Valstybinių sveikatos programų rengimo ir įgyvendinimo tikslas - pagerinti gyventojų sveikatos būklę, sumažinti atskirų socialinių ir profesinių grupių atsilikimą pagal sveikatos būklės rodiklius nuo bendrojo gyventojų sveikatos lygio, saugoti gyventojus nuo ligų, išvengiamos mirties ir invalidumo.
\nVisos programos grindžiamos žinybų bendradarbiavimo strategija sprendžiant tam tikras sveikatos problemas. Strategija numato teisines, organizacines, ekonomines ir kitas svarbias valstybinio reguliavimo priemones .
\nValstybinės sveikatos programos privalomos vykdyti tiek nacionaliniu, tiek teritoriniu lygiu.
\nPereinant prie teritorinio planavimo, įteisinamas decentralizacijos principas programinio planavimo srityje, tačiau nenukrypstama nuo bendros strategijos bei vadovaujamasi pagrindinėmis sveikatos plėtros strategijos kryptimis.
\nSėkmingas šių uždavinių sprendimas gali būti užtikrintas tik sukūrus programų finansavimo sistemą. Valstybinis ir savivaldybių sveikatos fondai - tai vienas iš lėšų šaltinių valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms finansuoti bei visuomenės organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, veiklos programoms remti.
\nAntroji tikslinio finansavimo rūšis - valstybės investicijos, kurios visiškai arba iš dalies finansuojamos valstybės lėšomis arba susijusios su valstybės įsipareigojimais. Valstybės investicijų programai teikiami projektai, atitinkantys sveikatos priežiūros prioritetines kryptis.
\nFormuodama valstybės investicijų politiką, Vyriausybė tvirtina svarbiausias investicijų sritis,kurioms visų pirma skiriamos valstybės vidaus lėšos bei valstybės vardu gaunamos arba garantuojamos užsienio paskolos.
\nPrograminio planavimo veiklai koordinuoti Sveikatos apsaugos ministerijoje įkuriama komisija, parengiami ir patvirtinami jos veiklos nuostatai.
\nProgramų rengimo, tvirtinimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
\nLėtas ekonomikos lygio kilimas Lietuvoje (1 proc. 1994m. ir 4 proc. 1995m. pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos ir tarptautinių organizacijų- (Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo) turėtų tęstis, 1997-2005 m. gamyba didės 3-5 proc. per metus. Jei valstybė siektų, kad 2000 metais sveikatos priežiūrai būtų užtikrinti 5 proc. BVP, realus (skaičiuojamas pastoviomis kainomis) sveikatos priežiūros finansavimas turėtų 1997-2000 metais didėti maždaug 8 proc. per metus, o vėliau finansavimo augimas turėtų sutapti su BVP augimu.
\nGreta visuomeninio finansavimo (susideda iš valstybinio ir socialinio draudimo fondo finansavimo), sveikatos sektorius yra finansuojamas ir gyventojams mokant tiesiogiai. Namų ūkių tyrimai rodo, kad privatus finansavimas sudaro apie 20 proc. bendrojo finansavimo apimties, arba 1995 metais jis sudarė apie 270 mln.litų. Bendra sveikatos priežiūros finansavimo apimtis (visuomeninio ir privataus) dabartiniu metu sudaro apie 6 proc. BVP bei atitinka Rytų ir Centrinės Europos šalių standartus. Europos Sąjungos šalių praktiką ateityje atitiktų bendrųjų išlaidų svyravimas 6-8 proc. BVP ribose.
\nApibendrinant išdėstytas mintis galima padaryti išvadą, jog iki 2005 metų išlaidų sveikatos priežiūrai lyginamojo svorio didėjimas lems realaus finansavimo šiems tikslams padidėjimą maždaug 17 proc. (pastaroji galimybė atsižvelgiant į santykinai žemą sveikatos priežiūros prioritetą laikytina optimistine), o ekonomikos augimas apie 30 proc. Bendras tikėtinas pagal optimistinį sveikatos priežiūros plėtros scenarijų lėšų, skirtų sveikatos priežiūrai, padidėjimas 1996-2005 m. sudarytų apie 50 procentų.
\nIšlaidų struktūra Ankstesniame skyrelyje prognozuotas lėšų padidėjimas nereiškia, jog galima atitinkamai padidinti natūrinių išteklių, naudojamų sveikatos sektoriuje, mastus. 1996 m. kovo mėnesio duomenimis sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestis siekia 72 proc. šalies vidurkio. 1997 metais medicinos darbuotojų atlyginimai buvo padidinti 30 procentų. Gerėjant ekonominei situacijai ir sutvarkius valstybės bei savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą medikų algos turi pasiekti šalies vidurkį.
\nKita vertus, iki 2005 metų vidutinės sveikatos priežiūros paslaugų kainos Lietuvoje, net esant lito pririšimui prie dolerio, išaugs lyginant su išsivysčiusiomis pasaulio šalimis maždaug dvigubai. Atitinkamai padidės indeksuojamo sveikatos biudžeto pajėgumas mokėti už importuojamą aparatūrą bei vaistus. Tai reiškia, kad ateityje natūrinis vartojamų vaistų, aparatūros ir orgtechninės įrangos kiekis, greičiausiai padidės daugiau nei 50 procentų. Tikėtina, jog itin padidės lėšų poreikis atnaujinant veikiančias sveikatos priežiūros įstaigas bei norint išlaikyti pastatus. Šis padidėjimas nesuteiks galimybių statyti naujas gydymo įstaigas.
\nFinansavimo prioritetų nustatymas Įgyvendinant sveikatos draudimą, tolimesnę resursų pasiskirstymo strategiją lemia du principai: · tolygus gyventojų finansavimas. Tokiu būdu galėtų būti sprendžiamos problemos, susijusios su gyventojų sveikatos būklės gerėjimo užtikrinimu. Būtina didesnę lėšų dalį orientuoti į gyventojus kaip į potencialius pacientus. Visuomenės sveikatos priežiūros, PSP plėtra (ypač prevencijos bei prieinamuno aspektais) drauge su sveikatos priežiūros integravimu į socialinių paslaugų plėtros programą - tai prielaida, kad potencialūs pacientai netaps realiais pacientais. Toks problemos sprendimas užtikrina santykinį išlaidų minimizavimą, mažėjant pacientų, gydomų stacionaruose, srautui; · sveikatos priežiūros paslaugų finansavimas atsižvelgiant į naudingumą. Prioritetiškai turi būti finansuojamos sveikatos priežiūros paslaugos ir atitinkamos medicinos technologijos, kurios užtikrina kuo didesnę naudą pacientams. Priimant sprendimus dėl prioritetų, vertėtų analizuoti, kiek papildomų paciento kokybiško gyvenimo metų užtikrina alternatyvios sveikatos priežiūros technologijos;
\nTolygus gyventojų finansavimas turi būti užtikrintas privalomojo sveikatos draudimo lėšas skirstant teritorinėms ligonių kasoms pagal jų aptarnaujamą gyventojų skaičių.
\nPrivalomojo sveikatos draudimo diegimas Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje pradėtas diegti 1991 metais. Valstybinio socialinio draudimo įstatymas buvo patvirtintas 1991 05 21 d. o jo trečiasis skyrius reglamentuoja išmokas, susijusias su išlaidų medikamentams bei sanatoriniam gydymui kompensavimu. Sveikatos draudimo (valstybinio socialinio draudimo rėmuose) vaidmens visuomeniniame sveikatos paslaugų finansavime kitimas yra nurodytas lentelėje.
\nVisuomeninio sveikatos priežiūros finansavimo šaltiniai (procentais) 1990 1991 1994 1995 1996 Biudžetas 100* 95 85 83 81 Valstybinis socialinis draudimas 0 5 15 17 19 *Sveikatos priežiūros finansavimas valstybinių įmonių lėšomis yra prilygintas biudžetiniam finansavimui Pagrindinė socialinio draudimo išlaidų dalies didėjimo priežastis yra esminiai pokyčiai farmacijos sektoriuje. Gyventojai bei medikai pastaraisiais metais persiorientuoja nuo santykinai pigių vaistų, pagamintų buvusioje Sovietų Sąjungos šalyje, į brangių, pagamintų išsivysčiusiose šalyse, vartojimą.
\n1997 07 01 pradeda funkcionuoti privalomojo sveikatos draudimo sistema, apimanti daugumos sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą, pradeda naują sveikatos priežiūros finansavimo reformos etapą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas atskiriamas nuo valstybės biudžeto ir formuojamas iš 3 procentų darbo užmokesčio įmokų už asmenis, gaunančius atlyginimą už darbą, ne mažiau 30 procentų fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos įmokos už asmenis, gaunančius pajamas, susijusias su darbo santykiais, bei kitų Sveikatos draudimo įstatyme numatytų įmokų.
\nSukurta ligonių kasų sistema (Valstybinė ligonių kasa ir 10 teritorinių ligonių kasų) perėmė išlaidų medikamentams bei sanatorinio gydymo išlaidų kompensavimą iš SODROS. Be to ligonių kasos turi užtikrinti ambulatorinės ir stacionarinės sveikatos priežiūros paprastųjų išlaidų finansavimą sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų pagrindu pagal pastarųjų teikiamų paslaugų apimtį. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos teritorinėms ligonių kasoms turi būti paskirstomos proporcingai atitinkamoje apskrityje esančiam gyventojų kiekiui. Privalomasis sveikatos draudimas turi užtikrinti 70-80 proc. sveikatos priežiūros finansavimo, likusioji dalis (visuomenės sveikatos priežiūra, investicijos, valstybinės ir savivaldybių programos) turi būti finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Sveikatos draudimo įstatymas numato privalomojo draudimo lėšas naudoti ne tik valstybinių, bet ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugoms apmokėti (sudaryti prielaidas plėtoti privačią praktiką).
\nLietuvos sveikatos programos monitoringą reikia vykdyti keliais lygiais: tarptautiniu - įgyvendinant Europos regioninio biuro “Sveikata visiems XXI amžiuje” programą; nacionaliniu, apskričių bei savivaldybių lygiu. Norint sėkmingai vertinti sveikatos programą būtina gera informacijos bazė.
\nSituacija Gyventojų sveikatos būklę charakterizuoja sergamumas, laikinas nedarbingumas, invalidumas ir mirtingumas. Informacija apie mirtingumą yra patikimiausia, tačiau, esant pakankamai ilgai vidutinei gyvenimo trukmei, ji negali būti daugelio sveikatos būklių specifiniu rodikliu. Šiuo atveju alternatyva būtų informacija apie gyventojų sergamumą. Sukaupti gyventojų (populiacinio) sergamumo duomenys informatyvūs tik iš dalies, nes gyventojų sergamumo pagal kreipimąsi registravimas labiau rodo sveikatos priežiūros įstaigų darbo mastus, nei visuomenės sveikatos būklę. Stacionare registruotas sergamumas daugiau charakterizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą nei sveikatos priežiūros poreikius, kadangi stebima teigiama koreliacija tarp hospitalizuotų ligonių ir lovų kiekio. Daug vertingos informacijos apie gyventojų sveikatos būklę suteikia rizikos faktorių paplitimas tarp gyventojų (populiacijoje), tačiau turime atminti, jog bendrą gyventojų sveikatos būklės vaizdą galima gauti tik apibendrinus duomenis iš labai įvairių šaltinių, atsižvelgiant į duomenų rinkimo metodą, pradinius duomenų šaltinius, tiriamas gyventojų grupes.
\nLietuvos sveikatos programoje daug dėmesio skiriama ugdyti sveikatai, įgyvendinti lygiateisiškumo bei prieinamumo principams, žinybų bendradarbiavimui sveikatos politikos srityje. Šiems tikslams pasiekti būtini tokie sveikatos informacijos aspektai, kaip skirtumus tarp gyventojų grupių, elgsenos pakyčiai, ryšys su aplinkos faktoriais. Daugelis šių tyrimų priklauso mokslinių tyrimų sričiai. Jų reguliarumas yra būtina sąlyga Lietuvos gyventojų sveikatos būklės pokyčiams prognozuoti formuluojant tikslus bei ieškant įgyvendinimo sprendimų.
\nĮgyvendinimas Sveikatos priežiūros institucijos atsako už įprastiniu būdu renkamą sveikatos statistiką. Vien atsakomybės duomenų pasiskirstymo įvertinimui ir monitoringui nepakanka-tam reikia skirti resursų, užtikrinti atitinkamą specialistų kvalifikaciją. Viena pagrindinių sąlygų - vyriausiųjų specialistų, atsakingų už tam tikras sveikatos priežiūros sritis, tiesioginis dalyvavimas analizuojant situaciją epidemiologiniu aspektu. · Kadangi daugelis vertinimų priklauso mokslinių tyrimų sričiai, tad mokslininkų užduotis yra nuodugni gyventojų sveikatos būklės analizė, ypač tiriant gyventojų (populiacinį) sergamumą; sveikatos priežiūros kokybės, prieinamumo, priežastinių ryšių tarp sveikatos būklės ir ją lemiančių faktorių tyrimai. · Bendradarbiaujant žinyboms svarbu užtikrinti esamų ar naujai kuriamų duomenų bazių tarpusavio ryšį. Sveikatos politikams bei strategams daug vertingos informacijos teiktų vėžio, hospitalinio ir kitų registrų ryšys su gyventojų registru. · Naujų informavimo technologijų diegimas yra viena iš būtinų sąlygų laiku sukaupti informaciją bei išanalizuoti duomenis.
\nLietuvos sveikatos informacijos centre sukurta kompiuterizuota duomenų teikimo ir analizės bazė- sveikatos politikos monitoringo pagrindas.
\nTarpinis Lietuvos Sveikatos Programos įgyvendinimo vertinimas bus atliktas 2005 m.