80.Plėtojant sveikatos draudimo sistemą, būtina gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir siekti, kad jos būtų prieinamos visiems šalies gyventojams, didinti sveikatos sistemos efektyvumą, diegti veiksmingesnes tam skirtų lėšų panaudojimo formas.
\n
81.Numatoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis, 2007 metais sudarys 674,1 mln. litų ir, palyginti su 2006 metais, padidės 10,3 procento (įmoka už vieną asmenį padidės nuo 304,4 lito 2006 metais iki 353,2 lito 2007 metais).
\n
20 lentelė. Numatomos Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto fondo (toliau lentelėje vadinama – PSDF) 2005–2009 metų pajamos ir išlaidos Rodiklio pavadinimas 2005 metais 2006 metais 2007 metais 2008 metais 2009 metais PSDF, mln. litų BVP proc.
\n
PSDF, mln. litų BVP proc.
\n
PSDF, mln. litų BVP proc.
\n
PSDF, mln. litų BVP proc.
\n
PSDF, mln. litų BVP proc.
\n
1.Pajamos 2360,8 3,3 2885,2 3,5 3640,4 4,1 4080,1 4,4 4478,9 4,4 2. Išlaidos 2360,8 3,3 2885,2 3,5 3640,4 4,1 4080,1 4,4 4478,9 4,4 Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija.
\n
82.Vienas pagrindinių vykdomos sveikatos priežiūros sistemos reformos elementų yra asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros restruktūrizavimas atnaujinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir optimizuojant teikiamų paslaugų struktūrą, užtikrinant geresnį gyventojų sveikatos priežiūros poreikių tenkinimą, geresnę paslaugų kokybę, saugumą, prieinamumą, racionalesnį išteklių naudojimą. Sprendžiamos lėšų sveikatos apsaugai poreikio didėjimo problemos. Daugiau lėšų ateityje reikės dėl gyventojų senėjimo, didėjančių vaistų ir gydymo priemonių kainų, didėjančio sveikatos priežiūros įstaigų renovacijos ir jų įrangos atnaujinimo poreikio, būtinumo didinti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimus.
\n
83.Reformuojant visuomenės sveikatos sistemą, siekiama modernizuoti šalies visuomenės sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą, kad visuomenės sveikatos priežiūra priartėtų prie bendruomenės, racionalizuoti teikiamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir struktūrą, sukurti bendrą asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelį pirminės sveikatos priežiūros grandyje, operatyviai reaguoti į grėsmes sveikatai, vykdyti visuomenės sveikatos stebėseną.
\n
84.Spartinant asmens sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimą, įgyvendinama Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2003, Nr. 28-1147). Sveikatos priežiūros įstaigos restruktūrizuojamos dviem etapais: pirmasis etapas – 2003–2005 metai, antrasis etapas – 2006–2008 metai. Atsižvelgiant į pirmojo etapo rezultatus, 2006 metais pradėtas ir tęsiamas antrasis etapas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 647 (Žin., 2006, Nr. 74-2827) patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija. Numatoma: toliau plėtoti ir artinti prie gyventojų pirminę sveikatos priežiūrą, pagrindinę paslaugų dalį perduodant privačiai dirbantiems šeimos gydytojams, sudarantiems sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis; plačiai paplitusias ligas gydyti arčiau gyventojų esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o naujausias technologijas koncentruoti universitetinėse ligoninėse ir ligoninėse, kuriose pacientų daugiausia; plėtoti slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų sistemą integruojant šias paslaugas į bendrojo pobūdžio ligonines ir pradedant jas teikti kartu su globos paslaugomis; gerinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo kokybę ir operatyvumą, integruojant dispečerines tarnybas į Vidaus reikalų ministerijos sistemoje veikiantį Bendrąjį pagalbos centrą ir nuolat atnaujinant greitosios medicinos pagalbos automobilius.
\n
Kartu numatoma plėtoti ambulatorinę reabilitaciją, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kainodaros sistemą ir sveikatos priežiūros įstaigų turto valdymą, plėtoti ir aktyvinti papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą.
\n
85.Struktūrinių fondų parama Lietuvos sveikatos apsaugai 2004–2006 metais buvo skiriama pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, kuriam Europos Komisija pritarė 2004 m. birželio 18 d. sprendimu C(2004) 2120. Parama buvo skiriama dviem veiklos kryptims: kardiologinės sveikatos priežiūros sistemai stiprinti ir bendrosios praktikos gydytojų paslaugų infrastruktūrai plėtoti ir modernizuoti. ES struktūrinių fondų parama šiuo programavimo laikotarpiu – 34,3 mln. eurų. 2007–2013 metais planuojama ir toliau investuoti į sveikatos apsaugą iš ES struktūrinių fondų. Valstybės kapitalo investicijų lėšomis įgyvendinamos tęstinės ir naujos sveikatos programos, diegiamos naujos medicinos technologijos, atnaujinamos sveikatos priežiūros įstaigos, kuriama nacionalinė elektroninė sveikatos sistema. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansuojami valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo projektai.
\n
Žemės, maisto ūkis ir kaimo plėtra 86. Pastaraisiais metais bendrosios žemės ūkio produkcijos gamyba ir našumas didėja. Kad būtų užtikrintas ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas, konkurencingo žemės ūkio ir maisto sektoriaus kūrimas ir tolygi kaimo ekonominė ir socialinė plėtra:
\n
86.1. Įgyvendinamos žemės ūkio veiklos subjektų pajamų palaikymo ir rinkos reguliavimo priemonės (vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schema, kvotų, intervencinių pirkimų ir privataus saugojimo sistemos, importo (eksporto) mechanizmai, produktų tiekimo rinkai standartai ir kita).
\n
86.2. Įgyvendinamos Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, patvirtinto 2004 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2004)2949, kaimo plėtros priemonės (ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas; mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais; žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku; agrarinė aplinkosauga; parama pusiau natūriniams restruktūrizuojamiems ūkiams; ES standartų laikymasis; techninė parama).
\n
86.3. Įgyvendinamos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto 2004 m. birželio 18 d. Komisijos sprendimu C(2004)2120 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo“, prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonės (investicijos į žemės ūkio valdas; jaunųjų ūkininkų įsikūrimas; žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas; kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas; miškų ūkis; LEADER+ pobūdžio priemonė; mokymas; veikla, susijusi su žvejybos laivynu; vandens išteklių apsauga ir plėtra, žuvininkystė, žvejybos uosto įrengimai, žuvų perdirbimas, rinkodara ir žvejyba vidaus vandenyse; kita veikla, susijusi su žuvininkyste).
\n
86.4. Taikomos valstybės pagalbos priemonės (parama veisliniams gyvūnams ir augalų sertifikuotai dauginamajai medžiagai įsigyti, gyvulių veislininkystei, kreditų palūkanoms ir draudimo įmokoms kompensuoti, kokybiškų produktų gamybos ir kokybės tyrimo sistemos plėtrai, moksliniams tyrimams, žemdirbių švietimui ir konsultavimui, gyvūninės kilmės šalutinių produktų tvarkymui, nelaimės atveju, biodegalų gamybos plėtrai ir kitoms priemonėms).
\n
86.5. Baigiamos atkurti piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius, rengiamasi tolesniam žemės tvarkymo darbų etapui, susijusiam su racionaliu žemėnaudos formavimu užtikrinant ekologinį kraštovaizdžio stabilumą ir reikiamos kaimo infrastruktūros plėtrą. Išspręstas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo Lietuvos juridiniams asmenims ir užsienio piliečiams klausimas. Sudaromos palankios sąlygos jauniesiems ūkininkams, perkantiems iš valstybės žemę išsimokėtinai.
\n
86.6. Skatinama konkurencingo maisto ūkio plėtra, jis restruktūrizuojamas, užtikrinamas saugaus maisto tiekimas rinkai, atliekama maisto kontrolė visoje grandinėje „nuo lauko iki stalo“.
\n
86.7. Stiprinami institucijų administraciniai gebėjimai užtikrinti ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimą. Tobulinamas ES ir nacionalinės paramos įsisavinimo mechanizmas. Decentralizuojant savivaldybių vykdomas valstybines žemės ūkio funkcijas, dalis valstybinių žemės ūkio funkcijų perduota vykdyti seniūnijoms – taigi paslaugų teikimas priartinamas prie vietos gyventojų.
\n
87.Siekiant įgyvendinti žemės ūkio politikos strateginius tikslus ir būti lygiaverčiais partneriais ES rinkoje, ir toliau numatoma finansuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nacionalines tiesioginių išmokų priemokas, kurių dydį kasmet nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat valstybės pagalbos žemės ūkiui priemones, suderintas su Europos Komisija, žemės reformos, melioracijos, rinkų plėtros, infrastruktūros, kokybės valdymo, mokslo ir švietimo, informacijos ir kitų poreikių tenkinimą, užtikrinti struktūrinės paramos ir kaimo plėtros priemonių bendrąjį finansavimą.
\n
88.Parengti ir su socialiniais partneriais suderinti strateginių dokumentų projektai, pagal kuriuos bus naudojamos Europos žemės ūkio fondo lėšos kaimo plėtrai, – Lietuvos 2007–2013 metų kaimo plėtros strategija ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa. Šiuose dokumentuose daug dėmesio skiriama Lisabonos strategijoje nustatytiems tikslams (konkurencingumo ir užimtumo didinimas, gyvenimo kokybės gerinimas) pasiekti, taip pat kitoms iniciatyvoms (ekologinis ūkininkavimas, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, miškų ir biologinės įvairovės strategija, klimato kaitos mažinimo iniciatyvos ir t.t.).
\n
Įgyvendinant kaimo plėtros politiką 2007–2013 metais, numatoma siekti šių pagrindinių tikslų – užtikrinti augimą didinant žemės ir maisto bei miškų ūkio konkurencingumą, sukuriant galimybes įvairinti ekonominę veiklą kaime ir gerinti gyvenimo jame kokybę, kartu puoselėjant esamas gamtos, žmogiškąsias ir kitas vertybes, mažinant skirtumus tarp miesto ir kaimo, tarp atskirų regionų.
\n
89.Užtikrinant Europos žuvininkystės fondo lėšų administravimą, parengti ir su socialiniais partneriais aptarti žuvininkystės strateginių dokumentų projektai – Lietuvos žuvininkystės sektoriaus nacionalinis strateginis 2007–2013 metų planas ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa.
\n
Pagrindinis 2007–2013 metų tikslas – žuvininkystės sektoriaus plėtra ir konkurencingumo didinimas užtikrinant ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą.
\n
21 lentelė. Numatomos priemonės strateginiams žemės ūkio politikos tikslams pasiekti Priemonės pavadinimas Lėšos 2005 metais 2006 metais 2007 metais 2008 metais 2009 metais mln. litų BVP proc. mln. litų BVP proc. mln. litų BVP proc. mln. litų BVP proc. mln. litų BVP proc.
\n
1.Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimas B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -327,4 -0,5 -446,6 -0,5 -430,5 -0,5 -647,3 -0,7 -762,6 -0,7 B.1. Pajamos 546,1 0,8 735,6 0,9 541,82 0,6 709,13 0,7 820,07 0,8 B.2. Išlaidos 873,5 1,2 1182,2 1,5 972,3 1,1 1356,4 1,4 1582,7 1,5 2. Žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių restruktūrizavimas B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -93,75 -0,1 -114,3 -0,1 -112,52 -0,1 -161,43 -0,2 -152,75 -0,1 B.1. Pajamos 0,8 0,0 1,8 0,0 1,0 0,0 1,0 0,0 1,0 0,0 B.2. Išlaidos 94,6 0,1 116,1 0,1 113,5 0,1 162,4 0,2 153,7 0,1 3. Žemės valdymas ir administravimas B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -149,6 -0,2 -196,4 -0,2 -225,3 -0,3 -223,8 -0,2 -38,5 0,0 B.1. Pajamos 0,08 0,0 0,06 0,0 0,03 0,0 0,03 0,0 0,03 0,0 B.2. Išlaidos 149,7 0,2 196,4 0,2 225,4 0,3 223,8 0,2 38,5 0,0 4. Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimas B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -77,3 -0,1 -100,9 -0,1 -111,3 -0,1 -103,5 -0,1 -99,6 -0,1 B.1. Pajamos 6,2 0,0 8,5 0,0 9,5 0,0 9,5 0,0 9,5 0,0 B.2. Išlaidos 83,6 0,1 109,4 0,1 120,8 0,1 113,1 0,1 109,2 0,1 5. SAPARD B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -40,1 -0,1 -18,7 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 B.1. Pajamos (ES lėšos) 99,8 0,1 12,2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 B.2. Išlaidos (ES ir bendrojo finansavimo lėšos) 139,9 0,2 30,9 0,0 0,0 0,0 0 0,0 0,0 0,0 6. Struktūrinė parama ir kaimo plėtros priemonės B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -133,6 -0,2 -304,8 -0,4 -213,1 -0,2 -369,1 -0,4 -317,9 -0,3 B.1. Pajamos 496,9 0,7 1041,5 1,3 768,8 0,9 1173,3 1,2 1054,1 1,0 B.2. Išlaidos 630,5 0,9 1346,4 1,7 982,0 1,1 1542,4 1,6 1372,0 1,3 7. Bendras tiesioginis poveikis biudžetui B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -821,7 -1,2 -1181,6 -1,5 -1092,8 -1,2 -1505,1 -1,6 -1371,3 -1,3 B.1. Pajamos 1149,9 1,6 1799,6 2,2 1321,2 1,5 1893 2,0 1884,6 1,8 B.2. Išlaidos 1971,6 2,8 2981,3 3,7 2414,0 2,7 3398,1 3,5 3255,9 3,1 Šaltinis – Žemės ūkio ministerija. ______________