Kiekviena valstybė, pripažinusi vieną ar kelias priešiškos šalies įkurtas sanitarines ir saugumo zonas, turi teisę reikalauti, kad viena ar kelios specialios komisijos patikrintų, ar tos zonos atitinka šioje sutartyje išdėstytas sąlygas ir reikalavimus.
\nDėl to specialių komisijų nariams leidžiama bet kada laisvai įeiti į šias zonas ir net nuolat ten gyventi. Jiems sudaromos visos sąlygos kontrolės pareigoms atlikti.
\n9 STRAIPSNIS Specialios komisijos, pastebėjusios kokius nors, jų nuomone, šios sutarties sąlygoms prieštaraujančius faktus, tuojau pat apie juos praneša minėtą zoną valdančiai valstybei ir nustato daugiausiai penkių dienų terminą, per kurį šie faktai būtų pašalinti. Jos taip pat tinkamai praneša valstybei, pripažinusiai šią zoną.
\nJei pasibaigus terminui zoną valdanti valstybė neįvykdė įspėjime nurodytų priemonių, priešiška šalis gali pareikšti, kad jos daugiau nesaisto ši sutartis dėl minėtos zonos.
\n10 STRAIPSNIS Kiekviena valstybė, sukūrusi vieną ar daugiau sanitarinių ir saugumo zonų, ir priešiškos šalys, kurioms buvo pranešta apie tokių zonų egzistavimą, paskiria arba paprašo valstybės globėjos ar kitos neutralios valstybės, kad šios paskirtų asmenis, tinkamus būti 8 ir 9 straipsniuose nurodytų specialių komisijų nariais.
\n11 STRAIPSNIS Jokiomis aplinkybėmis sanitarinių ir saugumo zonų negalima atakuoti. Jas visada turi globoti ir gerbti konflikto šalys.
\n12 STRAIPSNIS Teritoriją okupavus, joje esančios sanitarinės ir saugumo zonos ir toliau gerbiamos ir naudojamos tam pačiam tikslui.
\nTačiau okupuojanti valstybė gali pakeisti zonų paskirtį, jeigu imtasi visų priemonių jose esančių asmenų saugumui užtikrinti.
\n13 STRAIPSNIS Ši sutartis taip pat taikoma ir vietoms, kurias valstybė gali naudoti tais pačiais tikslais kaip sanitarines ir saugumo zonas. ______________ II PRIEDAS KOLEKTYVINĖS PARAMOS TAISYKLIŲ PROJEKTAS 1 STRAIPSNIS Internuotųjų komitetams leidžiama skirstyti kolektyvinės paramos siuntas, už kurias jie atsakingi, visiems internuotiesiems, administraciniu požiūriu priklausantiems tų komitetų internavimo vietoms, taip pat internuotiesiems, esantiems ligoninėse, kalėjimuose ar kitose pataisos įstaigose.
\n2 STRAIPSNIS Kolektyvinės paramos siuntos skirstomos atsižvelgiant į siuntėjų nurodymus ir pagal internuotųjų komiteto sudarytą planą. Tačiau medikamentų atsargų siuntas geriau skirstyti suderinus su vyriausiaisiais gydytojais, o pastarieji lauko ir kitose ligoninėse gali nesilaikyti minėtų nurodymų, jei to reikia pacientų poreikiams patenkinti. Nepažeidžiant čia nustatytų apribojimų, siuntos visada skirstomos nešališkai.
\n3 STRAIPSNIS Gaunamų paramos siuntų kokybei ir skaičiui patikrinti ir detalioms ataskaitoms siuntėjams apie tai parengti internuotųjų komitetų nariams leidžiama vykti į netoli jų internavimo vietos esančias geležinkelio stotis ar kitus punktus, į kuriuos pristatomos paramos siuntos.
\n4 STRAIPSNIS Internuotųjų komitetams sudaromos galimybės įsitikinti, kad kolektyvinė parama visuose internavimo vietos poskyriuose ir filialuose paskirstyta atsižvelgiant į jų nurodymus.
\n5 STRAIPSNIS Internuotųjų komitetams leidžiama pildyti siuntėjams skirtus blankus ir anketas apie kolektyvinės paramos siuntas (jų paskirstymą, pareikalavimą, skaičių ir pan.), taip pat patikėti šiuos blankus ir anketas užpildyti internuotųjų komitetų nariams darbo padaliniuose arba vyriausiesiems lauko ir kitų ligoninių gydytojams. Tinkamai užpildyti blankai ir anketos nedelsiant perduodami siuntėjams.
\n6 STRAIPSNIS Kad internuotiesiems jų internavimo vietoje būtų reguliariai skirstomos kolektyvinės paramos siuntos ir būtų galima patenkinti poreikius, galinčius atsirasti, kai atvyksta naujos internuotųjų grupės, internuotųjų komitetams leidžiama sudaryti ir laikyti pakankamas kolektyvinės paramos atsargas. Tam tikslui jie turi atitinkamus sandėlius; kiekvienas sandėlis rakinamas dviem užraktais, kurių vieno raktus turi internuotųjų komitetas, o kito – internavimo vietos komendantas.
\n7 STRAIPSNIS Aukštosios susitariančiosios šalys ir ypač laikančios nelaisvėje valstybės leidžia, kiek tai įmanoma ir atsižvelgdamos į maisto tiekimą gyventojams reglamentuojančias taisykles, supirkti savo teritorijose prekes, kad būtų galima internuotiesiems paskirstyti kolektyvinę paramą. Jos taip pat sudaro sąlygas pinigų fondams perduoti ir padėti imtis kitų finansinių, techninių ar administracinių priemonių tokiam supirkimui organizuoti.
\n8 STRAIPSNIS Čia išdėstytos nuostatos nevaržo internuotųjų teisės gauti kolektyvinę paramą dar iki jiems atvykstant į internavimo vietą ar juos perkeliant ir nekliudo valstybės globėjos arba Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ar kurios nors kitos humanitarinės organizacijos, padedančios internuotiesiems ir atsakingos už minėtų siuntų perdavimą, atstovams užtikrinti tų siuntų paskirstymą gavėjams bet kokiu kitu būdu, kuris jiems atrodo tinkamas. ______________ III PRIEDAS I. INTERNAVIMO KORTELĖ 1. Pirmoji pusė civilių internuotųjų paštas atvirukas SVARBU Šią kortelę kiekvienas internuotasis užpildo tuoj po internavimo ir kiekvieną kartą, kai jo adresas keičiasi dėl pakelinio į kitą internavimo vietą ar į ligoninę.
\nŠi kortelė nėra ta pati specialioji kortelė, kurią kiekvienam internuotajam leidžiama pasiųsti savo artimiesiems.
\nKONVENCIJOS SAUGOMŲ ASMENŲ CENTRINĖ INFORMACIJOS AGENTŪRA Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas 2. Antroji pusė Rašyti įskaitomai didžiosiomis spausdintomis raidėmis 1. Tautybė 2. Pavardė 3. Vardas (-ai) (pilnai) 4. Tėvavardis 5. Gimimo data 7. Užsiėmimas 8. Adresas iki sulaikymo 9. Artimųjų adresas 6. Gimimo vieta * 10. Internuotas: (arba) atvyko iš (ligoninės ir pan.): * 11. Sveikatos būklė 12. Dabartinis adresas 13. Data 14. Parašas * Išbraukti, kas netinka. Jokių pastabų nepridėti. Žiūrėti paaiškinimus kitoje kortelės pusėje. (Intervavimo kortelės dydis 10x15 cm) II. LAIŠKAS civilių intervavimo tarnyba Nemokamai Kam:
\nGatvė ir namo numeris Kur (didžiosiomis spausdintomis raidėmis) Apylinkė ar apygarda Šalis (didžiosiomis spausdintomis raidėmis) (Laiško dydis 29x15) III. ATVIRUKAS 1. Pirmoji pusė civilių internuotųjų paštas ATVIRUKAS Siuntėjas:
\nPavardė ir vardas (-ai) Gimimo data ir vieta Intervavimo adresas Kam Gatvė ir namo numeris Kur (didžiosiomis spausdintomis raidėmis) Apylinkė ar apygarda Šalis (didžiosiomis spausdintomis raidėmis) 2. Antroji pusė Data:
\nRašyti tik taškinių linijų ir kaip galima įskaitomiau (Atviruko dydis 10x15 cm) ______________ 1949 METŲ ŽENEVOS DIPLOMATINĖS KONFERENCIJOS REZOLIUCIJOS 1 REZOLIUCIJA Jeigu dėt šių Konvencijų aiškinimo ar taikymo kyla ginčas, kurio niekaip kitaip negalima išspręsti, Konferencija siūlo suinteresuotoms aukštosioms susitariančiosioms Šalims stengtis susitarti perduoti tą ginčą spręsti Tarptautiniam Teismui.
\n2 REZOLIUCIJA Kadangi gali susidaryti tokios aplinkybės, kad ateityje kils tarptautinis konfliktas ir jame nebus valstybės globėjos, su kuria bendradarbiaujant ir kuriai stebint galėtu būti taikomas Konvencijos dėl karo aukų apsaugos; ir kadangi 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijos dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo 10 straipsnis, 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijas dėl sužeistų ir sergančių karių bei asmenų, patyrusių laivų avarijas jūrose, padėties pagerinimo 10 straipsnis, 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais 10 straipsnis ir 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijos dėl civilių apsaugos karo metu 11 straipsnis numato, kad aukštosios susitariančiosios Salys gali bet kada susitarti patikėti nešališkumą ir efektyvumą garantavusiai institucijai pareigas, kurias atlieka valstybės globėjos remdamosi minėtomis Konvencijomis, Konferencija siūlo kaip galima greičiau apsvarstyti, ar tikslinga įsteigti tarptautinę instituciją, kurios funkcijos būtų, jei nėra valstybės globėjos, atlikti visas Šios pareigas taikant Konvencijas karo aukoms apsaugoti.
\n3 REZOLIUCIJA Kadangi karo veiksmų metu sudaryti sutartis yra labai sunku; kadangi 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijos dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo 28 straipsnis numato, kad konflikto Salys karo veiksmų metu, kur įmanoma, organizuoja ginkluotųjų pajėgų sulaikyti) narių išlaisvinimą ir nustato šio išlaisvinimo procedūrą; kadangi tos pačios Konvencijos 31 straipsnis numato, kad nuo karo veiksmų pradžios konflikto Šalys gali specialiu susitarimu nustatyti ginkluotųjų pajėgų narių, kuriuos galima sulaikyti, procentą, proporcingą belaisvių skaičiui, taip pat kaip minėtus narius paskirstyti j stovyklas, Konferencija prašo Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą parengti susitarimo dėl abiejų anksčiau minėtuose dviejuose straipsniuose nurodytų klausimų projektą ir pateikti jį svarstyti aukštosioms susitariančiosioms šalims.
\n4 REZOLIUCIJA Kadangi 1929 m. liepos 27 d, Ženevos konvencijos dėl pagalbos ginkluotųjų pajėgų sužeistiesiems ir ligoniams lauko sąlygomis 33 straipsnio apie tapatybe nustatančius dokumentus, kuriuos turi nešiotis medicinos personalas, buvo laikomasi paskutinio karo metu tik iŠ dalies ir dėl to daugeliui to personalo narių atsirado didelių sunkumų.
\nKonferencija rekomenduoja, kad valstybės ir nacionalinės Raudonojo Kryžiaus draugijos taikos metu imtųsi visų reikiamų priemonių, kad medicinos personalas būtų tinkamai aprūpintas skiriamaisiais ženklais ir asmens pažymėjimais, nurodytais naujosios Konvencijos 40 straipsnyje.
\n5 REZOLIUCIJA Kadangi dažnai buvo neteisingai naudojama Raudonojo Kryžiaus emblema, Konferencija rekomenduoja valstybėms imtis griežtų priemonių, užtikrinančių, kad minėtoji emblema ir kitos 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijos dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo 38 straipsnyje nurodytos emblemos būtų naudojamos nepažeidžiant Ženevos konvencijų, garantuojančių emblemų autoritetą ir ypatingą svarbą.
\n6 REZOLIUCIJA Kadangi ši Konferencija negalėjo iškelti klausimo dėl laivų-ligoninių, iš vienos pusės, ir karo laivų bei karinių lėktuvų, iš kitos pusės, komunikacijos priemonių techninio ištyrimo, nes toks tyrimas neįėjo į Konferencijos kompetenciją; kadangi Sis klausimas yra labai svarbus laivų-ligoninių saugumui ir darbui, Konferencija rekomenduoja aukštosioms susitariančiosioms šalims artimiausioje ateityje nurodyti ekspertų komitetui išstudijuoti techninius laivų-ligoninių, iš vienos pusės, ir karo laivų bei karinių lėktuvų, iš kitos pusės, šiuolaikinių komunikacijos priemonių patobulinimus, taip pat išstudijuoti galimybe parengti tarptautinį kodeksą, nustatantį tikslias šių priemonių naudojimo taisykles, kad laivams-ligoninėms būtų užtikrinta maksimali apsauga ir jie galėtų dirbti kuo efektyviau, 7 REZOLIUCIJA Konferencija, siekdama maksimaliai apsaugoti laivus-ligonines, viliasi, kad 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijos dėl sužeistų ir sergančių karių bei asmenų, patyrusių laivų avarijas jūrose, padėties pagerinimo visos aukštosios susitariančiosios šalys pasirūpins, kad tokie laivai dažnai ir reguliariai perdavinėtą duomenis apie savo padėtį, maršrutą ir greitį, kai tik tai patogu įvykdyti.
\n8 REZOLIUCIJA Konferencija nori visoms tautoms patvirtinti: kad jos darbą inspiravo grynai humanitariniai tikslai ir ji nuoširdžiai viliasi, jog ateityje galbūt vyriausybėms niekada nereikės taikyti Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos; jog didžiausias jos troškimas, kad didelės ir mažos valstybės savo nesutarimus visada galėtų draugiškai išspręsti per tautų bendradarbiavimą ir tarpusavio supratimą, kad taika amžinai viešpatautų žemėje.
\n9 REZOLIUCIJA Kadangi 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijas dėl elgesio su karo belaisviais 71 straipsnis numato, kad karo belaisviams, ilgai neturėjusiems arba negalėjusiems gauti žinių ii savo artimųjų ar perduoti žinių artimiesiems įprastu būdu - paštu, taip pat tiems, kurie yra labai toli nuo namų, leidžiama siųsti telegramas, už kurias sumokama iŠ karo belaisviu sąskaitos laikančioje nelaisvėje valstybėje arba belaisvių turima valiuta, ir kad karo belaisviai taip pat turi teise pasinaudoti galimybe pasiųsti telegramą ypatingos skubos atvejais; ir kadangi dažnai per didelei tų telegramų ar pranešimų kainai sumažinti pasirodo būtina taikyti tam tikrą žinių grupavimo būdą, t.y. sudaryti trumpus žinių apie asmeninę sveikata, apie namuose esančių giminaičių sveikata, mokymąsi, finansinę padėtį ir pan.; pateikimo pavyzdžius, juos sunumeruoti, kad karo belaisviai galėtų jais pasinaudoti anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, Konferencija prašo Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto parengti keletą žinių pateikimo pavyzdžių, atitinkančių šiuos reikalavimus, ir perduoti tuos pavyzdžius aukštosioms susitariančiosioms šalims tvirtinti 10 REZOLIUCIJA Konferencija mano, kad sąlygas, kuriomis nedalyvaujančios konflikte valstybės konflikto Šalį pripažįsta kariaujančia, reglamentuoja bendrosios tarptautinės teisės taisyklės tuo klausima ir Ženevos konvencijos tų sąlygų jokiu badu nekeičia.
\n11 REZOLIUCIJA Kadangi Ženevos konvencijos reikalauja, kad Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas visada ir visomis aplinkybėmis būtų pasirengęs atlikti pagal šias Konvencijas jam patikėtas humanitarines užduotis.
\nKonferencija pripažįsta, kad būtina Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui teikti nuolatinę finansine paramą. ______________ * Konvencija įsigaliojo Lietuvos Respublikos atžvilgiu 1997 m. balandžio 3 d.