2007–2013 m

2007–2013 m LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO „MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ“ VP1-2.2-ŠMM-04-V PRIEMONĖS „AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS FORMALIOJO IR NEFORMALIOJO MOKYMO PASLAUGŲ TEIKIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO Nr. 6 PATVIRTINIMO 2012 m. balandžio 18 d. Nr. V-682 Vilnius Vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), 18.2 punktu, t v i r t i n u 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-04-V priemonės „Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 6 (pridedama). Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-682 2007–2013 M. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-04-V PRIEMONĖs „AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS FORMALIOJO IR NEFORMALIOJO MOKYMO PASLAUGŲ TEIKIMAS“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 6 I. Bendrosios nuostatos 1. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-04-V priemonės „Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 6 (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami Paraiškas dėl projekto finansavimo pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475 ir iš dalies pakeistos Europos Komisijos 2011 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. K(2011)1591 (toliau – Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa), 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-04-V priemonės „Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas“ (toliau – veiksmų programos priemonė) finansuojamas veiklas, institucijos, atliekančios Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą. 2. Aprašas yra parengtas atsižvelgiant į: 2.1. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 539/2010 (OL 2010 L 158, p. 1) (toliau – Tarybos reglamentas Nr. 1083/2006); 2.2. 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1828/2006, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 371, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 832/2010 (OL 2010 L 248, p. 1) (toliau – Komisijos reglamentas Nr. 1828/2006); 2.3. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (OL 2006 L 210, p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 396/2009 (OL 2009 L 126, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1081/2006); 2.4. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą; 2.5. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2008, Nr. 95-3722) (toliau – veiksmų programos priedas); 2.6. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637); 2.7. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132) (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės); 2.8. Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789) (toliau – Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės); 2.9. Metodinius nurodymus vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems Stebėsenos komiteto patvirtintiems projektų atrankos kriterijams vertinimo, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861) (toliau – Metodiniai nurodymai vertintojams); 2.10. Specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti (sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133), 2008 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 6 (toliau – specialieji projektų atrankos kriterijai); 2.11. Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2011, Nr. 9-395) (toliau – Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašas); 2.12. Nacionalinę studijų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2334 (Žin., 2008, Nr. 7-260; 2009, Nr. 82-3435) (toliau – Nacionalinė studijų programa); 2.13. 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 800/2008, skelbiantį tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL 2008 08 06, p. 35) 39 straipsniu. 3. Apraše vartojamos sąvokos: Absolventas – asmuo, aukštojoje mokykloje sėkmingai baigęs studijų programą ir gavęs aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantį diplomą. Aukšta profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo kvalifikacijos įrodymas arba, nukrypstant nuo šios nuostatos, kai tai numatyta Lietuvos teisės aktuose, ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri reikalinga darbo sutartyje ar įpareigojančiame darbo pasiūlyme nurodytai profesijai ar sektoriui. Bendrasis mokymas – pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 800/2008, skelbiantį tam tikrų rūšių pagalba, suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL 2008 L 214, p. 3), 38 straipsnį, mokymas, kuris nėra tiktai ar iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis. Mokymas laikomas bendruoju, jeigu, pavyzdžiui, a) jį kartu organizuoja skirtingos savarankiškos įmonės, arba jei jis prieinamas skirtingų įmonių darbuotojams, arba b) jis yra pripažįstamas, patvirtintas ir įteisintas valstybės valdžios institucijų ar įstaigų ar kitų įstaigų ar institucijų, kurioms valstybės narės Bendrija yra suteikusi reikalingus įgaliojimus. Darbdavys – įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (Žin., 2002, Nr. 64-2569) turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavius atstovaujančios organizacijos – pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą (Žin., 2004, Nr. 25-745) veikiantys viešieji juridiniai asmenys, atstovaujantys savo narių – darbdavių teisėms ir interesams socialinėje partnerystėje, taip pat šių organizacijų asociacijos, federacijos, konfederacijos ir kt. Dėstytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus aukštojoje mokykloje. Didelė įmonė – tai įmonė, kuri neatitinka šiame Apraše nurodytų mažos ir vidutinės įmonės apibrėžimų. Įmonė – taip kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Konsultantai – praktikai – asmenys, padedantys perkvalifikuojamiems darbuotojams nustatyti ir įsivertinti individualius pasiekimus, mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo poreikius bei nurodantys būdus, kaip įgyti trūkstamų žinių, gebėjimų, įgūdžių (kompetencijų), bei gebantys pademonstruoti, kaip dirbti konkrečioje darbo vietoje. Kvalifikacijos tobulinimo programa – aukštųjų mokyklų kartu su darbdaviais ir (arba) darbdavius atstovaujančiomis organizacijomis parengta ir įgyvendinama švietimo programa, skirta aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams, siekiantiems įgyti ir (arba) tobulinti kvalifikaciją ir kompetencijas, persikvalifikuoti, kurią baigus teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas pažymėjimas. Laipsnio nesuteikianti studijų programa – aukštųjų mokyklų parengta ir įgyvendinama studijų programa, skirta kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti, kurios apimtis yra ne mažesnė kaip 30 kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų ir kurią baigus išduodamas studijų pažymėjimas. Maža (labai maža) įmonė – tai įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių kriterijų: įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų, įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 17 mln. litų. Modulis – aukštųjų mokyklų kartu su darbdaviais ir (arba) darbdavius atstovaujančiomis organizacijomis parengta ir įgyvendinama kvalifikacijos tobulinimo programos dalis, apimanti susijusius dalykus ir skirta aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams, siekiantiems įgyti ir (arba) tobulinti kvalifikaciją ir kompetencijas, persikvalifikuoti. Specialusis mokymas – mokymas, tiesiogiai ir iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje ir suteikiantis įgūdžių, kurie negali arba gali būti tik nedideliu mastu perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis. Studijų pažymėjimas – pažymėjimas, išduodamas asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka – baigusiems laipsnio nesuteikiančias studijų programas arba baigusiems atskirus studijų dalykus ar modulius, skirtus praktinei veiklai pasirengti, arba pripažinus asmens profesinę patirtį ir turimas kompetencijas, reikalingas tam tikrai veiklai atlikti. Švietimo programa – iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas. Vidutinė įmonė – tai įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių kriterijų: įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų, įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 93 mln. litų. 4. Kitos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 2 punkte nurodytuose dokumentuose. 5. Veiksmų programos priemonę numatoma finansuoti valstybės projektų planavimo būdu. 6. Aprašas yra šeštasis Projektų finansavimo sąlygų aprašas, rengiamas pagal veiksmų programos priemonę. Pagal šį Aprašą numatomas skirti finansavimas ir kiti projektų finansavimo šaltiniai sudaro 17 421 329,21 Lt (septyniolika milijonų keturis šimtus dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt devynis litus 21 ct), iš kurių iki 13 060 655,00 Lt (trylikos milijonų šešiasdešimties tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt penkių litų 00 ct) – Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšos. Taip pat projektų vykdytojai prie projektų finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis pagal šio Aprašo 37, 38, 39 punktų nuostatas, bet ne mažiau kaip 4 360 673,40 Lt (keturiais milijonais trimis šimtais šešiasdešimt tūkstančių šešiais šimtais septyniasdešimt trimis litais 40 ct). 7. Pagal Aprašą numatomos finansuoti veiklos tikslas – inovatyvių ir atliepiančių švietimo ir ūkio poreikius kvalifikacijų formavimas, mokymo, mokymosi ir studijų modulių ir specialistų kvalifikacijos kėlimo programų atnaujinimas, kūrimas ir pritaikymas (mokymo organizavimas) aukštojo mokslo sistemoje. 8. Pagal Aprašą numatoma finansuoti veikla – specialistų perkvalifikavimo programų (modulių) rengimas ir įgyvendinimas bei kvalifikacijos tobulinimas (visos poveiklės privalomos): 8.1. kvalifikacijos tobulinimo programų (modulių) parengimas (galimas metodinės medžiagos kvalifikacijos tobulinimo programoms parengimas ir (ar) įsigijimas); 8.2. aukštųjų mokyklų dėstytojų ir konsultantų – praktikų mokymai; 8.3. kvalifikacijos tobulinimo programų (modulių) įgyvendinimas. 9. Valstybės projektų sąrašą planuojama sudaryti ir patvirtinti švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2012 m. II ketvirtį. 10. ES fondų finansavimas skiriamas projektams, kurie yra įtraukti į švietimo ir mokslo ministro patvirtintą valstybės projektų sąrašą. Valstybės projektų sąrašas rengiamas vadovaujantis Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašu. 11. Valstybės pagalba Aprašo projektams yra teikiama vadovaujantis 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL 2008 08 06, p. 35) (toliau – BBI reglamentas), 39 straipsniu. 12. Šis Aprašas ir kita Apraše nenurodyta informacija, kurią privalo žinoti pareiškėjas rengdamas projektą ir teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo, bus skelbiama interneto svetainėje www.esparama.lt. II. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS 13. Pagal numatomą finansuoti veiklą galimi pareiškėjai – Lietuvos aukštosios mokyklos, galimi partneriai – Lietuvos aukštosios mokyklos, privalomi partneriai – darbdaviai, darbdavius atstovaujančios organizacijos (toliau – partneriai), įvardyti Nacionalinės studijų programos veiklų grupėje 2.3.2 „Specialistų perkvalifikavimo programų (modulių) rengimas ir įgyvendinimas bei kvalifikacijos tobulinimas“. 14. Pareiškėjas kartu su paraiška privalo pateikti savo nustatytos formos dokumentą, kuriuo deklaruojama ir užtikrinama, kad kartu su partneriais parengtos kvalifikacijos tobulinimo programos nėra tapačios anksčiau rengtoms (jei buvo rengtos) ir finansuotoms (jei buvo finansuotos) kvalifikacijos tobulinimo programoms pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos VP1-1.1-SADM-01-K-01 priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“, VP1-1.1.-SADM-06-K-01 priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje“, VP1-1.1-SADM-10-V-01 priemonę „Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių infekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas“, VP1-1.1-SADM-02-K-01 priemonę „Socialinio dialogo skatinimas“, Vidaus reikalų ministerijos administruojamos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos VP1-4.1-VRM-03-V priemonę „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“. Pareiškėjas paraiškos B dalyje vadovaudamasis Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1749 (Žin., 2009, Nr. 158-7135), bei Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-222 (Žin., 2010, Nr. 22-1054), privalo nurodyti, pagal kokią studijų kryptį (šaką), o jei programa tarpdisciplininė, tai pagal kokias studijų kryptis (šakas) programa yra rengiama. Lygiai taip pat nurodyti, pagal kokią studijų kryptį (šaką), o jei programa tarpdisciplininė, tai pagal kokias studijų kryptis (šakas) buvo rengtos (jei buvo rengtos) ir finansuotos (jei buvo finansuotos) programos aukščiau įvardintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos administruojamų priemonių lėšomis. Kai pagal šį Aprašą rengiamos kvalifikacijos tobulinimo programos kryptis (kryptys) ir šaka (šakos) sutampa su pagal aukščiau šiame Aprašo punkte išvardytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (arba) Vidaus reikalų ministerijos priemones rengtos ir (arba) finansuotos programos kryptimi (kryptimis) ir šaka (šakomis), būtina įvardyti programos dalykus. 15. Įgyvendinant finansuojamą veiklą kartu su Paraiška dėl projekto finansavimo privaloma pateikti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį tarp pareiškėjo ir partnerių. 16. Kiti reikalavimai pareiškėjams įvardyti Aprašo 1 priedo 2 ir 7 punktuose. III. Reikalavimai projektams 17. Pareiškėjas gali teikti vieną Paraišką dėl projekto finansavimo pagal numatomas finansuoti veiklas. 18. Projektų įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 24 mėnesiai nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – Sutartis) pasirašymo dienos. Atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo ir vertinimo metu) projekto vykdymo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau negu 6 mėnesius. 19. Pagrindinės projekto veiklos fiziškai turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje (jeigu tai nėra įmanoma dėl projekto specifikos ar veiklų pobūdžio ir veiklos yra vykdomos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, turi būti užtikrinama, kad vykdomų veiklų metu sukurti produktai, rezultatai ir nauda (arba jos dalis, proporcinga Lietuvos Respublikos finansiniam įnašui) atitektų Lietuvos Respublikai). 20. Tinkamos projekto tikslinės grupės yra aukštųjų mokyklų absolventai (toliau – potencialūs darbuotojai) ir projekto partnerių esami darbuotojai, siekiantys įgyti papildomų kompetencijų, kvalifikaciją ar persikvalifikuoti (toliau – esami darbuotojai); aukštųjų mokyklų dėstytojai, konsultantai – praktikai, dirbantys (-siantys) pagal kvalifikacijos tobulinimo programas. Potencialūs darbuotojai ir esami darbuotojai turi sudaryti ne mažiau kaip 85 proc. visų projekto dalyvių, kurie nurodyti šiame punkte. 21. Pareiškėjas mokymus (studijas) vykdyti gali tik pagal projekto metu parengtas kvalifikacijos tobulinimo programas (modulius). 22. Pareiškėjas parengtą kvalifikacijos tobulinimo programą privalo įregistruoti į Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registrą (toliau – KTPR registras) KTPR registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2524 (Žin., 2007, Nr. 137-5615), bei KTPR registro duomenų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-1139 (Žin., 2011, Nr. 80-3922), nustatyta tvarka. 23. Pareiškėjas parengtos laipsnio nesuteikiančių studijų programos aprašą turi pateikti Studijų kokybės vertinimo centrui remdamasis Ketinamos vykdyti studijų programos aprašo rengimo, jos išorinio vertinimo ir akreditavimo metodikos, patvirtintos Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-01-157 (Žin., 2011, Nr. 147-6925), bei Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1652 (Žin., 2009, Nr. 96-4083; 2011, Nr. 100-4702), nustatyta tvarka; pareiškėjas privalo Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro tvarkymo įstaigai (Švietimo ir mokslo ministerijai) teikti duomenis apie parengtą laipsnio nesuteikiančių studijų programą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 154 (Žin., 2010, Nr. 21-996), bei Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro objektų registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-1913 (Žin., 2010, Nr. 129-6613), nustatyta tvarka. 24. Pareiškėjas rengiamos kvalifikacijos tobulinimo programos apimtį privalo nustatyti vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140) nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusia nauja studijų kredito samprata ir ją aiškinančiu Švietimo ir mokslo ministerijos 2011 m. spalio 28 d. raštu Nr. SR-3592 Lietuvos aukštosioms mokykloms dėl naujos studijų kreditų sistemos diegimo aukštosiose mokyklose. 25. Pareiškėjas privalo laipsnio nesuteikiančių studijų programą rengti ir vydyti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl laipsnio nesuteikiančių studijų programų vykdymo aukštosiose mokyklose“ (Žin., 2010, Nr. 53-2602). 26. Pareiškėjas privalo kvalifikacijos tobulinimo programą baigusiems asmenims savo nustatyta tvarka išduoti pažymėjimą arba Diplomų, diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 900 (Žin., 2001, Nr. 63-2284; 2010, Nr. 63-3107; 2011, Nr. 80-3914), nustatyta tvarka išduoti studijų pažymėjimą. Šiuose pažymėjimuose turi būti įrašoma baigtos kvalifikacijos tobulinimo programos apimtis ECTS kreditais. 27. Projektai turi siekti Aprašo 2 priede aprašytų stebėsenos rodiklių, atsižvelgiant į Aprašo 1 priedo 3.1.1 punkte nurodytus reikalavimus. 28. Papildomi reikalavimai, susiję su finansavimo pagal kitas iš ES finansuojamas programas atskyrimu, išskyrus tuos, kurie yra nustatyti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje ir (arba) veiksmų programos priede, pagal Aprašą finansuojamiems projektams nėra nustatyti. 29. Detalūs reikalavimai projektams įvardyti Aprašo 1 ir 2 prieduose. IV. REIKALAVIMAI TINKAMOMS FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDOMS IR FINANSAVIMO DYDŽIUI 30. Pagrindiniai reikalavimai projekto išlaidoms nustatyti Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse. Rekomendacijos dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams paskelbtos interneto svetainėje www.esparama.lt. 31. Netiesioginės projekto išlaidos turi būti nustatytos remiantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K-112 (Žin., 2008, Nr. 37-1348; 2011, Nr. 78-3826 ), ir neviršyti šiose taisyklėse nustatytos vienodo dydžio normos. 32. Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos ir apmokėtos Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse nurodytu projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, kuris konkrečiu atveju gali būti susiaurinamas Sutartyje. 33. Jeigu projekto vykdytojas ir (arba) partneris yra perkančioji organizacija, vykdydamas viešuosius pirkimus iki Sutarčių pasirašymo, jis prisiima atsakomybę dėl pirkimų atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nuostatoms. Projekto vykdytojas ir (arba) partneris, kuris nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, visas paslaugas ir prekes privalo pirkti vadovaudamasis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Žin., 2008, Nr. 69-2641). 34. Projekto veiklos (tarp jų ir viešieji pirkimai) gali būti pradėtos vykdyti prieš Sutarčių pasirašymą pareiškėjui prisiėmus visišką atsakomybę už veiklų ir jų įgyvendinimui skirtų išlaidų tinkamumą. Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimo metu nustačius, kad veikla ir/ar jai įgyvendinti skirtos visos/dalis išlaidų yra netinkamos finansuoti, patirtas išlaidas pareiškėjas apmoka iš savo lėšų. 35. Tinkamos pagal Aprašą finansuoti išlaidų kategorijos yra šios (išlaidų numeracija pateikiama vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861, Nr. 50-1868 ), 8.2 punktu): Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos Reikalavimai, komentarai, paaiškinimai Dydžio apribojimai Tiesioginės projekto išlaidos: 1. Vykdymo išlaidos: 1.1. darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas ir (arba) partneris pats vykdo projekto veiklas (arba jų dalį) nepirkdamas paslaugų Šios išlaidos turi būti apskaičiuotos proporcingai pagal pareiškėjo paties vykdomų projektų veiklų apimtis, trukmę ir kt. 1.2. projektą vykdančio personalo komandiruotės Šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai finansuojamos projekto vykdytojo ir (arba) partnerio darbuotojų, vykdančių tiesiogines projekto veiklas, komandiruočių išlaidos Galimas vienas vizitas į užsienio valstybių aukštąsias mokyklas, įmones, kurios rengia panašias kvalifikacijos tobulinimo programas. Vizito trukmė (be laiko nuvykimui, parvykimui) negali būti ilgesnė kaip 5 darbo dienos 1.3. paslaugos Ši eilutė pildoma tik tuo atveju, jei paslaugos yra perkamos 1.4. mokymo priemonių (trumpalaikio turto) įsigijimas Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas (partneris) pats vykdo atitinkamas (mokymo) veiklas (arba jų dalį), nepirkdamas paslaugų 1.5. ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas 1.6. ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) Tiesioginių projekto veiklų įgyvendinimui ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos. Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavas įnašas (taikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos) 1.8. viešinimas Šios išlaidos negali viršyti 5 proc. tinkamų tiesioginių finansuoti projekto išlaidų 2. Projekto dalyvių išlaidos: 2.1. dirbančiųjų darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik kaip pareiškėjo ir(ar) partnerio nuosavas įnašas Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavas įnašas 2.2. dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose 2.3. kita (svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos) Taip pat tinkamos išlaidos yra svečių (užsienio mokslo ir studijų institucijų atstovų, dėstytojų, konsultantų – praktikų) iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, susijusios su projektų veiklomis, kai nėra mokamas atlygis už darbą 5. Netiesioginės projekto išlaidos Šiai kategorijai priskiriamos išlaidos, susijusios su projekto administravimu. Netiesioginėms išlaidoms nustatyti taikoma vienodo dydžio norma, apskaičiuojama vadovaujantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis Didžiausia tinkamų finansuoti netiesioginių projekto išlaidų suma nustatoma didžiausią tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą, išskyrus kryžminiam finansavimui skirtas lėšas, padauginus iš projektui galimos taikyti vienodo dydžio normos. Projekto netiesioginės išlaidos nustatomos ir apmokamos Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklių nuostatomis 36. Visos kitos išlaidų kategorijos pagal Aprašą laikomos netinkamomis finansuoti. 37. Skiriamo finansavimo iš ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydis negali viršyti šioje lentelėje detalizuojamų finansavimo intensyvumo (nuo visų tinkamų projekto išlaidų) ribų atskiroms įmonių (partnerių) kategorijoms: Įmonė (projekto partneris) Finansavimo intensyvumas Bendrajam mokymui: 37.1. Projekte dalyvaujančios įmonės yra vienodo dydžio Jei projekte dalyvauja maža/labai maža (mažos/labai mažos) įmonė (įmonės) 80 procentų Jei projekte dalyvauja vidutinė (vidutinės) įmonė (įmonės) 70 procentų Jei projekte dalyvauja didelė (didelės) įmonė (įmonės) 60 procentų 37.2. Projekte dalyvaujančios įmonės yra skirtingo dydžio Kai projekte daugiau nei 60 procentų visų tikslinės grupės dalyvių yra mažų/ labai mažų įmonių darbuotojai 80 procentų Kai projekte daugiau nei 60 procentų visų tikslinės grupės dalyvių yra vidutinių įmonių darbuotojai 70 procentų Kai projekte daugiau nei 60 procentų visų tikslinės grupės dalyvių yra didelių įmonių darbuotojai 60 procentų Kai projekte įvairiomis proporcijomis dalyvauja skirtingo dydžio įmonėse dirbantys darbuotojai 60 procentų Specialiajam mokymui: 37.3. Projekte dalyvaujančios įmonės yra vienodo dydžio Jei projekte dalyvauja maža/labai maža (mažos/labai mažos) įmonė (įmonės) 45 procentų Jei projekte dalyvauja vidutinė (vidutinės) įmonė (įmonės) 35 procentų Jei projekte dalyvauja didelė (didelės) įmonė (įmonės) 25 procentų 37.4. Projekte dalyvaujančios įmonės yra skirtingo dydžio Kai projekte daugiau nei 60 procentų visų tikslinės grupės dalyvių yra mažų/ labai mažų įmonių darbuotojai 45 procentų Kai projekte daugiau nei 60 procentų visų tikslinės grupės dalyvių yra vidutinių įmonių darbuotojai 35 procentų Kai projekte daugiau nei 60 procentų visų tikslinės grupės dalyvių yra didelių įmonių darbuotojai 25 procentų Kai projekte įvairiomis proporcijomis dalyvauja skirtingo dydžio įmonėse dirbantys darbuotojai 25 procentų Bendrajam ir specialiajam mokymui: 37.5. Projekte dalyvaujančios įmonės yra vienodo dydžio Jei projekte dalyvauja maža/labai maža (mažos/labai mažos) įmonė (įmonės) 45 procentų Jei projekte dalyvauja vidutinė (vidutinės) įmonė (įmonės) 35 procentų Jei projekte dalyvauja didelė (didelės) įmonė (įmonės) 25 procentų 37.6. Projekte dalyvaujančios įmonės yra skirtingo dydžio Kai projekte daugiau nei 60 procentų visų tikslinės grupės dalyvių yra mažų/ labai mažų įmonių darbuotojai 45 procentų Kai projekte daugiau nei 60 procentų visų tikslinės grupės dalyvių yra vidutinių įmonių darbuotojai 35 procentų Kai projekte daugiau nei 60 procentų visų tikslinės grupės dalyvių yra didelių įmonių darbuotojai 25 procentų Kai projekte įvairiomis proporcijomis dalyvauja skirtingo dydžio įmonėse dirbantys darbuotojai 25 procentų 38. Jei bent vienas iš projekto partnerių yra Įmonė, tai projektui skiriamas finansavimo intensyvumas skaičiuojamas pagal Aprašo 37 punktą. 39. Jei nei vienas iš projekto partnerių nėra Įmonė, tai valstybės pagalba netaikoma. Projektui skiriamas finansavimas – iki 85 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas ir (arba) partneris savo lėšomis turi prisidėti ne mažiau kaip 15 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų (pareiškėjas ir (arba) partneris privalo prisidėti savo lėšomis ir apmokėti išlaidas, skirtas projekto dalyvių darbo užmokesčiui kompensuoti ir (arba) ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms kompensuoti, jei tokios yra numatomos). 40. Projekto išlaidų dalį, kurios nepadengia ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansavimas, pareiškėjas ir (ar) partneris privalo padengti iš nuosavų lėšų. 41. Projekto finansavimo dydis turi būti nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma. Finansavimo dydis tinkamumo vertinimo metu nustatomas atsižvelgiant į projekto išlaidų realumą ir būtinumą. Visos projekto išlaidos turi būti planuojamos atsižvelgiant į metinį kainų augimą ir valiutų riziką. Pareiškėjui apskaičiavus projekto išlaidas nesinaudojant realiais įkainiais ir vertinimo metu šių išlaidų nepatikslinus bei jų nepagrindus, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir sumažinti projekto prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas ir atitinkamai skiriamo finansavimo sumą. 42. Pajamos iš projekto veiklų (pvz., pajamos, gautos projekto įgyvendinimo metu ir 5 metus po projekto pabaigos, pardavus projekto lėšomis sukurtą produktą ir pan.), gautos projekto įgyvendinimo metu ir projekto tęstinumo laikotarpiu, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti tik kaip pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavo įnašo dalis, jei neviršija šio įnašo dydžio. Projekto finansavimas yra mažinamas pajamų dalimi, viršijančia pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavo įnašo dydį. Jeigu projektui taikomos valstybės pagalbos teikimo taisyklės, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2010 C 83, p. 47) 107 straipsnyje, įskaitant „de minimis“ pagalbą, šis Aprašo punktas yra netaikomas. V. PARAIŠKŲ RENGIMAS, PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS 43. Vadovaudamasis Aprašu, pareiškėjas pildo standartinę Paraiškos dėl projekto finansavimo formą. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma susideda iš dviejų dalių – Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), ir Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies ir pildymo instrukcijos (Aprašo 3 priedas). 44. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies formos pildymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), bei Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiąja (B) dalimi ir pildymo instrukcija (Aprašo 3 priedas). Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta lietuvių kalba kompiuteriu. 45. Teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjas turi pridėti Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodytus dokumentus, kurie įrodytų, kad pareiškėjas ir partneriai atitinka jiems keliamus reikalavimus. 46. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl finansavimo pagal veiksmų programos priemonę sąlygų ir reikalavimų projektams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento Europos Sąjungos paramos valdymo skyriaus darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu. 47. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl valstybės projektų rengimo, Paraiškos dėl projekto finansavimo pildymo ir kitus su Paraiškos dėl projekto finansavimo pildymu bei pateikimu susijusius klausimus Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu pasiūlyme teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodytais adresais, elektroniniu paštu ir žodžiu. Iš anksto susitarus, pareiškėjai gali būti informuojami bei konsultuojami susitikimo su ESFA darbuotojais metu. 48. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai pateikiami interneto svetainėje www.esparama.lt. VI. PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS IR REGISTRAVIMAS 49. Paraiškos dėl projekto finansavimo yra priimamos ir registruojamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 43–48 punktuose nustatyta tvarka. 50. Paraiškos dėl projekto finansavimo teikiamos ESFA. Jos iki nustatyto termino gali būti išsiųstos paštu, kurjeriu arba įteiktos asmeniškai pasiūlyme teikti paraiškas nurodytais adresais. Siunčiant paštu arba kurjeriu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip pasiūlyme teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodyta data. Už Paraiškos dėl projekto finansavimo pristatymą laiku atsako pareiškėjas. Praleidus valstybės projektų sąraše nustatytą terminą, sprendimą dėl paraiškos priėmimo atsižvelgdama į termino praleidimo priežastis ir galimybę atlikti paraiškos vertinimą nepažeidžiant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 64 punkte nustatyto vertinimo termino, priima ESFA. 51. Paraiškos dėl projekto finansavimo teikiamos užklijuotame voke. Pareiškėjas privalo viename voke (ar kitoje talpoje/pakete) pateikti vieną projekto Paraiškos dėl projekto finansavimo originalą (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, vieną Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) kopiją, nurodant „KOPIJA“, ir elektroninę Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) versiją, įrašytą į kompiuterinę laikmeną. 52. Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopija turi būti susegtos (rekomenduojama segti į segtuvus kietais viršeliais). Nesusegta Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopija nevertinamos. Visi Paraiškos dėl projekto finansavimo ir jos kopijos lapai turi būti sunumeruoti. 53. Ant voko (ar kitos talpos ar paketo) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, veiksmų programos priemonė, pagal kurią teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas bei elektroninis paštas. Ant kompiuterinės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo. 54. Atsiuntusiam ar įteikusiam asmeniškai Paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išsiunčiamas Paraiškos dėl projekto finansavimo registravimo patvirtinimas, kuriame nurodomas ES struktūrinių fondų ir ES Sanglaudos fondo informacinėje kompiuterizuotoje valdymo ir priežiūros sistemoje Paraiškai dėl projekto finansavimo suteiktas unikalus kodas. 55. Informacija apie Paraiškų dėl projekto finansavimo priėmimą pareiškėjams taip pat teikiama svetainėje www.esparama.lt. 56. Informacija apie pareiškėją ir Paraiškos dėl projekto finansavimo duomenis skelbiama vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis. VII. PARAIŠKŲ VERTINIMAS, ATRANKA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS 57. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimas ir atranka yra atliekami Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 49–99 punktuose nustatyta tvarka. 58. Paraiškų dėl projekto finansavimo, teikiamų pagal Apraše numatomas finansuoti veiklos sritis, vertinimą sudaro: 58.1. administracinės atitikties vertinimas – šio vertinimo metu patikrinama, ar Paraiška dėl projekto finansavimo yra visiškai sukomplektuota, ar pateikti visi Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje nurodyti dokumentai bei privalomi priedai; 58.2. projekto tinkamumo finansuoti vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, ar projektas tinkamas finansuoti pagal veiksmų programos priemonę ir atitinka Aprašo reikalavimus, nustatomas projekto atitikimas bendriesiems bei specialiesiems projektų atrankos kriterijams, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas projekto finansavimo dydis. 59. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą atlieka ESFA pagal savo nustatytą vertinimo tvarką. 60. Administracinės atitikties vertinimo etapui taikomi Paraiškų dėl projekto finansavimo administracinės atitikties vertinimo kriterijai (Aprašo 4 priedas). 61. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo etapui taikomi Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai vertintojams (Aprašo 1 priedas). 62. Vertinimo metu vadovaujamasi Paraiškoje dėl projekto finansavimo esančia informacija, pateikta iki Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo termino pabaigos, ir kartu su Paraiška dėl projekto finansavimo pateiktais dokumentais, galiojusiais Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo metu. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame per ESFA nurodytą terminą (ne trumpiau nei per 5 darbo dienas ir ne ilgiau nei per 15 darbo dienų, jei ESFA ir pareiškėjas nenusprendžia kitaip) prašoma pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją. Esant poreikiui, ESFA gali pareiškėją pakviesti pokalbio ir (ar) apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje. 63. Sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti iš ES fondų lėšų priima ESFA, jį įtvirtindama projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo priima švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į ESFA pateiktą tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitą. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos gavimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje dienos. Jeigu pareiškėjas Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 667 (Žin., 2001, Nr. 49-1713; 2011, Nr. 105-4936), nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministerijai yra pateikęs prašymą gauti perskolinimą Europos investicijų banko paskolą pareiškėjo nuosavų lėšų daliai finansuoti, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl perskolinamos paskolos suteikimo įgaliojimo dienos. Sprendimas dėl projekto finansavimo yra tvirtinamas švietimo ir mokslo ministro įsakymu. 64. Švietimo ir mokslo ministerija apie priimtą sprendimą dėl projekto finansavimo informuoja ESFA per 5 darbo dienas nuo įsakymo įsigaliojimo dienos. ESFA, gavusi sprendimą, organizuoja Sutarties rengimą ir pasirašymą. 65. Sutartis rengiama pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutarties formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861). 66. Su pareiškėju sudarius Sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. 67. Informacija apie Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą ir atranką pareiškėjams teikiama svetainėje www.esparama.lt Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. VIII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS 68. Projekto išlaidos apmokamos bei Sutarčių priežiūra atliekama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 116–190 punktuose bei projekto Sutartyje nustatyta tvarka. 69. Projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: išlaidų kompensavimo ir (arba) sąskaitų apmokėjimo. 70. Avansas projekto vykdytojui nustatomas ir išmokamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Sutartyje nustatyta tvarka. Avansas gali būti išmokamas dalimis. Kartu su avanso mokėjimo prašymu privatūs juridiniai asmenys turi pateikti finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos, viešieji juridiniai asmenys – finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos, jeigu avanso suma didesnė kaip 50 000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų 00 ct), viešieji juridiniai asmenys, įgyvendinantys iš Europos socialinio fondo finansuojamus projektus – finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos, jeigu avanso suma didesnė kaip 100 000,00 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų 00 ct). Reikalavimas pateikti garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos netaikomas biudžetinėms įstaigoms, taip pat avanso daliai, kuri yra skirta remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 145.5 punktu. 71. Reikalavimai dėl projekto lėšų panaudojimo patikrinimo, atlikimo gali būti nustatomi projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu, atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 122 punkte nustatytus kriterijus. 72. Projekto vykdytojas turi užtikrinti projekto tęstinumą ne trumpiau kaip 5 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, nepažeisdamas Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatų. ESFA vertinimo metu gali nustatyti specifinius reikalavimus, kurie būtų nustatyti Sutartyje, dėl projekto veiklų tęstinumo užtikrinimo, informavimo ir kontrolės veiksmų. Apie paaiškėjusias svarbias priežastis, galinčias sąlygoti Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatų pažeidimą, projekto vykdytojas įsipareigoja nedelsdamas pranešti ESFA. 73. Be Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA leidimo projekto vykdytojas negali perleisti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti (sukurti) yra skiriamas finansavimas, 5 metus po projekto pabaigos, taip pat turi užtikrinti, kad tokio įsipareigojimo laikytųsi ir projekto partneriai. 74. Pareiškėjas, įvertinęs būtinumą ir tikslingumą drausti ilgalaikį (materialųjį) turtą, kuriam įsigyti ar sukurti vykdant projektą bus teikiamas ES fondų finansavimas, atitinkamo turto draudimo išlaidas gali numatyti Paraiškoje dėl projekto finansavimo. Galutinį sprendimą dėl ilgalaikio (materialiojo) turto, finansuojamo pagal veiksmų programos priemonę, draudimo išlaidų tinkamumo finansuoti, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą, priima ESFA. ESFA, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą ir atsižvelgdama į projekto riziką ir (arba) kitas aplinkybes, gali nuspręsti reikalauti, kad projekto vykdytojas apdraustų ilgalaikį (materialųjį) turtą, įsigytą ar sukurtą vykdant projektą. Draudiminio įvykio atveju projekto vykdytojas turi atkurti prarastą turtą. 75. Po projekto pabaigos turi būti sudarytos fizinės, techninės ir finansinės prielaidos sukurtų produktų ir rezultatų išlaikymui ir tolesniam naudojimui. 76. Projekto vykdytojas ir partneriai privalo užtikrinti su veiksmų programos įgyvendinimu susijusių ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės nurodytų dokumentų saugumą ir prieinamumą vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, audito institucijų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA atstovams. 77. Ministerija ir (arba) ESFA turi teisę reikalauti, kad projekto metu sukurti produktai būtų skelbiami tinklalapyje www.esparama.lt arba kitoje interneto svetainėje. IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 78. Aprašas keičiamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 29 punkte numatyta tvarka. 79. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai turi teisę apskųsti ESFA, Švietimo ir mokslo ministerijos, koordinuojančiosios, vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo arba nefinansavimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. ___________________ 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-04-V priemonės „Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 6 1 priedas PROJEKTO TINKAMUMO FINANSUOTI VERTINIMO KRITERIJAI IR METODINIAI NURODYMAI VERTINTOJAMS Bendrasis kriterijus Bendrojo kriterijaus vertinimo aspektai Vertinimo klausimai ir (arba) teiginiai Paaiškinimai/informacijos šaltinis Vertinimas taip ne patikslinus 1 2 3 4 5 6 7 1. Bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektas (toliau – projektas) atitinka bent vieną veiksmų programos ir jos prioriteto tikslą, uždavinį, taip pat apima pagal tam tikrą prioritetą numatomas remti veiklas. Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 284/2009 (OL 2009 L 94, p. 10), 2 straipsnį (toliau – Reglamentas Nr. 1083/2006) projektas turi sudaryti sąlygas pasiekti ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetinės krypties, su kuria yra susijęs, tikslus. Projektas turi atitikti tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslus ir uždavinius, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės, pagal kurią yra pateiktas, aprašymą ir bent vieną iš Apraše numatytų veiklų. 1.1. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu 1.1.1. Projekto tikslai ir uždaviniai aiškiai siejasi su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu Būtina įsitikinti, kad projekto tikslai ir uždaviniai atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ (toliau – prioritetas) tikslą „Padidinti Lietuvos gyventojų galimybes mokytis visą gyvenimą, sudarant sąlygas plėtotis dinamiškai žinių visuomenei“ (toliau – tikslas) ir uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ (toliau – uždavinys), ryšys yra akivaizdus ir priežastinis Paraiškos A dalies 6 punktas 1.1.2. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas Galima teigti, kad įgyvendinus projektą, pasiekimų ir rezultatų poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui, atsižvelgiant į veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės specifiką, bus teigiamas. Taip pat įrodytas projekto aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktai ir B dalies 1 punktas 1.2. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemone ir bent viena Projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – Aprašas) numatyta veikla 1.2.1. Projekto veiklos yra suderintos su veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonėje pateiktu atitinkamos veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės bent vienos veiklos aprašymu Būtina įsitikinti, ar numatytos vykdyti projekte veiklos atitinka veiklas, nurodytas veiksmų programos priedo VP1-2.2-ŠMM-04-V priemonės „Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas“ aprašyme Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.2. Projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos atitinka bent vieną iš Apraše nurodytų veiklų Būtina įsitikinti, ar projekte numatyti tikslai, uždaviniai ir planuojamos vykdyti veiklos atitinka bent vieną iš Apraše nurodytų veiklų Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.3. Projektas atitinka veiksmų programoje, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme ir Apraše nustatytus reikalavimus, susijusius su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus atskyrimu („demarkacinius reikalavimus“) Būtina įsitikinti, ar tenkinami visi reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus, atskyrimu, nurodyti veiksmų programoje veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme ir Apraše. Paraiškos B dalies 1 punktas 1.2.4. Projektas atitinka kitus su reikalavimais projekto veikloms susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Apraše nustatytus reikalavimus (jei taikoma) Būtina įsitikinti, kad projekto veiklos skirtos vienai ar kelioms tikslinėms grupėms, kurios nurodytos Aprašo 20 punkte. Paraiškos A dalies 5 ir 6, 12 punktai ir B dalies 2 punktas 2. Projektas atitinka nacionalinius strateginius dokumentus. Vienas iš pagrindinių ES struktūrinės paramos naudojimo principų – papildomumas. Todėl reglamente (EB) Nr. 1083/2006 teigiama, kad Bendrijos veiksmai turėtų papildyti valstybių narių vykdomus veiksmus arba jais turėtų būti siekiama prisidėti prie valstybių narių vykdomų veiksmų. Paramos lėšos turi prisidėti prie jau nustatytų valstybės socialinės ekonominės plėtros uždavinių įgyvendinimo. Todėl veiksmų programos buvo rengiamos remiantis nacionalinių strategijų ir programų tikslais, ir visi projektai turi atitikti jų tikslus. Už tam tikrus sektorius atsakingos institucijos nustatys, kokius nacionalinius strateginius dokumentus projektai turės atitikti 2.1. Projektas prisideda prie nacionalinių ir (arba) regioninių strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo 2.1.1. Teisės aktuose ar valdymo srities plėtros strategijoje arba strategijos įgyvendinimo priemonių plane nustatytas projekto vykdytojas ir veiklos (taikoma tik planuojant valstybės ir regionų projektus) Būtina įsitikinti, kad projektai atitinka Nacionalinę studijų programą, t. y. prisideda prie 2.3.2 veiklų grupės „Specialistų perkvalifikavimo programų (modulių) rengimas ir įgyvendinimas bei kvalifikacijos tobulinimas“ įgyvendinimo ir atitinka nurodytus pareiškėjus ir remiamas veiklas. Paraiškos A dalies 1 ir 6 punktai ir B dalies 3 punktas 2.1.2. Pagrįsta, kad projekto įgyvendinimas prisidėtų prie atitinkamų teisės aktų, strategijų nuostatų įgyvendinimo (taikoma tik projektų konkurso būdu atrenkamiems projektams) Netaikoma 3. Projektas siekia aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių veiksmų programoje nustatytus tikslus.  Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 37 straipsnis nustato reikalavimą, kad veiksmų programų prioritetinės kryptys privalo turėti skaičiais išreikštus uždavinius ir tikslus (įgyvendinimo rodiklius), pagal kuriuos bus vertinama įgyvendinimo eiga ir išsikeltų tikslų ir uždavinių pasiekimas. Būtina įsitikinti, kad kiekvienas projektas prisideda ir kiek prisideda prie veiksmų programos tikslų (uždavinių) pasiekimo. Todėl kiekvienas projektas turi turėti savo kiekybiškai išreikštus tikslus ir uždavinius, kurie bus matuojami projekto produkto ir rezultatų rodikliais. 3.1. Projektas prisideda prie veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės rodiklių įgyvendinimo 3.1.1. Projektas prisideda prie bent vieno veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme numatyto produkto ir (arba) rezultato rodiklio pasiekimo Būtina įsitikinti, kad projektai, planuojami pagal Aprašo 8 punkte numatomą finansuoti veiklą, siekia ir, įgyvendinus projekte numatytas veiklas, pasieks visus Aprašo 2 priede aprašytus produkto ir rezultato rodiklius: - produkto rodiklis ”Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 8 dėstytojai vienam projektui; - produkto rodiklis „Asmenys, kurie tobulina kvalifikaciją pagal neformaliojo švietimo programas aukštojoje mokykloje“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 70 asmenų vienam projektui; - rezultato rodiklis „Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 procentų vienam projektui; - rezultato rodiklis „Asmenų, kurie gavo aukštosios mokyklos neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 procentų vienam projektui. Paraiškos A dalies 6 ir 12 punktai ir B dalies 1 ir 2 punktai 3.2. Nuosekli vidinė projekto logika ir kokybiški projekto uždaviniai 3.2.1. Išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika Būtina įsitikinti, kad išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika, t. y. projekto rezultatai turi būti projekto veiklų padarinys, projekto veiklos – sudaryti prielaidas pasiekti projekto uždavinius, o pastarieji – įgyvendinti nustatytus tikslus. Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 3.2.2. Projekto uždaviniai specifiniai, išmatuojami, pasiekiami, susieti ir iškelti laiku Būtina įsitikinti, kad projekto uždaviniai atitinka šiuos kokybinius reikalavimus: - yra specifiniai, t. y. parodo projekto esmę ir charakteristikas; - išmatuojami, t. y. kiekybiškai išreikšti ir matuojami; - pasiekiami, t. y. realūs; - susieti, t. y. tapatūs vykdomoms projekto veikloms; - iškelti laiku t. y. aiški pradžios ir pabaigos data. Paraiškos A dalies 5, 6 ir 7 punktai ir B dalies 1 punktas 4. Projektas atitinka darnaus vystymosi principą. Darnus vystymasis yra vienas iš pagrindinių ES sanglaudos politikos principų. Darnaus vystymosi tikslas – užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų sinergiją. Jis nustato būtinybę ekonomikos augimą derinti su aplinkos apsauga ir socialine plėtra. Šis kriterijus detalizuojamas remiantis Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215). 4.1. Projekte nenumatyti veiksmai, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui 4.1.1. Aplinkosaugos srityje (aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai, klimato kaita, aplinkos apsauga) Būtina įsitikinti, kad projektas neprieštarauja Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos nuostatoms ir atitinka šiuos reikalavimus: - Projektas nepažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimų. - Projektas nedaro neigiamos įtakos sprendžiant socialines bei ekonomines problemas (švietimo ir mokslo vaidmuo, kokybė bei prieinamumas; nedarbas, skurdas arba socialinė atskirtis); - Projektas neprieštarauja darnaus vystymosi nuostatoms regionų plėtros srityje, vadovaujantis Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370). Paraiškos A dalies 6 ir 13 punktai 4.1.2. Socialinėje srityje (užimtumas, skurdas ir socialinė atskirtis, sveikata, švietimas ir mokslas, kultūros savitumas) 4.1.3. Ekonomikos srityje (darnus pagrindinių ūkio šakų ir regionų vystymas) 4.1.4. Regionų vystymo srityje (aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas) (jei taikoma) 4.1.5. Informacinės ir žinių visuomenės srityje Netaikoma 4.2. Projekte atskleistos pastangos skatinti darnaus vystymosi principo įgyvendinimą 4.2.1. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas skatina darnaus vystymosi principo įgyvendinimą Netaikoma 4.2.2. Projektas atitinka kitus su darnaus vystymosi principo įgyvendinimo reikalavimais susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Apraše nustatytus reikalavimus Netaikoma 5. Projektas atitinka lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus. Lyčių lygybė yra horizontalioji sritis, todėl į ją privaloma atsižvelgti taip pat visais ES struktūrinės paramos etapais – užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir lyčių lygybės principo įgyvendinimą visose srityse ir nediskriminavimą dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos gaunant paramą ir (arba) naudojantis jos rezultatais. Kriterijui detalizuoti rekomenduojama remtis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu (Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998); Europos Komisijos 2006-03-01 dokumentu Nr. COM(2006) 92 „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010“ (angl. A roadmap for equality between women and men 2006–2010) 5.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui 5.1.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui Vertinama, ar projektas neprieštarauja lyčių lygybės ir nediskriminavimo principui, nepažeidžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo bei Lietuvos Respublikos vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo ir jame vykdomi šie reikalavimai: - neribojamos vienodos galimybės vyrams ir moterims dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais; - neribojamos vienodos galimybės bet kokios rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos atstovams dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais. Paraiškos A dalies 6 ir 13 punktai 5.2. Projekte nurodytos pastangos skatinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą 5.2.1. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas prisideda prie lyčių lygybės principo įgyvendinimo Netaikoma 5.2.2. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas skatina nediskriminavimo dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos principo įgyvendinimą Netaikoma 5.2.3. Projektas atitinka kitus su lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo reikalavimais susijusius specialiuosius projektų atrank …