{"html": "
-siūlomo pasikeitimo nustatymą bei dokumentavimą ir jo įgyvendinimą;
\n
-planuojamų tinkamų saugos priemonių apibrėžimą, prireikus paaiškinimą, dokumentavimą ir įgyvendinimą, įskaitant informaciją ir pasirengimo reikalavimus, taip pat ir reikalingus pasikeitimus valdymo procedūrose;
\n
-tinkamų po pasikeitimų atliekamos apžvalgos procedūrų ir korekcinių mechanizmų apibrėžimą ir įgyvendinimą ir po to atliekamą monitoringą.
\n

Pasikeitimų procedūrų valdymas taip pat gali būti taikomas naujų įrengimų, procesų ir saugojimo sąlygoms sudaryti ir parengti.

\n

Kritinių atvejų planavimas Detalus kritinių atvejų plano turinys nėra apžvelgiamas šiose rekomendacijose. (Duomenų ir informacijos detalės, įtrauktos į avarijų likvidavimo planą, išvardytos Direktyvos IV priede.) Į SVS įeina būtinos procedūros, užtikrinančios adekvataus avarijų likvidavimo plano parengimą, patvirtinimą, įgyvendinimą, peržiūrėjimą, patikrinimą ir, esant reikalui, revizavimą bei patobulinimą. Šios procedūros apibrėžia reikalingus įgūdžius ir galimybes, įskaitant pagalbinę komandą, kuri pasitelkiama sudarant reikalingą teorinių ir praktinių žinių kombinaciją. Vykdytojas turi parengti ir sudaryti procedūras, kurios leistų identifikuoti, taikant sistemingą analizę nuo pat rizikos identifikavimo proceso pradžios, atpažinti numatomus kritinius atvejus, susijusius su jo veikla ar iš jo kylančius, ir išsaugoti bei parengti reikiamai datai analizės rezultatus. Turi būti parengti planai, kaip susitvarkyti su potencialiais kritiniais atvejais, taip pat testavimu ir apžvalga, kurie turi sudaryti nuolatinį SVS pagrindą. Procedūros turi apimti būtinus pasirengimus perduoti planus visiems, kuriuos gali paveikti kritinis atvejis.

\n

Monitoringo atlikimas Vykdytojas turi sukurti procedūras, kurios užtikrintų, kad saugos sistemos veikimą būtų galima patikrinti ir palyginti su suformuluotais saugos sistemos tikslais. Tai turi apimti išvadą apie tai, ar įgyvendinti planai ir tikslai ir ar prieš incidentui ar avarijai atsitinkant, buvo įgyvendinti pasirengimai kontrolės rizikai (aktyvusis monitoringas), taip pat ataskaitą apie nelaimes, įvykusias incidentų ar avarijų metu, bei jų ištyrimą (reaktyvinis monitoringas).

\n

Aktyvusis monitoringas apima kritinės įmonės, įrangos ir įrankių saugos patikrinimą, taip pat atitikimo su parengimu, instrukcijomis ir saugaus darbo praktika įvertinimą.

\n

Reaktyviam monitoringui reikalinga efektyvi pranešimo apie incidentus ir avarijas sistema bei tyrimo sistema, kurios nustato ne tik pačius atvejus, bet ir nuostolius, kurie lydi patį įvykį. Turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys į apsaugos priemonių gedimo atvejus (įskaitant vykdymo ir valdymo nesėkmes) ir turi apimti tyrimą, analizę ir tolesnį stebėjimą (įskaitant informacijos dalyvaujančiam personalui perdavimą), kurie užtikrintų, kad padarytos klaidos nebūtų kartojamos vėlesnėse operacijose.

\n

Vykdytojas turi apibrėžti, jei pasitaikytų neatitikimo su kokia nors SVS dalimi atvejis, pradinio tyrimo ir korekcinių veiksmų atsakomybės sritis. Prireikus turi būti atliekama ypatinga procedūrų ar sistemų revizija, kad būtų išvengta pasikartojimo. Informacija apie atlikimo monitoringą turi būti reikšmingas indėlis į audito ir apžvalgos procesus (žr. žemiau).

\n

Auditas ir apžvalga Terminai „auditas“ ir „apžvalga“ čia vartojami dviem skirtingoms veiklos rūšims apibūdinti. Auditas turi užtikrinti, kad organizacija, procesai ir procedūros taip, kaip jos apibrėžtos ir šiuo metu atliekamos, atitiktų saugos valdymo sistemą; jį turi atlikti žmonės, nepriklausomi nuo įmonės, kurioje atliekamas auditas, operatyvinio valdymo, taip užtikrinant, kad jų įvertinimas bus objektyvus.

\n

Apžvalga yra svarbi studija apie tai, ar saugos valdymo sistema tinka įgyvendinti vykdytojo strategiją ir tikslus ir gali būti išplėsta, sprendžiant, ar strategija ir tikslai turėtų būti pakeisti.

\n

Auditas Be nuolatinių atlikimo monitoringų, vykdytojas turi periodiškai atlikti savo SVS auditą kaip įprastą savo verslo veiklos dalį. Auditu turi būti apibrėžiama, ar visas SVS veikimas atitinka reikalavimus, tiek išorinius, tiek vykdytojo keliamus. Šių auditų rezultatai turi būti panaudojami sprendžiant, kaip patobulinti SVS elementus ir jų įgyvendinimą.

\n

Šiuo tikslu vykdytojas turi įgyvendinti audito plano 1–6 punktus. Šis planas, kurį reikia vykdyti tinkamais intervalais, turi apibrėžti:

\n
-sritis ir veiklos rūšis, kurios turi būti patikrintos audito būdu;
\n
-kiekvienos srities audito dažnumą;
\n
-kiekvieno audito atsakomybės sritį;
\n
-išteklius ir personalą, reikalingus kiekvienam auditui, turint omenyje ekspertizių, vykdymo nepriklausomumo ir techninės paramos būtinybę;
\n
-audito protokolus, kurie turi būti panaudoti (kurie gali apimti klausimynus, patikrinimo sąrašus, tiek struktūrinius, tiek atvirus interviu, priemones ir pastabas);
\n
-ataskaitinio audito išvadų procedūras;
\n
-nuoseklumo procedūras.
\n

Apžvalga Aukštesnė valdymo grandis turi nustatytais intervalais peržiūrėti bendrą vykdytojo saugos politiką ir strategijąkontroliuojant didelio masto avarijų riziką ir visus SVS aspektus, kad būtų užtikrintas jų tarpusavio atitikimas. Apžvalga taip pat turi apimti SVS įgyvendinimo resursų dislokavimą ir parengti pasikeitimus organizacijoje bei technologijose, standartuose ir įstatymuose. ______________ 1 Yra du pagrindiniai pavojingų reakcijų tipai: planuotos reakcijos, kurios darbo metu tampa nestabilios bei nekontroliuojamos, ir nepageidaujamos reakcijos (dažniausiai irimo reakcijos). Pastarosios gali būti susijusios ne tik su procesu, bet ir su medžiagų saugojimu bei transportavimu, jeigu nėra numatytos atitinkamos kontrolės bei prevencijos priemonės.

\n

2 Testai turi būti adiabatiniai reaktoriaus turinio atžvilgiu; šilumos nuostoliai sienelėse gali būti labai svarbūs.

", "next": 0}