Trečiųjų šalių piliečių padėtis dažnai yra susijusi su diskriminacijos reiškiniu. Diskriminacijos apraiškų mažinimo srityje svarbi Nacionalinė antidiskriminacinė programa. Vienas iš šios programos tikslų – ugdyti visuomenės toleranciją, vienodą požiūrį, lygias teises ir galimybes. Siekiant šio tikslo, rengiamos antidiskriminacinės visuomenės informavimo kampanijos, seminarai, mokymai ir kitos švietėjiškos priemonės. Pagrindinis šios programos finansavimo šaltinis – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, tačiau kai kurios šios programos įgyvendinimo priemonės papildomai remiamos ES lėšomis. Besibaigiant Lygių galimybių metams, reikėtų paminėti, kad 2007 metais Lietuvoje buvo surengta nemažai informacinių kampanijų, konferencijų, seminarų ir kitų priemonių, kuriomis siekta atkreipti pilietinės visuomenės dėmesį ir informuoti ją apie diskriminacijos ir socialinės atskirties problemas. Šie veiksmai finansuojami ES lėšomis ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal Nacionalinę antidiskriminacinę programą.
\nLietuva parengė Europos kultūrų dialogo metų nacionalinę strategiją, kurioje numatomi Europos kultūrų dialogo metų nacionaliniai prioritetai, tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti. Ateinančiais metais įvairiomis iniciatyvomis bei priemonėmis, skatinančiomis kultūrų dialogą, planuojama didinti Lietuvos visuomenės domėjimąsi ir pagarbą kitų kultūrinių, tautinių, religinių, socialinių grupių savitumui ir įvairovei, kurti integruotą įvairialypę pilietinę visuomenę bei gyvenimo ir darbo aplinką.
\nEIF programos remiami veiksmai papildys veiklas, finansuojamas Europos pabėgėlių fondo programos Lietuvoje, kuri skirta pabėgėlių priėmimo sąlygoms ir prieglobsčio procedūroms pagerinti bei šių asmenų integracijai į Lietuvos visuomenę skatinti.
\nEIF remiami veiksmai taip pat papildys EB iniciatyvos EQUAL ir Europos socialinio fondo įgyvendinamus veiksmus. Europos socialinio fondo pagrindinis tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmonių išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, skatinti moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą. Europos socialinis fondas finansuoja EB iniciatyvą EQUAL, kuri skirta skatinti naujų metodų kūrimą, išbandymą ir pritaikymą darbo rinkoje, kovoti su visų formų diskriminacija ir nelygybe, kurią patiria tiek dirbantys, tiek darbo ieškantys asmenys. Trečiųjų šalių piliečiai tam tikrais atvejais patenka į šių fondų tikslines grupes, pavyzdžiui, tautinių mažumų atstovai.
\nTautinių mažumų integravimas į darbo rinką remiamas pagal EB iniciatyvos EQUAL A temą. Su tautinių mažumų įtraukimu į darbo rinką yra susiję trys nuo 2004 pabaigos Lietuvoje įgyvendinami projektai. Projektu „Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“ siekiama sukurti ir išbandyti tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmą ir bendradarbiavimo tinklus, panaudojant tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų patirtį. Panašus romų integracijos į darbo rinką mechanizmas kuriamas ir pritaikomas įgyvendinant projektą „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“. Tautinės mažumos taip pat yra viena iš tikslinių grupių vystymo bendrijos „EQUAL greitkelis“ įgyvendinamame projekte.
\nTrečiųjų šalių piliečių integracija susijusi ir su kitomis ES programomis, pavyzdžiui, ES Socrates/Grundtvig2 programa. Šia programa buvo remiamas 2004 m. rugpjūčio mėn. – 2006 m. liepos mėn. Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos ir partnerių įgyvendinamas projektas „SOCIMMA – Imigrantų socialinė integracija panaudojant tarpkultūrinės studijas e-mokymosi aplinkoje“ („Socimma – Social integration of immigrants increasing their intercultural knowledge through e-learning environment“). Projekto tikslas – sukurti produktyvų bendradarbiavimą imigrantų integracijos srityje tarp šalių, turinčių skirtingą ekonominę, kultūrinę ir socialinę aplinką. Projektas skirtas plėtoti ir kurti skirtingų kultūrų toleranciją, pagrįstą alternatyvia mokymosi aplinka, kuri pagerintų imigrantų ir etninių mažumų visavertę socialinę-ekonominę integraciją. Įgyvendinant projektą, panaudojant tyrimus, analizę ir apibendrinant skirtingų šalių organizacijų patirtį šioje srityje bei tiesiogiai įtraukiant į projektą tikslinę grupę – atvykstančius darbingo amžiaus žmones, etnines mažumas, ypač atkreipiant dėmesį į moterų užimtumą, – buvo siekiama sukurti interaktyvią mokymo aplinką kurioje būtų pateikiama konkreti, tikslinių grupių poreikius atitinkanti, mokymo ir mokymosi medžiaga bei sudaromos sąlygos aktyviai bendrauti ir spręsti imigrantų problemas.
\nBesimokantys suaugusieji, naudodami informacines komunikacines technologijas, įgijo žinių apie kitas kultūras, mokėsi kalbų ir spręsti aktualias problemas. Įgyvendinant projektą sukurti tarpkultūrinio mokymosi moduliai ir metodika, mokymosi modulių lankstinukai, metodikos rinkiniai, taip pat sukurtas interneto puslapis (http://www.klsmk.1t/socimma/8.php), skirtas tikslinės grupės žmonėms padėti įgyti reikiamų žinių bei spręsti aktualias problemas.
\n4.2. 2 prioritetas Rodiklių ir vertinimo metodologijų skirtų vertinti pažangą koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą, nustatymas ir kūrimas EIF programos remiami tyrimai ir įvairios metodikos, padedančios stebėti integracijos pažangą priėmimo tvarkos, įvadinių programų ir veiklos atitiktį nustatytiems reikalavimams bei trečiųjų šalių piliečių poreikiams, iš dalies papildys tam tikrus veiksmus, numatomus pagal nacionalines programas.
\nEkonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 m. plane numatoma atlikti tyrimus bei kurti metodiką kuri padėtų stebėti, analizuoti, prognozuoti ir atitinkamai reguliuoti ekonominę migraciją. Šioje srityje numatoma parengti ekonominės migracijos procesų analizės ir prognozavimo metodiką atlikti darbo jėgos iš trečiųjų šalių poreikio analizę, parengti 2008–2012 m. ekonominės migracijos tyrimų planą ir kt.
\nVienas iš Nacionalinės antidiskriminacinę s programos tikslų – kompleksiškai ištirti diskriminacijos dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų apraiškas visose visuomenės gyvenimo srityse. Šiuo tikslu inicijuojami diskriminacijos srities tyrimai, apžvalgos ir studijos. 2008 metais planuojama atlikti diskriminacijos apraiškų bendrojo lavinimo mokyklose, moterų ir vyrų, priklausančių etninėms ir tautinėms mažumoms, padėties, taip pat visuomenės tolerancijos įvairioms socialinėms grupėms tyrimą bei lyginamąją analizę ir kt.
\n4.3. 3 prioritetas Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose.
\nLietuvoje nėra specialios programos, skirtos politikos kūrėjų tarpkultūrinei kompetencijai, žinioms imigracijos ir integracijos srityse didinti, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1163 (Žin., 2006, Nr. 127-4845) buvo patvirtinta bendro pobūdžio Valstybės tarnautojų mokymo 2007–2010 metų strategija. Vienas iš šios strategijos tikslų – didinti valstybės tarnybos administracinius gebėjimus, kurie leistų valstybės tarnautojams profesionaliai ir efektyviai atlikti tiesiogines pareigas, sėkmingai valdyti pokyčius. Valstybės tarnautojų mokymai finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat gali būti naudojamos ir ES struktūrinės paramos lėšos. Derinant minėtoje strategijoje numatytus mokymus bei EIF programos remiamus tarpkultūrinės kompetencijos mokymus, bus stiprinami įvairiose institucijose ir įstaigose dirbančių asmenų bendrieji ir specialūs administraciniai gebėjimai.
\nEIF remiami veiksmai yra susiję ir papildo ES struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo, remiamas veiklos sritis. Naujuoju programavimo laikotarpiu (2007–2013) pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą bus įgyvendinami keturi prioritetai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už vieno iš prioritetų, t. y. I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“, priemonių, skirtų užimtumui didinti bei socialinei atskirčiai mažinti, darbo jėgos kompetencijai ir kvalifikacijai ugdyti, įgyvendinimą. EIF ir Europos socialinio fondo programas administruojančių institucijų bendradarbiavimas yra svarbus, siekiant išvengti dvigubo projektų finansavimo.
\nMinėtas bendradarbiavimas užtikrinamas veikiant EIF Projektų atrankos ir priežiūros komitetui. Komitete dalyvauja kompetentingų ministerijų ir kitų institucijų, įgyvendinančių įvairias ES ar nacionalines programas, atstovai. Projektų atrankos ir priežiūros komitete dalyvauja atstovai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Darbo departamento, Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento, Tarptautinių reikalų departamento ir ES struktūrinės paramos departamento), VRM, Švietimo ir mokslo ministerijos, Kultūros ministerijos bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento. Projektų atrankos etape Projektų atrankos ir priežiūros komitetas užtikrins bendradarbiavimą tarp institucijų, įgyvendinančių skirtingas programas.
\n5.2. Pasirinktas partnerystės principo įgyvendinimo metodas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip EIF programos Lietuvoje atsakinga institucija, privalo konsultuotis su kompetentingomis institucijomis. Rengiant EIF daugiametę programą, dėl informacijos apie trečiųjų šalių piliečių integraciją buvo kreiptasi į Migracijos departamentą prie VRM ir į Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą. Be to, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A1-106 (Žin., 2008, Nr. 42-1581) buvo įsteigtas EIF programos Lietuvoje Projektų atrankos ir priežiūros komitetas. Daugiau informacijos apie Projektų atrankos ir priežiūros komitetą pateikta EIF daugiametės programos 4.3 dalyje.
\nBendrųjų imigrantų integracijos principų įgyvendinimas 325 327,10 333 015,32 371 728,50 418 914,00 479 664,00 534 960,00 570 672,00 3 034 280,92 2 prioritetas:
\nRodiklių ir metodologijų kūrimas 147 875,96 151 370,60 168 967,50 139 638,00 159 888,00 178 320,00 190 224,00 1 136 284,06 3 prioritetas:
\nPolitinių gebėjimų ugdymas 118 300,76 121 096,48 135 174,00 139 638,00 159 888,00 178 320,00 190 224,00 1 042 641,24 Techninė pagalba 76 779,86 77 832,01 83 130,00 84 810,00 64 560,00 68 400,00 70 880,00 526 391,87 IŠ VISO 668 283,68 683 314,41 759 000,00 783 000,00 864 000,00 960 000,00 1 022 000,00 5 739 598,09 6.1.2. Lentelės komentaras EIF 2007–2013 m. metinių programų techninei pagalbai skirta lėšų suma apskaičiuojama vadovaujantis Tarybos sprendimo 2007/435/EB 15 nustatyta tvarka:
\nLikusi ES lėšų suma, skirta EIF veiklai įgyvendinti, paskirstyta pagal tris nurodytus prioritetus.
\n6.2. Bendras finansinis planas 6.2.1. Lentelė Daugiametė programa – Finansinio plano projektas 2 lentelė. Bendras finansinis planas Valstybė narė: Lietuva Fondas: Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai (visos sumos nurodytos eurais) 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 IŠ VISO Bendrijos įnašas 668 283,68 683 314,41 759 000,00 783 000,00 864 000,00 960 000,00 1 022 000,00 5 739 598,09 Valstybinis bendras finansavimas 197167,94 201 827,47 225 290,00 232 730,00 266 480,00 297 200,00 317 040,00 1 737 735,41 Bendras finansavimas iš privačių šaltinių 0 0 0 0 0 0 0 0 IŠ VISO 865 451,62 885141,88 984 290,00 1 015 730,00 1 130 480,00 1 257 200,00 1 339 040,00 7 477 333,50 Bendrijos įnašas procentais (%) 77,22 % 77,20 % 77,11 % 77,09 % 76,43 % 76,36 % 76,32 % 76,76 % 6.2.2. Lentelės komentaras Lentelės skiltyje „Bendrijos įnašas“ nurodytos lėšų sumos, kurias Europos Bendrija skyrė Lietuvos Respublikai EIF atitinkamų metų metinėms programoms įgyvendinti. Šias sumas sudaro techninei paramai (2007–2010 m.: 7 proc. + 30 000 eurų; 2011–2013 m.: 4 proc. + 30 000 eurų) ir EIF veiklai įgyvendinti skirtos lėšos.
\nEIF veiklai įgyvendinti skirtos lėšos apskaičiuojamos tokiu santykiu: 75 proc. EB lėšų ir 25 proc. nacionalinių lėšų. Techninė parama iš nacionalinio biudžeto nefinansuojama. _________________