📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VIEŠŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDARYMO IR PATEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 30 d. Nr. 1K-417
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 348 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 28-992) 1.1 punktu,
1. Tvirtinu Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisykles (pridedama).
2. Nustatau, kad finansinė atskaitomybė pagal Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisykles rengiama pradedant 2005 metų ir vėlesnių finansinių metų atskaitomybe.
FINANSŲ MINISTRAS ALGIRDAS BUTKEVIČIUS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų
ministro 2004 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. 1K-417
VIEŠŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDARYMO IR PATEIKIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) nustato viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų turto, nuosavo kapitalo, finansavimo ir įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, pajamų ir sąnaudų pripažinimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą.
2. Šiomis Taisyklėmis vadovaujasi viešosios sveikatos priežiūros įstaigos (toliau vadinama – įstaigos).
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos (Žin., 2001, Nr. 99-3515) ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės (Žin., 2001, Nr. 99-3515) įstatymuose, taip pat šios sąvokos:
Apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įstaigos apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.
Amortizacija – nematerialiojo turto įsigijimo savikainos priskyrimas sąnaudoms (ar kito turto savikainai) ir paskirstymas per visą planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.
Balanso data – ataskaitinio laikotarpio, kurio finansinė atskaitomybė rengiama, paskutinė diena.
Balansinė vertė – suma, kuria turtas yra parodomas balanse.
Dotacija – ilgalaikiu turtu suteikta parama.
Finansavimas – valstybės ir savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų asmenų parama, tikslinės lėšos ir (arba) materialinė pagalba, skirta įstaigos įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti.
Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, naudojamo įsigyjant ar gaminant turtą, vertė.
Klaida – netikslumas, atsirandantis dėl neteisingo skaičiavimo, netikslaus apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo, dėl apgaulės ar apsirikimo.
Lizingas (finansinė nuoma) – nuomos rūšis, kai perduodama didžioji rizikos ir naudos, susijusios su turtine nuosavybe, dalis. Nuosavybės teisė į turtą vėliau gali būti perduodama arba neperduodama.
Nuoma – nuomotojo už mokestį suteikta teisė nuomininkui sutartą laiką valdyti ir naudoti turtą.
Nuomininkas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal nuomos sutartį valdantis ir naudojantis nuomotojo perduotą turtą.
Nuomotojas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal nuomos sutartį išnuomojantis turtą.
Nusidėvėjimas – riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.
Panauda – panaudos davėjo perduota panaudos gavėjui teisė sutartą laiką neatlygintinai valdyti ir naudoti turtą.
Panaudos davėjas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal panaudos sutartį perduodantis panaudos gavėjui naudoti turtą.
Panaudos gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal panaudos sutartį valdantis ir naudojantis panaudos davėjo perduotą turtą.
Paslaugos – įstaigos veikla, susijusi su sveikatos priežiūros ir (arba) medicinos pagalbos teikimu užsakovui (asmeniui).
Pinigai – pinigai ūkio subjekto kasoje ir bankų sąskaitose.
Pinigų ekvivalentai – trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius nėra priskiriamos pinigų ekvivalentams.
Prekės – turtas, pirktas perparduoti, ir įstaigos pagaminta produkcija, skirta parduoti.
Rizikos perdavimas – momentas, kada pardavėjas ima nebevaldyti ir nebekontroliuoti prekių, o pirkėjas tampa atsakingas už prekes ir gauna prekių nuosavybės teikiamą naudą.
Sąnaudų kompensavimas – finansavimo, susijusio su programos (paramos) tikslų įgyvendinimu, panaudojimas.
Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista atitinkamos vertės turtu arba kuri gali būti įskaityta kaip nesusijusių šalių, ketinančių pirkti–parduoti turtą, tarpusavio įsipareigojimas.
Valiutiniai straipsniai – pinigai bei kitas finansinis turtas užsienio valiuta ir finansiniai įsipareigojimai, pagal kuriuos bus gauta ar sumokėta fiksuota arba aiškiai nustatoma užsienio valiutos suma.
Valiutos kursas – oficialus lito kursas bei Lietuvos banko skelbiamas lito ir užsienio valiutos santykis.
Veiklos sąnaudos – įstaigos ekonominės naudos sumažėjimas, atsiradęs teikiant paslaugas, įgyvendinant programas bei administruojant įstaigos veiklą per ataskaitinį laikotarpį.
Viršsutartinės paslaugos – suteiktos paslaugos, viršijančios teritorinės ligonių kasos ir įstaigos sutartyje numatytas.
4. Įstaigos, tvarkydamos apskaitą ir rengdamos finansinę atskaitomybę, vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516). Vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais, teisės aktais, reglamentuojančiais jų veiklą, Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų pavyzdiniu sąskaitų planu ir rekomenduojamais jo paaiškinimais (Taisyklių 1 priedas) bei kitais teisės aktais, susijusiais su buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir šiomis Taisyklėmis, įstaigos pačios pasirenka apskaitos politiką, kurią tvirtina įstaigos vadovas.
5. Jeigu įstaiga keičia apskaitos politiką, apskaitos politikos pakeitimo faktas nurodomas aiškinamajame rašte. Nauja apskaitos politika taikoma nuo sprendimo ją taikyti priėmimo dienos ir būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais. Poveikis, kurį daro apskaitos politikos pakeitimas ataskaitinio ir ankstesniųjų ataskaitinių laikotarpių rezultatams, parodomas ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje ir aprašomas aiškinamajame rašte.
II. NEMATERIALIOJO TURTO APSKAITA
6. Nematerialiajam turtui priskiriamas identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo įstaiga disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos.
7. Nematerialusis turtas pripažįstamas, jeigu jis atitinka visus šiuos nematerialiojo turto pripažinimo požymius:
7.1. įstaiga pagrįstai tikisi iš turto ateityje gauti ekonominės naudos;
7.2. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės;
7.3. įstaiga gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems.
8. Būsimą ekonominę naudą, gaunamą iš nematerialiojo turto, gali sudaryti prekių ir paslaugų pardavimo pajamos, išlaidų sumažėjimas ar kita nauda, gaunama iš įstaigos naudojamo nematerialiojo turto.
9. Kai kuriais atvejais nematerialusis turtas gali būti susietas su materialia forma. Toks turtas gali būti kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popieriuje, kino juostoje. Tais atvejais, kai turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtui jį priskirti, atsižvelgiama į vyraujantį požymį. Jeigu kompiuterių programa ar kitas nematerialusis turtas yra neatskiriama materialiojo turto dalis, jis priskiriamas materialiajam turtui. Pavyzdžiui, kompiuterio operacinė sistema, be kurios kompiuteris negali veikti, priskiriama kompiuterio įsigijimo savikainai. Jeigu kompiuterio programa nėra sudedamoji įrangos dalis, ji priskiriama nematerialiajam turtui.
10. Įstaigos galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtą ir jo teikiamą ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis juo naudotis.
11. Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.
12. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė), įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus mokesčius. Turto įsigijimo savikainai gali būti priskiriamos ir kitos tiesioginės turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidos. Tokių išlaidų pavyzdys gali būti atlyginimai už teisines paslaugas.
13. Nematerialiajam turtui įsigyti arba sukurti pasiskolintų sumų palūkanos priskiriamos palūkanų sąnaudoms.
14. Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą. Mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mainų sandoryje numatytos vertės pridedant tiesiogines su turto mainais susijusias išlaidas.
15. Jeigu sudarant mainų sandorį turto vertė nenurodoma, o nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į tokios pat ar panašios paskirties nematerialųjį turtą, kuris panašiai naudojamas toje pačioje veiklos srityje ir turi panašią tikrąją vertę, įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju veiklos rezultato iš mainų sandorio neatsiranda.
16. Jeigu sudarant mainų sandorį nematerialiojo turto vertė nenurodoma, o mainais atiduodamas kitos paskirties nematerialusis, materialusis ar finansinis turtas, mainais gauto turto įsigijimo savikaina bus atiduodamo turto tikroji vertė, pridėjus visas su turto mainais susijusias išlaidas, tenkančias įstaigai.
17. Jeigu sudarius mainų sandorį atsiskaitoma turtu ir pinigais, toks sandoris vertinamas kaip nepanašios paskirties turto mainų sandoris.
18. Nematerialiojo turto naudojimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kurį jos buvo patirtos, sąnaudoms. Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos jį įsigijus ar sukūrus, turi būti pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patiriamos.
19. Balanse nematerialusis turtas rodomas balansine verte, lygia jo likutinei vertei, kurią sudaro suma, gauta iš nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingo tarnavimo laiką.
20. Nematerialiojo turto amortizacijos suma pripažįstama amortizacijos sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama nuo kito mėnesio 1 dienos po jo įsigijimo ir nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo arba pardavimo ir tada, kai visa ilgalaikio nematerialiojo turto vertė perkeliama į sąnaudas.
21. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama remiantis metine amortizacijos suma, kurią įstaiga nusistato, atsižvelgdama į:
21.1. planuojamą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką;
21.2. informaciją apie panašaus ir panašiai naudojamo nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką;
21.3. techninį, technologinį ir kitokį senėjimą;
21.4. nematerialiojo turto kontrolės laikotarpį ir teisinius bei kitokius veiksnius, ribojančius naudojimo laiką;
21.5. nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiko priklausomybę nuo kito įstaigos turto naudingo tarnavimo laiko.
22. Jeigu įstaiga kontroliuoja nematerialųjį turtą turėdama teisių, kurios buvo suteiktos ribotam laikui, nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti tų teisių galiojimo laiko.
23. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą, pagal kurį metinė amortizacijos suma apskaičiuojama pagal formulę:
V
N = –––, kur
T
N – metinė amortizacijos suma;
V– nematerialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina);
T – naudingo tarnavimo laikas, metais.
24. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje turi būti patikrinamas nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas. Jeigu tikėtinas nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas skiriasi nuo jo naudojimo trukmės, neamortizuoto nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpis turi būti patikslintas.
25. Jeigu apskaitoje įregistruotas nematerialusis turtas nebeatitinka turto priskyrimo nematerialiajam turtui požymių, jis nurašomas.
26. Perleidus nematerialųjį turtą, veiklos rezultatų ataskaitoje parodomas jo perleidimo rezultatas. Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus nematerialųjį turtą, apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant perleisto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas.
27. Praradus ar nurašius nevisiškai amortizuotą nematerialųjį turtą, pripažįstami turto nurašymo nuostoliai, kurie veiklos rezultatų ataskaitoje parodomi kaip sąnaudos.
III. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITA
28. Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:
28.1. įstaiga ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;
28.2. įstaiga pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;
28.3. įstaiga gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;
28.4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įstaigos nusistatytą kiekvienai turto grupei;
28.5. įstaigai yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.
29. Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įstaigai veikti būsimaisiais laikotarpiais, nors ir neduodantis tiesiogiai ekonominės naudos, pripažįstamas ilgalaikiu turtu. Pavyzdžiui, turtas, įsigytas darbo saugos, gamtosaugos, valdymo tikslams.
30. Jeigu įstaiga ketina įsigyti materialiojo turto, teiksiančio jai ekonominės naudos ilgiau nei vienerius metus, tai iš anksto mokamos sumos, avansinės įmokos ir kitos panašaus pobūdžio sumos, mokamos už tokį turtą, turi būti priskiriamos ilgalaikiam turtui. Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nepradėtas naudoti arba nebaigtas komplektuoti ilgalaikis materialusis turtas. Šiame punkte nurodytas turtas apskaitoje registruojamas atskirai. Balanse toks turtas įtraukiamas į ilgalaikio materialiojo turto atitinkamus straipsnius.
31. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o balanse rodomas balansine verte, lygia jo likutinei vertei, kurią sudaro suma, gauta iš ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus nusidėvėjimo sumą, sukauptą per visą jo naudingo tarnavimo laiką.
32. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina turi būti nustatoma prie pardavėjui sumokėtos arba mokėtinos už šį turtą sumos pridedant muitą, akcizą, kitus negrąžinamus mokesčius, susijusius su šio turto įsigijimu, atsivežimo bei šio turto parengimo naudoti išlaidas (instaliavimo, bandymo, derinimo ir kitas), padarytas iki jo naudojimo pradžios. Į nekilnojamojo turto įsigijimo savikainą įskaitomas turto įregistravimo mokestis ir remonto sąnaudos, patirtos iki jo naudojimo pradžios. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas (neatskaitomas). Negrąžinamą (neatskaitomą) pridėtinės vertės mokestį įstaiga gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą.
33. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina turi būti nustatoma prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių, sunaudotų gaminant ilgalaikį materialųjį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) gamybos išlaidas, padarytas gaminantis šį turtą iki jo naudojimo pradžios. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas statomas arba gaminamas savoms reikmėms ir toks pat turtas gaminamas parduoti, savoms reikmėms gaminamo ilgalaikio materialiojo turto savikaina turi būti tokia pat kaip ir parduoti gaminamo turto savikaina. Į ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą neįskaitomos veiklos sąnaudos ir pelnas (nuostoliai) arba jų dalis.
34. Išlaidų, sudarančių ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą, pavyzdžiai:
34.1. įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė);
34.2. atvežimo išlaidos;
34.3. muitai, akcizai ir kiti negrąžinami mokesčiai;
34.4. projektavimo darbų išlaidos;
34.5. sumontavimo išlaidos;
34.6. instaliavimo išlaidos;
34.7. parengimo naudoti išlaidos;
34.8. remonto, atlikto iki ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pradžios, išlaidos;
34.9. išbandymo išlaidos;
34.10. infrastruktūros ir ilgalaikio materialiojo turto registravimo išlaidos;
34.11. žemės sklypo ir statybos aikštelės paruošimo išlaidos;
34.12. kitos tiesiogiai su ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu susijusios išlaidos.
35. Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriami įsigyti arba pačios įstaigos statomi nebaigti statyti objektai, montuojami įrengimai ir jų montavimo (instaliavimo) darbai, atlikti rangovų arba pačios įstaigos, bet ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dar nebaigti. Nupirktų nebaigtų statyti objektų vertė nustatoma prie nebaigto statyti objekto (turto) pardavėjui sumokėtos arba mokėtinos už šį turtą sumos pridedant turto įsigijimo įforminimo išlaidas ir iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jo atliktų darbų vertę. Jeigu statybos darbus atlieka rangovai, tai nebaigtų statyti darbų vertė nustatoma remiantis rangovų atliktų darbų aktais arba kitais dokumentais. Balanse nebaigtai statybai priskiriamas ir už statybos darbus sumokėtas avansas. Jeigu objektą (turtą) stato pati įstaiga, tai nebaigto statyti objekto (turto) vertę sudaro sunaudotų medžiagų, komplektuojamųjų gaminių įsigijimo vertė, tiesioginio darbo ir netiesioginės gamybos išlaidos, susijusios su šio objekto (turto) statyba, atliktų projektavimo darbų vertė ir kitos išlaidos, susijusios su jo statyba. Nebaigtų statyti objektų nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
36. Palūkanos į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįskaitomos. Jos pripažįstamos atitinkamų laikotarpių sąnaudomis.
37. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą. Skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis visą išsimokėjimo laikotarpį.
38. Jeigu lizingo (finansinės nuomos) sutartyje palūkanų procentas nenurodomas arba palūkanos yra labai mažos, laikomasi principo, kad palūkanų norma yra pastovi ir lygi vidutinei lizingo sutarties sudarymo laikotarpio pradžios rinkos palūkanų normai.
39. Jeigu įstaiga ilgalaikį materialųjį turtą gauna steigėjų (dalininkų) turtinių įnašų forma, turto įsigijimo savikainą sudaro dalininkų patvirtinta investuoto turto vertė, kuri negali būti didesnė už jo tikrąją vertę, ir šio turto įregistravimo bei parengimo naudoti išlaidos.
40. Neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje ar kitame perdavimo dokumente nurodyta to turto vertė ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė nenurodyta, gauto ilgalaikio materialiojo turto vertę, kuri ir bus laikoma įsigijimo savikaina, nustato įstaiga, atsižvelgdama į to turto tikrąją vertę jo gavimo metu ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusias išlaidas.
41. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro lizingo (finansinės nuomos) sutartyje nurodyta jo kaina, išskyrus mokėtinas palūkanas.
42. Pagal nuomos, panaudos sutartis valdomo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina yra atitinkamose nuomos, panaudos sutartyse nurodytoji jo vertė.
43. Mainais gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mainų sutartyje numatytos vertės pridedant visas su to turto mainais susijusias išlaidas, susidariusias iki turto naudojimo pradžios.
44. Jeigu mainų sutartyje ilgalaikio materialiojo turto vertė nenurodyta, o mainomas tokios pat ar panašios paskirties, pobūdžio ir vertės turtas naudojamas tokioje pat veikloje, ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju pelno (nuostolių) dėl turto mainų neatsiranda. Pavyzdžiui, kopijavimo aparatas keičiamas į kitą kopijavimo aparatą.
45. Jeigu mainų sutartyje ilgalaikio materialiojo turto vertė nenurodyta, o mainomas kitos paskirties ilgalaikis materialusis, nematerialusis ar finansinis turtas, mainais gauto turto įsigijimo savikaina bus atiduodamo turto tikroji vertė, pridėjus visas su to turto mainais susijusias išlaidas, patirtas iki turto naudojimo pradžios.
46. Mainais perduodamo ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė gali būti didesnė arba mažesnė už jo balansinę vertę. Tokiu atveju ta suma, kuria turto tikroji vertė skiriasi nuo balansinės vertės, pripažįstama ilgalaikio materialiojo turto mainų pelnu (nuostoliais).
47. Kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžia įforminama įstaigos vadovo patvirtintu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu arba kitu apskaitos dokumentu.
48. Ribotą laiką įstaigos veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina turi būti nudėvima (įskaitoma į sąnaudas) per to turto naudingo tarnavimo laikotarpį, tačiau jeigu visiškai nudėvėtas ilgalaikis materialusis turtas ir toliau naudojamas įstaigos veikloje, jo likutinė vertė, rodoma apskaitos registruose ir finansinėje atskaitomybėje, negali būti mažesnė už 1 litą.
49. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo suma, kurią įstaigos nusistato pačios, atsižvelgdamos į:
49.1. planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, aplinką, naudingųjų ilgalaikio materialiojo turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką;
49.2. teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką;
49.3. įstaigos nusistatytą likvidacinę ilgalaikio materialiojo turto vertę.
50. Žemės, bibliotekų fondų, meno kūrinių, muziejų eksponatų, į kilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio materialiojo turto, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį atiduoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Į kultūros vertybių registrą įtrauktų pastatų nusidėvėjimas skaičiuojamas tik nuo jų padidėjimo vertės dėl pastatų rekonstravimo ir remonto tais atvejais, jeigu šie pastatai rekonstruojami bei remontuojami ir dėl to padidėja jų įsigijimo savikaina.
51. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo arba pardavimo ir tuo atveju, kai visa naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į produkcijos (darbų, paslaugų) savikainą.
52. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą apskaičiuoja ir į finansinę atskaitomybę įrašo lizingo gavėjas.
53. Išnuomoto turto ir pagal panaudos sutartį perduoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą skaičiuoja ir į sąnaudas įskaito turto savininkas (nuomotojas, panaudos davėjas).
54. Ilgalaikio materialiojo turto, kurio nusidėvėjimas skaičiuojamas, objektas įstaigos nuožiūra gali būti grupė identiškų vienarūšių turto vienetų, atskiras turto vienetas arba turto vieneto sudėtinė dalis, jeigu jos naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi nuo to turto, kurio sudėtinė dalis ji yra, naudingo tarnavimo laiko ir jeigu įmanoma įvertinti šios dalies įsigijimo arba pasigaminimo savikainą. Jeigu tokių dalių įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai nustatyti ir ji yra ne mažesnė už įstaigos nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, įstaiga gali jas registruoti ir nudėvėti kaip atskirą ilgalaikį materialųjį turtą.
55. Kiekvieno įgyto ilgalaikio materialiojo turto objekto nudėvimoji vertė apskaičiuojama iš jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus numatomą likvidacinę vertę. Likvidacinę vertę sudaro suma, kurią įstaiga tikisi gauti už šį turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinusi būsimas likvidavimo ir perleidimo išlaidas. Likvidacinę vertę nustato pati įstaiga.
56. Taikomi šie ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:
56.1. tiesiogiai proporcingas (tiesinis);
56.2. produkcijos.
57. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
V1 – V2
N = ––––––, kur
T
N – metinė nusidėvėjimo suma;
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
T – naudingo tarnavimo laikas, metais.
58. Produkcijos metodu apskaičiuota nusidėvėjimo suma priklauso nuo tam tikru ilgalaikiu materialiuoju turtu pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekio. Taikant šį metodą, nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
(V1 – V2)×P
N = –––––––––––, kur
Pmax
N – nusidėvėjimo suma, tenkanti atliktoms paslaugoms (pagamintai produkcijai);
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
P – per ataskaitinį laikotarpį atliktų paslaugų (pagamintos produkcijos) kiekis;
Pmax – maksimalus atliktų paslaugų (produkcijos) kiekis, numatomas atlikti (pagaminti) naudojant ilgalaikį materialųjį turtą per visą jo naudingo tarnavimo laiką.
59. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką.
60. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma turi būti pripažinta sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nusidėvėjimo sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.
61. Nusistatyta ilgalaikio materialiojo turto metinė nusidėvėjimo suma, naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinė vertė gali būti tikslinami gavus papildomos informacijos.
62. Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas turi būti periodiškai tikrinamas. Jeigu pastebėtas reikšmingas laukiamos iš to turto ekonominės naudos pasikeitimas, nusidėvėjimo skaičiavimo metodas ir (arba) naudingo tarnavimo laikas turi būti pakeisti taip, kad atitiktų pasikeitusią situaciją.
63. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto vertė tikslinama dėl jo rekonstravimo ir remonto, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo iš naujo nustatytos jo vertės. Šio turto nudėvimoji vertė, pradedant nuo laikotarpio, kurį ji buvo patikslinta, turi būti nudėvėta per likusį arba patikslintą turto naudingo tarnavimo laiką.
64. Patikslintas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po nusidėvėjimo sumos pakeitimo.
65. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms, jeigu jos pagal įstaigos apskaitos politiką nepriskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.
66. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ir remonto darbų registravimas apskaitoje priklauso nuo tų darbų suteikiamo rezultato:
66.1. jeigu ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ir (arba) remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ir pagerina jo naudingąsias savybes, šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas;
66.2. jeigu ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ir (arba) remontas tik pagerina naudingąsias turto savybes, bet nepailgina šio turto naudingo tarnavimo laiko, šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir netikslinamas jo naudingo tarnavimo laikas;
66.3. jeigu ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ir (arba) remontas nepagerina naudingųjų turto savybių, bet pailgina jo naudingo tarnavimo laiką, šių darbų verte padidinama turto įsigijimo savikaina ir tikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas;
66.4. jeigu ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ir (arba) remontas nepagerina naudingųjų turto savybių ir nepailgina jo naudingo tarnavimo laiko, šių darbų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
67. Jeigu dėl avarijos ar kitų priežasčių sugadinto ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė, remonto išlaidos mažinamos kompensuojama suma. Jeigu kompensuojama suma viršija remonto išlaidas, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pajamomis.
68. Išsinuomoto ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos (kai jų nekompensuoja nuomotojas) pripažįstamos nuomininko veiklos sąnaudomis.
69. Jeigu nuomotojas nekompensuoja nuomininko patirtų ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo arba remonto išlaidų, šios išlaidos pripažįstamos nuomininko sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos buvo patirtos. Jeigu rekonstravimo arba remonto išlaidų pripažinimas sąnaudomis tą patį laikotarpį, kurį jos buvo patirtos, reikšmingai paveiktų veiklos rezultatus, šios išlaidos pripažįstamos turtu ir nudėvimos per likusį to turto nuomos arba įstaigos nustatytą laikotarpį.
70. Jeigu nuomotojas sutinka atlikto ilgalaikio materialiojo turto remonto darbų vertę kompensuoti arba ja sumažinti nuomos mokestį, nuomininkas remonto išlaidas apskaitoje registruoja kaip gautiną sumą.
71. Jeigu atlikto rekonstravimo ir (arba) remonto išlaidomis didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina, užbaigus darbus surašomas darbų užbaigimo aktas. Nuo kito mėnesio 1 dienos po akto surašymo nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo iš naujo nustatytos jo vertės.
72. Laikinai nenaudojamas įstaigos veikloje ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas atskiroje sąskaitoje. Balanse šis turtas parodomas toje pačioje turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas, kol buvo naudojamas. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie laikinai nenaudojamą turtą.
73. Perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, veiklos rezultatų ataskaitoje parodomas šio turto perleidimo rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš gautų pajamų atimant parduoto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas.
74. Netinkamas (negalimas) naudoti ilgalaikis materialusis turtas nurašomas. Nurašius visiškai nudėvėtą ilgalaikį materialųjį turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jeigu nurašyto ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl ilgalaikio turto nurašymo, jeigu turto likvidacinė vertė mažesnė, – ataskaitinio laikotarpio pelnu dėl ilgalaikio turto nurašymo.
75. Jeigu nurašomas ilgalaikis materialusis turtas nevisiškai nudėvėtas, jo likutinė vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl ilgalaikio turto nurašymo. Jeigu išmontavus ilgalaikį materialųjį turtą gaunama jo dalių ar medžiagų, jos apskaitoje registruojamos grynąja galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje, atitinkamai mažinant dėl šio turto nurašymo patirtą nuostolį.
76. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas prarandamas dėl vagystės, stichinių nelaimių, gamtos reiškinių ar kitų panašių priežasčių, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto praradimo, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo, jei nėra galimybės šių nuostolių kompensuoti. Jeigu pagrįstai tikimasi, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma. Jeigu numatoma atgauti suma yra mažesnė už prarasto ilgalaikio materialiojo turto vertę, likusi suma pripažįstama nuostoliu.
77. Turto nuomotojo apskaitoje išnuomotas turtas įtraukiamas į apskaitą ir rodomas tose ilgalaikio materialiojo turto grupėse kaip ir kitas panašios paskirties jo ilgalaikis materialusis turtas.
78. Pagal nuomos arba panaudos sutartis valdomą turtą turto nuomininkas įtraukia į užbalansines sąskaitas. Informaciją apie tokį turtą, nuomos (panaudos) sutarčių trukmę nuomininkas nurodo aiškinamajame rašte.
IV. FINANSINIO TURTO APSKAITA
79. Įstaigos finansinį turtą gali sudaryti gautinos sumos, atsiradusios suteikus paslaugas arba pardavus ilgalaikį turtą, prekes ir kitą turtą.
80. Balanse finansinis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Jeigu įstaiga gautinų sumų pagal pasirašytas sutartis arba vekselius nenumato gauti per vienerius metu nuo balanso datos, toks finansinis turtas priskiriamas ilgalaikiam finansiniam turtui. Kitas finansinis turtas – per vienerius metus gautinos sumos, terminuoti indėliai, pinigai ir pinigų ekvivalentai – priskiriamas trumpalaikiam finansiniam turtui.
81. Jeigu įstaigos suteikia viršsutartinių paslaugų, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tikslinant uždirbtų pajamų sumą, tokia suma, kurios teritorinės liginių kasos neketina apmokėti, atitinkamai mažinama gautina suma. Jeigu dėl paslaugų gavėjų nemokumo nesitikima gauti atlygio, tokios gautinos sumos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis ir rodomos kontrarinėje sąskaitoje kaip abejotinos skolos tą laikotarpį, kai sužinoma, kad paslaugų gavėjas yra nemokus arba kyla rimtų abejonių dėl jo mokumo.
V. ATSARGŲ APSKAITA
82. Atsargos – trumpalaikis turtas, kurį įstaiga sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įstaigos veiklos ciklą. Atsargoms priskiriamos: medžiagos, vaistai, medikamentai ir medicinos priemonės, maisto produktai, nebaigta gaminti produkcija, pagaminta produkcija, inventorius, prekės, skirtos perparduoti, ir kitos atsargos.
83. Atsargos apskaitoje įvertinamos bei registruojamos įsigijimo savikaina, sudarant finansinę atskaitomybę balanse jos rodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.
84. Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos.
85. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis negrąžinamas (neatskaitomas). Jeigu pridėtinės vertės mokestis negrąžinamas (neatskaitomas), įstaiga gali jį įskaityti į atsargų įsigijimo savikainą arba iš karto pripažinti mokesčių sąnaudomis.
86. Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos litais pagal pirkimo dieną galiojantį valiutos kursą.
87. Neatlygintinai gautų atsargų įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje arba kitame perdavimo dokumente nurodyta jų vertė. Jeigu atsargų vertė dokumente nenurodyta, gautų atsargų įsigijimo savikainą nustato įstaiga, atsižvelgdama į šių atsargų tikrąją vertę.
88. Nebaigtos gaminti ir pagamintos produkcijos savikainos apskaičiavimo metodus įstaiga pasirenka atsižvelgdama į savo veiklos specifiką. Jeigu teikiamos paslaugos, paslaugų teikėjai su paslaugų teikimu susijusias išlaidas kaupia kaip atsargas. Apie tai, kokios išlaidos įtraukiamos į gaminamos produkcijos (paslaugų) savikainą, turi būti nurodyta aiškinamojo rašto bendrose pastabose.
89. Jeigu nebaigtos gaminti produkcijos arba nebaigtų paslaugų savikainos suma yra nereikšminga, ji pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
90. Įstaiga, apskaičiuodama veikloje sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą, gali taikyti FIFO (angl. – first-in, first-out) būdą, svertinio vidurkio, konkrečių kainų arba kitus atsargų įkainojimo būdus.
91. Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, kad pirmiausia parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos arba pagamintos anksčiausiai, laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo įsigytos ar pagamintos vėliausiai. Šį būdą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausia.
92. Jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau, jos gali būti įkainojamos taikant svertinio vidurkio būdą. Taikant šį būdą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį. Vidurkis gali būti apskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargų siuntą (pagal aplinkybes, atsižvelgiant į atsargų naudojimo būdą).
93. Konkrečiam tikslui gaminamų stambių vienetinių atsargų, prekių ir teikiamų paslaugų savikaina gali būti nustatoma taikant konkrečių kainų būdą. Taikant šį būdą, konkretūs atsargų vienetai turi būti įvertinami jų savikaina. Konkrečių kainų būdas gali būti taikomas konkretiems projektams skirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daug atsargų vienetų, kurie gali būti lengvai keičiami vieni kitais.
94. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas gali būti registruojamas taikant nuolat arba periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą.
95. Taikant nuolat apskaitomų atsargų sunaudojimo būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena atsargų operacija: atsargų gavimas, atsargų perdavimas iš vieno padalinio į kitą, atsargų sunaudojimas, nepanaudotų atsargų grąžinimas, atsargų pardavimas.
96. Gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kai atsargų sunaudojimas (parduotų prekių savikaina) buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojamas tik ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų inventorizaciją.
VI. VALIUTINIŲ OPERACIJŲ APSKAITA
97. Valiutinėmis operacijomis laikomos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurių vykdymas susijęs su užsienio valiuta. Prie valiutinių operacijų priskiriamos:
97.1. prekių, paslaugų ir kito turto pirkimas–pardavimas, už kurį mokama arba įsipareigojama sumokėti užsienio valiuta;
97.2. užsienio valiuta gaunamos arba suteikiamos ir grąžinamos paskolos;
97.3. kitu būdu įgytas arba perleistas turtas, prisiimti finansiniai įsipareigojimai ir jų įvykdymas užsienio valiuta.
98. Valiutinė operacija registruojama apskaitoje litais pagal ūkinės operacijos atlikimo dienos valiutos kursą. Komandiruotės išlaidos užsienio valiuta teisės aktų nustatyta tvarka įvertinamos išvykimo į komandiruotę dieną galiojusiu valiutos kursu.
99. Įsigijimo savikaina apskaitomas už užsienio valiutą pirktas turtas balanse turi būti įvertinamas litais, taikant pirkimo dieną galiojusį valiutos kursą. Kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos įvertinamos paslaugų pirkimo dienos valiutos kursu.
100. Rengiant finansinę atskaitomybę, valiutiniai straipsniai balanse įvertinami pagal balanso sudarymo dienos valiutos kursą.
101. Skirtumai, susidarę valiutiniuose straipsniuose dėl valiutos kurso pasikeitimo ir atsiradę atliekant valiutines operacijas arba perkainojus balanso sudarymo dienos valiutos kursu anksčiau įregistruotus valiutinius straipsnius, pripažįstami to ataskaitinio laikotarpio, kurį jie susidarė, pajamomis arba sąnaudomis.
102. Jeigu valiutinės skolos grąžinamos ne jų atsiradimo ataskaitinį laikotarpį, valiutų kursų skirtumas skaičiuojamas nuo paskutinio balanso sudarymo dienos. Jeigu sudaroma tarpinė finansinė atskaitomybė, valiutiniai straipsniai perskaičiuojami tarpiniais laikotarpiais, o valiutos kurso pasikeitimo įtaka turi būti nustatoma nuo valiutinio straipsnio paskutinio perskaičiavimo dienos.
VII. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS APSKAITOJE
103. Vadovaujantis kaupimo principu, pajamos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamomis laikomas tik įstaigos ekonominės naudos padidėjimas.
104. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra įstaigos gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.
105. Į uždirbtas pajamas neįskaitomos pardavimo nuolaidos, kuriomis pirkėjai pasinaudojo arba pasinaudos vėliau.
106. Paslaugų teikimo pajamos pripažįstamos tuomet, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:
106.1. pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
106.2. sandoris yra baigtas arba jo įvykdymo laipsnis iki balanso sudarymo datos gali būti patikimai įvertintas;
106.3. tikėtina, kad bus gauta su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonominė nauda;
106.4. sąnaudos, susijusios su paslaugų teikimo sandoriu ir jo pasibaigimu, gali būti patikimai įvertintos.
107. Į įstaigos buhalterinę apskaitą įtraukiamos visos pagal nustatytus įkainius įvertintos suteiktos paslaugos neatsižvelgiant į ekonominės naudos padidėjimą.
108. Viršsutartinių paslaugų, įvertintų pagal nustatytus įkainius, suma mažinamos įstaigos pajamos ir gautina suma, kuri rodoma kontrarinėje 6 klasės pajamų ir kontrarinėje 2 klasės gautinų sumų sąskaitoje. Suteikus viršsutartines paslaugas, įstaiga pagal savo nustatytą tvarką turi surašyti buhalterinės apskaitos dokumentą, kuriame būtų visi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatyti rekvizitai ir kurį pasirašytų įstaigos vadovas ir buhalteris.
109. Kai paslaugų teikimo sandoris užbaigiamas tą patį laikotarpį, kurį buvo pradėtas, pajamos pripažįstamos tą patį laikotarpį ir įvertinamos sutartyje nurodyta suma.
110. Kai pagal paslaugų teikimo sandorį paslaugos teikiamos ilgiau negu vieną ataskaitinį laikotarpį, pajamos proporcingai paskirstomos tiems laikotarpiams, kurių metu buvo teikiamos paslaugos.
111. Pajamos pripažįstamos tik tais atvejais, kai tikimasi, kad suteikus paslaugas bus gauta ekonominės naudos. Tačiau jeigu kyla abejonių, ar bus gauta jau į pajamas įtraukta suma, tuomet skola, kurios nebesitikima gauti, įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio abejotinų skolų sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, kurį laikotarpį (ankstesnį ar ataskaitinį) pajamos buvo pripažintos.
112. Jei paslaugų teikimo sandorio patikimai įvertinti negalima, tuomet pajamomis pripažįstama suma, lygi išlaidoms, kurias tikimasi atgauti. Pelnas nepripažįstamas.
113. Kai išnyksta priežastys, dėl kurių nebuvo galima patikimai įvertinti sandorio, pajamos pripažįstamos pagal šių Taisyklių 106 punkto nuostatas.
114. Pajamos už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes laikomos uždirbtomis ir turi būti rodomos finansinėje atskaitomybėje, jeigu pardavėjas užbaigė visus esminius prekių gamybos darbus, perdavė pirkėjui visą su šiomis prekėmis susijusią riziką, esamą bei būsimą naudą, be to, tikimybė, kad prekės bus grąžintos arba reikės patirti daug papildomų sąnaudų, susijusių su jų gamyba arba pardavimu, labai menka, arba pirkėjui suteiktos visos paslaugos (sutartyje numatyta jų dalis), o didelių papildomų sąnaudų arba nuostolių, susijusių su šių paslaugų suteikimu, tikimybė menka.
115. Jeigu per ataskaitinį laikotarpį prekės grąžinamos arba nukainojamos sutikus prekių tiekėjui, grąžintų prekių suma bei nukainotu rezultatu turi būti sumažintos tiekėjo ataskaitinio laikotarpio pajamos.
116. Pinigai, gauti iš anksto apmokėjus už paslaugas (prekes), apskaitoje rodomi kaip įstaigos įsipareigojimų pirkėjams didėjimas. Pajamos šiuo atveju pripažįstamos tik suteikus paslaugas (pardavus prekes).
117. Į kitas pajamas įskaitomas ilgalaikio turto perleidimo pelnas, nuomos pajamos, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, valiutos kurso teigiama įtaka, baudos, delspinigiai, susiję su pirkėjų ir kitomis skolomis.
118. Sąnaudos, patirtos uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėje atskaitomybėje pagal kaupimo ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principus.
119. Ne visos per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos (išleisti pinigai, sunaudotas turtas bei paslaugos, taip pat atsiradusios skolos) laikomos sąnaudomis ir ne visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos turi būti susijusios su šio laikotarpio išlaidomis. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos, nelaikomos sąnaudomis, rodomos balanse kaip turtas.
120. Veiklos sąnaudos apskaitoje turi būti pripažintos įvykdžius šias sąlygas:
120.1. sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su paslaugų suteikimu arba parduotų prekių (produkcijos) pagaminimu;
120.2. sąnaudos turi būti susijusios su įstaigos turto arba kitų juridinių asmenų jam teikiamų paslaugų naudojimu arba įstaigos įsipareigojimų kitiems juridiniams asmenims didėjimu, ir šie įsipareigojimai turi būti patikimai įvertinti;
120.3. jeigu pajamos, susijusios su tam tikrų išteklių naudojimu, bus uždirbamos per keletą būsimųjų ataskaitinių laikotarpių ir dėl to pajamų ir sąnaudų ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai, apskaitoje naudojami netiesioginiai sąnaudų pripažinimo ir įtraukimo į apskaitą būdai (ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija);
120.4. per ataskaitinį laikotarpį įstaigos padarytos išlaidos nedelsiant pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per būsimuosius ataskaitinius laikotarpius iš šių išlaidų bus galima gauti pajamų.
121. Įstaigos, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, savarankiškai pasirenka paslaugų ir produkcijos savikainos apskaičiavimo metodą, sąnaudų priskyrimo paslaugoms, prekėms, atskiroms programoms būdą.
122. Veiklos sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos. Įstaiga grupuoja su atskirų programų įgyvendinimu susijusias sąnaudas pagal savo pasirinktą sąnaudų grupavimo būdą. Įstaigai skirto tikslinio finansavimo dalis, susijusi su programos (paramos) tikslų įgyvendinimu per ataskaitinį laikotarpį, registruojama atskiroje sąskaitoje „Kompensuotos sąnaudos“. Veiklos rezultatų ataskaitoje kompensuotos sąnaudos rodomas su minuso ženklu. Finansavimo panaudojimas pagal atskiras programas atskleidžiamas aiškinamajame rašte.
123. Prie veiklos sąnaudų priskiriamos darbuotojų darbo apmokėjimo, sunaudotų medikamentų ir medicinos priemonių savikaina, ligonių maitinimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), remonto, patalpų išlaikymo ir nuomos, draudimo, mokesčių (neatskaitomo PVM ir kt., išskyrus pelno mokestį), transporto ir ryšių, turto nurašymo, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, abejotinų skolų, žalos atlyginimo ir kitos veiklos sąnaudos. Prie veiklos sąnaudų priskiriami ir praėjusių ataskaitinių laikotarpių klaidų taisymo rezultatai, turėję įtakos sąnaudų dydžiui, kurie parodomi atskirame Veiklos rezultatų ataskaitos straipsnyje. Jeigu taisomos ataskaitinių metų klaidos arba praėjusių ataskaitinių laikotarpių nebaigtų programų klaidos, klaidos taisymas įtraukiamas į tą Veiklos rezultatų ataskaitos straipsnį, kuriame buvo padaryta klaida.
124. Įstaigos suteikta labdara ir parama priskiriama įstaigos veiklos sąnaudoms ir rodoma Veiklos rezultatų ataskaitos atskirame straipsnyje. Prekėmis ir paslaugomis suteikta labdara ir parama rodoma jų savikaina.
125. Prie kitų sąnaudų priskiriami: ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai, valiutos kurso neigiama įtaka, ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotos palūkanos, baudos, delspinigiai ir sąnaudos, nesusijusios su pagrindine įstaigos veikla.
126. Baudos ir delspinigiai už mokėjimo termino nesilaikymą (jų dydis ir gavimo tvarka turi būti numatyti pirkimo-pardavimo sutartyje) apskaitoje pripažįstami tuo metu, kai gaunamas apskaitos dokumentas arba kai jie sumokami.
VIII. NUOSAVO KAPITALO APSKAITA
127. Įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:
127.1. dalininkų kapitalas;
127.2. kiti rezervai;
127.3. veiklos rezultatas.
128. Dalininkų kapitalas teisės aktų nustatyta tvarka yra lygus steigėjų įnašų vertei. Piniginių įnašų dydį, nepiniginių įnašų vertės nustatymo tvarką nustato teisės aktai, reglamentuojantys įstaigos veiklą, steigimo dokumentai, įstaigos įstatai.
129. Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas steigėjų numatytiems tikslams. Rezervai gali būti sudaromi įstaigos įstatuose nustatyta tvarka. Sudarant rezervą, apskaitoje registruojamas veiklos rezultato sumažėjimas ir rezervo padidėjimas. Panaikinus panaudotus arba nepanaudotus rezervus, apskaitoje registruojamas veiklos rezultato padidėjimas ir atitinkamo rezervo sumažėjimas.
130. Įstaigos veiklos rezultatas – įstaigos uždirbtas pelnas arba patirti nuostoliai. Ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas ir ankstesniųjų laikotarpių veiklos rezultatas balanse rodomi atskirai. Rengiant finansinę atskaitomybę, praėjusių metų veiklos rezultatas priskiriamas ankstesnių metų veiklos rezultatui.
IX. FINANSAVIMO APSKAITA
131. Įstaigos finansavimas priklauso nuo jos dalyvavimo programose. Įstaigos finansavimo būdai gali būti:
131.1. dotacija;
131.2. tiksliniai įnašai;
131.3. kiti būdai.
132. Dotacija įtraukiama į apskaitą gavus neatlygintinai ilgalaikio turto arba įsigijus jo iš programai skirtų pinigų. Dotacija pripažįstama ir rodoma balanse, kai ji atitinka šiuos požymius:
132.1. įstaigos neatlygintinai gauna ilgalaikio turto arba įsigyja jo iš programai (paramai) skirtų pinigų;
132.2. gauto ilgalaikio turto naudojimo tikslas atitinka įstaigos įstatuose nustatytus tikslus.
133. Dotacijos apskaita tvarkoma kaupimo principu. Dotacija pripažįstama panaudota, kai neatlygintinai gautas ir įsigytas iš tikslinio finansavimo lėšų turtas nudėvimas. Balanse rodoma nepanaudota dotacijos dalis. Įstaiga kaupia informaciją pagal dotacijos davėjus, gauto turto grupes.
134. Tiksliniams įnašams priskiriama iš valstybės arba savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų, juridinių ir fizinių asmenų teikiama parama griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti. Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje, jeigu jie atitinka šiuos požymius:
134.1. tikslinių įnašų gavėjas pagal savo įstatuose numatytą veiklos pobūdį atitinka teikiamos paramos sąlygas;
134.2. yra dokumentais patvirtintų sprendimų ir kitų įrodymų, kad tiksliniai įnašai bus gauti.
135. Jeigu tiksliniai įnašai atitinka šių Taisyklių 134 punkte nustatytus požymius, jie registruojami apskaitoje kaip gautini. Jeigu tiksliniai įnašai neatitinka pripažinimo požymių, apskaitoje registruojami po jų faktiško gavimo kaip gauti tiksliniai įnašai. Tiksliniais įnašais gali būti pripažįstamos negrąžintinos paskolos, jeigu įstaiga gali garantuoti, kad bus įvykdytos visos paskolos panaudojimo sąlygos ir jos grąžinti nereikės. Tikslinio įnašo pavydys gali būti specialistų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų.
136. Tiksliniai įnašai pripažįstami panaudotais tiek, kiek patirtų sąnaudų pripažinta kompensuotomis. Panaudojus tikslinių įnašų lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti, keičiasi tik finansavimo straipsnis – didėja dotacija, mažėja tikslinis finansavimas.
137. Įstaiga gali būti finansuojama ir kitais būdais, nepriskirtinais dotacijai, tiksliniams įnašams. Tokio finansavimo pavyzdys gali būti prekių teikimas, kai davėjas nustato jų panaudojimo tikslą, aukų skyrimas ar kita parama, kai davėjas nenurodo jų konkretaus panaudojimo tikslo. Jeigu davėjas nenurodo paramos panaudojimo tikslo, įstaiga su šia parama gali elgtis savo nuožiūra.
138. Parama, gauta nurodžius arba nenurodžius jos tikslo, pripažįstama panaudota kaip ir tiksliniai įnašai (šių Taisyklių 134 punktas). Parama, gauta prekėmis, įvertinama tikrąja verte (šių Taisyklių 87 punktas) ir rodoma kaip atsargos. Tokia parama pripažįstama panaudota (sąnaudos pripažįstamos kompensuotomis) tą ataskaitinį laikotarpį, kurį gautos atsargos sunaudojamos.
139. Paslaugomis arba savanorių darbu gauta parama finansavimu nepripažįstama. Sumos, kurias ūkio subjektas turėtų sumokėti, jei tas paslaugas pirktų, parodomos aiškinamajame rašte.
X. ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA
140. Įsipareigojimai gali atsirasti iš sutarčių arba kaip įstatymų nustatyti reikalavimai. Įsipareigojimų atsiradimo pavyzdžiai:
140.1. gavus banko paskolą, atsiranda įsipareigojimas grąžinti paskolą;
140.2. įsigijus prekių arba gavus paslaugų, jeigu už jas dar nesumokėta, atsiranda mokėtina suma;
140.3. gavus avansą, atsiranda įsipareigojimas suteikti paslaugą;
140.4. gavus išsimokėtinai turto, atsiranda įsipareigojimas per sutartyje numatytą laikotarpį sumokėti pinigus ir palūkanas;
140.5. pagal mokesčių įstatymus mokesčių mokėtojams atsiranda įsipareigojimas mokėti mokesčius;
140.6. pagal Darbo kodeksą atsiranda įsipareigojimas darbuotojams mokėti atlyginimą.
141. Finansinėje atskaitomybėje įsipareigojimai skirstomi į dvi grupes:
141.1. ilgalaikiai įsipareigojimai;
141.2. trumpalaikiai įsipareigojimai.
142. Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įstaiga turės įvykdyti per ilgesnį nei vieneri metai laikotarpį nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įstaigos įsipareigojimus tiekėjams, kredito įstaigoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Ilgalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriamos trumpalaikės paskolos, jeigu jų grąžinimo terminas pratęstas arba yra sudaryta pakartotinio finansavimo sutartis ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.
143. Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įstaiga turės įvykdyti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įstaigos įsipareigojimus tiekėjams, kredito įstaigoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Trumpalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriama ilgalaikių įsipareigojimų dalis, kuri turės būti apmokėta (įvykdyta) per vienerius metus.
144. Trumpalaikio įsipareigojimo pavyzdys gali būti atostoginių kaupimas darbuotojams, t. y. įsipareigojimas suteikti darbuotojams apmokamas atostogas, kuriomis jie nepasinaudojo ataskaitinį laikotarpį. Įsipareigojimo suma nustatoma atlikus uždirbtų ir nepanaudotų atostogų dienų inventorizaciją. Nustačius kiekvieno darbuotojo nepanaudotų atostogų dienų skaičių ir padauginus jį iš jo darbo dienos atlyginimo, nustatomas įsipareigojimo darbuotojams dydis.
145. Priklausomai nuo įsipareigojimų rūšies (skolos tiekėjams, kredito įstaigoms, biudžetui, darbuotojams) ir įvykdymo trukmės įsipareigojimai grupuojami atskirose buhalterinėse sąskaitose jų atsiradimo metu arba tuoj pat po jų atsiradimo.
XI. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDĖTIS IR PATEIKIMO TVARKA
146. Finansinę atskaitomybę sudaro šios finansinės ataskaitos:
146.1. balansas (2 priedas);
146.2. veiklos rezultatų ataskaita (3 priedas);
146.3. aiškinamasis raštas.
147. Balanse nurodomas įstaigos turtas, nuosavas kapitalas, finansavimas ir įsipareigojimai balanso sudarymo datą.
148. Veiklos rezultatų ataskaitoje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį suteiktos paslaugos ir uždirbtos pajamos ir sąnaudos, patirtos suteikiant šias paslaugas ir uždirbant pajamas, kompensuotos sąnaudos ir veiklos rezultatas – pelnas arba nuostoliai.
149. Aiškinamajame rašte pateikiama finansinių ataskaitų straipsnių išsamesnė analizė, papildoma informacija ir paaiškinimai, susiję su įstaigos veikla per ataskaitinį laikotarpį.
150. Finansinė atskaitomybė sudaroma naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą.
151. Finansinė atskaitomybė sudaroma lietuvių kalba, o prireikus – ir užsienio kalba.
152. Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę, kurią sudaro šių Taisyklių 146 punkte nurodytos finansinės ataskaitos, pasirašo įstaigos vadovas. Jeigu įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka finansinė atskaitomybė tvirtinama steigėjų susirinkimo arba kito valdymo organo, finansinių ataskaitų titulinėje dalyje (tvirtinimo žyma) įrašomas protokolo numeris ir data. Finansinė atskaitomybė skelbiama viešai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
153. Prireikus gali būti rengiama tarpinė finansinė atskaitomybė.
154. Pagal įstaigos steigimo dienos, sprendimo reorganizuoti arba pertvarkyti įstaigą priėmimo dienos ir likvidatoriaus paskyrimo dienos duomenis sudaromas balansas. Jeigu įstaiga įsteigiama antroje finansinių metų pusėje, steigimo metų metinės finansinės atskaitomybės sudaryti neprivaloma. Įstaigos steigimo metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į kitų finansinių metų finansinę atskaitomybę. Įstaigų, pradedančių veiklą, reorganizuojamų, pertvarkomų, likviduojamų arba keičiančių finansinius metus, finansiniai metai gali būti trumpesni arba ilgesni negu 12 mėnesių, bet negali viršyti 18 mėnesių.
155. Jeigu įstaigos turi filialų, kiekvienas filialas turi rengti atskirą balansą, kurio duomenys įtraukiami į įstaigos balansą. Filialo apskaitos informacija, reikalinga kitoms įstaigos finansinės atskaitomybės finansinėms ataskaitoms užpildyti, teikiama įstaigos nustatyta tvarka.
156. Įstaigos gali pačios spausdinti finansinės atskaitomybės finansines ataskaitas, įrašydamos visus šių Taisyklių 2 ir 3 prieduose nurodytus straipsnius arba praleisdamos tuos, kurių sumos ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje lygios nuliui, arba į šias ataskaitas įterpti papildomas eilutes, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įstaigos finansinę būklę, veiklos rezultatus. Straipsniai, nurodyti šių Taisyklių 159 ir 187 punktuose, yra privalomi, t. y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais, kai jų sumos lygios nuliui.
157. Iki atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įstaigos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie turi būti apibendrinti buhalterinėse sąskaitose. Metinės finansinės atskaitomybės duomenys turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis.
XII. BALANSAS
158. Balansas užpildomas remiantis buhalterinių sąskaitų ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos likučių duomenimis. Steigimo balanse ir steigimo metų finansinėje atskaitomybėje ataskaitinio laikotarpio pradžios rodikliai nerašomi.
159. Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:
A. Ilgalaikis turtas
I. Nematerialusis turtas
II. Materialusis turtas
III. Finansinis turtas
B. Trumpalaikis turtas
I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys
II. Per vienerius metus gautinos sumos
III. Kitas trumpalaikis turtas
IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
C. Nuosavas kapitalas
I. Dalininkų kapitalas
II. Kiti rezervai
III. Veiklos rezultatas
D. Finansavimas
E. Įsipareigojimai
I. Ilgalaikiai įsipareigojimai
II. Trumpalaikiai įsipareigojimai.
160. Ilgalaikio turto straipsnyje parodomas nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas.
161. Balanse nematerialusis turtas rodomas verte, nustatyta šių Taisyklių 18 punkte.
162. Ilgalaikio materialiojo turto straipsniuose pagal turto grupes rodoma jo balansinė vertė, nurodyta šių Taisyklių 31 punkte, įskaitant lizingo (finansinės nuomos) būdu įgytą turtą, laikinai nenaudojamą bei dar nesumontuotą turtą. Ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje „Nebaigta statyba“ rodoma nebaigtų darbų vertė kartu su sumokėtais už statybos darbus avansais. Straipsnyje „Kitas materialusis turtas“ rodomi ir sumokėti už kitą ilgalaikį materialųjį turtą avansai, išskyrus avansus, parodytus straipsnyje „Nebaigta statyba“.
163. Finansinio turto straipsniuose rodomos po vienerių metų gautinos sumos (už paslaugas, kitą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą) ir kitas finansinis turtas (gauti vekseliai), kurių įstaiga per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos nenumato perleisti kitam asmeniui. Po vienerių metų gautinos sumos parodomos jų grynąja verte, kuri apskaičiuojama gautiną sumą sumažinus abejotinų skolų suma.
164. Trumpalaikio turto straipsnyje parodomos atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sum …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.