Lietuvos Respublikos finansų ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos susisiekimo mini

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SANGLAUDOS FONDO STRATEGIJOS 2004-2006 METAMS PATVIRTINIMO 2004 m. vasario 20 d. Nr. 1K-054/D1-79/3-99 Vilnius Siekdami užtikrinti efektyvų ir veiksmingą Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramos lėšų 2004–2006 metų laikotarpiu įsisavinimą Lietuvos Respublikoje bei atsižvelgdami į Europos Tarybos 1994 m. gegužės 16 d. reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, Europos Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamento Nr. 1265/1999, iš dalies pakeičiančio Europos Tarybos reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedą, nuostatas:

FINANSŲ MINISTRĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS SUSISIEKIMO MINISTRAS ZIGMANTAS BALČYTIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-054/D1-79/3-99 SANGLAUDOS FONDO STRATEGIJA 2004–2006 METAMS I DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS I. SANGLAUDOS FONDAS – ES STRUKTŪRINĖS POLITIKOS PRIEMONĖ PIRMASIS SKIRSNIS TEISINIS PAGRINDIMAS 1. 1993 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusios Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarties XIV skyriuje „Ekonominė ir socialinė sanglauda“ teigiama, kad Bendrija per Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinius fondus (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (toliau – ŽŪOGF) Orientavimo skyrių, Europos socialinį fondą (toliau – ESF), Europos regioninės plėtros fondą (toliau – ERPF), Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę (toliau – ŽOFP)), Europos investicijų banką (toliau – EIB) ir kitas esamas finansų įstaigas stiprina ekonominę ir socialinę sanglaudą siekdama sumažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus.

Tame pačiame skyriuje nurodoma, kad Bendrijos Taryba Europos Komisijos siūlymu, gavusi Europos Parlamento pritarimą ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, vienbalsiai nustato ES struktūrinių fondų uždavinius, prioritetinius tikslus bei organizaciją, taip pat pagrindines ES struktūriniams fondams taikomas taisykles ir nuostatas, ES struktūrinių fondų tarpusavio koordinavimą ir jų koordinavimą su kitomis finansų institucijomis. Europos Sąjungos sutartyje taip pat nurodoma, kad Tarybos įsteigtas Sanglaudos fondas teiks finansinę paramą projektams aplinkos apsaugos srityje ir transeuropiniams tinklams transporto infrastruktūros srityje.

Sanglaudos fondo keliamas tikslas – prisidėti prie Bendrijos ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo mažinant skirtumus tarp mažiau išvystytų bei aukštą išsivystymo lygį pasiekusių ES regionų.

Minėtas reglamentas taip pat nustato Sanglaudos fondo remtinas priemones, galimas paramos formas, dydžius ir sąlygas bei pagrindinius projektų tvirtinimo, įgyvendinimo, priežiūros ir vertinimo principus.

ANTRASIS SKIRSNIS SANGLAUDOS FONDO REMIAMOS SRITYS 4. Iš Sanglaudos fondo parama teikiama investicijų projektams dviejuose sektoriuose, tai yra:

4.1. aplinkosaugos sektoriuje projektams, kuriais siekiama Europos Sąjungos sutartyje apibrėžtų ES aplinkos politikos tikslų ir kurie yra susiję su ES aplinkosaugos direktyvų reikalavimų įgyvendinimu. Be to, šie projektai turi atitikti Darnaus vystymosi veiksmų programos prioritetus;

4.2. transporto sektoriuje projektams, kuriais renovuojama ir/arba plėtojama šalies transporto infrastruktūra, kuri yra sudėtinė transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) dalis arba užtikrina priėjimą prie jų.

5.1. horizontalioms priemonėms, tokioms kaip palyginamosios studijos, kurios yra skirtos Bendrijų paramos poveikiui ir efektyvumui įvertinti;

5.2. priemonėms ir studijoms, skirtoms projektams įvertinti, patvirtinti arba prižiūrėti;

5.3. priemonėms ir studijoms, būtinoms projektų įgyvendinimui suderinti;

5.4. ekonominėms/finansinėms studijoms;

5.5. poveikiui aplinkai vertinti;

5.6. projektų techninei ir finansinei ekspertizei;

5.7. projektų konkursinei ir techninei dokumentacijai rengti;

5.8. projektams valdyti.

TREČIASIS SKIRSNIS SANGLAUDOS FONDO PARAMOS TINKAMUMAS IR PASKIRSTYMAS 6. ES šalys narės gali gauti paramą iš Sanglaudos fondo, jei atitinka šiuos reikalavimus:

6.1. jų bendrasis nacionalinis produktas (toliau – BNP) yra mažesnis nei 90 proc. Bendrijų BNP vidurkio;

6.2. jos turi programą, kuria vadovaudamosi siekia atitikti ekonominei konvergencijai keliamas sąlygas;

6.3. Sanglaudos fondo parama taip pat susijusi su makroekonominėmis sąlygomis, nustatytomis Europos Sąjungos sutarties 104 straipsnyje, įpareigojančiomis šalis nares vengti pernelyg didelio biudžeto deficito.

8.1. gyventojų skaičiumi;

8.2. BNP dalimi, tenkančia vienam gyventojui;

8.3. teritorijos plotu.

9.1. 2004 m. – iki 209,71 mln. eurų;

9.2. 2005 m. – iki 176,19 mln. eurų;

9.3. 2006 m. – iki 228,21 mln. eurų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS PRIEMONIŲ TINKAMUMAS 11. Iš Sanglaudos fondo iš dalies finansuojami tik dideli ir ypač svarbūs projektai. Todėl parama iš šio fondo gali būti teikiama tik iš anksto numatytoms ir su Europos Komisija suderintoms priemonėms, kurios gali būti šių keturių tipų:

11.1. projektai, tai yra ekonomiškai nedalomų darbų seka su tiksliomis techninėmis funkcijomis ir nustatytais tikslais;

11.2. techniškai ir finansiškai nepriklausomi projektų etapai, kurie taip pat gali apimti parengiamąsias galimybių ir technines studijas ir kurie gali būti įgyvendinti nepriklausomai nuo kitų projekto etapų;

11.3. strateginiu požiūriu susijusių projektų grupės. Projektai gali būti sujungti į grupę, jei jie atitinka šiuos tris kriterijus:

11.3.1. jie vykdomi toje pačioje teritorijoje arba priklauso tam pačiam transporto koridoriui;

11.3.2. jie atliekami pagal bendrą tai teritorijai/sričiai planą (pavyzdžiui, upių baseinai arba transporto koridoriai);

11.3.3. už jų koordinavimą bei priežiūrą atsakinga viena institucija;

11.4. projektų schemos, kurios yra naudojamos smulkiems projektams finansuoti per tarpines institucijas, laikantis tikslių susitarimo pagrindu nustatytų principų.

PENKTASIS SKIRSNIS PARAMOS APIMTYS IR SĄLYGOS 13. Iš Sanglaudos fondo gali būti finansuojama iki 80–85 proc. projekto viešųjų ar jas atitinkančių išlaidų. Paramos iš Sanglaudos fondo konkrečiam projektui dalis gali būti sumažinta, jei numatoma įgyvendinti priemonė generuoja pajamas ir/arba jai galima pritaikyti principą „Teršėjas moka“.

16.1. Europos Komisijai dėl paramos iš Sanglaudos fondo teikiamo projekto vertė turi būti ne mažesnė kaip 10 mln. eurų, kadangi Sanglaudos fondas yra skirtas didelės apimties projektų finansavimu. Išimtiniais atvejais, pritarus Europos Komisijai, projekto vertė gali būti mažesnė nei 10 mln. eurų;

16.2. kadangi iš Sanglaudos fondo gali būti remiami transporto plėtros ir aplinkosaugos projektai, Europos Komisija laikosi nuostatos išlaikyti vienodą Sanglaudos fondo paramos paskirstymą šiems dviem sektoriams. Vadovaujantis šia nuostata, Sanglaudos fondo ištekliai kiekvienai šaliai narei, kuriai teikiama parama iš šio fondo, turi būti paskirstyti po lygiai aplinkosaugos ir transporto projektams per visą finansavimo laikotarpį. Todėl naujosios šalys narės, gaunančios paramą iš Sanglaudos fondo, yra įsipareigojusios 2004–2006 metų laikotarpiu išlaikyti investicijų į minėtus sektorius balansą. Vis tik šiam principui būdingas tam tikras lankstumas, sudarantis prielaidas išimtiniams atvejams.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS SANGLAUDOS FONDO IR ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ SKIRTUMAI 17. Nors tiek Sanglaudos fondas, tiek ES struktūriniai fondai yra ES struktūrinės politikos finansinės priemonės, kuriomis iš dalies finansuojami projektai šalių narių prioritetinėse srityse, galima išskirti daugelį Sanglaudos fondo ir ES struktūrinių fondų skirtumų, kurių pagrindiniai būtų šie:

17.1. parama iš Sanglaudos fondo teikiama šalims, o ne regionams, kaip iš struktūrinių fondų;

17.2. šalys narės finansavimą iš Sanglaudos fondo gali gauti, jei jų BNP yra mažesnis nei 90 proc. ES vidurkio. Tuo tarpu iš ES struktūrinių fondų 1-ojo tikslo regionai gali gauti paramą, kai regiono bendras vidaus produktas (toliau – BVP) yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio. Sanglaudos fondo ir ES struktūrinių fondų paramos dalis projektams taip pat skiriasi. ES iš Sanglaudos fondo gali skirti iki 80–85 proc. projekto vertės, tuo tarpu maksimali finansavimo iš ES struktūrinių fondų dalis yra 75 proc.;

17.3. skirtingos yra Sanglaudos fondo ir ES struktūrinių fondų valdymo procedūros. Parama iš Sanglaudos fondo skiriama kiekvienam konkrečiam projektui. Tuo tarpu ES struktūriniai fondai remiasi programomis (šalies narės Vyriausybė ir Europos Komisija susitaria dėl daugiamečių, daugiasektorinių paramos krypčių, kurios įgyvendinamos pagal šalies Bendrąjį programavimo dokumentą (toliau – BPD)). Todėl kiekvieno projekto paraiška paramai iš Sanglaudos fondo gauti pateikiama Europos Komisijos Regioninės politikos generaliniam direktoratui individualiai, ir Europos Komisija sprendimą dėl kiekvieno projekto finansavimo priima atskirai.

II. ISPA – PASIRUOŠIMO SANGLAUDOS FONDUI PRIEMONĖ PIRMASIS SKIRSNIS PASKIRTIS IR TIKSLAS 18. ISPA yra pasirengimo narystei ES struktūrinės politikos priemonė, kuri kaip ir PHARE, SAPARD, yra skirta kitų finansinių išteklių panaudojimui ypač svarbių projektų įgyvendinimui skatinti Vidurio ir Rytų Europos šalyse kandidatėse. Konkrečiai ISPA finansinės paramos programa yra skirta padėti minėtoms šalims priartinti aplinkosaugos ir transporto būklę prie ES šalių būklės.

ANTRASIS SKIRSNIS ISPA REMIAMOS SRITYS 21. Iš ISPA programos lėšų gali būti iš dalies finansuojami projektai dviejose srityse:

21.1. aplinkos srityje parama iš ISPA teikiama ES aplinkosaugos politikai įgyvendinti. Remiamos aplinkosaugos priemonės, kuriomis šalys kandidatės siekia atitikti Bendrijų aplinkosaugos reikalavimus ir stojimo partnerystės tikslus;

21.2. transporto sektoriuje iš ISPA programos lėšų kuriamas transeuropinis transporto tinklas (Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 1692/96, pateikiantis Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros). 1999 m. Europos Komisijos 1999 m. birželio 29 d. Transporto infrastruktūros poreikių įvertinimo (TINA) ataskaitoje, kuriai Lietuvoje buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolu Nr. 10, tai apibrėžiama kaip ISPA tikslas transporto srityje.

TREČIASIS SKIRSNIS ISPA PARAMOS TINKAMUMAS IR PASKIRSTYMAS 23. Europos Komisija ISPA lėšų paskirstymą tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių kandidačių nustatė pagal panašius kriterijus kaip ir Sanglaudos fondui taikomus, tai yra:

23.1. gyventojų skaičių;

23.2. BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui;

23.3. teritorijos plotą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS PRIEMONIŲ TINKAMUMAS 25. Taip pat, kaip ir iš Sanglaudos fondo, iš ISPA lėšų finansuojami tik iš anksto su Europos Komisija suderinti projektai, tai yra priemonės, nurodytos kaip projektai, projektų stadijos, projektų grupės arba projektų schemos. Šios priemonės turi būti geros kokybės ir turėti didelį poveikį aplinkai arba transporto tinklų būklei.

PENTKASIS SKIRSNIS PARAMOS APIMTYS IR SĄLYGOS 26. ISPA parama gali būti teikiama kaip negrąžintina tiesioginė parama, grąžintina parama ar kita paramos forma. ISPA paramos dalis gali sudaryti ne daugiau kaip 75 proc. projekto vertės. Tik techninės paramos priemonės gali būti finansuojamos iš ISPA lėšų iki 100 proc. jų vertės.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS SANGLAUDOS FONDO IR ISPA SKIRTUMAI 28. Nors finansavimo pagal ISPA paramos programą taisyklės yra labai panašios į Sanglaudos fondo, galima išskirti tokius pagrindinius šių priemonių skirtumus:

28.1. ISPA finansuojami projektai gali būti mažesni, tai yra projekto vertė turi būti ne mažesnė kaip 5 mln. eurų. Tuo tarpu iš Sanglaudos fondo finansuojamų projektų vertė turi sudaryti mažiausiai 10 mln. eurų;

28.2. ISPA paramos dalis negali būti didesnė kaip 75 proc. bendros projekto vertės, iš Sanglaudos fondo skiriamos lėšos gali sudaryti iki 85 proc. projekto vertės;

28.3. Sanglaudos fondo ir ISPA įgyvendinimo sistemos taip pat yra šiek tiek skirtingos. ISPA programa įgyvendinama pagal Decentralizuotą įgyvendinimo sistemą (DIS). Pagal šią sistemą Europos Komisija tikrina viešųjų pirkimų dokumentus iš anksto bei atlieka labai nuodugnią projektų priežiūrą. Sanglaudos fondo valdymas yra visiškai decentralizuotas, o Europos Komisijos kontrolė atliekama tik visiškai įgyvendinus projektą.

III. SANGLAUDOS FONDO VALDYMAS LIETUVOJE 30. Valdant Sanglaudos fondą tiesiogiai dalyvauja tiek ES, tiek Lietuvos institucijos. Tokia sistema pasirinkta atsižvelgus į remiamų projektų mastą ir svarbą.

PIRMASIS SKIRSNIS EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ VAIDMUO 31. Kadangi Sanglaudos fondas yra ES finansinė priemonė, jį valdant dalyvauja šios ES institucijos:

31.1. Europos Parlamentas, kuris tvirtina ES biudžetą, kartu ir Sanglaudos fondo lėšas kiekvienam finansiniam laikotarpiui;

31.2. Europos Taryba, kurios sprendimu priimtas reglamentas, įsteigiantis Sanglaudos fondą ir nustatantis jo išteklių paskirstymą šalims narėms bei įtvirtinantis pagrindines valdymo taisykles;

31.3. Europos Komisija, kuriai tenka pagrindinis Sanglaudos fondo valdymo ES lygiu vaidmuo, yra atsakinga už projektų patvirtinimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą, potencialaus ir realaus kiekvieno projekto poveikio įvertinimą. Įgyvendinus projektą, Europos Komisija patvirtina galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Šiai funkcijai atlikti Europos Komisija gali pasitelkti ekspertus.

ANTRASIS SKIRSNIS LIETUVOS INSTITUCIJŲ VAIDMUO 32. Tiesioginė atsakomybė už projektų valdymą ir finansinę kontrolę tenka šalims narėms. Sanglaudos fondo valdymą reglamentuojantys teisės aktai nurodo keletą institucijų, kurios dalyvauja valdant šį fondą šalyje narėje.

33.1. Finansų ministerija – vadovaujančioji ir mokėjimo institucija;

33.2. Aplinkos ministerija – tarpinė institucija aplinkos apsaugos srityje;

33.3. Susisiekimo ministerija – tarpinė institucija transporto infrastruktūros srityje.

34.1. vadovaujančioji institucija yra atsakinga už bendrą Sanglaudos fondo finansuojamų projektų valdymą ir koordinavimą. Ji taip pat atsako už valdymo ir kontrolės sistemos, skirtos tinkamam Sanglaudos fondo lėšų administravimui užtikrinti, sukūrimą. Numatoma, kad vadovaujančiosios institucijos funkcijas atliks Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansinės paramos departamentas.

34.2. Mokėjimo institucija tvirtina išlaidas, pagal kurias, esant pareikalavimui, atliekami mokėjimai iš Sanglaudos fondo. Ji atsako už finansinį paramos valdymą, tai yra moka paramos lėšas ir numato sutarčių sudarymo bei finansavimo srautus, tvarko Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų apskaitą. Ši institucija atlieka finansinio tarpininko tarp Įgyvendinančiosios institucijos ir Europos Komisijos vaidmenį. Jai taip pat priskirta finansinės priežiūros funkcija. Numatoma, kad mokėjimo institucijos funkcijas atliks Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas.

34.3. Tarpinė institucija vykdo vadovaujančiosios institucijos pavestas funkcijas ir atlieka tarpinį iš Sanglaudos fondo lėšų finansuojamų projektų koordinavimą ir priežiūrą. Numatoma, kad tarpinių institucijų funkcijas atliks atitinkamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

34.4. Įgyvendinančioji institucija yra tiesiogiai atsakinga už iš Sanglaudos fondo iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimą. Numatoma, kad įgyvendinančiosios institucijos funkcijas atliks atitinkamai Transporto investicijų direkcija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

34.5. Galutinis naudos gavėjas – institucija, gaunanti paramą. Numatoma, kad transporto sektoriuje galutiniai naudos gavėjai bus ne tik Lietuvos automobilių kelių direkcija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, bet ir Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto direkcija, kai kurios didžiųjų miestų savivaldybės ir kiti. Aplinkos sektoriuje numatomi galutiniai naudos gavėjai yra savivaldybių įsteigtos įmonės bei kiti ūkio subjektai.

II DALIS. TRANSPORTO PLĖTROS STRATEGIJA SANGLAUDOS FONDO ATŽVILGIU 37. Transportas yra svarbi Lietuvos Respublikos ekonomines ir socialines infrastruktūros dalis, turinti tiesioginės įtakos šalies ekonominiam augimui per vidaus ir užsienio prekybą, turizmą. Transporto infrastruktūros plėtrą numatoma užtikrinti remiantis esama būkle, tai yra esamais eismo poreikiais ir siekiu atitikti ES transporto infrastruktūros išplėtojimo lygį.

I. LIETUVOS TRANSPORTO SEKTORIAUS APŽVALGA PIRMASIS SKIRSNIS KELIŲ TRANSPORTAS 38. Bendras Lietuvos automobilių kelių tinklas, tai yra valstybinės reikšmės keliai, vietiniai keliai ir miestų gatvės, siekia apie 70 tūkst. km. Valstybinės reikšmės keliai, už kuriuos atsako Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, sudaro apie 21,3 tūkst. km. Šių kelių tinklo tankumas 2001 m. pradžioje 1000 km² sudarė 326 km. 56,2 proc. valstybinės reikšmės kelių yra padengti asfalto danga. Lietuvoje yra 521 km kelių su keturiomis eismo juostomis, iš kurių 417 km yra automagistralės (be vieno lygio susikirtimų). Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra 1 547 tiltai ir viadukai. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo struktūra pateikiama 1 lentelėje.

Lietuva yra tranzitinė šalis, todėl labai svarbu, kad Lietuvos keliai būtų patrauklūs tarptautiniam transportui. Nors Lietuvos kelių tinklas yra pakankami tankus, tačiau pagal kelių tinklo su patobulinta danga (asfaltbetonio ir cementbetonio) tankumą Lietuva nusileidžia ne tik Vakarų Europos šalims, bet ir daugeliui Rytų ir Vidurio Europos šalių.

ANTRASIS SKIRSNIS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTAS 41. Geležinkelių transportas Lietuvoje yra svarbiausia šalies transporto šaka pervežant keleivius ir krovinius dideliais atstumais. Kasmet geležinkeliais pervežama apie 30 mln. tonų krovinių ir apie 8 mln. keleivių. Krovinių ir keleivių srautai pateikiami 2 lentelėje.

Keleivių vežimas tendencingai mažėja nuo nepriklausomybės pradžios, nors tarptautinio vežimo apimtis yra stabili (2 lentelė). Šį mažėjimą sąlygoja vidaus vežimo apimčių mažėjimas. Didžiausią įtaką tam turi natūralus Lietuvos gyventojų didėjančios automobilizacijos procesas, jis atitinkamai labai sumažino visuomeninio transporto paslaugų poreikį.

Absoliuti dauguma, tai yra daugiau kaip 80 proc., Lietuvos geležinkeliais pervežamų krovinių ir keleivių vežama I ir IX geležinkelių transporto koridoriais.

43.1. 1520 mm vežės pločio – 1674,0 km;

43.2. 1435 mm vežės pločio – 21,8 km.;

44.1. dvikeliai – 529,9 km;

44.2. elektrifikuota – 122,0 km.

45.1. pagrindinės (I ir IX geležinkelių transporto koridoriai);

45.2. pagalbinės;

45.3. kitos.

46.1. keleivinių traukinių – 120 km/val.;

46.2. krovininių traukinių – 100 km/val.

Maksimalus leistinas greitis yra: iki 80 km/h – 19 proc. trasos, iki 100 km/h – 38 proc., iki 120 km/h – 43 proc.

Vidutinis keleivinių traukinių greitis – 59,5 km/h. Minimalus kelionės laikas Talinas–Varšuva linijoje – 18 val. 31 min.

Magistralinio ryšių tinklo linijų ilgis šiame koridoriuje yra 580 km. Daugiausia naudojama 60 kanalų perdavimo aparatūra K 60 P (70-ųjų metų technologija). Nėra galimybės panaudoti šiuolaikinių informacinių technologijų bei radijo ryšio sistemų.

Lietuvos geležinkeliuose naudojama traukinių radijo ryšio sistema veikia 2 MHz dažniu. Ši sistema neatitinka Europos standarto, pagal kurį geležinkelio radijo ryšiui skirti 450 arba 900 MHz dažniai. 60 proc. elektros tiekimui IX koridoriaus geležinkelio tinkle naudojamų įrenginių eksploatuojami daugiau kaip 30 metų. Vilniaus ir Kauno stotyse ribojama elektros energijos vartojamoji galia dėl visiško kabelių ir įrangos resursų panaudojimo.

Elektrifikuotų geležinkelio ruožų (N. Vilnia–Vilnius–Lentvaris–Kaišiadorys–Kaunas ir Lentvaris–Trakai) ilgis Lietuvoje – 122 km. Elektrinių traukinių traukai naudojama 25 kV 50 Hz įtampa. Šių ruožų kontaktinis tinklas ir elektrinės traukos pastotės numatyti tik priemiestinių keleivinių traukinių eismui.

Šiuo metu IX B ir D koridoriuose yra 17 važiuojančio traukinio techninės būklės automatinės kontrolės (vagonų ašidėžių įkaitimo, gabarito ir ratų geometrijos matavimo) priemonės (RAKP). Dauguma šių įrenginių yra 70-ųjų metų technologijos ir taip pat reikalauja modernizacijos.

TREČIASIS SKIRSNIS VANDENS TRANSPORTAS 52. Vandens transporto srityje galima išskirti jūrų transportą ir vidaus vandenų transportą, kurių infrastruktūros plėtojimas yra svarbus Lietuvos transporto sektoriaus plėtros elementas.

Pastaraisiais metais buvo daug dėmesio skiriama uosto ateities vizijai formuoti, parengta eilė projektinių studijų. 1999 m. vietinių konsultantų buvo parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinės dalies plėtros vertinimas ekonominiu požiūriu ir uosto šiaurinės dalies plėtros galimybių studija, numatanti giliavandenio uosto statybą su galimybe perkrauti daugiau kaip 16 mln. t krovinių per metus.

Tačiau reikia pažymėti, kad jūrų vandenų racionalaus naudojimo, transporto mazgo, gamybinės ir socialinės infrastruktūros plėtra atsilieka nuo uosto plėtojimo. Didėjant krovinių srautui per uostą, geležinkelis nebepajėgia užtikrinti jų pralaidumo, todėl būtina rekonstruoti bei modernizuoti susidėvėjusią uosto ir geležinkelių sąveikos infrastruktūrą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS ORO TRANSPORTAS 56. Lietuvoje yra keturi tarptautiniai veikiantys oro uostai, tai Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių, iš kurių trys pirmieji įrengti kaip Lietuvos būsimo TEN-T tinklo jungtys:

56.1. Vilniaus oro uoste yra 2500x50 m pakilimo takas, skrydžių valdymui naudojama moderni navigacinė sistema. Tarptautinis Vilniaus oro uostas atitinka tarptautinės civilinės aviacijos (ICAO) I kategorijos reikalavimus. Oro uostas yra pajėgus per parą aptarnauti daugiau kaip 100 lėktuvų, o per valandą – apie 600 keleivių. 2002 metais Vilniaus oro uoste pervežta daugiau kaip 635 tūkst. keleivių ir 5,1 tūkst. t krovinių.

56.2. Kauno oro uostas yra netoli I, IXB ir IXD multimodalinių transporto koridorių – idealus kombinuoto krovinių transportavimo centras. Jo techniniai privalumai – 3250 m ilgio pakilimo takas, leidžiantis be apribojimų priimti visus orlaivius, puikiai išvystyta krovinių aptarnavimo infrastruktūra bei jų paskirstymo sistema sudaro palankias galimybes įmonei kasmet plėsti užimamą oro krovinių rinkos dalį. 2002 m. per Kauno oro uostą pervežamų krovinių srautas sudarė apie 10 tūkst. tonų. Tolesnė Kauno oro uosto plėtra bus susieta su krovinių pervežimais ir Kauno ekonominės zonos veikla.

56.3. Tarptautinis Palangos oro uostas aptarnauja į Lietuvos pajūrį vykstančius poilsiautojus ir verslininkus. Sparčiai augant Klaipėdos regiono pramoniniam potencialui, Palangos oro uosto reikšmė didėja. Atnaujinus kilimo ir tūpimo taką (2000x40), orlaivių stovėjimo aikštelę, keleivių terminalą, įdiegus naują modernią oro navigacijos sistemą, oro uostas saugiai galėtų priimti ir išleisti vidutinės ir mažos klasės krovininius ir keleivius gabenančius orlaivius. Per metus Palangos oro uostas aptarnauja daugiau kaip 50 tūkst. keleivių.

II. ILGALAIKIAI LIETUVOS TRANSPORTO PLĖTROS TIKSLAI 57. Didžiausią įtaką Lietuvos transporto sektoriaus plėtrai turės integracija į ES ir su ja susijusios įėjimo į naujas rinkas galimybės, Sanglaudos fondo ir kitų ES fondų parama bei dalyvavimas bendro intereso transporto sektoriaus plėtros projektuose, taip pat šalies gyventojų mobilumo galimybių ir poreikių augimas. Tuo tarpu sunkiausiai prognozuojamas veiksnys yra tranzito paslaugų poreikių augimo vertinimas dėl sunkiai nuspėjamos Rusijos politikos Baltijos šalių uostų atžvilgiu (ilgalaikės) perspektyvos. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos transporto sistemos padėtį, ekonomikos ir visuomenės poreikių augimą, didelius reikalavimus eismo saugai ir aplinkos apsaugai, remiantis naujausiomis ES transporto politikos nuostatomis, ES bendro intereso transporto infrastruktūros plėtros planais ir siekiant užtikrinti vykdomų projektų bei programų tęstinumą, nubrėžti šie Lietuvos transporto plėtros tikslai:

57.1. svarbiausių magistralių integravimas į tarptautinius Europos transporto tinklus;

57.2. regioninės reikšmės transporto infrastruktūros plėtra ir jos jungtis su pagrindinėmis magistralėmis;

57.3. transporto rūšių sąveikos gerinimas;

57.4. tranzito apimčių didinimas, efektyviau išnaudojant modernizuojamų multimodalinių transporto koridorių galimybes;

57.5. saugios ir aplinkai palankios transporto sistemos formavimas.

PIRMASIS SKIRSNIS KELIŲ TRANSPORTAS 60. Kelių transporto plėtros ilgalaikiai tikslai:

60.1. integruoti Lietuvos kelių transporto tinklą į Europos kelių transporto sistemą techniniais-technologiniais bei teisinio reguliavimo aspektais, išnaudojant patogią šalies geografinę ir geopolitinę padėtį ir didinant Lietuvos transporto įmonių galimybes ir vaidmenį tarptautinėje kelių transporto paslaugų rinkoje;

60.2. plėtoti šalies kelių tinklą ir didinti tranzito apimtis, efektyviau išnaudojant modernizuojamų I ir IX tarptautinių transporto koridorių galimybes;

60.3. užtikrinti ES reikalavimus atitinkančią eismo saugą ir aplinkos apsaugą.

ANTRASIS SKIRSNIS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTAS 61. Geležinkelių transporto plėtros ilgalaikiai tikslai:

61.1. parengti teisinę bazę ir įsteigti rinkos reguliavimo institucijas, būtinas Lietuvos integracijai į ES;

61.2. integruoti Lietuvos geležinkelių tinklus į TEN-T tinklą užtikrinant jų techninę atitiktį Europos standartams;

61.3. nepertraukiamo susisiekimo sistemos sukūrimas, siekiant pagerinti geležinkelių veiklą tarp Baltijos valstybių ir šiaurės–rytų Lenkijos su Vakarų Europa šiaurės–rytų kryptimi (Rail Baltica);

61.4. restruktūrizuoti geležinkelių įmonę, infrastruktūrą paliekant valstybės nuosavybėje;

61.5. sukurti stiprią ir efektyvią eismo saugumo kontrolės sistemą;

61.6. sukurti bendrą aplinkosaugos sistemą geležinkelyje, apimančią visus galimus (oro, vandens, dirvožemio) taršos šaltinius.

TREČIASIS SKIRSNIS VANDENS TRANSPORTAS 62. Vandens transporto ilgalaikės plėtros pagrindinis tikslas – didinti Lietuvos tranzito galimybes bei Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą Baltijos jūros regione, harmoningai plėtojant multimodalinį transportą, kartu plėtoti linijas, jungiančias Klaipėdos valstybinį jūrų uostą su kitais Europos uostais, bei skatinti laivybą jūrų greitkeliais, dalyvauti kuriant transeuropinį laivybos tinklą ir transportą. Artimiausiais metais bus rekonstruotas Klaipėdos uostas, modernizuotas įplaukos kanalas, išgilinant ekvatoriją iki 14 m gylio. Kaip perspektyvus variantas numatoma galimybė plėtojantis krovinių srautams laikotarpiu iki 2015 m. įrengti Šiaurinį giliavandenį uostą, kurio gylis bus 19 m, tai sudarys galimybes per kitus 15–20 metų uosto krovinių apyvartą padidinti dvigubai iki 60 mln. tonų. Strategiškai svarbi Lietuvos vandens transporto sektoriaus dalis yra laivyba. Pagrindiniai laivybos strategijos tikslai:

62.1. saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimas;

62.2. laivybos rinkos plėtra ir Lietuvos laivybos bendrovių įtakos tarptautinėje laivyboje didinimas;

62.3. laivybos sektoriaus konkurencingumo skatinimas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS ORO TRANSPORTAS 64. Tarptautinius oro uostus numatoma plėtoti remiantis dabartiniais ir planuojamais ateityje skrydžių ir maršrutų skaičiais. Numatomi investicijų projektai, kurie leistų padidinti „meteorologinio minimumo“ kategorijas ir užtikrintų skrydžių saugumą, tai yra:

64.1. sukurti kokybišką su kitomis sistemomis integruotą ir tranzitui pritaikytą oro transporto sistemą bei infrastruktūrą;

64.2. sukurti skrydžių saugą užtikrinančią ir aviacijos veiklą reglamentuojančią teisinę sistemą, suderintą su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC), Europos Jungtinės aviacijos administracijos (JAA,) Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA), Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI), Europos saugios oro navigacijos organizacijos (EUROCONTROL) teisės aktų, standartų ir rekomendacijų sistemomis.

III. ILGALAIKIŲ TRANSPORTO PLĖTROS TIKSLŲ ĮGYVENDINIMAS PANAUDOJANT ES FINANSINES PRIEMONES 66. Transporto tinklai yra labai svarbi ES bendrosios rinkos plėtojimo varomoji jėga. Todėl transporto infrastruktūros gerinimas ir modernizavimas yra viena iš svarbiausių ekonomikos pažangą užtikrinančių priemonių rengiant tiek Europos Bendrijos, tiek atskirų ES šalių valstybines ekonomikos plėtros strategijas ir programas. Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. liepos 23 d. sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, ES šalys narės skatinamos vykdyti bendro intereso projektus integruojant antžeminio, vandens ir oro transporto infrastruktūros tinklus ES teritorijoje pagal bendrus techninius ir organizacinius reikalavimus.

67.1. prisidėti prie transeuropinių tinklų transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros srityse kūrimo bei plėtojimo;

67.2. siekti gerinti nacionalinių tinklų tarpusavio ryšius ir sąveiką, taip pat galimybę naudotis tokiais tinklais;

67.3. parengti gaires, apimančias veiksmų transeuropinių tinklų srityje tikslus, prioritetus ir bendrąsias kryptis; šios gairės nustato bendros svarbos projektus;

67.4. įgyvendinti priemones, reikalingas tinklų tarpusavio sąveikai, ypač techninių normų standartizavimo srityje, laiduoti;

67.5. remti finansines valstybių narių pastangas, susijusias su valstybių narių finansuojamais bendros svarbos projektais, taip pat prisidėti prie valstybėse narėse vykdomų konkrečių projektų transporto infrastruktūros srityje finansavimo, tam panaudojant Sanglaudos fondo lėšas.

PIRMASIS SKIRSNIS TRANSPORTO SEKTORIAUS PLĖTROS FINANSAVIMO ŠALTINIŲ TAKOSKYRA 69. Lietuvos transporto sektoriaus investicijos daugiausia naudojamos esamai infrastruktūrai tobulinti, augančiam vietiniam ir tarptautiniam keleivių ir krovinių srautui aptarnauti, siekiant tarptautinių standartų.

Prioritetas bus teikiamas tokiems projektams, kurie yra parengti įgyvendinti neatidėliotinai, kurie geriausiai atitinka bendrus visuomenės interesus, Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. liepos 23 d. sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, nustatyti kriterijai transeuropiniam tinklui (TEN-T), kurie labai prisidės prie susisiekimo gerinimo atsižvelgiant į transporto infrastruktūros naudojimą šiuo metu ir ateityje, taip pat kurie bus techniškai ir ekonomiškai gyvybingi bei ilgalaikiai.

ANTRASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ATRANKOS PRINCIPAI IR KRITERIJAI 74. Projektų išbaigtumas yra pagrindinis faktorius, pagal kurį jie atrenkami finansuoti iš Sanglaudos fondo. Lėšos skiriamos Kretos–Helsinkio transporto koridoriams rekonstruoti ir modernizuoti. Pasirenkant konkrečius projektus, vadovaujamasi Sanglaudos fondo tikslais ir įsipareigojimais bei jo oficialiais reikalavimais, kurie išdėstyti Sanglaudos fondą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose (I dalies I skyriaus Pirmasis skirsnis „Teisinis pagrindimas“). Projekto prioritetas priklauso nuo to, ar jis:

74.1. atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. liepos 23 d. sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, pateiktas gaires dėl TEN-T formavimo ir Bendrijos transporto ir transeuropinių tinklų politiką;

74.2. atitinka Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komiteto 2001 m. liepos 12 d. Vidaus transporto infrastruktūros projektų įvertinimo ataskaitoje Nr. TRANS/WP.5/2001/4 išdėstytus transporto infrastruktūros techninius standartus;

74.3. yra priemonė, kuria siekiama suderinti nacionalinių tinklų sąveiką ir ryšius su transeuropiniais tinklais, taip pat užtikrinti tokių tinklų prieinamumą;

74.4. yra bendro intereso projektas ir yra įrauktas į TEN-T tinklą;

74.5. turi vidutinės trukmės ekonominę ir socialinę naudą šaliai ir atitinka tos šalies nustatytus prioritetus bei naudojamų finansavimo šaltinių paskirtį;

74.6. skirtas intermodalumui ir prieinamumui užtikrinti, saugiam ir aplinkos neteršiančiam transportui plėtoti;

74.7. yra priemonė, skirta pašalinti spragas ir nutiesti trūkstamas grandis infrastruktūros vientisumo ir organizaciniu požiūriu (skatinant ir plečiant multimodalinį transportą).

IV. SANGLAUDOS FONDO PANAUDOJIMO TRANSPORTO SEKTORIUJE KRYPTYS 2004–2006 M.

76.1. reikalingų sąsajų, pagrindinių ir tarpusavio ryšių sukūrimas ir plėtra pašalinant spragas, nutiesiant trūkstamas grandis ir užbaigiant pagrindinius tinklo komponentus;

76.2. įvairių transporto rūšių optimalus kombinavimas ir integracija;

76.3. aplinkosauginis vertinimas tinklo projektavimo ir plėtros procese;

76.4. laipsniškas tinklo komponentų techninio suderinamumo siekimas;

76.5. esamos infrastruktūros pajėgumo ir efektyvumo optimizavimas; sąryšio taškų ir intermodalinių platformų kūrimas ir tobulinimas;

76.6. didesnis saugumas ir tinklo patikimumas;

76.7. tinklo eismo ir naudotojų informacijos valdymo ir kontrolės sistemų kūrimas ir įdiegimas siekiant optimizuoti infrastruktūros panaudojimą;

76.8. studijos, prisidedančios prie transeuropinio transporto tinklo geresnio projektavimo bei efektyvesnio įgyvendinimo.

77.1. pajėgumų didinimas šiaurės–pietų automagistralėje Via Baltica (I transporto koridorius);

77.2. pagrindinių kelių, įtrauktų į TEN-T tinklą, rekonstravimas ir atitinkamų trūkstamų grandžių šiaurės–pietų ir rytų–vakarų kryptimis tiesimas;

77.3. dangos stiprinimas greitkelyje Klaipėda–Vilnius (IX koridoriaus IXB atšaka);

77.4. eismo sąlygų gerinimas ir trūkstamų grandžių tiesimas (įskaitant pagrindinių miestų aplinkkelius).

78.1. pagrindinių geležinkelių infrastruktūros modernizavimas šiaurės–pietų kryptimis (I transporto koridoriaus trasa Rail Baltica) didinant pajėgumus ir tiesiant europinio standarto trūkstamą grandį nuo Lietuvos–Lenkijos valstybinės sienos iki I ir IX transporto koridorių sankirtos (atitinkančią AGC ir AGTC standartus);

78.2. IX transporto koridoriaus IXB atšakos rekonstravimas, užtikrinant susisiekimą su Klaipėda, Vilniumi ir link Baltarusijos sienos, tobulinant esamą geležinkelių infrastruktūrą; intermodalinio transporto infrastruktūros sukūrimas siekiant dalį transporto srautų perorientuoti iš kelių transporto į geležinkelius;

78.3. IX transporto koridoriaus IXD atšakos į Kaliningrado sritį modernizavimas, esamos infrastruktūros tobulinimas, siekiant užtikrinti didėjančių krovinių srautų pralaidumą ir keleivių pervežimo greitį;

78.4. duomenų perdavimo bei eismo valdymo sistemos modernizavimas, užtikrinant jų suderinamumą su kaimyninių šalių analogiškomis sistemomis;

78.5. uosto ir geležinkelių transporto sąveikos modernizavimas IX transporto koridoriuje.

79.1. rekonstruoti uosto įplauką, pagilinti įplaukos kanalą ir vidinę akvatoriją iki 14 metrų;

79.2. pastatyti keleivinių keltų terminalą;

79.3. pastatyti kruizinių laivų terminalą;

79.4. parengti Klaipėdos uosto infrastruktūrą ir superstruktūrą naujo tipo (PANAMAX) laivams bei naujoms technologijoms taikyti;

79.5. trūkstamų jungčių su IX transporto koridoriumi tiesimas plėtojant jūrų greitkelius.

80.1. gerinant skrydžių saugą, pakeisti naujomis atgyvenusias instrumentinio tupdymo sistemas ILS bei pasenusias kilimo-tūpimo tako žiburių sistemas naujomis didelio intensyvumo žiburių sistemomis tarptautiniuose oro uostuose;

80.2. siekiant tenkinti aplinkosauginių reikalavimų ir orlaivių keliamo triukšmo poveikio žmonių sveikatai mažinimo programas, įvykdyti pirmąjį triukšmo matavimo sistemų Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose kūrimo etapą;

80.3. rengti naujų oro eismo valdymo koncepcijų ir techninių priemonių diegimo strategiją: oro eismo valdymo koncepcijos CNS/ATM, globaliosios navigacijos palydovinės sistemos (GNSS);

80.4. Vilniaus oro uoste iki 2005 m. prailginti kilimo-tūpimo taką iki 3 km ilgio bei pakeisti nauja instrumentinio tupdymo sistemą ILS;

80.5. siekiant gerinti keleivių aptarnavimą ir oro uosto konkurencingumą, įrengti naują ES standartus atitinkantį terminalą Vilniaus tarptautiniame oro uoste.

PIRMASIS SKIRSNIS KELIŲ TRANSPORTAS 82. Naudojant Sanglaudos fondo lėšas, transporto koridoriaus atšakoje IXB rytų–vakarų kryptimis numatoma toliau modernizuoti kelią Vilnius–Kaunas–Klaipėda, sustiprinti dangą, įrengiant skirtingų lygių sankryžas, sujungiamuosius kelius vietos autotransporto eismui. Planuojama, kad iki 2015 m. rekonstruotas visas kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda atitiks automagistralės techniniams parametrams keliamus reikalavimus. Bus išplatinti kelkraščiai, likviduotos vieno lygio sankryžos ir apsisukimai pastatant skirtingų lygių sankryžas ir sankirtas, rekonstruotos atkarpos, einančios per Grigiškių, Vievio, Elektrėnų gyvenvietes, Klaipėdos prieigose, įrengta apsauginė tinklo tvora, triukšmą sulaikančios sienelės, sujungiamieji keliai, apšvietimas, skirtingų lygių pėsčiųjų perėjos. Numatyta sustiprinti apie 410 km asfaltbetonio dangos (skaičiuojant viena kryptimi), pastatyti 10 skirtingų lygių sankryžų, įrengti 40 km sujungiamųjų kelių. Jeigu automobilių eismas vis labiau augs, laikotarpio pabaigoje Kauno šiaurinės apylankos atkarpoje bus įrengtos trys eismo juostos kiekviena kryptimi. Vilniaus pietiniame aplinkkelyje planuojama rekonstruoti atskirus ruožus, kai kur nutiesti antrą važiavimo kryptį, įrengti skirtingų lygių sankryžas.

Visoje Europos koridoriaus atšakoje IXD planuojama rekonstruoti kelią Marijampolė–Kybartai iki AII techninės kategorijos reikalavimų išplatinant dangą iki 9 metrų. Rekonstruotas kelias tenkins tarptautiniams keliams taikomus reikalavimus. Iki 2010 metų numatyta nutiesti Virbalio ir Kybartų aplinkkelį.

Europos koridoriaus atšakoje IA Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas dėl palyginti nedidelio autotransporto eismo intensyvumo iki 2010 metų daugelyje ruožų numatoma sustiprinti dangą. Po 2010 metų planuojama nutiesti Tauragės aplinkkelį.

Įvertinant Lietuvos ir Lenkijos ekonominių ryšių dinamiką, integracijos proceso į ES eigą, numatoma sujungti Vilnių su Via Baltica artimiausiu maršrutu.

Įgyvendinus Vakarinio miesto greitkelio (9 km ilgio atkarpos) ir Pietinio greitkelio (3 km ilgio) investicijų projektus, Vilniaus mieste būtų suformuotas greitkelių karkasas, visiškai sujungiantis esamą svarbiausią užmiesčio automagistralių tinklą. Tai garantuotų naujas investicijas ir naudą tiek visuomenei, tiek verslui. Projektų sąmatinė vertė – 356,85 milijono Lt, juos planuojama įgyvendinti iš bendrų Sanglaudos fondo, savivaldybės ir valstybės lėšų.

ANTRASIS SKIRSNIS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTAS 87. Lietuvos geležinkelių transporto infrastruktūros tobulinimo 2004–2006 metų laikotarpio tikslui pasiekti yra parengta Lietuvos geležinkelių infrastruktūros tobulinimo 2004–2006 metų laikotarpiu programa. Programoje numatyta atlikti du pagrindinius uždavinius:

87.1. sutvarkyti I transporto koridoriaus geležinkelių infrastruktūrą pagal ES standartus, numatytus AGC ir AGTC susitarimuose;

87.2. sutvarkyti IX transporto koridoriaus geležinkelių infrastruktūrą pagal ES standartus, numatytus AGC ir AGTC susitarimuose;

87.3. geležinkelių infrastruktūros tobulinimo 2004–2006 m. programoje numatyta tęsti ankščiau pradėtus įgyvendinti būsimo TEN-T geležinkelių tinklo projektus bei pradėti naujus investicijų projektus – modernizuoti pagrindines geležinkelių linijas, pritaikant jas greičiui iki 160 km/val.

94.1. Pagrindiniai Rail Baltica tikslai:

94.1.1. pagyvinti geležinkelių transporto integravimą į vieningą sistemą su jūrų transportu ir kitomis transportavimo rūšimis;

94.1.2. išplėsti viso regiono, apimančio įvairių šalių teritorijas, integraciją;

94.1.3. skatinti regionų ekonominę plėtrą išilgai koridoriaus;

94.1.4. stiprinti didmiesčių regionus (Berlynas–Varšuva–Kaunas/Vilnius–Ryga–Talinas).

94.2. Pagrindiniai Rail Baltica uždaviniai:

94.2.1. plėtoti geležinkelio trasą, inicijuojant I-ojo koridoriaus plėtrą bei įtraukiant į šią veiklą įvairius regionus, privatų verslą, piliečius ir kitus subjektus;

94.2.2. pademonstruoti atnaujintų geležinkelio paslaugų išilgai Via Baltica koridoriaus galimybes bei privalumus;

94.2.3. inicijuoti regioninės plėtros projektus, kurie galės pasinaudoti pagerintomis geležinkelių paslaugomis, gaudami iš šių paslaugų didesnę naudą.

TREČIASIS SKIRSNIS VANDENS TRANSPORTAS 98. Modernizuojant infrastruktūrą, būtina patobulinti IXB multimodalinio transporto koridoriaus jungtis su jūrų greitkeliais per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, sutvarkant krovinių privežimą ir išvežimą iš uosto dviem naujais – šiauriniu ir pietiniu privažiavimo keliais, aplenkiančiais miesto centrinę dalį. Numatyta iš Sanglaudos fondo įgyvendinti Pietinio privažiavimo kelio į Klaipėdos uostą projektą, kurio preliminari vertė 40 mln. eurų. Pietinėje dalyje koncentruojama ro-ro ir konteinerių krova panaudojant autotransportą. 1999 m. pastačius konteinerių terminalą, konteinerių apyvarta kiekvienais metais didėja 30–38 proc., atitinkamai didėja ir automobilių transporto srautas, aptarnaujantis pietinę uosto dalį.

Įgyvendinus minėtą projektą, pietinę uosto dalį aptarnaujantiems krovininiams automobiliams būtų suformuotas trumpas ir patogus tranzitinis koridorius, kuriuo sunkusis transportas būtų nukreipiamas į krašto kelius bei IXB transporto koridorių. Kartu būtų sumažintas sunkiojo transporto srautas centrinėse miesto gatvėse, padidėtų eismo saugumas Klaipėdos mieste.

KETVIRTASIS SKIRSNIS ORO TRANSPORTAS 100. Oro transporto srityje bus orientuojamasi tik į didesnius nei 10 mln. eurų vertės iš Sanglaudos fondo iš dalies finansuotinus projektus. Modernizuojant Lietuvos tarptautinių oro uostų infrastruktūrą, šiuo programavimo laikotarpiu numatoma pradėti Vilniaus oro uosto infrastruktūros plėtros projektą. Jo įgyvendinimo metu būtų plečiamas keleivių terminalas, rekonstruojami kilimo-tūpimo ir vairavimo takai, atnaujinama signalizacinė sistema.

III DALIS. APLINKOS APSAUGOS STRATEGIJA SANGLAUDOS FONDO ATŽVILGIU I. LIETUVOS APLINKOS SEKTORIAUS APŽVALGA 102. Aplinkos apsaugos programiniai tikslai pirmiausia remiasi aplinkos būkle. Aplinkos apsaugos finansavimo tikslai yra orientuoti į tinkamos aplinkos komponentų būklės, atitinkančios ES ir Lietuvos aplinkos apsaugos reikalavimus, užtikrinimą ir palaikymą.

PIRMASIS SKIRSNIS VANDENS KOKYBĖ IR NUOTEKOS 103. Viena iš pagrindinių upių vandens kokybės problemų yra jų užterštumas biogeninėmis ir organinėmis medžiagomis. Upių vandens taršos biogeninėmis medžiagomis pagrindiniai šaltiniai yra dirbamos žemės paviršiaus nuotekos ir miestų nuotekos, organinėmis medžiagomis – miestų ir gyvulininkystės fermų nuotekos. Didžiausia minėtų medžiagų koncentracija nustatoma upėse žemiau miestų, kurių nuotekos nėra pakankamai išvalomos.

Maždaug vienas milijonas Lietuvos gyventojų šiuo metu gauna geriamojo vandens iš 300 000 šachtinių šulinių. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos ir Visuomenės sveikatos centro 2002 m. duomenis apie 40 proc. ištirtų šachtinių šulinių neatitinka geriamojo vandens reikalavimų pagal nitratų kiekio, bakteriologinio užterštumo ir kitus parametrus.

ANTRASIS SKIRSNIS ATLIEKOS 106. Lietuvoje per metus susidaro apie 4 mln. tonų nepavojingų atliekų. Didžiąją jų dalį sudaro organinės atliekos, statybinių medžiagų, mineralinių žaliavų sodrinimo atliekos. Buitinių atliekų susidaro apie 1 mln. tonų per metus. Didžiausia nepavojingų atliekų dalis (apie 2,5 mln. tonų) yra kaupiama sąvartynuose. Šiuo metu Lietuvoje užregistruota apie 850 buitinių atliekų sąvartynų, iš kurių apie 350 šiuo metu eksploatuojami. Dauguma šių sąvartynų neatitinka ES direktyvų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamų reikalavimų.

TREČIASIS SKIRSNIS ORO KOKYBĖ 109. Aplinkos oro užterštumas priklauso nuo į atmosferą patenkančių teršalų kiekio, susijusio su gaminamos energijos kiekiu, naudojamo kuro rūšies ir energijos vartojimo efektyvumo, meteorologinių sąlygų, miestų infrastruktūros ir kita. Pastaraisiais metais oro užterštumas Lietuvos miestuose ir pramonės centruose iš esmės nesikeitė. Oro kokybė pagerėjo po 1991 metų, kai dėl ekonomikos smukimo į atmosferą buvo išmetama mažiau teršalų. Kaip ir anksčiau, didžiausią įtaką jai turi automobilių išmetamos dujos. Tai pastebima didžiausiuose miestuose, ypač prie intensyvaus eismo gatvių ir sankryžų, kur nustatoma padidėjusi azoto dioksido koncentracija, viršijanti ES normatyvus.

110.1. transporto sektoriaus (kelių transportas, kiti mobilūs taršos šaltiniai bei mašinos/įrengimai);

110.2. energetikos sektorius (kuro deginimas energijos ir perdirbamojoje pramonėje (katilinės, šiluminės elektrinės, elektros tiekimo įmonės), nepramoniniai deginimo įrenginiai, gavyba ir paskirstymas išgaunamojo kietojo kuro ir geoterminės energijos);

110.3. pramonės sektoriaus (kuro deginimas apdirbamojoje pramonėje, gamybos procesas);

110.4. žemės ūkio sektoriaus (šiaudų deginimas, ūkinių pastatų apšildymas);

110.5. namų ūkio (gyvenamųjų namų autonominis apšildymas).

KETVIRTASIS SKIRSNIS KRAŠTOVAIZDIS IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ 111. Lietuvos saugomų teritorijų sistema apima 755 tūkst. ha, tai yra 11,9 proc. viso šalies ploto. Ją sudaro 3 valstybiniai gamtiniai rezervatai, 1 biosferos rezervatas ir 1 kultūrinis rezervatas, 5 nacionaliniai parkai (iš jų 1 istorinis nacionalinis), 30 regioninių parkų (iš jų 1 istorinis regioninis), 267 draustiniai bei 380 valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų, daugiau kaip 202 miško genetinių draustinių. Veikla saugomose teritorijose dar nevisiškai atitinka tarptautinių konvencijų ir programų bei atitinkamų ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, todėl nepakankamai saugomi gamtos ir kultūros paveldo teritoriniai kompleksai, biologinė įvairovė, ne visur sudarytos sąlygos pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams. Lietuvoje yra nustatyta 52 iš 198 ES saugotinų buveinių tipų, išvardytų Buveinių direktyvoje, kurios yra sujungtos į bendrą ES saugomų gamtinių teritorijų tinklą – NATURA 2000. Jas įsteigus, bus papildytas saugomų teritorijų tinklas.

II. ILGALAIKIAI LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS TIKSLAI 112. Pagrindinis Lietuvos aplinkos apsaugos politikos tikslas – sudaryti prielaidas subalansuotai šalies plėtrai išlaikant švarią ir sveiką aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, racionaliai naudojant gamtos išteklius.

113.1. vandens kokybės;

113.2. oro kokybės;

113.3. atliekų tvarkymo;

113.4. gamtinių išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos.

115.1. Tarybos 1991 m. gegužės 21 d. direktyva Nr. 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo su pakeitimais;

115.2. Tarybos 1998 m. lapkričio 3 d. direktyva Nr. 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės;

115.3. Tarybos 1988 m. balandžio 18 d. direktyva Nr. 88/609/EEB dėl didelių kurą deginančių įrenginių;

115.4. Tarybos 1998 m. balandžio 26 d. direktyva Nr. 1999/31/EC dėl atliekų sąvartynų.

116.1. Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m. gruodžio 20 d. direktyva Nr. 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines valdymo (iki 2008 m.);

116.2. Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m. gruodžio 20 d. direktyva Nr. 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (iki 2007 m.);

116.3. Tarybos 1991 m. gegužės 21 d. direktyva Nr. 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo, pakeista Komisijos 1998 m. vasario 27 d. direktyva Nr. 98/15/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl jos I priede nustatytų tam tikrų reikalavimų (iki 2010 m.);

116.4. Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. spalio 23 d. direktyva Nr. 2001/80/EB dėl tam tikrų iš dalies kurą deginančių įrenginių, į orą išmetančių teršalų, kiekio apribojimo (iki 2016 m.).

PIRMASIS SKIRSNIS VANDENS KOKYBĖ IR NUOTEKOS 118. Pagrindinį investicijų poreikį vandens išteklių apsaugos srityje formuoja šie tikslai:

118.1. pagerinti geriamojo vandens kokybę;

118.2. sumažinti paviršinio vandens taršą buitinėmis nuotekomis;

118.3. sumažinti požeminio vandens taršą;

118.4. sumažinti taršą lietaus nuotekomis.

ANTRASIS SKIRSNIS ATLIEKOS 119. Pagrindinį investicijų poreikį atliekų tvarkymo srityje formuoja šie tikslai:

119.1. sumažinti taršą buitinėmis atliekomis iš neatitinkančių reikalavimų sąvartynų;

119.2. sumažinti potencialią taršą pasenusiais pesticidais;

119.3. sumažinti potencialią taršą pavojingomis atliekomis.

TREČIASIS SKIRSNIS ORO KOKYBĖ 120. Pagrindinį investicijų poreikį oro apsaugos srityje formuoja šie tikslai:

120.1. sumažinti taršą iš transporto priemonių;

120.2. sumažinti NOx, SO2, CO2 išmetimą iš stacionarių šaltinių;

120.3. sumažinti taršą lakiaisiais organiniais junginiais;

120.4. sumažinti taršą ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis.

KETVIRTASIS SKIRSNIS KRAŠTOVAIZDIS IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ 121. Pagrindinį investicijų poreikį kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos srityje formuoja šie tikslai:

121.1. išsaugoti vandens telkinių pakrantes (įskaitant ir pajūrio);

121.2. atkurti pažeistas teritorijas;

121.3. sustabdyti kraštovaizdžio nykimą;

121.4. tvariai naudoti bei saugoti gamtos išteklius;

121.5. išsaugoti Lietuvos biologinę įvairovę.

III. ILGALAIKIŲ APLINKOS APSAUGOS TIKSLŲ ĮGYVENDINIMAS, PANAUDOJANT ES FINANSINES PRIEMONES 123. Europos Sąjungos sutartyje įtvirtinta nuostata, kad ES aplinkos politika padeda siekti šių tikslų:

123.1. išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę;

123.2. saugoti žmonių sveikatą;

123.3. apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius;

123.4. remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti.

PIRMASIS SKIRSNIS APLINKOS APSAUGOS PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIŲ TAKOSKYRA 125. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 20-657, Nr. 25-828, Nr. 43-1513, Nr. 62-2269, Nr. 115-5244) patvirtintoje derybinėje pozicijoje yra nurodytos šios pagrindinės ES direktyvos, kurių uždavinius Lietuva įsipareigojo įgyvendinti:

125.1. Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos;

125.2. Tarybos 1988 m. balandžio 18 d. direktyva 88/609/EEB dėl didelių kurą deginančių įrenginių;

125.3. Tarybos 1991 m. gegužės 21 d. direktyva 91/271/EEC dėl miesto nuotekų valymo;

125.4. Tarybos 1991 m. gruodžio 12 d. direktyva 91/698/EEC dėl pavojingų atliekų;

125.5. Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir faunos bei floros apsaugos;

125.6. Tarybos 1996 m. rugsėjo 24 d. direktyva 96/61/EC dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės;

125.7. Tarybos 1998 m. balandžio 26 d. direktyva 1999/31/EC dėl atliekų sąvartynų;

125.8. Tarybos 1998 m. lapkričio 3 d. direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės;

125.9. Tarybos 2000 m. spalio 23 d. direktyva 2000/60/EC dėl bendrosios vandens politikos;

125.10. Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. spalio 23 d. direktyva Nr. 2001/80/EB dėl tam tikrų iš dalies kurą deginančių įrenginių, į orą išmetančių teršalų, kiekio apribojimo.

ANTRASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ATRANKOS PRINCIPAI IR KRITERIJAI 131. Prioritetiniai investicijų projektai aplinkos apsaugos srityje atrenkami vadovaujantis šiais principais:

131.1. atsargumo;

131.2. prevencijos;

131.3. taršos mažinimo šaltinio vietoje;

131.4. pagal principą „Teršėjas moka“.

132.1. skirti įgyvendinti brangiausių ES direktyvų reikalavimus;

132.2. yra didesni nei 10 mln. eurų vertės;

132.3. skirti įgyvendinti baseininį vandentvarkos ūkio tvarkymo ir valdymo principą;

132.4. skirti įgyvendinti regionines buitinių atliekų tvarkymo sistemas;

132.5. rems nacionalinės aplinkos strategijos įgyvendinimą srityse, atitinkančiose Sanglaudos fondo ir ES struktūrinių fondų reglamentų nuostatas;

132.6. skirti užtikrinti didelių kurą deginančių įrenginių direktyvos reikalavimų įgyvendinimą uždarius Ignalinos atominę elektrinę (toliau – Ignalinos AE).

IV. SANGLAUDOS FONDO PANAUDOJIMO APLINKOS SEKTORIUJE KRYPTYS 2004–2006 M.

Numatoma, kad nuo 2009 metų visos susidarančios Lietuvoje buitinės atliekos bus vežamos tik į atitinkančius ES reikalavimus sąvartynus. Iki 2012 m. bus uždaryta apie 800 šiuo metu esančių, bet ES reikalavimų neatitinkančių sąvartynų.

Iš viso siūlomoms 10–12 regioninėms buitinių atliekų tvarkymo sistemoms įrengti (neskaitant atliekų surinkimo, rūšiavimo, transportavimo infrastruktūros sąnaudų) reikės apie 93 mln. eurų (320 mln. litų). Seniems sąvartynams rekultivuoti prireiks apie 29 mln. eurų (100 mln. litų).

PIRMASIS SKIRSNIS VANDENS KOKYBĖ IR NUOTEKOS 138. Sprendžiant vandens taršos buitinėmis nuotekomis problemą Lietuvoje, 2000–2003 m. laikotarpiu per ISPA programą buvo skirta 68,9 mln. eurų (1 priedas „Lietuvos patirtis panaudojant ISPA lėšas“) įgyvendinti aplinkos apsaugos projektams atskirose savivaldybėse. Kitu investicijų laikotarpiu vandens apsaugos sektoriuje didžiausias dėmesys ir toliau bus skiriamas ES miesto nuotekų valymo direktyvos ir žmonėms vartoti skirto vandens kokybės direktyvos reikalavimams įgyvendinti pereinant prie investicijų projektų formavimo upių baseinų principu. Remdamasi gamtiniu ir aglomeracijos dydžio principais, Aplinkos ministerija identifikavo 5 upių baseinus, kurių kiekvienas yra padalytas į 3 investicijų paketus. Investicijų poreikis nuotekų ir geriamojo vandens tiekimo ir valymo sistemų rekonstravimui ir plėtrai gyvenvietėse su daugiau kaip 500 gyventojų kiekviename baseine siekia 200 mln. eurų. Kiekvieno paketo vertė yra apie 50–60 mln. eurų. Investicijų projektų paketų sąrašas 2004–2006 metams pateiktas 1 priede.

ANTRASIS SKIRSNIS ATLIEKOS 141. Sprendžiant buitinių atliekų tvarkymo klausimus per regionines sistemas, Lietuvoje 2000–2003 m. laikotarpiu per ISPA programą buvo skirta 45,79 mln. eurų (1 priedas „Lietuvos patirtis panaudojant ISPA lėšas“). Kitu investicijų laikotarpiu atliekų tvarkymo sektoriuje prioritetas ir toliau išlieka regioninių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas. Regionų buitinių atliekų tvarkymo sistemoms užbaigti reikės apie 43,5 mln. eurų (150 mln. Lt).

TREČIASIS SKIRSNIS ORO KOKYBĖ 144. Investicijas oro apsaugos srityje lemia sprendimai, susiję su energetikos ūkiu. Pagrindinės investicijos yra susijusios su Ignalinos AE uždarymu. Kad būtų patenkinti elektros energijos poreikiai, kitos elektrą gaminančios įmonės (Termofikacinė elektrinė (toliau – TE) „Lietuvos elektrinė“, Vilniaus, Kauno ir Mažeikių TE) turės dirbti visu pajėgumu ir atitikti ES reikalavimus, reglamentuojančius teršalų išmetimą į atmosferą (Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. spalio 23 d. direktyva Nr. 2001/80/EB dėl tam tikrų iš dalies kurą deginančių įrenginių, į orą išmetančių teršalų kiekio apribojimo).

Pagal investicijų poreikius ES direktyvoms įgyvendinti aplinkos apsaugos sektoriuose lėšos pasiskirstys tarp prioritetinių aplinkosaugos sektorių – vandentvarkos ir atliekų tvarkymo, o dalis lėšų numatyta oro apsaugai (5 priedas „Preliminarus aplinkos apsaugos projektų 2004–2006 metams sąrašas“). Numatoma, kad Sanglaudos fondo dėka bus įgyvendinti pagrindiniai Lietuvos derybiniai įsipareigojimai aplinkos apsaugos sektoriuje. ______________ Sanglaudos fondo strategijos 2004–2006 metams 1 priedas LIETUVOS PATIRTIS PANAUDOJANT ISPA LĖŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nuo 2000 m. ES pradėjo teikti Vidurio ir Rytų Europos šalims kandidatėms paramą pagal ISPA programą. ISPA biudžetas numato 2000–2006 m. laikotarpiu kasmet visoms šalims kandidatėms skirti 1,040 mln. eurų. Lietuvai kasmet gali būti skiriama 4 proc.–6 proc. ISPA biudžeto, tai yra 41,6–62,4 mln. eurų.

2003 metais Lietuva pateikė Europos Komisijai 5 projektus ISPA finansavimui gauti (3 techninės paramos ir 3 aplinkos apsaugos), kurių bendra vertė sudaro 53,7 mln. eurų (iš kurių planuojama 41,4 mln. eurų ISPA dalis, tai yra 77 proc.).

II. ISPA PATIRTIS TRANSPORTO SEKTORIUJE 3. ISPA, kuri prasidėjo 2000 metais ir tęsis iki Lietuvos įstojimo į ES, strategiją Lietuvos transporto sektoriuje tęs Sanglaudos fondas. ISPA finansuoja transporto infrastruktūros bei aplinkos apsaugos projektus, kurie turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. liepos 23 d. sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, nustatytus bendro intereso projektų kriterijus, kurie yra:

3.1. nacionalinių transporto tinklų prijungimas prie transeuropinių tinklų;

3.2. nepertraukiamo judėjimo užtikrinimas tarptautinės reikšmės nacionalinio tinklo dalyje (ypač kertant sienas);

3.3. techninio suderinamumo užtikrinimas, tai yra ašies apkrova, gabaritai, vėžės plotis, elektros įtampa, stabdymo sistemos geležinkelyje, aplinkos tarša ir kiti.

5.1. Geležinkelių sektoriuje:

5.1.1. I koridorius: Šarkiai (Lietuvos–Latvijos siena)–Šiauliai–Radviliškis–Kaunas–Kazlų Rūda–Mockava (Lenkijos–Lietuvos siena) su atšaka IA: Radviliškis–Pagėgiai (siena su Kaliningrado sritimi);

5.1.2. IX koridoriaus atšaka IXB: Kena (Lietuvos–Baltarusijos siena)–Vilnius–Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai–Kretinga–Klaipėda ir atšaka IXD: Kaišiadorys–Kaunas–Kazlų Rūda–Kybartai (siena su Kaliningrado sritimi).

5.2. Automobilių kelių sektoriuje:

5.2.1. I koridorius: Saločiai (Lietuvos–Latvijos siena)–Panevėžys–Kėdainiai–Kaunas–Marijampolė–Kalvarija (Lenkijos–Lietuvos siena) su atšaka IA: Kalviai (Lietuvos–Latvijos siena)–Šiauliai–Kryžkalnis–Tauragė–Panemunė (siena su Kaliningrado sritimi);

5.2.2. IX koridoriaus atšaka IXB: Medininkai (Lietuvos–Baltarusijos siena)–Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir atšaka IXD: Kaunas–Marijampolė–Kybartai–(siena su Kaliningrado sritimi).

Ypatingas dėmesys skiriamas esamos infrastruktūros ir paslaugų teikimo tobulinimui Kretos–Helsinkio koridoriuose bei jų papildomoms dalims, siekiant techninius parametrus priartinti prie ES standartų. Investicijų projektų įgyvendinimo eigoje infrastruktūros objektai rekonstruojami/modernizuojami ir statomi laikantis multimodalumo, eismo saugumo, paslaugų kokybės tobulinimo, greičių padidinimo ir techninio suderinamumo principų.

Detalus ISPA transporto plėtros projektų sąrašas pateikiamas lentelėje „Europos Komisijos patvirtinti ISPA projektai“.

PIRMASIS SKIRSNIS KELIŲ TRANSPORTAS 9. Via Baltica keliui bei IA koridoriui rekonstruoti Europos Komisijos ir Lietuvos Respublika 2001 m. pasirašė FM dėl bendros ISPA 31,4 mln. eurų paramos. Papildomas finansavimas numatytas iš PHARE programos – 6,5 mln. eurų ir Lietuvos lėšų – 21,98 mln. eurų.

2001–2002 m. šiuose koridoriuose jau atlikta 45,2 proc. visų numatytų darbų. Per šį laikotarpį jau nutiesta 22,48 km naujo kelio, pastatytas vienas viadukas ir vienas tiltas, įdiegtos eismo saugos priemonės.

10.1. pastatytos dvi skirtingų lygių sankryžos ties Marijampole bei Nausodės sankryža ties Panevėžiu;

10.2. nutiesta antroji Kauno vakarinio aplinkkelio judėjimo juosta (9,65 km) ir pastatyta Garliavos skirtingų lygių sankryža;

10.3. sustiprinta asfaltbetonio danga kelio Panevėžys–Pasvalys ruože;

10.4. sustiprinta asfaltbetonio danga kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožuose.

11.1. sustiprinta ir išplatinta danga (17 km);

11.2. rekonstruota danga (7,84 km);

11.3. įdiegtos eismo saugo priemonės;

11.4. nutiestas 8,45 km ilgio Šiaulių pietvakarinis aplinkkelis;

11.5. nutiestas 3,04 km ilgio Joniškio šiaurės–vakarų aplinkkelis.

2002 metais sėkmingai užbaigtas IXB koridoriaus rekonstravimo I etapas. Atlikta darbų už 25,6 mln. eurų. Per šį laikotarpį sustiprinta 37,28 km dangos ir kelkraščių, sustiprinta 18,96 km dangos, atnaujinta 99,36 km dangos, įdiegtos eismo saugos priemonės, suremontuoti 25 viadukai.

2003–2004 metais bus tęsiamas IX B transporto koridoriaus rekonstravimas, numatyta sustiprinti 30,88 km dangos ir kelkraščių, atnaujinti 99,52 km dangos, suremontuoti 16 tiltų, įdiegti aplinkos apsaugos priemones.

ANTRASIS SKIRSNIS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTAS 14. Lietuvos geležinkelių pagrindinis tikslas iki stojimo į ES laikotarpiu, įgyvendinant TINA proceso metu nustatytas Lietuvos geležinkelių sektoriui priemones, atkurti pagrindinių transporto koridorių geležinkelių linijų infrastruktūrą pritaikant keleivinių ir krovininių traukinių projektinį greitį (atitinkamai 120 km/val. ir 100 km/val.), modernizuoti telekomunikacijų, signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginius svarbiausiuose ruožuose. Transporto projektai buvo iš dalies finansuojami iš specialios šalių kandidačių struktūrinės politikos rėmimo ES finansinė priemonė – ISPA. Lietuva projektus finansavo bendrai su tarptautinių finansinių institucijų – EIB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (toliau – ERPB) ir PHARE lėšomis.

III. ISPA PATIRTIS APLINKOS SEKTORIUJE 20. Nuo 1992 iki 2003 metų valstybės aplinkos apsaugos prioritetai ir pagrindinės investicijos buvo orientuotos į vandentvarkos objektų statybą bei rekonstravimą. Vienas pagrindinių finansavimo šaltinių, ypač iki pagalbos iš ES ISPA programos pradžios, buvo valstybės biudžetas. Apie 99 proc. valstybės biudžeto išlaidų aplinkos apsaugos sektoriuje buvo skirtos vandentvarkai ir tik 1 proc. atiteko buitinių atliekų tvarkymui.

Didelė parama buvo suteikta per ES PHARE programą. Jos dėka buvo formuojamos aplinkos apsaugos politikos kryptys ir stiprinamos aplinkos apsaugos institucijos. Šiuo laikotarpiu iš viso per PHARE programas aplinkos sektoriui buvo skirta apie 65 mln. eurų, iš kurių 47,4 mln. eurų buvo investuota į vandentvarką ir atliekų tvarkymą, o likusi dalis skirta aplinkos apsaugos institucijoms stiprinti ir ES teisinei bazei perkelti į Lietuvos teisę.

Aktyviai bendradarbiaujant su Danijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių vyriausybėmis per praėjusį dešimtmetį iki 2003 metų Lietuvai buvo suteikta 42 mln. eurų investicinė ir techninė parama Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytiems prioritetiniams sektoriams.

1995–2002 m. laikotarpiu dalis iš valstybės biudžeto ar minėtų dvišalių ir daugiašalių donorų paramos lėšų finansuojamų projektų įvairiomis proporcijomis buvo bendrai finansuojami iš tarptautinių finansų institucijų paskolų su valstybės garantija. Aktyviausiai buvo bendradarbiauta su TRPB, Šiaurės investicijų banku, ERPB, EIB, kurių bendra kreditinė parama sudarė apie 70 mln. eurų.

23.1. nuotekų valymui;

23.2. atliekų tvarkymui;

23.3. geriamojo vandens kokybės gerinimui.

50 proc. projekto vertės finansuojama iš ISPA paramos lėšų;

30 proc. projekto vertės – iš savivaldybės arba paskolų lėšų;

20 proc. projekto vertės – iš valstybės biudžeto lėšų.

II. KELIAI 9. Bus siekiama rekonstruoti miestų gatves, vietinės reikšmės kelius, tiesti bei rekonstruoti privažiuojamuosius kelius prie turizmo objektų bei rekreacinių zonų, tiesti dviračių ir/arba pėsčiųjų takus (trasas), diegti eismo valdymo sistemas. Pagrindinės investavimo kryptys:

9.1. automobilių kelių, geležinkelių bei jūrų uosto jungčių su tarptautiniais koridoriais rekonstravimas ir statyba;

9.2. valstybinės bei vietinės reikšmės kelių rekonstrukcija, žvyrkelių asfaltavimas;

9.3. miestų bei miestelių pagrindinių gatvių rekonstravimas bei gatvių pralaidumą didinančių priemonių diegimas;

9.4. eismo organizavimo miestų gatvėse tobulinimas (ypač didžiuosiuose miestuose), taikant eismo reguliavimo technologijas; aplinkkelių tiesimas ir rekonstravimas;

9.5. eismo saugos bei aplinkosauginių priemonių diegimas;

9.6. priemonės, skatinančios gyventojus plačiau naudotis viešuoju keleiviniu transportu, mažinančios lengvųjų automobilių neigiamą poveikį aplinkai bei transporto priemonių grūstis gatvėse;

9.7. transporto infrastruktūros, reikalingos pramonei, verslui, žemės ūkiui bei turizmui, plėtojimas.

III. GELEŽINKELIAI 10. Gerinant keleivių pervežimo bei aptarnavimo kokybę, 2004–2006 m. bus rekonstruojami geležinkelių keleiviniai terminalai, keleivinis geležinkelių transportas bus pritaikomas neįgaliesiems, atnaujinami viršutiniai geležinkelių statiniai, rekonstruojama bei modernizuojama geležinkelių infrastruktūra. Didinant geležinkelių transporto saugumą ir kartu mažinant oro taršą, numatoma tobulinti geležinkelių riedmenų priežiūros ir kontrolės sistemą bei diegti bendrą informacinę apskaitos sistemą, apimančią visą geležinkelių sistemos veiklą.

IV. LOGISTIKOS CENTRAI