduo yra iš abiejų pusių Pastaba. Ženklu × pažymėti slėgio epiūrų ir slėgio aukščių kūnų geometriniai centrai. 22. Kai vanduo sudėtingos formos paviršių ABO slegia iš vienos pusės (žr. 5.4 pav., a, b), slėgio jėgos horizontaliosios dedamosios reikšmę , N, taikant grafoanalitinį sprendimo būdą, reikia apskaičiuoti pagal formulę .(5.29) Jėgos  pridėties taškas, m, šiuo atveju yra gylyje .(5.30) Jėga nukreipta į slegiamą paviršių ABO. Pastaba. Jeigu būtų numatyta nagrinėti paviršiaus ABO fragmentus AB ir BO, tada reikėtų atskirai skaičiuoti jėgas ir . 23. Kai vanduo sudėtingos formos paviršių slegia iš abiejų pusių (žr. 5.4 pav., c), slėgio jėgos horizontaliąją dedamąją tikslinga skaidyti į dvi jėgas, kurių epiūras sudaro dvi taisyklingos geometrinės figūros. Jėgas ir , N, reikia apskaičiuoti pagal formules: ;(5.31) .(5.32) Jėgų  ir  pridėties taškai atitinkamai yra tokiuose gyliuose: ;(5.33) .(5.34) Jėgos  ir  nukreiptos į slegiamą paviršių. 24. Kai vanduo sudėtingos formos paviršių ABO slegia iš vienos pusės, kaip apsemtą segmentą (žr. 5.4 pav., a), slėgio jėgos vertikaliąją dedamąją tikslinga skaidyti į tris jėgas, kurių epiūras sudaro trys taisyklingos figūros. Jėgas , ir , N, reikia apskaičiuoti pagal formules:  ;(5.35) ;(5.36) .(5.37) Jėgų , ir  pridėties taškų abscisės atitinkamai yra lygios: ; (5.38) ; (5.39) .(5.40) Jėgos, ir  nukreiptos vertikaliai žemyn. 25. Kai vanduo sudėtingos formos paviršių ABO slegia iš vienos pusės, kaip neapsemtą segmentą (žr. 5.4 pav., b), slėgio jėgos vertikaliąją dedamąją taip pat tikslinga dalyti į tris jėgas, o jų reikšmes , ir , N, reikia atitinkamai apskaičiuoti pagal (5.35), (5.36) ir (5.37) formules, bet su neigiamais ženklais. Jėgų , ir  pridėties taškų abscises atitinkamai reikia apskaičiuoti pagal (5.38), (5.39) ir (5.40) formules. Jėgos , ir  nukreiptos vertikaliai aukštyn. 26. Kai vanduo sudėtingos formos paviršių ABO slegia iš abiejų pusių (žr. 5.4 pav., c), slėgio jėgos vertikaliąją dedamąją tikslinga skaidyti į dvi jėgas , , o jų reikšmes, N, reikia apskaičiuoti pagal (5.35) ir (5.36) formules. Jėgų ,  pridėties taškų abscises atitinkamai reikia apskaičiuoti pagal (5.38) ir (5.39) formules. Jėgos , nukreiptos vertikaliai žemyn. 27. Nagrinėjamojo atvejo linijinės apkrovos , N/m, galėtų būti išreikštos pagal 18 ir 19 p. nurodymus. V SKIRSNIS. Objektų plūdrumas ir stovingumas 28. Objektas yra plūdrus, kai jo svoris G mažesnis už jo vandens išspaudimo jėgą , lygią išspausto vandens svoriui (=). Skysčio paviršiuje plūduriuojantis objektas bus stovingas (stabilus), kai jo: 28.1. svorio centras C yra žemiau už vandentalpos centrą C'; 28.2. svorio centras C yra aukščiau už vandentalpos centrą C', bet žemiau už metacentrą M per metacentro aukštį , m, kuris apskaičiuojamas pagal formulę , (5.41) čia – metacentro spindulys, m, kurio išraiška tokia: , (5.42) čia: Io – vaterlinijos plokštumos inercijos momentas jos išilginės ašies atžvilgiu, m4;  – objekto vandentalpa, m3; e – ekscentricitetas (atstumas nuo taško C iki C'), m. Šis dydis laivams dažnai būna pastovus, pvz., e = 0,5 m. Pastabos: 1. C, C', M taškai, , rm ir e atstumai parodyti 5.5 pav., a ir b. 2. Objekto stovingumas nagrinėjamuoju atveju praktiškai įvertinamas taip: - jei > 0 arba  > e, objektas stovingas; - jei < 0 arba  < e, objektas nestovingas. 3. Tiek hm, tiek  reikšmės priklauso nuo laivo kreno kampo , bet jei  > 15o, hm ir  reikšmės laikomos pastoviosiomis. 5.5 pav. Objektų plūduriavimo, jų plūdrumo ir stovingumo sąvokų grafinė interpretacija: a) objektas stovingas; b) objektas nestovingas. Schemoje: M – metacentras – plaukiojimo ašies (A-A) ir išspaudimo jėgos (PV) vektoriaus susikirtimo taškas; C – objekto svorio centras; C' – vandentalpos centras, kai objektas nepasviręs; C'1 – vandentalpos centras, kai objektas pasviręs; G – objekto svoris;  – metacentro aukštis;  – metacentro spindulys;  – ekscentricitetas; – kreno kampas VI skyrius. GEOFILTRACIJOS POVEIKIAI IR APKROVOS I SKIRSNIS. GEOFILTRACIJOS POVEIKIŲ REPREZENTACIJA 29. Geofiltracija – patvenkto požeminio vandens tekėjimas, skverbimasis per gruntinį HTS, po juo (pagrindo gruntu) bei aplink jį (šonų gruntu), taip pat filtracija per betoną, dažniausiai laminarinė, apibūdinama Darsi dėsniu. , m/s; m/d,(6.1) čia vs, ks ir is – atitinkamai geofiltracijos greitis, m/s; m/d, vandens skvarbos (filtracijos) koeficientas, m/s; m/d, ir geofiltracijos slėgio aukščio gradientas (žr. 30.2 p.). Pastaba. Dimensija m/d yra parankesnė, išvengiama labai mažų skaitinių reikšmių. Be to, geofiltracija gali būti: 29.1. slėginė ir neslėginė (su laisvuoju – depresijos – paviršiumi); 29.2. nusistovėjusioji (nuostovioji) ir nenusistovėjusioji (nenuostovioji), kintanti laike; 29.3. erdvinė (trimatė) ir plokštuminė (dvimatė); pastaroji dar būna: dvimatė vertikaliojoje plokštumoje (profilinė) ir dvimatė horizontaliojoje plokštumoje – plane (planinė). Pastabos: 1. Reglamente daugiausia aptarta slėginė nusistovėjusioji profilinė geofiltracija, vykstanti neuoliniame grunte po praktiškai nelaidžiu vandeniui betoninių HTS požeminiu kontūru. 2. Kiti labai įvairūs geofiltracijos HTS ir jų aplinkoje atvejai nagrinėjami atskiruose HTS bei geotechnikos normatyviniuose dokumentuose (žr. 2 p.). 30. Geofiltracija apibūdinama tokiais parametrais: 30.1. geofiltracijos slėgio aukščiais hs, m; 30.2. geofiltracijos slėgio aukščio gradientais , (6.2) čia dhs – elementarus hs pokytis elementarioje tėkmės linijos atkarpoje dss; 30.3. geofiltracijos debitais Qs, m3/s; m3/d. Pastabos: 1. Kiekvienas iš 30.1-30.3 p. nurodytų parametrų lemia atitinkamus poveikius bei apkrovas į HTS, jų pagrindo bei šonų gruntus, žr. 31-35 p. 2. Pagal [7.2], geofiltracijos poveikiai ir apkrovos į HTS, kaip susiję su vandeniu, gali būti ir nuolatiniai, ir (arba) kintamieji, o pagal pobūdį – statiniai ir dinaminiai. 3. Skaičiuojant HTS veikiančias geofiltracijos apkrovas ir poveikius, skaičiavimų schemos sudaromos tariant, kad tai yra nuolatinės statinės apkrovos. Realus jų kitimas įvertinamas sudarant skaičiavimų schemas su keliais būdingiausiais vandens lygių aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose – taip pat ir su būdingiausiųjų patvankos aukščių H reikšmių – deriniais. Pagrindinis derinys – su normalios patvankos lygiu aukštutiniame bjefe ir žemiausiuoju vandens lygiu žemutiniame bjefe. II SKIRSNIS. GEOFILTRACIJOS PARAMETRŲ IR APKROVŲ SKAIČIAVIMAS 31. Geofiltracijos slėgio aukštis: 31.1. geofiltracijos slėgio aukštis hs, m, išreiškiamas pjezometriniu slėgio aukščiu, nes suminio (hidrodinaminio, pitometrinio) slėgio aukščio išraiškoje  greitinio slėgio dedamoji  kadangi geofiltracijoje  m/s; 31.2. konkreti hs reikšmė gali būti intervale ; čia H – patvankos aukštis (žr. 6.1 ir 6.2 pav.); pastarajame aktuali  reikšmė; 31.3. projektuojamo HTS geofiltracijos slėgio aukščio hs reikšmių nustatymas yra labai atsakingas ir sudėtingas uždavinys, nes jis priklauso nuo pagrindo grunto, antifiltracinių priemonių, drenažo bei paties statinio konfigūracijų ir jų laidumų vandeniui (filtracijos koeficientų), kurie dažnai yra gana apytiksliai. Naudojami analitiniai (įvairaus pagrįstumo ir tikslumo), eksperimentiniai (fizinių, matematinių analogijų modelių ir pan.) bei mišrūs skaičiavimų metodai ir būdai. Universaliausias metodas yra skaitmeninis geofiltracijos modeliavimas panaudojant aprobuotas kompiuterių programas. Net ir tokiu atveju hs reikšmių paklaida gali siekti ± 10 %, todėl į tai turi būti atsižvelgta atliekant tolesnius skaičiavimus. Pastabos: 1. Mažiausias hs skaičiavimų mastas – nustatyti hs reikšmes ties HTS požeminio kontūro nelaidžiąja dalimi. 2. Išsamiai hs reikšmių analizei geofiltracijos tėkmės zonos brėžinyje tikslinga sudaryti geohidrodinaminį tinklą. Jis susideda iš hs reikšmių izolinijų (pvz., su fiksuotomis hs reikšmėmis:  turint omenyje, kad įtekėjimo kontūre o ištekėjimo kontūre ), ir joms statmenų tėkmės linijų; 31.4. geofiltracijos slėgio aukštis hs, m, bet kuriame geofiltracinės tėkmės zonos taške lemia geofiltracijos slėgį ps, Pa, nes pagal analogiją su (5.2) formule ,(6.3) čia: r – vandens tankis, kg/m3; g – gravitacinis pagreitis, m/s2. Todėl ties nagrinėjamu HTS kontūru susidaro geofiltracijos slėgio jėga Ps, N, kuri apskaičiuojama panaudojant hidrostatikos (žr. V skyrių) principus; 31.4.1. jei kontūras tiesus ir jo ilgis yra ls, m, tai ,(6.4) čia:  ir  - atitinkamai vidutinės ps ir  reikšmės kontūro atkarpoje ls; – geofiltracijos slėgio aukščio epiūros plotas, m2; b – kontūro sekcijos plotis, m. Apskaičiuotos jėgos Ps pridėties taškas yra ploto  geometriniame centre, o jos kryptis statmena nagrinėjamam paviršiui. Pastaba. epiūra, braižoma statinio brėžinio masteliu, rodo  kitimo pobūdį ir sudaro galimybę išvengti atsitiktinių klaidų; 31.4.2. jei kontūras yra kreivinis, skaičiuojama vadovaujantis V skyriaus nurodymais; 31.5. jėga Ps dažniausiai skaičiuojama kartu su vandens išspaudimo (Archimedo) jėga PA, kurių suma sudaro bendrą hidrostatinio slėgio jėgą P, N, ties nagrinėjamuoju kontūru, t. y. .(6.5) Tokiu atveju (6.4) formulėje imamas viso slėgio aukščio vidurkis ir visas hII epiūros AII plotas (žr. 6.1 pav., Ph epiūrą ); 31.6. pabrėžiant ypatingą P jėgos, veikiančios į HTS padą ir mažinančios statinio stabilumą, svarbą, išskiriama priešslėgio jėga U, N, išreiškiama pagal analogiją su (6.5) formule kaip , (6.6) čia: Us ir UA – atitinkamai priešslėgio jėgos geofiltracijos ir išspaudimo (Archimedo) jėgų dedamosios. Pastaba. Iš (6.6) formulės akivaizdžiai matyti, kad yra aktualu pagal galimybes mažinti jėgos Us reikšmę. Pagal (6.4) formulę gaunama, kad ;(6.7) . (6.8) Us ir UA žr. 6.1 ir 6.2 pav.: 6.1 pav. , o ; 6.2 pav.; ; 31.7. HTS pjūviuose aukščiau žemutinio bjefo vandens lygio linijos veikia tik priešslėgio jėgos geofiltracijos dedamoji Us (žr. 6.1 ir 6.2 pav., filtracijos per betoną Us,n vektorius). 6.1 pav. Geofiltracijos po atskira betonine užtvanka su pasviru slenksčio padu slėgio aukščių ( ir ), priešslėgio aukščių () epiūrų, jų plotų bei jėgų schemos: (1)-1 ir 7-(7) – pradinis ir galutinis geofiltracijos kontūrai; 1234567 – užtvankos požeminio kontūro nelaidžioji dalis; a. s. – antifiltracinė (įlaidinė) sienelė 6.2 pav. Geofiltracijos po gelžbetonine atramine siena su horizontaliu padu derinyje su gruntiniu masyvu slėgio aukščių (ir ), priešslėgio aukščių () epiūrų, jų plotų bei jėgų schemos: (1)1 – pradinis geofiltracijos kontūras; 12345 – atraminės sienos požeminio kontūro nelaidžioji dalis; d.k. – depresijos kreivė, dr – drena (galutinis geofiltracijos kontūras) 32. Geofiltracijos slėgio aukščio gradientai: 32.1. geofiltracijos slėgio aukščio hs gradientai apibūdina hs kitimo intensyvumą kuriame nors geofiltracinės tėkmės zonos taške (žr. (6.2) formulę) arba tos zonos būdingame intervale  pagal formulę ,(6.2a) čia  – geofiltracinio slėgio aukščio pokytis (6.9) čia  ir – geofiltracinio slėgio aukščiai nagrinėjamos tėkmės linijos atkarpos  pradžioje ir gale. Pastabos: 1. Skaičiavimus pagal (6.2a) bei (6.9) formulę patogu atlikti naudojantis geohidrodinaminiu tinklu(žr. 31.3 p.), kuriame  reikšmės yra fiksuotos, pvz., kas 0,1 H, o  kryptį nurodo tėkmės linijos, taip pat moderniomis kompiuterių programomis. 2. Išsamiai is analizei geofiltracijos tėkmės zonos brėžinyje gali būti pateiktas is vektorių lauko vaizdas, is reikšmių izolinijų brėžinys arba is reikšmių grafikas ties būdingaisiais geofiltracijos tėkmės ruožais, pvz., ties ištekėjimo ruožu 7– (7) (žr. 6.1 pav.); 32.2. geofiltracijos slėgio aukščio gradiento is (ar ) dydis labai svarbus, nes: 32.2.1. is lemia grunto pridėtinę tūrinę jėgą  (6.10) čia  – elementarus grunto tūris, m3. Jėga  veikia  kryptimi ir gali neleistinai sumažinti gruntinio šlaito ar jo papėdės stabilumą, kai į šlaitą ar jo papėdę išsisunkia geofiltracijos vanduo; 32.2.2. is lemia geofiltracijos tėkmės greitį (žr. (6.1) formulę), reikalingą geofiltracijos debitui apskaičiuoti (žr. 34 p.); 32.2.3. is lemia grunto filtracinių deformacijų (GFD) galimybę ir mastą, kuris neturi pasiekti HTS pavojingo lygio (žr. III skirsnį). 33. Geofiltracijos dalinis ir suminis debitai: 33.1. geofiltracijos dalinis linijinis debitas qs, m2/s; m2/d, vienalyčiame grunte išreiškiamas formule , (6.11) čia  – vidutinis geofiltracijos slėgio aukščio gradientas  atkarpoje, statmenoje geofiltracijos tėkmei, pvz., esančioje 6.1 pav. ištekėjimo kontūre 7–(7); 33.2. geofiltracijos suminis linijinis debitas , m2/d, išreiškiamas formule  (6.12) čia s – is reikšmių vidurkis, apibendrintas visam geofiltracijos tėkmės kontūro ilgiui, pvz., 6.1 pav., kontūrui nuo 7 taško iki ¥. Pastabos: 1. Kai  apibendrinimas visai atkarpai ls sudėtingas,  skaičiuojamas nuosekliai sumuojant dalinius debitus pagal formulę .(6.12a) 2. Nevienalyčiame sluoksniuotame grunte reikia sumuoti ir atskirų sluoksnių debitus pagal formules: (6.13) (6.14) 33.3. geofiltracijos dalinis ir (ar) suminis debitai ties b, m, pločio (matuojant skersai tėkmės) HTS išreiškiami taip: ;(6.15) (6.16) Grafinis Qs ir Qs,tot vaizdas pateiktas 6.1 pav., a. Pastaba. Skaičiavimai pagal (6.11)-(6.16) formules labai supaprastėja turint geohidrodinaminį tinklą (žr. 31.3 p.), o ypač naudojantis moderniomis kompiuterių programomis; 33.4.  ar  reikšmės labai svarbios, nes pagal jas: 33.4.1. tikslinami hidromazgo vandens ūkio skaičiavimai; nepriimtinos didelės Qs,tot reikšmės gali nulemti HTS požeminio kontūro perprojektavimą – antifiltracinių elementų (prieš- slenkstės, įlaidinės sienos) ilgių padidinimą; 33.4.2. detalizuojama Qs bei Qs,tot drenavimo sistema. III SKIRSNIS. Grunto filtracinis stipris 34. Grunto filtracinis stipris nustatomas taikant sąlygą ,(6.17) čia: is,d ir is,adm – atitinkamai skaičiuotinis ir leistinis geofiltracijos slėgio aukščio gradientai. is,adm reikšmės nustatomos specialiaisiais tyrimais ir (ar) skaičiavimais tokioms galimoms GFD rūšims: sufozijai (cheminei, mechaninei), filtraciniam išspaudimui, kontaktiniam išplovimui, kontaktiniam išspaudimui, kolmatacijai. Pastaba. Geofiltracijos slėgio aukščio gradientų įtaka betonui nustatoma vadovaujantis specialiaisiais normatyviniais dokumentais. VII SKYRIUS. BANGŲ APKROVOS IR POVEIKIAI Į VERTIKALIOJO PROFILIO STATINIUS I skirsnis. Stovinčiųjų bangų apkrovos į vertikalIOJO profilio statinius 35. Statinių skaičiavimas atviros akvatorijos stovinčiųjų bangų poveikiui (žr. 7.1 pav.) turi būti atliekamas esant gyliui iki dugno  > 1,5h ir gyliui virš bermos 1,25h; tuomet laisvojo banguotojo paviršiaus ir bangų slėgio formulėse vietoj gylio iki dugno db, m, būtina naudoti sąlyginį skaičiuotinį gylį d, m, apskaičiuojamą pagal formulę d = d f + k br (d b – df), (7.1) čia: d f – gylis virš statinio pado, m; k br – koeficientas, imamas pagal 7.2 pav.; h – bėgančiosios bangos aukštis, m. 36. Laisvojo bangų paviršiaus pakilimas arba pažemėjimas prie vertikaliosios sienos η, m, atskaitomas nuo skaičiuotinio vandens lygio, turi būti apskaičiuojamas pagal formulę , (7.2) čia: ω = – apskritiminis bangos dažnis;  – vidutinis bangos periodas, s; t – laikas, s; k = – bangų skaičius; – vidutinis bangos ilgis, m. Stovinčiajai bangai veikiant vertikaliąją sieną, būtina numatyti tris η nustatymo pagal (7.2) formulę atvejus šiems  dydžiams: 36.1.  = 1 – artėjant prie sienos bangos keterai, pakylančiai aukščiau skaičiuotinio lygio per ηmax , m; 36.2. 1 > cosωt > 0 – esant horizontaliosios linijinės bangų apkrovos Pxc, N/m, dažniausiai reikšmei, bangos keterai pakylant aukščiau skaičiuotinio lygio per ηc; šiuo atveju cosωt reikšmė turi būti apskaičiuojama pagal formulę ; (7.3) 7.1 pav. Atviros akvatorijos stovinčiųjų bangų slėgio į vertikaliąją sieną epiūros: a) bangos gūbrio atveju; b) bangos klonio atveju (su bermų masyvus keliančiojo bangų slėgio epiūromis); 1 – akmenų paklodas; 2 – statinys; 3 – betoninė berma 36.3. cosωt = –1 – esant horizontaliosios bangų apkrovos Pxt, N/m, didžiausiajai reikšmei, bangos padui esant žemiau skaičiuotinio lygio per ηt. Pastaba. Esant d/λ < 0,2 ir visais kitais atvejais, kai pagal (7.3) formulę reikšmė cos ωt > 1, atliekant tolimesnius skaičiavimus būtina imti cosωt = 1. 37. Giliavandenėje zonoje horizontaliąją linijinę apkrovą į vertikaliąją sieną Px, N/m, stovinčiosios bangos gūbrio ar klonio atveju (žr. 7.1 pav.) reikia imti pagal bangų slėgio epiūrą; tuomet slėgis p, Pa, gylyje z, m, nustatomas pagal formulę:  (7.4) čia: ρ – vandens tankis, t/m3 ; g – gravitacinis pagreitis, m/s2; z – taškų ordinatės (z1 = ηc; z2 = 0; … zn = d), m, atskaitomos nuo skaičiuotinio lygio. Pastaba. Gūbrio atveju, kai z1 = –η c, o klonio atveju, kai z6 = 0, reikia imti p = 0. 7.2 pav. Koeficiento  reikšmių grafikai 38. Sekliavandenėje zonoje horizontaliąją linijinę apkrovą Px, N/m, į vertikaliąją sieną stovinčiosios bangos gūbrio ar klonio atveju (žr. 7.1 pav.) reikia nustatyti pagal bangų slėgio epiūrą, o slėgį p, Pa, gylyje z, m, reikia apskaičiuoti pagal 7.1 lentelėje pateiktas formules. 7.1 lentelė Bangų slėgiai sekliavandenėje zonoje p Taškų Nr. Taškų gylis z, m Bangų slėgiai p, Pa Kai prie sienos yra bangos ketera 1 p1 = 0 2 0 3 0,25 d 4 0,5 d 5 d Kai prie sienos yra bangos padas 6 0 7 8 0,5 d 9 d Pastaba. Koeficientai k2 , k3 ,… k9 nustatomi pagal 7.3, 7.4 ir 7.5 pav. 7.3 pav. Koeficientų k2 ir k3 reikšmių grafikai 7.4 pav. Koeficientų k4 ir k5 reikšmių grafikai 7.5 pav. Koeficientų k8 ir k9 reikšmių grafikai II skirsnis. Bangų apkrovos ir poveikiai į vertikalIOJO profilio statinius ir jų elementus (ypatingiEJI atvejai) 39. Bangų slėgį p, Pa, į vertikaliąją sieną, kurios ketera yra iškilusi aukščiau skaičiuotinio vandens lygio dydžiu zsup, m, mažesniu už ηmax, m, arba yra įgilinta iki zsup = 0,5h, m, reikia nustatyti pagal 37 ir 38 p., gautas slėgio reikšmes padauginant iš koeficiento kc, apskaičiuojamo pagal formulę ,(7.5) čia pliusas arba minusas atitinka statinio keteros padėtį aukščiau arba žemiau skaičiuotinio vandens lygio. Pastabos: 1. Laisvojo bangų paviršiaus pakilimas arba pažemėjimas η, nustatytas pagal 35 p., taip pat turi būti padaugintas iš koeficiento kc. 2. Horizontalioji linijinė bangų apkrova Pxc, N/m, šiuo atveju turi būti nustatoma pagal bangų slėgio epiūrą vertikaliosios sienos aukščio ribose. 40. Artėjant atviros akvatorijos bangos frontui prie statinio kampu α, laipsniais (skaičiuojant statinio pastovumą ir pagrindo gruntų stiprumą), linijinę bangų apkrovą į vertikaliąją sieną, nustatytą pagal 37 ir 38 p., būtina mažinti dauginant iš koeficiento kcs: α, laipsniais 45 60 75 kcs 1,0 0,9 0,7 Pastaba. Bangų frontui judant išilgai sienos, t. y. kai α artimi arba lygūs 90 laipsnių, bangų apkrovą į statinio sekciją reikia nustatyti pagal 41 punktą. 41. Atitvertos akvatorijos difraguotų bangų horizontaliąją apkrovą reikia nustatyti esant statinio sekcijos sąlyginiam ilgiui l / < 0,8; skaičiuotinę bangų slėgio p, Pa, epiūrą leidžiama braižyti pagal tris taškus, nagrinėjant šiuos atvejus: 41.1. bangos ketera sutampa su statinio sekcijos viduriu (žr. 7.6 pav., a):  (7.6) ; (7.7) ;(7.8) 41.2. bangos padas sutampa su statinio sekcijos viduriu (žr. 7.6 pav., b):  (7.9) (7.10) , (7.11) čia: hdif – difraguotos bangos aukštis, m, nustatomas pagal 3 priedą; kl – koeficientas, kurio reikšmės tokios: Sąlyginis sekcijos ilgis 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 Koeficientas kl 0,98 0,92 0,85 0,76 0,64 0,51 0,38 0,23 Pastaba. Esant atitvertos akvatorijos gyliui d  0,3, reikia braižyti trikampę bangų slėgio epiūrą, imant gylyje z3 = 0,3bangų slėgį lygų nuliui (žr.7.6 pav.). 42. Keliamąjį bangų slėgį masyvaus mūrinio horizontaliosiose siūlėse pz ir po statinio padu pzc, pzt reikia imti lygų atitinkamiems horizontaliojo bangų slėgio dydžiams kraštiniuose taškuose (žr. 7.1 ir 7.6 pav.), statinio pločio ribose keičiant pagal tiesinę priklausomybę. 7.6 pav. Atitvertos akvatorijos difraguotų bangų slėgio į vertikaliąją sieną epiūros: a) bangos gūbriui; b) bangos kloniui 43. Didžiausiąjį dugninį greitį vb,max, m/s, prieš vertikaliąją sieną (nuo stovinčiųjų bangų poveikio) 0,25λ atstumu nuo priekinės sienos briaunos reikia apskaičiuoti pagal formulę (7.12) čia: ksl – koeficientas, kurio reikšmės tokios: Bangos gulstumas 8 10 15 20 30 Koeficientas ksl 0,6 0,7 0,75 0,8 Pastaba. Leistinųjų neplaunamųjų dugninių greičių vb,adm, m/s reikšmes, reikia imti iš 7.7 pav. pagal grunto dalelių skersmenį d10, mm; esant vb,max > vb,adm būtina numatyti pagrindo apsaugą nuo išplovimo. 44. Bangų priešslėgio į bermų masyvus epiūra turi būti imama trapecijos formos (žr. 7.1 pav., b), su ordinatėmis pbr,i, Pa, apskaičiuojamomis (esant i = 1, 2 ar 3) pagal formulę (7.13) čia: xi – atstumas nuo sienos iki atitinkamos masyvo briaunos, m; kbr – koeficientas, nustatomas pagal 7.2 lentelę; pf – bangų slėgis statinio pado lygyje. 7.2 lentelė Koeficiento reikšmės Santykinis gylis d/ Koeficientas kbr , kai bangų gulstumas  yra ≤ 15 ≥ 20 Mažiau kaip 0,27 0,86 0,64 Nuo 0,27 iki 0,32 0,60 0,44 Daugiau kaip 0,32 0,30 0,30 7.7 pav. Leistinių neplaunančiųjų dugninių greičių grafikas III SKIRSNIS. dūžtančiųJų ir mūšos bangų APKROVOS į vertikalIOJO profilio statinius 45. Statinių skaičiavimas dūžtančiųjų bangų poveikiui iš atviros akvatorijos pusės turi būti atliekamas esant gyliui virš bermos dbr < 1,25h ir gyliui iki dugno db  1,5h (žr. 7.8 pav.): 7.8 pav. Į vertikaliąją sieną dūžtančiųjų bangų slėgio epiūros 45.1. horizontaliąją linijinę dūžtančiųjų bangų apkrovą Pxc, N/m, reikia nustatyti pagal šoninio bangų slėgio epiūros plotą; slėgiai p, Pa, atitinkantys ordinačių reikšmes z, m, turi būti apskaičiuojami pagal formules: (7.14) (7.15) (7.16) 45.2. vertikaliąją linijinę dūžtančiųjų bangų apkrovą Pzc, N/m reikia imti lygią bangų priešslėgio epiūros plotui ir nustatyti pagal formulę  ,(7.17) čia μ – koeficientas, kurio reikšmės tokios: )  3 5 7 9 Koeficientas m 0,7 0,8 0,9 1,0 45.3. didžiausiąjį vandens greitį vf,max, m/s, virš bermos paviršiaus prieš vertikaliąją sieną dūžtančiųjų bangų atveju reikia apskaičiuoti pagal formulę (7.18) 46. Vertikaliųjų statinių skaičiavimas atviros akvatorijos mūšos bangų poveikiui būtinas tada, kai gylis db  dcr ir kai tokio gylio zona prieš sieną ne trumpesnė kaip 0,5, m, (žr. 7.9 pav.). Tokiu atveju didžiausiąjį mūšos bangos keteros pakilimą ηc,sur, m, aukščiau skaičiuotinio lygio reikia apskaičiuoti pagal formulę (7.19) čia: hsur – mūšos bangos aukštis, m; dcr – kritinis gylis, m. 7.9 pav. Mūšos bangų slėgio į vertikaliąsias sienas epiūros: a) kai paklodo viršus dugno lygyje; b) kai paklodas iškilęs virš dugno 46.1. Horizontaliąją linijinę mūšos bangų apkrovą Pxc, N/m, reikia nustatyti pagal šoninio bangų slėgio epiūros plotą; slėgiai p, Pa, atitinkantys ordinačių reikšmes z, m, turi būti apskaičiuojami pagal formules:  (7.20) (7.21)  (7.22) čia sur – vidutinis mūšos bangos ilgis, m; 46.2. Vertikaliąją linijinę mūšos bangų apkrovą Pzc, N/m, reikia nustatyti pagal bangų priešslėgio epiūros plotą (su pradiniu aukščiu , žr. 7.9 pav.), apskaičiuotą pagal formulę: (7.23) 46.3. Didžiausiąjį mūšos bangos dugninį greitį vb,max, m/s, prieš vertikaliąją sieną iš atviros akvatorijos pusės reikia apskaičiuoti pagal formulę .(7.24) 47. Dūžtančiųjų ir mūšos bangų apkrovų į vertikaliąją sieną (žr. 7.8 ir 7.9 pav.) nustatymą reikiamai pagrindus leidžiama atlikti dinaminiais metodais, įvertinančiais slėgio impulsus ir inercines jėgas. VIII skyrius. Bangų apkrovos ir poveikiai šlaitinio profilio statiniAMs 8. 1 % tikimybės bangų užsiritimo ant šlaito aukštis hrun1%, m, kai h1%, m, aukščio bangos atsirita statmenai į šlaitą ir kai gylis prieš statinį d ³ 2h1%, apskaičiuojamas pagal formulę ,                                         (8.1) čia: kD – koeficientas, nurodytas 8.1 lentelėje; 8.1 lentelė Koeficiento kD reikšmės Šlaito dangos pobūdis B. g. p. Žvyras, gargždas, akmenys, betono / gelžbetonio blokai Santykinis šiurkštis D/h1% ~ 0,001 £ 0,002 0,005 0,01 0,02 0,05 0,10 ³ 0,2  reikšmės 0,90 0,90 0,85 0,78 0,72 0,56 0,45 0,35 Pastaba. B. g. p. – betono, gelžbetonio plokštės; D - šiurkštis (medžiagos dalelių vidutinis skersmuo arba betono/gelžbetonio blokų vidutinis matmuo), m. ksp – koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę ,(8.1a) čia: vw – skaičiuotinis vėjo greitis (žr. 2 priedą); kai vw < 10 m/s, reikia imti vw = 10 m/s; kai vw > 20 m/s, reikia imti vw = 20 m/s;                 j – šlaito paviršiaus kampas su horizontale (cot – tai šlaito koeficientas m, t. y. cot= m); krun – koeficientas, randamas iš 8.1 pav.; h1% - bėgančiosios bangos 1 % tikimybės aukštis, m, (žr. 2 priedą). 8.1 pav. Koeficiento krun reikšmių grafikas: a) kai cot  = 0,1–3,0; b) kai cot  = 3–30 Pastaba. Kai gylis prieš statinį d < 2h1%, koeficientas krun parenkamas iš 8.1 pav. pagal bangų gulstumo  reikšmę, nurodytą skliausteliuose, apskaičiuotą gyliui d = 2h1%. 49. i % tikimybės bangų užsiritimo ant šlaito aukštis ,(8.2) čia ki – koeficientas, kurio reikšmės tokios: Bangos užsiritimo aukščio tikimybė i, % 0,1 1 2 5 10 30 50 Koeficientas ki 1,1 1,0 0,96 0,91 0,86 0,76 0,68 50. Iš atviros akvatorijos bangos frontui artinantis prie statinio kampu , laipsniais, bangos užsiritimo ant šlaito aukštis (8.2a) čia  koeficientas, kurio reikšmės tokios: Kampas , laipsniais 0 10 20 30 40 50 60 Koeficientas 1,00 0,98 0,96 0,92 0,87 0,82 0,76 51. Apskaičiuojant bangų užsiritimo aukštį ant smėlio ar žvyro ir žvirgždo paplūdimių, reikia įvertinti kranto nuolydžio pokyčius audros metu. Reikia atsižvelgti į tai, kad: 51.1. naujoji vandens riba pasislenka į paplūdimį iki didžiausiojo bangos užsiritimo aukščio ribos; 51.2. ties buvusiąja vandens riba susidaro gylis d = 0,3h; 51.3. jūros dugnas priekrantėje pažemėja iki gylio d = dcr, m, kai gruntas neatsparus išplovimui, ir iki gylio d = dcr.u, m, kai gruntas atsparus išplovimui (čia: h – bangos aukštis, m; dcr ir dcr,u – vandens gylis pirmojo ir paskutinio bangos gožimo vietoje, m). 52. Bangų slėgio į šlaitą, sutvirtintą monolitinėmis ar surenkamosiomis betono ar gelžbetonio plokštėmis, epiūra, kai 1,5 £ ctg j £ 5, turi būti sudaroma pagal 8.2 pav.; didžiausiasis skaičiuotinis bangų slėgis pd, kPa, turi būti apskaičiuojamas pagal formulę ,(8.3) čia: ks – koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę ;(8.4) kf – koeficientas, kurio reikšmės tokios: Bangos gulstumas 10 15 20 25 35 Koeficientas kf 1,00 1,15 1,30 1,35 1,48 prel – didžiausiasis santykinis bangos slėgis į šlaitą 2 taške (žr. 8.2 pav.), kurio reikšmės tokios: Bangos aukštis h, m 0,5 1 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 ³ 4 Didžiausiasis santykinis bangos slėgis prel 3,7 2,8 2,3 2,1 1,9 1,8 1,75 1,7 53. 2 taško (žr. 8.2 pav.), kuriame veikia didžiausiasis skaičiuotinis bangų slėgis pd, ordinatė turi būti apskaičiuojama pagal formulę                 8.2 pav. Didžiausiojo skaičiuotinio bangų slėgio į šlaitą, sutvirtintą plokštėmis, epiūra  (8.5) čia: A ir B dydžiai, m, apskaičiuojami pagal formules: ; (8.6) .(8.7) 54. Ordinatė z3, m, atitinkanti bangos užsiritimo ant šlaito aukštį, turi būti apskaičiuojama pagal 48–51 p. nurodymus. 55. Šlaito paviršiaus dalyse, esančiose aukščiau ir žemiau 2 taško (žr. 8.2 pav.), bangos slėgio p, kPa, ordinačių dydžiai imami tokie: p = 0,4 pd - atstumu nuo 2 taško ir ; p = 0,1 pd - atstumu nuo 2 taško ir Lj ; čia                       m. (8.8) 56. Bangų priešslėgio pc, kPa, į šlaitų tvirtinimo plokštes epiūros ordinatės turi būti apskaičiuojamos pagal formulę: , (8.9) čia pc,rel – santykinis bangų priešslėgio dydis, nustatomas pagal grafiką (žr. 8.3 pav.). 8.3 pav. Bangų santykinio priešslėgio grafikas 57. Bangų apkrovas, veikiančias CC4 ir CC3 pasekmių klasių statinių šlaitus, sutvirtintus plokštėmis, esant 1 % tikimybės bangų aukščiui, didesniam kaip 1,5 m, reikiamai pagrindus, leidžiama apskaičiuoti metodais, įvertinančiais vėjo sukeltų bangų nereguliarumą. 58. Kai šlaitai yra kintamo nuolydžio ir (ar) su bermomis, bangų apkrovos, veikiančios šių šlaitų tvirtinimą, turi būti nustatomos laboratoriniais tyrimais. 59. Projektuojant šlaitinio profilio statinius ir šlaitų tvirtinimus netaisyklingos formos akmenimis, paprastais bei fasoniniais betoniniais ar gelžbetoniniais blokais, atskiro tvirtinimo elemento masę m ar mz, kg, atitinkančią elemento ribinį pusiausvyros būvį veikiant vėjo sukeltoms bangoms, reikia apskaičiuoti taip: 59.1. kai akmuo ar blokas yra šlaito dalyje, esančioje tarp statinio keteros ir vandens gylio, z = 0,74 h – pagal formulę ; (8.10) 59.2. kai vandens gylis z > 0,74 h – pagal formulę ,(8.11) čia kfr – koeficientas, randamas 8.2 lentelėje. 8.2 lentelė Koeficiento kfr reikšmės Tvirtinimo elementai kf reikšmės tvirtinant sumetant suklojant Akmenys Paprasti betoniniai blokai Tetrapodai Dipodai Tribarai Heksalegai, heksabitai Pentapodai 0,025 0,021 0,008 0,0057 0,0057 0,0043 0,0042 - - 0,0058 0,0049 0,0034 0,0034 0,0034 Pastaba. Kai /h > 15 ir yra berma, kfr dydį leidžiama patikslinti pagal bandymų duomenis. 60. Projektuojant statinių šlaitų tvirtinimą nerūšiuotų akmenų metiniu, būtina, kad metinio granuliometrinės sudėties koeficiento kgr reikšmė patektų į 8.4 pav. nurodytą užbrūkšniuotą zoną. 8.4 pav. Nerūšiuotų akmenų, skirtų šlaitams tvirtinti, granuliometrinės sudėties grafikas Koeficiento kgr dydis apskaičiuojamas pagal formulę , (8.12) čia: m – akmens masė, kg, apskaičiuojama pagal 59 p. nurodymus; mi – akmens masė, kg, didesnė ar mažesnė už skaičiuojamąją; Dba,i ir Dba – akmenų frakcijų skersmenys, atitinkantys mi ir m masės rutulius: ;(8.12a) ,(8.12b) čia akmens tankis, kg/m3. Pastabos: 1. 8.4 pav. nurodytos granuliometrinės sudėties akmenimis galima tvirtinti3 £ cotj £ 5 gulstumo šlaitus, kai juos veikiančių bangų skaičiuotinis aukštis £ 3 m. 2. Tvirtinant lėkštus šlaitus (su > 5) nerūšiuotų įvairaus dydžio akmenų metiniu, skaičiuotinę akmens masę m, t, atitinkančią jo ribinę pusiausvyros būseną, kai veikia vėjinės bangos su 10, būtina apskaičiuoti pagal (8.10) formulę, dauginant iš koeficiento , kurio reikšmės tokios: 6 8 10 12 15 0,78 0,52 0,43 0,25 0,20 Dba dydžio (žr. (8.12) formulę) akmenų frakcijos mažiausi % pagal svorį nerūšiuotame įvairaus dydžio akmenų metinyje turi būti tokie: Rūšiuotumo koeficientas 5 10 20 40-100 Mažiausi Dba dydžio akmenų frakcijos % 50 30 25 20 IX SKYRIUS. BANGŲ APKROVOS Į APTAKIAS KLIŪTIS IR KIAURINIUS STATINIUS i SKIRSNIS. Bangų apkrovos į vertikaliąJą aptakią kliūtį 61. Bangų poveikio didžiausiąją jėgą , N, veikiančią skersinių matmenų  ir  vertikalią aptakią kliūtį, esant  (žr. 9.1 pav., a), reikia nustatyti iš keleto reikšmių, apskaičiuotų esant įvairiems atstumams x, m, nuo bangos keteros, išreikštiems santykiu , pagal formulę  ,         (9.1) čia  ir  – atitinkamai bangų poveikio jėgos inercijos ir greičio dedamosios, N, apskaičiuojamos pagal formules: 9.1 pav. Bangų apkrovų, veikiančių vertikaliąsias (a) ir horizontaliąsias (b) aptakias kliūtis, apskaičiavimo schemos  ; (9.2)              , (9.3) čia:  ir  – bangų poveikio didžiausiosios jėgos inercijos ir greičio dedamųjų derinio koeficientai, atitinkamai nustatomi iš 9.2 pav.; h,  – skaičiuotinis bangos aukštis ir ilgis, nustatomi pagal 3 priedo I–III skirsnių nurodymus;  – kliūties matmuo bangos spindulio kryptimi, m;  – kliūties matmuo bangos spindulio normalės atžvilgiu, m;  – koeficientas, kurio reikšmės tokios: Santykinis užtvaros matmuo 0,05 0,10 0,15 0,20 0,25 0,30 0,40 Koeficientas 1 0,97 0,93 0,86 0,79 0,70 0,52  ir  – gylio inercijos ir greičio koeficientai, atitinkamai nustatomi iš 9.3 pav.  ir  – užtvaros formos inercijos ir greičio koeficientai; skritulio, elipsės ir stačiakampio pavidalo skerspjūviui nustatomi iš 9.4 pav. Pastabos: 1. Bangų apkrovų į atskirai stovinčias aptakias kliūtis arba kiaurinius statinius skaičiavimai atliktini atsižvelgiant į jų paviršių šiurkštumą. Turint korozijos ir jūrinių apaugų įtakos mažinimo bandymų duomenis, formos koeficientus reikia apskaičiuoti pagal formules: ,(9.4)  ,(9.5) čia  ir  – bandymais patikslintos inercijos ir greičio pasipriešinimo koeficientų reikšmės. 2. Bangoms artėjant į aptakią elipsės arba stačiakampio pavidalo kliūtį kampu, formos koeficientus leidžiama nustatyti interpoliuojant tarp jų reikšmių pagrindinių ašių atžvilgiu. 3. Bangų poveikio didžiausiąją jėgą , N, veikiančią vertikaliąją aptakią kliūtį esant reikšmei , leidžiama imti , o esant , imti . 9.2 pav. Bangų poveikio jėgos inercijos (1) ir greičio (2) dedamųjų derinio koeficientai 62. Bangų linijinė apkrova  N/m, į vertikaliąją aptakią kliūtį gylyje  m, esant didžiausiajai bangų poveikio jėgai (žr. 9.1 pav., a) apskaičiuojama pagal formulę  , (9.6) 9.3 pav. Gylio inercijos (a) ir greičio (b) koeficientai 9.4 pav. Kliūties formos inercijos  ir greičio  koeficientai (elipsinių kliūčių – ištisinės linijos, prizminių – brūkšninės), atsižvelgiant į (Q, q ir Px reikšmėms) arba (Pz reikšmei); 1– šiurkščiajai elipsinei kliūčiai; 2 – lygiajai; 3 – vertikaliajai šiurkščiajai kliūčiai povandeninėje ir lygiajai viršvandeninėje dalyse čia:  ir  – didžiausiosios bangų linijinės apkrovos, N/m, inercijos ir greičio dedamosios, apskaičiuojamos pagal formules:  ;(9.7) ;(9.8)  ir  – bangų linijinės apkrovos inercijos ir greičio komponentų derinio koeficientai, atitinkamai nustatomi iš 9.5 pav., esant reikšmei pagal 61 p.;  ir – bangų linijinės apkrovos koeficientai, nustatomi iš 9.6 pav. (a ir b) pagal santykinio gylio reikšmes 9.5 pav. Bangų horizontaliosios linijinės apkrovos inercijos  (1) ir greičio  (2) komponentų derinio koeficientai 63. Banguojančio paviršiaus iškilimą , m, aukščiau skaičiuotinio vandens lygio reikia apskaičiuoti pagal formulę , (9.9) čia  – banguojančio paviršiaus santykinis iškilimas, nustatomas pagal 9.7 pav. Bangos vidurinės linijos iškilimą aukščiau skaičiuotinio vandens lygio , m, reikia apskaičiuoti pagal formulę (9.10) čia   – santykinis bangos keteros iškilimas, nustatomas pagal 9.7 pav., kai 64. Bangų apkrovas  ir , veikiančias vertikaliąją aptakią kliūtį, esant bet kuriai jos padėčiai , m, bangos keteros atžvilgiu, reikia apskaičiuoti atitinkamai pagal (9.1) ir (9.6) formules; taip pat koeficientai  ir  turi būti nustatomi iš 9.2 pav., o  ir  - iš 9.5 pav. pagal konkrečią reikšmę 9.6 pav. Bangų linijinės apkrovos koeficientai , esant : 1) 0,1; 2) 0,15; 3) 0,2; 4) 0,3; 5) 0,5; 6) 1; 7) 5 ir = 40 – ištisinės linijos, = 8-15 – brūkšninės linijos 65. Vertikalusis atstumas , m, nuo skaičiuotinio vandens lygio iki vertikaliąją aptakią kliūtį veikiančios didžiausiosios bangų slėgio jėgos  pridėties taško apskaičiuojamas pagal formulę ,(9.11) čia: ir  – koeficientai, nustatomi pagal 9.2 pav., kai  reikšmė atitinka ;  ir  – atitinkamai jėgų inercijos ir greičio komponentų pridėties taškų ordinatės, m, apskaičiuojamos pagal formules: ;(9.12) , …