1.Nacionalinės veiksmų programos yra viena pagrindinių ir neatsiejamų strateginio planavimo sistemos dalių, siekiant subalansuotos poveikį patiriančių šiaurinio Viduržemio jūros baseino regiono šalių – šios Konvencijos Šalių plėtros.
\n
2.Rengiant lankstaus planavimo strategiją, leidžiančią užtikrinti maksimalų vietos gyventojų dalyvavimą pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies f punktą, atliekamas platus konsultacijų su gyventojais procesas, kuriame dalyvauja atitinkamo lygio valdžios institucijos, vietos bendruomenės bei nevyriausybinės organizacijos.
\n
4 straipsnisĮsipareigojimai rengti nacionalines veiksmų programas ir grafiką
\n
Poveikį patiriančios šiaurinio Viduržemio jūros baseino regiono šalys – šios Konvencijos Šalys rengia nacionalines veiksmų programas ir atitinkamais atvejais subregionines, regionines ar bendras veiksmų programas. Šios programos parengiamos kaip galima greičiau.
\n
5 straipsnisNacionalinių veiksmų programų rengimas ir įgyvendinimas
\n
Rengdamos ir įgyvendindamos nacionalines veiksmų programas pagal Konvencijos 9 ir 10 straipsnius, kiekviena poveikį patirianti regiono šalis – šios Konvencijos Šalis atitinkamais atvejais:
\n
a)paskiria atitinkamas institucijas, atsakingas už savo programos rengimą, koordinavimą bei įgyvendinimą;
\n
b)pasitelkia poveikį patiriančių šalių gyventojus, įskaitant vietos bendruomenes, rengiant, koordinuojant bei įgyvendinant programą, pradedant konsultacijomis, ir bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis bei atitinkamomis nevyriausybinėmis organizacijomis;
\n
c)analizuoja aplinkos būklę poveikį patiriančiose teritorijose, siekdamos nustatyti dykumėjimo priežastis bei padarinius ir nustatyti prioritetines veiksmų sritis;
\n
d)dalyvaujant poveikį patiriančių teritorijų bendruomenėms, įvertina ankstesnes bei dabartines programas, siekiant parengti strategiją bei nustatyti priemones veiksmų programoje;
\n
e)remdamosi informacija, gauta vykdant veiklą, nurodytą a–d punktuose, rengia technines ir finansines programas; ir
\n
f)rengia ir naudoja procedūras ir nurodymus, skirtus programos įgyvendinimo monitoringui bei vertinimui.
\n
6 straipsnisNacionalinių veiksmų programų turinys
\n
Poveikį patiriančios regiono šalys – šios Konvencijos Šalys į savo nacionalines veiksmų programas gali įtraukti:
\n
a)įstatymines, institucines ir administravimo priemones;
\n
b)priemones, susijusias su žemėnaudos schemomis, racionaliu vandens išteklių naudojimu, dirvožemio apsauga nuo erozijos, miškų atsodinimu, žemės ūkio veikla bei ganyklų priežiūra;
\n
c)racionalaus laukinės gamtos ir kitų biologinės įvairovės formų naudojimo bei išsaugojimo priemones;
\n
d)priemones, skirtas apsaugai nuo miško gaisrų;
\n
e)alternatyvių pragyvenimo lėšų šaltinių propagavimo priemones; ir
\n
f)tyrimus, specialistų rengimo bei visuomenės informuotumo užtikrinimo priemones.
\n
7 straipsnisSubregioninės, regioninės ir bendros veiksmų programos
\n
1.Pagal šios Konvencijos 11 straipsnį poveikį patiriančios regiono šalys – šios Konvencijos Šalys gali rengti ir įgyvendinti subregionines ir (ar) regionines veiksmų programas, siekiant papildyti nacionalines veiksmų programas bei padidinti jų efektyvumą. Tokiu pat būdu dvi ar daugiau regiono šalių – šios Konvencijos Šalių gali susitarti dėl bendros veiksmų programos rengimo.
\n
2.Subregioninių, regioninių ar bendrų veiksmų programoms rengti ir įgyvendinti taikomos mutatis mutandis 5 ir 6 straipsnių nuostatos. Be to, šiose programose gali būti numatytas tyrimų ir technologijų plėtros, susijusių su atskiromis ekosistemomis poveikį patiriančiose teritorijose, vykdymas.
\n
3.Rengdamos ir įgyvendindamos subregionines, regionines ar bendras veiksmų programas, poveikį patiriančios regiono šalys – šios Konvencijos Šalys tinkamu būdu:
\n
a)bendradarbiaudamos su nacionalinėmis institucijomis, nustato nacionalinius tikslus, susijusius su dykumėjimu, kurie racionaliausiai būtų pasiekiami tokių programų pagalba, taip pat atitinkamas veiklos rūšis, kurias galima efektyviai įgyvendinti pagal tokias programas;
\n
b)vertina atitinkamų regioninių, subregioninių ir nacionalinių institucijų operatyvines galimybes bei veiklą; ir
\n
c)vertina esamas kovos su dykumėjimu programas, kurias bendrai vykdo regiono šalys – šios Konvencijos Šalys, bei jų ryšį su nacionalinėmis veiksmų programomis.
\n
8 straipsnisSubregioninių, regioninių ir bendrų veiksmų programų koordinavimas
\n
Poveikį patiriančios šalys – šios Konvencijos Šalys, rengiančios subregioninę, regioninę ar bendrą veiksmų programą, gali įsteigti koordinacinį komitetą, kurį sudarytų kiekvienos atitinkamos poveikį patiriančios šios Konvencijos Šalies atstovai, šie apžvelgtų kovos su dykumėjimu pažangą, suderintų nacionalines veiksmų programas, teiktų rekomendacijas įvairių subregioninės, regioninės ar bendros veiksmų programos rengimo ir įgyvendinimo etapų metu bei atliktų centro funkcijas skatinant ir koordinuojant techninį bendradarbiavimą pagal šios Konvencijos 16–19 straipsnius.
\n
9 straipsnisTeisės gauti finansinę paramą nebuvimas
\n
Vykdydamos nacionalines, subregionines, regionines ir bendras veiksmų programas, poveikį patiriančios šio regiono šalys – šios Konvencijos Šalys neturi teisės gauti šioje Konvencijoje numatomos finansinės paramos.
\n
10 straipsnisKoordinavimas su kitais subregionais ir regionais
\n
Šiaurinio Viduržemio jūros baseino regiono subregioninės, regioninės ir bendros veiksmų programos gali būti rengiamos bei įgyvendinamos koordinuojant jas su kitų subregionų ar regionų, ypač su Šiaurės Afrikos subregiono, veiksmų programomis. ______________ V Priedas regioninio įgyvendinimo priedas, skirtas Vidurio ir Rytų Europai
\n
1 straipsnisTikslas
\n
Šio priedo tikslas – pateikti gaires ir priemones, kaip veiksmingai įgyvendinti Konvenciją paveiktose Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybėse, šios Konvencijos Šalyse, atsižvelgiant į jų specifines sąlygas.
\n
2 straipsnisSpecifinės Vidurio ir Rytų Europos regiono sąlygos
\n
Specifinės Vidurio ir Rytų Europos regiono sąlygos, minimos 1 straipsnyje, kurios savaip būdingos paveiktoms regiono valstybėms, šios Konvencijos Šalims:
\n
a)specifinės problemos ir sunkumai, susiję su šiandieniniu pereinamuoju ekonomikos laikotarpiu, įskaitant makroekonomikos ir finansų problemas bei poreikį stiprinti ekonominių ir rinkos reformų socialinį ir politinį pagrindą;
\n
b)žemių prastėjimo formų įvairovė regiono ekologinėse sistemose, įskaitant sausros padarinius ir dykumėjimo pavojų regionuose, kuriuose vyksta vandens ir vėjo sukelta erozija;
\n
c)krizės sąlygos žemės ūkyje, susidariusios dėl dirbamų žemių nualinimo, problemų, susijusių su netinkamomis drėkinimo sistemomis, ir nuoseklus dirvų ir vandenų išsaugojimo struktūrų prastėjimas;
\n
d)nesubalansuotas vandens išteklių naudojimas, kuris daro didelę žalą aplinkai, įskaitant cheminę taršą, druskėjimą ir vandeningų sluoksnių išsekimą;
\n
e)miškingų plotų mažėjimas dėl klimato sąlygų, oro užterštumo ir dažnų gaisrų;
\n
f)nesubalansuota plėtra paveiktuose rajonuose kaip sudėtingos fizinių, biologinių, politinių, socialinių ir ekonominių veiksnių sąveikos pasekmė;
\n
g)augančių ekonominių sunkumų ir prastėjančių socialinių sąlygų pavojus dirvų prastėjimo, dykumėjimo ir sausrų paveiktuose rajonuose;
\n
h)būtinybė apsvarstyti mokslinių tyrimų tikslus ir politiką bei įstatymų sistemą, kad būtų galima subalansuotai valdyti gamtos išteklius; ir
\n
i)regiono atvėrimas platesniam tarptautiniam bendradarbiavimui ir plačių subalansuotos plėtros tikslų siekimas.
\n
3 straipsnisVeiksmų programos
\n
1.Nacionalinės veiksmų programos turi sudaryti subalansuotos plėtros politikos neatskiriamą dalį ir jose turi būti tinkamai sprendžiamos įvairios dirvų prastėjimo, dykumėjimo ir sausros formos, kurios veikia regiono valstybes, šios Konvencijos Šalis.
\n
2.Turi būti vykdomos konsultacijos ir aktyvi veikla, kuriose dalyvautų atitinkamos įvairių lygių valdžios institucijos, vietos bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos, kurios pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies f punktą teiktų kryptingus patarimus lankstaus planavimo strategijos srityje, kad kuo daugiau būtų įtraukta veikėjų vietos lygiu. Paveiktos valstybės, šios Konvencijos Šalies, prašymu šiame procese gali dalyvauti dvišalės ir daugiašalės bendradarbiavimo žinybos.
\n
4 straipsnisNacionalinių veiksmų programų rengimas ir įgyvendinimas
\n
Rengdama pagal Konvencijos 9 ir 10 straipsnius nacionalines veiksmų programas, kiekviena paveikta regiono valstybė, šios Konvencijos Šalis:
\n
a)paskiria reikiamas struktūras, atsakingas už savo programos rengimą, koordinavimą ir įgyvendinimą;
\n
b)per vietos iniciatyva vykdomas konsultacijas, bendradarbiaujant vietos valdžios institucijoms ir atitinkamoms nevyriausybinėms organizacijoms, į programos kūrimą, koordinavimą ir įgyvendinimą įtraukia poveikį patiriančius gyventojus, įskaitant vietos bendruomenes;
\n
c)apžvelgia aplinkos būklę paveiktuose rajonuose, kad galėtų įvertinti dykumėjimo priežastis ir padarinius bei nustatytų prioritetines sritis, kuriose reikia imtis veiksmų;
\n
d)dalyvaujant poveikį patiriantiems gyventojams, įvertina buvusias ir esamas programas, kad galėtų sukurti strategiją ir veiksmų programą;
\n
e)parengia technines ir finansines programas, grindžiamas iš a–d punktuose minėtos veiklos gauta informacija; ir
\n
f)sukuria ir naudoja procedūras, nustato atskaitos taškus programos įgyvendinimui stebėti ir vertinti.
\n
5 straipsnisSubregioninės, regioninės ir bendros veiksmų programos
\n
1.Paveiktos regiono valstybės, šios Konvencijos Šalys, vadovaudamosi Konvencijos 11 ir 12 straipsniais, gali parengti ir įgyvendinti subregionines ir (arba) regionines veiksmų programas, siekdamos papildyti ir padidinti nacionalinių veiksmų programų veiksmingumą ir našumą. Dvi ar daugiau paveiktų regiono valstybių, šios Konvencijos Šalių, gali susitarti ir parengti bendrą veiksmų programą.
\n
2.Tokias programas galima rengti ir įgyvendinti bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis, šios Konvencijos Šalimis, ir regionais. Tokio bendradarbiavimo tikslas – užtikrinti tinkamą tarptautinę aplinką ir padėti gauti finansinės ir (arba) techninės arba kitokio pobūdžio paramos, kad būtų galima veiksmingai spręsti dykumėjimo ir sausros problemas įvairiais lygmenimis.
\n
3.3 ir 4 straipsnių nuostatos su atitinkamais pakeitimais taikomos subregioninių, regioninių ir bendrų veiksmų programoms rengti ir įgyvendinti. Be to, į tokias programas galima įtraukti mokslo tiriamąją ir plėtojimo veiklą, susijusią su pasirinktomis ekologinėmis sistemomis paveiktuose rajonuose.
\n
4.Rengdamos ir įgyvendindamos subregionines, regionines ir bendrų veiksmų programas, paveiktos regiono valstybės, šios Konvencijos Šalys:
\n
a)bendradarbiaudamos su nacionalinėmis institucijomis, nustato nacionalinius uždavinius, susijusius su dykumėjimu, kuriuos būtų galima geriau atlikti turint tokias programas, ir atitinkamą veiklą, kuri galėtų būti per jas vykdoma;
\n
b)įvertina atitinkamų regioninių, subregioninių ir nacionalinių institucijų veiklą ir įvertina jai reikalingus pajėgumus;
\n
c)įvertina esamas bendras regiono valstybių, šios Konvencijos Šalių, programas, susijusias su dykumėjimu, ir jų santykį su nacionalinėmis veiksmų programomis;
\n
d)svarsto veiksmus, kurių reikia subregioninių, regioninių ir bendrų veiksmų programoms koordinuoti, įskaitant atitinkamų koordinavimo komitetų, sudarytų iš kiekvienos paveiktos valstybės, šios Konvencijos Šalies, atstovų, kūrimą, kad šie apžvelgtų kovos su dykumėjimu pažangą, derina nacionalines veiksmų programas, įvairiu subregioninių, regioninių ar bendrų veiksmų programų rengimo ir įgyvendinimo metu teikia rekomendacijas ir veikia pagal Konvencijos 16 ir 19 straipsnius kaip techninio skatinimo ir bendradarbiavimo centras.
\n
6 straipsnisTechninis, mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas
\n
Vadovaudamosi Konvencijos tikslais ir principais, regiono valstybės, šios Konvencijos Šalys, visos kartu ir kiekviena atskirai:
\n
a)visais lygiais skatina mokslinio ir techninio bendradarbiavimo tinklus, rezultatų stebėjimą ir stiprina informacines sistemas bei jų integravimą į pasaulines informacijos sistemas;
\n
b)regiono viduje ir už jo ribų skatina esamų ir naujų ekologiškai švarių technologijų kūrimą, pritaikymą ir perdavimą.
\n
7 straipsnisFinansų ištekliai ir priemonės
\n
Vadovaudamosi Konvencijos tikslais ir principais, paveiktos regiono valstybės, šios Konvencijos Šalys, visos kartu ir kiekviena atskirai:
\n
a)imasi priemonių racionalizuoti ir plėtoti mechanizmus, skirtus pritraukti lėšų per valstybines ir privačias investicijas, kad būtų galima pasiekti konkrečių rezultatų kovojant su žemių prastėjimu bei dykumėjimu ir švelninant sausros padarinius;
\n
b)nustato tarptautinio bendradarbiavimo reikalavimus, siekdamos paremti nacionalines pastangas, ypač kuriant palankią aplinką investicijoms, skatinant aktyvią investicijų politiką ir integruotą požiūrį į tai, kaip veiksmingai kovoti su dykumėjimu, iš anksto stengiantis nustatyti dėl šio proceso kylančias problemas;
\n
c)siekia, kad dalyvautų dvišaliai ir (arba) daugiašaliai partneriai ir finansinio bendradarbiavimo institucijos, kad būtų galima užtikrinti Konvencijos įgyvendinimą, įskaitant ir programų veiklą, kurioje atsižvelgiama į paveiktų regiono valstybių, šios Konvencijos Šalių, specifinius poreikius;
\n
d)įvertina 2 straipsnio a punkto įtaką Konvencijos 6, 13, 20 ir kitų susijusių straipsnių įgyvendinimui.
\n
8 straipsnisInstitucijų sistema
\n
1.Dėl šio priedo įsigaliojimo regiono valstybės, šios Konvencijos Šalys:
\n
a)įkuria ir (arba) stiprina pagrindinius nacionalinius centrus veiksmams, skirtiems kovai su dykumėjimu ir (arba) sausros padarinių švelninimui, koordinuoti;
\n
b)svarsto ir nagrinėja priemones regioniniam bendradarbiavimui stiprinti.
\n
2.Regiono valstybių, šios Konvencijos Šalių, prašymu nuolatinis Sekretoriatas, vadovaudamasis Konvencijos 23 straipsniu, gali padėti sušaukti koordinacinius susitikimus regione:
\n
a)teikdamas patarimus, remdamasis patirtimi iš panašios veiklos, kaip organizuoti efektyvų koordinavimą;
\n
b)teikdamas kitą informaciją, kuri gali būti svarbi kuriant ir tobulinant koordinavimo procesus. ______________