{"html": "<div class=\"lf-doc\"><div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">292.</span>Kilnojamieji stacionariųjų elektros įrenginių uždari akumuliatoriai (pavyzdžiui, starteriniai) ir atvirosios iki 60 V įtampos ne didesnio kaip 72 Ah bendros talpos akumuliatorių baterijos įrengiamos tiek atskirose natūraliai vėdinamose patalpose, tiek ir gamybos sprogimui ir degimui nepavojingose patalpose, vėdinamose metalinėse spintose, iš kurių oras pašalinamas ne į patalpą. Kilnojamieji uždari akumuliatoriai, veikiantys iškrovimo arba papildomo įkrovimo režimu ir įkraunami ne jų pastatymo vietoje, taip pat įrengiami ir metalinėse spintose su žaliuzėmis, pašalinant orą į patalpą. Išlaikant nurodytas sąlygas, patalpų sprogimo ir degimo atžvilgiu degumo klasė nesikeičia.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">293.</span>Stacionarieji akumuliatoriai turi būti įrengti patalpoje su vėdinimu taip, kad nesusidarytų sprogusis mišinys.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">294.</span>Akumuliatorinė turi būti:</div>\n<p class=\"lf-p\">294.1. Įrengta kuo arčiau įkrovimo įtaisų ir nuolatinės srovės skirstymo skydo.</p>\n<p class=\"lf-p\">294.2. Izoliuota nuo dulkių, garų ir dujų patekimo, taip pat nuo vandens prasiskverbimo per perdangas.</p>\n<p class=\"lf-p\">294.3. Akumuliatorinės neturi būti arti vibracijos ar kratymo šaltinių.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">295.</span>Durys į akumuliatorinę su atviro tipo akumuliatorių baterija turi būti iš prieangio. Neturi būti įrengiamos iš buitinių patalpų. Prieangis turi būti tokių matmenų, kad durys iš akumuliatorinės į prieangį būtų atidaromos ir uždaromos esant uždarytoms durims iš prieangio į kitą patalpą. Prieangio plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m2. Prieangio durys turi būti atidaromos į išorę ir jose turi būti įmontuota užtrenkiama spyna. Durys iš vidaus turi būti atidaromos rankena. Ant durų turi būti užrašyta: „Akumuliatorinė“ ir užkabinti draudžiamieji ženklai: „Draudžiama naudoti atvirą ugnį“ ir „Draudžiama rūkyti“.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">296.</span>Atskiroje patalpoje įrengiamų akumuliatorinių su atviro tipo akumuliatorių baterija lubos turi būti horizontalios ir lygios. Leidžiamos lubos su išsikišusiomis konstrukcijomis arba nuolydžiu, jei oras ištraukiamas iš kiekvienos sekcijos arba iš aukščiausios lubų dalies.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">297.</span>Atskiroje patalpoje įrengiamų akumuliatorinių su atviro tipo akumuliatorių baterija grindys turi būti horizontalios, betoninės ir padengtos rūgščiai atsparia danga (keraminės rūgščiai atsparios plytelės, kurių siūlės užpildytos rūgščiai atspariais užpildais, arba asfaltbetonis).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">298.</span>Sienos, pertvaros, lubos, durys ir langų rėmai, vėdinimo vamzdžiai (iš išorės ir vidaus), metalinės konstrukcijos ir kitos akumuliatorių baterijos patalpos dalys su atviro tipo akumuliatorių baterija turi būti nudažytos rūgščiai atspariais dažais. Langų rėmai neturi būti aliumininiai, jei patalpose yra tik natūralus vėdinimas. Langai turi turėti neuždaromas orlaides, kad būtų užtikrinta nuolatinė oro cirkuliacija.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">299.</span>Įrengiant atviro tipo akumuliatorius ištraukiamosiose spintose, spintų vidaus pusė turi būti nudažyta rūgščiai atspariais dažais.</div>\n<p class=\"lf-p\">III. SANITARIJOS DALIS 300. Akumuliatorinėse turi būti įrengta natūralaus arba stacionaraus ištraukiamojo vėdinimo sistema. Reikiamo gryno oro kiekis (m3/val.) nustatomas pagal formulę:</p>\n<p class=\"lf-p\">V = 0,05 n I , čia: n – akumuliatorių baterijų elementų kiekis, I – didžiausia akumuliatorių įkrovimo srovė amperais, kuri sukelia vandenilio išsiskyrimą.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šiuo atveju sieros rūgšties koncentracija akumuliatorinėje turi būti ne didesnė, kaip nurodyta Lietuvos higienos normoje HN 23-2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertimo bendrieji reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-827/A1-287 (Žin., 2007, Nr. 108-4434). Tais atvejais, kai natūralus vėdinimas negali užtikrinti reikiamo oro pakeitimo kartotinumo, turi būti naudojamas priverstinis ištraukiamasis vėdinimas.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">301.</span>Akumuliatorinių vėdinimo sistema turi vėdinti akumuliatorių baterijas ir rūgšties ruošimo patalpą. Dujos turi būti pašalinamos per šachtą, iškylančią ne mažiau kaip 1,5 m virš pastato stogo. Šachta turi būti apsaugota nuo atmosferos kritulių. Įrengti šią vėdinimo sistemą su dūmtraukiais arba su bendra pastato vėdinimo sistema draudžiama.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">302.</span>Priverstinio ištraukiamojo vėdinimo ventiliatoriai turi būti tinkami dirbti sprogiose patalpose.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">303.</span>Dujų trauka turi būti tiek iš viršutinės, tiek ir iš apatinės patalpos dalies priešingoje negu atitekančio gryno oro pusėje. Atstumas nuo viršutinių vėdinimo angų viršutinės briaunos iki lubų turi būti ne didesnis kaip 100 mm, o nuo apatinių vėdinimo angų apatinės briaunos iki grindų – ne didesnis kaip 300 mm. Oro iš vėdinimo kanalų srautas neturi būti tiesiogiai nukreiptas į akumuliatorių elektrolito paviršių. Metaliniai vėdinimo vamzdžiai virš atvirų akumuliatorių neturi būti įrengiami. Akumuliatorių baterijų ir rūgšties paruošimo patalpose oro greitis veikiant vėdinimo įrangai turi būti pakankamas, siekiant pašalinti kenksmingas medžiagas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">304.</span>Akumuliatorinių temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 0 °C ir ne aukštesnė kaip +35 °C, jeigu nėra kitokių gamintojų nustatytų reikalavimų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">305.</span>Atviro tipo akumuliatorių baterijų patalpas šildant kaloriferiu, reikia panaudoti kitą patalpą, iš kurios šiltas oras būtų tiekiamas per vėdinimo kanalą. Naudojant elektrinį šildymą turi būti numatytos priemonės, kad kibirkštys per kanalus nepatektų į patalpą. Akumuliatorinėse įrengiama garo arba vandens šildymo sistema turi būti įrengta iš lygių suvirintų vamzdžių. Draudžiama vamzdžius sujungti kitais būdais ir įrengti čiaupus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">306.</span>Elektrinėse ir pastotėse, kur yra vandentiekis, netoli atviro tipo akumuliatorinių patalpos turi būti įrengtas vandens čiaupas ir kriauklė. Virš kriauklės turi būti užrašas: „Rūgšties ir elektrolito nepilti“.</div>\n<p class=\"lf-p\">SUDERINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (13-2)-D8-8506 _________________ Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių priedas MAŽIAUSI ATSTUMAI NUO SROVĖLAIDŽIŲ IKI ĮVAIRIŲ SKIRSTYKLŲ IR PASTOČIŲ ELEMENTŲ. SKIRSTYKLŲ IR PASTOČIŲ ĮRENGINIŲ PAVEIKSLAI 1 lentelė. Mažiausi atstumai nuo srovėlaidžių iki įvairių atvirųjų skirstyklų (pastočių) elementų (1–10 paveikslams) Paveikslo numeris Atstumas Žymėjimas Izoliacinis tarpas, mm, esant vardinei įtampai, kV iki 10 35 110 330 400 1, 2, 3 Nuo įtampą turinčių srovėlaidžių arba nuo įrenginių ir izoliacijos elementų iki įžemintų konstrukcijų arba stacionariųjų ne mažesnio kaip 2 m aukščio atitvarų Af-ž 200 400 900 2500 3750 1, 2 Tarp skirtingų fazių laidų Af-f 220 440 1000 2800 4200 3, 5, 9 Nuo įtampą turinčių srovėlaidžių arba nuo įrenginių ir izoliacijos elementų iki stacionariųjų 1,6 m aukščio atitvarų, iki transportuojamo įrenginio gabaritų B 950 1150 1650 3250 4500 6 Tarp skirtingų grandžių srovėlaidžių įvairiose plokštumose, atliekant darbus apatinėje grandyje ir esant neatjungtai viršutinei grandžiai C 950 1150 1650 4000 5000 4, 10 Nuo neatitvertų srovėlaidžių iki žemės arba iki pastatų dangos, esant labiausiai įlinkusiems laidams D 2900 3100 3600 5000 5500 6, 7, 8, 10 Tarp skirtingų grandžių srovėlaidžių įvairiose plokštumose, taip pat skirtingų grandžių srovėlaidžių horizontalioje plokštumoje, atliekant darbus vienoje grandyje ir neatjungus kitos, nuo srovėlaidžių iki išorės atitvaro viršutinio krašto, tarp srovėlaidžių ir statinių E 2200 2400 2900 4500 5750 9 Nuo atjungto skyriklio kontakto ir peilio iki šynų, prijungtų prie antro kontakto G 240 485 1100 3100 4600 PASTABOS:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1.</span>Skirtingą potencialą turinčių izoliacijos elementų izoliacinius atstumus reikia nustatyti įvertinant tikrąsias potencialų vertes įvairiuose paviršiaus taškuose. Jeigu nėra duomenų apie potencialų pasiskirstymą, reikia įvertinti tiesinį potencialo kritimą išilgai izoliacijos nuo vardinės įtampos (srovėlaidžio pusėje) iki nulio (įžemintų dalių pusėje).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Atstumas nuo įtampą turinčių srovėlaidžių arba izoliacijos elemento (srovėlaidžio pusėje) iki transformatoriaus, transportuojamo geležinkeliu, nutiestu ant hidroelektrinės statinių betoninio pagrindo, gabaritų įrengiamas ir mažesnis už B atstumą, bet ne mažesnis už Af-ž atstumą.</div>\n<p class=\"lf-p\">2 lentelė. Mažiausi atstumai nuo srovėlaidžių iki įvairių uždarosios skirstyklos elementų Paveikslo numeris Atstumai Žymėjimas Izoliaciniai atstumai, mm, esant įtampai, kV 6 10 35 110 13 Nuo srovėlaidžių iki įžemintų konstrukcijų ir pastatų dalių Af–ž 90 120 290 700 13 Tarp skirtingų fazių laidininkų Af–f 100 130 320 800 14 Nuo srovėlaidžių iki ištisinių atitvarų B 120 150 320 730 15 Nuo srovėlaidžių iki tinklinių atitvarų C 190 220 390 800 15 Tarp neatitvertų skirtingų srovėlaidžių D 2000 2000 2200 2900 16 Nuo neatitvertų srovėlaidžių iki grindų E 2500 2500 2700 3400 16 Nuo neatitvertų įvadų į uždarąsias skirstyklas iki žemės, kai įvadai yra ne atvirosios skirstyklos teritorijoje ir po jais nėra kelio F 4500 4500 4750 5500 15 Nuo atjungto skyriklio kontakto ir peilio iki šynų, prijungtų prie antrojo kontakto G 110 150 350 900 3 lentelė. Puslaidininkinių keitiklių grandinių izoliacijos bandymo įtampos Grandinių vardinė įtampa, V Iki 60 220 500 Daugiau kaip 500 Bandomoji įtampa, kV 1 1,5 2 2,5 Ud0 + 1, bet ne mažiau kaip 3 PASTABA. Ud0 – tuščiosios veikos išlygintoji įtampa.</p>\n<p class=\"lf-p\">4 lentelė. Tikėtinas SF6 dujų skaidymosi lygis įvairiems įrenginių tipams Įrenginių tipai Tikėtinas SF6 dujų skaidymosi lygis Dujomis izoliuoti skyrikliai, vidutinės įtampos galios skyrikliai ir tranzitiniai mazgai Nuo nulio iki kelių dešimtųjų procento, miltelių liekanų nematyti Vidutinės ir aukštosios įtampos jungtuvai Vidutiniškai: iki kelių procentų, nežymus miltelių nuosėdų kiekis Bet kokios talpos, kuriose gali atsirasti elektros lankas Aukštas: gali viršyti 10 %, nuo vidutinio iki didelio miltelių nuosėdų kiekio 5 lentelė. 6-10/04 kV galios transformatorių apsaugai įrengiamų 6-10 kV saugiklių ir 0,4 kV saugiklių, pagamintų pagal Lietuvos standartų LST EN 60282-1:2010 ir LST EN 60269-1:2007 reikalavimus, parinkimas Eil. Nr.</p>\n<p class=\"lf-p\">10/04 kV transformatoriaus galia, kVA Vardinė saugiklio (gL/gG) tirpuko srovė, A 6 kV įtampos įvade 10 kV įtampos įvade 0,4 kV įtampos išvade prijungtose linijose 1 16 4 4 25 16 2 25 6,3 4 40 25 3 40 10 6,3 63 40 4 63 16 10 100 63 5 100 20 16 160 100 6 160 40 20 250 160 7 250 50 31,5 400 250 8 400 80 50 630 400 9 630 100 80 1000 500 10 800 160 100 1000 630 11 1000 200 125 1500 1000 12 1250 250 160 - - 13 1600 - - - - 14 2000 - - - - (pav.) 1 paveikslas. Mažiausi standžiųjų šynų atstumai tarp srovėlaidžių ir įžemintų dalių (Af-ž) ir tarp atskirų fazių srovėlaidžių dalių (Af-f) (pav.) 2 paveikslas. Mažiausi lanksčiųjų šynų atstumai tarp srovėlaidžių ir įžemintų dalių ir tarp skirtingų fazių srovėlaidžių, esančių vienoje horizontalioje plokštumoje (pav.) 3 paveikslas. Mažiausi atstumai nuo įtampą turinčių srovėlaidžių ir izoliacijos elementų iki stacionariųjų atitvarų (pav.) 4 paveikslas. Mažiausi atstumai nuo neatitvertų srovėlaidžių ir nuo apatinio izoliatoriaus porceliano krašto iki žemės (pav.) 5 paveikslas. Mažiausi atstumai nuo srovėlaidžių iki transportuojamo įrenginio (pav.) 6 paveikslas. Mažiausi atstumai nuo skirtingų grandžių srovėlaidžių, esančių skirtingose plokštumose, kai dirbama apatinėje grandyje neatjungiant viršutinės (pav.) 7 paveikslas. Mažiausi horizontalūs atstumai tarp skirtingų grandžių srovėlaidžių dirbant vienoje grandyje, kai kita neatjungta (pav.) 8 paveikslas. Mažiausi atstumai nuo srovėlaidžių iki išorinės tvoros viršutinio krašto (pav.) 9 paveikslas. Mažiausi atstumai nuo atjungtų skyriklių kontaktų ir peilių iki srovėlaidžių ir įžemintų dalių (pav.) 10 paveikslas. Mažiausi atstumai tarp srovėlaidžių ir statinių (pav.) 11 paveikslas. Alyviniai transformatoriai, atvirai pastatyti prie D ir E kategorijų gamybos ir pramonės paskirties pastatų: 1 – paprastas langas; 2 – nedegus neatidaromas langas; 3 – į vidų atidaromas langas su metaliniu tinklu iš išorės; 4 – ugniai atsparios durys (pav.) 12 paveikslas. Galios transformatoriaus alyvos duobė: a) visam alyvos kiekiui, b) kai įrengta alyvos nutekėjimo į rinktuvą sistema (pav.) 13 paveikslas. Mažiausi atstumai tarp skirtingų fazių neizoliuotų srovėlaidžių ir tarp jų bei įžemintų dalių (2 lentelė) (pav.) 14 paveikslas. Mažiausi atstumai tarp neizoliuotų srovėlaidžių ir ištisinių atitvarų (2 lentelė) (pav.) 15 paveikslas. Mažiausi atstumai nuo neizoliuotų srovėlaidžių iki tinklinio atitvaro ir tarp skirtingų grandžių neatitvertų neizoliuotų srovėlaidžių (2 lentelė) (pav.) 16 paveikslas. Mažiausi atstumai nuo grindų iki neatitvertų srovėlaidžių, iki apatinio izoliatoriaus porceliano krašto ir nuo žemės iki uždarosios skirstyklos neatitvertų linijinių įvadų iš atvirosios skirstyklos teritorijos, po kuria nėra važiuojamųjų kelių</p>\n<p class=\"lf-p\">_________________</p></div>", "next": 0}