KELIO ŽENKLŲ IR SIGNALŲ KONVENCIJA* Priimta 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje 1 pakeitimas** Susitariančiosios Šalys, pripažindamos, kad, norint palengvinti tarptautinį kelių eismą ir padidinti kelių saugą, būtina tarptautiniu mastu suvienodinti kelio ženklus, signalus, simbolius ir kelių ženklinimą, susitarė dėl šių nuostatų: I skyrius BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Sąvokos Šioje Konvencijoje vartojamos sąvokos suprantamos taip: a) Susitariančiosios Šalies „nacionaliniai teisės aktai“ – visi konkrečios Susitariančiosios Šalies teritorijoje galiojantys nacionaliniai ar vietos įstatymai ir kiti teisės aktai; b) „gyvenvietė“ – teritorija, prieš kurią ir kurios pabaigoje keliai pažymėti specialiais ženklais arba kuri kitaip apibūdinta nacionaliniuose teisės aktuose; c) „kelias“ – bet kokio viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės visas paviršius; d) „važiuojamoji dalis“ – kelio dalis, kuria paprastai vyksta transporto priemonių eismas; kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, aiškiai atskirtų viena nuo kitos, pavyzdžiui, skiriamąja juosta arba esančių skirtingame aukštyje; e) „eismo juosta“ – bet kokia ženklinimo linijomis pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka motorinėms transporto priemonėms, išskyrus motociklus, važiuoti viena eile; f) „sankryža“ – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename aukštyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėtieji kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai; g) „pervaža“ – kelio susikirtimas viename aukštyje su geležinkelio ar tramvajaus bėgiais; h) „automagistralė“ – specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti ir kuris: i) turi, išskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, atskiras dviejų krypčių važiuojamąsias dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta arba, išimtiniais atvejais, kitais būdais; ii) viename aukštyje nekerta jokio kelio, geležinkelio ar tramvajaus bėgių arba pėsčiųjų tako ir iii) pažymėtas specialiu automagistralės ženklu; i) laikoma, kad transporto priemonė: i) sustojo, jeigu ji sustabdyta tokiam laikui, kurio reikia keleiviams įlaipinti ar išlaipinti arba kroviniui pakrauti ar iškrauti; ir ii) stovi, jeigu ji sustabdyta ne dėl to, kad ji nesusidurtų su kitu eismo dalyviu ar neatsitrenktų į kliūtį, ar laikytųsi kelių eismo taisyklių, taip pat jeigu transporto priemonė sustabdyta ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams įlaipinti ar išlaipinti arba kroviniui pakrauti ar iškrauti. Tačiau Susitariančiosios Šalys gali laikyti, kad transporto priemonė sustojo, kaip nurodyta šio punkto ii papunktyje, jeigu ji stovi ne ilgiau, negu nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat jos gali laikyti, kad transporto priemonė stovi, kaip nurodyta šio punkto i papunktyje, jeigu ji stovi ilgiau, negu nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose; j) „dviratis“ – bet kokia ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančių asmenų raumenų jėga, dažniausiai naudojant pedalus ar rankines pavaras; k) „mopedas“ – bet kokia dviratė ar triratė transporto priemonė su vidaus degimo varikliu, kurio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 kilometrų (30 mylių) per valandą. Tačiau Susitariančiosios Šalys pagal savo nacionalinius teisės aktus turi teisę nelaikyti mopedais dviračio savybių neturinčių transporto priemonių, ypač jeigu šios nėra varomos pedalais arba jeigu jų maksimalus konstrukcinis greitis, masė arba kai kurie variklio techniniai rodikliai viršija tam tikrus nustatytus dydžius. Šis apibūdinimas nereiškia, kad Susitariančiosios Šalys, taikydamos savo nacionalinių teisės aktų nuostatas kelių eismui, negalėtų mopedų prilyginti dviračiams; l) „motociklas“ – bet kokia variklio varoma dviratė transporto priemonė su šonine priekaba arba be jos. Be to, Susitariančiosios Šalys savo nacionaliniuose teisės aktuose motociklams gali prilyginti trirates transporto priemones, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg (900 svarų). Į motociklo sąvoką neįeina mopedai, tačiau taikydamos šią Konvenciją Susitariančiosios Šalys gali prilyginti mopedus motociklams, jeigu jos apie tai pareiškia pagal šios Konvencijos 46 straipsnio 2 dalies nuostatas; m) „motorinė transporto priemonė“ – bet kokia savaeigė kelių transporto priemonė, išskyrus mopedus Susitariančiųjų Šalių, kurios mopedus prilygina motociklams, teritorijose, taip pat išskyrus bėgines transporto priemones; n) „automobilis“ – bet kokia motorinė transporto priemonė, kuri paprastai naudojama žmonėms ar kroviniams vežti keliais arba žmonėms ar kroviniams vežti skirtoms transporto priemonėms vilkti keliu. Į šią sąvoką įeina troleibusai, t. y. nebėginės transporto priemonės, prijungtos prie elektros laidų. Į automobilio sąvoką neįeina tokios transporto priemonės kaip žemės ūkio paskirties traktoriai, kurie tik atsitiktinai naudojami žmonėms ar kroviniams vežti keliu arba žmonėms ar kroviniams vežti skirtoms transporto priemonėms vilkti keliu; o) „priekaba“ – bet kokia transporto priemonė, kurią turi tempti motorinė transporto priemonė; į šią sąvoką įeina ir puspriekabės; p) „puspriekabė“ – bet kokia priekaba, sukabinama su automobiliu taip, kad jos dalis remiasi į automobilį ir didžioji jos bei krovinio masės dalis tenka automobiliui; q) „vairuotojas“ – bet koks asmuo, vairuojantis automobilį ar kitą transporto priemonę, įskaitant dviratį, varantis keliu pavienius galvijus ar jų bandas, ar paukščių pulkus, arba gyvulių su kroviniu varovas, darbinių gyvulių važnyčiotojas ar raitelis; r) „didžiausia leidžiama masė“ – didžiausia pakrautos transporto priemonės masė, kurią kompetentinga valstybės, kurioje įregistruota transporto priemonė, institucija nustatė kaip leistiną; s) „masė su kroviniu“ – faktinė pakrautos transporto priemonės masė su vairuotojais ir keleiviais; t) „eismo kryptis“ ir „eismą atitinkanti kryptis“ – dešinė pusė, jeigu pagal nacionalinius teisės aktus transporto priemonės vairuotojas turi praleisti priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę iš kairės; kitais atvejais šios sąvokos reiškia kairę pusę; u) „sankryža su pagrindiniu keliu“ – reikalavimas, kad vairuotojas sustotų ar nepradėtų važiuoti arba nedarytų kokio manevro, kuris priverstų kitų transporto priemonių vairuotojus staigiai pakeisti judėjimo kryptį ar greitį. 2 straipsnis Konvencijos priedai Šios Konvencijos priedai, būtent: 1 priedas: Kelio ženklai; A skirsnis: Įspėjamieji ženklai; B skirsnis: Pirmumo ženklai; C skirsnis: Draudžiamieji arba ribojamieji ženklai; D skirsnis: Privalomieji ženklai; E skirsnis: Specialūs nurodomieji ženklai; F skirsnis: Informaciniai, įstaigų ir paslaugų ženklai; G skirsnis: Nukreipiamieji, vietovės ir nurodomieji ženklai; H skirsnis: Papildomos lentelės; 2 priedas: Kelių ženklinimas; 3 priedas: Spalvotos ženklų, simbolių ir lentelių, nurodytų 1 priede, reprodukcijos; yra šios Konvencijos sudedamosios dalys. 3 STRAIPSNIS Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimai 1. a) Šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys pripažįsta Konvencijoje aprašytą kelio ženklų, signalų ir simbolių bei kelių ženklinimo sistemą ir įsipareigoja kuo greičiau ją priimti. Dėl to: i) kai pagal šią Konvenciją ženklas, simbolis ar ženklinimas reiškia tam tikrą taisyklę ar kelių eismo dalyviams teikia tam tikrą informaciją, Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus terminus, įsipareigoja tai pačiai taisyklei ar informacijai nenaudoti kitų ženklų, simbolių ar ženklinimo; ii) kai tam tikrai taisyklei ar informacijai, skirtai kelių eismo dalyviams, šioje Konvencijoje nėra nustatyto ženklo, simbolio ar ženklinimo, Susitariančiosios Šalys tokiems tikslams gali naudoti bet kokį ženklą, simbolį ar ženklinimą, jei tokiam ženklui, simboliui ar ženklinimui šioje Konvencijoje nepriskirta kitokia reikšmė ir jei tai neprieštarauja šios Konvencijos nustatytai sistemai. b) Siekdamos tobulinti eismo reguliavimo metodus ir atsižvelgdamos į tai, kad naudinga prieš siūlant šios Konvencijos pakeitimus atlikti tam tikrus eksperimentus, Susitariančiosios Šalys eksperimento tikslais tam tikrose kelio atkarpose gali laikinai netaikyti šios Konvencijos nuostatų. 2. Ne vėliau kaip praėjus ketveriems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo Susitariančiųjų Šalių teritorijose dienos jos įsipareigoja pakeisti ar papildyti bet kokį ženklą, simbolį, įrenginį ar ženklinimą, kuris, nors ir turi šioje Konvencijoje nustatytai sistemai priklausančio ženklo, simbolio, įrenginio ar ženklinimo požymių, bet naudojamas kita reikšme, negu jam šios Konvencijos priskirta. 3. Per penkiolika metų po šios Konvencijos įsigaliojimo Susitariančiųjų Šalių teritorijose dienos jos įsipareigoja pakeisti visus ženklus, simbolius, įrenginius ir ženklinimus, kurie neatitinka šioje Konvencijoje nustatytos sistemos. Kad eismo dalyviai geriau susipažintų su šioje Konvencijoje nustatyta sistema, per šį laikotarpį šalia šios Konvencijos nustatytų ženklų ir simbolių galima naudoti ir ankstesniuosius ženklus bei simbolius. 4. Jokios šios Konvencijos nuostatos nereiškia reikalavimo, kad Susitariančiosios Šalys priimtų visus šios Konvencijos nustatytus ženklų ir ženklinimo tipus. Priešingai, Susitariančiosios Šalys ženklų ar ženklinimo tipų skaičių riboja ir priima tik tuos, kurie būtinai reikalingi. 4 straipsnis Susitariančiosios Šalys įsipareigoja drausti: a) prie ženklo, jo stovo ar prie bet kokio kito eismo reguliavimo įtaiso tvirtinti ką nors, kas nesusiję su to ženklo ar įtaiso paskirtimi; tačiau jei Susitariančiosios Šalys ar jų padaliniai leidžia ne pelno organizacijoms įrengti informacinius ženklus, jos gali leisti, kad ant ženklo ar jo stovo būtų tos organizacijos emblema, kai tai netrukdo suprasti ženklą; b) įrengti bet kokį skydą, skelbimą, ženklinimą ar įtaisą, kurie galėtų būti palaikyti kelio ženklais ar kitomis eismo reguliavimo priemonėmis arba dėl kurių pastarieji būtų blogiau matomi arba mažiau veiksmingi, arba kurie akintų eismo dalyvius ar atitrauktų jų dėmesį taip, kad padidėtų pavojus eismo saugumui. II skyrius KELIO ŽENKLAI 5 straipsnis 1. Šioje Konvencijoje nustatytos sistemos kelio ženklai skirstomi į šias klases: a) įspėjamieji ženklai: šie ženklai skirti įspėti eismo dalyvius apie pavojų kelyje ir nusakyti jo pobūdį; b) nurodomieji ženklai: šie ženklai skirti pranešti eismo dalyviams apie specialius reikalavimus, apribojimus ar draudimus, kurių jie privalo laikytis; šie ženklai skirstomi taip: i) pirmumo ženklai; ii) draudžiamieji ar ribojamieji ženklai; iii) privalomieji ženklai; iv) specialūs nurodomieji ženklai; c) informaciniai ženklai: šie ženklai skirti padėti eismo dalyviams orientuotis keliaujant arba teikti jiems kitokią naudingą informaciją; šie ženklai skirstomi taip: i) informaciniai, įstaigų ar paslaugų ženklai; ii) nukreipiamieji, vietovės ar kitokios informacijos ženklai; išankstiniai nukreipiamieji ženklai; nukreipiamieji ženklai; kelių identifikavimo ženklai; vietų identifikavimo ženklai; patvirtinamieji ženklai; nukreipiamieji ženklai; iii) papildomos lentelės. 2. Tais atvejais, kai Konvencija leidžia rinktis iš keleto ženklų ar simbolių: a) Susitariančiosios Šalys įsipareigoja priimti tik vieną tokį ženklą ar simbolį visai savo teritorijai; b) Susitariančiosios Šalys stengiasi regionų mastu susitarti ir pasirinkti tuos pačius ženklus ir simbolius; c) šios Konvencijos 3 straipsnio 3 dalis taikoma tiems ženklų ir simbolių tipams, kurių Susitariančiosios Šalys nepasirinko. 6 straipsnis 1. Ženklai statomi taip, kad vairuotojai, kuriems jie skirti, galėtų juos lengvai ir laiku atpažinti. Paprastai ženklai statomi eismo krypties kelio pusėje; tačiau juos galima kabinti ar pakartoti virš kelio važiuojamosios dalies. Eismo krypties kelio pusėje pastatytas ženklas pakartojamas virš kelio važiuojamosios dalies arba kitoje jos pusėje, jei dėl vietos sąlygų vairuotojai, kuriems ženklas skirtas, gali laiku jo nepamatyti. 2. Visi ženklai vairuotojams, kuriems jie skirti, galioja visoje eismui naudojamoje važiuojamojoje dalyje. Tačiau ženklai gali būti taikomi tik vienai ar kelioms važiuojamosios dalies eismo juostoms, kai šios pažymėtos išilginėmis ženklinimo linijomis. Šiuo atveju pasirenkama viena iš šių trijų galimybių: a) prireikus virš atitinkamos važiuojamosios dalies kabinamas ženklas su vertikalia rodykle, arba b) ženklas statomas prie važiuojamosios dalies krašto, kai kelio ženklinimas aiškiai rodo, kad ženklas galioja tik prie to krašto esančiai važiuojamajai kelio daliai ir kad vienintelis to ženklo tikslas – patvirtinti nurodomąjį kelio ženklinimą, arba c) ant važiuojamosios kelio dalies krašto statomi šios Konvencijos 1 priedo E skirsnio II poskyrio 1 ir 2 pastraipose arba ženklai G,11 ir G,12, aprašyti 1 priedo G skirsnio V poskyrio 1 ir 2 pastraipose. 3. Kai, kompetentingų institucijų nuomone, kelio su atskirtomis važiuojamosiomis dalimis pakraštyje pastatytas ženklas būtų neveiksmingas, jį galima statyti važiuojamųjų dalių skiriamojoje juostoje ir šiuo atveju jo nereikia kartoti kelio pakraštyje. 4. Rekomenduojama, kad nacionaliniuose teisės aktuose būtų šios nuostatos: a) ženklai statomi taip, kad netrukdytų transporto priemonių eismui važiuojamąja dalimi, o kai jie pastatyti kelio pakrašty, – kuo mažiau trukdytų pėstiesiems. Atstumas tarp važiuojamosios dalies paviršiaus toje kelio pusėje, kur pastatytas ženklas, ir tos pačios klasės ženklų apatinio krašto turi būti kuo vienodesnis visame kelyje; b) ženklų skydai yra tokių matmenų, kad ženklai būtų gerai matomi iš tolo ir kad artėjantys asmenys juos lengvai suprastų; atsižvelgiant į šios straipsnio dalies c punktą, ženklų matmenys parenkami atsižvelgiant į įprastą transporto priemonių greitį; c) kiekvienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje nustatomi įspėjamųjų ir nurodomųjų ženklų (išskyrus specialius nurodomuosius ženklus) matmenų standartai. Paprastai kiekvieno tipo ženklai yra keturių dydžių: maži, vidutiniai, dideli ir labai dideli. Maži ženklai naudojami ten, kur sąlygos neleidžia naudoti vidutinio dydžio ženklų arba kur galimas tik lėtas eismas; be to, jie gali būti naudojami jau buvusiam ženklui pakartoti. Dideli ženklai naudojami labai plačiuose keliuose, kur leidžiamas didelis greitis. Labai dideli ženklai naudojami keliuose, kur leidžiamas labai didelis greitis, pavyzdžiui, automagistralėse. 7 straipsnis 1. Tam, kad kelio ženklai, svarbiausia įspėjamieji ir nurodomieji ženklai, išskyrus sustojimą ir stovėjimą apšviestose gyvenviečių gatvėse reglamentuojančius ženklus, būtų geriau matomi ar įskaitomi tamsiu paros metu, rekomenduojama nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti, kad ženklai turi būti apšviesti arba padengti šviesą atspindinčia medžiaga ar turėti šviesą atspindinčius įrenginius, tačiau tai turi neakinti eismo dalyvių. Tamsūs arba šviesūs įvairių spalvų grafiniai elementai ant ženklų gali būti skiriami skirtingomis atitinkamai šviesiomis ar tamsiomis siauromis juostelėmis. 2. Jokios šios Konvencijos nuostatos nedraudžia naudoti tik tam tikru paros metu ar tik tam tikromis dienomis taikomai informacijai, įspėjimams ar taisyklėms perteikti ženklų, kuriuos galima matyti tik tuo metu, kuriam skirta jų perduodama informacija. 8 straipsnis 1. Tam, kad ženklai būtų lengviau suprantami tarptautiniu mastu, šioje Konvencijoje nustatyta ženklų ir signalų sistema pagrįsta tuo, kad kiekvienos klasės ženklai turi būdingą formą bei spalvą ir, kur galima, naudojami ne užrašai, o grafiniai simboliai. Kai Susitariančiosios Šalys mano, kad būtina keisti nustatytus simbolius, pakeitimai neturi pakeisti esminių ženklo požymių. 1. bis. Tais atvejais, kai naudojami skirtingi informaciją teikiantys ženklai, ant jų esantys užrašai ir simboliai taip pat turi atitikti šioje Konvencijoje nustatytą ženklų ir signalų sistemą. Tačiau kai tam tikros ženklų ir signalų sistemos techniniai reikalavimai leidžia, ypač tam, kad ženklai ir simboliai būtų gerai įskaitomi, ir jei dėl to ženklai negali būti klaidingai suprasti, nustatyti tamsių spalvų ženklai arba simboliai gali būti vaizduojami šviesiomis spalvomis, šviesų foną tuomet pakeičiant tamsiu fonu. Ženklo simbolio raudonos spalvos ir jo kraštelio keisti negalima. 2. Susitariančiosios Šalys, norėdamos pagal šios Konvencijos 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį priimti bet kokį šioje Konvencijoje nenustatytą ženklą ar simbolį, stengiasi regiono mastu susitarti dėl tokio naujo ženklo ar simbolio. 3. Jokios šios Konvencijos nuostatos nedraudžia stačiakampėje lentelėje žemiau ženklo arba stačiakampėje lentelėje, kurioje nurodytas ženklas, pridėti užrašą, padedantį suprasti ženklą; tokį užrašą galima dėti ir ant paties ženklo, jei tai netrukdo užrašo kalbos nesuprantantiems vairuotojams suprasti ženklą. 4. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad tikslinga ženklo ar simbolio reikšmę aiškiau išreikšti arba ženklų galiojimą apriboti tik tam tikru laiku, tai galima nurodyti užrašu ant ženklo, kaip numatyta šios Konvencijos 1 priede, arba ant papildomos lentelės. Jeigu nurodomuosius ženklus reikia taikyti tik tam tikriems eismo dalyviams arba jei nurodymas netaikomas tam tikriems eismo dalyviams, tai daroma pritvirtinant papildomas lenteles pagal 1 priedo H skirsnio 4 pastraipą (lentelės H, 5a; H, 5b ir H, 6). 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti užrašai rašomi valstybine kalba arba keliomis valstybinėmis kalbomis ir, jei Susitariančioji Šalis mano, kad tai tikslinga, – kitomis kalbomis, pirmiausia Jungtinių Tautų Organizacijos oficialiomis kalbomis. Įspėjamieji ženklai 9 straipsnis 1. Šios Konvencijos 1 priedo A skirsnio I poskyryje nurodyti įspėjamųjų ženklų modeliai; A skirsnio II poskyryje nurodyti simboliai, kurie dedami ant tų ženklų, ir pateikti kai kurie jų naudojimo nurodymai. Vadovaudamasi šios Konvencijos 46 straipsnio 2 dalimi, kiekviena valstybė praneša Generaliniam Sekretoriui, ar ji pasirinko Aa ar Ab įspėjamųjų ženklų modelį. 2. Įspėjamųjų ženklų be reikalo neturi būti daug, šie ženklai išdėstomi taip, kad įspėtų apie galimus kelyje pavojus, kuriuos pakankamai atsargiai važiuojančiam vairuotojui būtų sunku laiku pastebėti. 3. Įspėjamieji ženklai statomi tokiu atstumu nuo pavojingos vietos, kad jie būtų kuo veiksmingesni ir dieną, ir naktį atsižvelgiant į kelio ir eismo sąlygas, taip pat į transporto priemonių įprastą greitį ir nuotolį, iš kurio ženklas matomas. 4. Atstumą nuo ženklo iki pavojingos kelio ruožo atkarpos pradžios galima nurodyti šios Konvencijos 1 priedo H skirsnyje pateikto modelio H,1 papildomoje lentelėje, pritvirtintoje vadovaujantis to priedo nuostatomis; šią informaciją būtina pateikti, kai vairuotojai negali objektyviai nustatyti atstumo nuo ženklo iki pavojingos kelio atkarpos pradžios ir kai tas atstumas jiems yra netikėtas. 5. Įspėjamuosius ženklus galima pakartoti, ypač automagistralėse ir joms prilygintuose keliuose. Kai statomi ženklai pakartojami, atstumas nuo ženklo iki pavojingos kelio atkarpos pradžios nurodomas pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas. Tačiau kai įspėjamieji ženklai įspėja apie pakeliamuosius tiltus ir pervažas, Susitariančiosios Šalys gali taikyti šias nuostatas: Žemiau bet kurio įspėjamojo ženklo su simboliu A,5; A,25; A,26 arba A,27, aprašyto šios Konvencijos 1 priedo A skirsnio II poskyrio 5, 25, 26 ir 27 dalyse, galima vertikaliai pritvirtinti stačiakampio formos lentelę su trimis raudonais įžambiais dryžiais ant balto ar geltono fono, jei yra pastatyti papildomi tokios pat formos ženklai su atitinkamai vienu ar dviem raudonais įžambiais dryžiais ant balto ar geltono fono vieno trečdalio ir dviejų trečdalių atstumu nuo to ženklo iki geležinkelio linijos. Šiuos ženklus galima pakartoti priešingoje važiuojamosios kelio dalies pusėje. Šioje pastraipoje minimos lentelės yra pavaizduotos šios Konvencijos 1 priedo A skirsnio II poskyrio 29 dalyje. 6. Jei įspėjamasis ženklas įspėja apie pavojų tam tikro ilgio kelio atkarpoje (pavyzdžiui, apie keletą iš eilės pavojingų posūkių ar blogos būklės važiuojamosios dalies atkarpą) ir jei manoma, kad tikslinga nurodyti tos atkarpos ilgį, jis nurodamas šios Konvencijos 1 priedo H skirsnyje apibūdintoje papildomoje lentelėje H,2, pritvirtintoje vadovaujantis to skirsnio nuostatomis. Nurodomieji ženklai 10 straipsnis Pirmumo ženklai 1. Ženklai, nurodantys ar pranešantys eismo dalyviams apie specialias pirmumo teises sankryžose, – tai B,1; B,2; B,3 ir B,4 ženklai. Ženklai, pranešantys eismo dalyviams apie pirmumo teisę siaurose kelio atkarpose, – tai B,5 ir B,6 ženklai. Šie ženklai apibūdinti šios Konvencijos 1 priedo B skirsnyje. 2. B,1 ženklas „Sankryža su pagrindiniu keliu“ naudojamas įspėti, kad prie sankryžos, kur pastatytas šis ženklas, vairuotojai privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms keliu, prie kurio jie artėja. 3. B,2 ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“ naudojamas įspėti, kad prie sankryžos, kur pastatytas šis ženklas, vairuotojai prieš įvažiuodami į sankryžą turi sustoti ir praleisti transporto priemones, važiuojančias keliu, prie kurio jie artėja. Vadovaudamasi šios Konvencijos 46 straipsnio 2 dalimi, kiekviena valstybė praneša Generaliniam Sekretoriui, ar ji pasirinko ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ B,2a ar B,2b modelį. 4. Ženklas B,1 arba B,2 gali būti statomas ne tik prie sankryžų, bet ir kitose vietose, jei kompetentingos institucijos mano, jog jis reikalingas. 5. B,1 ir B,2 ženklai statomi prie sankryžos, jei įmanoma, ties linija, prieš kurią transporto priemonės privalo sustoti arba už kurios joms draudžiama važiuoti nepraleidus kitų transporto priemonių. 6. Iš anksto įspėjant apie ženklą B,1, statomas tas pats ženklas su papildoma lentele H,1, aprašyta šios Konvencijos 1 priedo H skirsnyje. Iš anksto įspėjant apie ženklą B,2, statomas ženklas B,1 su stačiakampe lentele, kurioje pavaizduotas „Stop“ simbolis ir skaičius, rodantis atstumą iki ženklo B,2. 7. B,3 ženklas „Pagrindinis kelias“ naudojamas eismo dalyviams įspėti, kad prie sankryžų, kuriose šis kelias kertasi su kitais keliais, transporto priemonių, važiuojančių tais kitais keliais ar sukančių iš jų, vairuotojai privalo praleisti šiuo pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Šį ženklą galima statyti kelio pradžioje ir pakartoti po kiekvienos sankryžos; be to, jį galima statyti prieš sankryžą arba prie jos. Jeigu prie kelio pastatytas B,3 ženklas, tai B,4 ženklas „Pagrindinio kelio pabaiga“ statomas netoli tos linijos, nuo kurios baigiasi tuo keliu važiuojančių pirmenybė, palyginti su kitais keliais. B,4 ženklą galima pakartoti vieną ar keletą kartų iš anksto prieš liniją, nuo kurios pirmenybė baigiasi; šiuo atveju prieš tokią liniją statomas išankstinis ženklas ar ženklai turi 1 priedo H skirsnyje nurodytą papildomą lentelę H, 1. 8. Jei apie sankryžą įspėja įspėjamasis ženklas, kuriame yra vienas iš A,19 simbolių, arba jei prie sankryžos kelias yra pagrindinis ir, kaip numatyta šio straipsnio 7 dalyje, pažymėtas B,3 ženklais, prie sankryžos visi keliai žymimi B,1 arba B,2 ženklu; tačiau B,1 ar B,2 ženklo neprivaloma statyti prie takų ar kelių be dangos (gruntkelių), kur vairuotojai, nors ir nėra tokių ženklų, privalo prie sankryžos praleisti kitu keliu važiuojančias transporto priemones. B, 2 ženklas statomas tik tuo atveju, jei kompetentingos institucijos mano, jog yra tikslinga reikalauti, kad vairuotojai sustotų, ypač dėl to, kad blogai matyti abiejose sankryžos, prie kurios jie artėja, pusėse esančios kelio atkarpos. 11 straipsnis Draudžiamieji ar ribojamieji ženklai Šios Konvencijos 1 priedo C skirsnyje apibūdinami draudžiamieji ir ribojamieji ženklai ir pateikiama jų reikšmė. Be to, tame skyriuje apibūdinami ženklai, pranešantys apie draudimų ir ribojimų pabaigą arba draudimų ar apribojimų pabaigą. 12 straipsnis Privalomieji ženklai Šios Konvencijos 1 priedo D skirsnyje apibūdinami privalomieji ženklai ir jų reikšmė. 13 straipsnis Šios Konvencijos 1 priedo C ir D skirsniuose apibūdintiems ženklams bendrai taikomos nuostatos 1. Draudžiamieji, ribojamieji ir privalomieji ženklai statomi visiškai arti tos linijos, nuo kurios būtina laikytis jų reikalavimų, apribojimų ar draudimų, ir gali būti pakartoti, jei kompetentingos institucijos mano, jog to reikia. Tačiau šiuos ženklus galima statyti tinkamu atstumu prieš liniją, nuo kurios pradedami taikyti reikalavimai, apribojimai ar draudimai, jei kompetentingos institucijos mano, jog tai tikslinga dėl matomumo sąlygų ar norint eismo dalyvius įspėti iš anksto. Žemiau ženklų, pastatytų iš anksto prieš liniją, nuo kurios taikomi reikalavimai, apribojimai ar draudimai, tvirtinama 1 priedo H skirsnyje apibūdinta papildoma lentelė H, 1. 2. Nurodomieji ženklai, pastatyti šalia gyvenvietės pavadinimą skelbiančio ženklo ar tuoj už jo, reiškia, kad taisyklė taikoma visoje gyvenvietėje, jei kiti ženklai, esantys prie tam tikrų tos gyvenvietės kelio atkarpų, nereikalauja laikytis kitokios taisyklės. 3. Draudžiamieji ir ribojamieji ženklai galioja nuo jų iki tos vietos, kur yra pastatytas priešingas ženklas, arba iki kitos sankryžos. Jei draudimas ar ribojimas turėtų galioti ir pravažiavus sankryžą, ženklą būtina pakartoti, vadovaujantis nacionalinių teisės aktų nuostatomis. 4. Kai nurodomasis ženklas galioja visiems tam tikros zonos keliams (zoninis galiojimas), jis statomas, kaip nurodyta šios Konvencijos 1 priedo E skirsnio II poskyrio 8 dalies a punkte. 5. Išvažiavimas iš zonų, minėtų šio straipsnio 4 dalyje, nurodomas, kaip nustatyta šios Konvencijos 1 priedo E skirsnio II poskyrio 8 pastraipos b punkte. 13 bis straipsnis Specialūs nurodomieji ženklai 1. Šios Konvencijos 1 priedo E skirsnyje apibūdinami specialūs nurodomieji ženklai ir jų reikšmė. 2. Ženklai E,7a; E, 7b; E, 7c; arba E, 7d ir E, 8a; E, 8b; E, 8c; arba E, 8d eismo dalyviams nurodo, kad nuo ženklo E,7a; E, 7b; E, 7c; arba E, 7d iki ženklo E, 8a; E, 8b; E, 8c arba E, 8d galioja tos šalies teritorijoje gyvenvietėms taikomos eismo reguliavimo taisyklės, išskyrus tuos atvejus, kai tam tikrose gyvenvietės kelio atkarpose galioja kitokios taisyklės, kurias nurodo ten pastatyti kiti kelio ženklai. Tačiau B,4 ženklas visada statomas prie pagrindinio kelio, pažymėto B,3 ženklu, jei tas kelias už gyvenvietės nebelaikomas pagrindiniu. Šiems ženklams taikomos 14 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies nuostatos. 3. Ženklai E,12 a, E,12 b arba E,12 c statomi ties susikirtimu su pėsčiųjų perėja, kai kompetentingos institucijos mano, jog tai yra tikslinga. 4. Specialūs nurodomieji ženklai statomi, atsižvelgiant į 6 straipsnio 1 dalį, tik tais atvejais, kai kompetentingos institucijos mano, jog tai svarbu. Ženklai gali būti pakartoti; papildoma lentelė žemiau ženklo gali rodyti nuotolį nuo ženklo iki joje pažymėtos vietos; šis atstumas taip pat gali būti užrašytas paties ženklo apatinėje dalyje. Informaciniai ženklai 14 straipsnis 1. Šios Konvencijos 1 priedo F ir G skirsniuose apibūdinami eismo dalyviams naudingą informaciją teikiantys ženklai, išskyrus stovėjimo ženklus, arba pateikiami tokių ženklų pavyzdžiai; be to, tame priede yra nurodymai, kaip tokius ženklus naudoti. 2. Užrašai ant 5 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje nurodytų informacinių ženklų šalyse, kurios nenaudoja lotynų abėcėlės, rašomi ir valstybine kalba, ir lotynų abėcėlės rašmenimis, kuo tiksliau transliteruojant pagal tarimą valstybine kalba. 3. Šalyse, kurios nenaudoja lotynų abėcėlės, užrašai lotynų abėcėlės rašmenimis gali būti arba ant to paties ženklo kaip ir užrašas valstybine kalba, arba ant pakartotinio ženklo. 4. Ženklas neturi turėti užrašų daugiau negu dviem kalbomis. 15 straipsnis Išankstiniai nukreipiamieji ženklai Išankstiniai nukreipiamieji ženklai statomi tokiu atstumu prieš sankryžą, kad jie būtų kuo veiksmingesni ir dieną, ir naktį atsižvelgiant į kelio ir eismo sąlygas, įprastą transporto priemonių greitį ir nuotolį, iš kurio ženklas matomas; toks atstumas nebūtinai turi būti didesnis kaip 50 metrų (55 jardai) gyvenvietėse, bet automagistralėse ir kituose greitkeliuose yra ne mažesnis kaip 500 metrų (550 jardų). Šiuos ženklus galima pakartoti. Papildomoje lentelėje po ženklu galima nurodyti atstumą nuo ženklo iki sankryžos; šį atstumą galima nurodyti ir paties ženklo apatinėje dalyje. 16 straipsnis Nukreipiamieji ženklai 1. Viename nukreipiamajame ženkle gali būti kelių vietovių pavadinimai; šie pavadinimai rašomi vienas žemiau kito. Vieno vietovardžio raidės gali būti didesnės už kitų vietovardžių raides tik tuo atveju, jei toji vietovė yra didžiausia iš visų nurodytųjų. 2. Atstumą rodantys skaičiai rašomi tame pačiame aukštyje kaip ir vietovardis. Rodyklės formos nukreipiamuosiuose ženkluose skaičiai rašomi tarp vietovardžio ir rodyklės smaigalio; stačiakampiuose ženkluose jie rašomi po vietovardžio. 17 straipsnis Kelių identifikavimo ženklai Keliams identifikuoti naudojami ženklai susideda arba iš kelio numerio, kurį sudaro skaičiai, raidės ar jų derinys, arba iš kelio pavadinimo ir yra stačiakampio arba skydo formos. Tačiau Susitariančiosios Šalys, turinčios tam tikrą kelių klasifikavimo sistemą, stačiakampio formą gali pakeisti kelio klasifikaciniu simboliu. 18 straipsnis Vietų identifikavimo ženklai Vietų identifikavimo ženklai gali būti naudojami dviejų valstybių sienai arba dviejų tos pačios valstybės administracinių vienetų ribai, gyvenvietės, upės, kalnų perėjos, gražaus landšafto vietos ir t. t. pavadinimui nurodyti. Šie ženklai turi ryškiai skirtis nuo kitų ženklų, minėtų šios Konvencijos 13 bis straipsnio 2 dalyje. 19 straipsnis Patvirtinamieji ženklai Patvirtinamieji ženklai naudojami kelio krypčiai patvirtinti, kai, kompetentingų institucijų manymu, tai būtina, pavyzdžiui, prie išvažiavimo iš didelės gyvenvietės. Tokiuose ženkluose nurodomi vienos ar kelių vietovių pavadinimai, kaip numatyta šios Konvencijos 16 straipsnio 1 dalyje. Jei nurodomas nuotolis, nuotolį reiškiantys skaičiai rašomi po vietovės pavadinimo. 20 straipsnis (netekęs galios) 21 straipsnis Informaciniams ženklams bendrai taikomos nuostatos 1. Šios Konvencijos 15–19 straipsniuose nurodyti informaciniai ženklai statomi ten, kur, kompetentingų institucijų manymu, tai tikslinga. Kiti informaciniai ženklai, atsižvelgiant į 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, statomi tik ten, kur, kompetentingų institucijų manymu, jie būtini; ypač atkreiptinas dėmesys, kad F,2 – F,7 ženklai statomi tik prie kelių, kur neatidėliotino remonto dirbtuvės, degalinės, viešbučiai ir valgyklos pasitaiko retai. 2. Informacinius ženklus galima statyti pakartotinai. Papildomoje lentelėje žemiau ženklo gali būti nurodytas atstumas nuo ženklo iki jo nurodomos vietos; toks užrašas gali būti ir paties ženklo apatinėje dalyje. 22 straipsnis (netekęs galios) III skyrius ŠVIESOFORO SIGNALAI 23 straipsnis Transporto priemonėms skirti signalai 1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 12 dalies nuostatas, vienintelės šviesos, kurias galima naudoti kaip transporto priemonių eismo reguliavimo signalus, išskyrus viešajam (keleiviniam) transportui skirtas šviesas, yra toliau išvardytos šviesos, kurioms priskirta reikšmė: a) nemirksinti šviesa: i) žalias signalas reiškia, kad eismas leidžiamas; tačiau eismą reguliuojantis žalias signalas sankryžoje nereiškia, jog vairuotojai gali važiuoti, jei jų judėjimo kryptimi yra tokia eismo grūstis, kad įvažiavę į sankryžą jie turbūt negalėtų iš jos išvažiuoti iki šviesos signalo pasikeitimo; ii) raudonas signalas reiškia, kad eismas negali judėti; transporto priemonės negali pervažiuoti sustojimo linijos, o jei sustojimo linijos nėra, – važiuoti už signalo linijos arba, kai šviesoforas pastatytas viduryje sankryžos ar kitoje jos pusėje, transporto priemonės negali įvažiuoti į sankryžą ar užvažiuoti ant pėsčiųjų perėjos ties sankryža; iii) geltonas signalas, degantis vienas arba kartu su raudonu signalu; kai geltonas signalas dega vienas, jis reiškia, kad jokia transporto priemonė negali pervažiuoti sustojimo linijos arba važiuoti už signalo linijos, nebent signalui užsidegant ji būtų taip arti sustojimo linijos ar signalo, kad nebegalėtų saugiai sustoti prieš sustojimo liniją arba prie signalo linijos. Kai šviesoforas pastatytas viduryje sankryžos ar kitoje jos pusėje, degantis geltonas signalas reiškia, kad jokia transporto priemonė negali įvažiuoti į sankryžą arba užvažiuoti ant pėsčiųjų perėjos prie sankryžos, nebent signalui užsidegant ji būtų taip arti perėjos ar sankryžos, kad nebegalėtų saugiai sustoti neįvažiavusi į sankryžą ar neužvažiavusi ant pėsčiųjų perėjos. Kai geltonas signalas dega kartu su raudonu signalu, tai reiškia, kad signalas tuoj keisis, bet tai nekeičia draudimo važiuoti, kurį rodo degantis raudonas signalas; b) mirksinti šviesa: i) raudonas mirksintis signalas; arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai (kai vienas užsidega, kitas užgęsta), pritvirtinti ant to paties stovo vienodame aukštyje ir nukreipti į tą pačią pusę, reiškia, kad transporto priemonėms negalima pervažiuoti sustojimo linijos arba, jei sustojimo linijos nėra, – signalo linijos; toks šviesoforas gali būti tik prie pervažų, pakeliamųjų tiltų ar keltų švartavimosi vietų prieigose, taip pat kai reikia nurodyti, kad eismas negali judėti, nes į kelią įvažiuoja gaisrinės mašinos arba artėja orlaivis, kuris žemai kirs kelią; ii) vienas mirksintis geltonas signalas arba du pakaitomis mirksintys geltoni signalai reiškia, kad vairuotojai gali važiuoti, bet tik labai atidžiai. 2. Trijų spalvų šviesoforas susideda iš trijų nemirksinčių signalų – raudono, geltono ir žalio; žalias signalas užsidega tik užgesus raudonam ir geltonam signalui. 3. Dviejų spalvų šviesoforas susideda iš nemirksinčio raudono signalo ir nemirksinčio žalio signalo. Raudonas signalas ir žalias signalas nedega kartu vienu metu. Dviejų spalvų šviesoforai naudojami tik kaip laikini įrenginiai, laikantis šios Konvencijos 3 straipsnio 3 dalyje numatytų egzistuojantiems įrenginiams pakeisti leistinų terminų. 3. bis a) Su kelio ženklais susijusios Konvencijos 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos šviesoforo signalams, išskyrus šviesoforo signalus prie pervažų. b) Sankryžų šviesoforai statomi prieš sankryžą arba viduryje ar virš jos; jie gali būti pakartoti tolimesnėje sankryžos pusėje ir (arba) vairuotojo akių lygyje. c) Be to, rekomenduojama nacionaliniuose teisės aktuose numatyti, kad šviesoforai: i) būtų taip statomi, kad jie netrukdytų transporto priemonėms važiuoti važiuojamąja kelio dalimi ir, jei jie pastatyti kelio krašte, kuo mažiau trukdytų pėstiesiems; ii) būtų lengvai matomi iš tolo ir priartėjus lengvai suprantami; ir iii) kiekvienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje būtų standartizuoti įvairių kategorijų keliams. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytuose trijų spalvų ir dviejų spalvų šviesoforuose šviesų signalai išdėstomi vertikaliai arba horizontaliai. 5. Kai šviesų signalai išdėstomi vertikaliai, raudonas signalas yra aukščiausiai; kai šviesų signalai išdėstomi horizontaliai, raudonas signalas yra eismo krypčiai priešingoje pusėje. 6. Trijų spalvų šviesoforo geltona šviesa yra viduryje. 7. Visi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų trijų spalvų ir dviejų spalvų šviesoforų signalai yra skritulio formos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti raudoni mirksintys signalai taip pat yra skritulio formos. 8. Geltonas mirksintis signalas gali būti įrengtas vienas; toks signalas taip pat gali būti naudojamas vietoj trijų spalvų šviesoforo tokiu metu, kai eismas yra neintensyvus. 9. Trijų spalvų šviesofore vietoj raudono, geltono ir žalio signalo gali būti tos pačios spalvos rodyklė juodame fone. Degančios tokios rodyklės turi tą pačią reikšmę, kaip ir šviesos, bet draudimas ar leidimas galioja tik rodyklės ar rodyklių rodomai krypčiai ar kryptims. Rodyklės, reiškiančios, kad eismas gali ar negali judėti tiesiai, yra nukreiptos į viršų. Gali būti naudojamos juodos rodyklės raudoname, geltoname ar žaliame fone. Tokios rodyklės turi tą pačią reikšmę, kaip ir pirmiau minėtos rodyklės. 10. Kai trijų spalvų šviesoforas turi vieną ar kelias papildomas žalios šviesos sekcijas su viena ar keliomis rodyklėmis, tokia papildoma deganti rodyklė ar rodyklės reiškia, kad eismas gali judėti rodyklės ar rodyklių rodomomis kryptimis, nepaisant to, kokį signalą tuo metu rodo trijų spalvų šviesoforas; be to, tai reiškia, kad transporto priemonių, esančių eismo juostoje, skirtoje važiuoti rodyklės rodoma kryptimi arba toms priemonėms privaloma važiuoti kryptimi, vairuotojai privalo važiuoti rodyklių rodoma kryptimi, jei sustoję jie kliudytų važiuoti toje pačioje eismo juostoje už jų esančioms transporto priemonėms, tačiau visuomet jie turi praleisti transporto priemones, važiuojančias eismo juosta, į kurią jie įsilieja, ir nekelti grėsmės pėstiesiems. Pageidautina, kad papildomos žalios šviesos sekcijos būtų įtaisytos tame pačiame aukštyje kaip įprastas žalias signalas. 11. a) Kai žalias arba raudonas signalas yra įtaisytas virš išilginėmis linijomis paženklintų eismo juostų kelio važiuojamojoje dalyje, turinčioje daugiau kaip dvi eismo juostas, degantis raudonas signalas reiškia, kad eismui neleidžiama judėti ta eismo juosta, virš kurios jis įtaisytas, o degantis žalias signalas – kad eismas ta juosta gali judėti. Taip įtaisytame raudonos šviesos signale matyti dvi pasvirusios sukryžiuotos linijos, o žaliame signale – žemyn nukreipta rodyklė. b) Kai kompetentingos institucijos mano, kad šviesofore būtina naudoti „tarpinį“ ar „pereinamąjį“ signalą, toks signalas turėtų būti geltona ar balta rodyklė, nukreipta įžambiai į apatinę kairiąją ar dešiniąją pusę, arba dvi tokios rodyklės, nukreiptos į priešingas puses; rodyklės gali mirksėti. Tokios geltonos ar baltos rodyklės reiškia, kad važiuojamojoje juostoje eismas tuoj bus sustabdytas ir kad eismo dalyviai toje juostoje turi įvažiuoti į juostą, į kurią rodo rodyklė. 12. Nacionaliniuose teisės aktuose gali būti numatyta, kad prie tam tikrų pervažų galima įtaisyti lėtai mirksintį baltos spalvos šviesoforo signalą, kuris reiškia, kad eismas leidžiamas. 13. Kai šviesoforo signalai galioja tik dviratininkams, šis apribojimas tam, kad būtų išvengta nesusipratimų, gali būti akcentuotas pačiame signale pavaizduotu dviračio siluetu arba prie mažo signalo pritvirtinta stačiakampe papildoma lentele su dviračio atvaizdu. 24 straipsnis Signalai, skirti tik pėstiesiems 1. Vieninteliai šviesos signalai, kuriuos galima naudoti tik pėstiesiems, yra toliau išvardyti signalai, kuriems priskirta ši reikšmė: a) nemirksinti šviesa: i) žalias signalas reiškia, kad pėstieji gali eiti; ii) geltonas signalas reiškia, kad pėstieji negali eiti, bet tie pėstieji, kurie jau yra kelio važiuojamojoje dalyje, gali toliau eiti į kitą kelio pusę; iii) raudonas signalas reiškia, kad pėstieji negali įžengti į kelio važiuojamąją dalį; b) mirksinti šviesa: mirksintis žalias signalas reiškia, kad baigiasi laikas, skirtas pėstiesiems pereiti kelio važiuojamąją dalį, ir tuoj užsidegs raudonas signalas. 2. Pageidautina, kad pėstiesiems skirti šviesoforai būtų dviejų spalvų sistemos, t. y. turėtų raudoną ir žalią signalą; tačiau jie gali būti ir trijų spalvų sistemos – gali turėti raudoną, geltoną ir žalią signalą. Vienu metu niekada neturi degti du signalai. 3. Šviesos signalai išdėstomi vertikaliai, raudonas signalas visada yra viršutinis, o žalias – visada apatinis. Pageidautina, kad raudonas signalas turėtų stovinčio pėsčiojo ar pėsčiųjų atvaizdą, o žalias – einančio pėsčiojo ar pėsčiųjų atvaizdą. 4. Pėstiesiems skirti šviesoforai taip projektuojami ir išdėstomi, kad vairuotojai jokiu atveju jų nepalaikytų transporto priemonių eismui reguliuoti skirtais šviesoforais. 5. Pėstiesiems skirtus šviesoforus prie perėjų galima papildyti garso ar lytėjimo signalais, kad akliesiems būtų lengviau pereiti perėją per važiuojamąją dalį. IV SKYRIUS KELIŲ ŽENKLINIMAS 25 straipsnis Važiuojamosios dalies ženklinimas (kelių ženklinimas) naudojamas, kai, kompetentingos institucijos nuomone, būtina reguliuoti eismą arba įspėti eismo dalyvius ar suteikti jiems informaciją. Ženklinimas gali būti naudojamas vienas arba kartu su kitais kelio ženklais ar signalais pastarųjų reikšmei akcentuoti arba patikslinti. 26 straipsnis 1. Išilginio ženklinimo ištisinė linija ant kelio važiuojamosios dalies reiškia, kad transporto priemonėms neleidžiama ją kirsti arba apžergti, o kai tokia linija skiria dviejų krypčių eismą, – kad transporto priemonei draudžiama važiuoti toje linijos pusėje, kuri vairuotojui yra priešinga jo judėjimo krypčiai važiuojamosios dalies pusė. Išilginio ženklinimo dvi ištisinės linijos turi tą pačią reikšmę. 2. a) Išilginio ženklinimo brūkšninė linija ant kelio važiuojamosios dalies neturi draudžiamosios reikšmės, bet ji naudojama arba: i) eismo juostoms pažymėti ir taip atskirti eismo srautus; arba ii) įspėti, kad artėjama prie ištisinės draudžiamosios linijos, arba kad artėjama prie kitos ypač pavojingos kelio atkarpos. b) Šios straipsnio dalies a punkto ii papunktyje nurodytais tikslais naudojamos brūkšninės linijos tarpų tarp brūkšnių ir brūkšnių ilgio santykis turi būti žymiai mažesnis už šios straipsnio dalies a punkto i papunktyje nurodytais tikslais naudojamos brūkšninės linijos tarpų tarp brūkšnių ir brūkšnių ilgio santykį. c) Dviguba brūkšnine linija galima atskirti važiuojamąją juostą ar juostas, kuriose galima pakeisti eismo srauto kryptį pagal šios Konvencijos 23 straipsnio 11 dalį. 3. Kai išilginio ženklinimo ištisinė linija ant kelio važiuojamosios dalies eina lygiagrečiai su brūkšnine linija, vairuotojai kreipia dėmesį tik į liniją, kuri yra jų transporto priemonės judėjimo pusėje. Ši nuostata nedraudžia vairuotojams, leistinu būdu aplenkusiems kitą transporto priemonę, sugrįžti į savo įprastą padėtį kelio važiuojamojoje dalyje. 4. Taikant šį straipsnį, išilginės linijos, žyminčios važiuojamosios dalies kraštą, kad jis būtų geriau matomas, ir išilginės linijos, sujungtos su skersinėmis linijomis transporto priemonių stovėjimo vietoms ant kelio važiuojamosios dalies pažymėti, ir išilginės linijos, draudžiančios ar ribojančios teisę sustoti ar stovėti, nelaikomos išilginio ženklinimo linijomis. 26 bis straipsnis 1. Eismo juostos, skirtos tik tam tikroms transporto priemonių kategorijoms, turi būti ženklinamos linijomis, kurios savo platumu ir mažesniais tarpais tarp brūkšnių turi ryškiai skirtis nuo kitų ištisinių ar brūkšninių linijų ant važiuojamosios kelio dalies. 2. Kai eismo juosta yra skirta tam tikroms viešojo transporto priemonėms, ji ženklinama žodžiu „BUS“ arba raide „A“. Tokią eismo juostą žymintis ženklas yra keturkampis, apibūdintas šios Konvencijos 1 priedo E skirsnyje, arba apskritimas, apibūdintas 1 priedo D skirsnyje, kuriame yra baltas autobuso simbolis mėlyname fone. Eismo juostos, skirtos tik viešojo transporto priemonėms, ženklinimo pavyzdžiai parodyti šios Konvencijos 2 priede pateiktose diagramose 28a ir 28b. 3. Nacionaliniuose teisės aktuose turi būti nurodyta, kokiomis sąlygomis kitos transporto priemonės gali važiuoti šio straipsnio 1 dalyje minėta juosta ar ją kirsti. 27 straipsnis 1. Skersinio ženklinimo ištisinė linija, nubrėžta skersai vienos ar kelių eismų juostų, žymi liniją, ties kuria vairuotojai turi sustoti, vadovaudamiesi šios Konvencijos 10 straipsnio 3 dalyje nurodytu B,2 ženklu „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Toks ženklinimas taip pat gali būti naudojamas pažymėti linijai, ties kuria vairuotojai privalo sustoti, kai dega draudžiamasis šviesoforo signalas arba tokį signalą rodo eismą reguliuoti įgaliotas pareigūnas, arba prieš pervažą. Žodis „stop“ gali būti užrašytas ant kelio važiuojamosios dalies prieš ženklinimo linijas, nubrėžtas ties B,2 ženklu. 2. Jei techniškai įmanoma, šio straipsnio 1 dalyje apibūdintos skersinio ženklinimo linijos nubrėžiamos ant kelio važiuojamosios dalies visur, kur yra B,2 ženklas. 3. Skersinio ženklinimo brūkšninė linija, nubrėžta skersai vienos ar kelių eismo juostų, žymi liniją, už kurios transporto priemonės paprastai negali važiuoti, kadangi duoda kelią, kaip reikalauja šios Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas B, 1 ženklas „Sankryža su pagrindiniu keliu“. Prieš tokias ženklinimo linijas ant kelio važiuojamosios dalies gali būti nubrėžtas B,1 ženklą simbolizuojantis trikampis su plačiais kraštais, kurio viena kraštinė eina lygiagrečiai su nubrėžta linija, o jai priešingo kampo viršūnė nukreipta į artėjančias transporto priemones. 4. Pėsčiųjų perėjas pageidautina ženklinti palyginti plačiais dryžiais, kurie eina lygiagrečiai su važiuojamosios dalies ašies linija. 5. Dviratininkų tako susikirtimas su keliu ženklinamas arba skersinėmis linijomis, arba kitokiu būdu, kurio negalima supainioti su pėsčiųjų perėjos ženklinimu. 28 straipsnis 1. Norint pakartoti kelio ženklų nurodymus arba suteikti eismo dalyviams informaciją, kurios negalima tinkamai perteikti kelio ženklais, ant kelio važiuojamosios dalies galima naudoti ir kitokį ženklinimą, pavyzdžiui: strėles, lygiagrečius ar įžambius dryžius arba užrašus. Pirmiausia, taip paženklinamos transporto priemonių stovėjimo vietų ar juostų ribos, autobusų ar troleibusų sustojimo vietos, kuriose kitoms transporto priemonėms draudžiama stovėti, ir įspėjama, kad reikia persirikiuoti prieš sankryžą. Tačiau jei ant išilginio ženklinimo linijomis į eismo juostas suskirstytos važiuojamosios dalies yra rodyklė, vairuotojai važiuoja ta kryptimi ar viena iš tų krypčių, kurios nurodytos juostoje, kuria jie važiuoja. 2. Atsižvelgiant į šios Konvencijos 27 straipsnio 4 dalį, kurioje kalbama apie pėsčiųjų perėjas, lygiagrečiais įžambiais dryžiais pažymėtas ir ištisine arba brūkšnine linija įrėmintas to paties aukščio ar truputį aukštesnis kelio važiuojamosios dalies plotas – tai plotas, į kurį transporto priemonėms draudžiama įvažiuoti, jei jis įrėmintas ištisine linija, o jei jis įrėmintas brūkšnine linija, – transporto priemonės į jį neįvažiuoja, nebent vairuotojas įsitikina, kad tai daryti saugu, arba kai reikia įsukti į kelią, esantį kitoje važiuojamosios dalies pusėje. 3. Zigzaginė linija palei kelio važiuojamosios dalies kraštą rodo, kad toje kelio pusėje per visą linijos ilgį stovėti draudžiama. Tokią liniją, kuri gali būti paženklinta, kartu užrašant žodį „BUS“ arba raidę „A“, galima naudoti autobuso ar troleibuso stotelei nurodyti. 29 straipsnis 1. Šios Konvencijos 26 ir 28 straipsniuose apibūdinto kelių ženklinimo linijos gali būti ant kelio važiuojamosios dalies nudažytos arba pažymėtos bet kokiu kitu veiksmingu būdu. 2. Keliai ženklinami geltonais ar baltais dažais; tačiau vietoms, kuriose leidžiama stovėti arba kuriose stovėjimas ribojamas, ženklinti galima naudoti mėlynus dažus. Jeigu Susitariančiosios Šalies teritorijoje kelių ženklinimui naudojami ir geltoni, ir balti dažai, tos pačios klasės ženklinimas turi būti tos pačios spalvos. Šioje straipsnio dalyje vartojamas terminas „baltas“ gali turėti sidabrinį ar šviesiai pilką atspalvį. 3. Darant užrašus, braižant simbolius ar rodykles ant kelio, atsižvelgiama į būtinybę juos tinkamai pailginti eismo judėjimo kryptimi, nes vairuotojai visa tai mato labai mažu kampu. 4. Rekomenduojama, kad judančioms transporto priemonėms skirti kelių ženklinimo simboliai turėtų šviesą atspindintį paviršių, jeigu to reikalauja eismo intensyvumas arba jeigu apšvietimas menkas ar jo visai nėra. 30 straipsnis Šios Konvencijos 2 priede pateikiamos rekomendacijos, kaip išdėstyti ir projektuoti kelių ženklinimo linijas ir kitus simbolius. V skyrius KITOS NUOSTATOS 31 straipsnis Kelio darbų ženklai 1. Važiuojamosios dalies ploto, kuriame atliekami kelio darbai, ribos aiškiai nurodomos. 2. Jeigu tai pateisina kelio darbų mastas ir eismo intensyvumas, darbų ploto ribos pažymimos ištisiniu užtvaru ar užtvaru su pertrūkiais, dažytu pakaitomis raudonais ir baltais, raudonais ir geltonais, juodais ir baltais arba juodais ir geltonais dryžiais, ir tamsiu paros metu, jei užtvaro paviršius neatspindi šviesos, – papildomomis šviesomis ir šviesą atspindinčiais įtaisais. Šiam tikslui naudojami šviesą atspindintys įtaisai ir stacionarios nemirksinčios šviesos yra raudonos arba tamsiai geltonos spalvos, o mirksinčios šviesos – tamsiai geltonos spalvos. Tačiau: a) šviesos ir įtaisai, matomi tik viena kryptimi judančioms transporto priemonėms ir žymintys kelio darbų ploto ribas priešingoje eismui kelio pusėje, gali būti baltos spalvos; b) šviesos ir įtaisai, žymintys kelio darbų ploto ribas, kurios skiria dvi eismo kryptis, gali būti baltos arba šviesiai geltonos spalvos. 32 straipsnis Ženklinimas šviesomis ar šviesą atspindinčiais įtaisais Kiekviena Susitariančioji Šalis patvirtina tą pačią kelio važiuojamosios dalies kraštui pažymėti naudojamų šviesų arba šviesą atspindinčių įtaisų spalvą ar tą pačią spalvų sistemą visoje savo teritorijoje. Pervažos 33 straipsnis 1. a) Jeigu prie pervažų yra įrengta signalizavimo sistema, įspėjanti apie artėjančius traukinius arba apie tuoj nusileisiančius užtvarus ar pusinius užtvarus, ją sudaro mirksinčios raudonos šviesos signalas arba pakaitomis mirksintys raudoni šviesos signalai, kaip nurodyta šios Konvencijos 23 straipsnio 1 dalies b punkte. Tačiau: i) mirksinčios raudonos šviesos signalą galima papildyti arba pakeisti trijų spalvų (raudonos-geltonos-žalios) šviesoforu, apibūdintu šios Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje, arba šviesoforu be žalios šviesos, jei kitas trijų šviesų šviesoforas yra įrengtas prie kelio netoli pervažos arba jei prie pervažos yra užtvaras; ii) keliuose be dangos (gruntkeliuose), kur eismas labai neintensyvus, ar prie takų pakanka naudoti tik garso signalą. b) Visais atvejais šviesoforai gali būti papildyti garso signalais. 2. Šviesoforai įrengiami kelio važiuojamosios dalies pakraštyje pagal eismo judėjimo kryptį; jei sąlygos, tokios kaip šviesoforo matomumas ar eismo intensyvumas, reikalauja, šviesoforą galima pakartotinai pastatyti ir kitoje kelio pusėje. Tačiau šviesoforą galima pakartotinai pastatyti kelio važiuojamosios dalies viduryje esančioje salelėje arba įrengti virš važiuojamosios dalies, jei, atsižvelgiant į vietos sąlygas, manoma, kad tai tikslinga. 3. Vadovaujantis šios Konvencijos 10 straipsnio 4 dalimi, B,2 ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“ gali būti pastatytas prie pervažos, prie kurios nėra nei užtvaro, nei pusinio užtvaro, nei šviesoforo, įspėjančio apie artėjančius traukinius; prie pervažų, kur pastatytas šis ženklas, vairuotojai sustoja prie stop linijos arba, jei tokios linijos nėra, – lygiagrečiai su ženklu ir nepradeda važiuoti tol, kol įsitikina, kad neartėja traukinys. 34 straipsnis 1. Kai prie pervažų, kur įrengtas užtvaras arba keli pusiniai užtvarai kiekvienoje geležinkelio bėgių pusėje, šis užtvaras ar pusiniai užtvarai užtveria kelią, eismo dalyviams negalima važiuoti toliau negu iki pirmojo užtvaro; ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai užtvaras ar pusinis užtvaras jau leidžiasi užtverdami kelią. 2. Kai dega šios Konvencijos 33 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas raudonas šviesos signalas ar signalai arba veikia to straipsnio 1 dalyje nurodytas garso signalas, eismo dalyviams negalima važiuoti už stop linijos, o jei jos nėra, – toliau už pastatyto signalo linijos. Kai dega 33 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodyto trijų spalvų šviesoforo geltonas signalas, eismo dalyviai negali važiuoti už stop linijos arba, jei jos nėra, – už šviesoforo linijos, nebent transporto priemonė būtų taip arti šviesoforo, kad, užsidegus geltonai šviesai, ji nebegalėtų saugiai sustoti prieš signalą. 35 straipsnis 1. Pervažų užtvarai ar pusiniai užtvarai aiškiai ženklinami pakaitomis einančiais raudonais ir baltais, raudonais ir geltonais, juodais ir baltais arba juodais ir geltonais dryžiais. Tačiau jie gali būti nudažyti vien balta ar vien geltona spalva, jei jų centre yra didelis raudonas skritulys. 2. Prie pervažų, kur nėra nei užtvarų, nei pusinių užtvarų, arti geležinkelio bėgių statomas 1 priedo A skirsnyje apibūdintas A,28 ženklas. Jei prie pervažos yra šviesoforas, įspėjantis apie artėjantį traukinį, arba B,2 ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“, tai A,28 ženklas įrengiamas ant šviesoforo stovo arba B,2 ženklo stovo. A,28 ženklą statyti neprivaloma: a) prie kelio ir geležinkelio sankryžos, kur traukinių eismas labai lėtas, o eismą keliu reguliuoja geležinkelininkas atitinkamais rankos signalais; arba b) prie geležinkelio ir kelio be dangos (gruntkelio), kur eismas yra labai neintensyvus, ar tako sankryžos. 3. (panaikinta) 36 straipsnis 1. Kadangi pervažos yra labai pavojingos, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja: a) prieš visas pervažas statyti vieną iš įspėjamųjų ženklų su A,25, A,26 arba A,27 simboliais; tačiau jokio ženklo nereikia statyti: i) tam tikrais atvejais gyvenvietėse; ii) prie kelių be dangos (gruntkelių) ir takų, kur motorinės transporto priemonės važinėja tik išimtiniais atvejais; b) visose pervažose įtaisyti užtvarus ar pusinius užtvarus arba signalus, įspėjančius apie artėjančius traukinius, nebent eismo dalyviams geležinkelio bėgiai iš abiejų pervažos pusių būtų matomi taip toli, kad prie geležinkelio linijos iš bet kurios pusės artėjantis kelių transporto priemonės vairuotojas, pamatęs ir didžiausiu greičiu atvažiuojantį traukinį, turėtų pakankamai laiko sustoti prieš pervažą ir, be to, kad eismo dalyviai, iki traukinio pasirodymo jau esantys pervažoje, turėtų laiko pasiekti kitą jos pusę; tačiau Susitariančiosios Šalys gali daryti šio punkto nuostatų išlygas dėl pervažų, kur traukiniai važinėja gana lėtai arba automobilių eismas keliu yra neintensyvus; c) pasirūpinti, kad kiekvienoje pervažoje, kurios užtvaras ar pusinis užtvaras valdomas iš tokios vietos, iš kurios užtvaro ar pusinio užtvaro negalima matyti, būtų įrengta viena iš šios Konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų signalizavimo sistemų, įspėjančių apie artėjančius traukinius; d) pasirūpinti, kad kiekvienoje pervažoje, kurios užtvaras ar pusinis užtvaras artėjant traukiniui veikia automatiškai, būtų įrengta viena iš šios Konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų signalizavimo sistemų, įspėjančių apie artėjančius traukinius; e) kad užtvaras ar pusinis užtvaras būtų geriau matomas, juos įrengiant naudoti šviesą atspindinčias medžiagas ar atšvaitus, o prireikus tamsiu paros metu juos apšviesti; be to, prie kelių, kuriais tamsiu paros metu vyksta intensyvus automobilių eismas, įrengti prieš pervažą išankstinius įspėjamuosius ženklus su šviesą atspindinčiais paviršiais ar atšvaitais, o prireikus tamsiu paros metu juos apšviesti; f) kur įmanoma, netoli pervažų, turinčių pusinius užtvarus, kelio važiuojamosios dalies vidurį paženklinti išilgine linija, draudžiančia prie pervažos artėjančioms transporto priemonėms įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, ar net įrengti nukreipiamąsias saleles, skiriančias priešingų krypčių eismo srautus. 2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos šios Konvencijos 35 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje nurodytais atvejais. vi skyrius BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 37 straipsnis 1. Šią Konvenciją iki 1969 m. gruodžio 31 d. Jungtinių Tautų Organizacijos centrinėje būstinėje Niujorke gali pasirašyti visos valstybės, kurios yra Jungtinių Tautų Organizacijos, bet kokios specializuotos agentūros ar Tarptautinės atominės energijos agentūros narės arba Tarptautinio teisingumo teismo statuto dalyvės, taip pat kiekviena valstybė, kurią Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja pakvietė tapti šios Konvencijos Šalimi. 2. Ši Konvencija turi būti ratifikuota. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui. 3. Prie šios Konvencijos gali prisijungti bet kokia šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybė. Prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui. 38 straipsnis 1. Kiekviena valstybė, pasirašydama ar ratifikuodama šią Konvenciją arba prisijungdama prie jos, arba bet kada vėliau Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu gali pareikšti, kad Konvencija taikoma visoms arba kai kurioms teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius ji atsako. Konvencija pranešime nurodytai teritorijai ar teritorijoms pradedama taikyti praėjus trisdešimčiai dienų po pranešimo įteikimo Generaliniam Sekretoriui arba Konvencijos įsigaliojimo pranešimą pateikusiai valstybei dieną – atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė. 2. Kiekviena valstybė, kuri pagal šio straipsnio 1 dalį pateikia pranešimą, padaro šios Konvencijos 46 straipsnio 2 dalyje numatytus pareiškimus tų teritorijų vardu, kurių vardu siunčia pranešimą. 3. Kiekviena valstybė, padariusi pareiškimą pagal šio straipsnio 1 dalį, bet kada vėliau Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu gali pareikšti, kad nebetaikys Konvencijos pranešime nurodytai teritorijai; tokiu atveju ši Konvencija atitinkamoje teritorijoje nustoja būti taikoma praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna šį pranešimą. 39 straipsnis 1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kurią deponuotas penkioliktas ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas. 2. Kiekvienoje valstybėje, kuri šią Konvenciją ratifikuoja arba prie jos prisijungia po to, kai deponuojamas penkioliktas ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas, Konvencija įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kurią ta valstybė deponavo savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą. 40 straipsnis Įsigaliojus šiai Konvencijai, Susitariančiosiose Šalyse netenka galios Konvencija dėl kelio signalų suvienodinimo, pateikta pasirašyti Ženevoje 1931 m. kovo 30 d., arba Kelio ženklų ir signalų protokolas, pateiktas pasirašyti Ženevoje 1949 m. rugsėjo 19 d., ir ši Konvencija pakeičia čia nurodytus dokumentus. 41 straipsnis 1. Praėjus vieneriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo, kiekviena Susitariančioji Šalis gali siūlyti vieną ar daugiau šios Konvencijos pakeitimų. Siūlomo pakeitimo tekstas kartu su aiškinamuoju raštu įteikiamas Generaliniam Sekretoriui, o šis juos perduoda visoms Susitariančiosioms Šalims. Susitariančiosios Šalys per dvylika mėnesių nuo šio teksto išsiuntinėjimo gali pranešti Generaliniam Sekretoriui, kad jos: a) pritaria pakeitimui; b) pakeitimą atmeta; c) norėtų, kad būtų sušaukta konferencija siūlomam pakeitimui svarstyti. Be to, Generalinis Sekretorius siūlomo pakeitimo tekstą perduoda visoms šios Konvencijos 37 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybėms. 2. a) Bet koks siūlomas pakeitimas, pateiktas laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, laikomas priimtu, jeigu per nurodytąjį dvylikos mėnesių laikotarpį mažiau kaip vienas trečdalis visų Susitariančiųjų Šalių praneša Generaliniam Sekretoriui, kad jos tą pasiūlymą atmeta arba norėtų konferencijos pakeitimui apsvarstyti. Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Šalims apie kiekvieną atvejį, kai siūlomam pakeitimui pritariama arba jis atmetamas, taip pat apie kiekvieną prašymą sušaukti konferenciją. Jeigu bendras pranešimų apie siūlymo atmetimą ir prašymų sušaukti konferenciją, gautų per nurodytąjį dvylikos mėnesių laikotarpį, skaičius yra mažesnis kaip vienas trečdalis visų Susitariančiųjų Šalių, Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Šalims, kad pakeitimas jų teritorijose įsigalios po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 1 dalyje nurodytas dvylikos mėnesių laikotarpis, išskyrus Susitariančiųjų Šalių, kurios per nurodytą laikotarpį atmetė siūlomą pakeitimą arba paprašė sušaukti konferenciją, teritorijas. b) Kiekviena Susitariančioji Šalis, kuri per nurodytą dvylikos mėnesių laikotarpį atmetė pasiūlytą pakeitimą arba paprašė sušaukti konferenciją pakeitimui apsvarstyti, bet kada pasibaigus šiam laikotarpiui gali pranešti Generaliniam Sekretoriui, kad ji pritaria tam pakeitimui, o Generalinis Sekretorius praneša apie tai visoms kitoms Susitariančiosioms Šalims. Toks pakeitimas įsiga …