6.3. 2004 metais Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas parengė „Valstybinio sektoriaus kelių infrastruktūros objektų plėtros programą“, taip pat Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą 2008 – 2017 metams. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad pakelės poilsio ir stovėjimo aikštelės naudojant Valstybinės kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas įrengiamos prie magistralinių ir krašto kelių. Prie rajoninių ir vietinės reikšmės kelių poilsio ir stovėjimo aikštelės neįrengiamos. Kita pakelės infrastruktūra ir paslaugos plėtojamos savivaldybių ar privačia iniciatyva už valstybinių kelių kelio juostos ribų.
\n
6.4. Nacionalinio, regiono, rajono teritorijų specialiojo planavimo, t.y. turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų), rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-246/D1-341 „Dėl Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 103-3814). Vadovaujantis šiomis taisyklėmis Valstybinio turizmo departamento užsakymu, įgyvendinant Nacionalinės turizmo plėtros 2007 – 2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 „Dėl Nacionalinės turizmo plėtros 2007-2013 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 97-3939, 2008, Nr. 82-3253), priedo 4.2 priemonę, 2008 m. buvo parengtas Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas, kuriuo vadovaujantis siekiama plėtoti nacionalinių autoturizmo trasų tinklą, siekiant skatinti pažintinį ir kultūrinį turizmą, teritorijų ekonominę ir socialinę raidą, aktyvinant turizmo veiklą, turizmo paslaugų plėtrą rajonuose.
\n
7.Šiuo metu Lietuvos įmonės, teikiančios automobilių nuomos paslaugas, neteikia jokios iš anksto parengtos informacijos apie galimybes keliauti Lietuva automobiliu (išskyrus žemėlapius). Lietuvos turizmo paslaugų teikėjai,- automobilių nuomos paslaugas teikiančios įmonės, Lietuvos automobilininkų sąjunga, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, kitos turizmo plėtra besirūpinančios organizacijos neturi jokios specialios informacijos turistams, keliaujantiems automobiliais. Kelionių agentūrose informacija keliaujantiems automobiliais rengiama tik pagal individualų užsakymą ir pagal individualius poreikius. Dažniausiai apsiribojama nakvynės paieška ir bendra informacija apie lankomas vietas, rekomenduojamas visiems turistams.
\n
8.Teritorinė turizmo paslaugų ir infrastruktūros sklaida rodo, kad pagrindiniai autoturizmo plėtros židiniai, kaip ir buvo galima tikėtis, yra didmiesčiai, kurortai ir turistų traukos vietovės, taip pat nacionaliniai ir regioniniai parkai. Tačiau ir šiose vietose beveik nėra specifinių turizmo produktų, skirtų specialiai autoturistams. Keliaujantiems automobiliais akivaizdžiai trūksta turistinės informacijos, esama informacija neretai būna blogai prieinama, ir neefektyvi. Dauguma lankytinų objektų yra neparuošti lankymui. Nėra bendros sistemos kuri susietų lankytiną objektą ar paslaugą, ženklą kelyje, informaciją stenduose ir turistiniuose leidiniuose.
\n
9.Kempingų poreikis yra labai didelis, o pasiūla nė iš tolo nepajėgi patenkinti paklausos. Kempingai pagal paklausą tarp automobiliu keliaujančių turistų yra trečioje vietoje po ekonominės klasės viešbučių ir kaimo turizmo sodybų. Be to, apgyvendinimo paslaugų, teikiamų kempinguose, populiarumas per pastaruosius trejus metus augo. Tokio pobūdžio paslaugos pasiūla Lietuvoje yra labai maža.
\n
10.Surinkta informacija apie siūlomus turistinius maršrutus, keliauti automobiliu tiek teritorijų planavimo dokumentuose, tiek viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose. Visą šalies teritoriją apimantis rekomendacinis turistinis maršrutas yra pasiūlytas tik Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, tai vadinamasis „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“. Šiuo metu tik Alytaus apskrities bendrojo plano sprendiniuose yra numatyta plėtoti regioninę autoturizmo trasą, tačiau apsiribota tik trasos nužymėjimu. Kituose regioninio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nėra siūloma konkrečių autoturizmo maršrutų, tuo labiau trasų, nurodytos tik bendros turizmo plėtros gairės. Saugomų teritorijų tvarkymo planuose siūlomus autoturizmo maršrutus galima būtų laikyti vietinio pobūdžio trasomis, tačiau jų įtraukimo į nacionalines autoturizmo trasas galimybės yra labai ribotos. Viešuose informacijos šaltiniuose daugeliu atvejų apsiribojama tik lankytinų vietų išvardijimu, neaptariant techninių ir kitų keliavimo sąlygų.
\n
11.Kultūros paveldo objektų Lietuvoje yra labai daug. Dauguma kultūros ir gamtos paveldo objektų yra įdomūs moksliniu ir pažintiniu požiūriu, tačiau turizmo organizavimo požiūriu yra nepatrauklūs. Pavyzdžiui, kultūros paveldo paminklų sąraše dominuoja piliakalniai, pilkapiai ir kapinynai, senovės gyvenvietės. Dauguma buvusios dvarų sodybų šiuo metu sunykę. Daugumai jų reikia nemažai investicijų siekiant atgauti buvusį vaizdą ir paskirtį. Buvusiose dvaro sodybose turisto niekas nelaukia, nei informacijos, nei paslaugų neteikia. Prie daugelio gamtos paminklų nėra galimybių privažiuoti, todėl savaime jie nesietini su autoturizmo trasomis. Gamtos paminklai paprastai yra toli nuo kelių (viduryje miškų) arba pasiekiami tik vandens keliu (hidrografiniai), arba sunkiai paruošiami lankymui (atodangos).
\n
12.Turistams skirti lankstinukai, vadovai ir kita turistinė literatūra dažnai siūlo turistams (ypač regionuose) aplankyti bažnyčias. Kaimų ir miestelių bažnyčios paprastai atviros tik pamaldų metu (anksti ryte ir vakare), todėl didesnę paros dalį nėra atviros lankytojams. Dalis jų yra įdomios architektūriniu požiūriu, tačiau dauguma jų neturi didesnės pažintinės vertės. Kai kuriose bažnyčiose yra išlikę kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių (paveikslai, antkapiniai paminklai, skulptūros, altoriai, bažnytiniai reikmenys ir kt.), tačiau jos neeksponuojamos. Kai kurios vertybės yra blogos būklės. Jeigu jas būtų ir norima eksponuoti, tai turi būti užtikrinta vertybių apsauga. Tai padaryti kaimo bažnyčiose yra sudėtinga.
\n
13.Nacionalinių autoturizmo trasų formavimo ir atrankos principai (kriterijai):
\n
13.1 jungti tarpusavyje Lietuvos didžiuosius miestus ir kurortus, kuriuose kompleksiškai plėtojama turizmo infrastruktūra bei paslaugos, svarbiausias turizmo rinkas (didieji Lietuvos miestai) su svarbiausiais Lietuvos rekreacijos išteklių arealais;
\n
13.2 apjungti svarbiausius arealus, reprezentuojančius Lietuvos kultūros ir gamtos paveldą, nacionalinius ir regioninius parkus, reprezentuojančius Lietuvos kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;
\n
13.3 nacionalinių autoturizmo trasų sistemą susieti su Lietuvos krašto kelių tinklu, kuriame plėtojama pakelės infrastruktūra ir paslaugos;
\n
13.4 vadovautis darnios plėtros principais.
\n
14.Formuojant nacionalines autoturizmo trasas buvo vadovaujamasi darnios plėtros principais. Todėl, siekiant nedidinti automobilių transporto srautų saugomose gamtinėse teritorijose, trasos nukreiptos jų liestinėmis arba kerta šias teritorijas esamais keliais. Priimta nuostata, kad saugomos gamtinės teritorijos – zonos be automobilio. Šiose teritorijose esančius lankytinus objektus turistas galėtų apžiūrėti naudodamasis dviračiu. Taigi autoturistai nukreipiami į saugomos teritorijos lankytojų centrą arba direkciją, kurioje jie gauna visą informaciją apie teritorijos lankymo tvarką, sąlygas ir teikiamas paslaugas. Visi nacionaliniai ir regioniniai parkai suprantami kaip lankytinos vietovės. Juose išskiriami keletas lankytinų objektų, kuriuos galima pasiekti automobiliu.
\n
15.Formuojant Nacionalines autoturizmo trasas laikomasi principo, kad trasos ir jose esanti paslaugų infrastruktūros įvairovė turi turėti aiškiai apibrėžtą tikslą – kuo ilgiau užlaikyti turistą ir sudaryti sąlygas jam pirkti paslaugas. Visos pasiūlytos nacionalinio autoturizmo trasos formuoja nuoseklų trasų tinklą, apimantį visus Lietuvos regionus, didžiausio rekreacinio potencialo vietoves, atveriančios keliavimo galimybes ir prieigą prie turizmo išteklių Lietuvos ir užsienio turistams, keliaujantiems automobiliais. Toks vientisas trasų tinklas sudaro geras galimybes kurti įvairius turizmo rinkos produktus, lanksčiai komponuoti regioninius ir vietinius maršrutus, pasirinkti įvairios trukmės keliones skirtingų amžiaus grupių, keliavimo stiliaus ir poreikių turistams.
\n
16.Autoturizmo lankytinų objektų atrankos kriterijai:
\n
17.1 Objektai ar vietovės įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą;
\n
17.2 Valstybės saugomi kultūros ir technikos paveldo objektai (piliakalniai, statiniai, architektūros kompleksai ir ansambliai ir kt.);
\n
17.3 Senamiesčiai;
\n
17.4 Dvarų sodybos (valstybės ar savivaldybių nuosavybės objektai, tik turintys valstybės saugomo kultūros paveldo ar kultūros paminklo statusą. Juose turėtų būti įsikūrę muziejai ar ekspozicijos, teikiamos viešosios paslaugos);
\n
17.5 Gamtos paminklai (įtraukti į oficialius gamtos paminklų sąrašus);
\n
17.6 Muziejai (turintys muziejaus statusą, nuolat veikiantys);
\n
17.7 Europos ir Lietuvos kultūrai reikšmingų asmenybių memorialiniai kompleksai;
\n
17.8 Reikšmingų Europai ir Lietuvai istorinių įvykių vietos;
\n
17.9 Geografinis taškas, svarbus Europai ir Lietuvai;
\n
17.10 Tradicinių amatų centrai, kuriuose galima nuolat stebėti veiklą;
\n
17.11 Vietovės arba gamtiniai kompleksai, kurie atspindi išskirtines Lietuvos kraštovaizdžio arba gyvūnijos, augalijos ypatybes;
\n
17.12 Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 842 „Dėl Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007 – 2013 metų programos patvirtinimo (Žin., 2007, Nr. 92-3687; 2008, Nr. 71-2734).
\n
17.Atrenkant lankytinus objektus papildomai buvo nagrinėjami šie aspektai:
\n
18.1 Atstumas nuo trasos ir galimybė privažiuoti bei pastatyti transporto priemonę;
\n
18.2 Objekto atvirumas lankytojams;
\n
18.3 Objekto reikšmė Europos ir Lietuvos kultūrai;
\n
18.4 Objekto pažintinė vertė.
\n
19.Visi nacionaliniai ir regioniniai parkai, senamiesčiai (Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Telšių, Ukmergės, Trakų) įvardinami kaip lankytinos vietovės, kuriuos taip pat reikėtų paruošti lankymui autoturistams.
\n
20.Su nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklu siejama 276 lankytini objektai (be „Jono Pauliaus II piligrimų kelio“ objektų). Iš jų 151 objektas paruoštas lankymui (54% siejamų objektų), 76 objektai dalinai paruošti lankymui (27% siejamų objektų), 49 objektai neparuošti lankymui (19% siejamų objektų). Neparuoštus ir dalinai paruoštus lankytinus objektus rekomenduojama pritaikyti lankymui. Procesas galėtų vykti palaipsniui, priklausomai nuo finansavimo, verslo galimybių. Už paruošimą lankymui atsakingi lankytino objekto savininkai. Į paruošimo lankymui techninį projektą turi būti įtraukiamas ir kelių bei gatvių ženklinimas, privažiavimo dangos gerinimas (jeigu toks yra reikalingas).
\n
21 Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano sprendinių sudėtis yra ši:
\n
21.1 Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklas;
\n
21.2 Lankytinų objektų sąrašai;
\n
21.3 I-ojo įgyvendinimo etapo trasų aprašai su projektuojamais kelio ženklais ir trasos informaciniais stendais;
\n
21.4 I-ojo ir II-ojo įgyvendinimo etapų Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų žemėlapiai su projektuojamais kelio ženklais ir trasos informaciniais stendais;
\n
21.5 Nuostatos dėl turizmo paslaugų ir pakelės infrastruktūros plėtros.
\n
22.Patvirtinus nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistemą, siūloma įgyvendinti šias priemones:
\n
22.1 Informacija turistams;
\n
22.2 Objektų ir vietovių paruošimas lankymui;
\n
22.3 Turizmo paslaugų plėtra.
\n
23.Prie patvirtintų Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų numatoma įrengti trasos informacijos stendus. Stendai statomi prie esamų ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos planuojamų įrengti poilsio aikštelių, už valstybinio kelio juostos ribų. Stendai taip pat įrengiami degalinėse, miestelių aikštėse, Turizmo informacijos centrų, Lankytojų centrų prieigose ir kt. Žemės sklypo dalies, reikalingos stendams įrengti, klausimas sprendžiamas techninio projekto stadijoje. Stendai įrengiami viešai prieinamoje žemės sklypo dalyje arba žemėje, kurioje teikiamos viešos paslaugos. Prie autoturizmo trasų statomi trūkstami informaciniai ir paslaugų grupės kelio ženklai (637-642, 725), informuojantys apie lankytiną objektą ar vietovę, ir paslaugų ženklai (722, 715), informuojantys apie teikiamas viešąsias turizmo paslaugas. Priemonės įgyvendinamos pagal autoturizmo trasų ženklinimo techninį projektą. Planuojamose autoturizmo trasose šiuo metu yra 68 kelio ženklai. Tai sudaro tik 26% poreikio. Iš viso planuojama pastatyti 255 naujus kelio ženklus prie valstybinės reikšmės kelių ir 186 trasų informacinius stendus.
\n
24.Turizmo objektai paruošiami lankymui ir siejami su informacija turistams keliuose ir gatvėse. Esant reikalui rengiami ir įgyvendinami privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių prie lankomų objektų ir jų infrastruktūros (tualetų, atliekų surinkimo konteinerių vietos, turizmo informacijos stendai) techniniai projektai. Objektus lankymui ruošia jų savininkai, valdytojai ar naudotojai. Viešoji turizmo infrastruktūra prie lankomų objektų įrengiama už valstybinio kelio juostos ribų, jeigu Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje nenumatyta kitaip .
\n
25.Turizmo paslaugos, apskričių ir savivaldybių viešoji turizmo infrastruktūra bei privačios paslaugos (tarp jų motelių, kempingų, kaimo turizmo) plėtojamos prie nacionalinio lygmens autoturizmo trasų visur, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Turistų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos plėtotinos buvusiose dvarų sodybose. Viešosios higienos-sanitarinės paslaugos autoturistams plėtotinos pakelės miestuose ir miesteliuose, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų, degalinėse bei prie turizmo paslaugų objektų. Miestuose ir miesteliuose žemės sklypai viešiesiems tualetams statyti parenkami bendrojo naudojimo teritorijoje. Kaimo vietovėse sklypas parenkamas bendrojo naudojimo teritorijoje rengiant detalųjį planą. Atsakomybė už šių objektų plėtojimą ir priežiūrą turėtų būti suteikta savivaldybės institucijoms bei privatiems paslaugų teikėjams.
\n
1.3 PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 26. Šios Programos tikslai:
\n
26.1 Plėtoti viešąją autoturizmo infrastruktūrą, skatinančią konkurencingų turizmo paslaugų ir produktų plėtrą;
\n
26.2 Gerinti Lietuvos turizmo įvaizdį vidaus ir užsienio rinkose.
\n
27.Šios Programos uždaviniai:
\n
27.1 Įrengti informacinę viešąją infrastruktūrą autoturizmo trasose;
\n
27.2 Sudaryti prielaidas turizmo paslaugų plėtrai (savivaldybių ir privati iniciatyva);
\n
27.3 Plėtoti Lietuvos turizmo rinkodarą, skatinančią atvykstamąjį ir vietinį turizmą;
\n
27.4 Pritaikyti inovacijas turizmo informacijos sklaidai.
\n
1.4 SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI 28. Įgyvendinus šioje Programoje numatytus uždavinius bus:
\n
28.1. įrengta viešoji turizmo infrastruktūra ir sudarytos sąlygos lankyti paruoštus lankymui turizmo objektus, pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;
\n
28.2. sutvarkyta viešoji turizmo infrastruktūra;
\n
28.3. daugės vietos ir užsienio turistų, poilsiautojų;
\n
28.4. gerės Lietuvos – autoturizmui patrauklios šalies – įvaizdis.
\n
29.Šios Programos vertinimo kriterijai:
\n
29.1 kiek gausėja autoturistų, lankančių turizmo objektus ir vietoves (per metus/procentais);
\n
29.2 kiek sutvarkyta ir įrengta viešosios turizmo infrastruktūros (informacinė infrastruktūra, higienos – sanitarinė infrastruktūra, lankytini objektai ir vietovės);
\n
29.3 kiek parengta ir įgyvendinta rinkodaros bei informacijos priemonių.
\n
1.5 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, ATSKAITOMYBĖ 30. Šios Programos įgyvendinimo stebėseną atliks Valstybinis turizmo departamentas. (žemėlapiai) I-1 PRIEDAS. Preliminarus perspektyvinis poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m.
\n
1 pav. Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas.
\n
Preliminarus perspektyvinis poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m 2 pav. Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas.
\n
Preliminarus perspektyvinis I klasės poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m 3 pav. Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas.
\n
Preliminarus perspektyvinis II klasės poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m 4 pav. Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas.
\n
Preliminarus perspektyvinis III klasės poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m