Commission Regulation

Commission Regulation Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras PAPILDOMAS PROTOKOLAS prie Susitarimo tarp Austrijos Respublikos, Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Suomijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Portugalijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Švedijos Karalystės, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros, įgyvendinantis Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo(*) III straipsnio 1 ir 4 dalis (pranešta dokumentu Nr. COM(1998) 314) (1999/188/Euratom) PREAMBULĖ Kadangi Austrijos Respublika, Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė, Suomijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Nyderlandų Karalystė, Portugalijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Švedijos Karalystė (toliau – Valstybės) ir Europos atominės energijos bendrija (toliau – Bendrija) yra šalys Susitarimo tarp Valstybių, Bendrijos ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros (toliau – Agentūra) dėl Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo (toliau – Saugos garantijų susitarimas), įsigaliojusios 1997 m. vasario 21 d., III straipsnio 1 ir 4 dalių įgyvendinimo; Žinodamos tarptautinės bendruomenės troškimą toliau skatinti branduolinių ginklų neplatinimą, stiprinant Agentūros saugos garantijų sistemos efektyvumą ir gerinant jos veiksmingumą; Prisimindamos, kad Agentūra, įgyvendindama saugos garantijas, privalo atsižvelgti į poreikį vengti trukdymo ekonominei ir technologinei plėtrai Bendrijoje arba tarptautiniame bendradarbiavime taikios branduolinės veiklos srityje, gerbti sveikatos, saugos, fizinės apsaugos ir kitas galiojančios saugumo nuostatas bei asmenų teises, taip pat apdairiai saugoti komercines, technologines ir pramonines paslaptis bei kitą konfidencialią informaciją, kurią ji sužino; Kadangi šiame protokole aprašytos veiklos dažnumas ir intensyvumas turi būti kuo mažesni, tik kiek būtina siekiant stiprinti Agentūros saugos garantijų efektyvumą ir gerinti jų veiksmingumą; Todėl Bendrija, Valstybės ir Agentūra susitarė: ŠIO PROTOKOLO IR SAUGOS GARANTIJŲ SUSITARIMO SANTYKIS 1 straipsnis Saugos garantijų susitarimo nuostatos taikomos šiam protokolui tokiu mastu, kokiu jos yra svarbios šio protokolo nuostatoms ir su jomis suderinamos. Jei šio protokolo ir Saugos garantijų susitarimo nuostatos nesutampa, taikomos šio protokolo nuostatos. INFORMACIJOS TEIKIMAS 2 straipsnis a) Kiekviena Valstybė įteikia Agentūrai deklaraciją, kurioje pateikiama informacija, nurodyta i, ii, iv, ix ir x punktuose. Bendrija įteikia Agentūrai deklaraciją, kurioje pateikiama informacija, nurodyta v, vi ir vii punktuose. Kiekviena Valstybė ir Bendrija įteikia Agentūrai deklaraciją, kurioje pateikia informacija, nurodyta iii ir viii punktuose. i) Bendras aprašymas ir informacija, nurodanti vietą tyrimų ir taikomosios veiklos, susijusių su branduolinio kuro ciklu, kuriuose nenaudojama branduolinė medžiaga, atliekamų bet kur, ir kurie yra finansuojami, konkrečiai leisti ar kontroliuojami tos Valstybės arba jos vardu. ii) Remiantis laukiamais efektyvumo arba veiksmingumo laimėjimais, tam pritarus konkrečiai Valstybei, Agentūros nurodoma informacija apie saugos garantijoms svarbią eksploatacinę veiklą objektuose ir teritorijose už objektų ribų, kur paprastai naudojama branduolinė medžiaga. iii) Bendras aprašymas kiekvieno pastato kiekviename sklype teritorijoje, įskaitant jo naudojimą ir, jei tai nėra akivaizdu iš to aprašymo, jo turinį. Į aprašymą įtraukiamas ir to sklypo žemėlapis. iv) Kiekvienos teritorijos, užsiimančios šio protokolo I priede nurodyta veikla, operacijų masto aprašymas. v) Informacija, apibūdinanti urano kasyklų ir sodrinimo įrenginių bei torio sodrinimo įrenginių kiekvienoje Valstybėje vietą, eksploatacinį statusą ir apytikslius metinius gamybos pajėgumus ir dabartinę metinę tokių kasyklų ir sodrinimo įrenginių produkciją. Bendrija, Agentūros prašymu, nurodo individualios kasyklos ar sodrinimo įrenginio dabartinę metinę produkciją. Teikiant šią informaciją neprivaloma nurodyto išsamios branduolinių medžiagų apskaitos. vi) Informacija apie radioaktyviąją spinduliuotę skleidžiančią medžiagą, kuri dar nepasiekė sudėties ir grynumo, tinkamų kuro gamybai arba izotopų sodrinimui: a) tokios medžiagos kiekiai, cheminė sudėtis, naudojimas arba numatomas naudojimas, ar tai branduolinis, ar nebranduolinis naudojimas, kiekvienoje teritorijoje Valstybėse, kuriose ta medžiaga yra kiekiais, didesniais nei 10 tonų urano ir (arba) 20 tonų torio, ir visose kitose teritorijose, kuriose kiekis didesnis nei 1 tona, taip pat Valstybių kaip visumos turimos sankaupos, jei tokios sankaupos yra didesnės nei 10 tonų urano arba 20 tonų torio. Teikiant šią informaciją neprivaloma nurodyti išsamios branduolinių medžiagų apskaitos; b) kiekiai, cheminė sudėtis ir paskirtis kiekvienos tokios medžiagos, eksportuojamos iš Valstybių į Bendrijai nepriklausančias valstybes, konkrečiai nebranduoliniams tikslams, kiekiais, didesniais nei: 1) 10 tonų urano arba, jei uranas keletą kartų eksportuojamas į tą pačią valstybę mažesniais nei 10 tonų kiekiais, bet per metus iš viso eksportuojama daugiau nei 10 tonų; 2) 20 tonų torio arba, jei toris keletą kartų eksportuojamas į tą pačią valstybę mažesniais nei 20 tonų kiekiais, bet per metus iš viso eksportuojama daugiau nei 20 tonų; c) tokių medžiagų, skirtų konkrečiai nebranduoliniams tikslams, kiekvieno importo į valstybes iš už Bendrijos ribų kiekiai, cheminė sudėtis, dabartinė vieta ir naudojimas arba numatomas naudojimas, jei kiekiai yra didesni nei: 1) 10 tonų urano arba, jei uranas keletą kartų eksportuojamas į tą pačią valstybę mažesniais nei 10 tonų kiekiais, bet per metus iš viso eksportuojama daugiau nei 10 tonų; 2) 20 tonų torio arba, jei toris keletą kartų eksportuojamas į tą pačią valstybę mažesniais nei 20 tonų kiekiais, bet per metus iš viso eksportuojama daugiau nei 20 tonų; suprantama, kad nereikia teikti informacijos apie tokią medžiagą, skirtą nebranduoliniam naudojimui, jei ji yra nebranduolinėje galutinio naudojimo formoje. vii) a) Informacija apie kiekius, naudojimus ir teritorijas branduolinės medžiagos, atleistos nuo saugos garantijų pagal Saugos garantijų susitarimo 37 straipsnį; b) informacija apie kiekius (kurie gali būti apskaičiuoti apytikriai) ir naudojimus kiekvienoje teritorijoje branduolinės medžiagos, atleistos nuo apsaugos garantijų pagal Saugos garantijų susitarimo 36 straipsnio b dalį, tačiau dar nesančios nebranduolinėje galutinio naudojimo formoje, kiekiais, didesniais nei nurodyti Saugos garantijų susitarimo 37 straipsnyje. Teikiant šią informaciją neprivaloma nurodyti išsamios branduolinių medžiagų apskaitos. viii) Informacija apie teritoriją arba tolesnį apdirbimą tarpinių arba aukšto lygio atliekų, kuriose yra plutonio, labai prisodrinto urano arba urano-233, kurioms skirtos saugos garantijos buvo nutrauktos pagal Saugos garantijų susitarimo 11 straipsnį. Šioje pastraipoje „tolesnis apdirbimas“ neapima atliekų pakartotinio pakavimo arba tolesnio jų laikymo, jei neatskiriami elementai, saugojimui arba šalinimui. ix) Toliau nurodoma informacija apie II priede nurodytą įrangą ir išvardytas nebranduolines medžiagas: a) apie kiekvieną tokios įrangos arba tokios medžiagos eksportą iš Bendrijos: identifikavimas, kiekis, planuojamo naudojimo gaunančioje valstybėje vieta ir eksporto data arba, atitinkamai, numatoma data; b) specialiu Agentūros prašymu, importuojančios Valstybės patvirtinimas informacijos, suteiktos Agentūrai valstybės už Bendrijos ribų, apie tokios įrangos ir medžiagos eksportą į importuojančią valstybę. x) Bendri planai artimiausių 10 metų laikotarpiui, svarbūs branduolinio kuro ciklo kūrimui (įskaitant planuojamus tyrimus ir taikomąją veiklą, susijusią su branduolinio kuro ciklu), kai jie patvirtinti atitinkamų tos Valstybės institucijų. b) Kiekviena Valstybė kiek galėdama stengiasi suteikti Agentūrai tokią informaciją: i) bendrą aprašymą ir informaciją, nurodančią teritoriją tyrimų ir taikomosios veiklos, susijusių su branduolinio kuro ciklu, be branduolinės medžiagos, kuri konkrečiai susijusi su branduolinio kuro sodrinimu ir perdirbimu arba apdirbimu tarpinių arba aukšto lygio atliekų, kuriose yra plutonio, labai prisodrinto urano arba urano-233, kurie atliekami bet kur toje Valstybėje, tačiau kurių nefinansuoja, konkrečiai neįgalioja arba nekontroliuoja ta Valstybė, arba kurie nėra atliekami tos Valstybės vardu. Šioje pastraipoje tarpinių arba aukšto lygio atliekų „perdirbimas“ neapima atliekų pakartotinio pakavimo arba tolesnio jų laikymo, jei neatskiriami elementai, saugojimui arba šalinimui. ii) Bendrą aprašymą veiklos ir tapatybę asmens arba subjekto, kuris vykdo tokią veiklą, Agentūros nurodytose teritorijose už sklypo, kuris Agentūros nuomone gali būti funkcionaliai susijęs su to sklypo veikla. Tokia informacija teikiama tik Agentūrai konkrečiai prašant. Ji teikiama konsultuojantis su Agentūra ir laiku. c) Jei to prašo Agentūra, Valstybė arba Bendrija, arba, atitinkamai, jos visos, teikia platesnę informaciją arba paaiškinimus apie visą pagal šį straipsnį suteiktą informaciją, kiek tai svarbu apsaugos garantijų tikslams. 3 straipsnis a) Kiekviena Valstybė arba Bendrija, arba, atitinkamai, abi teikia Agentūrai informaciją, numatytą 2 straipsnio a dalies i, iii, iv ir v punktuose, vi punkto a papunktyje bei vii ir x punktuose, taip pat 2 straipsnio b dalies i punkte, per 180 dienų nuo šio protokolo įsigaliojimo. b) Kiekviena Valstybė arba Bendrija, arba, atitinkamai, abi iki kiekvienų metų gegužės 15 d. teikia Agentūrai atnaujinimus a dalyje nurodytos informacijos apie laikotarpį, apimantį ankstesnius kalendorinius metus. Jei anksčiau suteikta informacija nepasikeitė, kiekviena Valstybė arba Bendrija, arba, atitinkamai, abi tai nurodo. c) Bendrija iki kiekvienų metų gegužės 15 d. teikia Agentūrai informaciją, nurodytą 2 straipsnio a dalies vi punkto b ir c papunkčiuose, apie laikotarpį, apimantį ankstesnius kalendorinius metus. d) Kiekviena Valstybė kas ketvirtį teikia Agentūrai informaciją, nurodytą 2 straipsnio a dalies ix punkto a papunktyje. Ši informacija pateikiama per 60 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos. e) Bendrija ir kiekviena Valstybė teikia Agentūrai informaciją, nurodytą 2 straipsnio a dalies viii punkte, likus 180 dienų iki tolesnio apdirbimo vykdymo, ir, iki kiekvienų metų gegužės 15 dienos, informaciją apie teritorijos pasikeitimus laikotarpiu, apimančiu ankstesnius kalendorinius metus. f) Kiekviena Valstybė ir Agentūra susitaria dėl 2 straipsnio a dalies ii punkte nurodytos informacijos teikimo laiko ir dažnumo. g) Kiekviena Valstybė teikia Agentūrai 2 straipsnio a dalies ix punkto b papunktyje nurodytą informaciją per 60 dienų nuo Agentūros prašymo gavimo. PAPILDOMAS PATEKIMAS 4 straipsnis Įgyvendinant 5 šio protokolo straipsnyje numatytą papildomą patekimą, taikomos tokios taisyklės: a) Agentūra nesistengia mechaniškai arba sistemingai tikrinti 2 straipsnyje nurodytos informacijos; tačiau Agentūra gali patekti į: i) bet kokią 5 straipsnio a dalies i arba ii punktuose minimą teritoriją atrankiniu pagrindu, kad įsitikintų, jog joje nėra nedeklaruotos branduolinės medžiagos ir nevykdoma nedeklaruota veikla; ii) bet kokią 5 straipsnio b arba c punktuose minimą teritoriją, kad išspręstų klausimą dėl pagal 2 straipsnį pateiktos informacijos teisingumo ar pilnumo arba išspręstų klausimą dėl tokios informacijos nenuoseklumo; iii) bet kokią 5 straipsnio a dalies iii punkte minimą teritoriją, kiek to reikia Agentūrai siekiant patvirtinti, saugos garantijų tikslais, Bendrijos arba, atitinkamai, Valstybės pareiškimą apie liovimąsi eksploatuoti objektą arba teritoriją už objekto ribų, kur paprastai buvo naudojama branduolinė medžiaga. b) i) Išskyrus kaip numatyta ii punkte, Agentūra mažiausiai prieš 24 valandas įteikia tokiai Valstybei arba, jei siekiama patekti pagal 5 straipsnio a dalį arba pagal 5 straipsnio c dalį, kai tai susiję su branduoline medžiaga, tai Valstybei ir Bendrijai išankstinį pranešimą apie ketinimą patekti. ii) Jei norima patekti į bet kokią vietą sklype ir tokio patekimo siekiama ryšium su projekto informacijos patikrinimo vizitais arba ad hoc arba reguliariu inspektavimu tame sklype, išankstinio pranešimo laikotarpis yra, jei to pageidauja Agentūra, mažiausiai dvi valandos, bet išimtinėmis aplinkybėmis jis gali būti trumpesnis nei dvi valandos. c) Išankstinis pranešimas yra rašytinis, jame nurodomos priežastys, dėl kurių norima patekti, ir veikla, kuri bus atliekama patekus. d) Iškilus klausimui arba nenuoseklumui, Agentūra suteikia tokiai Valstybei ir, atitinkamai, Bendrijai galimybę paaiškinti ir palengvinti klausimo arba nenuoseklumo sprendimą. Tokia galimybė suteikiama prieš prašant patekimo, nebent Agentūra mano, kad atidėtas patekimas būtų žalingas tikslui, dėl kurio jo siekiama. Bet kokiu atveju Agentūra nedaro jokių išvadų dėl klausimo ar nenuoseklumo, kol tokiai Valstybei ir, atitinkamai, Bendrijai, nesuteikiama tokia galimybė. e) Nebent tokia Valstybė sutinka kitaip, patekimas vyksta tik įprastomis darbo valandomis. f) Tokia Valstybė arba (patekimui pagal 5 straipsnio a dalį arba pagal 5 straipsnio c dalį, kai tai susiję su branduoline medžiaga) tokia Valstybė ir Bendrija turi teisę, kad jos atstovai ir, atitinkamai, Bendrijos inspektoriai, lydėtų Agentūros inspektorius patekimo metu, su sąlyga, kad Agentūros inspektoriai dėl to nevėluoja ir jiems kitaip netrukdoma vykdyti savo darbus. 5 straipsnis Kiekviena Valstybė leidžia Agentūrai patekti į: a) i) bet kokią vietą sklype; ii) bet kokią teritoriją, apibrėžtą 2 straipsnio a dalies punktuose nuo v iki viii; iii) bet kokį nebeeksploatuojamą objektą ir nebeeksploatuojamą teritoriją už objekto ribų, kuriuose paprastai buvo naudojama branduolinė medžiaga. b) Bet kokią teritoriją, tos valstybės identifikuotą pagal 2 straipsnio a dalies i punktą, 2 straipsnio a dalies iv punktą, 2 straipsnio a dalies ix punkto b papunktį arba 2 straipsnio b dalį, išskyrus nurodytas šio straipsnio a dalies i punkte, su sąlyga, kad, jei Valstybė negali suteikti tokio patekimo, ta Valstybė kiek galėdama stengiasi nevėluodama įvykdyti Agentūros reikalavimus kitomis priemonėmis. c) Bet kokią Agentūros nurodytą teritoriją, išskyrus teritorijas, nurodytas šio straipsnio a ir b dalyse, atlikti aplinkos mėginių ėmimą konkrečioje teritorijoje, su sąlyga, kad, jei Valstybė negali suteikti tokio patekimo, ta Valstybė kiek galėdama stengiasi nevėluodama įvykdyti Agentūros reikalavimus gretimose teritorijose arba kitomis priemonėmis. 6 straipsnis Įgyvendindama 5 straipsnį Agentūra gali vykdyti tokią veiklą: a) patekimui pagal 5 straipsnio a dalies i arba iii punktą: vizualus stebėjimas; aplinkos mėginių ėmimas; radiacijos aptikimo ir matavimo prietaisų naudojimas; plombų ir kitų identifikacijos ir apsaugos priemonių, nurodytų Papildomuose susitarimuose, taikymas; ir kitos objektyvios priemonės, kurių techninis įgyvendinamumas buvo įrodytas ir kurių naudojimui pritarė Valdytojų valdyba (toliau – Valdyba), po Agentūros, Bendrijos ir tos Valstybės konsultacijų. b) Patekimui pagal 5 straipsnio a dalies ii punktą: vizualus stebėjimas; branduolinės medžiagos vienetų skaičiavimas; neardantieji matavimai ir mėginių ėmimai; radiacijos aptikimo ir matavimo prietaisų naudojimas; įrašų, susijusių su medžiagos kiekiais, kilme ir išdėstymu, nagrinėjimas; aplinkos mėginių ėmimas; ir kitos objektyvios priemonės, kurių techninis įgyvendinamumas buvo įrodytas ir kurių naudojimui pritarė Valdytojų valdyba, po Agentūros, Bendrijos ir tos Valstybės konsultacijų. c) Patekimui pagal 5 straipsnio b dalį: vizualus stebėjimas; aplinkos mėginių ėmimas; radiacijos aptikimo ir matavimo prietaisų naudojimas; saugos garantijoms svarbių įrašų apie gamybą ir transportavimą nagrinėjimas; ir kitos objektyvios priemonės, kurių techninis įgyvendinamumas buvo įrodytas ir kurių naudojimui pritarė Valdytojų valdyba, po Agentūros, Bendrijos ir tos Valstybės konsultacijų. d) Patekimui pagal 5 straipsnio c dalį: aplinkos mėginių ėmimas ir, jei rezultatai neišsprendžia klausimo arba nenuoseklumo Agentūros pagal 5 straipsnio c dalį nurodytoje teritorijoje, vizualaus stebėjimo, radiacijos aptikimo ir matavimo prietaisų bei, susitarus su ta Valstybe ir, kai tai susiję su branduoline medžiaga, Bendrija ir Agentūra, kitų objektyvių priemonių naudojimas toje teritorijoje. 7 straipsnis a) Valstybei pageidaujant, Agentūra ir ta Valstybė susitaria dėl kontroliuojamo patekimo pagal šį protokolą, siekdamos užkirsti kelią jautrios informacijos atskleidimui ar platinimui, vykdyti saugos arba fizinės apsaugos reikalavimus arba apsaugoti patentuotą ar komerciškai jautrią informaciją. Tokie susitarimai nekliudo Agentūrai vykdyti veiklos, reikalingos siekiant įsitikinti nedeklaruotų branduolinių medžiagų arba veiksmų toje teritorijoje nebuvimu, įskaitant sprendimą klausimo, susijusio su 2 straipsnyje nurodytos informacijos teisingumu ir pilnumu, arba su tokia informacija susijusio nenuoseklumo. b) Valstybė, teikdama 2 straipsnyje nurodytą informaciją, gali informuoti Agentūrą apie vietas sklype ar teritorijoje, kuriose gali būti taikomas kontroliuojamas patekimas. c) Laukdama bet kokių reikalingų Papildomų susitarimų Valstybė gali pasinaudoti kontroliuojamo patekimo procedūra remdamasi a dalies nuostatomis. 8 straipsnis Niekas šiame protokole nekliudo Valstybei siūlyti Agentūrai patekti į kitas teritorijas greta nurodytų 5 ir 9 straipsniuose arba prašyti Agentūros atlikti tikrinamąją veiklą konkrečioje teritorijoje. Agentūra nedelsdama stengiasi veikti pagal tokį prašymą. 9 straipsnis Kiekviena Valstybė leidžia Agentūrai patekti į Agentūros nurodytas teritorijas atlikti plataus masto aplinkos mėginių ėmimą, o jei Valstybė negali to leisti, ta Valstybė kiek galėdamas stengiasi įvykdyti Agentūros reikalavimus alternatyviose teritorijose. Agentūra nesiekia tokio patekimo, kol plataus masto aplinkos mėginių ėmimo ir tam skirtų procedūrinių susitarimų nepatvirtina Valdyba, ir po Agentūros ir tos Valstybės konsultacijų. 10 straipsnis a) Agentūra informuoja Valstybę ir, atitinkamai, Bendriją, apie: i) veiklą, atliktą pagal šį protokolą, įskaitant susijusią su bet kokiais klausimais ar nenuoseklumais, į kuriuos Agentūra atkreipė tos Valstybės ir, atitinkamai, Bendrijos dėmesį per 60 dienų nuo tokios veiklos atlikimo. ii) Rezultatus veiklos, susijusios su bet kokiais klausimais ar nenuoseklumais, į kuriuos Agentūra atkreipė tos Valstybės ir, atitinkamai, Bendrijos dėmesį; ji tai daro kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo to, kai Agentūra patvirtina rezultatus. b) Agentūra informuoja Valstybę ir Bendriją apie išvadas, kurias ji padarė remdamasi savo veikla pagal šį protokolą. Išvados teikiamos kasmet. AGENTŪROS INSPEKTORIŲ SKYRIMAS 11 straipsnis a) i) Generalinis direktorius praneša Bendrijai ir Valstybėms apie Valdybos suteiktą patvirtinimą skirti bet kurį Agentūros darbuotoją saugos garantijų inspektoriumi. Jei Bendrija nepraneša Generaliniam direktoriui, kad atmeta tokio darbuotojo skyrimą inspektoriumi Valstybėms per tris mėnesius nuo Valdybos patvirtinimo gavimo, inspektorius, apie kurį tokiu būdu buvo pranešta Bendrijai ir Valstybėms, laikomas paskirtu Valstybėms. ii) Generalinis direktorius, veikdamas Bendrijos prašymu ar savo iniciatyva, nedelsdamas informuoja Bendriją ir Valstybes apie darbuotojo skyrimo inspektoriumi Valstybėms anuliavimą. b) a dalyje minimas pranešimas laikomas gautu Bendrijos ir Valstybių, praėjus septynioms dienoms nuo Agentūros pranešimo Bendrijai ir Valstybėms perdavimo registruotu paštu dienos. VIZOS 12 straipsnis Kiekviena Valstybė per vieną mėnesį nuo atitinkamo prašymo gavimo išduoda prašyme nurodytam paskirtam inspektoriui daugkartinę įvažiavimo-išvažiavimo ir (arba) tranzitinę vizą, jei jos reikia, leidžiančią inspektoriui įvažiuoti į tokios valstybės teritoriją ir joje būti, kad galėtų atlikti savo funkcijas. Visada kai reikia vizų, jos galioja mažiausiai vienerius metus ir yra atnaujinamos, jei reikia, kad galiotų inspektoriaus paskyrimo Valstybėms laikotarpiu. PAPILDOMI SUSITARIMAI 13 straipsnis a) Jei Valstybė arba, atitinkamai, Bendrija arba Agentūra nurodo, jog būtina Papildomuose susitarimuose nurodyti, kaip turi būti taikomos šiame protokole nustatytos priemonės, ta Valstybė arba ta Valstybė ir Bendrija bei Agentūra susitaria dėl tokių Papildomų susitarimų per 90 dienų nuo šio protokolo įsigaliojimo arba, jei toks Papildomų susitarimų poreikis yra nurodomas jau įsigaliojus šiam protokolui, – per 90 dienų nuo tokio nurodymo. b) Laukiant bet kokių reikalingų Papildomų susitarimų įsigaliojimo, Agentūra turi teisę taikyti šiame protokole nustatytas priemones. BENDRAVIMO SISTEMOS 14 straipsnis a) Kiekviena Valstybė leidžia ir gina laisvą Agentūros bendravimą oficialiais tikslais tarp toje Valstybėje esančių Agentūros inspektorių ir Agentūros centrinės būstinės ir (arba) Regioninių biurų, įskaitant prižiūrimą ar neprižiūrimą perdavimą informacijos, sukurtos Agentūros integraliąja saugos sistema ir (arba) stebėjimo ar matavimo prietaisais. Agentūra, pasitarusi su ta Valstybe, turi teisę naudoti tarptautiniu mastu pripažintas tiesioginio bendravimo sistemas, įskaitant palydovines sistemas ir kitas telekomunikacijų formas, nenaudojamas toje Valstybėje. Valstybės arba Agentūros prašymu, šios straipsnio dalies įgyvendinimas toje Valstybėje, susijęs su prižiūrimu ar neprižiūrimu perdavimu informacijos, sukurtos Agentūros integraliąja saugos sistema ir (arba) stebėjimo ar matavimo prietaisais, išsamiai aprašomas Papildomuose susitarimuose. b) Bendraujant ir perduodant informaciją, kaip numatyta a dalyje, tinkamai atsižvelgiama į būtinybę ginti patentuotą arba slaptą komercinę informaciją arba projektinę informaciją, kurią ta Valstybė laiko ypač slapta. KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS APSAUGA 15 straipsnis a) Agentūra išlaiko griežtą režimą, užtikrinantį veiksmingą komercinių, techninių ir pramoninių paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos, kurią ji sužino, įskaitant tokią informaciją, kurią ji sužino įgyvendindama šį protokolą, apsaugą nuo atskleidimo. b) a dalyje nurodytas režimas greta kitų apima nuostatas, susijusias su: i) bendraisiais principais ir susijusiomis priemonėmis, skirtomis elgesiui su konfidencialia informacija; ii) personalo įdarbinimo sąlygomis, susijusiomis su konfidencialios informacijos apsauga; iii) procedūromis, jei konfidencialumas pažeidžiamas arba įtariama, kad jis pažeidžiamas. c) a dalyje minimą režimą patvirtina ir reguliariai peržiūri Valdyba. PRIEDAI 16 straipsnis a) Šio protokolo priedai yra neatskiriama jo dalis. Išskyrus keičiant I ir II priedus, šiame dokumente vartojama sąvoka „Protokolas“ reiškia šį protokolą kartu su jo priedais. b) I priede pateiktas veiklos sąrašas ir II priede pateiktas įrangos ir medžiagų sąrašas gali būti keičiami Valdybos, patariant atvirai ekspertų darbo grupei, kurią sudaro Valdyba; bet koks toks pakeitimas įsigalioja praėjus ketveriems mėnesiams nuo to, kai jį priima Valdyba. c) Šio protokolo III priede nurodoma, kaip Bendrija ir Valstybės įgyvendina šiame protokole numatytas priemones. ĮSIGALIOJIMAS 17 straipsnis a) Šis protokolas įsigalioja dieną, kurią Agentūra gauna iš Bendrijos ir Valstybių rašytinį pranešimą, kad yra įvykdyti jų atitinkami įsigaliojimo reikalavimai. b) Valstybės ir Bendrija gali bet kurią dieną iki šio protokolo įsigaliojimo pareikšti, kad taikys šį protokolą laikinai. c) Generalinis direktorius nedelsdamas informuoja visas Agentūros valstybės nares apie bet kokį pareiškimą apie laikiną šio protokolo taikymą ir apie jo įsigaliojimą. SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI 18 straipsnis Šiame protokole: a) „tyrimai ir taikomoji veikla, susiję su branduolinio kuro ciklu“ – tai veikla, konkrečiai susijusi su bet kurio iš toliau išvardytų punktų bet kokio proceso ar sistemos taikomosios veiklos aspektu: - branduolinės medžiagos konversija, - branduolinės medžiagos sodrinimas, - branduolinio kuro gamyba, - reaktoriai, - kritinės struktūros, - branduolinio kuro perdirbimas, - tarpinių aukšto lygio atliekų, kuriose yra plutonio, didelio sodrumo urano arba urano-233, perdirbimas (neįskaitant perpakavimo arba laikymo, jei neatskiriami elementai, saugojimui arba šalinimui), tačiau neapima veiklos, susijusios su teoriniais ar baziniais moksliniais tyrimais arba su tyrimais ir taikomąja veikla, skirtais pramoniniams radijo-izotopiniams taikymams, medicinos, hidrologijos ir žemės ūkio taikymams, tiriant poveikį sveikatai ir aplinkai bei geresnę priežiūrą. b) „sklypas“ – tai atitinkamoje projekto informacijoje apie objektą, įskaitant uždarytą objektą, ir atitinkamoje informacijoje apie teritoriją už objekto ribų, kur paprastai naudojama branduolinė medžiaga, įskaitant uždarytą teritoriją už objekto ribų, kur buvo įprastai naudota branduolinė medžiaga (apsiribojant teritorijomis, kuriose yra karštieji elementai arba kur buvo vykdoma veikla, susijusi su konversija, prisodrinimu, kuro gamyba arba perdirbimu) Bendrijos ir Valstybės pažymėtas plotas. „Sklypas“ taip pat apima visus įrenginius, sujungtus su objektu ar teritorija, skirtus pagrindinėms paslaugoms teikti ar naudoti, įskaitant: karštuosius elementus, skirtus perdirbti apšvitintoms medžiagoms, neturinčioms branduolinės medžiagos; įrenginius, skirtus atliekoms perdirbti, saugoti ir šalinti; ir pastatus, susijusius su nurodyta veikla, Valstybės nustatyta pagal 2 straipsnio a dalies iv punktą. c) „Nebeeksploatuojamas objektas“ arba „nebeeksploatuojama teritorija už objekto ribų“ – tai įrenginys ar teritorija, kurios liekamosios konstrukcijos ir jos naudojimui būtina įranga buvo išvežta arba paversta neeksploatuojama, ir ji nebenaudojama branduolinei medžiagai saugoti ir nebegalima jos naudoti tvarkant, perdirbant ar utilizuojant branduolinę medžiagą. d) „Uždarytas objektas“ arba „uždaryta teritorija už objekto ribų“ – tai įrenginys ar teritorija, kur darbai buvo nutraukti, o branduolinė medžiaga išvežta, bet kuri nėra nebeeksploatuojama. d) „Didelio sodrumo uranas“ – tai uranas, turintis 20 % ar daugiau izotopo urano-235. f) „Aplinkos mėginių ėmimas konkrečioje teritorijoje“ – tai aplinkos mėginių (pvz., oro, vandens, augalijos, dirvožemio, dėmių) rinkimas Agentūros nurodytoje teritorijoje arba prie pat jos, siekiant padėti Agentūrai daryti išvadas apie nedeklaruotos branduolinės medžiagos arba branduolinės veiklos nebuvimą nurodytoje teritorijoje. g) „Plataus masto aplinkos mėginių ėmimas“ – tai aplinkos mėginių (pvz., oro, vandens, augalijos, dirvožemio, dėmių) rinkimas Agentūros nurodytame teritorijų komplekte, siekiant padėti Agentūrai daryti išvadas apie nedeklaruotos branduolinės medžiagos arba branduolinės veiklos nebuvimą plačioje teritorijoje. h) „Branduolinė medžiaga“ – tai bet kokia radioaktyviąją spinduliuotę skleidžianti ar kita speciali skili medžiaga, apibrėžta įstatų XX straipsnyje. Terminas „radioaktyviąją spinduliuotę skleidžianti medžiaga“ netaikomas rūdai ar rūdos nuosėdoms. Valdybos apibrėžta įstatų XX straipsnyje medžiaga, įsigaliojus šiam protokolui, kuri pridedama prie medžiagų, laikomų radioaktyviąją spinduliuotę skleidžiančiomis medžiagomis ar specialiomis skiliomis medžiagomis, įsigalioja pagal šį protokolą tik Bendrijai ir valstybėms patvirtinus. i) „Objektas“ – tai: i) reaktorius, kritinė struktūra, konversijos gamykla, šilumą išskiriančių elementų gamykla, perdirbimo gamykla, izotopų atskyrimo gamykla ar atskira saugykla; arba ii) bet kuri teritorija, kurioje paprastai naudojamas branduolinės medžiagos kiekis didesnis negu vienas efektyvusis kilogramas. j) „Teritorija už objekto ribų“ – tai įrenginys ar teritorija, kurie nėra objektas, kuriuose paprastai naudojamas branduolinės medžiagos kiekis yra vienas efektyvusis kilogramas arba mažiau. Hecho en Viena, por duplicado, el veintidós de septiembre de mil novecientos noventa y ocho, en las lenguas alemana, danesa, española, finesa, francesa, griega, inglesa, italiana, neerlandesa, portuguesa y sueca Sieno cada uno de estos textos igualmente auténtico, si bien, en caso de discrepancia, harán fe los textos acordados en las lenguas oficiales de la Junta de gobernadores del OIEA. Udfærdiget i Wien den toogtyvende september nittenhundrede og otteoghalvfems i to eksemplarer på dansk, engelsk, finsk, fransk, græsk, italiensk, nederlandsk, portugisisk, spansk, svensk og tysk med samme gyldighed for alle versioner, idet teksterne på de officielle IAEA-sprog dog har fortrinsstilling i tilfælde af uoverensstemmelser. Geschehen zu Wien am 22. September 1998 in zwei Urschriften in dänischer, deutscher, englischer, finnischer, französischer, griechischer, italienischer, niderländischer, portugiesischer, schwedischer und spanischer Sprache, wobei jeder Wortlaut gleichermaßen verbindlich, im Fall von unterschiedlichen Auslegungen jedoch der Wortlaut in den Amtssprachen des Gouverneursrats der Internationalen Atomenergie-Organisation maßgebend ist. Έγινε στη Βιέννη εις διπλούν‚ την 22η ημέρα του Σεπτεμβρίου 1998, στη δανική, ολλανδική, αγγλική, φινλανδική, γαλλική‚ γερμανική‚ ελλαηική, ιταλική, πορτογανλική, ιοπανδική και σουηδική γλώσσα τα χείμενα σε όλες τις ανωτέρω γλώσσες είναι εξίσου αυθεντικά, εκτός από περίπτωση απόκλισης, οπότε υπερισχύουν τα κείμενα τοέχουν ουνταχθεί οτις επίσημες γλώσσες του Διοικητικόυ Συμβουλίου του Διεθνούς Οργανισμού Ατομχής Ενέργειας. Done at Vienna in duplicate, on the twenty second day of September 1998 in the Danish, Dutch, English, Finnish, French, German, Greek, Italian, Portuguese, Spanish and Swedish languages, the texts of which are equally authentic except than, in case of divergence, those texts concluded in the official languages of the IAEA Board of Governors shall prevail. Fiat à Vienne, en deux exemplaires le 22 septembre 1998 en langues allemande, anglaise, danoise, espagnole, finnoise, française, grecque, italienne, néerlandaise, portugaise et suédoise; tous ces texts font également fois sauf que, en cas de divergence, les versions conclues dans les langues officielles du Conseil des gouverneurs de l’AIEA prévalent. Fatto a Vienna in duplice copia, il giorno 22 del mese di settembre 1998 nelle lingue danese, finnico, francese, greco, inglese, italiano, olandese, portoghese, spagnolo, svedese e tedesco, ognuna delle quali facente ugualmente fede, ad eccezione dei testi conclusi nelle lingue ufficiali del Consiglio dei governatori dell´AIEA che prevalgono in caso di divergenza tra i testi. Gedaan te Wenen op 22 september 1998, in tweevoud, in de Deense, de Duitse, de Engelse, de Finse, de Franse, de Griekse, de Italiaanse, se Nederlandse, de Portugese, de Spaanse ed de Zweedse taal, zijnde alle teksten gelijkelijk authentiek, met dien verstande dat in geval van tegenstrijdigheid de teksten dei zijn gesloten in de officiële talen de IOAE bindend zijn. Feito em Viena em duplo exemplar, aos vinte e dois de Setembro de 1998 em língua alemã, dinamarquesa, espanhola, finlandesa, francesa, grega, inglesa, italiana, neerlandesa, portuguesa e sueca; todos os textos fazem igualmente fé mas, em caso de divergência, prevalecem aqueles textos que tenham sido estabelecidos em línguas oficiais do Conselho dos Governadores da AIEA. Tehty Wienissä kahtena kappaleena 22 päivänä syyskuuta 1998 tanskan, hollannin, englannin, suomen, ranskan, saksan, kreikan, italian, portugalin, espanjan ja ruotsin kilellä; kaikki kieliversiot ovat yhtä todistusvoimaisia, mutta eroavuuden ilmetessä on noudatettava niitä tekstejä, jotka on tehty Kansainvälisen atomienenergiajärjestön hallintoneuvoston virallisilla kielillä. Utfärdat i Wien i två exemplar den 22 september 1998 på danska, engelska, finska, franska, grekiska, italienska, nederländska, portugisiska, spanska, svenska och tyska språken, varvid varje språkversion skall äga lika giltigheit, utom ifall de skulle skilja sig åt då de texter som ingåtts på IAEA :s styrelses språk skall ha företräde. Za vládu Belgického kráľovstva Por el Gobierno del Reino de Bélgica For Kongeriget Belgiens regering Für die Regierung des Königreichs Belgien Για την κυβέρνηση του Βασιλείου του Βελγίου For the Government of the Kingdom of Belgium Pour le gouvernement du Royaume de Belgique Per il governo del Regno del Belgio Voor de regering van het Koninkrijk België Pelo Governo de Reino da Bélgica Belgian kuningaskunnan hallituksen puolesta För Konungariket Belgiens regering Mireille CLAEYS Za vládu Dánskeho kráľovstva Por el Gobierno del Reino de Dinamarca For Kongeriget Danmarks regering Für die Regierung des Königreichs Dänemark Για την κυβέρνηση του Βασιλείου του Δανίας For the Government of the Kingdom of Denmark Pour le gouvernement du Royaume de Danemark Per il governo del Regno di Danimarca Voor de regering van het Koninkrijk Denemarken Pelo Governo de Reino da Dinamarca Tanskan kuningaskunnan hallituksen puolesta För Konungariket Danmarks regering Henrik WØHLK Za vládu Spolkové republiky Nemecko Por el Gobierno de la República Federal de Alemania For Forbundsrepublikken Tysklands regering Für die Regierung der Bundesrepublic Deutschland Για την κυβέρνηση της Ομοσπονδιακής Δημοκρατίας της Γερμανίας For the Government of the Federal Republic of Germany Pour le gouvernement de la République fédérale d’Allemagne Per il governo della Repubblica federale di Germania Voor de regering van de Bondsrepubliek Duitsland Pelo Governo da República Federal da Alemanha Saksan liittotasavallan hallituksen puolesta För Förbundsrepubliken Tysklands regering Karl BORCHARD       Helmut STAHL Za vládu Helénskej republiky Por el Gobierno de la República Helénica For Den Hellenske Republiks regering Für die Regierung der Griechischen Republik Για την κυβέρνηση της Ελληνικής Δημοκρατίας For the Government of the Hellenic Republic Pour le gouvernement de la République hellénique Per il governo della Repubblica ellenica Voor de regering van de Helleense Republiek Pelo Governo da República Helénica Helleenien tasavallan hallituksen puolesta För Republiken Greklands regering Emmanuel FRAGOULIS Za vládu Španielskeho kráľovstva Por el Gobierno del Reino de España For Kongeriget Spaniens regering Für die Regierung des Königreichs Spanien Για την κυβέρνηση του Βασιλείου της ?σπανίας For the Government of the Kingdom of Spain Pour le gouvernement du Royaume d´Espagne Per il governo del Regno di Spagna Voor de regering van het Koninkrijk Spanje Pelo Governo de Reino de Espanha Espanjan kuningaskunnan hallituksen puolesta För Konungariket Spaniens regering ad referendum Antonion Ortiz GARCÍA Za vládu Írska Por el Gobierno de Irlanda For Irlands regering Für die Regierung Irlands Για την κυβέρνηση της Ιρλαvδίας For the Government of Ireland Pour le gouvernement de l´Irlande Per il governo dell´Irlanda Voor de regering van Ierland Pelo Governo da Irlanda Irlannin hallituksen puolesta För Irlands regering Thelma M. DORAN Za vládu Talianskej republiky Por el Gobierno de la República Italiana For Den Italienske Republiks regering Für die Regierung der Italienischen Republik Για την κυβέρνηση της Ιταλικής Δημοκρατίας For the Government of the Italian Republic Pour le gouvernement de la République italienne Per il governo della Repubblica italiana Voor de regering van de Italiaanse Republiek Pelo Governo da República Italiana Italien tasavallan hallituksen puolesta För Republiken Italiens regering Vincenzo MANNO Za vládu Luxemburského veľkovojvodstva Por el Gobierno del Gran Ducado de Luxemburgo For Storhertugdømmet Luxembourgs regering Für die Regierung der Großherzogtums Luxemburg Για την κυβέρνηση του Μεγάλου Δουκάτου του Λουξεμβούργου For the Government of the Grand Duchy of Luxembourg Pour le gouvernement du Grand-Duché de Luxembourg Per il governo del Granducato di Lussemburgo Voor de regering van het Groothertogdom Luxemburg Pelo Governo do Grão-Ducado do Luxemburgo Luxemburgin suurherttuankunnan hallituksen puolesta För Strorhertigdömet Luxemburgs regering Georges SANTER Za vládu Holandského kráľovstva Por el Gobierno de los Países Bajos For Kongeriget Nederlandenes regering Für die Regierung des Königreichs der Niederlande Για την κυβέρνηση του Βασιλείου των Κάτω Χωρών For the Government of the Kingdom of the Netherlands Pour le gouvernement du Royaume des Pays-Bas Per il governo del Regno dei Paesi Bassi Voor de regering van het Koninkrijk der Nederlanden Pelo Governo do Reino de Países Baixos Alankomaiden kuningaskunnan hallituksen puolesta För Konungariket Nederländernas regering Hans A.F.M. FÖRSTER Za vládu Rakúskej republiky Por el Gobierno de la República de Austria For Republikken Østrigs regering Für die Regierung der Republik Österreich Για την κυβέρνηση της Δημοκρατίας της Αυστρίας For the Government of the Republic of Austria Pour le gouvernement de la République d´Autriche Per il governo della Repubblica d´Austria Voor de regering van de Republiek Oostenrijk Pelo Governo da República da Áustria Itävallan tasavallan hallituksen puolesta För Republiken Österrikes regering Irene FREUDENSCHUSS-REICHL Za vládu Portugalskej republiky Por el Gobierno de la República Portuguesa For Den Portugisiske Republiks regering Für die Regierung der Portugiesischen Republik Για την κυβέρνηση της Πορτογαλικής Δημοκρατίας For the Government of the Portuguese Republic Pour le gouvernement de la République portuguaise Per il governo della Repubblica portoghese Voor de regering van de Portugese Republiek Pelo Governo da República Portuguesa Portugalin tasavallan hallituksen puolesta För Republiken Portugals regering Álvaro José Costa DE MENDONÇA E MOURA Za vládu Fínskej republiky Por el Gobierno de la República de Finlandia For Republikken Findlands regering Für die Regierung der Republik Finnland Για την κυβέρνηση της Φινλανδικής Δημοκρατίας For the Government of the Republic of Finland Pour le gouvernement de la République de Finlande Per il governo della Repubblica di Finlandia Voor de regering van de Republiek Finland Pelo Governo da República da Finlândia Suomen tasavallan hallituksen puolesta För Republiken Finlands regering Eva-Christina MÄKELÄINEN Za vládu Švédskeho kráľovstva Por el Gobierno del Reino de Suecia For Kongeriget Sveriges regering Für die Regierung des Königreichs Schweden Για την κυβέρνηση του Βασιλείου της Σουηδίας For the Government of the Kingdom of Sweden Pour le gouvernement du Royaume de Suède Per il governo del Regno di Svezia Voor de regering van het Koninkrijk Zweden Pelo Governo de Reino de Suécia Ruotsin kuningaskunnan hallituksen puolesta För Konungariket Sveriges regering Björn SKALA Za Európske spoločenstvo pre atómovú energiu Por la Comunidad Europea de la Energía Atómica For Det Europæiske Atomenergifællesskab Für die Europäische Atomgemeinschaft Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα Ατομικής Ενέργειας For the European Atomic Energy Community Pour la Communauté européenne de l´énergie atomique Per la Communità europea dell´energia atomica Voor de Europese Gemeenschap voor Atoomenergie Pela Comunidade Europeia da Energia Atómica Euroopan atomienergiaayhteeisön puolesta För Europeiska atomenergigemenskapen Lars-Erik LUNDIN Za Medzinárodnú agentúru pre atómovú energiu Por el Organismo International de Energía Atómica For Den Internationale Atomenenergiorganisation Für die Internationale Atomenergie-Organisation Για τoν Διεθνή Οργανισμό Ατομικής Ενέργειας For the International Atomic Energy Agency Pour l´Agence internationale de l´énergie atomique Per l´Agenzia internazionale dell´energia atomica Voor de Internationale Organisatie voor Atoomenergie Pela Agênzia Internacional da Energia Atómica Kansainvälisen atomienergiajärjestön puolesta För Internationella atomenergiorganet Mohamed ELBARADEI I PRIEDAS Protokolo 2 straipsnio a dalies iv punkte nurodytų veiksmų sąrašas i) Išcentrinių rotorinių vamzdžių gamyba arba dujinių centrifugų surinkimas. Išcentriniai rotoriniai vamzdžiai – tai plonasieniai cilindrai, aprašyti II priedo 5.1.1 punkto b dalyje. Dujinės centrifugos – tai centrifugos, aprašytos II priedo 5.1 punkto įvadinėje pastaboje. ii) Difuzijos barjerų gamyba. Difuzijos barjerai – tai ploni akyti filtrai, aprašyti II priedo 5.3.1 punkto a dalyje. iii) Lazerinių sistemų gamyba arba surinkimas. Lazerinės sistemos – tai sistemos su elementais, aprašytais II priedo 5.7 punkte. iv) Elektromagnetinių izotopų separatorių gamyba arba surinkimas. Elektromagnetiniai izotopų separatoriai – tai II priedo 5.9.1 punkte nurodyti prietaisai su jonų šaltiniais, aprašytais II priedo 5.9.1 punkto a dalyje. v) Kolonų arba ekstrahavimo įrangos gamyba arba surinkimas. Kolonos arba ekstrahavimo įranga – tai prietaisai, aprašyti II priedo 5.6.1, 5.6.2, 5.6.3, 5.6.5, 5.6.6, 5.6.7 ir 5.6.8 punktuose. vi) Aerodinaminių atskyrimo tūtų arba sūkurinių vamzdžių gamyba arba surinkimas. Aerodinaminės atskyrimo tūtos arba sūkuriniai vamzdžiai – tai atskyrimo tūtos ir sūkuriniai vamzdžiai, aprašyti atitinkamai II priedo 5.5.1 ir 5.5.2 punktuose. vii) Urano plazmos generavimo sistemų gamyba arba surinkimas. Urano plazmos generavimo sistemos – tai urano plazmai generuoti skirtos sistemos, aprašytos II priedo 5.8.3 punkte. viii) Cirkonio vamzdžių gamyba. Cirkonio vamzdžiai – tai vamzdžiai, aprašyti II priedo 1.6 punkte. ix) Sunkiojo vandens arba deuterio gamyba arba gerinimas. Sunkusis vanduo arba deuteris – tai deuteris, sunkusis vanduo (deuterio oksidas) ir bet koks kitas deuterio junginys, kuriame deuterio santykis su vandenilio atomais yra didesnis nei 1:5 000. x) Branduolinio laipsnio grafito gamyba arba tobulinimas. Branduolinio laipsnio grafitas – tai grafitas, kurio grynumo laipsnis geresnis nei penkios milijonosios dalelės boro ekvivalento, o tankis didesnis nei 1,50 g/cm3. xi) Kolbų apšvitintam kurui gamyba. Kolbos apšvitintam kurui – tai indai apšvitintam kurui pervežti ir (arba) saugoti, teikiantys cheminę, šiluminę ir radiologinę apsaugą ir išsklaidytą irimo šilumą tvarkymo, pervežimo ir saugojimo metu. xii) Reaktorių valdymo strypų gamyba. Reaktorių valdymo strypai – tai strypai, aprašyti II priedo 1.4 punkte. xiii) Kritiškai saugių rezervuarų ir indų gamyba. Kritiškai saugūs rezervuarai ir indai – tai prietaisai, aprašyti II priedo 3.2 ir 3.4 punktuose. xiv) Apšvitinto kuro elementų smulkinimo mašinų gamyba. Apšvitinto kuro elementų smulkinimo mašinos – tai įranga, aprašyta II priedo 3.1 punkte. xv) Karštųjų elementų gamyba. Karštieji elementai – tai elementas arba tarpusavyje sujungti elementai, mažiausiai 6 m3 tūrio, kurių ekranavimas atitinka 0,5 m betono arba daugiau, o tankis 3,2 g/cm3 arba didesnis, su nuotolinio valdymo įranga. II PRIEDAS Specialios įrangos ir nebranduolinių medžiagų sąrašas pranešimui apie eksportą ir importą pagal 2 straipsnio a dalies ix punktą 1. REAKTORIAI IR JŲ ĮRANGA 1.1. Sukomplektuoti branduoliniai reaktoriai Branduoliniai reaktoriai, kuriuos galima eksploatuoti siekiant išlaikyti valdomą savarankišką skilimo grandininę reakciją, išskyrus nulinės energijos reaktorius, o pastarieji apibrėžiami kaip reaktoriai, kurių projektinė maksimali plutonio gamybos norma yra ne didesnė kaip 100 gramų per metus. Paaiškinimas „Branduolinis reaktorius“ iš esmės apima objektus, esančius reaktoriaus inde arba pritvirtintus tiesiogiai prie jo, įrangą, kontroliuojančią energijos lygį šerdyje, ir sudedamąsias dalis, kuriose paprastai yra reaktoriaus šerdies pagrindinis aušinamasis skystis arba kurios tiesiogiai su juo liečiasi, arba jį kontroliuoja. Nesiekiama išskirti reaktorių, kuriuos galima pakeisti taip, kad jie gamintų žymiai daugiau plutonio nei 100 gramų per metus. Reaktoriai, skirti ilgalaikei eksploatacijai dideliais galios lygiais nelaikomi „nulinės energijos reaktoriais“, nepriklausomai nuo jų pajėgumo gaminti plutonį. 1.2. Reaktorių slėginiai indai Metaliniai indai, pilnai sukomplektuoti arba pagrindinės gamykloje pagamintos jų dalys, ypač suprojektuoti arba parengti laikyti juose branduolinio reaktoriaus, apibrėžto 1.1 punkte, šerdį ir galintys atlaikyti pagrindinio aušinamojo skysčio darbinį slėgį. Paaiškinimas 1.2 punktas apima reaktoriaus slėginio indo viršutinę plokštę kaip pagrindinę gamykloje pagamintą slėginio indo dalį. Reaktoriaus vidines dalis (pvz., atramines kolonas ir plokštes šerdžiai bei kitas vidines indo dalis, valdymo strypo kreipiamuosius vamzdelius, šiluminius skydus, droselius, šerdies grotelių plokštes, difuzoriaus plokštes ir t.t.) paprastai tiekia reaktoriaus tiekėjas. Tam tikrais atvejais tam tikros vidinės atraminės dalys įtraukiamos į slėginio indo gamybą. Šios dalys yra pakankamai svarbios reaktoriaus eksploatavimo saugai ir patikimumui (ir, tuo pačiu, reaktoriaus tiekėjo garantijai ir atsakomybei), todėl jų tiekimas, nepriklausantis pagrindiniam paties reaktoriaus tiekimo susitarimui, būtų neįprastas. Todėl, nors atskiras šių unikalių, specialiai suprojektuotų ir parengtų, itin svarbių, didelių ir brangių dalių tiekimas nebūtinai laikomas nekeliančiu susirūpinimo, toks tiekimo būdas laikomas mažai tikėtinu. 1.3. Reaktoriaus kuro pakrovimo ir iškrovimo mašinos Manipuliacinė įranga, specialiai suprojektuota arba parengta įdėti kurui į branduolinį reaktorių, kaip apibrėžta 1.1 punkte, arba išimti iš jo, galinti būti eksploatuojama su apkrova arba naudojanti techniškai sudėtingas išdėstymo ar lygiavimo priemones, padedančias atlikti sudėtingas aprūpinimo kuru operacijas be apkrovos, pvz., tokias, kuriose kuras paprastai nėra tiesiogiai matomas ar prieinamas. 1.4. Reaktorių valdymo strypai Strypai, specialiai suprojektuoti ar parengti valdyti reakcijos tempui branduoliniame reaktoriuje, kaip apibrėžta 1.1 punkte. Paaiškinimas Be neutronus sugeriančios dalies šis punktas taip pat apima jos atramines ir pakabinimo konstrukcijas, jei jos tiekiamos atskirai. 1.5. Reaktorių slėginiai vamzdžiai Vamzdžiai, specialiai suprojektuoti arba parengti laikyti kuro elementams ir pagrindiniam aušinamajam skysčiui reaktoriuje, kaip apibrėžta 1.1 punkte, didesniame nei 5,1 MPa (740 psi) darbiniame slėgyje. 1.6. Cirkonio vamzdžiai Cirkonio metalas arba lydiniai vamzdžių ar vamzdžių blokų pavidalu, didesniais nei 500 kg per 12 mėnesių kiekiais, ypač suprojektuoti ar parengti naudoti reaktoriuje, kaip apibrėžta 1.1 punkte, kuriuose hafnio ir cirkonio masių santykis yra mažesnis nei 1:500. 1.7. Pagrindinio aušinamojo skysčio siurbliai Siurbliai, specialiai suprojektuoti arba parengti pagrindinio aušinamojo skysčio cirkuliacijai branduoliniuose reaktoriuose kaip apibrėžta 1.1 punkte. Paaiškinimas Specialiai suprojektuoti arba parengti siurbliai gali apimti sudėtingas sandarias ar daugiasandarias sistemas, neleidžiančias pagrindiniam aušinamajam skysčiui pratekėti, hermetiškus siurblius ir siurblius su inertinės masės sistemomis. Šis apibrėžimas apima siurblius, sertifikuotus pagal NC-1 arba lygiavertes normas. 2. NEBRANDUOLINĖS MEDŽIAGOS REAKTORIAMS 2.1. Deuteris ir sunkusis vanduo Deuteris, sunkusis vanduo (deuterio oksidas) ir bet koks kitas deuterio junginys, kuriame deuterio santykis su vandenilio atomais yra didesnis nei 1:5000, skirtas naudoti branduoliniame reaktoriuje, kaip apibrėžta 1.1 punkte, kiekiais, didesniais nei 200 kg deuterio atomų bet kurioje vienoje gaunančioje šalyje bet kuriuo 12 mėnesių laikotarpiu. 2.2. Branduolinio laipsnio grafitas Grafitas, kurio grynumo lygis yra geresnis nei 5 milijoninės dalys boro ekvivalento, kurio tankis didesnis nei 1,50 g/cm3, skirtas naudoti branduoliniame reaktoriuje, kaip apibrėžta 1.1 punkte, kiekiais, didesniais nei 3 x 104 kg (30 tonų) bet kurioje vienoje gaunančioje šalyje bet kuriuo 12 mėnesių laikotarpiu. Pastaba Vykdydama atskaitomybę vyriausybė nustatys, ar nurodytas specifikacijas atitinkantis grafitas eksportuojamas naudoti branduoliniame reaktoriuje, ar ne. 3. APŠVITINTO KURO ELEMENTAMS PERDIRBTI SKIRTI ĮRENGINIAI IR SPECIALIAI JIEMS SUPROJEKTUOTA ARBA PARENGTA ĮRANGA Įvadinė pastaba Perdirbant apšvitintą branduolinį kurą, plutonis ir uranas atskiriami nuo intensyviai radioaktyvių skilimo produktų ir kitų transuraninių elementų. Šį atskyrimą galima įvykdyti naudojant įvairius techninius procesus. Tačiau daugiausia naudojamu ir priimtu procesu pastaraisiais metais tapo pureksas. Purekso proceso metu apšvitintas branduolinis kuras tirpdomas azoto rūgštyje, po to uranas, plutonis ir skilimo produktai atskiriami tirpalo ekstrahavimu, naudojant tributilo fosfato mišinį organiniame skiediklyje. Purekso objektai turi panašias viena į kitą procesines funkcijas, įskaitant: apšvitinto kuro elemento smulkinimą, kuro skaidymą, tirpiklio ekstrahavimą ir proceso tirpalo saugojimą. Taip pat gali būti įranga, skirta šiluminei urano nitrato denitrifikacijai, plutonio nitrato konversijai į oksidą arba metalą ir skaidymo produkto liekamojo skysčio apdorojimui, kad jis įgytų formą, tinkamą ilgalaikiam saugojimui ar šalinimui. Tačiau įvairiuose purekso objektuose konkretus šias funkcijos atliekančios įrangos tipas ir konfigūracija gali skirtis dėl kelių priežasčių, įskaitant apšvitinto branduolinio kuro, kuris bus perdirbamas, tipą ir kiekį bei planuojamą regeneruotų medžiagų šalinimą, taip pat saugos ir priežiūros tipus, naudojamus projektuojant objektą. „Apšvitinto kuro elementams perdirbti skirtas įrenginys“ apima įrangą ir sudedamąsias dalis, kurios paprastai tiesiogiai liečiasi su apšvitintu kuru ir svarbesne branduoline medžiaga bei skilimo produktą apdorojančiais srautais ir juos tiesiogiai kontroliuoja. Šie procesai, įskaitant sukomplektuotas sistemas, skirtas plutonio konversijai ir plutonio metalo gamybai, gali būti identifikuoti pagal priemones, kurių imamasi vengiant kritiškumo (pvz., konfigūracija), apšvitos (pvz., ekranavimu) ir toksiškumo pavojų (pvz., neleidimu plisti). Įrangos vienetai, laikomi apimamais fraze „ir specialiai suprojektuota arba parengta įranga“ apšvitinto kuro elementams perdirbti, apima: 3.1. Apšvitinto kuro elementų smulkinimo mašinos Įvadinė pastaba Ši įranga sulaužo kuro apdarą ir taip atveria apšvitintą branduolinę medžiagą irimui. Dažniausiai naudojami specialiai suprojektuoti metaliniai kapotuvai, bet kartais naudojama ir pažangi įranga, pvz., lazeriai. Per atstumą valdoma įranga, specialiai suprojektuota arba parengta naudoti perdirbimo įrenginyje kaip aprašyta pirmiau ir skirta apšvitinto kuro komplektams, paketams ar strypams pjaustyti, kapoti ar karpyti. 3.2. Tirpintuvai Tirpintuvams paprastai tiekiamas sukapotas panaudotas kuras. Šiuose itin saugiuose induose apšvitinta branduolinė medžiaga tirpinama azoto rūgštyje, o liekantys lukštai pašalinami iš proceso srauto. Itin saugūs rezervuarai (pvz., mažo skersmens, žiediniai arba plokštiniai rezervuarai), specialiai suprojektuoti arba parengti naudojimui perdirbimo įrenginyje kaip aprašyta pirmiau, skirti apšvitintam branduoliniam kurui tirpinti ir galintys atlaikyti karštį bei labai korozinį skystį, ir kuriuos galima pripildyti ir prižiūrėti per atstumą. 3.3. Tirpiklių ekstraktoriai ir tirpiklių ekstrahavimo įranga Įvadinė pastaba Tirpiklių ekstraktoriai gauna apšvitinto kuro tirpalą iš tirpintuvų ir organinį tirpalą, kuris atskiria uraną, plutonį ir skilimo produktus. Tirpiklių ekstrahavimo įranga paprastai projektuojama taip, kad atitiktų griežtus darbinius parametrus, pvz., ilgalaikį tinkamumą eksploatuoti nereikalaujant priežiūros arba pritaikomumą lengvam pakeitimui, eksploatavimo ir valdymo paprastumą bei lankstumą pritaikant prie proceso sąlygų pokyčių. Specialiai suprojektuoti arba parengti tirpiklių ekstraktoriai, pvz., įkrautinės ar impulsinės kolonos, maišyklės-nusodintuvai ar išcentriniai kontaktoriai, skirti naudoti įrenginyje apšvitintam kurui perdirbti. Tirpiklių ekstraktoriai turi būti atsparūs koroziniam azoto rūgšties poveikiui. Tirpalų ekstraktoriai paprastai gaminami laikantis ypač aukštų standartų (įskaitant specialų virinimą ir inspektavimą bei kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės sistemas) iš mažaanglio nerūdijančio plieno, titano, cirkonio ar kitų kokybiškų medžiagų. 3.4. Indai cheminiams preparatams laikyti ar saugoti Įvadinė pastaba Trys pagrindinio proceso tirpalo srautai atsiranda tirpiklių ekstrahavimo pakopoje. Laikymo arba saugojimo indai naudojami toliau apdorojant visus tris srautus, tokiu būdu: a) grynas urano nitrato tirpalas yra koncentruojamas garinant ir perduodamas denitrifikacijos procesui, kur jis konvertuojamas į urano oksidą. Šis oksidas yra pakartotinai naudojamas branduolinio kuro cikle; b) intensyvaus radioaktyvaus skilimo produktų tirpalas paprastai koncentruojamas garinimo būdu ir saugomas kaip tirpalo koncentratas. Po to šį koncentratą galima išgarinti ir suteikti jam formą, tinkamą saugojimui ar šalinimui; c) grynas urano nitrato tirpalas yra koncentruojamas ir saugomas iki jo perdavimo tolesniam apdorojimo etapui. Konkrečiai, plutonio tirpalų laikymo arba saugojimo indai yra projektuojami taip, kad būtų išvengta kritiškumo problemų, atsirandančių keičiantis koncentracijai ir šio srauto formai. Laikymo ar saugojimo indai, specialiai suprojektuoti arba parengti naudojimui įrenginyje, skirtame apšvitintam kurui perdirbti. Laikymo arba saugojimo indai turi būti atsparūs koroziniam azoto rūgšties poveikiui. Laikymo arba saugojimo indai paprastai gaminami iš tokių medžiagų kaip mažaanglis nerūdijantis plienas, titanas ar cirkonis, arba kitų kokybiškų medžiagų. Laikymo ar saugojimo indai gali būti pritaikyti nuotoliniam valdymui ir priežiūrai, jie gali turėti tokias ypatybes branduoliniam kritiškumui kontroliuoti: 1) sienelių arba vidinių konstrukcijų boro ekvivalentas mažiausiai 2 %, arba 2) cilindrinių indų maksimalus skersmuo 175 mm (7″) arba 3) plokštinių arba žiedinių indų maksimalus storis 75 (3″) mm. 3.5. Plutonio nitrato konversijos į oksidą sistema Įvadinė pastaba Daugelyje perdirbimo objektų šiame galutiniame procese vyksta plutonio nitrato tirpalo konversija į plutonio dioksidą. Pagrindinės šio proceso funkcijos yra: proceso kuro saugojimas ir reguliavimas, nusodinimas ir kietų kūnų ir skysčių atskyrimas, kalcinacija, produkto tvarkymas, ventiliacija, atliekų tvarkymas ir proceso valdymas. Sukomplektuotos sistemos specialiai suprojektuotos arba parengtos plutonio nitrato konversijai į plutonio oksidą, ypač pritaikytos, kad būtų išvengta kritiškumo ir radiacijos poveikių bei būtų iki minimumo sumažinti toksiškumo pavojai. 3.6. Metalo gamybos iš plutonio oksido sistema Įvadinė pastaba Šiame procese, kuris gali būti susijęs su perdirbimo objektu, plutonio oksidas yra fluorinamas, paprastai naudojant labai korozišką vandenilio fluoridą, siekiant pagaminti plutonio fluoridą, kuris po to redukuojamas naudojant labai gryną kalcio metalą, taip gaminant metalinio plutonio ir kalcio fluorido šlaką. Pagrindinės šio proceso funkcijos yra: fluorinimas (pvz., naudojant įrangą pagamintą su tauriaisiais metalais arba jais padengtą), metalo redukcija (pvz., naudojant keraminius tiglius), šlako išgavimas, produkto tvarkymas, ventiliacija, atliekų tvarkymas ir proceso valdymas. Sukomplektuotos sistemos specialiai suprojektuotos arba parengtos plutonio metalo gamybai, ypač pritaikytos, kad būtų išvengta kritiškumo ir radiacijos poveikių bei būtų iki minimumo sumažinti toksiškumo pavojai. 4. ĮRENGINIAI KURO ELEMENTAMS GAMINTI „Įrenginys kuro elementams gaminti“ apima įrangą: a) kuri paprastai tiesiogiai liečiasi su gamybiniu branduolinės medžiagos srautu arba tiesiogiai ji apdoroja, arba jį kontroliuoja, arba b) kuri hermetiškai uždaro branduolinę medžiagą apdare. 5. ĮRENGINIAI, SKIRTI IRANO IZOTOPŲ ATSKYRIMUI, IR SPECIALIAI JIEMS SUPROJEKTUOTA ARBA PARENGTA ĮRANGA, IŠSKYRUS ANALIZĖS PRIETAISUS Įranga, kuri laikoma apimama frazės „specialiai suprojektuota arba parengta įranga, išskyrus analizės prietaisus“, skirta urano izotopų atskyrimui, t.y: 5.1. Dujinės centrifugos ir blokai bei sudedamosios dalys, specialiai suprojektuotos arba parengtos naudojimui dujinėse centrifugose Įvadinė pastaba Dujinę centrifugą paprastai sudaro plonasienis (-iai) cilindras (-ai), kurio skersmuo yra nuo 75 (3″) mm iki 400 mm (16″), laikomas vakuuminėje aplinkoje ir sukamas dideliu periferiniu greičiu, 300 m/s ar didesniu, o jo centrinė ašis vertikalioje padėtyje. Kadangi greitis didelis, medžiagos, iš kurių daromos sukamosios dalys, turi pasižymėti aukštu stiprumo ir tankio santykiu, o rotoriaus blokas (taip pat atskiros jo dalys) turi būti gaminamas su labai mažais leistinaisiais nuokrypiais, siekiant kuo labiau sumažinti pusiausvyros neatitikimą. Priešingai nei kitose centrifugose, dujinėse urano prisodrinimui skirtose centrifugose rotoriaus kameroje yra sukamasis disko formos droselis (-iai) ir stacionarus vamzdelių išdėstymas UF6 dujų padavimui ir ištraukimui, su mažiausiai trimis atskirais kanalais, du iš kurių prijungti prie semtuvėlių, einančių nuo rotoriaus ašies link rotoriaus kameros krašto. Vakuuminėje aplinkoje taip pat yra tam tikras skaičius kitų dalių, kurios nesisuka ir kurias, nors jos gaminamos pagal specialų projektą, nėra sunku pagaminti, be to, jos gaminamos iš įprastinių medžiagų. Tačiau centrifugos objektui reikia didelio tokių sudedamųjų dalių kiekio, todėl tokie kiekiai gali suteikti svarbių žinių apie galutinį naudojimą. 5.1.1. Sukamosios dalys a) Sukomplektuoti rotoriaus blokai Plonasieniai cilindrai (arba tam tikras skaičius tarpusavyje sujungtų plonasienių cilindrų) gaminami iš vienos ar kelių medžiagų, pasižyminčių aukštu stiprumo ir tankio santykiu, kaip aprašyta šio punkto paaiškinime. Jei cilindrai sujungti tarpusavyje, juos jungia lanksčios dumplės arba žiedai kaip aprašyta 5.1.1. punkto c dalyje toliau. Galutinės formos rotorius turi vidinį droselį (-ius) ir galinius dangtelius kaip aprašyta 5.1.1 punkto d ir e dalyse toliau. Tačiau agregatas gali būti pristatomas ir nepilnai sukomplektuotas. b) Rotoriaus vamzdžiai Specialiai suprojektuoti arba parengti plonasieniai cilindrai, kurių storis 12 mm (0,5″) ar mažesnis, skersmuo nuo 75 mm (3″) iki 400 mm (16″), gaminami iš vienos ar kelių medžiagų, pasižyminčių aukštu stiprumo ir tankio santykiu, kaip aprašyta šio punkto paaiškinime. c) Žiedai arba dumplės Sudedamosios dalys, specialiai suprojektuotos arba parengtos, kad teiktų vietinę atramą rotoriaus vamzdžiui arba sujungtų tam tikrą rotoriaus vamzdžių skaičių. Dumplės – tai trumpas cilindras, kurio sienelių storis 3 mm (0,12″) arba mažesnis, skersmuo nuo 74 mm (3″) iki 400 mm (16″), su vija, gaminamos iš vienos ar kelių medžiagų, pasižyminčių aukštu stiprumo ir tankio santykiu, kaip aprašyta šio punkto paaiškinime. d) Droseliai Disko formos sudedamosios dalys, kurių skersmuo yra nuo 75 mm (3″) iki 400 mm (16″), specialiai suprojektuotos arba parengtos montavimui centrifugos rotoriaus vamzdžio viduje, tam, kad būtų izoliuota išėmimo kamera nuo pagrindinės atskyrimo kameros ir, tam tikrais atvejais, siekiant padėti UF6 dujų cirkuliacijai rotoriaus vamzdžio pagrindinėje atskyrimo kameroje, gaminamos iš vienos iš medžiagų, pasižyminčių aukštu stiprumo ir tankio santykiu, kaip aprašyta šio punkto paaiškinime. e) Viršutiniai ir apatiniai dangteliai Disko formos sudedamosios dalys, kurių skersmuo nuo 75 mm (3″) iki 400 mm (16″), specialiai suprojektuotos arba parengtos montuoti prie rotoriaus vamzdžio galų ir taip išlaikyti UF6 dujas rotoriaus vamzdyje, o tam tikrais atvejais – ir remti, sulaikyti ar turėti neatskiriama dalimi viršutinio guolio elementą (viršutinis dangtelis) arba laikyti variklio sukamuosius elementus ir apatinį guolį (apatinis dangtelis), gaminamos iš vienos ar kelių medžiagų, pasižyminčių aukštu stiprumo ir tankio santykiu, kaip aprašyta šio punkto paa …