LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ Į S T A T Y M A S 2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1023 Vilnius (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja prospekto rengimo, tvirtinimo ir skelbimo, periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir saugojimo, oficialių siūlymų teikimo tvarką, taip pat nustato Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos teises ir pareigas. 2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti vertybinių popierių rinkos reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Akcijų paketas – emitento visuotiniame akcininkų susirinkime akcininko turimų balsavimo teisių dalis, sudaranti 5 procentus arba daugiau visų balsavimo teisių. 2. Akcininkas – asmuo, kuris turi: 1) emitento akcijų, įsigytų savo vardu ir savo sąskaita; 2) emitento akcijų, įsigytų savo vardu, bet kito fizinio arba juridinio asmens naudai; 3) depozitoriumo išduotų akcijų pakvitavimų. 3. Antrinė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei vertybinių popierių apyvartai. 4. Atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių: 1) sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant investicinius vienetus ar akcijas, sukaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius ir (arba) kitą Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytą turtą taip padalijant riziką; 2) vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) patvirtina jų turėtojo teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti. 5. Bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas (teiktinas) oficialus siūlymas – bendrovė, kurios vertybiniai popieriai yra oficialaus siūlymo objektas. 6. Centrinė reglamentuojamos informacijos bazė – duomenų bazė, kurioje saugoma reglamentuojama ir kita informacija. 7. Daugiabalsiai vertybiniai popieriai – prie atskiros klasės priskiriami vertybiniai popieriai, kurių kiekvienas suteikia daugiau kaip vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. 8. Depozitoriumo išduotas akcijų pakvitavimas – vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę iš emitento gauti pajamas, kurių dydis priklauso nuo emitento pajamų iš kito emitento akcijų, ir teisę pakeisti pakvitavimą į akcijas. 9. Elektroninės priemonės – elektroninė įranga duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą), jiems laikyti ir perduoti laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis. 10. Esminis įvykis – su emitento veikla susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, galintis turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai. 11. Finansų maklerio įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. 12. Fizinių asmenų pripažinimo profesionaliais investuotojais kriterijai: 1) investuotojas sudarinėja didelės apimties sandorius vertybinių popierių rinkose ir per paskutinius keturis ketvirčius yra sudaręs ne mažiau kaip po 10 tokių sandorių per ketvirtį; 2) investuotojo vertybinių popierių portfelio vertė viršija 500 tūkstančių eurų; 3) investuotojas ne trumpiau kaip vienus metus finansų sektoriuje eina arba ėjo tokias pareigas, kurias atliekant būtina išmanyti investavimą į vertybinius popierius. 13. Garantas – asmuo, užtikrinantis emitento įsipareigojimų, atsirandančių iš vertybinių popierių, vykdymą ir (ar) savo sąskaita užtikrinantis emitento vertybinių popierių išplatinimą. 14. Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis vertybinių popierių arba ketinantis jų įsigyti. 15. Kolektyvinio investavimo subjekto vertybiniai popieriai – investicinio fondo investiciniai vienetai ir investicinės bendrovės akcijos, patvirtinantys jų turėtojo teisę į kolektyvinio investavimo subjekto turto dalį ir teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti. 16. Konsoliduotas metinis pranešimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme. 17. Kontroliuojama įmonė – įmonė: 1) kurioje fizinis ar juridinis asmuo turi daugiau kaip pusę visų įmonės balsavimo teisių arba 2) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės dalyvis, turi teisę skirti arba atšaukti jos vadovą, daugumą valdybos arba stebėtojų tarybos narių. Asmens balsavimo teisėmis, suteikiančiomis teisę skirti arba atšaukti įmonės vadovus, yra laikomos ir tos balsavimo teisės, kurias kontroliuojamo juridinio asmens dalyvių susirinkime turi kiti pirmojo asmens kontroliuojami juridiniai asmenys; arba 3) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės dalyvis, pagal susitarimus su kitais dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę visų balsavimo teisių dalyvių susirinkime; arba 4) kuriai fizinis ar juridinis asmuo gali daryti esminę įtaką. 18. Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme. 19. Mažos ir vidutinės įmonės – juridiniai asmenys, kurie pagal jų paskutinę metinę arba konsoliduotą finansinę atskaitomybę atitinka bent du iš šių kriterijų: 1) vidutinis sąraše esantis darbuotojų skaičius per finansinius metus nesiekia 250; 2) balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų; 3) pardavimo grynosios pajamos per finansinius metus neviršija 50 milijonų eurų. 20. Metinis pranešimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme. 21. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – obligacijos arba kiti įsiskolinimą patvirtinantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms arba kurie, atlikus jų konvertavimą ar suteiktų teisių realizavimą, suteikia teisę įsigyti akcijas arba joms lygiaverčius vertybinius popierius. 22. Nuolat ar pakartotinai leidžiami vertybiniai popieriai – nuolat vykdoma tos pačios rūšies ir (ar) klasės vertybinių popierių emisija arba mažiausiai dvi atskiros panašios rūšies ir (ar) klasės vertybinių popierių emisijos per 12 mėnesių. 23. Nuosavybės vertybiniai popieriai: 1) akcinių bendrovių akcijos; 2) kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms; 3) bet kurios kitos rūšies perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę, atlikus jų konvertavimą arba jų suteiktų teisių realizavimą, įgyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus vertybinius popierius, jeigu šiame punkte nurodytus vertybinius popierius yra išleidęs su šiais vertybiniais popieriais susijusių šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų vertybinių popierių emitentas arba kita šio emitento įmonių grupės įmonė. 24. Oficialaus siūlymo cirkuliaras (toliau – cirkuliaras) – dokumentas, kuriame teikiama pagrindinė oficialaus siūlymo informacija. 25. Oficialaus siūlymo šalys – oficialaus siūlymo teikėjas, oficialaus siūlymo teikėjo valdymo organų nariai, jeigu oficialaus siūlymo teikėjas yra juridinis asmuo, bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkai, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organų nariai ir su šiais asmenimis sutartinai veikiantys asmenys. 26. Oficialaus siūlymo teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis oficialų siūlymą. 27. Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme. 28. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, išskyrus pinigų rinkos priemones, kurių terminas trumpesnis negu 12 mėnesių. 29. Pirminė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas išleidimo metu. 30. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, taip pat kitų valstybių narių kompetentingos institucijos, atliekančios panašias funkcijas. 31. Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje įgyvendinamas viešas siūlymas, siekiama įtraukti vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba kurioje yra leidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, jeigu ši valstybė narė nėra buveinės valstybė narė. 32. Privalomas oficialus siūlymas – asmens, įgijusio akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, vertybinių popierių savininkams teikiamas privalomas viešas siūlymas supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius tos bendrovės išleistus vertybinius popierius ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. 33. Profesionalieji investuotojai – investuotojai, kurie yra: 1) juridiniai asmenys, kurie turi licenciją veikti finansų rinkose arba veikia jose be licencijos ir kurių veiklą prižiūri kompetentingos finansų rinkų priežiūros institucijos. Profesionaliaisiais investuotojais laikomos kredito įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kitos licencijuojama ar prižiūrima veikla besiverčiančios finansų įstaigos, draudimo įmonės, investicinių fondų valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai reguliuojamos rinkos operatoriaus prekėmis, taip pat kitos įmonės, kurių veikla nėra licencijuojama ar prižiūrima ir kurių vienintelis tikslas yra investuoti į vertybinius popierius; 2) valstybių centrinės ir regioninės valdžios institucijos, centriniai bankai, tarptautinės ir tarpvalstybinės organizacijos, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą, Europos centrinį banką, Europos investicijų banką ir kitas panašias tarptautines organizacijas; 3) kiti juridiniai asmenys, kurie neatitinka šio straipsnio 23 dalyje nurodytų mažų ir vidutinių įmonių kriterijų; 4) nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turintys fiziniai asmenys, įtraukti į Vertybinių popierių komisijos tvarkomą profesionaliųjų investuotojų sąrašą, jeigu šie fiziniai asmenys aiškiai paprašo pripažinti juos profesionaliaisiais investuotojais ir jeigu jie atitinka bent du šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytus kriterijus, taip pat nuolatinę gyvenamąją vietą kitose valstybėse narėse turintys fiziniai asmenys, jeigu jie tose valstybėse yra įtraukti į tokius pat ar panašius profesionaliųjų investuotojų sąrašus; 5) mažos arba vidutinės įmonės, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje ir kurios yra įtrauktos į Vertybinių popierių komisijos tvarkomą profesionaliųjų investuotojų sąrašą, jeigu šios įmonės aiškiai paprašo pripažinti jas profesionaliaisiais investuotojais, taip pat mažos arba vidutinės įmonės, kurių buveinės yra kitose valstybėse narėse, jeigu jos tose valstybėse yra įtrauktos į tokius pat ar panašius profesionaliųjų investuotojų sąrašus. 34. Profesionaliųjų investuotojų sąrašas – sąrašas, kuriame kaupiami duomenys apie profesionaliaisiais investuotojais pripažintus fizinius asmenis, mažas ir vidutines įmones. 35. Prospektas – investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentą ir jo viešai siūlomus arba į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius. 36. Prospekto patvirtinimas – buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos teigiamas sprendimas, kuris priimamas patikrinus, ar išsami, nuosekli ir suprantama prospekte pateikta informacija, ir kuriuo patvirtinama, kad prospekte pateikta informacija atitinka teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles. 37. Reglamentuojama informacija – visa informacija, kurią emitentas arba asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, turi paskelbti viešai pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. 38. Reguliuojama rinka – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. 39. Reguliuojamos rinkos operatorius – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. 40. Reklama – kaip tai apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos (EB) reglamente Nr. 809/2004, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (toliau – 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos (EB) reglamentas Nr. 809/2004). 41. Rinkos formuotojas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. 42. Savanoriškas oficialus siūlymas – asmens nuožiūra ir jo nustatytomis sąlygomis vertybinių popierių savininkams teikiamas viešas siūlymas supirkti visus balsavimo teisę suteikiančius bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, išleistus vertybinius popierius ar jų dalį ir (arba) vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. 43. Sutartinai veikiantys asmenys – fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su oficialaus siūlymo teikėju ar bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, kuriuo siekiama įgyti kontrolę, suteikiamą 40 ar daugiau procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. Kito asmens kontroliuojami asmenys, sutartinai veikiantys su tuo kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai veikiančiais vienas su kitu. Laikoma, kad šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai. 44. Valdymo įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. 45. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei priklausanti valstybė. 46. Vertybinių popierių emisija (toliau – emisija) – vertybinių popierių, suteikiančiųjų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas. 47. Vertybinių popierių emitentas (toliau – emitentas) – asmuo, siūlantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo yra laikomas emitentu: 1) jeigu jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje valstybėje narėje arba 2) jeigu nuo 2005 m. liepos 12 d. jo išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtino Vertybinių popierių komisija ir šio prospekto pagrindu jo išleisti vertybiniai popieriai buvo siūlomi viešai ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje; arba 3) kitas asmuo, jeigu jo išleisti vertybiniai popieriai yra siūlomi viešai. Laikoma, kad emitento vertybiniai popieriai siūlomi viešai, jeigu nuo 2002 m. sausio 1 d. emitentas į viešąją apyvartą išleido bent vieną vertybinių popierių emisiją ir jo visuotinis akcininkų susirinkimas per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo nusprendė toliau siūlyti vertybinius popierius viešai. Jeigu per 6 mėnesius sprendimą ir toliau viešai siūlyti vertybinius popierius patvirtinantys dokumentai nepateikiami Vertybinių popierių komisijai, šis Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo pagal šį įstatymą nebelaikomas emitentu. 48. Vertybinių popierių emitento vadovas – įmonės stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, vadovas. 49. Vertybinių popierių rinka – vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais. 50. Vertybinių popierių siūlytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris viešai siūlo arba ketina viešai siūlyti vertybinius popierius. 51. Vertybinių popierių viešas siūlymas (toliau – viešas siūlymas) – bet kuria forma ir bet kuriomis priemonėmis atliekamas kreipimasis į asmenis siūlant vertybinius popierius ir pateikiant informacijos apie tokio siūlymo sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius tiek, kad ja remdamasis investuotojas galėtų priimti sprendimą įsigyti ar pasirašyti siūlomus vertybinius popierius. Vertybinių popierių platinimas per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus laikomas viešu siūlymu, jeigu yra šios dalies pirmame sakinyje nurodyti viešo siūlymo požymiai. Kreipimasis į asmenis, atliekamas prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje pagrindu, nelaikomas vertybinių popierių viešu siūlymu. 52. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, turinčios teisę teikti investicines paslaugas. 53. Užsienio priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri ne valstybėje narėje atlieka funkcijas, panašias į šiame įstatyme nustatytas Vertybinių popierių komisijos funkcijas. 3 straipsnis. Įstatymo taikymas vertybiniams popieriams Vertybiniais popieriais šiame įstatyme yra laikomi perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. ANTRASIS SKIRSNIS VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠAS SIŪLYMAS IR ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ REGULIUOJAMOJE RINKOJE 4 straipsnis. Taikymo sritis 1. Šiame skirsnyje nustatytų prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento, kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje valstybėje narėje. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje. 2. Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi: 1) atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektų leidžiamiems (išleistiems) vertybiniams popieriams; 2) ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos leidžia (išleido) valstybė narė, jos regioninės valdžios institucijos, Europos centrinis bankas, valstybių narių centriniai bankai, taip pat viešosios tarptautinės organizacijos, kurių narė yra bent viena valstybė narė; 3) valstybių narių centrinių bankų akcijoms; 4) vertybiniams popieriams, už kuriuos besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja valstybė narė, jos regioninės valdžios institucijos; 5) ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos nuolat ar pakartotinai leidžia valstybių narių kredito įstaigos, jeigu šie vertybiniai popieriai nėra subordinuoti, konvertuojami ar keičiami, nesuteikia teisės pasirašyti ar įgyti kitos rūšies vertybinių popierių ir nėra susieti su išvestine finansine priemone, šiais vertybiniais popieriais patvirtinamas grąžintinų indėlių priėmimas ir jiems yra taikomas indėlių draudimas; 6) viešai siūlomiems vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybėje narėje įsteigtas emitentas, jeigu jo visų siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė nesiekia 2,5 milijono eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį; 7) ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos nuolat ar pakartotinai leidžia valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos, jeigu visų siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė nesiekia 50 milijonų eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį ir jeigu šie vertybiniai popieriai nėra subordinuoti, konvertuojami ar keičiami, nesuteikia teisės pasirašyti ar įgyti kitos rūšies vertybinių popierių ir nėra susieti su išvestine finansine priemone. 3. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2, 4, 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi teisę parengti prospektą. 4. Šiame skirsnyje buveinės valstybė narė: 1) valstybėje narėje įsteigtiems vertybinių popierių, nenurodytų šios dalies 3 punkte, emitentams – ta valstybė narė, kurioje yra emitento buveinė; 2) ne valstybėje narėje įsteigtiems vertybinių popierių, nenurodytų šios dalies 3 punkte, emitentams – ta valstybė narė, kurioje pirmą kartą po 2003 m. gruodžio 31 d. vertybiniai popieriai buvo viešai siūlomi ar ketinama juos viešai siūlyti arba kurioje pirmą kartą kreipiamasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Buveinės valstybė narė nustatoma emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu, o jeigu tokio pasirinkimo nebuvo, – atsižvelgiant į vėlesnį ne valstybėje narėje įsteigtų emitentų pasirinkimą; 3) ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1 000 eurų, emisijoms, taip pat kitoms ne nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių teisę įsigyti perleidžiamuosius vertybinius popierius arba gauti pinigus tuo atveju, kai vertybiniai popieriai konvertuojami arba pasinaudojama jų suteikiamomis teisėmis, jeigu ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas nėra suteikiamų vertybinių popierių emitentas ir nėra susijęs su suteikiamų vertybinių popierių emitentu, emisijoms – ta valstybė narė, kurioje emitentas turi buveinę arba kurioje emitento vertybiniai popieriai buvo ar bus įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kurioje vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi. Buveinės valstybė narė nustatoma emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu. Tokia pat tvarka taikoma ir ne eurais įvertintiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams, jeigu šių vertybinių popierių vieno vieneto minimali nominali vertė ne mažesnė kaip 1 000 eurų. 5 straipsnis. Pareiga paskelbti prospektą 1. Vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje tik po to, kai šio skirsnio nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia prospektą. 2. Paskelbti prospektą nereikalaujama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) vertybiniai popieriai siūlomi tik profesionaliesiems investuotojams; 2) vertybiniai popieriai siūlomi mažiau kaip 100 fizinių ar juridinių asmenų kiekvienoje valstybėje narėje, neįskaitant profesionaliųjų investuotojų; 3) kiekvienas iš investuotojų įsigyja vertybinių popierių mažiausiai už 50 tūkstančių eurų skaičiuojant atskirai kiekvienam siūlymui; 4) siūlomi vertybiniai popieriai, kurių vieno vieneto nominali vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų; 5) siūlomi vertybiniai popieriai, kurių visų bendra pardavimo vertė nesiekia 100 tūkstančių eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį. 3. Vertybinių popierių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vėlesnis pardavimas laikomas atskiru siūlymu ir, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 51 dalies nuostata, vertinama, ar toks siūlymas gali būti laikomas viešu siūlymu. Platinant vertybinius popierius per tarpininkus, prospektas turi būti skelbiamas tais atvejais, kai galutiniam siūlymui netaikoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių. 4. Vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kuri veikia Lietuvos Respublikoje, gali būti tik po to, kai asmuo, siekiantis vertybinius popierius įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, šio skirsnio nustatyta tvarka paskelbia prospektą. 5. Vertybinių popierių komisija nustato bendrąsias išimtis, taikomas vertybiniams popieriams, kuriuos viešai siūlant arba įtraukiant į prekybą reguliuojamoje rinkoje nėra pareigos paskelbti prospektą. 6 straipsnis. Prospekto rengimas 1. Prospekte pateikiama informacija apie emitentą ir jo vertybinius popierius, kurie bus viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Prospekte turi būti pateikta visa informacija, kuri, atsižvelgiant į konkretaus emitento ir jo išleistų vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ypatumus, yra būtina, kad investuotojai, remdamiesi šia informacija, galėtų teisingai įvertinti emitento ir kiekvieno garanto turtą ir įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir nuostolius, veiklos perspektyvas, taip pat šių vertybinių popierių suteikiamas teises. Prospektas privalo būti tokios formos, kad informaciją būtų nesunku suprasti ir analizuoti. 2. Jeigu galutinė siūlymo kaina ir vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi, kiekis negali būti nurodyti prospekte, tai: 1) prospekte turi būti nurodyti kriterijai ir (ar) sąlygos, pagal kuriuos bus nustatomi vertybinių popierių kiekis ir kaina arba maksimali kaina, arba 2) investuotojas turi teisę, paprasta rašytine forma pateikdamas pareiškimą prospekte specialiai nurodytam asmeniui, atšaukti vertybinių popierių įsigijimą arba pasirašymą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po to, kai šio skirsnio nustatyta tvarka Vertybinių popierių komisijai buvo pranešta ir viešai paskelbta apie vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi, galutinę siūlymo kainą ir kiekį. 3. Vertybinių popierių komisija gali leisti nepateikti prospekte tam tikros informacijos, kurią įtraukti į prospektą privaloma pagal šio skirsnio ir 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2004 nuostatas, kai yra pagrindas manyti, kad: 1) tokios informacijos atskleidimas prieštarautų viešajam interesui arba 2) tokios informacijos atskleidimas padarytų didelę žalą emitentui, jeigu informacijos nepateikimas nesuklaidins visuomenės dėl faktų ir aplinkybių, kuriuos būtina žinoti siekiant visapusiškai įvertinti emitentą, kiekvieną garantą ar vertybinių popierių siūlytoją, taip pat vertybinių popierių, dėl kurių rengiamas prospektas, suteikiamas teises; arba 3) tokia informacija yra nereikšminga konkretaus siūlymo ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje atveju ir negali turėti įtakos emitento, garanto ar vertybinius popierius siūlančio asmens finansinės padėties ir perspektyvų vertinimui. 4. Emitento, vertybinių popierių siūlytojo arba asmens, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu prospektą gali sudaryti vienas dokumentas arba keletas atskirų dokumentų. Prospekte, kurį sudaro vienas dokumentas, privalo būti glaustai ir suprantamai nurodomi pagrindiniai duomenys, apibūdinantys emitentą, kiekvieną garantą, vertybinių popierių charakteristikas ir su tuo susijusias rizikas. Prospekte, sudarytame iš atskirų dokumentų, turi būti registravimo dokumentas, vertybinių popierių raštas ir santraukos raštas. Informacija prospekte gali būti pateikiama nuorodų būdu. 5. Prospektų, jų sudedamųjų dalių formą, turinį ir sudarymo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija. 7 straipsnis. Atsakomybė už prospekte pateiktą informaciją 1. Už prospekte pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakingas emitentas, garantas, emitento vadovas, valdymo ar priežiūros organai, vertybinių popierių siūlytojas arba asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Be šių asmenų ar bendrovės organų, už prospekte pateiktą informaciją gali būti atsakingi ir kiti asmenys. Atsakingi asmenys turi būti aiškiai nurodyti prospekte: fizinio asmens vardas, pavardė ir einamos pareigos, juridinio asmens pavadinimas ir buveinės adresas. Kartu turi būti pridėtas atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, prospekte pateikta informacija atitinka tikrovę ir kad jokia svarbi informacija nėra praleista. 2. Investuotojas, patyręs žalos dėl prospekte pateiktos neteisingos ar neišsamios informacijos, turi teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš atsakingų asmenų reikalauti žalos atlyginimo, tačiau šie asmenys neatsako civiline tvarka, jeigu investicinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vien tik santraukoje (įskaitant ir santraukos vertimą) pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai santrauka, skaitoma kartu su kitomis prospekto dalimis, yra klaidinanti, neteisinga arba prieštaringa. 3. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl prospekto patvirtinimo, kai emitento buveinė yra ne valstybėje narėje, pateiktų dokumentą, kuriame būtų nurodyti ir pasirašytų asmenys, atsakingi už kiekvieno iš prospekte pateikiamos informacijos punkto teisingumą ir išsamumą, įskaitant Lietuvos Respublikos konsultantus, dalyvaujančius rengiant prospektą ar konsultuojančius emitentą, vertybinių popierių siūlytoją ar asmenį, kuris kreipiasi dėl prospekto patvirtinimo. 8 straipsnis. Prospekto tvirtinimas 1. Gali būti skelbiamas tik Vertybinių popierių komisijos arba kitos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintas prospektas. 2. Apie priimtą sprendimą dėl prospekto patvirtinimo Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prospekto projekto pateikimo tvirtinti informuoja emitentą, vertybinių popierių siūlytoją ar asmenį, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje. 3. Jeigu vertybinius popierius, kurie bus viešai siūlomi, išleido (leidžia) emitentas, kurio vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kuris anksčiau viešai nesiūlė vertybinių popierių, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas yra 20 darbo dienų. 4. Jeigu Vertybinių popierių komisija šiame straipsnyje nustatytais terminais jokio sprendimo nepriima, laikoma, kad prospektas nepatvirtintas. 5. Jeigu Vertybinių popierių komisijai pateikiami ne visi būtini dokumentai arba ji turi rimtų priežasčių reikalauti papildomos informacijos, Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo patvirtinti prospektą pateikimo informuoja emitentą, vertybinių popierių siūlytoją arba asmenį, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kad turi būti pateikti papildomi dokumentai ar informacija. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti terminai pradedami skaičiuoti po to, kai pateikiami visi būtini dokumentai ir informacija. 6. Vertybinių popierių komisija, gavusi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išankstinį sutikimą, turi teisę perduoti jai tvirtinti prospektą. Apie sprendimą perduoti prospektą tvirtinti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo praneša emitentui, vertybinių popierių siūlytojui ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo Vertybinių popierių komisijos sprendimo perduoti prospektą tvirtinti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai priėmimo. 7. Vertybinių popierių komisija, gavusi prašymą patvirtinti prospektą, turi teisę: 1) reikalauti, kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, prospekte pateiktų informaciją, būtiną investuotojų interesų apsaugai; 2) reikalauti, kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, taip pat jų kontroliuojami ar juos kontroliuojantys asmenys pateiktų Vertybinių popierių komisijai papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui dėl prospekto patvirtinimo priimti; 3) reikalauti, kad emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, vadovai ir auditoriai, taip pat tarpininkai, kurie vertybinius popierius viešai siūlo ar kreipiasi dėl jų įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pateiktų Vertybinių popierių komisijai papildomą informaciją, reikalingą sprendimui dėl prospekto patvirtinimo priimti. 8. Vertybinių popierių komisija priima sprendimą dėl prospekto patvirtinimo patikrinusi, ar prospektas išsamus, įskaitant tai, ar jame pateikta informacija suprantama ir nėra prieštaringa. Prospekto patvirtinimas reiškia, kad prospekte pateikta informacija atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles, tačiau neužtikrina pateiktos informacijos teisingumo ir negali būti laikomas Vertybinių popierių komisijos rekomendacija investuotojams. 9. Vertybinių popierių komisija nepatvirtina prospekto, jeigu: 1) emitentas pateikė informaciją prospekte ne pagal šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles; 2) emitentas nepateikė Vertybinių popierių komisijos patvirtintose taisyklėse nustatytų dokumentų ar paaiškinimų arba paaiškėjo, kad jie yra neteisingi; 3) emitento vertybiniai popieriai viešai siūlomi nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ar Vertybinių popierių komisijos nutarimų. 9 straipsnis. Prospekto paskelbimas 1. Emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, patvirtintą prospektą pateikia Vertybinių popierių komisijai ir jį viešai paskelbia nedelsdamas, ne vėliau kaip iki vertybinių popierių viešo siūlymo pradžios ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, viešai paskelbęs prospektą, turi jį iš karto šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę. 2. Prospektas laikomas viešai paskelbtu, jeigu jis paskelbiamas: 1) bent viename visoje Lietuvoje platinamame laikraštyje, kai vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi arba siekiama juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, arba 2) kaip brošiūra, kuri yra nemokamai platinama emitento buveinėje, reguliuojamos rinkos, kurioje bus prekiaujama vertybiniais popieriais, operatoriaus buveinėje arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų (įskaitant mokėjimo tarpininkus), platinančių ar parduodančių vertybinius popierius, buveinėse visiems to pageidaujantiems asmenims; arba 3) elektronine forma emitento interneto tinklalapyje ir tarpininkų (įskaitant mokėjimo tarpininkus), platinančių ar parduodančių vertybinius popierius, interneto tinklalapiuose; arba 4) elektronine forma reguliuojamos rinkos, kurioje siekiama vertybinius popierius įtraukti į prekybą, operatoriaus interneto tinklalapyje. 3. Jeigu prospektas paskelbiamas šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu būdu, jis papildomai turi būti paskelbtas elektronine forma šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka. Elektronine forma paskelbto prospekto popieriuje atspausdinta kopija turi būti nemokamai pateikiama investuotojui, jeigu jis to prašo. Prospekto kopiją turi pateikti emitentas, vertybinių popierių siūlytojas arba asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba tarpininkai, parduodantys arba kitaip platinantys vertybinius popierius. 4. Vertybinių popierių komisija savo interneto tinklalapyje skelbia per paskutinius 12 mėnesių patvirtintų prospektų sąrašą. 5. Jeigu prospektas sudarytas iš atskirų dokumentų ir (ar) informacija pateikiama nuorodų būdu, prospektą sudarantys dokumentai ir informacija gali būti skelbiami atskirai vienas nuo kito, tik visi prospektą sudarantys dokumentai ir informacija turi būti viešai prieinami ir teikiami nemokamai šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Kiekviename atskirai paskelbtame dokumente turi būti nurodyta, kur yra paskelbti kiti prospektą sudarantys dokumentai. 6. Viešai paskelbto prospekto, jo priedų tekstas ir forma turi atitikti Vertybinių popierių komisijos patvirtinto prospekto, jo priedų tekstą ir formą. 10 straipsnis. Prospekto galiojimas ir prospekto priedas 1. Prospektas galioja 12 mėnesių po paskelbimo, jeigu yra laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. 2. Kiekvienas svarbus naujas veiksnys, reikšminga klaida ar netikslumas, susiję su prospekte pateikta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių vertinimui, atsiradę ar pastebėti po prospekto patvirtinimo iki viešo siūlymo pabaigos arba iki prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, turi būti nurodyti prospekto priede. Prospekto priedas tvirtinamas ta pačia tvarka kaip ir pats prospektas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo, o skelbiamas tokia tvarka, kokia buvo paskelbtas pats prospektas. Santrauka, įskaitant jos vertimą, taip pat turi būti papildyta atsižvelgiant į prospekto priede pateiktą naują informaciją. Investuotojai, kurie iki prospekto priedo paskelbimo išreiškė sutikimą įsigyti vertybinių popierių ar juos pasirašyti, turi teisę per 5 darbo dienas nuo prospekto priedo paskelbimo atšaukti savo sutikimą, o emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, privalo per 10 darbo dienų grąžinti jų įnašus be jokių atskaitymų. 11 straipsnis. Vertybinių popierių reklama 1. Bet kokios rūšies reklama, susijusi su vertybinių popierių viešu siūlymu ar įtraukimu į prekybą reguliuojamoje rinkoje, galima tik laikantis šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų reikalavimų privaloma laikytis tais atvejais, kai paskelbti prospektą privaloma. 2. Reklama turi būti aiškiai atpažįstama kaip reklama. Reklamoje turi būti patvirtinama, kad prospektas yra arba bus paskelbtas, ir nurodoma, kur investuotojai jį gali arba galės gauti. 3. Reklamoje pateikiama informacija turi būti tiksli ir neklaidinti. Reklamoje pateikiama informacija turi atitikti prospekte esančią informaciją (kai prospektas jau paskelbtas) arba informaciją, kurią būtina paskelbti prospekte (kai prospektas bus paskelbtas vėliau). 4. Žodine ar rašytine forma atskleista informacija, susijusi su viešu siūlymu ar vertybinių popierių įtraukimu į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi atitikti prospekte esančią informaciją neatsižvelgiant į tai, ar informacija buvo paskelbta reklamos tikslais. 5. Kai emitentas arba vertybinių popierių siūlytojas teikia svarbią informaciją profesionaliesiems investuotojams ar specialioms investuotojų kategorijoms (įskaitant informaciją, atskleidžiamą su vertybinių popierių siūlymu susijusiuose susirinkimuose), ta informacija turi būti įtraukiama į prospektą arba prospekto priedą Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. 6. Kai pagal šį įstatymą ar Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles parengti prospektą neprivaloma, o emitentas arba vertybinių popierių siūlytojas teikia svarbią informaciją šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims, ta informacija visiems šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims turi būti atskleidžiama vienodomis sąlygomis. 7. Kaip laikomasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, prižiūri Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių komisija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos, turi teisę sustabdyti reklamą ir nustatyti ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pažeidimams pašalinti arba kitiems reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami arba neįvykdomi kiti Vertybinių popierių komisijos nurodymai, ji turi teisę uždrausti vertybinių popierių reklamą. 12 straipsnis.       Lietuvos Respublikoje įsteigto emitento kitoje valstybėje narėje įgyvendinamo vertybinių popierių viešo siūlymo ir vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ypatumai 1. Vertybinių popierių komisija, gavusi emitento arba už prospekto parengimą atsakingo asmens prašymą leisti vertybinius popierius viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje kitoje valstybėje narėje, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo, kai prašymas pateikiamas kartu su patvirtintu prospektu, arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prospekto patvirtinimo, kai prašymas pateikiamas kartu su prospekto projektu, perduoda priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai prospekto kopiją ir prospekto patvirtinimo pažymą, liudijančią, kad prospektas parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Jeigu priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatyta, kad turi būti pateikiamas prospekto santraukos vertimas, Vertybinių popierių komisija priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai papildomai perduoda emitento ar kito už prospekto parengimą atsakingo asmens parengtą prospekto santraukos vertimą, taip pat prospekto priedą, kai pagal šį įstatymą privaloma pateikti prospekto priedą. 2. Jeigu yra šiame įstatyme nustatytas pagrindas neteikti prospekte tam tikros informacijos, šis pagrindas ir informacijos nepateikimą pateisinantys motyvai turi būti nurodyti prospekto patvirtinimo pažymoje. 13 straipsnis.       Emitento, kurio buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, išleistų vertybinių popierių viešas siūlymas ir įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje 1. Emitento, kurio buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, išleisti vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje tik po to, kai buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda Vertybinių popierių komisijai prospekto kopiją ir jo patvirtinimo pažymą, liudijančią, kad prospektas parengtas pagal buveinės valstybės narės teisės aktų reikalavimus. 2. Jeigu prospektas parengtas ne lietuvių kalba, kartu su prospekto kopija ir jo patvirtinimo pažyma turi būti perduodamas prospekto santraukos vertimas į lietuvių kalbą, taip pat prospekto priedai, kai pagal buveinės valstybės narės teisės aktus privaloma pateikti prospekto priedus. 3. Jeigu Vertybinių popierių komisija nustato, kad emitentas arba už viešą siūlymą atsakingos finansų įstaigos pažeidė šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus emitentams, kurių vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, apie nustatytus pažeidimus ji turi nedelsdama pranešti emitento buveinės valstybei narei. Jeigu emitentas arba už viešą siūlymą atsakinga finansų įstaiga, nepaisydama buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pritaikytų poveikio priemonių, ir toliau pažeidinėja šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus arba jeigu paaiškėja, kad pritaikytos poveikio priemonės buvo nepakankamos, Vertybinių popierių komisija, prieš tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų būtinų priemonių investuotojų interesams apsaugoti. Vertybinių popierių komisija nedelsdama informuoja Europos Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi. 14 straipsnis. Ne valstybėse narėse įsteigti emitentai 1. Vertybinių popierių komisija turi teisę patvirtinti emitento, kurio buveinė yra ne valstybėje narėje, o buveinės valstybė narė pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį yra Lietuvos Respublika, prospektą dėl vertybinių popierių viešo siūlymo ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu prospektas parengtas pagal valstybės, kurioje yra emitento buveinė, teisės aktų reikalavimus ir jeigu: 1) prospektas parengtas pagal vertybinių popierių komisijų tarptautinių organizacijų patvirtintus tarptautinius standartus, įskaitant Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) patvirtintus Atskleidimo standartus; 2) pateikiamai informacijai keliami reikalavimai (įskaitant finansinio pobūdžio informaciją) atitinka šiame įstatyme keliamus reikalavimus. 2. Jeigu vertybiniai popieriai, kuriuos išleido šio straipsnio 1 dalyje nurodytas emitentas, viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse arba vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus Lietuvos Respubliką, turi būti laikomasi šio įstatymo 12 ir 15 straipsnių reikalavimų. 15 straipsnis.       Prospekto kalba, kai emitento buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika 1. Jeigu vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje bus siekiama tik Lietuvos Respublikoje, prospektas turi būti parengtas lietuvių kalba. 2. Jeigu vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje bus siekiama vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus Lietuvos Respubliką, prospektas emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje vartojama kalba. Vertybinių popierių komisijai teikiamas tvirtinti prospektas emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas lietuvių arba tarptautinių finansų srityje vartojama kalba. 3. Jeigu vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje bus siekiama Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, prospektas, teikiamas tvirtinti Vertybinių popierių komisijai, turi būti parengtas lietuvių arba anglų kalba. Tuo atveju, kai prospektas parengtas lietuvių kalba, emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu papildomai turi būti pateikiamas prospekto vertimas į kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai priimtiną kalbą arba tarptautinių finansų srityje vartojamą kalbą. Tuo atveju, kai prospektas parengtas tarptautinių finansų srityje vartojama kalba, turi būti papildomai pateikiama prospekto santrauka lietuvių kalba. 4. Jeigu ne nuosavybės vertybinius popierius, kurių vieno vieneto nominali vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų, siekiama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, prospektas emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl tokių vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje vartojama kalba. Jeigu šie vertybiniai popieriai bus įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, papildomai turi būti parengta prospekto santrauka lietuvių kalba. 16 straipsnis. Pirminė vertybinių popierių apyvarta 1. Pirminė vertybinių popierių apyvarta gali vykti, kai emitentas platina vertybinius popierius savo jėgomis ar pagal sutartis su tarpininkais. Platinti galima ir reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles. 2. Pirminės vertybinių popierių apyvartos metu visiems asmenims, priklausantiems tai pačiai turinčių teisę įsigyti vertybinių popierių investuotojų grupei, turi būti užtikrintos vienodos įsigijimo sąlygos. Kiekvienam investuotojui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su šio skirsnio nustatyta tvarka parengtu, patvirtintu ir paskelbtu prospektu. 3. Prospekte nurodyta vertybinių popierių platinimo tvarka, apmokėjimo tvarka ir terminai platinimo metu gali būti pakeisti tik Vertybinių popierių komisijos išduotu leidimu. Tokiu atveju šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi būti patvirtintas ir paskelbtas prospekto priedas. Draudžiama keisti vertybinių popierių emisijos kainą, nominalią vertę, klasę ar rūšį. 4. Visi pirminės vertybinių popierių apyvartos reikalavimai yra taikomi ir tuo atveju, kai tarpininkas vykdo jam priklausančių vertybinių popierių, kuriuos įsigijo iš emitento įsipareigodamas juos platinti, apyvartą. 5. Kai bendrovės akcijas pasirašo ar įgyja asmuo, veikiantis savo vardu, bet šios bendrovės interesais ir (ar) bendrovės lėšomis, laikoma, kad akcijas pasirašo ar įgyja pati bendrovė, kurios akcijos pasirašomos ar įgyjamos. Bendrovei, įgyjančiai savo išleistas akcijas iš vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko, kuris jas supirko įgyvendindamas kainų stabilizavimą pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 2273/2003 nuostatas, netaikomas reikalavimas pateikti oficialų siūlymą. 6. Emitentui draudžiama įsigyti savo paties išleidžiamų vertybinių popierių. 17 straipsnis. Antrinė vertybinių popierių apyvarta Antrinė vertybinių popierių apyvarta turi būti vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatomis. 18 straipsnis. Informacijos apie esminius įvykius skelbimas 1. Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui, Vertybinių popierių komisijai ir šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. Informaciniame pranešime turi būti atskleistas esminio įvykio pobūdis ir trumpas turinys. 2. Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į emitento ir jo išleistų vertybinių popierių apyvartos dydį, turi teisę nustatyti, kad apie esminį įvykį turi būti pranešta ne iš karto, o per 5 darbo dienas. 3. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje numatyto informacijos apie esminį įvykį paskelbimo emitentas gali patirti finansinės ar konkurencinės žalos, o informacijos nepaskelbimas nesuklaidins visuomenės ir emitentas gali užtikrinti tos informacijos konfidencialumą, jis gali šio informacinio pranešimo neskelbti ir pateikti jį tik Vertybinių popierių komisijai su žyma „Konfidenciali informacija“. Kartu jis privalo raštu paaiškinti, kodėl negalima atskleisti informacijos, ir nurodyti datą, iki kurios ta informacija turi likti konfidenciali. Informacijos konfidencialumo pabaigos dieną ji turi būti atskleista šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Vertybinių popierių komisija turi teisę įpareigoti emitentą pranešti apie esminį įvykį anksčiau, negu emitento numatyta atskleidimo diena, jeigu: 1) nebėra šioje dalyje numatyto pagrindo neskelbti informacijos arba 2) informacija tapo žinoma asmenims, kuriems ji neturėjo būti perduota. 4. Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę nustatyti papildomus informacijos apie esminius įvykius pateikimo reikalavimus, taikomus emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje. TREČIASIS SKIRSNIS PERIODINĖS IR EINAMOSIOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS 19 straipsnis. Taikymo sritis 1. Šiame skirsnyje nustatyti periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir saugojimo reikalavimai yra taikomi emitentui, kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi tais atvejais, kai emitento vertybiniais popieriais yra leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje. 2. Šiame skirsnyje buveinės valstybė narė: 1) valstybėje narėje įsteigtiems nuosavybės vertybinių popierių ir ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominali vertė yra mažesnė kaip 1 000 eurų, emitentams – ta valstybė narė, kurioje yra registruota emitento buveinė; 2) ne valstybėje narėje įsteigtiems nuosavybės vertybinių popierių ir ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominali vertė yra mažesnė kaip 1 000 eurų, emitentams – ta valstybė narė, kuri yra laikoma buveinės valstybe nare pagal šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus; 3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytiems emitentams – ta valstybė narė, kurioje emitentas turi registruotą buveinę arba kurioje emitento vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Buveinės valstybė narė nustatoma emitento pasirinkimu. Emitentas gali pasirinkti tik vieną valstybę narę, kuri ne mažiau kaip 3 metus bus jo buveinės valstybe nare, išskyrus atvejus, kai emitento vertybiniais popieriais daugiau neprekiaujama valstybės narės reguliuojamoje rinkoje. Apie buveinės valstybės narės pasirinkimą emitentas privalo informuoti pasirinktos valstybės kompetentingą instituciją ir paskelbti viešai šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka. 3. Ne valstybėse narėse įsteigti emitentai, kurių buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, turi atskleisti periodinę ir einamąją informaciją pagal šiame skirsnyje nustatytą tvarką, jeigu jų vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje. 4. Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektų leidžiamiems (išleistiems) vertybiniams popieriams. 20 straipsnis. Periodinės informacijos atskleidimas 1. Emitentai Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka turi parengti ir viešai paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pateikti Vertybinių popierių komisijai šią periodinę informaciją: 1) metinę informaciją; 2) tarpinę informaciją. 2. Reikalavimai parengti tarpinę informaciją taikomi emitentams, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje. 3. Informacijos skelbimui ir saugojimui Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje yra taikomi šio įstatymo 28 straipsnio nustatyti reikalavimai. Emitentas privalo sudaryti sąlygas kiekvienam jo išleistų vertybinių popierių savininkui neatlygintinai susipažinti su šiame straipsnyje numatyta periodine informacija ir tokio savininko reikalavimu padaryti jam periodinės informacijos kopijas. Už periodinės informacijos kopijas gali būti imamas emitento įstatuose nustatytas mokestis, neviršijantis dokumentų pateikimo sąnaudų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi šie emitentai: 1) kurių išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių vieno vieneto nominali vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų; 2) valstybė narė, jos regioninės valdžios institucijos, Europos centrinis bankas, valstybių narių centriniai bankai ir viešosios tarptautinės organizacijos, kurių narė yra bent viena valstybė narė. 5. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos parengti tarpinę informaciją neturi kredito įstaigos, kurių akcijomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurios nuolat arba pakartotinai leidžia tik ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šių vertybinių popierių bendra nominali vertė nesiekia 100 milijonų eurų ir nebuvo skelbtas prospektas. 6. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytos periodinės informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakingas emitentas, emitento vadovas, valdymo ar priežiūros organai. Be šių asmenų ar bendrovės organų, už periodinę informaciją gali būti atsakingi ir kiti asmenys. Periodinės informacijos dokumentuose turi būti aiškiai nurodyti atsakingi asmenys: fizinio asmens vardas, pavardė ir einamos pareigos, juridinio asmens pavadinimas ir buveinės adresas. 21 straipsnis. Metinė informacija 1. Metinę informaciją sudaro audituota metinė finansinė atskaitomybė, metinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, finansinė atskaitomybė, sudaryta pagal taikomus buhalterinės apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, kad metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Metinė informacija turi būti pateikta kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada. 2. Jeigu emitentas privalo sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, metinę informaciją sudaro metinė konsoliduota finansinė atskaitomybė, konsoliduotas metinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, metinė konsoliduota finansinė atskaitomybė, sudaryta pagal taikomus buhalterinės apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento ir bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, kad konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento ir bendra konsoliduotų įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Metinė konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti pateikta kartu su metine patronuojančios įmonės finansine atskaitomybe. Metinė konsoliduota finansinė atskaitomybė ir metinė patronuojančios įmonės finansinė atskaitomybė privalo būti audituotos. 3. Emitento, kurio išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, metiniame pranešime turi būti nurodyta, kaip jis laikosi šios reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso. Jeigu tokių bendrovių valdymo kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, metiniame pranešime turi būti konkrečiai nurodyta, kokių nuostatų ir dėl kokių priežasčių nesilaikoma. 4. Metinė informacija turi būti paskelbta viešai ir pateikta Vertybinių popierių komisijai ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 5. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų metinei ir metinei konsoliduotai finansinei atskaitomybei yra taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reikalavimai. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, metinė konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta vadovaujantis Tarptautiniais apskaitos standartais. Šių emitentų metinė finansinė atskaitomybė ir kitų valstybėse narėse įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, metinė ir metinė konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti sudarytos vadovaujantis valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinės teisės aktų reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinė ir metinė konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti sudarytos vadovaujantis Tarptautiniais arba Bendrai priimtais apskaitos principais. 6. Vertybinių popierių komisija turi teisę detalizuoti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus emitentų metiniam pranešimui, nustatyti kitų reikalavimų, tikslinti šiame straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo Vertybinių popierių komisijai tvarką. 22 straipsnis. Tarpinė informacija 1. Tarpinę informaciją sudaro 3, 6, 9 ir 12 mėnesių tarpinė finansinė atskaitomybė ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, tarpinė finansinė atskaitomybė, sudaryta pagal taikomus buhalterinės apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius. Skelbiant 6 mėnesių tarpinę informaciją, papildomai turi būti paskelbtas 6 mėnesių tarpinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, tarpiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga. Jeigu buvo atliekamas tarpinės finansinės atskaitomybės auditas, tarpinė finansinė atskaitomybė turi būti paskelbta kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada. 2. Jeigu emitentas privalo sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, tarpinę informaciją sudaro 3, 6, 9 ir 12 mėnesių tarpinė konsoliduota finansinė atskaitomybė ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, tarpinė konsoliduota finansinė atskaitomybė, sudaryta pagal taikomus buhalterinės apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento ir bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius. Skelbiant 6 mėnesių tarpinę informaciją, papildomai turi būti paskelbtas 6 mėnesių konsoliduotas tarpinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, konsoliduotame tarpiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga. 3. Tarpinė informacija turi būti paskelbta ir pateikta Vertybinių popierių komisijai nedelsiant pasibaigus atitinkamam finansiniam laikotarpiui, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo to laikotarpio pabaigos. 4. Lietuvos …