; (7.5) , (7.6) čia: r – konstrukcijos išorinio paviršiaus saulės spinduliavimo sugerties koeficientas, imamas iš [7 priedo] 1 lentelės; Smax – saulės spinduliavimo (tiesioginio ar išsklaidyto) maksimali suminė reikšmė W/m2, imama iš [8 priedo] 1 ir 2 lentelių); k – koeficientas, imamas iš 26 lentelės, k1 – koeficientas, imamas iš 27 lentelės.
\n25 lentelė Vidutinių temperatūrų reikšmės ir temperatūros pokytis elemento skerspjūvyje Statinių konstrukcijos Temperatūros padidėjimas Q1 Q2 Q3 Metalinės 8 6 4 Gelžbetoninės, betoninės, armuoto mūro ir mūrinės, kurių storis cm: iki 15 nuo 15 iki 39 per 40 8 6 2 6 4 2 4 6 4 Pradinė temperatūra, atitinkanti konstrukcijos arba jos dalies sujungimą į užbaigtą sistemą, šiltu tow ir šaltu t0C metų laiku nustatoma pagal formules: , (7.7) . (7.8) Pastaba. Kai yra žinomas konstrukcijos jungimo laikas, darbų atlikimo seka, pradinę temperatūrą galima patikslinti pagal šiuos duomenis.
\n26 lentelė Paviršiaus orientacijos įtakos koeficientas Paviršiaus (paviršių) tipas ir orientacija Koeficientas k Horizontalus 1,0 Vertikalus, orientuotas: į pietus vakarus rytus 1,0 0,9 0,7 27 lentelė Konstrukcijos tipo įtakos koeficientas Statinių konstrukcijos Koeficientas k1 Metalinės 0,7 Gelžbetoninės, betoninės, armuoto mūro ir mūrinės, kurių storis cm: iki 15 nuo 15 iki 39 per 40 0,6 0,4 0,3 16 pavyzdys Apskaičiuoti vidutinį temperatūros pokytį šiltu ir šaltu metų laiku neapsaugotos nuo saulės spindulių poveikio 30 cm storio gelžbetoninės konstrukcijos, esančios nešildomose patalpose Vilniuje.
\nElemento skerspjūvyje vidutinių temperatūrų pokyčio charakteristinės reikšmės atitinkamai šiltu Dtw ir šaltu Dtc metų laiku nustatomos pagal formules (7.1), (7.2): =39,74-(-1,78)=41,52 oC; =(-32,5)-12,08= -44,58 oC. tw, tc – elemento skerspjūvio vidutinių temperatūrų charakteristinės reikšmės šiltu ir šaltu metų laiku apskaičiuojamos pagal 24 lentelėje pateiktas išraiškas: =23,7+8,0+8,04=39,74 oC; =-29,5-0,5 × 8= -32,5 oC. tow, toc – pradinės temperatūros šiltu ir šaltu metų laiku, apskaičiuojamos pagal (7.7), (7.8) formules.
\nTemperatūrų pokytis elemento skerspjūvyje šiltu Jw ir šaltu Jc metų laiku vienasluoksnėms konstrukcijoms imamas iš 24 lentelės. , , Q1 – vidutinių temperatūrų padidėjimai elemento skerspjūvyje ir temperatūrų sukeliamas paros lauko temperatūros svyravimų pokytis, imami iš 25 lentelės, Q1=8 oC;
\nQ4 – vidutinių temperatūrų didėjimai elemento skerspjūvyje ir temperatūrų pokyčiai dėl saulės spinduliavimo, apskaičiuojami pagal (7.4) formulę. =0,05 × 0,7 × 574 × 1,0 × 0,4=8,04 oC r – konstrukcijos išorinio paviršiaus saulės spinduliavimo sugerties koeficientas, imamas iš [7 priedo] 1 lentelės betoninėms konstrukcijoms, r =0,7;
\nSmax – suminė (tiesioginio ir išsklaidyto) saulės spinduliavimo maksimali reikšmė W/m2 į vertikalų pietų pusės paviršių, imama iš [8 priedo] 1 ir 2 lentelių), Smax=574; k – koeficientas, imamas iš 3 lentelės, k=1,0; k1 – koeficientas, imamas iš 27 lentelės, 30 cm storio betoninėms konstrukcijoms, k1=0,4.
\nLauko oro vidutinės paros temperatūros šiltu tew ir šaltu tec metų laiku nustatomos pagal formules (7.3), (7.4): =16,7+6=23,7 oC; =-6,4-23,1= -29,5 oC. tI, tVII – daugiamečiai mėnesio oro temperatūros vidurkiai sausio ir liepos mėnesiais, imami atitinkamai iš [7.14] 2.1 lentelės, Vilniuje, tI=-6,4 oC, tVII=16,7 oC;
\nDI, DVII – vidutinių paros temperatūrų nuokrypa nuo vidutinių mėnesio temperatūrų (DI – imama iš [7.14] 2.10 lentelės, šalčiausio periodo vidutinės paros temperatūros, galimos vieną kartą per 50 metų, ir vidutinės šalčiausio mėnesio temperatūros skirtumas DI=(31,0-7,9)= 23,1oC; DVII=6oC).
\nPradinė temperatūra, atitinkanti konstrukcijos arba jos dalies sujungimą į užbaigtą sistemą, šiltu tow ir šaltu t0C metų laiku nustatoma pagal formules (7.7), (7.8): =0,8 × 16,7+0,2 × (-6,4)=12,08 oC; =0,2 × 16,7+0,8× (-6,4)= -1,78 oC.
\nApledėjimo apkrovos 63. Apledėjimo apkrovas būtina įvertinti projektuojant elektros tiekimo ir ryšių oro linijas, elektros transporto kontaktines linijas, antenų stiebų įrenginius ir panašius statinius.
\nApledėjimo išskirstytos apkrovos charakteristinė reikšmė apvalaus skerspjūvio elementams iki d £ 70 mm (laidai, lynai, stiebų atotampos, vantos ir kt.) i, N/m, nustatoma pagal formulę: . (7.9) Paviršinės apledėjimo apkrovos charakteristinė reikšmė , N/m2, kitiems elementams nustatoma pagal formulę: . (7.10) Formulėse (7.9) ir (7.10): b – apledėjimo sienelės storis (mm) viršijamas 1 kartą per 5 metus – 10 mm skersmens apvalaus skerspjūvio elementų, esančių 10 m aukštyje virš žemės paviršiaus, imama iš 28 lentelės, 200 m aukštyje ir aukščiau – iš 29 lentelės. Kitiems pasikartojimų periodams apledėjimo storis imamas pagal nustatyta tvarka patvirtintas specialiąsias technines sąlygas; k – koeficientas, kuriuo įvertinamas apledėjimo sienelės pokytis, atsižvelgiant į apvalaus skerspjūvio elementų skersmenį ir nustatomas iš 30 lentelės; d – laidų, lynų skersmuo (mm); m1 – koeficientas, kuriuo įvertinamas apledėjimo storio kitimas atsižvelgiant į apvalaus skerspjūvio elementų skersmenį ir imamas iš 31 lentelės; m2 – koeficientas, įvertinantis apledėjusio paviršiaus ploto santykį su bendruoju elemento paviršiaus plotu ir imamas lygus 0,6; r – ledo tankis, imamas lygus 0,9 g/cm3; g – laisvojo kritimo pagreitis (m/s2).
\n28 lentelė Apledėjimo rajonai Apledėjimo rajonai (imama iš RSN 156–94, 8.6 lentelės) I II III IV Apledėjimo storis b, mm Ne mažiau kaip 6,2 8,5 11,5 14,5 29 lentelė Apledėjimo storis z aukštyje Aukštis virš žemės paviršiaus z, m Apledėjimo sienelės storis b, mm 200 15–20 300 35 400 60 30 lentelė Koeficientas, įvertinantis apledėjimo storio kitimą priklausomai nuo aukščio Aukštis virš žemės paviršiaus, m 5 10 20 30 50 70 100 Koeficientas k 0,8 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0 31 lentelė Koeficientas, priklausantis nuo apvalaus elemento skerspjūvio skersmens Laidų, lynų skersmuo, mm 5 10 20 30 50 70 Koeficientas m1 1,1 1,0 0,9 0,8 0,7 0,6 Pastabos (28–31 lentelėms):
\n17 pavyzdys Apskaičiuoti apledėjimo apkrovą elektros tiekimo oro linijai Vilniuje. Laido skersmuo 10 mm, linijos aukštis virš žemės paviršiaus 10 m.
\nApledėjimo išskirstytos apkrovos charakteristinė reikšmė apvalaus skerspjūvio laidams, kurių d £ 70 mm, apskaičiuojama pagal formulę: = = 3,1416 × 11,5 × 10-3 × 1,0 × 1,0 × (10 × 10-3+11,5 × 10-3 × 1,0 × 1,0) × 0,9 × 106 × 9,81 × 10-3 = 3,67 N/m.
\nVilnius pagal [7.14] 8.6 lentelę priklauso III oro linijų apšalo rajonui. Šiame rajone apšalo storis b=11,5 mm. k=1,0 – koeficientas, kuriuo įvertinamas apledėjimo sienelės pokytis, atsižvelgiant į apvalaus skerspjūvio elementų skersmenį ir nustatomas iš 31 lentelės, kai laido aukštis virš žemės paviršiaus 10 m; d =10 mm – laidų skersmuo; m1 =1,0 – koeficientas, kuriuo įvertinamas apledėjimo storio kitimas, atsižvelgiant į apvalaus skerspjūvio elementų skersmenį d =10 mm iš 25 lentelės; m2 – koeficientas, įvertinantis apledėjusio paviršiaus ploto santykį su bendruoju elemento paviršiaus plotu ir imamas lygus 0,6; r – ledo tankis, imamas lygus 0,9 g/cm3; g – laisvojo kritimo pagreitis (m/s2). ______________ 1 Pastaba: laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodytas skaičius reiškia nuorodas į atitinkamą STR 2.05.04:2003 skyrių arba punktą.