LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL TREČIOJO ETAPO GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2007 m. kovo 1 d. Nr. A1-57 Vilnius Vadovaudamasi Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-83 (Žin., 2006, Nr. 33-1186), 3.3 punktu: 1. Tvirtinu Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL trečiojo etapo gairių pareiškėjams tvarkos aprašą (pridedama). 2. Nustatau, kad Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL paraiškos gali būti teikiamos nuo 2007 m. kovo 3 d. iki 2007 m. kovo 26 d. 3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos sekretoriui Valdui Rupšiui. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. A1-57 LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Kvietimo teikti paraiškas Nr. EQUAL/2007/l EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL TREČIOJO ETAPO GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS TVARKOS APRAŠAS PAGAL 2004–2006 METŲ EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIEDĄ EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL PROGRAMOS 2004–2006 METŲ POVEIKIO POLITIKAI IR PRAKTIKAI STRATEGIJĄ 2007 Bendrosios nuostatos 1. Kvietimo teikti paraiškas Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL trečiojo etapo gairių pareiškėjams tvarkos aprašas (toliau vadinama – Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas vystymo bendrijoms, norinčioms gauti papildomą finansinę paramą iš Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL (toliau vadinama – EQUAL) dalyvauti įgyvendinant Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos 2004–2006 metų poveikio politikai ir praktikai strategiją (toliau vadinama – Poveikio politikai ir praktikai strategija), kuriai 2006 m. gruodžio 12 d. pritarė Priežiūros komitetas. 2. Gairės parengtos vadovaujantis patvirtintu 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendruoju programavimo dokumentu (toliau vadinama – EQUAL BPD), EQUAL BPD priedu ir Poveikio politikai ir praktikai strategija. 3. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: 3.1. Bendrojo finansavimo lėšos – lėšos, papildančios Europos socialinio fondo finansavimą pagal intensyvumą, nustatytą Tarybos reglamente (EB) Nr. 1260/1999. Šios bendrojo finansavimo lėšos gali susidaryti iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, skiriamų kaip parama projektui, ir (arba) privačių lėšų bei kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės (išskyrus kitus Europos Sąjungos finansinės paramos šaltinius). 3.2. EQUAL BPD – programavimo dokumentas, aprašantis pagrindinius valstybės narės įsipareigojimus tiek, kiek tai susiję su Europos Bendrijų iniciatyva EQUAL, t. y. strategija, pagrindiniais etapais, priemonėmis ir finansiniu planu. 3.3. EQUAL BPD priedas – dokumentas, detalizuojantis EQUAL BPD įgyvendinimą. 3.4. EQUAL programos poveikis politikai ir praktikai – procesas, kuris apima vystymo bendrijų sukurtų ir išbandytų inovacijų bei gerosios patirties identifikavimą, jų patikimumo ir pagrįstumo tikrinimą bei perkėlimą ir įtraukimą į politiką ir praktiką. 3.5. Įgyvendinančioji institucija – institucija, atsakinga už Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektų administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą. Įgyvendinančioji institucija yra paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra. 3.6. Inovacija – naujų idėjų, procesų, metodų, produktų, paslaugų sukūrimas, išbandymas, patikrinimas ir įgyvendinimas. 3.7. Inovatyvus sprendimas – antrojo etapo metu sukurti ir išbandyti: 1) nauji metodai, kaip formuoti atvirą darbo rinką, naujoviški modeliai, išsprendžiantys tikslinių grupių problemas; 2) nauji konsultavimo būdai ar pagalbos struktūros, naujos paramos formos; 3) naujas organizacinis požiūris į problemos sprendimą ar darbo organizavimą; 4) bet kokie kitokie naujoviški veiksmai, dirbant su tiksline grupe ar kitomis suinteresuotomis šalimis, iš kurių būtų galima pasimokyti arba kurie galėtų būti pritaikyti kitų organizacijų ar įstaigų darbe. 3.8. Parama projektui – Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) ir bendrojo finansavimo lėšos, skirtos projektams finansuoti. 3.9. Paramos sutartis – paramos skyrimo projektams, pagal kuriuos įgyvendinami 2004–2006 m. Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL Bendrojo programavimo dokumento teminiai prioritetai, sutartis trečiajam etapui. Ši sutartis yra pasirašoma tarp vadovaujančiojo partnerio, vadovaujančiosios institucijos ir įgyvendinančiosios institucijos. 3.10. Poveikio politikai ir praktikai darbo grupė – grupė, kuri koordinuoja bei vadovauja teminių tinklų darbui ir padeda perkelti patikrintus rezultatus į politiką ir praktiką. Šią grupę sudarys vadovaujančiosios institucijos ir jai pavaldžių institucijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įgalioti atstovai, atsakingi už šios strategijos politikos sritis. 3.11. Projekto pajamos – vienas iš projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinių. Projekto pajamas sudaro pajamos, gautos įgyvendinant projektą ir per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos: vykdant projektą gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos, taip pat pajamos, gautos pardavus įgyvendinant projektą sukurtus rezultatus (pvz., metodikas, leidinius ir kt.). Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir (

1. ar)jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje, įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones ir kt. Pajamos atitinkamai sumažina tinkamų finansuoti išlaidų sumą. 3.12. Paraiška papildomai finansinei paramai gauti pagal Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos 2004–2006 metų Poveikio politikai ir praktikai strategiją – vadovaujančiosios institucijos nustatytos formos vystymo bendrijos, siekiančios gauti papildomą finansavimą trečiojo etapo veiklai įgyvendinti, užpildytas dokumentas. 3.13. Projektų atrankos komitetas – atsakingos institucijos sudaromas komitetas parengti rekomendacijoms dėl siūlomų finansuoti projektų. 3.14. Rezultatų pagrįstumo ir patikimumo tikrinimas – tai per EQUAL antrąjį etapą sukurtų ir išbandytų naujų sprendimo būdų įvertinimas; procesas, kuris įtraukia panašius partnerius, dirbančius toje pačioje srityje, potencialius rezultatų vartotojus iš atsakingų valstybės institucijų, ekspertus, kurie įvertina ir palygina siūlomus sprendimus su egzistuojančia praktika: sukurtos gerosios praktikos, sprendžiant darbo rinkos ir socialinės įtraukties problemas Lietuvoje, aktualumas, reikšmė ir tinkamumas, siūlomų sprendimų pranašumai ir nauda, perkėlimo kitiems vartotojams ir platesnio taikymo galimybės, integruojant į atsakingų valstybinių institucijų politiką ir praktiką. 3.15. Teminio tinklo jungtinė veiklos sutartis – jungtinės veiklos sutartis, pasirašoma tarp vystymo bendrijų vadovaujančiųjų partnerių, kurias sieja bendri tikslai ir uždaviniai atitinkamam teminiam tinklui. 3.16. Teminio tinklo, skirto įgyvendinti Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos 2004–2006 metų Poveikio politikai ir praktikai strategiją, aprašas – vadovaujančiosios institucijos nustatytos formos vystymo bendrijų, ketinančių dalyvauti vieno pasirinkto teminio tinklo veikloje ir siekiančių gauti papildomą finansavimą trečiojo etapo veikloms įgyvendinti, užpildytas dokumentas. 3.17. Teminio tinklo valdymo grupė – grupė, kuri vadovauja teminiam tinklui, koordinuoja jo veiklą, priima strateginius teminio tinklo veiklos sprendimus, priima sprendimus dėl vystymo bendrijų pristatytų inovatyvių sprendimų patvirtinimo, vertina sprendimų įgyvendinimo pažangą, kuria darbo grupes teminio tinklo uždaviniams įgyvendinti. Teminio tinklo valdymo grupės nariai: vystymo bendrijų, vadovaujančiosios institucijos ir jai pavaldžių institucijų, kitų suinteresuotų institucijų įgalioti atstovai, galimi vartotojai, išoriniai ekspertai. 3.18. Tinkamos finansuoti išlaidos – išlaidos, kurios yra faktiškai patirtos ir atitinka Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamento (EB) Nr. 448/2004, iš dalies pakeičiančio Europos Bendrijų Komisijos 2000 m. liepos 28 d. reglamento (EB) Nr. 1685/200, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo, ir panaikinančio Europos Bendrijų Komisijos 2003 m. birželio 27 d. reglamentą (EB) Nr. 1145/2003, nuostatas ir neprieštarauja kitiems Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams. 3.19. Vadovaujančioji institucija – institucija, atsakinga už Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 priskirtų vadovaujančiosios institucijos funkcijų atlikimą ir už EQUAL BPD rengimą bei įgyvendinimo priežiūrą. Vadovaujančioji institucija yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3.20. Vadovaujantysis partneris – vienas iš projekto partnerių (institucija, įstaiga, įmonė, organizacija), išrinktas iš vystymo bendrijos narių. Šis partneris pasirašo paramos sutartį ir veikia visų vystymo bendrijos partnerių vardu. 3.21. Viešinimas ir sklaida – potencialių vartotojų, suinteresuotų institucijų ir visuomenės informavimas (ypač apie gerosios patirties svarbą ir tinkamumą, privalumus ir naudą bei perkėlimo galimybes) ir pasidalijimas EQUAL programos patirtimi, naudojant internetinę ir spausdintą medžiagą, organizuojant seminarus ir konferencijas, trumpus pristatymus ir bendradarbiavimą su atsakingomis valstybinėmis institucijomis. 3.22. Vystymo bendrija – grupė organizacijų, kurios jungtinės veiklos sutarties pagrindu kuria ir išbando problemų, susijusių su diskriminacija ir socialine atskirtimi darbo rinkoje, sprendimus. 3.23. Vystymo bendrijos sutartis – jungtinės veiklos sutarties pagrindu parengta ir partnerių pasirašyta sutartis, kurioje partneriai susitaria dėl atsakomybės pasidalijimo trečiajame etape bei kitų su tuo susijusių klausimų. 3.24. Vystymo bendrijų teminis tinklas – tai kelių EQUAL vystymo bendrijų ir kitų suinteresuotų institucijų sukurtas forumas, kuris: 1) tikrina tam tikros politikos srities problemų inovatyvių sprendimų būdų, sukurtų ir išbandytų per EQUAL antrąjį etapą, patikimumą ir pagrįstumą, pasitelkdamas darbo grupes, vartotojų ir ekspertų įvertinimus; 2) padeda perkelti ir integruoti patikrintus inovatyvius sprendimus į politiką ir praktiką. Bendra informacija apie Europos Bendrijų iniciatyvą EQUAL 4. EQUAL programa – yra dalis Europos užimtumo strategijos, kurios tikslas – sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Finansuojama ESF lėšomis EQUAL ieško ir išbando naujus kovos su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje būdus. Ši programa suteikia galimybę perkelti sėkmingai išbandytus inovatyvius sprendimus į institucijas ir organizacijas, kurios gali naudoti šiuos sprendimus, siekdamos pagerinti vykdomą politiką ir praktiką, skatindamos užimtumą ir socialinę įtrauktį. Todėl sprendimų perkėlimas iš eksperimentinės aplinkos ir poveikis politikai ir praktikai yra neatskiriama EQUAL programos dalis. 5. EQUAL programa įgyvendinama trimis etapais: 5.1. Pirmasis EQUAL programos etapas – EQUAL programos dalis, skirta nustatyti pagrindines problemas ir jų priežastis, suformuoti pagrindinių suinteresuotų šalių partnerystes, kursiančias naują strategiją siekiant susidoroti su šiomis problemomis. 5.2. Antrasis EQUAL programos etapas – EQUAL programos dalis, skirta naujiems kovos su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje būdams sukurti ir išbandyti bei keistis patirtimi su tarptautiniais partneriais. 5.3. Trečiasis EQUAL programos etapas – EQUAL programos dalis, skirta poveikiui nacionalinei politikai naudojant teminius tinklus, skleidžiant gerąją praktiką ir bendradarbiaujant su kitų Europos Sąjungos šalių narių EQUAL teminiais tinklais. 6. Lietuvos Respublikoje 28 EQUAL vystymo bendrijos įgyvendina projektus, skirtus naujiems problemų sprendimo būdams sukurti ir išbandyti, siekdamos sukurti lygias užimtumo galimybes darbo rinkoje, didinti profesinio ir šeimos gyvenimo suderinamumo galimybes bei vystyti lanksčias darbo formas. EQUAL programa reikalauja, kad pasiteisinusios naujovės būtų plačiai įgyvendinamos politikoje ir praktikoje. 7. EQUAL vystymo bendrijos įgyvendina projektus pagal tris temas: 7.1. Tema A – atviros visiems darbo rinkos skatinimas, sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais (20 vystymo bendrijų). 7.2. Tema G – šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimo skatinimas bei parama darbo rinką palikusių vyrų ir moterų reintegracijai vystant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones (7 vystymo bendrijos). 7.3. Tema I – parama prieglobsčio prašytojų integracijai (1 vystymo bendrija). 8. EQUAL vystymo bendrijų įgyvendinamų projektų tikslinės grupės: 8.1. aktyviai darbo rinkoje nedalyvaujantys asmenys; 8.2. ilgalaikiai bedarbiai; 8.3. moterys (prekybos žmonėmis aukos, vienišos motinos, ilgai nedirbusios ar neturinčios pakankamai darbo patirties); 8.4. tautinės mažumos (asmenys, negalintys integruotis dėl skirtingų vertybių sistemos, kalbos barjero, išsilavinimo, gyvenamos vietos ir pan.); 8.5. asmenys, slaugantys, globojantys neįgaliuosius; 8.6. asmenys, sergantys priklausomybe nuo psichotropinių medžiagų; 8.7. jauni žmonės; 8.8. priešpensinio amžiaus žmonės; 8.9. neįgalieji; 8.10. kaliniai ir buvę kaliniai; 8.11. seksualinės mažumos; 8.12. prieglobsčio prašytojai. 9. Projektų tikslinės grupės susiduria su įvairiomis socialinės atskirties, diskriminacijos darbo rinkoje apraiškomis, jos negali pasinaudoti užimtumo galimybėmis dėl daugelio priežasčių. Pagrindinės yra šios: 9.1. diskriminacinis visuomenės požiūris ir įsigalėję stereotipai; 9.2. švietimo sistema neatitinka tam tikrų tikslinės grupės specifinių poreikių; 9.3. socialinių paslaugų trūkumas; 9.4. profesinės reabilitacijos / reintegracijos sistemos neatitinka konkrečių tikslinės grupės poreikių; 9.5. nepakankamas tikslinių grupių asmenų išsilavinimas ir profesinis pasirengimas; 9.6. socialinių įgūdžių trūkumas; 9.7. darbo patirties stoka; 9.8. motyvacijos stoka; 9.9. nesugebėjimas prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių; 9.10. šeimos gyvenimo ir karjeros nesuderinamumas; 9.11. nepakankamas atstovavimas mažumų teisėms; 9.12. kalbiniai ir kultūriniai barjerai. EQUAL trečiojo etapo tikslai, uždaviniai, remiamos veiklos sritys 10. EQUAL trečiasis etapas yra skirtas įgyvendinti Poveikio politikai ir praktikai strategiją, kurios tikslas – suderinti gerosios patirties paklausą ir pasiūlą, vykdant ir įgyvendinant darbo rinkos politiką, bei remti reformas darbo rinkos politikoje. 11. EQUAL trečiojo etapo uždaviniai: 11.1. suvienyti vystymo bendrijų, dirbančių pagal tą pačią temą, pastangas, sukurti forumą, kryptingai analizuoti ir patvirtinti pasiteisinusius problemų inovatyvių sprendimų būdus, sukurtus ir išbandytus įgyvendinant antrąjį EQUAL programos etapą; 11.2. pasitelkti kompetentingų valstybinių institucijų atstovų, kaip naudotojų ir ekspertų, pagalbą, vertinant viešosios politikos ir viešųjų paslaugų teikimo tobulinimo poreikius ir vystymo bendrijų pasiūlymų tinkamumą, tenkinant šiuos poreikius; 11.3. atlikti antrajame EQUAL programos įgyvendinimo etape sukurtų problemų inovatyvių sprendimų pagrįstumo ir patikimumo tikrinimą; 11.4. sutelkti suinteresuotų institucijų ir visuomenės grupių pastangas, vykdant per antrąjį EQUAL programos etapą sukauptos patirties ir rezultatų sklaidą visuomenėje, keičiant nusistovėjusius stereotipus, kovojant su diskriminacija ir socialine atskirtimi; 11.5. rengti pasiūlymus, dokumentus ir inicijuoti programas, projektus, kurie turėtų sąlygoti realius pokyčius politikoje ir praktikoje; 11.6. parodyti patvirtintų pasiteisinusių problemų inovatyvių sprendimų taikymą, perkeliant ir taikant juos kituose regionuose ar sektoriuose, įtraukiant kitas institucijas, naujus vystymo bendrijų partnerius arba rezultatais suinteresuotas šalis. 12. EQUAL trečiojo etapo veiklos skiriamos trims pagrindinėms tikslinėms grupėms: 12.1. institucijoms, turinčioms panašių interesų ir galinčioms pritaikyti gerąją patirtį praktikoje; 12.2. institucijoms, darančioms įtaką nacionalinei ir vietinei politikai; 12.3. visuomenei (veiklos, skirtos viešinimui). EQUAL trečiojo etapo metu viešinimas vyks centralizuotai. Už visos programos ir projektų viešinimą atsakinga įgyvendinančioji institucija. 13. EQUAL trečiojo etapo finansavimas skiriamas įgyvendinti dviejų krypčių veiklas: 13.1. Gerosios praktikos ir naujų problemų sprendimo būdų pasiūlos stiprinimas: 13.1.1. EQUAL vystymo bendrijų rėmimas, atliekant per antrąjį programos įgyvendinimo etapą išbandytų inovacijų ir gerosios praktikos patikimumo ir pagrįstumo patikrinimą, perkeliant jas į viešąją politiką ir pritaikant praktikoje; 13.1.2. Lietuvos EQUAL teminių tinklų sukūrimas, siekiant pasidalinti gerąja patirtimi, didinti potencialių gerosios patirties vartotojų susidomėjimą ir supratimą bei perkelti ją į viešąją politiką ir praktiką; 13.1.3. teminių tinklų bendradarbiavimas, identifikuojant sinergiją įveikti kliūtis, kurios trukdo sėkmingai perkelti ir įtraukti patikrintą gerąją patirtį į viešąją politiką ir praktiką; 13.1.4. tarptautinis bendradarbiavimas su kitų šalių narių teminiais tinklais. 13.2. Gerosios praktikos ir naujų problemų sprendimo būdų paklausos ir taikymo stiprinimas: 13.2.1. supratimo ir susidomėjimo gerąja praktika bei inovatyvių sprendimų integravimo skatinimas tarp suinteresuotų valstybės institucijų ir pagrindinių suinteresuotų šalių, pasitelkiant trumpus pristatymus ir leidinius, seminarus ir konferencijas, posėdžius ir demonstracijas; 13.2.2. atsakingų valstybinių institucijų ir suinteresuotų šalių galimybių ir pasiruošimo įvertinti bei pritaikyti gerąją praktiką stiprinimas bei problemų inovatyvių sprendimų integravimas į jų vykdomą politiką ir praktiką. 14. EQUAL trečiojo etapo veiklos privalo būti įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus bendradarbiavimą su kitų Europos Sąjungos šalių narių EQUAL teminiais tinklais. 15. EQUAL trečiasis etapas, siekiant sudaryti sąlygas vystymo bendrijoms sutelkti pastangas poveikiui politikai ir praktikai, bus organizuojamas per penkis teminius tinklus: 15.1. pažeidžiamo jaunimo integracija į darbo rinką arba ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija, reintegracija į švietimo sistemą; 15.2. naujų galimybių suteikimas asmenims, neįgijusiems darbo rinkoje paklausios kvalifikacijos ar ją praradusiems ir turintiems sunkumų integruojantis į visuomenę ir darbo rinką; 15.3. kova su diskriminacija visuomenėje ir darbo rinkoje; 15.4. darbo ir šeiminio gyvenimo suderinamumo tobulinimas; 15.5. teritorinių, tautinių ir kitų bendruomenių kompleksinių socialinės atskirties problemų sprendimas. 16. Vystymo bendrijos, planuojančios dalyvauti viename teminiame tinkle, pateikia bendrą Teminio tinklo, skirto įgyvendinti Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos 2004–2006 metų Poveikio politikai ir praktikai strategiją, aprašą (toliau vadinama – Teminio tinklo aprašas) (1 priedas) ir kiekvienos vystymo bendrijos Paraišką papildomai finansinei paramai gauti pagal Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos 2004–2006 metų Poveikio politikai ir praktikai strategiją (toliau vadinama – Paraiška) (2 priedas). Teminiai tinklai 17. Teminis tinklas – tai kelių EQUAL vystymo bendrijų ir kitų suinteresuotų institucijų sukurtas forumas, kuris vykdo šias veiklas: 17.1. tikrina darbo rinkos ir socialinės įtraukties politikos srities problemų inovatyvių sprendimų būdų, sukurtų ir išbandytų EQUAL antrojo etapo metu, patikimumą ir pagrįstumą, pasitelkdamos darbo grupes, vartotojų ir ekspertų įvertinimus. Patvirtinimo tikslas yra įvertinti ir pademonstruoti gerosios patirties, sprendžiant darbo rinkos ir socialinės įtraukties problemas Lietuvos Respublikoje, aktualumą ir tinkamumą, siūlomų sprendimų privalumus ir naudą, lyginant su dabartiniais būdais ir taikoma praktika atsižvelgiant į socialinės atskirties ir diskriminacijos problemų analizės, atliktos antrojo etapo metu, rezultatus, kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, perkėlimo sąlygas, pakeitimų kaštus ir ilgalaikio taikymo galimybes viešojoje politikoje ir praktikoje. Patvirtinimas taip pat apima inovatyvių sprendimų indėlį į viešosios politikos efektyvumo ir lygių galimybių didinimą bei užtikrina metodų tinkamumą perkelti ir integruoti juos į politiką ir praktiką. Sprendimas dėl vystymo bendrijų siūlomų rezultatų priimamas vadovaujantis dviem bendraisiais atrankos kriterijais: 17.1.1. ar siūlomas sprendimas gali būti pritaikomas kitur (kitoje organizacijoje, dirbančioje su ta pačia arba analogiška tiksline grupe), kitame kontekste (kitoje organizacijoje, dirbančioje su kita tiksline grupe) bei jo bandymas (horizontalus poveikis politikai ir praktikai), 17.1.2. ar siūlomas sprendimas gali turėti įtakos keičiant politikos strategiją ar jos įgyvendinimą, pavyzdžiui, paskatinti ir paremti pokyčius viešojoje (valstybinėje) organizacijoje (vertikalus poveikis politikai ir praktikai), 17.1.3. teminio tinklo valdymo grupė gali nustatyti detalius vertinimo kriterijus, atsižvelgdama į vertinamų inovatyvių sprendimų specifiką; 17.2. padeda perkelti ir integruoti patikrintus rezultatus į politiką ir praktiką; 17.3. bendradarbiauja su kitų ES šalių narių EQUAL teminiais tinklais. Teminių tinklų atstovai, vadovaujančiosios institucijos ar jai pavaldžių institucijų, kitų EQUAL programos rezultatais suinteresuotų valstybinių ir savivaldos institucijų įgalioti atstovai dalyvauja atitinkamuose teminiuose tinkluose, ypač susijusiuose su socialinės atskirties ir negalią turinčių žmonių užimtumu, mokymu ir integracija, lygiomis galimybėmis / lyčių lygybe. 18. Teminis tinklas veikia vadovaudamasis Teminio tinklo jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta atsižvelgiant į šių Gairių 22, 23, 24, 25, 26, 27 punktuose nustatytus reikalavimus. Teminio tinklo jungtinės veiklos sutartis pateikiama įgyvendinančiajai institucijai per 30 dienų nuo teminio tinklo sudėties patvirtinimo. 19. Teminį tinklą sudaro: 19.1. teminio tinklo nariai – vystymo bendrijos, pateikusios paraiškas papildomam finansavimui dalyvauti trečiajame etape ir gavusios finansinę paramą; 19.2. teminio tinklo valdymo grupė – grupė, kuri vadovauja teminiam tinklui, koordinuoja jo veiklą, priima strateginius tinklo veiklos sprendimus, priima sprendimus dėl vystymo bendrijų pristatytų inovatyvių sprendimų patvirtinimo, vertina sprendimų įgyvendinimo pažangą, pagal poreikį kuria darbo grupes teminio tinklo uždaviniams įgyvendinti. Teminio tinklo valdymo grupės nariai: vystymo bendrijų, vadovaujančiosios institucijos ir jai pavaldžių institucijų, kitų suinteresuotų institucijų įgalioti atstovai, galimi vartotojai, išoriniai ekspertai. Teminių tinklų valdymo grupių sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina vadovaujančioji institucija. Valdymo grupei pirmininkauja vadovaujančiosios institucijos atstovas. 20. Penkių teminių tinklų darbą koordinuoja ir jiems vadovauja Poveikio politikai ir praktikai darbo grupė, kurios nariai: vadovaujančiosios institucijos ir jai pavaldžių institucijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų įgalioti atstovai, atsakingi už Poveikio politikai ir praktikai strategijos politikos sritis. Poveikio politikai ir praktikai darbo grupės sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina vadovaujančioji institucija. 21. Teminių tinklų veikloje taip pat kviečiami dalyvauti: 21.1. kitų EQUAL programos rezultatais suinteresuotų valstybinių institucijų atstovai, kurie atliks konsultacinį ir ekspertinį darbą teminiuose tinkluose bei bus pagrindiniai veikėjai perkeliant ir taikant patikrintus inovatyvius sprendimus politikoje ir praktikoje naujojo programavimo periodo metu 2007–2013 metais: 21.1.1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai, 21.1.2. Švietimo ir mokslo ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų atstovai, 21.1.3. Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų atstovai, 21.1.4. Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų atstovai, 21.1.5. Teisingumo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų atstovai, 21.1.6. kitų suinteresuotų institucijų atstovai. 21.2. EQUAL programos Priežiūros komiteto nariai, kurie rems poveikio politikai ir praktikai veiklas, įgyvendinamas pagal veiklos kryptį „Gerosios praktikos ir naujų problemų sprendimo būdų paklausos ir taikymo stiprinimas“. 22. Vystymo bendrijos nariai teminio tinklo administravimo tvarką nustato teminio tinklo apraše ir Teminio tinklo jungtinės veiklos sutartyje. 23. Teminio tinklo jungtinės veiklos sutartis yra pasirašoma tarp vystymo bendrijų vadovaujančiųjų partnerių, kurias sieja bendri tikslai ir uždaviniai atitinkamam teminiam tinklui. 24. Teminio tinklo jungtinės veiklos sutartis privalo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos LI skyriuje jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. 25. Teminio tinklo jungtinės veiklos sutartimi vystymo bendrijos vadovaujantieji partneriai, jungdami savo turtą (ne piniginį įnašą į teminį tinklą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti teminio tinklo veiklas. Teminio tinklo jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos. 26. Teminio tinklo veiklos sutartyje turi būti nurodyta: 26.1. teminio tinklo, kuriam priklauso atitinkamos vystymo bendrijos, pavadinimas, sutarties sudarymo data ir vieta; 26.2. sutarties šalys (vystymo bendrijų vadovaujantieji partneriai ir jų rekvizitai) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys; 26.3. sutarties tikslas; 26.4. šalių įnašai į teminį tinklą; 26.5. vykdomos atskiros teminio tinklo veiklos kryptys ir vykdytojai; 26.6. sutarties šalių teisės ir pareigos; 26.7. teminio tinklo valdymo bei priežiūros principai, šalys, organizuosiančios bei atsakysiančios už atskiras teminio tinklo veiklos sritis, jų kompetencija (turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su teminio tinklo valdymu ir priežiūra); 26.8. šalis, atsakinga už bendrų partnerių reikalų, įgyvendinant teminio tinklo veiklą, tvarkymą ir koordinavimą; 26.9. šalis, atsakinga už bendro turto apsaugą; 26.10. dokumentų, susijusių su teminio tinklo įgyvendinimu, saugojimo ir kaupimo tvarka; 26.11. ginčų sprendimo tvarka; 26.12. šalių atsakomybė; 26.13. sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka; 26.14. šalių adresai ir rekvizitai. 27. Teminio tinklo jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nustatyti: 27.1. sutarties šalių keitimosi informacija tvarką; 27.2. informacijos apie teminio tinklo veiklos konfidencialumo užtikrinimą. Viešos informacijos apie teminį tinklą sklaida ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai, ir kita; 27.3. bendrų sprendimų, susijusių su teminio tinklo veiklos įgyvendinimu, priėmimo tvarką. 28. Vadovaujančioji institucija įsigaliojus ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiui dėl galutinio sprendimo dėl papildomo finansavimo skyrimo (neskyrimo) vystymo bendrijų dalyvavimui trečiajame etape sudaro ir patvirtina teminių tinklų valdymo grupes, Poveikio politikai ir praktikai darbo grupę bei teminių tinklų sudėtį. 29. Teminių tinklų sudėtis skelbiama vadovaujančiosios institucijos interneto svetainėje adresu www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“) bei įgyvendinančiosios institucijos svetainėje adresu www.equal.lt (skyriuje „Naujienos“). EQUAL trečiojo etapo laukiami rezultatai 30. Įgyvendinus EQUAL trečiąjį etapą, numatoma, kad bus pasiekti šie rezultatai: 30.1. atlikta išsami socialinės atskirties ir diskriminacijos problemų analizė Lietuvos Respublikoje, įvertinta kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, paremta analizės rezultatais, plačiai aptartais su EQUAL programos trečiojo etapo dalyviais, atsakingomis valstybinėmis institucijomis ir suinteresuotomis visuomenės grupėmis; 30.2. parengti išsamūs pasiūlymai, kaip spręsti socialinės atskirties ir diskriminacijos problemas Lietuvos Respublikoje, remiantis patikrinta gerąja EQUAL patirtimi ir pritarus pagrindinėms suinteresuotoms šalims, pasitelkiant kitų šalių narių patirtį ir pabrėžiant gerosios patirties reikšmę ir tinkamumą sprendžiant darbo rinkos ir socialinės įtraukties problemas Lietuvos Respublikoje, jų privalumus ir naudą, lyginant su dabar egzistuojančia praktika ir pakeitimų kaštais, bei geriausią siūlomų sprendimų perkėlimo būdą į atsakingas valstybines institucijas, pateikiant išsamius pasiūlymus, kaip tobulinti įvairių viešosios politikos sričių (švietimo, socialinės, užimtumo, lygių galimybių užtikrinimo ir kt.) ir kelių bendrų sričių viešąjį administravimą; 30.3. padidintos atitinkamų atsakingų valstybinių institucijų, veikiančių kiekvienoje iš teminių tinklų veiklos sričių, galimybės įvertinti ir integruoti naujoviškus sprendimus, kurie buvo išbandyti ir patvirtinti įgyvendinant EQUAL programą, tobulinant teisės aktus, viešosios politikos programas, viešojo administravimo institucijų, valstybės tarnautojų veiklos veiksmingumą ir produktyvumą; 30.4. socialinės atskirties ir diskriminacijos problemas sprendžiančios organizacijos, bendruomenės, įvairios Lietuvos Respublikos gyventojų grupės daugiau sužinos apie novatoriškus šių problemų sprendimo būdus ir imsis veiksmų juos pritaikyti savo praktinėje veikloje; 30.5. Lietuvos Respublikos visuomenė bus geriau informuota ir keisis jos neigiamos vertybinės nuostatos, kurios sąlygoja socialinę atskirtį. EQUAL trečiojo etapo finansavimas 31. EQUAL programai įgyvendinti Lietuvoje 2004–2006 m. programavimo laikotarpiui numatytas 54 629 718,20 Lt (penkiasdešimt keturi milijonai šeši šimtai dvidešimt devyni tūkstančiai septyni šimtai aštuoniolika litų 20 centų) biudžetas, iš jo trečiajam etapui skirta 5 913 358,40 Lt (penki milijonai devyni šimtai trylika tūkstančių trys šimtai penkiasdešimt aštuoni litai 40 centų), iš kurių (4 435 018,80 Lt) (keturi milijonai keturi šimtai trisdešimt penki tūkstančiai aštuoniolika litų 80 centų) 75 procentus sudaro Europos socialinio fondo (ESF), o (1 478 339,60 Lt) (vienas milijonas keturi šimtai septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt devyni litai 60 centų) 25 procentus – nacionalinio bendrojo finansavimo lėšos. 32. Lietuvoje trečiojo etapo finansavimas bus naudojamas: 32.1. kiekvienos atskiros vystymo bendrijos sukurtiems problemų inovatyviems sprendimams, kurie bus taikomi siekiant horizontalaus poveikio politikai ir praktikai, patikrinti; 32.2. teminio tinklo problemų sprendimams, kurie bus taikomi siekiant vertikalaus poveikio politikai ir praktikai, patikrinti. 33. Didžioji dalis biudžeto lėšų yra skirta techninės pagalbos biudžeto antros dalies „Veiklos“ įgyvendinimui. Techninės pagalbos lėšas numatoma panaudoti renginiams ir įvairiems mokymams vystymo bendrijoms organizuoti, centralizuotam visos programos ir projektų sklaidai ir viešinimui, tyrimams, leidiniams apie inovacijas ir sukurtus produktus bei gerąją patirtį. Administruojant EQUAL programą, šios funkcijos bus pavestos įgyvendinančiajai institucijai. 34. Vystymo bendrijų veikloms finansuoti skirta 5 913 358,40 Lt (penki milijonai devyni šimtai trylika tūkstančių trys šimtai penkiasdešimt aštuoni litai 40 centų), iš kurių 75 procentų sudaro Europos socialinio fondo (ESF), o 25 procentų – nacionalinio bendrojo finansavimo lėšos: 34.1. A temos projektams skirtas 4 455 553,40 Lt (keturi milijonai keturi šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt trys litai 40 centų) finansavimas; 34.2. G temos projektams skirtas 1 293 454,11 Lt (vienas milijonas du šimtai devyniasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt keturi litai 11 centų) finansavimas; 34.3. I temos projektams skirtas 164 351,89 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt vienas litas 89 centai) finansavimas. 35. Rekomenduojamas maksimalus finansavimo dydis vystymo bendrijoms, vykdančioms projektus pagal A temą – 222 000 Lt (du šimtai dvidešimt du tūkstančiai litų). 36. Rekomenduojamas maksimalus finansavimo dydis vystymo bendrijoms, vykdančioms projektus pagal G temą – 184 000 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi tūkstančiai litų). 37. Rekomenduojamas maksimalus finansavimo dydis vystymo bendrijoms, vykdančioms projektus pagal I temą – 164 000 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt keturi tūkstančiai litų). 38. Visi projektai finansuojami 100 procentų. 39. Tinkamomis laikomos išlaidos, padarytos nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki 2008 m. birželio 30 d., t. y. visi su projekto susijusiomis išlaidomis įrodantys dokumentai (sąskaitos, banko išrašai ir kt.) turi būti išrašyti šiuo laikotarpiu. 40. Antrojo ir trečiojo etapo EQUAL biudžetai yra du atskiri biudžetai, nepapildantys vienas kito, skirti vystymo bendrijos projektui finansuoti. Tinkamos išlaidos 41. Vystymo bendrijos, rengdamos EQUAL projektų biudžetus trečiajam etapui įgyvendinti, turi vadovautis pagrindinėmis taisyklėmis, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas ir kurios išdėstytos Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004. Pagrindinis principas – tinkamos yra tos išlaidos, kurių kompensuoti EK reglamentas Nr. 448/2004 nedraudžia. 42. Tinkamos išlaidos turi būti: 42.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos Paramos sutartyje dėl papildomo finansavimo skyrimo; 42.2. faktiškai patirtos, t. y. užregistruotos vystymo bendrijai vadovaujančiojo partnerio ir (
2. ar)partnerių apskaitoje bei pagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais. Tinkamoms išlaidoms pateisinti būtinai pateikiamos sąskaitos faktūros arba kiti šias išlaidas patvirtinantys apskaitos dokumentai. Šie dokumentai turi būti įtraukti į projekto vykdytojų apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais aktais; 42.3. patirtos projekto įgyvendinimo metu (įskaitant ir išlaidas auditui). Minėtas laiko tarpas yra nurodomas patvirtinamame sprendime dėl projekto finansavimo; 42.4. susijusios su projekto veiklos vykdymu. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklos planą. 43. Projekto išlaidų tinkamumas nustatomas pagal bendrą jų kontekstą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą. 44. EK reglamente Nr. 448/2004 pateiktos išlaidų tinkamumo taisyklės, iš kurių taikytinos šios: 44.1. realiai sumokėtos išlaidos: 44.1.1. Nusidėvėjimo išlaidos. Nekilnojamojo turto ar įrenginių, kurie yra tiesiogiai susiję su veiklos tikslais, nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos, jeigu: 44.1.1.1. nacionalinės ar Bendrijos subsidijos nebuvo naudojamos tokiam nekilnojamam turtui ar įrenginiams įsigyti, t. y. jei ilgalaikis turtas įsigytas savomis ar partnerio lėšomis, tai jo nusidėvėjimas yra tinkamos išlaidos; 44.1.1.2. nusidėvėjimo išlaidos apskaičiuotos pagal tam tikras apskaitos taisykles, t. y. remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais; 44.1.1.3. išlaidos yra susijusios tik su minėtos bendrai finansuojamos veiklos laikotarpiu. 44.1.2. Pridėtinės išlaidos. Šios išlaidos gali būti laikomos tinkamomis projektams finansuoti, jeigu jos iš esmės prisideda prie projekto veiklos įgyvendinimo, yra konkrečios, lengvai identifikuojamos, tikrinamos bei gali būti teisingai priskiriamos prie projekto išlaidų kaip faktinės projekto išlaidos. Numatant papildomas projekto išlaidas, būtina atsižvelgti į projekto vykdymo trukmę bei į priemones, susijusias su minėto projekto įgyvendinimu. 44.1.3. Išlaidų Įrodymas. Galutinių naudos gavėjų mokėjimai turi būti pateisinti gautomis sąskaitomis faktūromis arba kitais tai patvirtinančiais apskaitos dokumentais. 44.1.4. Subrangos sutarčių sudarymas. Išlaidos, patirtos pagal subrangos sutartis, nėra tinkamos būti bendrai finansuojamos struktūrinių fondų lėšomis, jeigu šios išlaidos padidina veiklos sąnaudas proporcingai nepadidindamos jos vertės; 44.2. pajamų (įplaukų) apskaita. Projekto pajamos apima įvairių pardavimų pajamas. Į šias pajamas įeina: gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos, gautos projekto vykdymo metu. Visos šios pajamos, kurios susijusios su projekto įgyvendinimu, sumažina bendro finansavimo sumą, reikalingą projektui įgyvendinti, ir laikomos vienu iš finansavimui tinkamų projekto išlaidų sumažinimo faktoriumi; 44.3. finansiniai ir kiti mokesčiai: 44.3.1. Banko sąskaitos mokesčiai. Banko mokesčiai už specialios subsidijų sąskaitos tvarkymą atitinka bendro finansavimo reikalavimus. 44.3.2. Teisininkų atlyginimai už konsultacijas, rinkliavos notarams, techninės ar finansinės ekspertizės, apskaitos ir audito išlaidos. Šios išlaidos yra tinkamos, jeigu jos yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. 44.3.3. Banko ar kitų finansinių institucijų suteiktų garantijų išlaidos. Šios išlaidos yra tinkamos tiek, kiek tokių garantijų reikalauja nacionaliniai ar Bendrijos teisės aktai; 44.4. PVM ir kiti mokesčiai bei rinkliavos: 44.4.1. Pridėtinės vertės mokestis. Jei PVM nėra grąžintinas galutiniam naudos gavėjui, tai laikomas tinkamomis projekto išlaidomis. 44.4.2. Kiti mokesčiai ir rinkliavos. Jei šie mokesčiai būtini įgyvendinant projektą, tai traktuojami kaip tinkamos projekto išlaidos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą ir pan.; 44.5. lizingas. Su lizingo veikla susijusios išlaidos laikomos tinkamos projekto išlaidos ir gali būti finansuojamos iš struktūrinių fondų, jei: 44.5.1. pagalba teikiama per lizingo davėją. Lizingo davėjas yra tiesioginis Bendrijos bendro finansavimo, skirto sumažinti lizingo gavėjo mokamą nuomos mokestį už lizingo sutartyje nurodytą turtą, gavėjas. Jeigu lizingo sutartis yra nutraukiama nepasibaigus minimaliam lizingo laikotarpiui negavus išankstinio kompetentingų institucijų pritarimo, lizingo davėjas įsipareigoja atitinkamoms nacionalinėms institucijoms grąžinti tą Bendrijos pagalbos dalį, kuri atitinka likusį lizingo laikotarpį. Lizingo gavėjo įsigytas turtas, pateisintas sąskaita faktūra arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentu, yra išlaidos, kurios atitinka bendro finansavimo reikalavimus. Didžiausia suma, tinkama Bendrijai finansuoti, neturi viršyti išnuomoto turto rinkos vertės; 44.5.2. pagalba lizingo gavėjui. Lizingo gavėjas yra tiesioginis Bendrijos bendro finansavimo gavėjas. Lizingo gavėjo lizingo davėjui mokami nuomos mokesčiai, pateisinti sąskaita faktūra arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentu, yra išlaidos, tinkamos būti bendrai finansuojamos. Tų lizingo sutarčių, kuriose numatyta galimybė pirkti ir kurių trukmė yra mažesnė nei lizingo sutartyje numatyto turto naudingumo laikotarpis, atveju, nuomos mokesčiai yra tinkami, kad būtų Bendrijos bendrai finansuojami, proporcingai tinkamos veiklos laikotarpiui. Tačiau lizingo gavėjas turi įrodyti, kad lizingas yra ekonomiškiausias būdas pasinaudoti tam tikru ilgalaikiu turtu. Jeigu pritaikius alternatyvų metodą (pavyzdžiui, trumpam išnuomojus ilgalaikį turtą) išlaidos būtų buvusios mažesnės, papildomos išlaidos nebus tinkamos išlaidos. 45. Projekto išlaidos yra laikomos netinkamomis ir nėra finansuojamos iš paramos lėšų, jeigu: 45.1. neatitinka pagrindinių Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 pateiktų taisyklių, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas; 45.2. jeigu patirtos išlaidos yra dengiamos iš kitų Bendrijos fondų; 45.3. nėra būtinos projektui vykdyti ir nenumatytos Paramos sutartyje; 45.4. neužregistruotos projekto vykdytojo ir (
3. ar)jo partnerių apskaitoje bei nepagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais; 45.5. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu. 46. Netinkamomis finansuoti iš paramos lėšų laikomos šios išlaidos: 46.1. projekto rengimo išlaidos; 46.2. išlaidos konsultantų paslaugoms rengiant projektinę idėją; 46.3. už paimtas paskolas bankui mokamos palūkanos; 46.4. nuostoliai dėl užsienio valiutos konvertavimo; 46.5. finansinių operacijų išlaidos; 46.6. baudos, finansinės nuobaudos ir bylų nagrinėjimo išlaidos; 46.7. naudotų (padėvėtų) įrenginių pirkimas; 46.8. PVM, j ei paramos gavėjas šį mokestį gali susigrąžinti nepaisant grąžinimo būdo; 46.9. su lizingo sutartimi susijusios išlaidos (mokesčiai, nuomotojo pelnas, palūkanos, draudimo mokesčiai) nėra tinkamos projekto išlaidos; 46.10. išeitinės išmokos; 46.11. kitos išlaidos, neatitinkančios išlaidų tinkamumo reikalavimų. Vystymo bendrijos partnerių tinkamumas 47. Paraiškas gauti papildomą finansavimą įgyvendinti trečiojo etapo veiklą teikia vystymo bendrijos, dalyvaujančios EQUAL programos antrajame etape. Trečiojo etapo veiklą gali įgyvendinti: 47.1. visi vystymo bendrijos partneriai, dalyvaujantys įgyvendinant antrąjį etapą; 47.2. dalis vystymo bendrijos partnerių, dalyvaujančių įgyvendinant antrąjį etapą. Tokiu atveju vystymo bendrijos sutartyje turi būti apibrėžti partnerių įsipareigojimai ir atsakomybės antrajame ir trečiajame etape bei jų galiojimo laikas; 47.3. visi arba dalis vystymo bendrijos partnerių, dalyvaujančių įgyvendinant antrąjį etapą bei nauji vystymo bendrijos partneriai. Naujų partnerių dalyvavimas trečiajame etape turi būti aiškiai pagrįstas. Tokiu atveju kartu su paraiška vystymo bendrija turi pateikti kiekvieno naujo vystymo bendrijos partnerio: 47.3.1. finansinių ataskaitų už paskutinius 3 veiklos metus kopijas (netaikoma biudžetinėms įstaigoms); 47.3.2. pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus originalą. Pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš mėnesį iki paraiškos pateikimo datos (netaikoma partneriams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos); 47.3.3. pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus originalą. Pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš mėnesį iki paraiškos pateikimo datos (netaikoma partneriams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos). 48. Vystymo bendrijos partneriai turi būti juridiniai asmenys, registruoti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje. 49. Vystymo bendrijos vadovaujantysis partneris privalo išlikti tas pats tiek antrojo, tiek ir trečiojo etapo metu. 50. Parama negali būti skiriama partneriui, jeigu: 50.1. jam yra iškelta bankroto byla, pradėta neteisminė bankroto procedūra arba jis yra likviduojamas; 50.2. jis yra neįvykdęs mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 50.3. jis paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją; 50.4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl partnerio kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 50.5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją, daryti įtaką deleguotai institucijai arba jos paskirtiems vertintojams, atsakingai institucijai, projektų priežiūros komitetui ar atskiriems jo nariams tada, kai buvo vertinamos dabartinės ar ankstesnės projektų paraiškos arba vykdomas atrankos procesas. 51. Partneriai, vadovaudamiesi Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL priežiūros taisyklių priedu, pasirašo Vystymo bendrijos sutarties pakeitimą. Vystymo bendrijos sutarties pakeitimas, pasirašytas visų partnerių, pateikiamas per 30 dienų nuo paramos sutarties įsigaliojimo. Įgyvendinančiajai institucijai pateikiami du