Eksperimentų su gyvūnais direktyva (86/609/EEC) Visos direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos priėmus Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą ir kitus šios srities teisės aktus.
\n2003 metais Lietuva ratifikuos Europos konvenciją dėl stuburinių gyvūnų, naudojamų eksperimentams ir kitiems mokslo tyrimams, apsaugos.
\nGenetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką direktyva (90/220/EEC ir 94/15/EC) Visos šių direktyvų nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę 2001 metais priėmus Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymą, taip pat 2003 metais patvirtinus Veiklos su genetiškai modifikuotais organizmais leidimų išdavimo, panaikinimo ir atnaujinimo tvarką, Rizikos įvertinimo tvarką, Genetiškai modifikuotų organizmų ir mikroorganizmų įvežimo į Lietuvos teritoriją ir pervežimo tvarką, Pranešimų apie veiklą naudojant genetiškai modifikuotus organizmus ir genetiškai modifikuotus mikroorganizmus pateikimo atsakingai institucijai tvarką, Genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų mikroorganizmų žymėjimo tvarką.
\nRiboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo direktyva (98/81/EC, 90/219/EEC) 2001 metais bus pakeistas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363), jis visiškai atitiks direktyvos nuostatas.
\nIki 2004 m. sausio 1 d. įstatymų lydimaisiais aktais bus nustatyti informacijos apie genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą pateikimo atsakingai institucijai reikalavimai ir tvarka, patvirtinti atsakingos institucijos nuostatai ir darbo reglamentas, genetiškai modifikuotų mikroorganizmų poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai įvertinimo metodika ir tvarka, konsultavimosi su visuomene genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo klausimais tvarka, genetiškai modifikuotų mikroorganizmų klasifikavimo principai.
\nAplinkos taršos asbestu prevencijos ir mažinimo direktyva (87/217/EEC) Aplinkos ministerijos 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 154 patvirtintos Aplinkos taršos asbestu prevencijos ir mažinimo taisyklės. Visos direktyvos nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę 2001 metais patvirtinus Teršimo asbesto skaidulomis tyrimo tvarką.
\nReglamentas dėl esamų medžiagų rizikos vertinimo ir kontrolės (793/93/EEC) ir su juo susiję reglamentai (1488/94/EC, 1179/94/EC, 2268/95/EC, 142/97/EC, 143/97/EC) 2003 metais bus patvirtinta Rizikos žmogaus sveikatai ir aplinkai vertinimo tvarka.
\nReglamentas dėl tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų įvežimo ir išvežimo (EC/2455/92) 2002 metais bus patvirtinta Tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų importo ir eksporto tvarka.
\nReglamentas dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį (3093/94/EC) 1994 metais Lietuva prisijungė prie Ozono sluoksnio apsaugos (Vienos) konvencijos ir Ozono sluoksnio apsaugos (Vienos) konvencijos Monrealio protokolo dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1279 (Žin., 1994, Nr. 99-1985), taip pat 1997 metais ratifikavo Ozono sluoksnio apsaugos (Vienos) konvencijos Monrealio protokolo Londono ir Kopenhagos papildymus (1997 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. VIII-572 (Žin., 1998, Nr. 23-569).
\n2000 metais bus patvirtinta Ozono sluoksnį ardančių medžiagų importo ir eksporto licencijavimo tvarka.
\nBiocidų tiekimo į rinką direktyva (98/8/EC) Visos direktyvos nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę 2003 metais patvirtinus Biocidų registracijos nuostatus ir tvarką ir Biocidų, tiekiamų į rinką, monitoringo tvarką.
\nAcquis cheminių medžiagų ir genetiškai modifikuotų organizmų srityje bus visiškai įgyvendinta iki 2004 m. sausio 1 dienos.
\nDirektyvų nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę iki 2003 m. spalio 1 d. priėmus įstatymų lydimuosius aktus, kurie reglamentuos statybos mechanizmų ir įrengimų, naudojamų išorėje (lauke), triukšmo ribojimą.
\nIkigarsinio greičio orlaivių keliamo triukšmo ribojimo direktyva (80/51/EEC) ir Ikigarsinio greičio civilinių reaktyvinių orlaivių keliamo triukšmo ribojimo direktyva (89/629/EEC) Visos direktyvų nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę 2002 metais priėmus įstatymo lydimąjį aktą, reglamentuojantį ikigarsinio greičio orlaivių triukšmo lygį.
\nDirektyva (92/14/EEC) dėl 1988 metų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos antrosios redakcijos 16 priedo pirmojo tomo antrojo skyriaus antrojoje dalyje išvardytų orlaivių eksploatavimo ribojimo Visos direktyvos nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę iki 2005 metų pabaigos patvirtinus įstatymo lydimąjį aktą dėl orlaivių skrydžių ribojimo Lietuvos oro uostuose. 2001 metais bus patvirtinta Orlaivių keliamo triukšmo ribojimo programa. 2001 metais Lietuva ratifikuos daugiašalę sutartį dėl Europos bendros aviacinės zonos įkūrimo.
\n2000 metais Lietuva ratifikuos Tarptautinės civilinės aviacijos (Čikagos) konvenciją ir Tarptautinės civilinės aviacijos (Čikagos) konvencijos Monrealio protokolus dėl tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos pakeitimo ir autentiško Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos teksto penkiomis kalbomis.
\nAkcinė bendrovė „Lietuvos avialinijos“ turi du orlaivius „Boeing-737/200“, kurie neatitinka direktyvos reikalavimų dėl keliamo triukšmo. Visiškai įgyvendinus direktyvos nuostatas, į Lietuvos Respublikos oro uostus negalėtų būti įleidžiami Rusijos Federacijoje pagaminti orlaiviai, kadangi jie neturi atitinkamo tarptautinio sertifikato. Reikėtų labai sumažinti skrydžių iš Rusijos Federacijos, Ukrainos ir kitų NVS valstybių. Orlaivių parkui pertvarkyti ir oro susisiekimui su NVS valstybėmis sureguliuoti Lietuva prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 metų.
\nBuitinių prietaisų keliamo triukšmo direktyva (86/594/EEC) Visos direktyvos nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę 2003 metais priėmus įstatymo lydimąjį aktą, reglamentuojantį buitinių prietaisų keliamo triukšmo lygį.
\nAcquis triukšmo srityje bus įgyvendinta iki 2004 m. sausio 1 d. (išskyrus direktyvą 92/14/EEC) 9. Branduolinė sauga ir apsauga nuo radiacijos Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys šią sritį, yra Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771), Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1600), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230).
\nEuropos atominės energetikos bendrijos (Euratom) steigimo sutarties III dalies 33, 35 ir 37 straipsnių reikalavimai Pagrindinių radiacinės saugos standartų taikymą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 653 (Žin., 1999, Nr. 47-1485) patvirtinti Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatai, sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 1999, Nr. 36-1098) patvirtinta Atsakingųjų už radiacinę saugą ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalomojo mokymo, instruktavimo tvarka, Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 708 (Žin., 1998, Nr. 1-31) patvirtintos pagrindinės radiacinės saugos normos (Euratom sutarties 33 straipsnis).
\nVisos Euratom sutarties 35 straipsnio nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę priėmus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymą.
\n1998 metais patvirtinta Valstybinė aplinkos monitoringo programa, kurioje pateiktos užteršto radionuklidais oro, vandens ir žemės stebėjimo ir analizės priemonės.
\nLietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPOO), 1997 metais ratifikavo 1992 metų (Helsinkio) konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (1997 m. įstatymas Nr. VIII-139 (Žin., 1997, Nr. 21-494). 1999 metais priimtas Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 103 (Žin., 1998, Nr. 12-274) patvirtinti Veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo nuostatai.
\nVisos 37 straipsnio nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę 2002 metais priėmus teisės aktą, reglamentuojantį bendrosios informacijos apie radioaktyviųjų atliekų šalinimą, galintį sąlygoti aplinkos taršą radionuklidais, teikimo tvarką (Komisijos rekomendacija 91/4/Euratom „Dėl Euratom sutarties 37 straipsnio taikymo“). Komisijai bus teikiami visi svarbiausi duomenys apie radioaktyviųjų atliekų laidojimo įrenginius.
\nApsaugos nuo medicininės apšvitos direktyva (97/43/Euratom) Visos direktyvos nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę 2000 metais pakeitus ir papildžius pagrindines radiacinės saugos normas, taip pat 2001 metų IV ketvirtį priėmus teisės aktą dėl medicininės apšvitos procedūrų aprašymų parengimo.
\nVisuomenės informavimo apie taikytinas sveikatos apsaugos priemones ir veiksmus radiacinės avarijos atveju direktyva (89/618/Euratom) Visos direktyvos nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę 2001 metais patvirtinus Visuomenės informavimo ištikus radiacinei avarijai tvarką.
\nDarbuotojų apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės direktyva (90/641/Euratom) Direktyvos nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 756 (Žin., 1998, Nr. 114-3209) patvirtinus Lietuvos Respublikos higienos normą HN 83-1998, nustatančią komandiruotų veiklai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais asmenų radiacinę saugą.
\nRadioaktyviųjų atliekų gabenimo direktyva (92/3/Euratom) ir su ja susijęs Komisijos sprendimas (93/552) Direktyvos ir sprendimo nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 397 (Žin., 1999, Nr. 109-3197) patvirtinus Radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo šalies viduje bei panaudotų uždarųjų šaltinių grąžinimo tvarką.
\nPagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas direktyva 96/29/ eurATOM) ir su ja susijęs sprendimas (87/600/Euratom) Šią sritį reglamentuoja Pagrindinės radiacinės saugos normos, Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatai. Įsteigtas valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registras. Visos direktyvos ir sprendimo nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę 2000 metais pakeitus ir papildžius pagrindines radiacinės saugos normas, 2001 metų II ketvirtį – medicinos mokslo įstaigų ir pramonės objektų aplinkos taršos radionuklidais ribojimo ir taršos monitoringo tvarką, taip pat nustačius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus, 2002 metų IV ketvirtį – valstybės radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos pateikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms ir visuomenei tvarką.
\nReglamentai ir jų papildymai, nustatantys didžiausią leidžiamą maisto produktų ir pašarų radioaktyviojo užterštumo lygį ir eksporto sąlygas, ištikus branduolinei ar radiacinei avarijai (3954/87/Euratom, 944/89/Euratom, 2218/89/Euratom, 2219/89/EEC ir 770/90/Euratom) 1998 metais patvirtintas didžiausias leidžiamas maisto žaliavų ir maisto produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygis po branduolinės ar radiacinės avarijos (sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 739 (Žin., 1998, Nr. 110-3048).
\nReglamentai dėl žemės ūkio produktų importo iš trečiųjų valstybių, paveiktų avarijos Černobylio atominėje elektrinėje (EEC/737/90 ir EC/727/97) 1998 metais patvirtintas didžiausias leidžiamas maisto žaliavų ir maisto produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygis po branduolinės ar radiacinės avarijos ir eksportuojamų maisto prekių radioaktyviojo užterštumo kontrolės tvarka (sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. 197 (Žin., 1999, Nr. 39-1241), 1999 metais – Maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų nekenksmingumo bei kokybės kontrolės tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 1132 (Žin., 1999, Nr. 85-2547).
\nReglamentas dėl radioaktyviųjų medžiagų gabenimo (1493/93/Euratom) 1999 metais patvirtinta Radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo šalies viduje ir panaudotų uždarųjų šaltinių grąžinimo tvarka.
\nAcquis branduolinės saugos ir apsaugos nuo radiacijos srityje bus visiškai įgyvendinta iki 2004 m. sausio 1 dienos.
\nSprendimas dėl Bendrijos veiklos programos civilinės saugos srityje sukūrimo (99/847/EC) Visos direktyvos nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę 2001 metais priėmus įstatymų lydimuosius aktus, reglamentuojančius civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklą.
\n2000 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programą (Žin., 2000, Nr. 33-924). Jos paskirtis – apibrėžti priemones civilinės saugos ir gelbėjimo sistemai parengti veiksmams ekstremaliomis situacijomis.
\nTarybos sprendimas dėl Patariamojo komiteto sukūrimo (80/686/EEC) ir Komisijos sprendimas dėl jūros aplinkos teršimo išsiliejus naftai ir kitoms kenksmingoms medžiagoms informacinės sistemos sukūrimo (86/85/EEC) 2000 metais bus patvirtinta Informacijos apie turimas pajėgas jūroje išsiliejusiai naftai ir kitoms kenksmingoms medžiagoms tvarkyti teikimo tvarka.
\nCivilinės saugos ACQUIS bus visiškai įgyvendinta iki 2004 m. sausio 1 dienos.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Aplinkos ministerija yra pagrindinė institucija, formuojanti aplinkos apsaugos politiką. Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos atsakingas už miškų ir saugomų teritorijų politikos formavimą ir įgyvendinimą. Departamento reguliavimo sričiai priskirti 4 valstybiniai rezervatai, 4 nacionaliniai parkai, 28 regioniniai parkai.
\nAplinkos ministerijai taip pat priskirtos žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės funkcijos.
\nAplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo priežiūrą atlieka Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, 8 regionų aplinkos apsaugos departamentai ir 54 miestų ir rajonų aplinkos apsaugos agentūros. Inspektorių įgaliojimai suteikti rezervatų, parkų darbuotojams.
\nUž aplinkos monitoringą atsakingas Jungtinis tyrimų centras. Jo padalinys – Aplinkos tyrimų centras ir 8 regionų laboratorijos vykdo aplinkos monitoringo ir analitinės kontrolės funkcijas.
\nKitos institucijos: Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos – Valstybinis visuomenės sveikatos centras, Radiacinės saugos centras, Žemės ūkio ministerija (taršos nitratais mažinimo priemonių įgyvendinimas), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (kai kurie triukšmo reguliavimo klausimai), Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (pramoninių avarijų prevencijos klausimai), Susisiekimo ministerija (taršos iš mobiliųjų taršos šaltinių, kai kurie triukšmo reguliavimo klausimai), Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (avarijų prevencijos ir civilinės saugos organizavimo klausimai), Ūkio ministerija (pavojingų atliekų, kai kurie oro taršos ir triukšmo reguliavimo klausimai), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (eksperimentų su gyvūnais reguliavimo klausimai).
\n2002 metais bus įsteigta Aplinkos apsaugos agentūra, kuri įgyvendins Aplinkos ministerijos suformuotą aplinkos apsaugos politiką. ______________