Projektas

Projektas Projektas Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2003 metų veiklos ataskaita Vilnius, 2004 Turinys Valstybinė lietuvių kalbos komisija ……………………………………………………….. 3 1. Kalbos programos ……………………………………………………………………….. 4 Kalbos programų lėšos ………………………………………………………………... 4 Kalbos programų koordinavimo tarybų veikla ……………………………………….. 4 Ekspertų tarybos veikla ……………………………………………………………….. 4 Darbai pagal sutartis su institucijomis ………………………………………………... 5 2. Valstybinės kalbos teisinė apsauga ……………………………………………………... 5 Lietuvos Respublikos įstatymai ………………………………………………………. 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai 6 Kalbos politikos gairių įgyvendinimo priemonių planas ……………………………... 7 Kiti dalykai ……………………………………………………………………………. 7 3. Tarptautiniai ryšiai ir projektai ………………………………………………………... 8 4. Norminamoji ir ekspertinė veikla ……………………………………………………… 9 Terminija ……………………………………………………………………………… 9 Gramatika ir rašyba …………………………………………………………………… 10 Asmenvardžiai ………………………………………………………………………... 10 Vietovardžiai ………………………………………………………………………….. 10 Svetimvardžiai …………………………………………………………………….….. 10 Kirčiavimas …………………………………………………………………………… 11 Kiti dalykai ……………………………………………………………………………. 11 5. Kiti darbai ………………………………………………………………………………... 12 6. Informacinė veikla ………………………………………………………………………. 12 Informacija internete ………………………………………………………………….. 12 Kalbos konsultacijos ………………………………….………………………………. 14 Informaciniai leidiniai ………………………………………………………………… 16 Informacija žiniasklaidoje ……………………………………………….……………. 16 7. Renginiai …………………………………………………………………………………. 16 Priedai 1. 1 lentelė. Recenzuoti leidiniai …………………………………………………….. 18 2 lentelė. Ekspertų posėdžiai ……………………………………………………… 23 3 lentelė. 1.1 programa „Valstybinės kalbos statuso įgyvendinimas ir jo apsauga“ 27 4 lentelė. 1.2 programa „Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas“ 31 5 lentelė. 1.4. Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 m. programa ……………………………………………………………….. 45 6 lentelė. 1.6 programa „Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimas 2001–2010 m.“ …….…………………………………………………... 47 7 lentelė. 1.7 programa „Svetimžodžių keitimas lietuviškais atitikmenimis“ ……. 50 8 lentelė. Kalbos programų darbus vykdančių grupių veiklos tikrinimas ………… 52 2. Kalbos komisijos posėdžiai ………………………………………………………. 53 3. Kalbos komisijos darbuotojų 2003 metų publikacijos ……………………………. 56 Valstybinė lietuvių kalbos komisija Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta valstybės įstaiga. Jos veiklos pobūdis, uždaviniai ir sandara nustatyti 2001 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 102-3628). Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – Kalbos komisija) sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus, vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus, rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacines technologijas, svetimybių keitimu lietuviškais atitikmenimis, tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimu, visuomenės kalbos kultūra, svarsto visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus. Kalbos komisiją sudaro 17 Seimo skiriamų narių – aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo institutų, kultūros įstaigų darbuotojų. Iš jų etatiniai darbuotojai yra 2 – Kalbos komisijos pirmininkas ir pavaduotojas. Kalbos komisijos, jos ekspertų ir pakomisių veiklą aptarnauja Kalbos komisijos sekretoriatas. Jis rengia dokumentų projektus ir kitą medžiagą, konsultuoja piliečius ir juridinius asmenis, koordinuoja ir įgyvendina kalbos programas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sandara ir ryšiai su kitomis institucijomis 1. Kalbos programos Pagrindiniai Kalbos komisijos veiklos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas kalbos programas. 2003 m. toliau vykdytos šešios kalbos programos: „Valstybinės kalbos statuso įgyvendinimas ir jo apsauga“ (1.1), „Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas“ (1.2), Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 m. programa (1.4), „Teisinė ir administracinė valstybinės kalbos priežiūra“ (1.5), „Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimas 2001–2010 m.“ (1.6) ir „Svetimžodžių keitimas lietuviškais atitikmenimis“ (1.7). Kalbos programų lėšos Lietuvos Respublikos Vyriausybė kalbos programų darbams atlikti 2003 m. skyrė 3122,0 tūkst. Lt (darbo užmokestis – 1748,0 tūkst. Lt, soc. draudimo įmokos – 542,0 tūkst. Lt, spaudiniai – 206,3 tūkst. Lt, kitos prekės – 33,3 tūkst. Lt, komandiruotės – 38,6 tūkst. Lt, kitos išlaidos – 496,8 tūkst. Lt, ryšių paslaugos ir kt. – 57,0 tūkst. Lt), iš jų programoms: „Valstybinės kalbos statuso įgyvendinimas ir jo apsauga“ – 148,0 tūkst. Lt (darbo užmokestis – 97,0 tūkst. Lt, soc. draudimo įmokos – 30,0 tūkst. Lt, spaudiniai – 20,0 tūkst. Lt, kitos prekės – 0,7 tūkst. Lt,  ryšių paslaugos – 0,3 tūkst. Lt); „Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas“ – 1590,0 tūkst. Lt (darbo užmokestis – 1084,0 tūkst. Lt, soc. draudimo įmokos – 336,1 tūkst. Lt, spaudiniai – 120,6 tūkst. Lt, kitos išlaidos – 45,8 tūkst. Lt , kitos prekės – 0,3 tūkst. Lt, komandiruotės – 3,2 tūkst. Lt); Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 m. programai – 440,0 tūkst. Lt (darbo užmokestis – 3,0 tūkst. Lt, soc. draudimo įmokos – 1,0 tūkst. Lt, kitos išlaidos – 394,5 tūkst. Lt, spaudiniai – 6,5 tūkst. Lt, kitos prekės – 8,0 tūkst. Lt, komandiruotės – 27,0 tūkst. Lt); „Teisinė ir administracinė valstybinės kalbos priežiūra“ – 639,0 tūkst. Lt (darbo užmokestis – 386,0 tūkst. Lt, soc. draudimo įmokos – 119,7 tūkst. Lt, prekės – 23,1 tūkst. Lt, spaudiniai – 8,0 tūkst. Lt, komandiruotės – 5,5 tūkst. Lt, kitos išlaidos – 40,0 tūkst. Lt, ryšių paslaugos ir kt. – 56,7 tūkst. Lt); „Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimas 2001–2010 m.“ – 221,0 tūkst. Lt (darbo užmokestis – 131,0 tūkst. Lt, soc. draudimo įmokos – 40,6 tūkst. Lt, spaudiniai – 44,0 tūkst. Lt, komandiruotės – 2,9 tūkst. Lt, prekės – 1,2 tūkst. Lt, kitos išlaidos – 1,3 tūkst. Lt); „Svetimžodžių keitimas lietuviškais atitikmenimis“ – 84,0 tūkst. Lt (darbo užmokestis – 47,0 tūkst. Lt, soc. draudimo įmokos – 14,6 tūkst. Lt, spaudiniai – 7,2 tūkst. Lt, kitos išlaidos 15,2 tūkst. Lt). Iš 1.5 programos lėšų finansuota komisijos sekretoriato veikla. 2003 m. planuoti darbai įvykdyti, lėšos panaudotos pagal paskirtį. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei pateikta Programų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų įvykdymo ataskaita. Patikrinta 20 kalbos programų temų, vykdomų 11 institucijų (žr. 1 priedo 8 lentelę). Kalbos programų koordinavimo tarybų veikla 2003 m. įvyko 18 kalbos programų koordinavimo tarybų posėdžių (30 val.). 1.1 , 1.2 , 1.6 ir 1.7 programų koordinavimo taryba posėdžiavo 14 kartų (22 val.) (žr. 1 priedo 3–7 lenteles). Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 m. programos koordinavimo taryba posėdžiavo 4 kartus (8 val.) (žr. 1 priedo 5 lentelę). Ekspertų tarybos veikla Atliktos 79 Kalbos komisijai pateiktų rankraščių (terminų žodynų ir standartų, kalbos praktikos ir mokomųjų leidinių, monografijų ir kt.) ekspertizės – gauta 121 recenzija (žr. 1 priedo 1 lentelę). Kalbos programų ekspertai atliko 66 paraiškų, programų, kalendorinių planų ir 42 metinių ataskaitų ekspertizes (atitinkamai gautos 129 ir 98 ekspertizės). 2003 m. surengta 90 Ekspertų tarybos pakomisių posėdžių (189 val.) (žr. 1 priedo 2 lentelę). Darbai pagal sutartis su institucijomis Programą  „Valstybinės kalbos statuso įgyvendinimas ir jo apsauga“ 2003 m. vykdė 14 institucijų (15 temų) (žr. 1 priedo 3 lentelę), programą „Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas“ – 35 institucijos (81 tema) (žr. 1 priedo 4 lentelę), Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 m. programą vykdė 5 institucijos (9 temos) (žr. 1 priedo 5 lentelę), programą „Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimas 2001–2010 m.“ – 6 institucijos (14 temų) (žr. 1 priedo 6 lentelę), programą „Svetimžodžių keitimas lietuviškais atitikmenimis“ – 4 institucijos (7 temos) (žr. 1 priedo 7 lentelę). 2. Valstybinės kalbos teisinė apsauga Lietuvos Respublikos įstatymai Kalbos komisija iškėlė idėją sukurti valstybinį terminų banką, kuris užtikrintų nuoseklų lietuvių kalbos terminijos kaupimą, kūrimą, sisteminimą, derinimą su kitų kalbų terminija, padėtų sunorminti lietuvių kalbos terminų vartojimą, ypač Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Šią idėją Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetas pasiūlė įgyvendinti įstatymu. Komiteto pirmininko Vytenio Povilo Andriukaičio vadovaujama darbo grupė (joje dalyvavo ir Kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė) parengė įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymą (Žin., 2004, Nr. 7-129). Įstatyme numatyta sukurti bendrą įvairių valstybės institucijų informacinę sistemą, prie kurios galėtų prisijungti ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, ja galėtų laisvai naudotis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dirbantys įvairių sričių specialistai. Terminų banką tvarkyti įgaliota Kalbos komisija kartu su Seimo kanceliarija. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pateiktas pataisytas Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas (pirmąjį projekto variantą Kalbos komisijos sudaryta darbo grupė parengė 2000 m.). Pataisos rengtos kartu su Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitų institucijų atstovais. Įstatymo projekte numatyta užsieniečiams, jų pavardę paėmusiems sutuoktiniams ir vaikams vardus ir pavardes Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose leisti rašyti originalo kalbos (lotyniško pagrindo) rašmenimis. Minėtų asmenų asmenvardžių rašymo problema priminta Prezidentūrai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Švietimo, mokslo ir kultūros, Žmogaus teisių komitetams. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Kalbos komisijos pasiūlytą Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies papildymą (Žin., 2003, Nr. 54-2372). Naujoji įstatymo nuostata įpareigoja prekių pardavėjus ir paslaugų teikėjus jų veiklai skirtų patalpų išorėje valstybine kalba nurodyti parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba rūšinį prekybos ar paslaugos teikimo vietos pavadinimą valstybine kalba. Toks reikalavimas turėtų sumažinti nelietuviškų prekių ir paslaugų ženklų dominavimą reklamoje, iškabose.   Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pateiktas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 8 ir 9 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, patikslinantis komisijos pirmininko ir pavaduotojo statusą. Lietuvos Respublikos Seimui ir ministerijoms teiktos išvados dėl šių įstatymų ar jų pataisų projektų: 1. Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Pritarta, kad į įstatymą būtų įtraukta nuostata, jog gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių teritorijoje esantiems jų nuosavybės objektams pavadinimai suteikiami ir keičiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais, pritarus Lietuvos Respublikos įgaliotai institucijai, teikiančiai išvadas dėl personalijų ir įvykių įamžinimo. Tokios nuostatos atsiradimą paskatino Kalbos komisijos ne kartą Vyriausybei, Kultūros ir Vidaus reikalų ministerijoms teiktas siūlymas įsteigti instituciją, kuri rūpintųsi, kad nebūtų įamžinami istoriškai nepagrįsti ar visuomenėje keliantys įtampą įvykiai arba asmenybės. 2. Dėl Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projekto. Atkreiptas dėmesys, kad kai kurie projekto straipsniai prieštarauja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijai ir Valstybinės kalbos įstatymui. 3. Dėl prekių ir paslaugų ženklų įstatymo. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pateiktos išvados dėl būtinybės į Prekių ir paslaugų ženklų įstatymą įtraukti nuostatą, reglamentuojančią ženklų kalbos taisyklingumą. 4. Dėl Valstybinės kalbos įstatymo. Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas atsakymas dėl Valstybinės kalbos įstatymo atitikties Europos Sąjungos steigimo sutarties 43 ir 49 straipsniams. Komisijos nuomone, 6 ir 13 įstatymo straipsniai sutarties nuostatoms neprieštarauja. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai Kalbos komisija kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengė Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2003–2009 metų programos projektą ir pateikė jį tvirtinti Vyriausybei. Programoje patikslinti Kalbos komisijos koordinuojamos Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 metų programos darbai ir numatyti nauji. Nepritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1395 „Dėl Numerių pastatams, namų butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos bei Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui, nes šiuo nutarimu numatytos tvirtinti Pavadinimų gatvėms ir statiniams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos projekto 37 punktu gatvių pavadinimų lentelėse būtų įteisinti pavadinimų vertimai į tautinių mažumų kalbas. Projektą rengusiai Vidaus reikalų ministerijai paaiškinta, kad tokia nuostata prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymui, be to, išverstas vietovardis praranda autentiškumą, o kartu ir savo pagrindinę funkciją – identifikuoti vietą. Pasiūlyta nauja punkto formuluotė, tačiau į naują projekto variantą nuostata dėl pavadinimų pateikimo kitomis kalbomis apskritai neįtraukta. Kartu atkreiptas Vyriausybės dėmesys į tai, kad „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas“ (Vilnius, 1976) yra dalykiškai ir morališkai pasenęs, o valstybės registrų duomenys yra neprieinami vartotojams. Pagal Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) rekomendacijas turėtų būti sudaryta ir nemokamai prieinama internetu skaitmeninė šalies vietovardžių bazė. Tokios bazės būtinybė pabrėžta Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 m. gairėse. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2003, Nr. 115-5194) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymu Kalbos komisija nurodė kriterijus, pagal kuriuos savivaldybių taryboms siūloma vertinti suteikiamus arba keičiamus gatvių ir kitų savivaldybių  teritorijoje esančių jų nuosavybės objektų pavadinimus (taisyklingumo, pavadinimuose vartojamų vietovardžių oficialumo ir normiškumo, pastovumo kriterijai). Ministerijai pasiūlyta numatyti tvarką, užtikrinančią kriterijų laikymąsi. Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl aukštojo išsilavinimo ir mokslo laipsnių, įgyjamų Lietuvos Respublikoje, diplomų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 549 „Dėl mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikavimo diplomų (atestatų) registravimo“ pakeitimo“ projektams, pateikta pastabų dėl terminų ir formuluočių. Atkreiptas Aplinkos ministerijos dėmesys, kad Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatuose (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114; Žin., 2000, Nr. 80-2422) nenumatyta upių, ežerų ir tvenkinių vardų keitimo tvarka. Pasiūlyta nustatyti, kad vandentakių ir ežerų vardai būtų suteikiami ir keičiami pritarus Kalbos komisijai. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 1147 „Dėl vertybinių popierių, dokumentų blankų ir banderolių apdorotam tabakui, etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams ženklinti spausdinimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Iš nutarimo pasiūlyta išbraukti nuostatą, kad užsakymai spausdinti vertybinius popierius, dokumentų blankus ir banderoles priimami, jeigu jų projektai suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Siūlymas motyvuotas tuo, kad blankų kalbos taisyklingumą privalo užtikrinti valstybės institucijų redaktoriai, juolab privačių bendrovių blankų redagavimas nėra Kalbos komisijos darbuotojų pareiga. Į siūlymą atsižvelgta. Kalbos politikos gairių įgyvendinimo priemonių planas 2002 m. pabaigoje Kalbos komisija parengė Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 m. gairių projektą. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. IX-1595 „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 m. gairių“ (Žin., 2003, Nr. 57-2537) patvirtino šį dokumentą, pavedė Kalbos komisijai sudaryti darbo grupę iš Vyriausybės įstaigų, ministerijų ir departamentų atstovų ir parengti gairių įgyvendinimo priemonių planą bei iki spalio 1 d. pateikti tvirtinti Vyriausybei. Darbo grupėje dirbo Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Europos, Informacinės visuomenės plėtros komitetų, Mokslo ir studijų, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentų, Kalbos komisijos, Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto atstovai, daug siūlymų dėl įtrauktinų priemonių gauta iš Lietuvos aukštųjų mokyklų. Dėl užtrukusios derinimo su įvairiomis institucijomis procedūros galutinis projekto variantas baigtas tvarkyti metų pabaigoje. Kiti dalykai Teisingumo ministerija informuota apie įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų registravimo problemas, susijusias su nauja juridinių asmenų registravimo tvarka: Juridinių asmenų registro nuostatuose nenumatyta jokia procedūra, kuri garantuotų registruojamo juridinio asmens pavadinimo taisyklingumą. Registrų centrui pasiūlyta imtis pavadinimų taisyklingumo priežiūros funkcijos. Lietuvos Respublikos notarų rūmų paprašyta informuoti notarus, kad jie steigiamo juridinio asmens dokumentų teikėjams pasiūlytų kreiptis į savivaldybių kalbos tvarkytojus dėl juridinio asmens pavadinimo taisyklingumo įvertinimo. Tokią nuostatą pasiūlyta įtraukti į Notarų rūmų rengiamas rekomendacijas notarams.  Toliau rūpintasi lietuvių kalbos padėtimi mokslo srityje. Švietimo ir mokslo ministerijai priminta, kad keistinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų, konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarkos ir pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ nuostatos, įteisinančios publikacijų užsienio kalbomis privalomumą. Kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė,  komisijos nariai Albertas Rosinas, Algirdas Smilgevičius, Giedrius Subačius, Bonifacas Stundžia Lietuvos mokslo tarybos išplėstiniame posėdyje ir Lietuvos mokslų akademijos sesijoje skaitė pranešimus lietuvių kalbos išsaugojimo ir plėtros mokslo darbuose tema. I. Smetonienė ir A. Rosinas prisidėjo prie Mokslų akademijos sesijos rezoliucijos „Lietuvių kalbos padėtis moksle ir visuomenėje“ rengimo. Švietimo ir mokslo ministerija paprašyta paaiškinti, kodėl šalies bendrojo lavinimo mokyklose anglų kalba pradeda plisti kaip mokomoji kalba. Kalbos komisijos nuomone, tokiu būdu pažeidžiami Valstybinės kalbos ir Švietimo įstatymai. Atsakymo į raštą negauta. Kalbos komisijos pirmininkė I. Smetonienė ir komisijos juriskonsultas G. Švetkauskas įtraukti į darbo grupę, kuri turi parengti teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų laikymo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ patvirtino komisijos parengtas naujas valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas (Žin., 2003, Nr. 123-5618). Moterų pavardžių darybos klausimais konsultuotas Klaipėdos civilinės metrikacijos skyrius, teikęs apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo patenkinti Vilijos Bertašiūtės prašymą po santuokos vadintis Rudis. Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymą leisti pasirinkti vyrišką pavardės formą atmetė. 3. Tarptautiniai ryšiai ir projektai Kalbos komisija, rengusi Valstybinės kalbos politikos gairių projektą, sulaukė Britų tarybos paramos: šios organizacijos prašymu vasario 4–5 dienomis Lietuvoje viešėjo žinomas Europos Tarybos ekspertas Dave’as Allanas (Deivas Alanas; Didžioji Britanija). Svečias susipažino su Lietuvos kalbos politiką reglamentuojančiais dokumentais, susitiko su Kalbos komisijos darbuotojais, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete su įvairių institucijų ir mokymo įstaigų atstovais aptarė kalbų mokymo problemas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanate kalbėjosi su mokslininkais. Rudenį gautos raštiškos eksperto išvados dėl mūsų kalbos politikos nuostatų. D. Allano nuomone, Lietuvoje perdėm ryškus gynybinis (kitų kalbų atžvilgiu) pradas, ypač pabrėžiamas kontrolės vaidmuo. Pagarbą savo kalbai reikėtų ugdyti ne draudimais, o didinant jos prestižą, tobulinant mokymą. Kartu būtina skatinti ir kitų kalbų mokymąsi, rūpintis naujausia dėstymo metodika, nes tik mokant užsienio kalbų, pirmiausia anglų, įmanoma gerai jaustis šiuolaikiniame pasaulyje. Kovo 14 d. Kalbos komisijoje viešėjo Prancūzų kultūros centro direktorė Dominique de Boisjolly (Dominik de Buažoli) ir kalbos politikos specialistas iš Prancūzijos Michelis Rabaud (Mišelis Rabo). Svečias atvyko jau susipažinęs su mūsų Kalbos įstatymu, Kalbos politikos gairių projektu ir pateikė pastabų bei siūlymų. M. Rabaud – Prancūzijos Respublikos kultūros ministerijos Terminologijos komisijos atsakingasis sekretorius, todėl per susitikimą daugiausia kalbėta apie svetimžodžių keitimo savos kalbos atitikmenimis problemas. Kalbos komisija dalyvauja tarptautiniame projekte „Baltijos šalių kalbos politika besiplečiančioje Europoje“. Birželio 16–18 d. Vilniaus universitete vyko pirmasis projekto renginys – Lietuvos, Latvijos ir Estijos kalbos specialistų seminaras „Kalba ir socialiniai procesai Pabaltijyje“. Komisijos pirmininkė I. Smetonienė konferencijos dalyvius supažindino su Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 m. gairėmis. Svečiai konstatavo, kad Lietuvos kalbos politika apima daug daugiau gyvenimo sričių negu kaimynų šalyse. Ir estų, ir latvių pagrindinis uždavinys – valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas. Bendradarbiaujant su Europos Tarybos ekspertais ir vadovaujantis jos dokumentu „Kalbų mokymo politikos aprašas. Gairės ir tvarka“ rengiamas Lietuvos kalbų mokymo politikos gairių projektas. Projektą rengiančioje darbo grupėje Kalbos komisijai atstovauja I. Smetonienė. UNGEGN Baltijos skyriaus seminare Estijoje (2003 m. gegužės 28–30 d. Kihnu) dalyvavo Kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė (skaitė pranešimą „Gatvių pavadinimai tautinių mažumų kalbomis“) ir vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė. Spalio 16–17 d. I. Smetonienė lankėsi Rygoje. Ji dalyvavo Latvių kalbos komisijos posėdyje, kuriame kalbėta apie abiem šalims šiuo metu aktualius klausimus, galimą bendrą dviejų šalių kalbos politiką, lietuvių ir latvių kalbų vietą daugiakalbėje Europoje. I. Smetonienė domėjosi Latvijos terminų tvarkymo praktika, terminų bazės struktūra, aplankė Rygoje įsikūrusią lietuvišką mokyklą. Gruodžio 3 d. Kalbos komisijoje lankėsi Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje Vertimų biuro vadovas Stephenas Millsas (Stefenas Milsas). Su svečiu aptartos galimybės užtikrinti Europos Sąjungos dokumentų vertimo į lietuvių kalbą taisyklingumą Lietuvai tapus ES nare. Nutarta Europos personalo atrankos biurui (EPSO) į komisiją, tikrinančią konkurse dalyvaujančių Lietuvos vertėjų testus, siūlyti įtraukti kelis kalbos specialistus, kad būtų vertinamas ir lietuvių kalbos mokėjimas. Taip pat nutarta prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirti lėšų verčiamų dokumentų redaktorių etatams steigti. Gruodžio 16–18 dienomis I. Smetonienė Briuselyje susitiko su Europos Taryboje dirbančiais teisininkais-lingvistais ir vertėjais. Aiškintasi, kodėl tokia prasta kai kurių Europos Sąjungos dokumentų vertimų kalba. Sutarta dėl skubių Kalbos komisijos konsultacijų teikimo elektroniniu paštu, dėl bendradarbiavimo kuriant Lietuvos Respublikos terminų banką. 4. Norminamoji ir ekspertinė veikla 2003 metais įvyko 9 Kalbos komisijos posėdžiai (žr. 2 priedą). Surengta 90 pakomisių posėdžių: Terminologijos pakomisės – 37, Žodyno pakomisės – 15, Tarties ir kirčiavimo pakomisės – 12, Tipinių kalbos kultūros programų laikinosios pakomisės – 11, Vardyno pakomisės – 7, „Kalbos patarimų“ pakomisės – 5, Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės – 2, Vadovėlių vertinimo pakomisės – 1 (žr. 1 priedo 2 lentelę). Įvairioms institucijoms ir asmenims parengta 401 ekspertinė išvada: dėl vietovardžių – 134, dėl asmenvardžių – 97, dėl terminų ir sąvokų – 73, dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų – 44,  dėl dokumentų kalbos – 13, dėl viešųjų užrašų – 8, dėl kitų dalykų – 32. Terminija Kalbos komisijos posėdžiuose aprobuota: „Chemijos terminų aiškinamasis žodynas“ (antrasis pataisytas ir papildytas leidimas), „Anglų–lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas“, „Aiškinamasis telekomunikacijų terminų žodynas“, „Artilerijos enciklopedinis žodynas“, vardynai „Paukščių anatomijos terminai“ ir „Vakarų Palearktikos paukščiai“, aiškinamasis žodynėlis „Vadovai ir vadybininkai“, „Linux“ žodynėlis”, „Mokyklinis matematikos terminų žodynėlis“, knygos „Mediena ir jos gaminiai“ žodynėlis; Lietuvos standartai „Sluoksniuotoji mediena. Klasifikacija ir terminija. 2 dalis. Terminija“, „Termoizoliacija. Šilumos perdavimo sąlygos ir medžiagų savybės. Terminų žodynas“, „Apšvietimo stulpai. 1 dalis. Terminai ir apibrėžimai“, „Su maisto produktais susiliečiančios medžiagos ir gaminiai. Nemetaliniai stalo indai. Terminija“, „Galvijų ir veršiukų odos. 1 dalis. Ydų aprašymas“, „Pakuotės. Tūbelės. Terminija“, „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“, „Dažai ir lakai“ (1–3 dalys), „Mechaniniai virpesiai ir smūgiai. Terminai ir apibrėžimai“, „Virpesiai ir smūgiai. Terminai ir apibrėžimai“. Terminologijos pakomisėje apsvarstyta 10 svetimžodžių ir jų lietuviškų atitikmenų sąrašų (beveik 1000 terminų), 7 iš jų paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“: kompiuterių programų lietuviškų pavadinimų (2003, Nr. 12), kompiuterijos (2 sąrašai; 2003, Nr. 20, Nr. 42) ir botanikos (4 sąrašai; 2003, Nr. 32, Nr. 70, Nr. 82, Nr. 92) terminų. Visi Terminologijos pakomisės rekomenduojamų svetimžodžių lietuviškų atitikmenų sąrašai skelbiami Kalbos komisijos tinklalapio skyriuje „Svetimžodžių atitikmenys“. Apsvarstytos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto sąvokos, dėl atskirų terminų ar jų sąrašų teiktos išvados Krašto apsaugos, Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijoms. Gramatika ir rašyba 2003 m. toliau svarstytos rengiamų „Kalbos patarimų“ 3-iojo leidimo dalys. Komisijos posėdyje pritarta „Kalbos patarimų“ dalims „Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas“ ir „Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai“. Abi dalys išleistos atskiromis knygelėmis, 2003 m. taip pat išėjo praėjusiais metais apsvarstyta dalis „Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas“. Leksikos skolinių dalį pradėjo svarstyti Žodyno pakomisė. Rašybos, skyrybos ir gramatikos pakomisė parengė rekomendacijos „Dėl kai kurių religinių vardų, terminų, pavadinimų rašymo didžiąja raide“ projektą. Projektas skelbtas komisijos tinklalapyje. Apibendrinus gautas pastabas nutarta projektą tobulinti. Asmenvardžiai Apsvarsčiusi visuomenės reiškiamas nuomones ir Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadą, kad dėl šeiminę padėtį atskleidžiančių pavardžių priesagų moterys gali būti diskriminuojamos, Kalbos komisija 2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009) nustatė, kad moterų ir mergaičių pavardės iš vyriškų pavardžių gali būti daromos ne tik su tradicinėmis priesagomis, bet ir su galūne -ė. Vietovardžiai 26 savivaldybėms pranešta, kad Vardyno pakomisė patikslino jų teritorijose esančių gyvenamųjų vietų vardų formas arba kirčiavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė (dabar – Registrų centras) paprašytos pradėti 17-os gyvenamųjų vietų vardų (rašytinės formos) pakeitimo procedūras. Registro įmonės paprašyta Gyvenamųjų vietų registre patikslinti 18 kaimų vardų priegaides ir kirčiavimą. Parengtos 9 išvados dėl kaimų vardų keitimo. Nepritarta vieno kaimo vardo keitimui nenorminiu variantu. Per metus suderinta apie 200 gatvių pavadinimų. Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta pastabų dėl vietovardžių Pasaulio šalių ir teritorijų registre. Svetimvardžiai 2003 m. priimti nutarimai: spalio 2 d. nutarimas Nr. N-3 (88) „Dėl Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 97-4389) ir nutarimas Nr. N-4 (89) „Dėl Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 97-4390). Valstybių ir sostinių pavadinimų keitimai daromi pagal tarptautinio standarto ISO 3166-1 pakeitimus, bendradarbiaujant su Lietuvos standartizacijos departamentu. 2003 m. protokoliniu nutarimu patvirtinti JAV valstijų, Jungtinės Karalystės grafysčių, Šiaurės Airijos ir Airijos provincijų, Vokietijos žemių pavadinimai pagal Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto teikinius („Informaciniai pranešimai“, 2003, Nr. 10). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutui užsakyta parengti „Pasaulio vietovardžių žinyną“. Jame bus teikiamos ir originalios, ir adaptuotos kitų šalių vietovardžių formos. Leidinys turėtų tapti parankine žurnalistų, redaktorių priemone. Norėdama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į svetimvardžių vartojimą Kalbos komisija užsakė sociologinį tyrimą. Gauti rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojai iš esmės sutinka su Kalbos komisijos nustatytais svetimvardžių vartojimo principais. Didesnė apklaustųjų dalis manė, kad mokslo leidiniuose bei informaciniuose leidiniuose ir dokumentuose svetimvardžiai rašytini originalo kalba. 2003 m. kovo 13 d. Kalbos komisijos posėdyje aptarus sociologinio tyrimo išvadas nutarta patobulinti 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 5 punkte išdėstytus kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principus ir tai pavesta išplėstinei Vardyno pakomisei. Pakomisė peržvelgė svetimvardžių vartojimo lietuvių kalboje tradiciją, išklausė atskirų sričių specialistų – naujienų agentūrų vertėjų ir redaktorių, Migracijos departamento, Nacionalinės žemės tarnybos atstovų – siūlymus, susipažino su Lietuvos geografų ir kartografų draugijos, Lietuvos vartotojų asociacijos nuomone ir pirmąjį naujos redakcijos principų projektą paskelbė liepos 2 d. Kalbos komisijos tinklalapyje. Projektas sulaukė visuomenės susidomėjimo, paskatino atsinaujinti diskusijas dėl svetimvardžių žiniasklaidoje. Apibendrinusi pastabas pakomisė parengė antrąjį projektą. Jame teikiamos paprastesnės nei galiojančio nutarimo formuluotės, primygtiniau rekomenduojama greta originaliųjų formų nurodyti sulietuvintąsias. Šis projektas metų pabaigoje buvo pateiktas visuomenei svarstyti Atviros Lietuvos fondo inicijuotoje interneto svetainėje www.svarstome.lt, taip pat pristatytas vertėjų ir redaktorių seminare, Lietuvių kalbos draugijoje ir Lietuvių kalbos institute. Nutarimo projektas bus tobulinamas 2004 m. Numatyta peržiūrėti ir kitus su svetimvardžių vartojimu susijusius nutarimus arba jų dalis. Kirčiavimas Tarties ir kirčiavimo pakomisės ir komisijos posėdžiuose apsvarsčius kirčiavimo gretybes („Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ rengimo darbų dalis), komisijos tinklalapyje ir „Gimtojoje kalboje“ paskelbtos 5 rekomendacijos dėl patikslintų kirčiavimo dalykų. Pakeitimai daryti atsižvelgiant į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius. Pakomisės narių komentaruose visuomenei aiškinti pagrindinių ir gretutinių kirčiavimo variantų nustatymo kriterijai ir motyvai. Kiti dalykai Atlikta Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekto ir pataisyto projekto kalbos ekspertizė (ekspertas dr. P. Kniūkšta). Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teiktos konsultacijos dėl rengiamo geodezijos ir kartografijos techninio reglamento „Geografinių pavadinimų vartojimas Lietuvos leidžiamuose žemėlapiuose“. Suderinta 692 įvairių dokumentų (diplomų, pažymėjimų, leidimų) blankų projektai. Gautas 731 raštas (iš valstybės ir savivaldos institucijų – 484, iš asmenų – 140, iš privačių įmonių – 101, iš visuomeninių organizacijų – 6), išsiųsta 730 raštų. Iš kalbos programas vykdančių institucijų gautas 1001 raštas, išsiųsta 680 raštų.  5. Kiti darbai Kalbos komisija ėmėsi iniciatyvos kelti kompiuterinės lietuvių raštijos lygį. Iki šiol nėra sukurta originalaus lietuvių kalbai pritaikyto šrifto, ypač daug sunkumų kelia senuosiuose raštuose ir dabar kalbotyros darbuose vartojami ženklai (apie 2500 vnt.), kurie neturi bendrų, standartizuotų kodų, todėl yra neatpažįstami kitose kompiuterinėse sistemose, jų neįmanoma patikimai perduoti internetu. Iš informatikų ir kalbininkų suburta darbo grupė (vadovas doc. dr. V. Tumasonis) ėmėsi kurti šriftą, kuris turėtų atitikti kalbinius, komunikacinius ir akių higienos reikalavimus. Pagrindinę šrifto versiją numatyta sukurti iki 2004 m. gegužės mėn. Kalbos komisija pasiūlė keisti kalbos kultūros dėstymo principus aukštosiose mokyklose. Sudaryta darbo grupė parengė tipinę Specialybės kalbos programą („Informaciniai pranešimai“, 2003, Nr. 72), skirtą universitetinėms aukštosioms mokykloms. Programos pagrindą sudaro mokslo ir profesinės kalbos (terminijos, akademinio rašymo) mokymas, iš esmės atsisakyta iki šiol vyravusios neveiksmingos kalbos klaidų taisymo metodikos. Rūpindamasi mokyklinių vadovėlių kalbos taisyklingumu Kalbos komisija parengė ir 2003 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 1 (86) (Žin., 2003, Nr. 54-2421) patvirtino Bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių kalbos taisyklingumo vertinimo tvarką. Pagal 2003 m. balandžio 14 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ĮSAK-490 patvirtintą Bendrojo lavinimo dalyko vadovėlio vertinimo ir patvirtinimo žymos teikimo ir registravimo tvarką (Žin., 2003, Nr. 40-1869) vadovėliams patvirtinimo žyma suteikiama tik gavus Kalbos komisijos pritarimą. Sudaryta Vadovėlių vertinimo pakomisė (pirmininkas doc. dr. B. Dobrovolskis) metų pabaigoje gavo vertinti pirmuosius vadovėlius. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Valstybinės kalbos inspekcijos prašymu Pedagogų profesinės raidos centras atliko pradinių klasių mokytojų kalbos kultūros tyrimą (darbo grupės vadovas B. Dobrovolskis). Pateiktos išvados, kad pradinių klasių mokytojų kalbos kultūros būklė ne visiškai atitinka pedagogams keliamus reikalavimus, todėl būtina iš esmės pagerinti jų kalbinį pasirengimą, pasiūlyta problemos sprendimo būdų. Į tyrimo išvadas atsižvelgta rengiant Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategijos 2004–2009 m. projektą (Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytoje projekto rengimo darbo grupėje dirbo I. Smetonienė). 6. Informacinė veikla Informacija internete 2003 m. kovą pradėjo veikti naujas Kalbos komisijos interneto tinklalapis www.vlkk.lt (sukurtas kartu su UAB „Metasite“). Jis orientuotas į išorinius komisijos ryšius, pirmiausia – į ryšius su visuomene. Tinklalapio tikslai: ·    išsamiai ir operatyviai informuoti visuomenę apie Kalbos komisijos darbus, priimtus dokumentus ir kt., ·    efektyviai konsultuoti kalbos klausimais, ·    suteikti visuomenei galimybę dalyvauti Kalbos komisijos veikloje,  ·    iš dalies automatizuoti sekretoriato darbą. Tinklalapyje teikiama informacija apie Kalbos komisijos narius ir darbuotojus, skelbiami pagrindiniai teisės aktai.  Skyriuje „Nutarimai“ skelbiamas visas nutarimų sąrašas (1977–2003 m.), nutarimų ir rekomendacijų projektai. Vartotojų patogumui sukurti tam tikras temas apibendrinantys poskyriai su naujausiomis atitinkamos srities teisės aktų redakcijomis: „Asmenvardžiai“, „Vietovardžiai“, „Svetimvardžiai“, „Švietimo įstaigos“, „Tartis ir kirčiavimas“. Kalbos komisija savo tinklalapio lankytojų klausia nuomonės įvairiais priimamais klausimais, pavyzdžiui, dėl svetimžodžių atitikmenų, kirčiavimo gretybių ir kt. Atskiras skyrius – „Programos“ – skirtas komisijos koordinuojamoms kalbos programoms. Ieškantiems paramos trumpai paaiškinta, kokie darbai remiami ir ką reikia nurodyti paraiškoje paramai gauti. Patrauklios įvairenybės skelbiamos poskyriuose „Ar žinote, kad“ (apie žodžių kilmę, svetimžodžių atitikmenis, nevartotinus kalbos dalykus), „Ar tiesa, kad“ (komentuojamos nepagrįstos nuomonės dėl kalbos dalykų). Tinklalapyje taip pat pateikiama naudingų nuorodų į kalbos institucijų, aukštųjų mokyklų kalbos katedrų, kalbinių leidinių, elektroninių žodynų ir kt. interneto tinklalapius. Vartotojams suteikta galimybė pasiūlyti savo nuorodą. Apie priimtus nutarimus, siūlomas rekomendacijas, numatomus svarstyti klausimus, renginius ir susitikimus skelbiama „Naujienų“ skyriuje. Sukurta galimybė prenumeruoti pageidaujamą naujienų rūšį. Naujienų prenumeratorių metų pabaigoje buvo 268. Tinklalapio lankomumas nuo paleidimo dienos nuolat augo. Kaip rodo tinklalapio priežiūros sistema, pagrindiniai lankytojai – Lietuvoje registruoti vartotojai, tačiau yra lankytojų ir iš kitų šalių: Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Šveicarijos, Danijos, Liuksemburgo, Austrijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos, Belgijos, Vengrijos, Izraelio, Ukrainos ir kt. 2003 m. kovą pradėtas leisti elektroninis savaitraštis „Pastabos paraštėse“. Jį rengia Kalbos komisijos specialistai, leidžia ir platina prenumeratos portalas www.miron.lt. Savaitraščio paskirtis – šviesti visuomenę kalbos (daugiausia kalbos kultūros) klausimais, skleisti žinias apie Kalbos komisijos veiklą. Iki metų pabaigos išleisti 34 numeriai. Metų pabaigoje leidinį prenumeravo 151 interneto vartotojas (leidinio reitingas – 5,46 %). Pradėjus veikti tinklalapiui komisijos veikla tapo skaidresnė ir suprantamesnė tai visuomenės daliai, kuri naudojasi internetu. Visuomenei sudaryta galimybė reikšti nuomonę dėl komisijos darbų, netiesiogiai dalyvauti kalbos dalykų svarstymuose (per 10 mėnesių diskutuota daugiau kaip 250 įvairių kalbinių temų). Taip įgyvendinamas ir elektroninės valdžios principas. Kalbos konsultacijos Nuo birželio mėn. tinklalapyje pradėjo veikti Kalbos konsultacijų bankas, kuriame jau daugiau kaip 5 tūkst. įrašų, per pusę metų įrašyta apie 600 naujų konsultacijų. Iki metų pabaigos į banką lankytojų kreiptasi daugiau kaip 100 tūkst. kartų. Spalio pradžioje buvo atlikta tinklalapio lankytojų apklausa. Paaiškėjo, kad vieni pagrindinių lankytojų yra redaktoriai ir vertėjai, pirmiausia ieškantys su redagavimu susijusios kalbinės informacijos. Neradus atsakymo banke siūloma įrašyti klausimą specialiame lange, atsakymas išsiunčiamas elektroniniu paštu. Iš viso 2003 m. atsakyta į 2886 elektroninius paklausimus, dauguma iš jų – 2358 paklausimai – buvo gauti pradėjus veikti konsultacijų bankui. Vidutiniškai per darbo dieną buvo atsakoma į 22 paklausimus. 2003 metais suteiktos 16 452 konsultacijos telefonu. Sausio–kovo mėn. konsultuota visą darbo dieną, atsakyta į 5960 klausimų, t. y. vidutiniškai į 96 klausimus per dieną. Pradėjus veikti internetiniam konsultacijų bankui nuo balandžio mėnesio telefonu konsultuota tik pusę darbo dienos, atsakyta į 10 492 klausimus, t. y. vidutiniškai į 56 klausimus per dieną. Iš viso 2003 m. telefonu ar elektroniniu paštu atsakyta į 19 338 klausimus. Daugiausia buvo klausta dėl leksikos – 27 %, sintaksės – 18 %, rašybos – 16 %, semantikos – 11 %, morfologijos – 10 %, mažiau dėl žodžių darybos – 7 %, skyrybos – 6 %, kirčiavimo ir tarties – 2 %, stilistikos – 1 %, dėl kitų dalykų – 2 %. Informaciniai leidiniai Du Terminologijos pakomisės apsvarstyti svetimžodžių lietuviškų atitikmenų sąrašai išleisti atskiromis knygelėmis – „Lietuviški riešutų ir juos vedančių augalų pavadinimai“ ir „Lietuviški aliejinių augalų ir iš jų spaudžiamo aliejaus pavadinimai“. Jos skirtos prekybininkams, kalbos tvarkytojams ir visiems, kuriems rūpi taisyklingi lietuviški augalų, jų vaisių ir produktų pavadinimai. Spaudai parengti dar du leidinukai – „Lietuviški grūdinių augalų ir jų produktų pavadinimai“, „Valgomų sėklų ir jas brandinančių augalų pavadinimai“. Išleista knygelė „Vardai ir pavardės: VLKK nutarimai ir patarimai“. Joje aptarti moterų pavardžių darybos ir kirčiavimo, vyriškų pavardžių formų, vardų ir pavardžių registravimo, vardų ir pavardžių tapatybės klausimai. Knygelė pirmiausia skirta civilinės metrikacijos, pasų skyrių darbuotojams. Informacija žiniasklaidoje Iš programos „Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas“ finansuotos Lietuvos radijo laidelės „Taisyk žodžiui kelią“. 16 tokių laidelių parengė Kalbos komisijos darbuotojai. Remtos ir LNK kalbos laidelės „Žodis – ne žvirblis“. Kartą per mėnesį transliuojamoje Lietuvos radijo laidoje „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informacija“ I. Smetonienė klausytojus supažindina su komisijos veiklos naujienomis. Komisijos pirmininkė dalyvavo Lietuvos radijo laidose „Ryto garsai“, „Toks gyvenimas“, „Akiračiai“, „Tarp Rytų ir Vakarų“, televizijos laidose „Dviguba teisybė“, „Labas rytas“, parengė komentarus dviem televizijos laidoms „Klausimėlis“. Radijo ir televizijos laidose dalyvavo ir Kalbos komisijos nariai A. Rosinas, G. Subačius. Parengti 3 skyreliai „Kalbos komisijos kronika“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Kalbos komisijos darbuotojų publikacijų išspausdinta „Gimtosios kalbos“ žurnale, mokslinių darbų publikacijų – leidiniuose „Archivum Lithuanicum “, „Kalbos kultūra“ ir kt. (žr. 3 priedą). 6. Renginiai Surengti 2 seminarai savivaldybių kalbos tvarkytojams (kartu su Valstybine kalbos inspekcija). Pagal Europos Sąjungos kalbų mokymo ir mokymosi programą „Europos pažymėjimas“ Lietuvos ekspertų komisija rinko geriausią lietuvių kalbos mokymo iniciatyvą. Vieno projekto autoriams įteiktas Kalbos komisijos prizas. Kalbos komisijos prizais apdovanoti Lietuvos jaunųjų filologų konkurso finalo Klaipėdoje ir tautinių mažumų ir užsienio lietuviškų mokyklų moksleivių XIV lietuvių kalbos olimpiados nugalėtojai. Kalbos komisijos pirmininkė I. Smetonienė dalyvavo daugelyje susitikimų su šalies mokytojais: balandžio 11 d. Kauno „Purienų“ vidurinėje mokykloje vykusioje tarptautinėje lituanistų mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Lietuvių kalbos ugdymo problemos Vakarų Europos lingvistinės įvairovės kontekste“ skaitė pranešimą apie kalbos politikos kryptis ir uždavinius, gegužės 9 dieną Šilutės rajono lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų seminare „Kalbinio ir literatūrinio ugdymo turinio naujovės bendrojo lavinimo mokykloje“ – paskaitą apie švietimo sistemos vietą kalbos politikos gairėse, apie kalbos kultūros dėstymo problemas bendrojo lavinimo mokykloje ir aukštosiose mokyklose, apie tarmių puoselėjimą ir jų dėstymą per kalbos pamokas, gruodžio 12–13 dienomis Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vykusioje Rytų Lietuvos lietuvių kalbos mokytojų konferencijoje „Gimtoji kalba – nacionalinės kultūros gyvybė“ – pranešimą „Mokyklos vieta bendrojoje kalbos politikoje“. Apie mokyklos vietą kalbos politikoje, moksleivių neraštingumo priežastis ir kitus dalykus I. Smetonienė kalbėjosi susitikimuose su Kauno, Alytaus, Sedos mokytojais, taip pat su Pedagogų profesinės raidos centro renginiuose dalyvaujančiais mokytojais. Kovo 19 dieną I. Smetonienė dalyvavo Visagino tautinių mažumų centro seminare „Tautinių mažumų teisių apsauga Lietuvoje ir Europoje“. Gegužės 16 dieną Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvių kalbos draugijos surengtame seminare „Reklamos kalba“ I. Smetonienė  skaitė pranešimą „Reklamos stilius ir kalba: bendrieji principai“. Lietuvos geografų ir kartografų draugijos seminare A. Pangonytė skaitė pranešimą „Kalbos komisijos darbai vietovardžių srityje 2002–2003 m.“, redaktorių ir vertėjų seminare (rengė Lietuvių kalbos draugija ir Lietuvių kalbos institutas), Lietuvių kalbos draugijos seminare pristatė Kalbos komisijos 60-ojo nutarimo 5 punkto naujos redakcijos projektą. Komisijos pirmininkė                                                                          Irena Smetonienė 1 lentelė. Recenzuoti leidiniai                                                                                                                                                                        1 priedas Eil. Nr. Autoriai Pavadinimas Ekspertai 1. Terminų žodynai ir standartai 1.1. E. S. Kisinas „Artilerijos enciklopedinis žodynas“ J. Klimavičius, A. Umbrasas 1.2. P. Švenčianas ir kt. „Aiškinamasis šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodynas“ J. Klimavičius, V. Valiukėnas, P. Zemlevičiūtė 1.3. A. Sliesaravičius ir kt. „Selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas“ Z. Gudžinskas, S. Labanauskienė, V. Rančelis 1.4. V. Tininis ir kt. „Aiškinamasis karybos terminų žodynas“ V. Palubinskas, J. Klimavičius, P. Zemlevičiūtė 1.5. V. Valiukėnas ir kt. „Aiškinamasis telekomunikacijų terminų žodynas“ A. Auksoriūtė, J. Klimavičius 1.6. J. Norgėla ir kt. „NATO terminų žodyno“ antrasis pataisytas ir papildytas leidimas E. S. Kisinas, J. Klimavičius 1.7. P. Alekna ir kt. „Mokyklinis matematikos žodynėlis“ A. Auksoriūtė, A. Kaulakienė, P. Zemlevičiūtė 1.8. V. Valiukėnas ir kt. Dvikalbis aiškinamasis žodynėlis „Vadovai ir vadybininkai“ A. Auksoriūtė, D. Diskienė, A. Rosinas, P. Zemlevičiūtė 1.9. A. Morkevičius, B. Papreckis „Mediena ir jos gaminiai“ J. Klimavičius 1.10. A. Iljinas „Mokyklinis lietuvių–rusų ir rusų–lietuvių kalbų fizikos terminų žodynas“ P. Zemlevičiūtė 1.11. V. Žalkauskas „Linux“ terminų žodynėlis“ V. Dagys, A. Umbrasas, A. Žandaris 1.12. L. Kitkauskienė ir kt. „Anglų–lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros terminų žodynas“ A. Kaulakienė, A. Rosinas 1.13. V. Valiukėnas ir P. J. Žilinskas „Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas“ S. Kaušinis 1.14. J. Virbickas „Žuvų pavadinimų žodynas“ E. Bukelskis 1.15. Standartas  „Galvijų ir veršiukų odos. 1 dalis. Ydų aprašymas“ A. Kaulakienė 1.16. Standartas „Konditerija. Cukrinė konditerija. Terminai ir apibrėžimai“ A. Kaulakienė, P. Zemlevičiūtė 1.17. Standartas „Naftos pramonė. Terminija. 7 dalis. Įvairūs terminai“ A. Kaulakienė, P. Zemlevičiūtė 1.18. Standartas „Standartizacija ir su ja susijusi veikla. Bendrasis aiškinamasis žodynas“ J. Klimavičius, A. Rosinas 1.19. Standartas „Naftos pramonė. Terminija. 4 dalis. Perdirbimas“ A. Rosinas, P. Zemlevičiūtė 1.20. Standartas „Kontaktiniai lęšiai ir jų priežiūros priemonės. Aiškinamasis žodynas. 2 dalis. Kontaktinių lęšių priežiūros priemonės“ J. Klimavičius, P. Zemlevičiūtė 1.21. Standartas  „Oftalmologiniai implantai. Intraokuliniai lęšiai. 1 dalis. Aiškinamasis žodynas“ J. Klimavičius, P. Zemlevičiūtė 1.22. Standartas „Kelių transporto priemonės. Masės. Žodynas ir kodai“ A. Kaulakienė 1.23. Standartas „Kelių transporto priemonės. Variklinių ir velkamųjų transporto priemonių matmenys. Terminai ir apibrėžimai“ A. Kaulakienė 1.24. Standartas „Miškotyra. Miško medžių genetika ir selekcija. Terminai ir apibrėžimai" A. Kaulakienė 1.25. Standartas „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“ A. Kaulakienė 1.26. Standartas „Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Žodynas. 1 dalis. Bendrieji terminai“ A. Rosinas 1.27. Standartas „Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Žodynas. 2 dalis. Terminai susiję su trąšomis“ A. Rosinas 1.28. Standartas „Natūralios medienos skydai. Klasifikacija ir terminija“ S. Labanauskienė, A. Rosinas 1.29. Standartas „Neardomieji bandymai. Terminologija. 5 dalis. Sūkurinių srovių bandymų terminai“ A. Kaulakienė, S. Labanauskienė 1.30. Standartas „Miškotyra. Miško apsauga. 2 dalis. Miško ligos. Terminai ir apibrėžimai“ J. Klimavičius, P. Zemlevičiūtė 1.31. Standartas „Miškotyra. Miško apsauga. 3 dalis. Vabzdžiai miško kenkėjai. Terminai ir apibrėžimai“ A. Kaulakienė, P. Zemlevičiūtė 1.32. Standartas „Pakuotės. Lanksčiosios tūbelės. Terminija“ A. Auksoriūtė 1.33. Standartas „Neardomieji bandymai. Terminologija. 4 dalis. Ultragarsinių bandymų terminai“ J. Klimavičius 1.34. Standartas „Neardomieji bandymai. 3 dalis. Techninės radiografijos bandymų terminai“ J. Klimavičius 1.35. Standartas „Naftos pramonė. Terminija. 3 dalis.Žvalgyba ir gavyba“ S. Keinys, P. Zemlevičiūtė 1.36. Standartas „Izoliaciniai ugniai atsparūs gaminiai. 1 dalis. Keraminio plaušo gaminių terminija“ S. Keinys, P. Zemlevičiūtė 1.37. Standartas „Akmens anglių deguto ir pikio rišikliai ir panašūs produktai. Terminija ir klasifikavimas“ A. Auksoriūtė, P. Zemlevičiūtė 1.38. Standartas „Darbo vietos oras. Terminija“ P. Zemlevičiūtė 1.39. Standartas „Žalias degutas ir žalias benzolas. Terminija“ A. Auksoriūtė, P. Zemlevičiūtė 1.40. Standartas „Akmens anglių deguto dervos. Terminija“ A. Auksoriūtė, P. Zemlevičiūtė 1.41. Standartas „Padėklai kroviniams. Terminai ir apibrėžimai“ P. Zemlevičiūtė 1.42. Standartas „Terminis užpurškimas. Terminija, klasifikacija“ A. Kaulakienė, P. Zemlevičiūtė 1.43. Standartas „Anestezijos ir kvėpavimo įranga. Žodynas“ P. Zemlevičiūtė 1.44. Standartas „Lipniosios juostos. Terminija“ P. Zemlevičiūtė 1.45. Standartas „Žemės ir miškų ūkio traktoriai ir mašinos“ A. Rosinas 1.46. Standartas „Mezgimas. Pagrindinės sąvokos. Terminai ir apibrėžimai“ P. Zemlevičiūtė 1.47. Standartas „Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Sąvaržų eksploatavimo reikalavimai. 1 dalis. Apibrėžimai“ P. Zemlevičiūtė 1.48. Standartas „Skerstini naminiai gyvuliai. Kiaulės. Apibrėžimai“ A. Auksoriūtė, P. Zemlevičiūtė 1.49. Standartas „Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Žodynas. 3 dalis. Kalkinimo medžiagų terminai“ P. Zemlevičiūtė 1.50. Standartas „Ergonomikos principai, susiję su protinio darbo krūviu. 1 dalis. Bendrieji terminai ir apibrėžimai“ P. Zemlevičiūtė 1.51. Standartas „Juslinė analizė. Žodynas“ P. Zemlevičiūtė 1.52. Standartas „Standartizacija. 3 dalis“ A. Rosinas 1.53. Standartas „Terminologijos darbas. Aiškinamasis žodynas. 2 dalis. Kompiuterių taikymas“ A. Rosinas 2. Kiti žodynai 2.1. I. Ermanytė „Antonimų žodynas“ J. Zabarskaitė 3. Raštijos paminklai 3.1. G. Michelini „Lozoriaus Zengštoko 1612 m. Giesmės Chriksczionischkos ir Duchaunischkos ir jų šaltiniai“ B. Kabašinskaitė, J. Karaciejus 3.2. Parengė D. Pociūtė-Abukevičienė „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ B. Kabašinskaitė 4. Kalbos praktikos leidiniai 4.1. D. Mikulėnienė „Kalbos patarimų“ dalis „Leksikos skoliniai“ E. Jakaitienė, J. Klimavičius, K. Župerka 4.2. D. Žukaitienė ir L. Urbonienė „Lietuvių kalbos kultūros pratimai vadybos studentams“ N. Linkevičienė, V. Žilinskienė 4.3. R. Vladarskienė „Dokumentų tekstai“ A. Drukteinis 5. Mokomieji leidiniai 5.1. M. Ramonienė, J. Pribušauskaitė „Mokomoji lietuvių kalbos gramatika“ B. Dobrovolskis, K. Župerka 5.2. I. Kruopienė „Ištark“ A. Pakerys 6. Monografijos 6.1. V. Mažiulis „Prūsų kalbos istorinė gramatika“ A. Sabaliauskas 7. Tarmių tekstai ir žodynai 7.1. Ž. Markevičienė ir kt. Kompaktinių plokštelių rinkinys „Rytų aukštaičiai uteniškiai“ A. Leskauskaitė, B. Stundžia 7.2. A. Vidugiris „Zietelos lietuvių tarmė“ Z. Zinkevičius 7.3. G. Kavaliauskaitė ir kt. „Aukštaičių uteniškių patarmė: senojo kaimo kasdieniai darbai“ D. Mikulėnienė 7.4. J. Švambarytė-Valužienė Kompaktinė plokštelė „Joniškio šnektų pratimai ir tekstai“ V. Kardelis, D. Mikulėnienė 8. Bendrojo lavinimo vadovėliai 8.1. I. Valiūnaitė „Rusų kalba. Pirmieji mokymo metai“ G. Navalinskienė 8.2. V. Krakauskaitė Muzikos vadovėlis III klasei „Lakštutė“ A. Leskauskaitė, P. Zemlevičiūtė 8.3. T. Kriliuvienė, S. Shaw „Hello! Anglų kalba (šeštieji mokymo metai)“ D. Svetikienė 8.4. V. Rupainienė, V. Druceikaitė, N. Sabeckienė „Early School English 2“ A. Leskauskaitė 8.5. D. Paškauskaitė „Русский язык (третий год обучения, книга – 2)“ G. Navalinskienė 9. Kiti leidiniai 9.1. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso projektas P. Kniūkšta 9.2. B. Kondratas „Kūrėjų pėdsakais“ A. Rosinas 9.3. Sudarė A. Ubeikaitė Literatūros rodyklė „Lietuvių kalbotyra, 1944–1972“ A. Pakerys 9.4. „Vardai ir pavardės“ V. Maciejauskienė 9.5. Sudarė R. Sedekerskytė, A. Ubeikaitė Literatūros rodyklė „Lietuvių kalbotyra, 1981–1985“ A. Pakerys 9.6. „Leksikografijos ir leksikologijos problemos“ E. Zaikauskas 9.7. Valstybinės kalbos mokėjimo II ir III kategorijos egzaminų aprašai B. Dobrovoskis 2 lentelė. Ekspertų posėdžiai Eil. Nr. Svarstyta Posėdžių skaičius (posėdžiau-ta val.) Posėdžiuose dalyvavę ekspertai ir kviestiniai asmenys 1. Kalbų klasifikatoriaus ir dokumentų klasifikatoriaus projektai 1 (1) E. Jakaitienė, B. Stundžia, A. Račis, A. Girdenis, D. Liutkevičienė, V. Sakalauskienė 2. „Open Office “ terminai; L. Daugnora ir kt. „Paukščių anatomijos terminai. Vardynas“ 1 (2) A. Rosinas, A. Auksoriūtė,  J. Klimavičius, A. Smetona, A. Umbrasas, P. Zemlevičiūtė; G. Grigas, V. Dagys, R. Budrys, L. Daugnora 3. Alyvuogių aliejaus pavadinimų sąrašas; terminų sustainable development ir sentinel node lietuviški atitikmenys. 1 (2) A. Rosinas, A. Kaulakienė, J. Klimavičius,  A. Umbrasas; E. Vėbra, R. Juknys, R. Pakalnis 4. „Kalbos patarimų“ trečiojo leidimo dalis „Sintaksė 3. Įvairūs dalykai“ 5 (10) A. Pupkis, J. Klimavičius, P. Kniūkšta, V. Labutis, L. Laužikas, R. Miliūnaitė, A. Rosinas, R. Urnėžiūtė 5. S. Paltanavičius. „Vakarų Palearktikos paukščiai. Vardynas“; „Chemijos terminų žodyno“ II pataisytas ir papildytas leidimas 4 (8) A. Rosinas, J. Klimavičius, S. Labanauskienė; S. Paltanavičius, R. R. Budrys, M. Dagys, P. Kurlavičius, Ž. Preikša, V. Stanevičius, R. Mudėnienė, V. Skominas 6. Tipinės kalbos kultūros programos 11 (19) I. Smetonienė, G. Akelaitis, N. Linkevičienė, A. Kaulakienė, A. Malakauskas, L. Murinienė, A. Smetona 7. Atogrąžų medžių medienos pavadinimų sąrašas; riešutų ir juos vedančių augalų sąrašas; aliejinių augalų pavadinimų sąrašas; cukraus ir augalų, iš kurių jis gaminamas, pavadinimų sąrašas; valgomų sėklų ir jas brandinančių augalų pavadinimų sąrašas 6 (12) A. Auksoriūtė, S. Keinys, J. Klimavičius, S. Labanauskienė;  Z. Gudžinskas, J. R. Naujalis, V. Rašomavičius 8. „Mokyklinis matematikos žodynėlis“, standartai „Sluoksniuotoji mediena. Klasifikacija ir terminija. 2 dalis. Terminija“, „Galvijų ir veršiukų odos. 1 dalis. Ydų aprašymas“, „Termoizoliacija. Šilumos perdavimo sąlygos ir medžiagų savybės. Terminų žodynas“. 1 (2) A. Rosinas, A. Kaulakienė, S. Keinys, J. Klimavičius, S. Labanauskienė, P. Zemlevičiūtė; A. E. Barkauskas, P. Alekna, Z. Šliavaitė 9. Svetimvardžių vartojimo principai 6 (13) V. Ambrazas, V. Maciejauskienė, A. Pakerys, A. Pupkis, A. Račis, B. Savukynas, N. Sližienė, B. Stundžia; K. Seibutis, T. Duksa, I. Merkienė, A. Jusevičienė, G. Beconytė, R. Bagorevičienė 10. Taisyklingo kirčiavimo reikalavimų nustatymas;  tarptautinių daiktavardžių kirčiavimo gretybės; pirminių daiktavardžių gretybių peržiūra; rekomendacijos dėl kai kurių pirminių daiktavardžių gretybių projektas; svetimos kilmės daiktavardžių kirčiavimo gretybės; rekomendacijos dėl kai kurių svetimos kilmės daiktavardžių kirčiavimo rengimas; priesaginių daiktavardžių kirčiavimo gretybės; priesaginių daiktavardžių kirčiavimo gretybių tikslinimas; rekomendacijos dėl į bendrinę kalbą transponuotų žodžių kirčiavimo projektas; galūninės darybos daiktavardžių gretybių tikslinimas; rekomendacijos dėl kai kurių priesaginių daiktavardžių kirčiavimo projekto svarstymas 11 (22) A. Pakerys, V. Kavaliauskas, D. Mikulėnienė, A. Pupkis, B. Stundžia; D. Liutkevičienė, V. Sakalauskienė 11. Standartai „Apšvietimo stulpai. 1 dalis. Terminai ir apibrėžimai“, „Su maisto produktais susiliečiančios medžiagos ir gaminiai. Nemetaliniai stalo indai“, „Paviršinio aktyvumo medžiagos“ 1 (2) A. Rosinas, A. Auksoriūtė, A. Kaulakienė, J. Klimavičius, A. Smilgevičius, A. Umbrasas; E. V. Nevardauskas, V. Jocienė, M. Petrėtytė 12. Dvikalbis aiškinamasis žodynas „Vadovai ir vadybininkai“; standartas „Pakuotės. Lanksčiosios tūbelės. Terminija“; Lietuvos medicinos norma Nr. 30. 1 (2) A. Rosinas, A. Kaulakienė, S. Keinys, J. Klimavičius; B. Rudgalvis, D. Andriuškevičienė, V. Valiukėnas, L. Petkevičienė, T. Gužauskienė 13. Standartas „Galvijų ir veršiukų odos. 1 dalis. Ydų aprašymas“;  paklausimas dėl  teisės terminų; paklausimas dėl terminų mitybinė, mitybos būklė ir kt. 1 (1) A. Kaulakienė, J. Klimavičius; V. Valeika 14. „Kalbos patarimų“ trečiojo leidimo dalis „Leksikos skoliniai“ 15 (35) E. Jakaitienė, J. Klimavičius, D. Mikulėnienė, D. Liutkevičienė, J. Girčienė, E. Zaikauskas, V. Žilinskienė, R. Miliūnaitė, A. Auksoriūtė 15. Kalbos komisijos nutarimo „Dėl moterų pavardžių darybos“ projektas 1 (2) V. Maciejauskienė, B. Savukynas, M. Ramonienė, P. Kniūkšta 16. Standartas „Pakuotė. Lanksčiosios tūbelės. Terminija“; statybos techninio raglamento „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ projekto sąvokos; Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto sąvokos 1 (1) A. Auksoriūtė, A. Kaulakienė, J. Klimavičius, A. Rosinas; V. Jocienė, A. Minius, V. Kačinskas, G. Jucys, R. Vladarskienė 17. Kai kurių anglų kalbos kontržvalgybos terminų lietuviški atitikmenys; standartai „Dažai ir lakai. Dengimo medžiagų terminai ir apibrėžimai. 1 dalis. Bendrieji terminai“, „Dažai ir lakai. Dengimo medžiagų terminai ir apibrėžimai. 2 dalis. Specialieji terminai, susiję su dažų charakteristikomis ir savybėmis“, „Dažai ir lakai. Dengimo medžiagų terminai ir apibrėžimai. 3 dalis. Paviršiaus paruošimo ir dengimo terminai“ 1 (3) A. Rosinas, A. Kaulakienė, S. Keinys, J. Klimavičius; A. Lazauskienė, S. Vilkinas 18. Standartas „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“; L. Kitkauskienė ir kt. „Anglų – lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas“ 1 (2) A. Kaulakienė, J. Klimavičius, A. Rosinas, A. Smilgevičius; B. Užpolevičius, L. Kitkauskienė, N. Kitkauskas 19. Komercinių žuvų rūšių pavadinimų sąrašas 1 (3) A. Rosinas, S. Keinys, J. Klimavičius; J. Virbickas, L. Simonaitytė 20. Didžiųjų raidžių rašymas (religiniai terminai ir kontekstas) 1 (3) N. Sližienė; S. Juozaitis, P. Kimbrys, G. Petrauskas, N. V. Skliutaitė 21. Standartas „Mechaniniai virpesiai ir smūgiai. Poveikis žmogui. Terminai ir apibrėžimai“; LST „Virpesiai ir smūgiai. Terminai ir apibrėžimai“; P. Švenčianas ir kt. „Aiškinamasis šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodynas“ 1 (3) A. Rosinas, A. Kaulakienė, A. Smilgevičius, A. Auksoriūtė, J. Klimavičius, A. Umbrasas; V. Palenskis, V. Volkovas, P. Švenčianas 22. E. Kisinas. „Artilerijos enciklopedinis žodynas“ 1 (2) A. Rosinas, A. Kaulakienė, A. Auksoriūtė, J. Klimavičius, A. Smetona, A. Umbrasas; E. Kisinas 23. Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo projektas 1 (3) A. Rosinas, A. Kaulakienė, A. Auksoriūtė, J. Klimavičius, A. Umbrasas 24. Standartai „Naftos pramonė. Terminija. 1 dalis …