LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programą, kurios tikslas – užtikrinti veiksmingą korupcijos prevenciją ir kontrolę Lietuvos sveikatos sistemoje.
Ką jis reguliuoja

Korupcijos prevencijos ir kontrolės užtikrinimą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemoje.
Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimą.
Ankstesnio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-207 galiojimo panaikinimą.
Kam jis rūpi

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui.
Valstybės ar savivaldybės įstaigoms, įstaigų vadovams ir asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje sveikatos sistemoje.
Lietuvos gyventojams, kurie naudojasi sveikatos sistemos paslaugomis.
Pagrindiniai punktai

Programa siekia užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevenciją ir kontrolę Lietuvos Respublikos sveikatos sistemoje.
Korupcija apibrėžiama kaip bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, neatitinkantis įgaliojimų ar elgesio standartų, arba tokio elgesio skatinimas siekiant naudos sau ar kitiems, pakenkiant asmenų ir valstybės interesams.
Programa įgyvendinama pagal Programos priede pateiktą Programos įgyvendinimo priemonių planą.
Sėkmingas Programos įgyvendinimas priklauso nuo Programoje dalyvaujančių įstaigų veiksmingo uždavinių įgyvendinimo, aktyviai dalyvaujant visuomenei.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 
 LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
 Į S A K Y M A S
 DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS SVEIKATOS SISTEMOJE PROGRAMOS PATVIRTINIMO
m. lapkričio 17 d. Nr. V-942
 Vilnius
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 10-355; 2009, Nr. 60-2346):
T v i r t i n u Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programą (pridedama).
P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. V-207 „Dėl Korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 34-1223).
P a s i l i e k u įsakymo vykdymo kontrolę.
 SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 ALGIS ČAPLIKAS
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos sveikatos 
 apsaugos ministro 
m. lapkričio 17 d. 
 įsakymu Nr. V-942
 KORUPCIJOS PREVENCIJOS SVEIKATOS SISTEMOJE PROGRAMA
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevenciją ir kontrolę Lietuvos Respublikos sveikatos sistemoje. 
Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 (Žin., 2002, Nr. 10-355, Nr. 60-2346) patvirtinta Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programa, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 57-2297), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2973), Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (Žin., 1997, Nr. 67-1659; 2000, Nr. 18-431), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1484 „Dėl Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 93-3998), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4339), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 23-975), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607 „Dėl Padalinių ir asmenų, valstybės ir savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3015), Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741), Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 164 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4622). 
Programoje vartojamos sąvokos:
 Korupcija – bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant asmenų ir valstybės interesams. 
 Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai – korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ir jai tapatūs pagal pobūdį, tačiau mažiau pavojingi teisės pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė, drausminė ar kitokia teisinė atsakomybė. 
 Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą. 
 Valstybės ar savivaldybės įstaiga (toliau – įstaiga) – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, taip pat viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. 
 Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas vadovauti įstaigai, taip pat viešosios įstaigos, kurios vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, vadovas.
 Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus 
 Valstybės tarnautojai – asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje: valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. 
 Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo: 
 Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės institucijoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. 
 Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. 
 Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. 
Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas. 
Programa įgyvendinama pagal Programos priede pateiktą Programos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Priemonių planas). Programos priemonės nuosekliai siejamos su socialinių, ekonominių, sveikatos sistemos valdymo problemų sprendimu ir visuomenės apsauga nuo esamų ir atsirandančių korupcijos šaltinių, kartu ginant visuotinai pripažįstamas žmogaus teises ir laisves bei viešąjį interesą.
 Programa įgyvendinama sėkmingai, jei Programoje dalyvaujančios įstaigos veiksmingai įgyvendina iškeltus uždavinius aktyviai dalyvaujant visuomenei.
 II. Korupcijos Sveikatos sistemoje situacijos Analizė
Apklausų duomenys apie korupcijos apraiškas sveikatos sistemoje
Ekspertai pažymi, kad ekonominės ir socialinės programos dėl korupcijos netenka didžiulių išteklių. Pasaulio banko instituto tyrimo duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje kyšiams išleidžiama daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių (ekspertų apskaičiavimais Lietuvoje – 1,5 mlrd. litų). Nemaža dalis iš šių lėšų galimai išleidžiama ir kyšiams sveikatos sistemoje. 
Pasaulyje sveikatos apsaugai išleidžiama 3,1 trilijonų JAV dolerių. JAV sveikatos apsaugai išleidžia apie 1,6 trilijono, o Europos valstybės (27 valstybės) – daugiau kaip 1 trilijoną JAV dolerių (apie vieną trilijoną eurų). JAV sveikatos departamentas teigia, kad iš lėšų, skirtų įvairioms sveikatos programoms, apie 10 procentų (50 milijardų JAV dolerių) netenkama dėl sukčiavimo ir korupcijos. Kukliausiais skaičiavimais įvertinta, kad Europos Sąjungoje apie 80 milijonų eurų kasdien prarandama dėl sukčiavimo ir korupcijos sveikatos priežiūroje. 
Įvertinus sociologinių tyrimų ir korupcijos rizikos analizės Lietuvoje (2007 m. duomenys) rezultatus, konstatuojama: 
1. Gyventojai nėra įsisąmoninę (per mažai žino), kad korupcija yra ir atsidėkojimas po paslaugos suteikimo (po sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo), neteisingų duomenų pateikimas, naudojimasis tarnybiniu automobiliu, darbinimasis į valstybės tarnybą naudojantis pažintimis. 
2. Pagal apklausos duomenis, tik kiek daugiau nei pusė Lietuvos visuomenės supranta, kad kyšininkavimo atveju atsakomybė tenka ir duodančiajam, ir imančiajam, likusi visuomenės dalis atsakomybę dažniausiai yra linkusi priskirti imančiajam kyšį. 
3. Gyventojai mano, kad kalčiausi dėl esamo korupcijos masto yra politikai, taip pat ir valstybės tarnautojai, ir tik nedidelė atsakomybė tenka gyventojams, o mažiausiai kaltina save ir savo aplinką.
4. Gyventojai, įvardydami institucijas, kurios yra labiausiai korumpuotos Lietuvoje, tarp kitų institucijų (policija, Seimas, teismai ir savivaldybės) nurodo ir sveikatos apsaugą, gydytojus bei farmaciją. 
5. Gyventojai mano, kad labiausiai korupcijos pažeidžiami sveikatos sistemoje yra didžiausios ligoninės (universitetinės klinikos), miestų ir rajonų ligoninės bei poliklinikos. 
Įvertinus 2005 ir 2007 metų apklausos duomenis nustatyta, kad: 
1. Kyšio davimo prievartavimo indeksas sumažėjo: didžiausios ligoninės (universitetinės klinikos) – 0,33 – 2007 m. (0,49 – 2005 m.), miestų ir rajonų ligoninės – 0,34 – 2007 m. (0,39 – 2005 m.), poliklinikos – 0,23 – 2007 m. (0,24 – 2005 m.).
2. kyšio davimo indeksas kai kur sumažėjo, kai kur nepasikeitė ar net padidėjo: poliklinikos – 0,21 – 2007 m. (0,22 – 2005 m.), miestų ir rajonų ligoninės – 0,37 – 2007 m. (0,37 – 2005 m.), didžiausios ligoninės (universitetinės klinikos) – 0,48 – 2007 m. (0,45 – 2005 m.);
3. 42 proc. gyventojų visuomet bando iš anksto išsiaiškinti, kokie yra papildomų „paslaugų“ įkainiai vienoje ar kitoje institucijoje;
4. Vyraujanti praktika yra tokia, kad kyšis yra labiau prievartaujamas nei siūlomas. Yra ir tokių institucijų, kurios tradiciškai laikomos labiausiai korumpuotomis, tačiau kyšis jose duodamas net jo neprašant. Tokių institucijų pavyzdžiais gyventojų vertinimo atveju galėtų būti didžiausios ligoninės (universitetinės klinikos), kuriose 33 proc. reikalus tvarkiusių gyventojų nurodė, jog jiems buvo leista suprasti apie norimą kyšį, tačiau kyšį davė 48 proc. gyventojų, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (atitinkamai – 15 proc. ir 26 proc. verslininkų). 
Apklausos duomenys rodo, kad dažniausiai gyventojai kyšius davė norėdami gauti siuntimus į reabilitacines sanatorijas (33 proc.), keisdami žemės paskirtį (30 proc.), atkurdami nuosavybės teises (29 proc.). 
Apklausų duomenys liudija apie gyventojų pasyvumą siekiant išgyvendinti korupcijos apraiškas, kad visuomenė toleruoja tokius papildomus mokėjimus ir nenori atsisakyti šio problemų sprendimo būdo:
1. Dauguma Lietuvos gyventojų ir verslininkų antikorupcinėje veikloje dalyvauti nenorėtų. Sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2007“ duomenimis, apie 38 proc. apklaustų gyventojų ir 32 proc. verslo įmonių vadovų nepraneštų apie korupcijos atvejį, o 39 proc. teigė, esą tai priklausytų nuo aplinkybių. 
2. Dauguma Lietuvos gyventojų, net ir būdami nepatenkinti valstybės vykdoma politika ir priimamais sprendimais, nemano, kad galėtų ką nors pakeisti, ir nesirengia imtis aktyvios visuomeninės veiklos. Apie 56 proc. apklaustų gyventojų ir 43 proc. verslo įmonių vadovų nenorėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje. 
Didelis nepasitikėjimas valstybe bei jos institucijomis, menka informacijos, skatinančios priešintis korupcijai, sklaida, viešojo administravimo neefektyvumas lemia visuomenės pakantumą korupcijai. Apklausos duomenys parodė, kad dauguma gyventojų nežino, kur reikia kreiptis, norint pranešti apie korupcijos atvejį. Žinantieji gyventojai dažniausiai kreiptusi į policiją, o verslininkai – į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Pagal apklausos duomenis efektyviausios antikorupcinio švietimo priemonės yra antikorupcinių dalykų dėstymas aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose bei antikorupcinės informacijos sklaida ir galimų korupcijos atvejų tyrimas žiniasklaidos priemonėse.
Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje teisinė ir institucinė bazė
Sveikatos sistemos tikslas – visapusiška kiekvieno Lietuvos piliečio fizinė ir dvasinė gerovė, kurios siekiama užtikrinant prieinamą, kokybišką ir veiksmingą sveikatos priežiūrą, sudarant visiems šalies gyventojams vienodas galimybes gauti jiems reikalingą medicinos pagalbą, teisę pasirinkti savo gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą. 
 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, vykdanti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas sveikatos priežiūros srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinanti valstybės politiką sveikatos priežiūros srityje.
 Sveikatos apsaugos ministerijos veiklai ir sveikatos apsaugos politikos formavimui, taip pat ir korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje organizavimui įtakos turi šalyje vykstantys politiniai procesai bei priimami sprendimai, taip pat ES įgyvendinamų prioritetinių sričių (sveikatos, regioninės plėtros, socialinės politikos ir kt.) gairės. 
Teisinė bazė ir šalies institucinė sistema sukuria prielaidas korupcijos priežasčių šalinimo mechanizmui funkcionuoti: 
1. Lietuvos Respublikos Seime įsteigta nuolatinė Seimo Antikorupcijos komisija. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymą (Žin., 2001, Nr. 92-3209) ji nagrinėja korupciją ir su ja susijusius reiškinius bei atvejus, priima sprendimus nagrinėjamais klausimais ir kontroliuoja, kaip institucijos juos vykdo; analizuoja valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių sprendimus, sudarančius sąlygas korupcijai bei nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams ūkio ir finansų sistemose, siekia, kad tokie sprendimai būtų panaikinti; teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų priėmimo ir tobulinimo, korupcijos, ekonominių ir finansinių nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencijos ir užkardymo). 
2. Seimo Antikorupcijos komisija iš savo narių yra įsteigusi darbo grupę galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos sistemoje tirti. Darbo grupė turi teisę: gauti reikalingą informaciją iš ministerijų, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų; siūlyti atitinkamoms (kompetentingoms) institucijoms atlikti patikrinimus ir spręsti klausimus pagal savo kompetenciją; kviesti į posėdžius valstybės pareigūnus ir tarnautojus, kitus asmenis; suderinusi su Seimo kancleriu pasitelkti Seimo kanceliarijos specialistų ar, suderinus su kitų valstybės institucijų vadovais, pasitelkti kitų specialistų bei ekspertų; įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją, sudarančią tarnybos ar valstybės paslaptį. 
3. Daug dėmesio korupcijos prevencijos problemoms sveikatos sistemoje skiria ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Sveikatos reikalų komiteto 2006 m. balandžio 4 d. spendimu Nr. 6 „Dėl korupcijos paplitimo sveikatos sistemoje“ Sveikatos apsaugos ministerija įpareigota kas ketvirtį informuoti apie korupcijos prevencijos priemonių vykdymą. 
4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) teisinis statusas sudaro prielaidas atskleisti ir tirti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengti ir įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones, taip pat ir sveikatos sistemoje. 
5. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatyta, kad už korupcijos prevenciją valstybės ar savivaldybių įstaigose ir nevalstybinėse įstaigose atsako vadovas. Jis privalo imtis būtinų šio įstatymo įgyvendinimo priemonių. Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607, 3 punkte nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių įstaigose gali būti steigiami padaliniai ar skiriami asmenys, kuriems būtų pavedama korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcija. 
6. Sveikatos apsaugos ministerija, vertindama korupciją kaip grėsmę ir sveikatos sistemai, matydama būtinybę, kad sveikatos sistemos įstaigos vykdytų kryptingą ir veiksmingą antikorupcinę politiką, ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-207 „Dėl Sveikatos sistemos kovos su korupcija strategijos ir plano patvirtinimo“ patvirtino Sveikatos sistemos kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą. Programos priemonių vykdymas buvo numatytas Sveikatos sistemos sektoriaus kovos su korupcija strategijos įgyvendinimo veiksmų plane. Veiksmų plane buvo numatytos ir Nacionaliniame kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos priemonės sveikatos priežiūros srityje.
7. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į tai, kad korupcija sveikatos sistemoje pamažu įgauna tarptautinę formą, 2005 m. tapo tarptautinio kovos su korupcija tinklo – Europos kovos su sukčiavimu ir korupcija sveikatos apsaugoje tinklo (EHFCN) nuolatine nare. Tai sudaro sąlygas sveikatos apsaugos ministerijai įgyti naudingos tarptautinės patirties korupcijos prevencijos srityje. 
8. 2005 metais Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama užtikrinti efektyvią korupcijos prevenciją, įsteigė padalinį, kurio pagrindinis uždavinys yra vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę sveikatos sistemoje. 
 Įgyvendindamas šį uždavinį, skyrius atlieka: ministerijos parengtų teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, nurodytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje projektų antikorupcinį vertinimą; ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, įvertinimo analizę; rengia (tikslina) ir teikia tvirtinti korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programą; koordinuoja ir kontroliuoja programos priemonių įgyvendinimą, apibendrina ministerijos padalinių ir ministerijai pavaldžių įstaigų veiklą, įgyvendinant korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programą, ir kitas funkcijas, numatytas Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607. 
9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-207 „Dėl Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programa. Programos misija – šalinti prielaidas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų neteisėtam, nepagrįstam naudojimui bei korupcijai sveikatos sistemoje atsirasti ir plisti, kontroliuoti ir siekti, kad visos lėšos, skiriamos sveikatos apsaugai, būtų panaudojamos kokybiškoms sveikatos priežiūros paslaugoms, pacientų teisėms ir laisvėms užtikrinti. Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos priemonių vykdymas buvo numatytas programos priede Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos priemonių 2006–2007 m. plane.
 Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos priemonių plane buvo numatytos ir Nacionaliniame kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos priemonės sveikatos priežiūros srityje bei kitos priemonės, kurias turėjo vykdyti pati ministerija, jai pavaldžios įstaigos bei kitos sveikatos sistemos įstaigos. Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinime dalyvavo sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos. 
 Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose, daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų yra paskirti asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę, sudarytos korupcijos prevencijos programos, kasmet nustatoma korupcijos pasireiškimo tikimybė. Tai sudaro prielaidas rengti ir įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones, bet ir savarankiškai, lanksčiai ir operatyviai reaguoti į valstybėje vykstančius teisėkūros ir įvairių sričių reguliavimo pokyčius.
10. Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimo priemonių planai sveikatos sistemos įstaigose buvo įgyvendinami iš bendrųjų asignavimų. Korupcijos prevencijos programos priemonėms finansuoti buvo naudojamos nacionalinio biudžeto ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos. 
 Tačiau dėl nepakankamo finansavimo ir darbuotojų trūkumo ne visose sveikatos priežiūros įstaigose buvo parengtos korupcijos prevencijos programos, nustatoma korupcijos pasireiškimo galimybė, o kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose korupcijos prevencijos programos priemonės buvo įgyvendinamos formaliai ir deklaratyviai. 
Įgyvendinant 2003–2005 m. bei 2006–2007, 2008 metų Programas, kasmet vidutiniškai buvo įvykdoma apie 50 proc., iš dalies įvykdoma – apie 30–40 proc., neįvykdoma – apie 10–20 proc. numatytų priemonių.
KORUPCIJOS SVEIKATOS SISTEMOJE PASIREIŠKIMO PRIELAIDŲ ANALIZĖ
1. Bendrosios korupcijos prielaidos sveikatos sistemoje
Socialinės: 
1. Santykinai maži sveikatos sistemos darbuotojų atlyginimai; nepakankamai aiškus santykis tarp sveikatos apsaugos ir socialinės politikos, nėra atsakomybės pasidalijimo, todėl sveikatos sistemos išteklių sąskaita sprendžiamos socialinės problemos. 
2. Lietuvos Respublikos sveikatos sistema finansuojama iš valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir kitų šaltinių. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. 
 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos (tūkst. litų) 2006–2009 m. buvo tokios: 2006 m. – 2 885 173, 2007 m. – 3 640 382, 2008 m. – 4 386 776, 2009 m. – 4 686 979, patikslinus – 4 388 415.
 Nors Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėti už suteiktas paslaugas kasmet skiriama vis daugiau, jos nepadengia sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudų. Išlaidos kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimui nuolat viršija Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes.
3. Neišvystytas papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas, be kurio tampa sudėtinga siekti sveikatos politikos tikslų − pakankamo sveikatos sistemos finansavimo, paslaugų kokybės kontrolės, paciento atsakomybės už savo sveikatą ir legalių priemokų už sveikatos paslaugas nustatymo. 
4. Nepakankama informacijos apie sveikatos priežiūrą sklaida, trūksta socialinės reklamos gyventojams sveikatos klausimais. 
Teisinės: 
1. Teisės aktų projektų inicijavimas tinkamai neįvertinus numatomo teisinio reguliavimo būtinumo, teisės aktų projektų sprendimų poveikio neišsamus vertinimas, kai nėra numatomos galimos neigiamos pasekmės, sąnaudos, alternatyvūs siūlomų problemų sprendimo būdai, lemia nesistemingą teisėkūros procesą, skubotumą, dėl kurio dažnai nukenčia teisės aktų kokybė; dažnas jų keitimas bei kolizijos. 
2. Įstatymų bei įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų kokybės trūkumai, tam tikrais atvejais lemiantys teisės aktų kolizijas, dviprasmybes, nepakankamas savo teisių ir pareigų išmanymas visuomenėje sudaro sąlygas sveikatos sistemos darbuotojams piktnaudžiauti tarnyba, sudaryti dirbtines kliūtis žmonėms, siekiantiems įgyvendinti savo teisėtus interesus. 
3. Kokybės sistemų ir reglamentų stoka; nepakankama atsakomybė už padarytus pažeidimus; kontrolės sistemų, teisinių procedūrų ir priemonių, pareigūnų skyrimo ir atleidimo bei nušalinimo procedūrų netobulumas, profesinių elgesio kodeksų nebuvimas ir pan. 
4. Nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas, nesivadovaujama asmeninės atsakomybės principais, trūksta viešumo. 
Struktūrinės:
1. Sveikatos sistemos struktūros sudėtingumas ir trūkumai. Skirtingas viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų pavaldumas (Sveikatos apsaugos ministerijai, apskričių viršininkams, savivaldybių taryboms) trukdo kurti vientisą sveikatos priežiūros organizavimo sistemą, planuoti išteklius, kooperuoti sveikatos priežiūros įstaigas ir išteklius tokiose srityse kaip technologijų įsigijimas ir atnaujinimas, diegti naujas sudėtingas paslaugas. 
2. Visų lygių sveikatos sistemos valdymas vis dar yra pernelyg biurokratiškas, pasižymi pertekliniais draudimais, apribojimais, įvairių pažymų, leidimų, papildomų dokumentų reikalavimais, procedūrų vilkinimu; nepakankamos ir netobulos veiklos apskaitos ir kontrolės sistemos. 
3. Sveikatos priežiūros įstaigos nepakankamai aprūpinamos informacinėmis technologijomis ir pan. Elektroninis valdymas – tai viešojo administravimo subjektų veikloje diegiamų informacijos ir ryšio technologijų, naujovių, skirtų administracinėms ir viešosioms paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti, visuma. Teigiama, kad labiausiai elektroninės valdžios plėtra stringa korupcijos pažeistose valstybės valdymo srityse. 
 Modernių informacinių technologijų efektyvus naudojimas leistų išplėsti antikorupcinės informacijos sklaidą, užtikrinti informacijos valdymo sistemų funkcionavimą, disponuojamos informacijos apsaugą, padidinti keitimosi duomenimis spartą, gebėjimus analizuoti vis didėjančius duomenų informacinius srautus, supaprastinti darbą, sumažinti veiklos sąnaudas.
4. Nesudarytos tinkamos sąlygos atskirų sveikatos sistemos subjektų (viešosios ir privačios įstaigos) sąžiningai konkurencijai. 
5. Nevienodos valstybinių ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sąlygos.
6. Nepakankama konkurencija tarp sveikatos paslaugų teikėjų ir pirkėjų. 
Institucinės: 
1. Neišplėtotas vidaus ir išorės auditas. 
2. Ne visais atvejais skiriant sveikatos priežiūros įstaigų vadovus kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl privalomos informacijos pateikimo. 
3. Galiojantys teisės aktai nenustato prievolės atitinkamoms institucijoms atlikti periodinį asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų vertinimą (atestaciją) dėl jų atitikimo užimamoms pareigoms. 
Visuomenės pilietiškumo stoka:
1. visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumas ir prieštaringumas; 
2. nesipriešinimas korumpuotiems valstybės tarnautojams bei sveikatos sistemos darbuotojams; 
3. piliečių (taip pat ir pacientų) nenoras dalyvauti antikorupcinėje veikloje.
Išoriniai veiksniai: 
1. politinių struktūrų ir interesų grupių įtaka;
2. politinės valios nepakankamumas.
2. Specifinės KORUPCIJOS prielaidos sveikatos sistemoje
Padėtis sveikatos sistemoje dėl specialistų. 
 Esant dideliam darbo užmokesčio, iššūkių ir naujų profesinių galimybių suteikimo atotrūkiui tarp ES ir Lietuvos Respublikos, privataus bei valstybinio sektorių, sunku išlaikyti aukštos kvalifikacijos personalą ir rasti naujų specialistų.
 Tai atsiliepia ir sveikatos priežiūros srityje. Sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymas neatitinka jų paklausos, jų ypač trūksta rajonuose. Specialistų trūkumą rajonuose lemia rajono ligoninių nesaugumas dėl pacientų srautų persiskirstymo, dažnai prastesnė materialinė bazė ir mažesnės savirealizacijos galimybės. Mažas medicinos darbuotojų darbo užmokestis lemia profesijos keitimą, kito ar papildomo darbo ieškojimą, specialistų vidinę bei išorinę migraciją.
 Siekiama, kad sveikatos apsaugos sektoriaus žmogiškųjų išteklių poreikio planavimas užtikrintų, kad profesionalių sveikatos priežiūros darbuotojų skaičius, įgūdžiai ir kompetencija atitiktų esamas ir būsimas visuomenės reikmes.
Veikla, susijusi su licencijų, leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apribojimas ar nutraukimas; administracinių teisės pažeidimų nustatymas, protokolų surašymas, baudų skyrimas. 
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymas į kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašus; vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymas į kompensuojamųjų vaistinių preparatų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainynus. 
Farmacinės veiklos valstybinės valdymo ir kontrolės institucijos, vykdydamos farmacinės veiklos ir vaistų kokybės valstybinę kontrolę, nepakankamai užtikrina, kad vaistų rinkoje būtų tik saugūs ir kokybiški vaistiniai preparatai. Siekiama skatinti racionalų ir efektyvų vaistų vartojimą, didinant informacijos apie vaistinius preparatus kokybę ir prieinamumą.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliekami medicininės paskirties aparatūros, vaistinių preparatų, medicinos pagalbos ir kt. priemonių viešieji pirkimai. 
 Viešieji pirkimai, kuriems naudojamos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, priskiriami prie sričių, kuriose yra didesnė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, nepakankama viešųjų pirkimų komisijos narių kvalifikacija, perdėtai smulkmeniškas supaprastintų pirkimų reglamentavimas arba netinkamai taikomos pirkimų organizavimo taisyklės lemia neteisėtą, neefektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir sudaro sąlygas korupcijai pasireikšti. 
 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, 2003–2008 metais vaistinių preparatų, tirpalų, tvarsliavos, kraujo produktų pirkimui išleido: 2003 m. – 103 688 202 Lt, 2004 m. – 109 587 951 Lt, 2005 m. – 117 118 849 Lt, 2006 m. – 134 604 845 Lt, 2007 m. – 163 764 908 Lt, 2008 m. – 188 438 456,00 Lt, gautų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. 
 Sveikatos apsaugos ministerijos 2006–2007 m. atlikti tyrimai parodė, kad vykdant viešuosius vaistinių preparatų, maisto produktų, maitinimo paslaugų bei kuro pirkimus sveikatos priežiūros įstaigose neracionaliai naudojamos jų lėšos. Nustatyti atvejai, kai tie patys vaistiniai preparatai buvo perkami skirtingomis kainomis iš tų pačių tiekėjų. Analogiška padėtis buvo konstatuota vertinant maisto produktų, maitinimo paslaugų, kuro pirkimus.
 Apklausų bei skundų duomenys rodo, kad pacientai stacionarinio bei ambulatorinio gydymo metu neretai perka gydymui reikalingus vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones savo lėšomis. 
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliekami centralizuoti galūnių, sąnarių ir protezų, vaistinių preparatų, medicinos pagalbos ir kitų priemonių viešieji pirkimai. 
 Nuo 1998 metų Valstybinė ligonių kasa Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu atlieka centralizuotus galūnių, sąnarių ir protezų, centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių viešuosius pirkimus. Pirkimams buvo skiriama: 2006 m. – 100,49 mln. Lt; 2007 m. – 130,19 mln. Lt; 2008 m. – 141,6 mln. Lt; 2009 m. – 152,493 mln. Lt, sumažinta iki 146,393 mln. Lt. 
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų skirstymas sveikatos priežiūros įstaigoms (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos). 
Biudžetinių lėšų skirstymas sveikatos priežiūros įstaigoms restruktūrizuoti, sveikatos programoms vykdyti, investicinėms programoms.
Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų skirstymas. 
 Lietuvai 2004–2006 m. ir 2007–2013 m. laikotarpiui skirta ES lėšų. Abiem atvejais 3,4 procento ES lėšų, skiriamų Lietuvai, buvo skirta sveikatos priežiūros sričiai. 2004–2006 m. sveikatos sistemoje buvo panaudoti 173 milijonai Lt, o 2007–2013 metų laikotarpiui yra numatyti 927 milijonai Lt. 
Žemas kontroliuojančių pareigūnų rotacijos lygis, vykdant sveikatos sistemos objektų bei kitų, sveikatos sistemai nepriklausančių, įstaigų priežiūrą ir kontrolę. 
Vienpusė ir (ar) nepakankama informacija pacientams sveikatos priežiūros įstaigose apie teikiamas mokamas sveikatos priežiūros paslaugas (apmokama asmeninėmis lėšomis ar draudimo bendrovių lėšomis) bei sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, apie pacientų teises ir galimybes ir t. t. 
Pacientams, norintiems gauti sveikatos priežiūros paslaugas, tenka ilgai laukti eilėse. Tam įtakos turi daugelis veiksnių: finansinių išteklių sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti trūkumas (daugiausiai atsirandantis dėl nemokamo gydymo iškreiptos paciento motyvacijos gauti brangiausią gydymą), nepakankama sveikatos priežiūros įstaigų vadyba, sveikatos priežiūros specialistų ir įrangos trūkumas ir kt. 
Sveikatos priežiūros įstaigose yra nepakankamas kompiuterinio raštingumo ir informacinių technologijų naudojimo lygis bei nepakankama interneto prieiga. Veiksmingas modernių informacinių technologijų naudojimas leistų išplėsti antikorupcinės informacijos sklaidą, užtikrinti informacijos valdymo sistemų funkcionavimą, disponuojamos informacijos apsaugą, padidinti keitimosi duomenimis spartą, gebėjimus analizuoti vis didėjančius duomenų informacinius srautus, supaprastinti darbą, sumažinti veiklos sąnaudas ir kt. Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas technika ir informacinėmis technologijomis yra nepakankamas, o sudėtingų sveikatos priežiūros paslaugų poreikis didėja.
Naujų sveikatos sistemos technologijų diegimas sveikatos sistemoje. Sveikatos sistemos technologijos – tai ne tik diagnostikai ir gydymui reikalinga medicinos aparatūra, įranga, vaistai, bet ir sveikatos stiprinimo, profilaktikos, slaugos ir reabilitacijos metodai bei organizaciniai ir vadybiniai gebėjimai. Spartus naujų gydymo metodų ir technologijų (ypač biotechnologijų, nanotechnologijų, genetikos, molekulinės diagnostikos, kompiuterizuotos vizualizacijos, robotizuotos chirurgijos, telemedicinos srityse) atsiradimas keičia ne tik sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, bet ir atveria visai naujas paslaugų galimybes. Kartu su atsiveriančiomis galimybėmis kyla operatyvaus naujų paslaugų diegimo klinikinėje praktikoje ir jų prieinamumo pacientams problema bei didėja lėšų poreikis, specialistų apmokymo, patirties sklaidos, bendradarbiavimo problemos konkurencinėje sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.
Sveikatos sistemos veiklos sritys, kuriose galima korupcijos pasireiškimo tikimybė
Sveikatos sistemos įstaigų (Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų) vykdoma veikla yra priskiriama prie veiklos sričių, kuriose galimas korupcijos pasireiškimas.
Sveikatos sistemoje galima išskirti įstaigas, o sveikatos sistemos įstaigų veikloje galima išskirti veiklos sritis, kuriose galima korupcijos pasireiškimo tikimybė. Duomenys apie įstaigas ir veiklos sritis pateikti 1 lentelėje.
lentelė
 Eil. Nr. 
 Sveikatos sistemos įstaigų veiklos sritys, kuriose galimas korupcijos pasireiškimas 
 Sveikatos sistemos įstaigos, kuriose galimas korupcijos pasireiškimas 

 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų skirstymas 
 SAM*, VLK*, TLK* 

 Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimas 
 SAM* 

 Lėšų skirstymas sveikatos priežiūros įstaigoms restruktūrizuoti, sveikatos programoms vykdyti 
 SAM* 

 Veikla, susijusi su licencijų, leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu 
 SAM*, VVKT*, VASPVT*, VVSPT*, RSC*, LBK*, OR*, 

 Priežiūros ir kontrolės vykdymas 
 VLK*, TLK*, VMAI*, VASPVT*, VVKT*, VVSPT*, RSC*, OR* 

 Vaistinių preparatų registracija 
 VVKT 

 Vaistinių preparatų ir ligų įrašymas į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašus, medicinos pagalbos priemonių įrašymas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą 
 SAM*, VVKT*, VLK* 

 Vaistinių preparatų įrašymas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, medicinos pagalbos priemonių – į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną 
 SAM*, VLK* 

 Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių skyrimas  
 Asmens sveikatos priežiūros gydytojai 

 Prekių ir (ar) paslaugų viešieji pirkimai  
 SAM*, jai pavaldžios įstaigos, kitos sveikatos sistemos įstaigos 

 Nelegalūs mokėjimai teikiant mokamas ir apmokamas iš PSDF biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams 
 Asmens sveikatos priežiūros įstaigos 

 Nelegalūs mokėjimai teikiant visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, juridiniams asmenims 
 Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos 

 Konkursų eiti pareigas valstybinėje tarnyboje organizavimas, reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatymas, panaikinimas ar pakeitimas 
 Sveikatos sistemos įstaigos 
 Pastaba: 
 – SAM* – Sveikatos apsaugos ministerija;
 – VLK* – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
 – TLK* – Teritorinė ligonių kasa; 
 – VVKT* – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 
 – VASPVT* – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
 – VVSPT* – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
 – RSC* – Radiacinės saugos centras; 
 – LBK* – Lietuvos bioetikos komitetas; 
 – OR* – Odontologų rūmai; 
 – VMAI* – Valstybinė medicininio audito inspekcija Sveikatos apsaugos ministerijos. 
Galimos korupcijos sveikatos sistemoje pasekmės
Nevykdant veiksmingos ir kryptingos korupcijos prevencijos politikos, korupcijos reiškiniai gali pažeisti visuomeninius santykius sveikatos sistemoje, dėl ko gali:
1. sumažėti šalies sveikatos sistemos veiksmingumas, pablogėti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė; 
2. atsirasti socialinė įtampa, kuri mažina pasitikėjimą sveikatos apsaugos priežiūra ir politinį stabilumą;
3. sumažėti pacientų pasitikėjimas Sveikatos apsaugos ministerija, sveikatos priežiūros įstaigomis;
4. pablogėti viešojo administravimo kokybė ir užsimegzti farmacijos bei kitų įmonių, prekiaujančių medicinos prekėmis ir prietaisais, ryšiai su korumpuotais valstybės tarnautojais ir sveikatos sistemos darbuotojais, politikais; 
5. skaidrumo, informatyvumo, atskaitomybės trūkumas administruojant, paskirstant ES lėšas, skirtas sveikatos sistemai, itin neigiamai paveikti optimalų ES lėšų naudojimą, sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą. 
Atsižvelgiant į šias pasekmes ir aiškiai suvokiant korupcijos pasireiškimo prielaidas, galima numatyti veiksmingas korupcijos prevencijos programos poveikio priemones.
 III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Programos tikslas – išaiškinti ir šalinti korupcijos sveikatos sistemoje prielaidas, užtikrinti skaidresnę ir veiksmingesnę sveikatos sistemos įstaigų bei jų darbuotojų veiklą.
Programos uždavinys – galimų korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas, įgyvendinant korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą, siekiant, kad visos lėšos, skiriamos sveikatos sistemai, būtų naudojamos pagal paskirtį ir racionaliai kokybiškoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, pacientų teisėms ir laisvėms užtikrinti, taip pat poveikis sveikatos sistemos darbuotojams, siekiant atgrasinti nuo galimos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. 
Korupcijos prevencijos tikslui ir uždaviniui pasiekti numatoma: 
1. vykdyti nuolatinę kryptingą korupcijos prevencijos politiką, užtikrinti veiksmingą numatytų ilgalaikės korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos priemonių įgyvendinimą; 
2. nustatyti veiklos sritis sveikatos sistemoje, kuriose galima korupcinė veika, bei sąlygas jai atsirasti ir plisti, teikti siūlymus dėl galiojančių teisės aktų tobulinimo; 
3. įgyvendinti neišvengiamos atsakomybės už neteisėtus veiksmus principą; 
4. teisinėmis, organizacinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis priemonėmis užtikrinti tinkamą ir veiksmingą korupcijos prevencijos organizavimo, įgyvendinimo, priežiūros kontrolę; 
5. skatinti nepakantumą korupcijos apraiškoms ir įtraukti į korupcijos prevenciją visuomenę; 
6. programoje numatytas priemones sieti su socialinių problemų sprendimu ir visuomenės apsauga nuo esamų ir atsirandančių korupcijos prielaidų sveikatos sistemoje; visokeriopai ginti visuotinai pripažįstamas paciento teises ir laisves, sveikatos sistemos darbuotojų teises bei laisves ir nepažeisti nekaltumo prezumpcijos; 
7. ugdyti antikorupcinę kultūrą sveikatos sistemos subjektuose (Sveikatos apsaugos ministerijoje, jai pavaldžiose įstaigose, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros bei kitose įstaigose). 
Svarbiausi teisiniai organizaciniai galimų korupcijos apraiškų sveikatos sistemos įstaigose ir jų padaliniuose šalinimo būdai – tiksliai apibrėžti, koks sveikatos sistemos darbuotojų (valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų bei kitų darbuotojų) elgesys prieštarauja teisės aktams ir laikomas korupcija (turi korupcijos požymių), sukurti efektyvų kontrolės ir reagavimo į korupcijos apraiškas mechanizmą, atsižvelgiant į praktiką nuolat tobulinti teisės aktus (šalinti spragas, kolizijas ir pan.), jų įgyvendinimo procedūras ir priemones. 
Siekiant sėkmingai vykdyti Korupcijos prevencijos programų nuostatas Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigoms bei kitoms sveikatos sistemos įstaigoms tikslinga paskirti asmenis, kuriems pavedama vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę. 
Korupcijos prevencijos bendrosios priemonės (priemonių sritys) sveikatos sistemoje yra šios: 
1. korupcijos rizikos analizė sveikatos sistemos įstaigose; 
2. korupcijos prevencijos programų parengimas ir tikslinimas sveikatos sistemos įstaigose; 
3. teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų projektuose numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas); 
4. informacijos apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas atitinkamose sveikatos sistemos įstaigose, pateikimas teisės aktų nustatyta tvarka; 
5. informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais pagrindais; 
6. visuomenės švietimas ir informavimas apie Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimą, taip pat sveikatos sistemos įstaigų darbuotojų mokymas;
7. nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas. 
Korupcijos rizikos analizė: 
1. Korupcijos rizikos analizė teisės aktų nustatyta tvarka atliekama tose sveikatos sistemos veiklos srityse, kur yra didelė korupcijos apraiškų tikimybė (atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba). 
2. Veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, įvertinimą teisės aktų nustatyta tvarka atlieka: 
2.1. Sveikatos apsaugos ministerijoje jos padalinys, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę;
2.2. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose – įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę; 
2.3. kitose sveikatos sistemos įstaigose – įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę. 
3. Kiekviena sveikatos sistemos įstaiga pagal nustatytas savo veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, parengia konkrečias priemones galimoms korupcijos apraiškoms valdyti ir paskiria asmenis, atsakingus už šių priemonių vykdymą. 
4. Sveikatos sistemos įstaigų veiksmų seka, nustatant korupcijos pasireiškimo tikimybę, išdėstyta programos priede Programos įgyvendinimo priemonių plane. 
Korupcijos prevencijos programų (ir jų įgyvendinimo priemonių planų) rengimas sveikatos sistemos įstaigose: 
1. Sveikatos apsaugos ministerija parengia Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą. 
2. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos parengia ir nustatytais terminais pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai savo įstaigų korupcijos prevencijos programas. 
3. Kitos sveikatos sistemos įstaigos parengia ir nustatytais terminais pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai savo įstaigų korupcijos prevencijos programas. 
4. Korupcijos prevencijos programų parengimo ir pateikimo Sveikatos apsaugos ministerijai terminai nurodyti programos priede Programos įgyvendinimo priemonių plane. 
Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas: 
1. Sveikatos apsaugos ministerijos padalinys, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę, teisės aktų nustatyta tvarka antikorupciniu požiūriu vertina sveikatos sistemos veiklą reglamentuojančius teisės aktus (atlieka teisės aktų teminę korupcijos prevencijos analizę) ar jų projektus, jeigu juose reguliuojami ar numatomi reguliuoti visuomeniniai santykiai, nurodyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.      
2. Sveikatos sistemos įstaigos, „Valstybės žiniose“ ar kitais būdais viešai skelbiančios savo teisės aktus, pačios atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu numatomi reguliuoti visuomeniniai santykiai, nurodyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. 
Informacijos apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas atitinkamose sveikatos sistemos įstaigose, pateikimas. 
 Siekiant, kad sveikatos sistemoje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, informacija apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas atitinkamose sveikatos sistemos institucijose, turi būti tikrinama teisės aktų nustatyta tvarka: 
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma informacija apie tikrinamus asmenis, siekiančius eiti pareigas, numatytas Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (sveikatos apsaugos viceministro, Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareigas), pateikiama sveikatos apsaugos ministrui. 
2. Informacija apie asmenis, skiriamus ar paskirtus į kitas, nenurodytas šios programos 50.1 punkte pareigas sveikatos apsaugos sistemos įstaigose, pateikiama tik tada, kai to prašo asmenis į pareigas skiriantis ar paskyręs įstaigos vadovas, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų teisėsaugos ir kontrolės institucijų iniciatyva.            
Teisės aktų nustatyta tvarka sveikatos sistemos įstaigos pateikia valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams visą privalomą teikti ir šiems registrams reikalingą informaciją: 
1. Valstybės tarnautojų registrui pateikiama informacija apie valstybės tarnautojus, kurie įsiteisėjusiu galutiniu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat patraukti administracinėn ar drausminėn atsakomybėn už sunkius tarnybinius nusižengimus, susijusius su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimu, padarytus siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims. 
2. Juridinių asmenų registrui pateikiama informacija apie juridinius asmenis, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas arba kurių darbuotojas ar įgaliotas atstovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas veikdamas juridinio asmens naudai arba jo interesais.
3. Sveikatos sistemos įstaigos informaciją, teikiamą Valstybės tarnautojų bei Juridinių asmenų registrams, taip pat teikia Sveikatos apsaugos ministerijai.
4. Informacijos pateikimo terminai atitinkamiems registrams ir Sveikatos apsaugos ministerijai nurodyti programos priede Programos įgyvendinimo priemonių plane. 
Visuomenės švietimas ir informavimas apie Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimą, sveikatos sistemos įstaigų darbuotojų mokymas:
1. Antikorupcinis švietimas turi būti organizuojama atsižvelgiant į šias nuostatas: 
1.1. Antikorupcinis ugdymas turi būti neatskiriama švietimo dalis, siekiant puoselėti asmens dorovę, ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų visuomenei ir valstybei sampratą ir įgyvendinti korupcijos prevenciją. Šia linkme turi būti ugdomi sveikatos sistemos įstaigų darbuotojai, taip pat jie turi dalyvauti seminaruose, paskaitose ar kituose antikorupcinio švietimo renginiuose. 
1.2. Sveikatos sistemos įstaigos per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais turi teikti gyventojams (pacientams) žinias apie savo veiklą įgyvendinant Korupcijos prevencijos programą, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą ir kitus antikorupcinius teisės aktus. 
2. Siekiant, kad visuomenė gautų pakankamai informacijos apie korupcijos apraiškas, korupcinių teisės pažeidimų tyrimą bei apie savo teises ir galimybes pasipriešinti korupcijai bei įtraukti visuomenę į kovą su korupcija: 
2.1. Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės nuolatiniuose puslapiuose, skirtuose korupcijos prevencijai, turi būti skelbiama Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programa su jos įgyvendinimo priemonių planu. Šiuose puslapiuose turi būti skelbiama apie įgyvendinamas antikorupcines priemones, metodinė medžiaga, kaip organizuoti antikorupcinę veiklą, apklausas apie Korupcijos prevencijos programos priemonių efektyvumą, taip pat numatyti galimybę interneto vartotojams pateikti savo komentarus, atsiliepimus, siūlymus, pranešimus ir kt. 
2.2. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios bei kitos sveikatos sistemos įstaigos savo interneto svetainių nuolatiniuose puslapiuose, skirtuose korupcijos prevencijai, turi skelbti įstaigos Korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Šiuose puslapiuose būtina skelbti apie įgyvendinamas antikorupcines priemones, numatyti galimybę interneto vartotojams pateikti savo komentarus, atsiliepimus, siūlymus, pranešimus ir kt. 
2.3. Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės nuolatiniuose puslapiuose, skirtuose korupcijos prevencijai, turi būti skelbiamas kreipimasis į sveikatos sistemos darbuotojus, taip pat gyventojus (pacientus) raginant telefonu, paštu, elektroniniu paštu atvirai ar anonimiškai pranešti apie korupcijos apraiškas ar įtarimus apie tokio pobūdžio veikas sveikatos sistemoje. 
2.4. Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių įstaigų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų interneto svetainėse skelbti darbuotojų elgesio, susidūrus su korupcinėmis veikomis, taisyklių bei pranešimo tvarkos aprašus.
2.5. Sveikatos apsaugos ministerija interneto svetainės įvadiniame puslapyje turi skelbti elektroninio pašto adresą bei telefono numerį, kuriuo asmenys galėtų anonimiškai pranešti apie Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių ir kitų sveikatos sistemos įstaigų darbuotojų galimus pažeidimus, susijusius su Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių ir kitų sveikatos sistemos įstaigų veikla.
2.6. Kitos sveikatos sistemos įstaigos interneto svetainės įvadiniame puslapyje turi skelbti elektroninio pašto adresą bei telefono numerį, kuriuo asmenys galėtų anonimiškai pranešti apie darbuotojų galimus pažeidimus, susijusius su įstaigos veikla.
2.7. Informacija, kur turi kreiptis pacientas, susidūręs su korupcinio pobūdžio veika, turi būti skelbiama visose sveikatos sistemos įstaigos informacijos skelbimo vietose. 
3. Organizuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų mokymą korupcijos prevencijos klausimais:
3.1. Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojams organizuoti nuoseklius ir sistemingus mokymus korupcijos prevencijos klausimais. Sudaryti sąlygas Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams tobulintis Lietuvos viešojo administravimo institute ir ES organizuojamuose kursuose. 
3.2. Priimtiems naujiems Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojams įvadinio mokymo metu rengti mokymus korupcijos prevencijos klausimais.
3.3. Parengti ir siūlyti integruoti antikorupcinio ugdymo programą į sveikatos apsaugos specialistų kvalifikacijos kėlimu užsiimančių universitetinių įstaigų sveikatos priežiūros įstaigų administracijos vadovų kvalifikacijos tobulinimo kursų programą. 
Nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas: 
1. Sveikatos apsaugos ministerija bei kitos sveikatos sistemos įstaigos iškart privalo paviešinti nustatytus korupcijos atvejus. 
2. Rinkti informaciją apie išaiškintus korupcijos atvejus Sveikatos apsaugos ministerijoje, jai pavaldžiose įstaigose, kitose sveikatos priežiūros institucijose. Analizuoti ir, jeigu reikia, suderinus su sveikatos apsaugos ministru, paviešinti kitiems sveikatos sistemos darbuotojams ir žiniasklaidoje teisės aktų nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje informuoti žiniasklaidą, o per ją – ir visuomenę apie Sveikatos sistemoje nustatytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. 
3. Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbti informaciją apie Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių ir kitų sveikatos sistemos įstaigų darbuotojams pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. 
4. Sveikatos sistemos įstaigų interneto svetainėje skelbti informacija apie įstaigos darbuotojui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. 
Priemonės, susijusios su antikorupciniu sveikatos sistemos įstaigų darbuotojų mokymu, taip pat visuomenės švietimu ir informavimu apie nustatytą korupcinę veiką, bei jų vykdymo terminai nurodyti programos priede Programos įgyvendinimo priemonių plane. 
Priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane, bei jų vykdymo terminai pateikti programos priede Programos įgyvendinimo priemonių plane. 
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programoje, siekiant pagerinti galimybes gauti kokybiškesnes ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, numatyta daugybė priemonių sveikatos apsaugos srityje, kurios kartu pašalins ar sumažins korupcijos apraiškų prielaidas: 
1. skatinti papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą, aiškiai apibrėžiant tokio draudimo objektą; 
2. apskaičiuoti realius įkainius kaip pagrindinę prielaidą savanoriškam papildomam sveikatos draudimui įgyvendinti; 
3. siekiant iš sveikatos apsaugos sistemos išgyvendinti nelegalius mokėjimus, nustatyti oficialias priemokas už sveikatos priežiūros paslaugas; 
4. atlikti išlaidų, skirtų sveikatos prevencinėms programoms ir kitoms medicinos sritims, efektyvumo analizę; atsižvelgiant į gautus duomenis, didinti ir koncentruoti finansinius bei kitus išteklius toms sveikatos sritims, kurios gali efektyviausiai sumažinti žmonių sergamumo ir mirtingumo rodiklius; 
5. siekiant įgyvendinti principą „pinigai seka paskui pacientą“, sukurti informacinę sistemą (sveikatos draudimo sąskaitą), kad kiekvienam mokesčių mokėtojui būtų lengvai prieinama informacija, kiek sveikatos draudimo įmokų jis sumokėjo ir kokią jų dalį panaudojo savo sveikatai; 
6. išanalizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų galimybes pačioms nustatyti mokamų paslaugų kainas; 
7. pritraukti privatų kapitalą į sveikatos sistemą ir skatinti privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų plėtrą; 
8. užtikrinti privačių ir valstybinių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumą; 
9. pritraukti daugiau Europos Sąjungos lėšų, užtikrinti skaidrų ir efektyvų jų naudojimą; 
10. diegti nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą; 
11. atskirti sveikatos politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų funkcijas; 
12. tobulinti investicinių lėšų paskirstymą ir panaudojimą; 
13. peržiūrėti Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų, ypač atliekančių kontrolės funkcijas, veiklą ir skaičių; 
14. sutvarkyti sveikatos įstaigų valdymą, peržiūrint steigėjų funkcijas, didinti savivaldybių, vietos bendruomenių ir darbuotojų, pacientų ir kitų nevyriausybinių organizacijų įtaką; 
15. tobulinti kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų receptinių vaistų kainodarą; 
16. sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas visoms farmacijos bendrovėms; 
17. užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai gautų darbo užmokestį, atitinkantį jų atliekamą darbą;
18. peržiūrėti ir reglamentuoti medicinos darbuotojų darbo krūvius. Aiškiai atskirti gydytojų teikiamas paslaugas nuo socialinių ir kitų paslaugų, tiesiogiai nesusijusių su asmens sveikatos priežiūra; 
19. peržiūrėti medicinos darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, darbo sąlygas ir darbo užmokestį;
20. didinti medicinos specialistų draugijų vaidmenį sprendžiant esmines atskirų sveikatos priežiūros sričių specialistų problemas; 
21. skatinti aktyvų pacientų organizacijų dalyvavimą priimant svarbius sveikatos sistemos sprendimus; 
22. įtraukti pacientų ir kitas nevyriausybines organizacijas į asmens sveikatos priežiūros įstaigų valdymą; 
23. įpareigoti asmens sveikatos priežiūros įstaigas viešai skelbti informaciją apie teikiamas paslaugas, jų kainas, personalą, darbo laiką ir pan. 
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 m. programoje numatytos 2009–2010 m. ir kitos priemonės, kurios kartu sumažins ir korupcijos apraiškų prielaidas sveikatos priežiūros srityje, ir jų vykdymo terminai pateikti programos priede Programos įgyvendinimo priemonių plane. 
 IV. INFORMAVIMAS APIE GALIMĄ KORUPCINĘ VEIKĄ, 
 Korupcinių teisės pažeidimų tyrimas
Siekiant veiksmingai ištirti korupcinius teisės pažeidimus, būtina: 
1. sudaryti sąlygas Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių įstaigų bei kitų sveikatos sistemos įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kitiems visuomenės piliečiams anonimiškai pranešti Sveikatos apsaugos ministerijai ar įstaigų vadovybei savo įtarimus dėl galimos šių įstaigų darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos; 
2. tirti skundus, pareiškimus dėl galimų korupcijos atvejų bei vertinti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos; išsamiai ir objektyviai analizuoti pagrįstus įtarimus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių įstaigų, valstybės ir savivaldybės pavaldumo bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir atlikti tyrimus pagal savo kompetenciją; kasmet analizuoti iš fizinių ir juridinių asmenų gaunamus skundus (prašymus, pareiškimus ir kt.) ir rengti siūlymus dėl sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų (Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų) tobulinimo; 
3. gavus informacijos dėl galimų ar korupcinių veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, nedelsiant informuoti sveikatos apsaugos ministrą (sveikatos sistemos įstaigos vadovą) ir Specialiųjų tyrimų tarnybą ministerijos (sveikatos sistemos įstaigos) ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka; 
4. išaiškinus ar pasitvirtinus informacijai apie korupcijos faktą bei esant įtarimui dėl galimos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nedelsiant informuoti sveikatos apsaugos ministrą (sveikatos sistemos įstaigos vadovą) ir nustatyta tvarka apie tai pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai; 
5. nuolat bendradarbiauti su korupcinius nusi …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.