11.Viena iš svarbiausių Lietuvos ilgalaikės raidos strategijos prioritetų transporto sektoriuje yra multimodalinio transporto plėtra. Siekiant užsibrėžtų tikslų, bus įgyvendinama ir daugelis ES Transporto strategijos iki 2010 m. nuostatų, tokių kaip prisijungusių naujų valstybių – ypač formuojančių naujas ES sienas – transporto ir logistikos sistemų integravimas į ES; efektyvus jų transporto ir logistikos sistemų panaudojimas; sklandžiai veikiančios trumpųjų pervežimų jūra sistemos sukūrimas.
\n
12.2004–2006 m. bus siekiama sukurti logistikos centrams reikiamą transporto infrastruktūrą Lietuvos miestuose, kuriuose susikerta pagrindiniai skirtingų transporto rūšių srautai. Taip pat numatoma gerinti transporto rūšių tarpusavio sąveiką (multimodalinių transporto procesų plėtra), siekiant užtikrinti transporto paslaugų (keleiviams ir kroviniams gabenti) naują kokybę.
\n
V. KLAIPĖDOS JŪRŲ UOSTAS 13. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste 2000 m. buvo pradėta rekonstruoti 27–44 krantines (kruizinių laivų terminalo statyba). Terminalo statyba baigta 2003 m. Todėl 2004–2006 m. tikslinga tęsti jungčių su jūrų uostu ir multimodaliniais terminalais statybą ir tobulinti keleivių aptarnavimo kruizinių laivų terminalo infrastruktūrą. Numatoma įrengti specialias vietas, skirtas kruiziniams laivams priimti ir keleiviams aptarnauti, pastatyti tinkamų keleivių laukimo salių, muitinių patalpų, užtikrinti turistams palankias galimybes išeiti iš uosto teritorijos. Pagrindinės investavimo kryptys:
\n
13.1. kelių bei geležinkelių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje rekonstravimas ir statyba;
\n
13.2. keleivių aptarnavimo infrastruktūros Klaipėdos jūrų uoste sukūrimas.
\n
VI. VIDAUS VANDENYS 14. Siekiant sukurti šalyje bendrą vandens kelių sistemą, I etape bus rekonstruojama infrastruktūra nuo Kauno iki Klaipėdos pritaikant keleivių bei krovinių vežimui. Numatoma vykdyti prieplaukų, privažiuojamųjų kelių, automobilių stovėjimo aikštelių statybą.
\n
VII. ORO UOSTAI 15. 2004–2006 m. bus siekiama modernizuoti ir rekonstruoti tarptautinius oro uostus, užtikrinant skrydžių saugą, gerinant keleivių aptarnavimo kokybę bei siekiant, kad oro uostų infrastruktūra atitiktų ICAO reikalavimus bei ES standartus.
\n
16.Investicijos bus skirtos tarptautinių oro uostų infrastruktūrai modernizuoti, prailginant kilimo-tūpimo takus, keičiant pasenusias kilimo-tūpimo tako žiburių sistemas naujomis didelio intensyvumo žiburių sistemomis, pakeičiant naujomis instrumentinio tupdymo sistemas ILS, užtikrinant keleivių ir krovinių tranzitines paslaugas tarptautiniuose oro uostuose. ______________ Sanglaudos fondo strategijos 2004–2006 metams 3 priedas APLINKOS SEKTORIAUS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS ES STRUKTŪRINĖMIS PRIEMONĖMIS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nuo narystės ES Lietuva taip pat turės galimybę naudoti keturis ES struktūrinius fondus: ERPF, ESF, EŽŪOGF bei ŽOFP.
\n
2.Aplinkos apsaugos sektoriaus priemonės, skirtos direktyvoms, kurių reikalavimams įvykdyti reikia didelių investicijų, įgyvendinti, bus finansuojamos per Sanglaudos fondą, o kita dalis aplinkos apsaugos priemonių, kurių neapima Sanglaudos fondas, bus finansuojamos daugiausia per ERPF ir EŽŪOGF. Tai apims kitų ES aplinkos apsaugos direktyvų ir Nacionalinių aplinkos apsaugos reikalavimų, susijusių su Natura 2000 tinklo steigimu, aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei žalos aplinkai prevencija, nuotekų bei geriamojo vandens kokybės gerinimu gyvenvietėse iki 500 gyventojų, kraštovaizdžio atkūrimu ir biologinės įvairovės apsauga, įgyvendinimą. BPD nustatytos aplinkos apsaugos priemonės ir veiklų grupės, kurias numatoma finansuoti iš ES struktūrinių fondų. Preliminariai apskaičiuota, kad per ERPF aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti kasmet turėtų būtų skirta apie 10 mln. eurų.
\n
3.BPD pasiūlytos finansuoti aplinkos apsaugos veiklų grupės pagal vieną priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“. Papildomos investicijos aplinkos apsaugos sektoriui yra numatytos pagal BPD energetikos, transporto, turizmo ir paramos verslui priemones.
\n
4.Investicijos į aplinkos sektorių yra paskirstytos taip, kad be minėtų didelių infrastruktūros objektų, planuojamų finansuoti per Sanglaudos fondą, būtų sprendžiamos ir kitos, ne mažiau svarbios aplinkosaugos problemos, kurios liečia smulkesnius vietinės reikšmės objektus arba apima visos visuomenės poreikius, kurias išsprendus pagerėtų aplinkos būklė visuose regionuose.
\n
II. VANDENS KOKYBĖ 5. Be padidėjusios geležies koncentracijos, yra kitų geriamojo vandens kokybės problemų, susijusių su padidėjusia fluoro koncentracija šiaurės vakarų Lietuvos požeminiame vandenyje. Vandenį su padidėjusia fluoro koncentracija geria apie 100 tūkst. žmonių.
\n
6.Kita labai aktuali geriamojo vandens problema yra intensyvios žemdirbystės teritorijose užterštas gruntinis (negiliai slūgsantis) vanduo, kurį geria apie 1 mln. kaimo gyventojų, naudojančių šachtinius šulinius. Apie 50–60 proc. ištirtų šachtinių šulinių neatitinka geriamojo vandens reikalavimų pagal nitratų kiekio, bakteriologinio užterštumo ir kitus parametrus. Situaciją apsunkina dar ir tai, kad dėl ekonominių bei techninių priežasčių kaimuose nutraukiamas buvusių centralizuotų vandens tiekimo sistemų eksploatavimas ir gyventojai priversti ieškoti kitų, mažiau patikimų, geriamojo vandens šaltinių.
\n
7.Vykdant ES struktūrinių fondų priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“ gyvenvietėse iki 500 gyventojų, kurias dėl mažo gyventojų skaičiaus ekonominiu ir technologiniu požiūriu neracionalu jungti prie pagrindinių miestų vandenvalos įrenginių, bus diegiamos tinkamiausios nuotekų valymo technologijos.
\n
8.Panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas:
\n
8.1. iki 2007 m. dalis kaimo gyvenviečių iki 500 gyventojų bus aprūpintos nuotekų valymo įrenginiais ir centralizuoto nuotekų surinkimo sistemomis;
\n
8.2. iki 2007 m. dalis kaimo gyvenviečių iki 500 gyventojų bus aprūpintos geriamojo vandens valymo įrenginiais ir centralizuoto vandens tiekimo sistemomis;
\n
8.3. iki 2012 m. bus įdiegta pažangaus ūkininkavimo praktika pagal ES reikalavimus (per EŽŪOGF).
\n
III. APLINKOS ORO APSAUGA 9. Pažymėtina, kad Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų aplinkos oro apsaugos srityje pagrindu Jungtinių Tautų ir ES institucijoms rengiami ir teikiami duomenys rodo Lietuvoje iš stacionarių taršos šaltinių išmetamo teršalų kiekio mažėjimą. 2000 m. duomenys rodo, kad:
\n
9.1. sieros dioksido (SO2) kiekis yra apie 75 proc. mažesnis, palyginti su 1980 m. išmestu kiekiu;
\n
9.2. azoto oksidų (NOx) kiekis yra apie 70 proc. mažesnis, palyginti su 1987 m.;
\n
9.3. anglies dioksido (CO2) kiekis yra apie 62 proc. mažesnis, palyginti su 1990 m.;
\n
9.4. amoniako (CH3) kiekis yra apie 32 proc. mažesnis, palyginti su 1990 m.
\n
10.Šie duomenys rodo ir tai, kad iš mobilių taršos šaltinių išmestas NOx, lakiųjų organinių junginių (LOJ) ir anglies monoksido (CO) kiekis nuo 1996 m. iki 2000 m. sumažėjo apie 34%. Nors ir išaugo Lietuvoje eksploatuojamų automobilių skaičius, šis procentas rodo mažėjantį transporto sektoriuje sunaudojamo benzino kiekį, kuris per nurodytus metus sumažėjo 42 %. Tačiau automobilių parkas iš esmės yra techniškai pasenęs, dažnai jų emisijos rodiklis g/km neatitinka ES normų, o pagal Lietuvos statistikos 2000 m. duomenis Lietuvoje iš 1,2 mln. lengvųjų automobilių daugiau kaip 1 mln. yra senesni nei 10 m., atitinkamai iš 15 tūkst. autobusų – 12 tūkst. autobusų.
\n
11.Tačiau reikia diegti naujas ir efektyvias priemones, kad padidėjus gamybos apimtims tarša neviršytų leistinų ribų. Tam energetikos objektuose bus įrengiami išmetamų teršalų valymo įrenginiai, diegiamos biokurą naudojančios technologijos. Mažinant oro taršą iš mobilių taršos šaltinių, bus automatizuojamos eismo reguliavimo sistemos, didžiuosiuose miestuose statomi aplinkkeliai, atnaujinamas ir optimizuojamas visuomeninis transportas, skatinama biodegalų gamyba bei vartojimas, taip pat įgyvendinamos priemonės, skatinančios bevariklio transporto naudojimą mieste. Ypatingas pramonės įmonių dėmesys turi būti skiriamos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės bei Lakiųjų organinių junginių direktyvų reikalavimų įgyvendinimui skatinant geriausiai prieinamų gamybos būdų (GPGB) taikymą ir technologijų diegimą energetikos objektuose ir pramonės įmonėse (trąšų, statybinių medžiagų gamybos, naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir perkrovimo bei kitas). Šias veiklos sritis yra pasiūlyta finansuoti per ERPF priemones „Tiesioginė parama verslui“, „Verslo aplinkos gerinimas“, „Energijos tiekimo stabilumo užtikrinimas“, „Prieinamumo prie transporto infrastruktūros ir paslaugų kokybės gerinimas“, „Viešojo turizmo infrastruktūros ir paslaugų gerinimas“, „Miškininkystė“, „Programos vertinimas ir viešumas“.
\n
IV. ATLIEKŲ TVARKYMAS 12. Šiuo metu Lietuvoje yra identifikuotos, bet neišvalytos naftos produktais ir chemikalais užterštos teritorijos, kurių dalis kelia grėsmę visuomenei ir aplinkai. Todėl vienas iš pagrindinių tikslų yra iki 2006 m. nustatyti ir išvalyti didžiausią grėsmę keliančias teritorijas, užterštas chemikalais, naftos produktais ir kitais, didžiausią prioritetą suteikiant Zoknių karinei bazei. Tai bus atliekama įgyvendinant ES struktūrinių fondų priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“.
\n
V. KRANTO TVARKA IR PAŽEISTŲ GAMTOS KOMPLEKSŲ ATKŪRIMAS 13. Vandens lygio kilimas, padažnėjusios audros, nesubalansuotas pajūrio kraštovaizdžio naudojimas ir apsaugos režimo pažeidimas bei kiti veiksniai lėmė, kad pastaraisiais metais ypač padidėjo Lietuvos Baltijos jūros krantų ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio degradacija. Siekiant kiek įmanoma atkurti ir apsaugoti nuo tolesnės degradacijos pajūrio juostą ir jos prieigas, būtina atlikti tvarkymo darbus, tokius kaip kopų ir kranto tvirtinimas, paplūdimių tvarkymas, informacinių ženklų įrengimas ir kitus.
\n
14.Šalies ekonominiai pokyčiai lėmė naudingų iškasenų kasybos darbų sumažėjimą. Liko 8900 ha nerekultivuotų buvusių kolūkių smėlio, žvyro ir durpių karjerų. Nelikus už šių plotų priežiūrą atsakingų subjektų, karjerai paverčiami nelegaliais sąvartynais. Neretai juose kyla gaisrai ir teršiamas dirvožemis, gruntinis vanduo bei oras. Todėl yra būtina per artimiausią laikotarpį rekultivuoti labiausiai pažeistus bei kraštovaizdį darkančius karjerus. Tai bus finansuojama per ES struktūrinių fondų priemonę „Miškininkystė“.
\n
VI. GAMTOS IŠTEKLIŲ IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS 15. Lietuvos saugomų teritorijų sistema apima 755 tūkst. ha, tai yra 11,9 proc. viso šalies ploto. Ją sudaro 3 valstybiniai gamtiniai rezervatai, 1 biosferos rezervatas ir 1 kultūrinis rezervatas, 5 nacionaliniai parkai (iš jų 1 istorinis nacionalinis), 30 regioninių parkų (iš jų 1 istorinis regioninis), 267 draustiniai bei 380 valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų, daugiau kaip 202 miško genetinių draustinių. Dar ne visa veikla saugomose teritorijose organizuojama pagal tarptautinių konvencijų ir programų bei atitinkamų ES bei Lietuvos teisės aktų nuostatas, todėl nepakankamai saugojami gamtos ir kultūros paveldo teritoriniai kompleksai, biologinė įvairovė, ne visur sudarytos sąlygos pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams. Lietuvoje yra nustatyti 52 iš 198 ES saugotinų buveinių tipų, išvardytų Buveinių direktyvoje, kurios yra sujungtos į bendrą ES saugomų gamtinių teritorijų tinklą – NATURA 2000. Jas įsteigus bus papildytas saugomų teritorijų tinklas.
\n
16.Pasitelkus ES struktūrinius fondus, bus toliau plėtojamos krašto teritorijos įkuriant paukščių ir jų buveinių teritorijų tinklą pagal ES direktyvas (Natura 2000), sukuriant specializuotus kultūrinius draustinius. Pagrindinės papildomos išlaidos šiame aplinkos apsaugos sektoriuje yra susijusios su ES Paukščių ir Buveinių direktyvų 79/409/EEC ir 92/43/EEC reikalavimų įgyvendinimu. Investicijos yra daugiausiai susiję su paukščių ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų steigimu ir gamtos tvarkymo planų parengimu ir jų įgyvendinimu.
\n
17.Taip pat bus sureguliuoti lankytojų srautai, pritaikyti lankymui 5 nacionaliniai ir dalis regioninių parkų, įgyvendintos planavimo schemose numatytos apsaugos ir tvarkymo priemonės, sudarytos poilsiavimo sąlygos, išspręstos aplinkos teršimo buitinėmis ir kitomis atliekomis problemos. Taip būtų išsaugotas unikalus bei tipinis Lietuvos kraštovaizdis, saugomos teritorijos taptų patrauklios ir prieinamos visuomenės poreikiams. Ši veikla bus finansuojama per ES struktūrinių fondų priemonę „Viešojo turizmo infrastruktūros ir paslaugų gerinimas“.
\n
VII. TERITORIJŲ PLANAVIMAS 18. 2002 m. buvo patvirtintas Lietuvos teritorijos bendrasis planas, kuris pasitarnaus bendrajai šalies teritorijos plėtrai ir atskirų jos dalių apsaugai. Bendrasis teritorijos planas numato integruoti aplinkos apsaugos reikalavimus į visų ūkio šakų strategijas, plėtros programas bei veiksmų planus. Dėl to labai svarbu, kad bendrojo plano nuostatos būtų perkeltos į regionų bei savivaldybių bendruosius planus.
\n
19.Šiuo metu yra atsiliekama nuo Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų apskričių bei savivaldybių bendrųjų teritorijų planų sudarymo terminų. Tai, be abejonės, trukdys darniam šalies vystymuisi ir investicijų tikslingumo įvertinimui.
\n
20.Dėl atsilikimo rengiant teritorijų planavimo dokumentus nuo faktiškų plėtros poreikių kyla sunkumų investuotojams: jų galimybės greitai investuoti ir realizuoti savo užmojus mažėja.
\n
21.Išsamus ir atitinkantis Lietuvos teritorijos bendrąjį planą žemesnio lygio planavimas, jo pagrindu sukurta integrali informacinė sistema turi padėti išvengti stichinės ir nesubalansuotos teritorijų urbanizacijos.
\n
22.Tai bus finansuojama per ES struktūrinių fondų techninės paramos priemonę „Programos vertinimas ir viešumas“.
\n
VIII. INSTITUCINIS STIPRINIMAS 23. Visuomenės dalyvavimas sprendžiant aplinkos apsaugos problemas priklauso nuo patikimos ir laiku pateikiamos informacijos apie aplinką surinkimo ir apdorojimo. Nors pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga, priežiūros pajėgumai kai kuriuose regionuose dar yra nepakankami. Reikia užtikrinti, kad visos valstybinės aplinkos tyrimo laboratorijos atitiktų ES standartus, sugebėtų pateikti operatyvią, tikslią ir patikimą informaciją apie aplinkos būklę ir poveikį jai, įvykus avarijoms.
\n
24.Suderinus Lietuvos ir ES aplinkos apsaugos teisę, labai padidėjo reikalavimai įgyvendinančioms ar priežiūros struktūroms, visų pirma savivaldybių vykdomųjų institucijų, įmonių specialistams, aplinkos apsaugos inspektorių kvalifikacijai ir techniniam pasirengimui. Šioje srityje ypatinga svarba teikiama avarijų prevencijai ir pasirengimui jas valdyti. Todėl laikotarpiu iki 2006 metų reikės tęsti šių institucijų specialistų stiprinimo priemonių įgyvendinimą keliant kvalifikaciją, aprūpinant informacinėmis technologijomis, avarijų prevencijai ir likvidavimui reikiamomis priemonėmis ir kita.
\n
IX. VISUOMENĖS ŠVIETIMAS IR INFORMAVIMAS 25. Nepaisant pastaruoju metu aktyviai vykdytų visuomenės švietimo kampanijų, jos aktyvumas ir informuotumo lygis vis dar yra nepakankamas, ypač regionuose. Lietuva per pastarąjį dešimtmetį neišugdė visuomenės aplinkosauginio mąstymo, jos atsakingo ir tausojančio požiūrio į gamtą. Tai nulėmė ir bendradarbiavimo su visuomene tradicijų nebuvimas, lėšų stygius bei pačios visuomenės pasyvumas.
\n
26.Todėl, siekiant visuomenės pritarimo, reikia ją tinkamai ir nuolat informuoti apie svarbiausius tiek aplinkos būklės pokyčius, tiek apie sprendimus, skirtus visuomenės sveikatos bei gyvenamosios aplinkos gerinimui. Pagal Jungtinių Tautų Arhus konvencijos bei Tarybos 1990 m. birželio 7 d. direktyvos Nr. 90/313/EEB dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką reikalavimus parengtą visuomenės aplinkosauginio švietimo ir informavimo programą bus įgyvendinamos įvairios priemonės, leisiančios informuoti pavienius visuomenės asmenis, jų grupes, nevyriausybines organizacijas, verslo įmones ir ūkio subjektus.
\n
27.Pagrindiniai paramos pagal ES struktūrinių fondų aplinkos apsaugos priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“ gavėjai bus miestų bei rajonų savivaldybės, seniūnijos, valstybės valdymo institucijos, nevyriausybinės organizacijos. Priemonę įgyvendins Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. ______________