Palikėjo teisę gauti išradimo patentą, pramoninio pavyzdžio liudijimą paveldi įpėdiniai. Taip pat paveldimos pramoninės nuosavybės apsaugos dokumentų suteikiamos teisės. Kartu su įmone įpėdiniams pereina teisė į firmos vardą, prekių ženklus. Įpėdiniams pereina teisės ir pareigos pagal palikėjo sudarytas licencines sutartis, jiems pereina teisės į gamybines paslaptis (know-how), teisės ir pareigos pagal gamybinių paslapčių perdavimo sutartis, jeigu šios paslaptys nėra neatskiriamos nuo palikėjo asmenybės.
\nFizinių asmenų indėliai bankuose ir kitose kredito įstaigose paveldimi bendrąja tvarka.“ 252. Penkiasdešimtąjį skirsnį išdėstyti taip: „PENKIASDEŠIMTASIS SKIRSNIS UŽSIENIO VALSTYBIŲ CIVILINIŲ ĮSTATYMŲ IR TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ TAIKYMAS. UŽSIENIO FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS
\nCiviliniams santykiams užsienio valstybių įstatymai yra taikomi, kai tai numato šalių susitarimai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Lietuvos Respublikos įstatymai.
\nUžsienio valstybės įstatymai netaikomi, jeigu jų taikymas prieštarautų Lietuvos Respublikos visuomenės interesams. Tokiais atvejais taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.
\nVisus įrodymus, susijusius su taikomų užsienio valstybės įstatymų normų turiniu, vadovaudamosi tų įstatymų oficialiu aiškinimu, jų taikymo praktika ir doktrina atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalys.
\nJeigu šalys neįvykdo pareigos, numatytos šio straipsnio pirmojoje dalyje, teismas, trečiųjų teismas (arbitražas) ar kitas organas, nagrinėjantis ginčą, taiko analogiškus Lietuvos Respublikos įstatymus.
\nJeigu Lietuvos Respublikoje tarptautinėmis sutartimis nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
\nTarptautiniai papročiai taikomi tais atvejais, kai tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai, tarptautinės sutartys, šalių susitarimai, taip pat kai atitinkami santykiai nesureguliuoti arba nepakankamai sureguliuoti įstatymuose ar šalių susitarimuose.
\nJeigu taikomi užsienio valstybės įstatymai numato atgalinį nukreipimą į Lietuvos Respublikos įstatymus, taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.
\nJeigu taikomi užsienio valstybės įstatymai numato nukreipimą į trečiosios valstybės įstatymus, taikomi trečiosios valstybės įstatymai.
\nUžsienio piliečiai Lietuvos Respublikoje turi tokį pat civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Atskiras išimtis iš šios bendros taisyklės gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.
\nKitai valstybei apribojus Lietuvos Respublikos piliečių civilinį teisnumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti atsakomuosius tos valstybės piliečių, esančių Lietuvos Respublikoje, civilinio teisnumo apribojimus.
\nAsmenys be pilietybės Lietuvos Respublikoje turi tokį pat civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Atskiras išimtis iš šios bendros taisyklės gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.
\nUžsienio piliečio civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurios pilietis jis yra, įstatymus.
\nAsmens be pilietybės civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje jis nuolat gyvena, įstatymus.
\nUžsienio piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstami neveiksniais ar ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
\nUžsienio piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstami nežinia kur esančiais ar paskelbiami mirusiais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
\nUžsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurios teritorijoje faktiškai yra juridinio asmens buveinė (valdyba, direkcija ir t. t.), įstatymus.
\nKitai valstybei apribojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų civilinį teisnumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti atsakomuosius tos valstybės juridinių asmenų, esančių Lietuvos Respublikoje, civilinio teisnumo apribojimus.
\nUžsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurios teritorijoje faktiškai yra juridinio asmens buveinė (valdyba, direkcija ir t. t.), įstatymus.
\ncivilinių teisinių santykių subjektui Valstybės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, teisnumas nustatomas pagal tos valstybės įstatymus.
\nUžsienyje sudaromų sandorių formai taikomi jų sudarymo vietos įstatymai. Šalys savo susitarimu gali nustatyti ir kitokią sandorio formą, jeigu toks susitarimas neprieštarauja valstybės, kurioje sudarytas sandoris, įstatymams.
\nJeigu šalių susitarime sandorio sudarymo vieta nenurodyta, ji nustatoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
\nSandorių, sudaromų dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto, formai nepaisant sandorio sudarymo vietos taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.
\nSandorių, kurių vienas iš dalyvių yra užsienio kontrahentas, šalių teisės ir pareigos nustatomos pagal sandorio šalių susitarimu pasirinktos valstybės įstatymus.
\nJeigu sandorio šalys savo susitarimu nenustatė įstatymo, kuris turi būti taikomas nustatant jų teises ir pareigas, yra taikomi įstatymai tos valstybės, kurios teritorijoje nuolat gyvena ar turi buveinę sandorio šalis, atitinkamai esanti:
\nJeigu yra šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta galimybė, nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos nustatomos pagal valstybės, kurioje yra nuomojamas turtas, įstatymus, pavedimo sutartyje – pagal valstybės, kurioje išduotas įgaliojimas, įstatymus, rangos sutartyje – pagal valstybės, kurioje atliekami darbai, įstatymus.
\nVisais kitais atvejais taikomi valstybės, kurioje sudaromas sandoris, įstatymai.
\nSandorių, sudarytų aukcione, biržoje ar konkurso būdu, šalių teisės ir pareigos nustatomos pagal valstybės, kurioje vyko aukcionas, konkursas ar yra birža, įstatymus.
\nĮgaliojimo formą ir galiojimo terminą nustato valstybės, kurioje jis išduotas, įstatymai.
\nIeškininė senatis nustatoma pagal valstybės, kurios įstatymai taikomi nustatant atitinkamų teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas, įstatymus.
\nNuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir jos gynimas nustatomi pagal valstybės, kurios teritorijoje tas turtas yra, įstatymus.
\nNuosavybės teisė į turtą, kuriam yra privaloma valstybinė registracija, ir jos gynimas nustatomi pagal valstybės, kurioje tas turtas įregistruotas, įstatymus.
\nNuosavybės teisė į kitokį turtą ir jos gynimas nustatomi pagal šio kodekso 616 straipsnio taisykles.
\nNuosavybės teisė į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esant valdymo senačiai (įgyjamajai senačiai), nustatoma pagal valstybės, kurios teritorijoje buvo turtas senaties termino pasibaigimo momentu, įstatymus.
\nŠalių teisės ir pareigos pagal prievoles, kurios atsiranda dėl padarytos žalos, nustatomos pagal valstybės, kurioje yra žalos padarymo vieta, įstatymus.
\nŽalos padarymo vieta laikoma ta vieta, kurioje buvo padarytas veiksmas ar buvo kitokių aplinkybių, esančių pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Jeigu veiksmo padarymo vietos ar kitokių aplinkybių buvimo vietos nustatyti neįmanoma, taikomi žalingų pasekmių atsiradimo vietos įstatymai.
\nPaveldėjimo santykiai nustatomi pagal tos valstybės, kurios piliečiu buvo palikėjas savo mirties momentu, įstatymus. Jeigu palikėjas yra asmuo be pilietybės, paveldėjimo santykiai nustatomi pagal valstybės, kurioje buvo paskutinė nuolatinė jo gyvenamoji vieta, įstatymus.
\nAsmens galėjimas sudaryti, pakeisti ir panaikinti testamentą, taip pat testamento ir jo pakeitimo ar panaikinimo forma nustatoma pagal valstybės, kurioje šie aktai sudaryti, įstatymus.
\nUžsienyje sudarytas testamentas, taip pat testamento pakeitimas ar panaikinimas Lietuvos Respublikoje turi būti legalizuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus šio kodekso 606 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus atvejus.
\nLietuvos Respublikoje esanti žemė, pastatai ir kitoks nekilnojamasis turtas visais atvejais paveldimi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
\nRESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS