📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KARINĖS MEDICINOS EKSPERTIZĖS NUOSTATŲ
SPECIALIOSIOS DALIES PATVIRTINIMO
2002 m. spalio 23 d. Nr. 1586/522
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 72-3073) 102 straipsniu,
T v i r t i n a m e Karinės medicinos ekspertizės nuostatų specialiąją dalį (pridedama).
Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius
Sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Dobrovolskis
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
ir sveikatos apsaugos ministrų
2002 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1586/522
KARINĖS MEDICINOS EKSPERTIZĖS NUOSTATŲ SPECIALIOJI DALIS
1. Karinės medicinos ekspertizės nuostatų specialioji dalis nustato sveikatos būklės ir tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę nustatymo principus ir metodiką.
2. Karinės medicinos ekspertizės nuostatų specialiąją dalį sudaro:
2.1. Karinės medicinos ekspertizės nuostatų ekspertinių išvadų lentelė, kurioje susirgimai ir patologinės būklės išdėstytos pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtąją redakciją, susirgimai ir patologinės būklės sugrupuotos į straipsnius, pagal kuriuos sprendžiama apie tinkamumą karo tarnybai;
2.2. atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimas;
2.3. sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymas.
______________
Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimas
Psichikos ir elgesio sutrikimai
31 straipsnis. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai. F00–F09.
Tiriamieji asmenys yra netinkami karo tarnybai, jei nustatomi susiformavę šie organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai: demencija, organinis amnezinis sindromas, delyras, sukelti ne alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų, disfunkcijos ir somatinės ligos, asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų, disfunkcijos ir somatinės ligos, nepatikslintas organinis ar simptominis psichikos sutrikimas.
Tiriamųjų pagal 1, 3 skiltį diagnozei nustatyti būtinas psichiatrinis stacionarinis tyrimas.
Jei organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai nežymūs, jų eiga neaiški, šie sutrikimai nustatomi pirmą kartą, anamnezėje nebuvo užfiksuota jokių psichinių sutrikimų (organinio nerimo sutrikimo, organinių nuotaikos sutrikimų, organinio emocinio labilumo sutrikimo, kitų patikslintų organinių psichikos sutrikimų, poencefalitinio sindromo, lengvo kognityvinio sutrikimo), tiriamiesiems pagal 1 skiltį (šaukiamojo amžiaus jaunuoliams) gali būti po 1 metų skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė. Jei pakartotinės psichiatrinės ekspertizės metu diagnozė patvirtinama, taikomas 31 straipsnis, jei nepatvirtinama, straipsnis netaikomas.
Tiriamiesiems pagal 3 skiltį pakartotinė psichiatrinė ekspertizė skiriama po 6 mėnesių. Po pakartotinės ekspertizės straipsnis taikomas atsižvelgiant į sutrikimo eigą.
Lengvam kongnityviniam sutrikimui nustatyti tiriamiesiems pagal 3 skiltį psichiatrinis stacionarinis tyrimas nebūtinas.
Straipsnis netaikomas, jei sutrikimas trumpalaikis ir neryškus (pvz.: lengva astenija, lengva depresija ir kt. po somatinio susirgimo).
32 straipsnis. F10–F19. Asmenys pripažįstami netinkamais, jei yra nustatytas:
priklausomybės psichoaktyviai medžiagai sindromas, abstinencijos būklė su delyru, psichozinis sutrikimas vartojant psichoaktyvias medžiagas, amnezinis sindromas, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai.
Vienkartinio ar epizodinio psichoaktyvios medžiagos vartojimo atveju straipsnio netaikyti.
33 straipsnis. F20–F29. Nustatomas tik ištyrus specializuotame psichiatriniame skyriuje ar ligoninėje.
34 straipsnis. F30–F39. Diagnozei pagal 1 ir 3 skiltį nustatyti būtinas psichiatrinis stacionarinis ištyrimas.
Asmenys pripažįstami netinkamais, jei yra nustatytas: manijos epizodas, bipolinis afektinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, nuolatinis nuotaikos sutrikimas, vidutinio sunkumo ir sunkus depresijos epizodas.
Pagal 1, 3 skiltį, kai psichikos sutrikimai neryškūs: lengvas depresijos epizodas, kiti nuotaikos sutrikimai – tinkamumo tarnybai klausimą reikia spręsti individualiai, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą ir trukmę.
Jei sutrikimas neryškus, šaukiamojo amžiaus jaunuoliams gali būti skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė po 1 metų. Jei sutrikimas neryškus ir trunka mažiau kaip 6 mėnesius, šis straipsnis pagal 3 skiltį netaikomas.
35 straipsnis. F40–F48. Pagal šį straipsnį tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei nustatomi ryškūs ilgalaikiai sutrikimai.
Pagal 3 skiltį tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei sutrikimai tęsiasi ilgiau kaip
6 mėnesius, mažina darbingumą, adekvatus gydymas neefektyvus, reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra.
Tiriamiesiems pagal 1 skiltį būtinas psichiatrinis stacionarinis tyrimas ir po 1 metų gali būti skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė.
36 straipsnis. F50–F59. Taikomas atsižvelgiant į sutrikimo ryškumą, trukmę. Jei psichiatriniame stacionare nustatomas somnambulizmas – netinkami pagal visas skiltis.
37 straipsnis. F60–F69. Taikomas, jei yra:
- asmenybės ar elgesio sutrikimų, kurie sunkina prisitaikymą prie tarnybos, arba duomenų apie antisocialų elgesį;
- ryški asmenybės akcentuacija;
- save žalojančio elgesio, suicidinio bandymo ar gesto anamnezė;
- ryškūs įpročių ir potraukių sutrikimai;
- ryškūs seksualinio pasirinkimo sutrikimai;
- ryškūs psichologiniai ir elgesio sutrikimai, susiję su seksualine raida ir orientacija, kurie sunkintų prisitaikymą prie tarnybos.
38 straipsnis. F70–F79. Protinis atsilikimas diagnozuojamas, kai:
- intelekto koficientas IQ = 69 ar mažesnis;
- ribinis intelektas IQ = 70–80 ir ryškūs adaptacinės veiklos trūkumai.
Diagnozė gali būti nustatyta ir ambulatoriškai tiriant intelektą Vekslerio testu.
Jei tiriamasis asmuo mokėsi sutrikusio intelekto vaikų mokymosi įstaigoje (internate), turi septynių (ar mažesnį) klasių išsilavinimą bei akivaizdžių protinio atsilikimo požymių, diagnozei patvirtinti gali būti taikomas intelekto tyrimas Roveno testu.
39 straipsnis. F80–F89. Taikomas atsižvelgiant į sutrikimo ryškumą tiriamajam suaugus.
40 straipsnis. F90–F98. Taikomas, jei nustatoma neorganinė enurezė, neorganinė enkoprezė ar kiti sutrikimai.
41 straipsnis. F98.5. Mikčiojimas.
41.1. Taikomas, jei mikčiojimas apima visą kalbos aparatą, sukelia kvėpavimo sutrikimą ar ryškius neurotinius pakitimus; kalba neaiški (sunkiai suprantama), sutrikimas tęsiasi nuo vaikystės. Kalbos defekto laipsnį įvertina logopedas kartu su psichiatru.
41.2. Taikomas, jei mikčiojimas nežymus (nežymus garso sulaikymas, „sunkumai“ frazės pradžioje, o kiti žodžiai tariami laisvai ar truputį sulėtinti, bet nekartojami). Mikčiojimo išreikštumas nustatomas ambulatoriškai logopedo kartu su psichiatru.
42 straipsnis. Taikomas, jei nėra psichikos sutrikimo, o yra ryškūs psichologinio lygio sutrikimai.
Nervų sistemos ligos
45 straipsnis. Uždegiminės CNS ligos. G00–G09; A80–A89; B90; B91; B94.
45.1 straipsnis taikomas nustačius ūmias ir lėtines CNS ligas, sukėlusias didelius ar vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkineziją, regos, klausos, dubens organų ir smegenų žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją, koordinacijos sutrikimus, intrakranijinę hipertenziją).
45.2 straipsnis taikomas nustačius išlikusius CNS uždegiminių ligų padarinius, kurie sukelia didelius ar vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkineziją, regos, klausos, dubens organų ir žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją, koordinacijos sutrikimus, intrakraninę hipertenziją).
Šis straipsnis taikomas ir tuo atveju, kai šaukiamojo amžiaus jaunuolis ne anksčiau kaip prieš 3 metus gydėsi stacionare dėl tuberkuliozinio meningito. Jei pradinės privalomosios tarnybos karys susirgo tuberkulioziniu meningitu tarnybos metu, taikomas 45.1 straipsnis, o profesinės karo tarnybos kariams – 45.2 straipsnis.
Atliekant ekspertizę pagal 45.2 straipsnio 3 skiltį, profesinės karo tarnybos karių tinkamumas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į karinę specialybę ir tarnybos pobūdį.
45.3 straipsnis taikomas esant CNS ligų padariniams su lengvu ar be funkcijos sutrikimo.
Pagal 45.3 straipsnio 1 ir 3 skiltis pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo
tarnybos kariai tinkami su apribojimais nurodant sveikatingumo grupę.
45.4 straipsnis taikomas po ūmių uždegiminių CNS ligų visiškai pasveikus ir nesant pakitimams smegenų skystyje. Ekspertizės išvados daromos baigus gydymą.
46 straipsnis. Paveldimos degeneracinės nervų sistemos ligos. G10–G13, G20–G26, G30–G32, G70–G73. Demielinizuojančios ligos. G35–G37. Galvos ir nugaros smegenų augliai. C70–C72; D32–D33; D42–D43. Kitos nervų sistemos ligos. G91–G93; G96–G98. Įgimtos nervų sistemos formavimosi ydos. Q00–Q07.
46.1 straipsnis taikomas nustačius ryškias kaukolės, stuburo ir nervų sistemos raidos anomalijas; esant įgimtiems, greitai progresuojantiems nervų sistemos susirgimams, sukėlusiems sunkius įvairių kūno dalių funkcijos sutrikimus; susirgimams su vidutiniškai išreikšta simptomatika ir palyginti lėta (1–2 metai) eiga.
46.2 straipsnis taikomas nustačius labai lėtai progresuojančias ligas, kai objektyvūs požymiai neryškūs ir simptomatika ilgai nekinta (neprogresuoja), organizmo funkcijos sutrikimai neryškūs ir kompensuoti.
Atliekant ekspertizę pagal 46.2 straipsnio 3 skiltį, profesinės karo tarnybos karių tinkamumas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į karinę specialybę ir tarnybos pobūdį.
47 straipsnis. Epizodiniai ir paroksizminiai sutrikimai. G40–G44; G47 (epilepsija, epilepsinė būklė, migrena ir kiti galvos skausmo sindromai, sukeliantys miego sutrikimus).
Draudžiama priimti į profesinę karo tarnybą ir į karines mokymo įstaigas asmenis, kurių anamnezėje vyresniame nei 5 metų amžiuje buvo užfiksuotas epilepsijos priepuolis.
Atliekant pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos karių medicininę ekspertizę svarbūs rašytiniai liudininkų parodymai. Juos turi patvirtinti dalinio medikai. EEG nustačius paroksizminį bioelektrinį galvos smegenų aktyvumą, bet nesant kitokių epilepsijos požymių, profesinės karo tarnybos karys 30 parų gali būti nušalintas nuo tiesioginio darbo (jei dirbama su judančiais mechanizmais, šalia vandens telkinių, skraidymai ir kt.). Po 30 parų pakartotinai tiriant ir EEG nustačius paroksizminį bioelektrinį aktyvumą – karys pripažįstamas netinkamu tarnybai.
Šaukiamojo amžiaus jaunuoliams, kurių anamnezėje pažymėta epilepsija, ekspertizė dėl tinkamumo pradinei privalomai karo tarnybai atliekama ištyrus specializuotame neurologijos skyriuje.
47.1 straipsnis taikomas esant dažniems ir vidutinio dažnumo epilepsijos priepuoliams, psichinių priepuolių ekvivalentams, kai galimi specifiniai asmenybės pakitimai.
47.2 straipsnis taikomas esant retiems epilepsijos priepuoliams (1 priepuolis per 3 metus) be charakteringų asmenybės pažeidimo požymių; komplikuotai migrenai, klasteriniams galvos skausmams (diagnozė patikslinta specializuotose neurologijos skyriuose); miego sutrikimams (narkolepsija, katapleksija, Kleine–Levin’o sindromui).
Pagal 47.2 straipsnio 3 skiltį profesinės karo tarnybos karių tinkamumas tarnybai sprendžiamas individualiai. Pradinės privalomosios karo tarnybos kariai; besidarbinantys į profesinę karo tarnybą ir stojantys į karines mokymosi įstaigas – netinkami.
47.3 straipsnis taikomas nustačius nekomplikuotą migreną su vidutinio dažnumo ir dažnais priepuoliais.
Pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos kariai tinkami su apribojimais, nurodant sveikatingumo grupę. Besidarbinantys į profesinę karo tarnybą ir stojantys į karines mokymo įstaigas – netinkami.
48 straipsnis. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai. G45–G46; G80–G83; I60–I69. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai. G95; Vegetaciniai sutrikimai. G90; Alpimas ir kolapsas. R 55.
48.1 straipsnis taikomas nustačius išeminius galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus (TIA, RIND, infarktą); hemoraginius galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus (intracerebrinę, subarachnoidinę kraujosrūvą), sukeliančius ryškius ir vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus; dažnus alpimus.
48.2 straipsnis taikomas nustačius išeminius galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus (TIA, RIND, infarktą), hemoraginius galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus (intracerebrinę, subarachnoidinę kraujosrūvą), sukeliančius lengvus organizmo funkcijų sutrikimus, vidutinio dažnumo alpimus.
Pagal 48.2 straipsnio 3 skiltį profesinės karo tarnybos karių tinkamumas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į karinę specialybę ir tarnybos pobūdį.
48.3 straipsnis taikomas, nustačius ekstrasmegeninių ir smegenų kraujagyslių ligas, kurios gali progresuoti ir komplikuotis (diagnozė patvirtinama paraklinikiniais tyrimais: ultragarsiniais, angiografija); retas vegetacines kraujagyslių krizes, pasireiškiančias išeminiais reiškiniais ir trumpalaikiu sąmonės praradimu.
Pagal 48.3 straipsnio 3 skiltį profesinės karo tarnybos kariai tinkami su apribojimais, nurodant sveikatingumo grupę.
49 straipsnis. Nervų, nervų šaknelių ir rezginių ligos. G50–G59. Polineuropatijos ir kitos periferinės nervų sistemos ligos. G60–G64. Spondilopatijos. M45–M48. Dorsopatijos. M42–M43; M50–M54. Periferinių nervų traumos ir jų padariniai. S14.2; S14.3; S24.2; S24.3; S34.2; S34.3; S44; S54; S64; S74; S84; S94.
49.1 straipsnis taikomas nustačius uždegimines, intoksikacines ar įgimtas polineuropatijas, pleksopatijas bei jų padarinius, pasireiškiančius motorikos, jutimo, trofikos sutrikimais ir ryškiais ar vidutinio ryškumo galūnių funkcijos sutrikimais; recidyvuojančias ilgos eigos radikulopatijas, kai nuolat labai skauda, motorikos, trofikos sutrikimus, kuriems reikia ilgalaikio gydymo; prozopalgijas – kai gydymas neefektyvus; nervinių rezginių ir periferinių nervų traumų pasekmes, kai ryškiai ir stabiliai sutrikusi motorika, jutimai, trofika.
49.2 straipsnis taikomas nustačius paūmėjančias periferinių nervų, šaknelių ir rezginių ligas, jų padarinius; spondilopatijų, dorsopatijų sukeltus kompresinius sindromus, pasireiškiančius jautrumo, jėgos susilpnėjimu, nežymia raumens atrofija, dėl ko truputį susilpnėja galūnės funkcija ir daugiau nei 2 mėnesius per metus sutrikdomas darbingumas; nervų kamienų ir rezginių traumų pasekmes, kai nežymiai sutrinka galūnių funkcija.
Pagal 49.2 straipsnio 3 skiltį profesinės karo tarnybos karių tinkamumas tarnybai sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į karinę specialybę ir tarnybos pobūdį.
49.3 straipsnis taikomas nustačius nežymius motorikos, jautrumo sutrikimus, kai galūnių funkcija nesutrikdyta; spondilopatijų ir dorsopatijų sukeltus refleksinius sindromus (liumbagą, liumbalgiją, liumboischialgiją), jei darbingumas per metus sutrikdomas ne daugiau kaip 2 mėnesius; traumų padarinius, kai pažeisto nervo funkcija beveik galutinai atsnaujina ir pastebimas tik nežymus jautrumo, trofikos ar raumens jėgos sumažėjimas, kas praktiškai netrikdo galūnės funkcijos.
Pagal 49.3 straipsnio 1 ir 3 skiltis pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos kariai tinkami su apribojimais, nurodant sveikatingumo grupę.
49.4 straipsnis taikomas visiškai pasveikus po ūmių periferinių nervų ir rezginių ligų; periferinių nervų traumų atvejais, kai funkcija visiškai atsinaujina ir nelieka organinės pažeidimo simptomatikos, o potrauminė reabilitacija ne ilgesnė kaip 2 mėnesiai.
183 straipsnis. Galvos ir nugaros smegenų traumos bei jų padariniai. S02; S04; S06; S07;S14; S24; S34; T90; T91.
183.1 straipsnis taikomas traumų atvejais, kurios sukelia sunkius ar vidutinio sunkumo centrinės nervų sistemos (toliau – CNS) funkcijos sutrikimus (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkinezę, regos, klausos, dubens organų ir žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją, koordinacijos sutrikimus, intrakraninę hipertenziją).
183.2 straipsnis taikomas nustačius išlikusius traumų padarinius – sunkų ar vidutinį CNS funkcijos sutrikimą (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkinezę, regos, klausos, dubens organų ir žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją, koordinacijos sutrikimus, intrakraninę hipertenziją, potrauminį arachnoiditą).
Pagal 183.2 straipsnio 3 skiltį profesinės karo tarnybos karių tinkamumas spendžiamas individualiai, atsižvelgiant į karinę specialybę ir tarnybos pobūdį.
183.3 straipsnis taikomas nustačius išlikusius traumų padarinius, sukeliančius nedidelius CNS funkcijos sutrikimus, kai fiksuojami tik atskiri organinės kilmės galvos ar nugaros smegenų pažeidimo simptomai, nežymi astenizacija.
Kai kaukolės skliauto lūžis nesukėlė komplikacijų ir CNS funkcija nesutrikusi, gali būti taikomas 183.3 straipsnis.
Pagal 183.3 straipsnio 1 ir 3 skiltis pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos kariai tinkami su apribojimais, nurodant sveikatingumo grupę.
183.4 straipsnis taikomas po ūmios smegenų traumos visiškai pasveikus.
Terapinės ligos
1 straipsnis. Infekcinės ir parazitinės ligos. A00-A09;A20-A49;A65-A79;A90-B34;B50-B83;B90-B99.
1.1 straipsnis apima sunkių formų, komplikuotas infekcines ir parazitines ligas, gydytas stacionare, įgavusias lėtinę eigą su dažnais recidyvais ir nuolat pasikartojančiais ryškiais įvairių organizmo sistemų funkcijų sutrikimais.
1.2 straipsnis apima vidutinio sunkumo lėtines infekcines ir parazitines retai recidyvuojančias ligas, sukeliančias nedidelius įvairių organizmo sistemų funkcijų sutrikimus, taip pat sukėlėjų nešiojimo atvejus.
1.3 straipsnis apima nekomplikuotas lengvos ir vidutinio sunkumo eigos ūmines infekcines ir parazitines ligas, kai po gydymo ligoniai visiškai pasveiksta (nėra sukėlėjų nešiojimo, kitų liekamųjų reiškinių).
Pagal 1 skiltį šaukimas gali būti atidedamas individualiam terminui (nuo 1 mėn. iki 2 metų).
2 straipsnis. Tuberkuliozė. A15–A19.
2.1 straipsnis taikomas sergantiems aktyvia progresuojančia plaučių ir intratorakalinių limfmazgių KB(+) tuberkulioze, kai yra antro arba trečio laipsnio kvėpavimo nepakankamumas ir ilgalaikis gydymas neduoda teigiamų rezultatų. Tiriamieji pripažįstami netinkamais pagal 1 ir 2 skiltį. Tiriant profesionaliosios tarnybos karius, apie tinkamumą sprendžiama po 1 metų, iki tol taikant 2.2 straipsnį. 2.1 straipsnis taikomas: susidarius sąaugoms, deformuojančioms tarpuplautį, esant tuberkuliozinio bronchadenito fistulinei formai, kaverninei, fibrozinei-kaverninei ir cirozinei plaučių tuberkuliozei, būklei po operacinio gydymo, kai išlieka didesnis negu pirmo laipsnio kvėpavimo nepakankamumas.
2.2 straipsnis taikomas sergantiems aktyvia rimstančia plaučių ir intratorakalinių limfmazgių tuberkulioze (KB-), kai stabilizuojasi klinikiniai ir rentgenologiniai duomenys, taip pat kai po operacinio gydymo nelieka ryškių funkcinių sutrikimų (ne >Iº kvėpavimo nepakankamumas). Atliekant ekspertizę šauktiniams, pakartotinė ekspertizė skiriama po 3 metų nuo paskutinio medikamentinio gydymo.
2.3 straipsnis taikomas, jeigu per 3 metus nuo paskutinio medikamentinio gydymo nebuvo tuberkuliozės paūmėjimo (klinikinių simptomų), plaučiuose rentgenologiškai nustatomi stabilūs liekamieji pokyčiai (kalcinatai, nedidelės sąaugos, pleuros sustorėjimai), nėra kvėpavimo nepakankamumo.
2.4 straipsnis taikomas po sėkmingo tuberkuliozės gydymo, kai nelieka kvėpavimo funkcijos sutrikimo ir stabili remisija tęsiasi 5 metus ir daugiau, taip pat esant pirminiam tuberkulioziniam kompleksui, neturinčiam aktyvumo požymių 5 ir daugiau metų, pavieniams
(1-2) kalcinatams plaučių šaknyse.
Sergant kitų organų tuberkulioze, straipsnis taikomas pagal ligos eigą, sunkumą, proceso aktyvumą, organų funkcijų sutrikimus.
21 straipsnis. Kraujo ir kraujodaros organų ligos. D50-D89.
21.1 straipsnis taikomas įgimtų ir įgytų sunkios eigos kraujo ligų, reikalaujančių ilgo ir dažno gydymo, atvejais (pvz., ūmios ir lėtinės leukozės, limfogranulomatozė, mielominė liga, hemofilija ir kt.). Galutinis sprendimas priimamas po 1 metų nuo susirgimo pradžios.
21.2 straipsnis taikomas vidutinio sunkumo kraujo ligų atvejais, kai yra teigiamas gydymo efektas, paūmėjimai ne dažnesni kaip 1 kartas per metus ir tai netrukdo atlikti tarnybines pareigas (pvz., sisteminių kraujo ligų pradinė fazė (spindulinės, citostatinės terapijos metu), tikroji policitemija, megaloblastinė anemija, Werlhofo liga ir kt.).
21.3 straipsnis taikomas lengvų kraujo ligų atvejais (pvz., nežymi geležies deficitinė anemija, leukopenija, trombocitopenija, kai tai nėra sisteminis susirgimas). Kai nežymios leukocitozės priežastys aiškios (pavyzdžiui, bakterinės infekcijos), gali būti pripažįstami tinkamais tarnybai, netaikant 21.3 straipsnio.
26 straipsnis. Endokrininės ligos. E00-E35.
26.1 straipsnis taikomas esant endokrininiams susirgimams, nekoreguojamiems ar sunkiai koreguojamiems medikamentine terapija, arba kai ligai progresuojant išsivysto komplikacijos, trukdančios atlikti tarnybines pareigas (pvz., I tipo (nuo insulino priklausomas) cukrinis diabetas, akromegalija, antinksčių nepakankamumas ar hiperfunkcija, necukrinis diabetas, vidutinio laipsnio ir sunki tirotoksikozė).
26.2 straipsnis taikomas endokrininių susirgimų, kai nežymiai sutrikusi funkcija, lengvai koreguojamų medikamentine terapija ar dieta, atvejais (pvz., II tipo (nuo insulino nepriklausomo) cukrinio diabeto, kompensuojamo dieta ir peroraliniais medikamentais (cukrus<6,7 mmol/l kraujyje, nėra gliukozurijos, normali lipidų apykaita, nėra komplikacijų arba jos netrukdo atlikti tarnybines pareigas), gliukozės tolerancijos sutrikimo, diagnozuoto stacionare, nedidelio laipsnio tirotoksikozės).
26.3 straipsnis taikomas sergantiems endokrininiais susirgimais, kai nesutrikusi funkcija, pvz., eutirozine struma, hipotalamo disfunkcija (kai nėra žymaus nutukimo ir antrinės hipertenzijos).
26.4 straipsnis taikomas po ūmių endokrininių ligų ir endokrininių organų operacijų
(0,5 metų laikotarpiu), pvz., ūmaus tiroidito, būklės po skydliaukės operacinio gydymo atvejais.
27 straipsnis. Mitybos trūkumas ir nutukimas. E40–E68.
Svorio trūkumas ar perteklius nustatomi pagal 1a, 1b lenteles, sudarytas remiantis kūno masės indekso (KMI) skaičiavimu, atsižvelgiant į lytį ir amžių.
KMI = kūno masė (kg) / ūgis (m) ²
Norma KMI 20–25
Iº nutukimas KMI >25–30
IIº nutukimas KMI >30–40
IIIº nutukimas KMI >40
1a lentelė
Svorio reikalavimai vyrams
Ūgis (cm)
Minimalus
Maksimalus leistinas svoris (kg) priklausomai nuo amžiaus
svoris (kg)
16–20 m.
21–30 m.
31–35 m.
36–40 m.
41 m. ir daugiau
160
47
81
83
83
81
77
163
48
83
86
86
83
79
165
48
86
89
88
86
82
168
50
89
91
91
88
84
170
52
91
94
94
91
87
173
54
94
97
96
94
89
175
55
97
100
99
96
92
178
57
99
103
102
99
95
180
59
102
105
105
102
97
183
61
105
108
108
105
100
185
63
108
112
111
108
103
188
64
111
114
114
111
105
190
66
114
117
117
113
108
193
68
117
121
120
117
111
195
69
120
124
123
120
114
198
72
123
127
126
123
117
200
75
126
130
130
126
120
1b lentelė
Svorio reikalavimai moterims
Ūgis (cm)
Minimalus
Maksimalus leistinas svoris (kg) priklausomai nuo amžiaus
svoris (kg)
16–20 m.
21–30 m.
31–35 m.
36–40 m.
41 m. ir daugiau
155
44
58
59
60
63
65
158
45
59
60
61
64
65
160
46
61
61
63
65
67
163
47
62
63
65
68
69
165
48
63
65
67
69
71
168
49
65
67
68
71
73
170
50
68
69
70
73
75
173
52
69
71
72
75
77
175
53
71
73
74
77
78
178
55
73
75
76
79
81
180
56
75
77
78
81
83
183
58
77
80
81
84
86
185
59
79
82
83
86
88
188
60
81
84
86
88
90
190
61
83
86
88
91
92
27.1 straipsnis. Pagal visas skiltis vyrai pripažįstami netinkamais, kai jų ūgis mažesnis už
160 cm, moterys – kai jų ūgis mažesnis už 155 cm.
Neatitinkantys reikalavimų pripažįstami netinkamais pagal 1 ir 2 skiltis. Pagal 3 skiltį iš karto pripažįstami netinkamais sergantieji II–III° nutukimu, kai KMI >35, ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis ar kvėpavimo nepakankamumu.
27.2 straipsnis taikomas, esant nežymiems nukrypimams nuo dydžių, nurodytų 1a ir 1b lentelėse. Pagal 1 skiltį svorio trūkumas ir perteklius gali svyruoti iki 10%. Moterys, kurių kūno masė didėja raumenų sąskaita, pagal visas skiltis pripažįstamos tinkamomis, kai svorio perteklius neviršija 10%.
Atliekant ekspertizę pagal 3 skiltį, pirmą kartą nustačius svorio trūkumą ar perteklių, skiriama pakartotinė ekspertizė po 1 metų. Šis laikotarpis skiriamas numesti ar priauginti svorį iki reikalaujamo. Jei pakartotinės ekspertizės metu matoma teigiama dinamika, skiriama ekspertizė dar po 1 metų. Antrosios pakartotinės ekspertizės metu sprendžiama galutinai.
28 straipsnis. Medžiagų apykaitos sutrikimai. E70–E90.
Pvz., fenilketonurija, laktozės netoleravimas, kai kurie angliavandenių, aminorūgščių, lipidų apykaitos sutrikimai.
28.1 straipsnis taikomas, esant medžiagų apykaitos sutrikimams, kai ryškus įvairių organizmo sistemų funkcijos nepakankamumas ir reikalingas pastovus medikamentinis ar dietinis gydymas, pavyzdžiui, kliniškai ryškus Gilbert’o sindromas (šiuo atveju tiriamas bilirubino kiekis kraujuje, ALT, AST, ŠF).
28.2 straipsnis taikomas, esant medžiagų apykaitos sutrikimams, kai funkcijos nepakankamumas nežymus ar jo nėra ir nereikalingas pastovus gydymas, pavyzdžiui, kliniškai neryškus Gilbert’o sindromas (kepenų fermentai – norma, o bilirubino kiekis kraujyje – 60 mmol/l). Pagal 2 skiltį pripažįstami tinkamais tarnyboms, nereikalaujančioms didelio fizinio krūvio.
81 straipsnis. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. I00–I09;I20–I52; I73; I95.
81.1 straipsnis taikomas esant III–IV funkcinės klasės širdies nepakankamumui, taip pat esant šioms ligoms ir būklei nepriklausomai nuo širdies nepakankamumo funkcinės klasės:
· pirminėms kardiomiopatijoms;
· širdies, aortos aneurizmai, aortos koarktacijai, atsisakant operacinio gydymo;
· ritmo ir laidumo sutrikimams, kurie yra pavojingi gyvybei ir (arba) nepasiduoda gydymui (stebima 6 mėn.);
· po klinikinės mirties;
· persirgus sepsiniu endokarditu;
· po ūminio miokardo infarkto, perkutaninės koronarinės angioplastikos, aortokoronarinės jungties operacijos (AKSO), ritmo sutrikimų chirurginio gydymo, jeigu atlikus tyrimus (EKG, WEM, radioizotopinį tyrimą, EFT, koronarografiją), išryškėja miokardo išemijos požymiai, ritmo, laidumo sutrikimai. Po reabilitacinio gydymo skiriamas 120 dienų bandomasis laikotarpis, kurio metu atleidžiama nuo fizinių krūvių ir rikiuotės pratybų pagal 81.5 straipsnį. Po bandomojo laikotarpio skiriama kardiologo konsultacija ir pakartotinė medicininė ekspertizė.
81.2 straipsnis taikomas ligų, sukėlusių II funkcinės klasės širdies nepakankamumą, atvejais, taip pat esant šioms ligoms ir būklėms:
· po miokardo infarkto ir kitų kardiovaskulinės sistemos ligų operacinio ir medikamentinio gydymo (žr. 81.1 straipsnį), kai atlikus pakartotinius tyrimus neišryškėja patologinių pakitimų;
· nebyliajai išemijai, rentgenologiškai nustatytai ryškiai aortos aterosklerozei (esant dislipidemijai);
· po aortos koarktacijos chirurginio gydymo;
· įgytoms ir įgimtoms širdies ydoms, net ir esant I funkcinei širdies nepakankamumo klasei;
· VPV ir kitiems trumpo PQ sindromams;
· trombozių (embolijų) į vidaus organus, plaučius atvejais;
· Raynaud’o sindromui, kai sutrikusi trofika;
· anamnezėje užfiksuota buvus pavojingų gyvybei ritmo ir laidumo sutrikimų, atsiradusių dėl hipoksijos, elektrolitų balanso sutrikimų, operacijos ir praėjusių, panaikinus priežastį.
81.3 straipsnis taikomas sergant ligomis, sukėlusiomis I funkcinės klasės širdies nepakankamumą, bet nesergant išemine širdies liga, taip pat šių ligų ir būklių atvejais:
· mitralinio vožtuvo prolapsas, kai regurgitacija IIº ir didesnė ir (arba) sukelia širdies ritmo, laidumo sutrikimus;
· mitralinio vožtuvo prolapsas, kai regurgitacija I° ar jos nėra, sukeliantis ritmo sutrikimus krūvio metu, esant labai ryškiam skausmo sindromui ir (arba) anamnezėje užfiksuota buvus pavojingų gyvybei komplikacijų (aritmija, bakterinis endokarditas, embolija, šeimos narių staigi mirtis);
· pagal 2 skiltį tiriamieji pripažįstami netinkamais, kai yra mitralinio vožtuvo prolapsas, jei regurgitacija I°, dviburis aortos vožtuvas;
· VPV fenomenas su plačiais QRS kompleksais, net ir tada, kai anamnezėje ritmo sutrikimų neužfiksuota;
· dažnos organinės kilmės ekstrasistolės, kurios reikalauja gydymo ir trikdo hemodinamiką. Sprendimas priimamas po Holterio monitoravimo (30 ekstrasistolių per valandą) arba VEM;
· kairiosios Hiso pluošto kojytės pilnutinė blokada;
· ryški hipotenzija ir dažnos ortostatinės sinkopės (patvirtinti dokumentais);
· Raynaud’o sindromas, kai nėra trofikos sutrikimų.
81.4 straipsnis taikomas, kai nustatoma būklė, sukelianti I funkcinės klasės širdies nepakankamumą arba kai nenustatytas nepakankamumas bei išeminė širdies liga:
· mitralinio vožtuvo prolapsas (regurgitacija nenustatyta arba I°), krūvio metu nesukeliantis ritmo sutrikimų bei anamnezėje neužfiksuota gyvybei pavojingų komplikacijų;
· dviburis aortos vožtuvas, kai regurgitacijos nenustatyta;
· funkcinės kilmės, netrikdančios hemodinamikos ekstrasistolės, kurios išnyksta krūvio metu (diagnozė patikslinama, atlikus VEM arba Holterio monitoravimą, kardioechoskopiją, įvertinus kairiojo skilvelio hipertrofiją – sienelės storį ir masės indeksą);
· miokardo fibrozė, kai nėra ryškių ritmo ir laidumo sutrikimų (atlikus VEM);
· mitralinio vožtuvo fibrozė, kai yra pėdsakinė ar I º regurgitacija;
· Iº atrioventrikulinė blokada, dešinės Hiso pluošto kojytės blokada, prieširdinis ritmas, kai nėra organinio širdies pažeidimo (atlikus kardiologinius tyrimus);
· siaurų skilvelinių kompleksų trumpo PQ fenomenas, jei nėra ritmo sutrikimų ir jie neišprovokuojami elektrofiziologinio tyrimo metu ir (arba) VEM tyrimo metu;
· būklė po įgimtų papildomų laidumo takų radijo dažnuminės abliacijos (1 metus po operacijos ribojamas fizinis krūvis, vėliau, pakartojus elektrofiziologinį tyrimą ir neužfiksavus ritmo sutrikimų, pripažįstami tinkamais);
· persirgus perikarditu, reumatu, jeigu per paskutinius 3 metus nebuvo jokių simptomų ir nesusiformavo perikardo konstrikcija ar širdies ydos;
· anamnezėje buvo užfiksuotos sinkopės, betai atlikus elektrofiziologinį tyrimą, nenustatyta ritmo ir laidumo sutrikimų.
81.5 straipsnis taikomas po ūmių ligų, pvz., ūmaus miokardito, perikardito, reumato. Taip pat šis straipsnis taikomas, kai nustatyta pastovi sinusinė tachikardija (daugiau kaip 100 kartų per minutę), bet nenustatyta organinė patologija.
Funkcinė širdies nepakankamumo klasė nustatoma pagal 2 lentelę.
2 lentelė
Širdies nepakankamumo funkcinės klasės
(NYHA stadijos pagal Niujorko kardiologų asociaciją)
Funkcinė klasė
Požymiai
I (kompensacinė)
Minimalus širdies funkcijos sutrikimas, kai toleruojamas fizinis krūvis. Krūvio bei ramybės metu diskomforto nejaučiama, bet tiriant nustatoma širdies patologija.
II
Širdies plakimas, dusulys, greitas nuovargis tik sunkaus fizinio krūvio metu. Gerai jaučiamasi ramybės bei vidutinio sunkumo fizinio darbo metu.
Normalus minutinis širdies tūris, padidėjęs galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas plautiniame kamiene.
III
Diskomfortas vidutinio fizinio krūvio metu, bet gera savijauta ramybės bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Ryškiai sutrikusi hemodinamika.
IV
Net ir nedidelis fizinis aktyvumas sukelia nemalonius jutimus. Diskomforto reiškiniai – dusulys, tachikardija, krūtinės angina esti ir ramybės metu.
82 straipsnis. Apima pirminę ir antrinę arterinę hipertenziją I10-I15.
82.1 straipsnis taikomas I, II, III laipsnio arterinės hipertenzijos, kai yra labai didelė rizika, atvejais.
82.2 straipsnis taikomas I, II, III laipsnio arterinės hipertenzijos, kai yra didelė rizika, ir
II laipsnio arterinės hipertenzijos, kai rizika vidutinė, atvejais.
82.3 straipsnis taikomas I laipsnio arterinės hipertenzijos, kai rizika maža ir vidutinė, atvejais.
82 straipsnio taikymo rekomendacijos.
Tiriamiesiems nustačius I laipsnio hipertenziją, atliekamas VEM arba mėginys, taikant individualiai dozuotą fizinį krūvį. Jeigu šio tyrimo metu nustatoma normotoninė ar distoninė reakcija į krūvį, o po krūvio kraujospūdis mažesnis kaip 140/90, tiriamasis pripažįstamas tinkamu pagal visas skiltis, 82 straipsnis netaikomas. Jei tyrimo metu ryški distoninė arba hipertoninė reakcija į krūvį, o po krūvio kraujospūdis išlieka didesnis ar lygus 140/90 mmHg, asmenys papildomai tiriami Karo medicinos centre arba SAM asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Būtina tiriamąjį stebėti mažiausiai dvi dienas, atlikti VEM, kardioechoskopinį tyrimą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje, skirti okulisto, o įtariant inkstų hipertenziją – nefrologo konsultacijas. Jei diagnozė neaiški, gali būti skiriamas stacionarinis tyrimas. Nustačius I laipsnio pirminę hipertenziją, kai rizika maža ar vidutinė, tiriamieji pagal 1 skiltį gali būti pripažinti tinkamais, jeigu asmens sveikatos kortelėje nebuvo įrašų apie medikamentinį gydymą ir tiriamasis neturi ryškių nusiskundimų.
Nustačius II, III laipsnio hipertenziją, kraujospūdį matuojant tris kartus per dieną, tiriamieji pripažįstami netinkamais pagal 2 skiltį, neskiriant papildomų tyrimų (taikomas 82.2 arba
82.3 straipsnis). Atliekant ekspertizę pagal 1 ir 3 skiltis, asmenys tiriami aukščiau nurodyta tvarka, siekiant patikslinti diagnozę ir nustatyti rizikos laipsnį.
Nustačius hipertenziją, kai rizika didelė ar labai didelė nepriklausomai nuo laipsnio, sprendimas apie tinkamumą karo tarnybai priimamas iš karto, nesiunčiant papildomai ištirti į SAM asmens sveikatos priežiūros įstaigas, išskyrus atvejus, kai reikalinga patikslinti diagnozę. Tokiais atvejais taikomas 82.1 arba 82.2 straipsnis.
Diagnozuojant hipertenziją, naudojamasi 3a, 3b, 3c lentelėmis, kraujospūdžio matavimo bei fizinio krūvio testų atlikimo metodika.
3a lentelė
Arterinio kraujospūdžio lygių klasifikacija
Kategorija
Sistolinis AKS
Diastolinis AKS
Optimalus
<120
<80
Normalus
<130
<85
Aukštas normalus
130–139
85–89
I laipsnio hipertenzija (nedidelė)
140–159
90–99
II laipsnio hipertenzija (vidutinė)
160–179
100–109
III laipsnio hipertenzija (didelė)
>/=180
>/=110
Izoliuota sistolinė hipertenzija
>/=140
<90
3b lentelė
Veiksniai, turintys įtakos prognozei
Organų-taikinių pažeidimas (OTP)
Lydinti klinikinė būklė (LKB)
v kairiojo skilvelio hipertrofija;
v proteinurija;
v kreatinino koncentracija
1,2–2,0 mg/dl;
v aterosklerotinės plokštelės;
v išplitęs ar židininis akių tinklainės arterijų susiaurėjimas.
Cerebrovaskulinės ligos:
v išeminis insultas;
v cerebralinė hemoragija;
v tranzitorinės išemijos epizodai.
Širdies ligos:
v miokardo infarktas;
v krūtinės angina;
v koronarų revaskuliarizacija;
v lėtinis širdies nepakankamumas.
Inkstų ligos:
v diabetinė nefropatija;
v inkstų nepakankamumas.
Kraujagyslių ligos:
v atsisluoksniuojanti aneurizma;
v simptominė arterijų liga.
Toli pažengusi hipertenzinė retinopatija:
v hemoragija ar eksudatas;
v papiloedema.
3c lentelė
Arterinės hipertenzijos rizikos nustatymas
Kraujospūdžio lygis (3a lentelė)
Kiti rizikos veiksniai ir ligos anamnezė
I laipsnis
(nedidelė arterinė hipertenzija)
II laipsnis
(vidutinė arterinė hipertenzija)
III laipsnis
(didelė arterinė hipertenzija)
I. Nėra rizikos veiksnių
MAŽA RIZIKA
VIDUTINĖ RIZIKA
DIDELĖ RIZIKA
II. 1–2 rizikos veiksniai
VIDUTINĖ RIZIKA
VIDUTINĖ RIZIKA
LABAI DIDELĖ
RIZIKA
III. 3 ar daugiau rizikos veiksnių, organų–taikinių pažeidimas (OTP) ar diabetas
DIDELĖ RIZIKA
DIDELĖ RIZIKA
LABAI DIDELĖ
RIZIKA
IV. Lydinti klinikinė būklė (LKB)
LABAI DIDELĖ
RIZIKA
LABAI DIDELĖ
RIZIKA
LABAI DIDELĖ
RIZIKA
Raidė R diagnozėje nurodo rizikos laipsnį:
R-1 – maža;
R-2 – vidutinė;
R-3 – didelė;
R-4 – labai didelė.
Rizikos veiksniai:
v Vyrai, vyresni kaip 50 metų, moterys po menopauzės
v Ankstyvos širdies-kraujagyslių ligos šeimos anamnezėje
v Rūkymas
v Padidėjęs bendras cholesterolis
v Diabetas.
Nustačius antrinę arterinę hipertenziją, tinkamumas nustatomas vertinant pagrindinę ligą, sąlygojančią hipertenzijos atsiradimą. Taip pat taikomas ir 82.1 / 82.2 straipsnis.
91 straipsnis. Plaučių, kvėpavimo takų, pleuros ligos. J00–J30;J40–J44;J47–J99.
91.1 straipsnis taikomas sergant lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, kai yra II–IIIº kvėpavimo nepakankamumas, kurio pagrindinis simptomas – dusulys ramybės metu bei sunkus ar vidutinis kvėpavimo funkcijos sutrikimas (obstrukcinis: FEV1<60 %; restrikcinis: VC<60%; mišrus).
91.2 straipsnis taikomas sergant lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, kai yra Iº sutrikimas (FEV>60% arba (ir) VC 60–75 %), taip pat jeigu kvėpavimo funkcija nesutrikdyta, bet dažni paūmėjimai, užfiksuoti medicininėje dokumentacijoje (daugiau kaip 3 kartus per metus). Pagal 3 skiltį 91.2 straipsnis gali būti taikomas tiriamajam dažnai sergant ūminėmis kvėpavimo sistemos ligomis, kai dėl to jis 5 ir daugiau kartų per metus turi nedarbingumo pažymą. Jeigu dažni susirgimai užfiksuoti
3 metų laikotarpiu, asmuo pripažįstamas netinkamu.
91.3 straipsnis taikomas sergant lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, kai nėra kvėpavimo nepakankamumo (kvėpavimo funkcijos sutrikimo) ir paskutinių 1 metų laikotarpiu nebuvo paūmėjimų.
91.3 straipsnis netaikomas, tiriamieji pripažįstami tinkamais pagal 2 skiltį, jeigu paūmėjimų nebuvo 3 metų laikotarpiu ir funkciniai kvėpavimo mėginiai be pakitimų.
91.4 straipsnis taikomas po sunkių ar vidutinio sunkumo ūmių kvėpavimo organų ligų, jeigu jos užfiksuotos medicininėje dokumentacijoje. Pagal 1 skiltį šaukimas atidedamas 1–6 mėn. nuo gydymo pabaigos (individualiai). Pagal 2 skiltį pripažįstami tinkamais, praėjus 0,5 metų nuo gydymo pabaigos. Lengvų ūmių kvėpavimo organų ligų atvejais 91.4 straipsnis netaikomas, ekspertizė atliekama pasveikus, o atliekant ekspertizę pagal 1 skiltį, galima iš karto pripažinti tinkamais pažymint, kad reikalingas gydymas.
92 straipsnis. Bronchinė astma. J45–J46.
92.1 straipsnis taikomas sunkios ir vidutinio sunkumo formos bronchinės astmos atveju.
92.2 straipsnis taikomas lengvos formos bronchinės astmos atveju, jei yra teigiamas provokacinis mėginys bronchų sistemos hiperreaktyvumui nustatyti, nors spirograma gali būti normali. Tiriamieji gali būti pripažįstami tinkamais pagal 1 skiltį. Tyrimo metu privaloma atlikti fizinio krūvio testą su funkciniu kvėpavimo mėginiu, atkreipti dėmesį į asmens sveikatos kortelės įrašus, atspindinčius ligos eigą. Sergantys fizinio krūvio bronchine astma, taip pat tie, kurie nuolat gydosi, pripažįstami netinkamais pagal 1 skiltį.
92.3 straipsnis taikomas, jeigu nustatoma bronchinės astmos remisija, pastarųjų penkerių metų laikotarpiu medicininiuose dokumentuose neužfiksuota priepuolių ir profilaktiškai nevartoti medikamentai. Tiriamieji pripažįstami tinkamais pagal visas skiltis.
104 straipsnis. Virškinimo organų ligos. K20–K31; K50–K52;K70–K93.
104.1 straipsnis taikomas sergantiems sunkios eigos virškinimo organų ligomis:
· nepasiduodančia medikamentiniam gydymui skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige (paūmėjimai 2 ir daugiau kartų per metus, nuolatinis medikamentinis gydymas trejų metų laikotarpiu, FEGDS metu matoma randinė deformacija, dėl kurios išsivysto dvylikapirštės žarnos arba prievarčio stenozė, trukdanti tolimesnei maisto evakuacijai);
· Krono liga, lėtiniu opiniu kolitu, kai būna dažni paūmėjimai (daugiau kaip 2 kartus per metus), reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas, indikuotinas ar taikytas chirurginis gydymas;
· kepenų ciroze;
· lėtiniu aktyvios eigos hepatitu;
· malabsorbcijos sindromu, jeigu ir taikant specialią dietą labai krenta kūno svoris.
104.2 straipsnis taikomas sergant vidutinio sunkumo virškinimo organų ligomis:
· ezofagitu ir kitomis stemplės ligomis, kai reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas, recidyvai du ir daugiau kartų per metus, taikytas ar indikuotinas operacinis gydymas. Sergantys IV° (pagal Savario–Milerio klasifikaciją) ir (arba) D° (pagal Los Andželo klasifikaciją) GERL, pagal 1 skiltį gali būti pripažinti netinkamais, taikant 104.1 straipsnį.
· eroziniu, nepasiduodančiu medikamentiniam gydymui gastritu, duodenitu;
· pasiduodančia gydymui, retai paūmėjančia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige; Atliekant ekspertizę pagal 1 skiltį, šaukimas atidedamas 0,5 metų. Iš viso galima atidėti iki 3 metų, vėliau taikomas 104.1 straipsnis;
· po opaligės komplikacijų (kraujavimo, perforacijos, penetracijos). Atliekant ekspertizę pagal 1 skiltį atsižvelgiama į buvusių komplikacijų eigą;
· lėtiniu persistuojančiu hepatitu;
· lėtiniu recidyvuojančios eigos opiniu kolitu;
· dirgliosios žarnos sindromu, jei dėl to dažnai (daugiau kaip 2 kartus per metus) ir (arba) ilgai (ilgiau kaip dvi savaites) tęsiasi nedarbingumas arba jeigu reikalingas medikamentinis gydymas;
· tulžies pūslės diskinezija, jeigu reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas arba būna geltos epizodai;
· malabsorbcijos sindromu, jeigu svoris nekinta;
104.3 straipsnis taikomas sergant lengvos eigos virškinimo organų ligomis:
· pasiduodančiu gydymui ūmiu refliuksiniu ezofagitu;
· lėtiniu paviršiniu gastritu, duodenitu;
· pasiduodančiu medikamentiniam gydymui ūmiu eroziniu gastritu ir duodenitu;
· būklės po sėkmingo opaligės gydymo atveju. Tiriamieji pripažįstami tinkamais pagal 1 skiltį atlikus FEGDS. Atliekant ekspertizę pagal 2 skiltį, remisija turi būti ne trumpesnė kaip 3 metai.
104.4 straipsnis taikomas ūmių virškinamojo trakto ligų atveju.
Sergant kitomis, čia nepaminėtomis virškinimo organų ligomis, ekspertizės išvados daromos atsižvelgiant į ligos priežastį, sunkumą, gydymo rezultatus.
Jeigu medicininėje dokumentacijoje užfiksuotos lėtinės virškinamojo trakto ligos, tačiau paūmėjimų nebuvo 3 metų laikotarpiu, o atliekant kontrolinius tyrimus (FEGDS, pilvo organų echoskopiją ir kt.) pakitimų nerandama, tiriamieji pripažįstami tinkamais pagal visas skiltis.
121 straipsnis. Sąnarių ir jungiamojo audinio ligos. M01–M14; M30–M36.
121.1 straipsnis taikomas sunkių ir vidutiniškai sunkių, greitai progresuojančių ligų atvejais, kai paūmėjimai dažnesni kaip du kartai per metus, II laipsnio ir didesnis sąnarių funkcijos nepakankamumas, II stadijos rentgenologiniai pokyčiai.
121.2 straipsnis taikomas lengvų susirgimų atvejais, kai paūmėjimai ne retesni kaip du kartai per metus, sąnarių funkcijos nepakankamumas ne didesnis kaip I laipsnio, kai rentgenologiniai pokyčiai ne didesni kaip I stadijos.
121.3 straipsnis taikomas tais minėtų susirgimų atvejais, kai nėra sąnarių funkcijos nepakankamumo, stabili, ilgalaikė remisija trunka 5 metus ir daugiau.
121.4 straipsnis taikomas reaktyviųjų artritų, Reiter’io sindromo atveju. Pagal 1 skiltį šaukimas atidedamas 1 metams, iš viso atidedama 3 metams. Būklei šiuo laikotarpiu nepagerėjus, taikomas
121.2 straipsnis.
131 straipsnis. Inkstų ligos. N00–N19; N30; N39.
131.1 straipsnis taikomas sergantiems lėtinėmis dažnai paūmėjančiomis inkstų ligomis ir
II–III inkstų nepakankamumo stadijos atvejais.
131.2 straipsnis taikomas sergantiems lėtinėmis retai paūmėjančiomis inkstų ligomis ir I inkstų nepakankamumo stadijos atvejais.
Lėtinio inkstų nepakankamumo (LIF) kriterijai:
LIF I stadija: kanalėlių filtracijos greitis (GFG) – 80–50 ml/ min.;
LIF II stadija: GFG – 50–10 ml/ min.;
LIF III stadija: GFG – mažiau kaip 10 ml/ min.
GFG skaičiavimas:
GFG = (140 – amžius x kūno masės (kg)
serumo kreatininas (mmol/l) x 0,81
131.3 straipsnis taikomas sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis stabilios ilgalaikės remisijos fazėje (paūmėjimų nebuvo trejus ir daugiau metų), kai nėra inkstų nepakankamumo. Taip pat šis straipsnis taikomas, nustačius ortostatinę ir atsitiktinę proteinuriją (šlapime yra baltymo pėdsakai). Kai yra nuolatinė proteinurija ir patikslinti morfologiniai pakitimai, taikomas 131.2 straipsnis.
131.4 straipsnis taikomas sergant ūmiomis inkstų ir šlapimo pūslės ligomis. Po gydymo atliekama pakartotinė ekspertizė.
154 straipsnis. Įgimtos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos. Q20–Q28.
154.1 straipsnis taikomas ydų, sukeliančių ryškų ir vidutiniškai ryškų širdies nepakankamumą, atvejais (II–IV funkcinės klasės, žr. 2 lentelę).
154.2 straipsnis taikomas ydų, sukeliančių nežymų širdies nepakankamumą, atvejais (I funkcinė klasė, žr. 2 lentelę).
154.3 straipsnis taikomas ydų, nesukeliančių širdies nepakankamumo, nereikalaujančių operacinio ir medikamentinio gydymo, atvejais, pvz., dekstrokardijos, įgimto dviburio aortos vožtuvo, nesukeliančio regurgitacijos.
171 straipsnis. Simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, nepatikslinti ir neklasifikuojami kitur. R00–R99. Pvz.: nepatikslinta tachikardija, gelta, šlapimo nelaikymas, hematurija, alpimas ir t.t. Visais šiais atvejais tiriamasis siunčiamas papildomai ištirti, siekiant nustatyti simptomo priežastį. Nustačius priežastį, ekspertizė atliekama taikant atitinkamą straipsnį konkrečiai diagnozuotai ligai. Atliekant ekspertizę pagal 2 skiltį, tiriamajam atsisakius atlikti nurodytus tyrimus, galima pripažinti netinkamu ir nenustačius simptomo priežasties.
Sinusinė tachikardija (R 00.0).
191 straipsnis. Apsinuodijimas vaistais, nemedicininės paskirties medžiagomis, išorinių veiksnių toksinis poveikis ir jo padariniai. T36–T73; T75; T96.
Pvz.: dujų, metalų, naftos produktų, šalčio, karščio, radiacijos ir t.t. toksinis poveikis ir jo padariniai.
191.1 straipsnis taikomas, kai po stacionarinio gydymo išlieka stabilūs, ryškūs organų pakenkimai ir sutrikusi funkcija, taip pat sergant šalčio vaskulopatija, kai ryškūs trofikos sutrikimai (T 69.8).
191.2 straipsnis taikomas, kai liekamieji pakitimai nėra ryškūs.
191.3 straipsnis taikomas asmenims, negydytiems stacionare, o funkciniai sutrikimai praeina.
192 straipsnis. Įvairių išorinių veiksnių toksinis poveikis, medicininių intervencijų metu įvykusios komplikacijos. T78–T88.
Pvz.: alerginės reakcijos, komplikacijos po infuzijos, transfuzijos, gydomosios injekcijos ir pan.
192.1 straipsnis taikomas, kai pasikartoja generalizuota alerginė reakcija (anafilakcinis šokas, angioneurozinė edema). Tai turi būti užfiksuota medicininėje dokumentacijoje.
192.2 straipsnis taikomas, jei anamnezėje vieną kartą užfiksuota generalizuota alerginė reakcija, taip pat pasikartojančių lengvos eigos alerginių reakcijų atveju.
Chirurginės ligos
11 straipsnis. Visų lokalizacijų piktybiniai augliai. C00 –C97.
11.1 straipsnis taikomas esant visų lokalizacijų piktybiniams navikams, kai yra regioninės ir tolimesnės metastazės, kai operacinis ar konservatyvusis gydymas neefektyvus, bei esant auglio recidyvui.
11.2 straipsnis taikomas esant visų lokalizacijų piktybiniams navikams po radikalaus operacinio ar konservatyviojo gydymo, kai nėra regioninių ir tolimesnių metastazių ir kai nesutrikusi organų funkcija.
13 straipsnis. Visų lokalizacijų gerybiniai navikai. D00 –D48.
Kai operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami, sutrinka gretimo organo funkcijos arba navikas trukdo nešioti drabužius, avėti avalynę, taikomas 13.1 straipsnis. (Šis straipsnis taikomas atsisakius operacinio gydymo profesinės karo tarnybos kariams.)
Jei navikas šiek tiek trukdo nešioti drabužius ar avėti avalynę, o gretimo organo funkcijos nesutrikusios, taikomas 13.2 straipsnis.
Pagal 1 ir 3 skiltis gali būti taikomi apribojimai priklausomai nuo naviko lokalizacijos (pvz., esant gėrybiniam kaulo navikui, pripažįstami tinkamais krašto apsaugos tarnybai pagal 5-ą apribojimo laipsnį).
Pigmentinį apgamą vertinant kaip gėrybinį naviką, vadovautis šiais kriterijais (bent 2-iem iš jų):
· didesnis kaip 8 mm;
· nelygiais kraštais;
· nelygiu paviršiumi;
· netolygios pigmentacijos;
· esant malignazacijos požymių, taikyti 11 straipsnį.
25 straipsnis. Eutireoidinė struma (gūžys), kai organo funkcija nesutrikusi. E04.
Kai gūžys didelis ir dėl savo didumo trikdo šalia esančio organo funkciją ar nepatogu nešioti drabužius, taikomas 25.1 straipsnis. Šis straipsnis taikomas atsisakius operacinio gydymo.
Kai gūžys nedidelis ir tik truputį sunkina nešioti drabužius, tačiau netrikdo šalia esančių organų funkcijos, taikomas 25.2 straipsnis.
Kai gūžys nedidelis ir netrikdo šalia esančių organų funkcijų bei netrukdo nešioti drabužių, taikomas 25.3 straipsnis.
83 straipsnis. Aortos, magistralinių ir periferinių kraujagyslių ligos. I70–I83, I85–I89,
Q24–Q27, S15, S25, S35, S45, S55, S65, S75, S85, S95.
83.1 straipsnis taikomas šiais atvejais:
· arterinių ar arterio-veninių magistralinių kraujagyslių aneurizmų, kai operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami, ar operacinio gydymo atsisako;
· obliteruojančių kraujagyslių ligų (II–IIIº kraujagyslių nepakankamumas), kai gydymo rezultatai nepatenkinami;
· pasikartojančių tromboflebitų, flebotrombozės, posttromboflebitinio sindromo, varikozinės apatinės galūnės ligos, kai yra IIº lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas;
· IIº limfedemos (dramblialigės);
· po magistralinių kraujagyslių rekonstrukcinio pobūdžio operacijų (šaukiamojo amžiaus jaunuoliams ir pradinės privalomosios karo tarnybos kariams).
Po magistralinių kraujagyslių rekonstrukcinio pobūdžio operacijų pagal 3 skiltį tikimas sprendžiamas individualiai.
Kojų I–IIº varikozinės ligos (kai nėra veninės kraujotakos nepakankamumo); Iº limfedemos (nežymi pėdos dorzalinio paviršiaus edema, praeinanti poilsio metu) atveju taikomas 83.2 straipsnis.
Arterinio ir veninio nepakankamumo laipsnis nurodytas 4 lentelėje.
4 lentelė
Arterinis nepakankamumas
Nepakankamumo laipsnis
Čiurnos ir dilbio arterinio spaudimo santykis
Nėra nepakankamumo
> 1
Nežymus (I laipsnis)
0,8–0,9
Vidutinis (II laipsnis)
0,6–0,7
Ryškus (III laipsnis)
< 0,5
Veninis nepakankamumas
Nepakankamumo laipsnis
Simptomai
Nežymus (I laipsnis)
Galūnės edema praeina ramybės metu
Vidutinis (II laipsnis)
Stabili edema
Ryškus (III laipsnis)
Trofikos sutrikimai
85 straipsnis. Hemorojus. I84.
Kai hemorojus dažnai paūmėja (daugiau kaip 2 kartus per metus), kai reikalingas stacionarinis gydymas dėl hemoroidalinio mazgo trombozės, iškritimo, pasikartojančio kraujavimo, sukeliančio antrinę anemiją, ir kai gydymas neduoda teigiamo rezultato, taikomas 85.1 straipsnis.
Retai paūmėjant hemorojui taikomas 85.2 straipsnis.
86 straipsnis. Varikocelė. I86.1.
86.1 straipsnis taikomas tik tada, kai gydymas neefektyvus, šauktiniams atsisakius gydymo, taikomas 86.2 straipsnis.
105 straipsnis. Išvaržos. K40–K46.
Visos išvaržos turi būti operuojamos. Šis straipsnis taikomas, jei operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami. Vienkartinis išvaržos pasikartojimas nėra pagrindas taikyti 105.1 straipsnį.
Šaukiamojo amžiaus januoliai, kuriems nustatyta išvarža, siunčiami operaciniam gydymui, po kurio pripažįstami tinkamais karo tarnybai (praėjus 0,5 metų po operacinio gydymo). Atsisakius operacinio gydymo, pripažįstami tinkamais pradinei privalomai karo tarnybai.
106 straipsnis taikomas tik tada, kai operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami (pagal 2 skiltį ekspertinis nutarimas priimamas paaiškėjus galutiniam gydymo rezultatui).
107 straipsnis taikomas, kai anus praeternaturalis yra operacinio gydymo galutinė išeitis (pagal 1 ir 2 skiltis ekspertinis nutarimas priimamas paaiškėjus galutiniam gydymo rezultatui).
108 straipsnis taikomas atliekant ekspertizę pagal 3 skiltį, kai lėtinio paraproktito, tiesiosios žarnos sfinkterio nepakankamumo bei susiaurėjusios tiesiosios žarnos operacinio gydymo rezultatai yra nepatenkinami, o pagal 1, 2 skiltis – ir tada, kai operacinio gydymo rezultatai geri.
Nustačius kryžkaulio srities pylonidalinę cistą, šaukimas atidedamas dėl operacinio gydymo, bet ne ilgiau kaip 0,5 metų. Atsisakius operacinio gydymo, šis straipsnis netaikomas.
122 straipsnis. Lėtinės kaulų-raumenų sistemos ligos (ūminių ar lėtinių infekcijų genezės, osteochondrozės, įgimtos kaulų-raumenų sistemos formavimosi ydos ir deformacijos). M00, M15–M25, M60–M99; Q65; Q67; Q68.
122.1 straipsnis taikomas ligų, kuriomis sergant labai ar vidutiniškai susilpnėja bent vieno stambaus sąnario funkcija, atvejais: deformuojančios osteoartrozės, šlaunikaulio galvutės osteochondropatijos (Legg–Kalvje–Pertes liga). Šis straipsnis taikomas kaulų ar sąnarių tuberkuliozės (nepriklausomai nuo išplitimo), osteomielito, kai atsiranda sekvestrinių ertmių, sekvestrų, ilgai neužgyjančių (ilgiau kaip 4 mėn.) fistulių atvejais, taip pat recidyvuojančio (1 kartą per metus) lėtinio osteomielito (3 metų laikotarpiu) atvejais.
122.2 straipsnis taikomas, esant kaulų-raumenų sistemos ligų pasekmėms, kai uždegiminis procesas pasibaigęs ir nežymiai sutrikusi funkcija.
122.3 straipsnis taikomas, esant kaulų-raumenų sistemos ligų pasekmėms, kai sąnario judesiai nesutrikę (Osgood-Schlaterio liga, kai kelio sąnario funkcija nesutrikusi), bet yra ryškus skausminis sindromas.
Kai osteochondropatinis procesas tęsiasi, šaukiamojo amžiaus jaunuoliams šaukimas atidedamas, šaukimo atidėjimo terminas nustatomas individualiai.
Osteomielitinis procesas yra pasibaigęs, jei ne mažiau kaip per 3 metus nebuvo paūmėjimo bei nėra sekvestrinių ertmių ar sekvestro. Tuberkuliozinis procesas yra pasibaigęs, jei ne mažiau kaip
3 metus nebuvo paūmėjimo. Šiais atvejais 122 straipsnis netaikomas, jei nėra funkcijos sutrikimo ar skausminio sindromo.
Sąnario judesius vertinti pagal 7 lentelę („Sąnario judesio amplitudė“).
125 straipsnis. Stuburo ir krūtinės ląstos anomalijos, ligos, traumų bei ligų padariniai. Q67.5–Q67.8; Q76; M40–M54; S12–S32; T08.
125.1 straipsnis taikomas, kai yra ryškūs judesių apribojimą sukėlusieji įgimti ar įgyti stuburo defektai bei deformacijos:
· III–IV° skoliozė
· tuberkuliozinės kilmės spondilitas ir jo pasekmės;
· slankstelių osteomielitas;
· ankilozinis spondiloartritas (nepriklausomai nuo išplitimo ar proceso formos);
· daugybinė deformuojanti spondiliozė (II–III stadija), ryškiai ribojanti stuburo judesius ar jos komplikacija – išioradikulitas;
· II–IIIo spondiliolistezė ar Io spondiliolistezė, kai ryškus ar nuolatinis skausmo sindromas;
· svetimkūnis stuburo smegenų kanale;
· pavieniai ar daugybiniai slankstelių kūno lūžimai ir yra stuburo deformacija.
125.2 straipsnis taikomas tada, kai pasekmės vidutiniškai riboja stuburo judesius: deformuojančios spondiliozės reiškiniai, IIo skoliozė, įgyti fiksuoti stuburo iškrypimai (iškrypimai ir osteochondropatinė IIo kifozė), liekamieji reiškiniai po slankstelių kūno kompresinio lūžimo. Šis straipsnis taikomas nustačius įgytas ar įgimtas krūtinės ląstos deformacijas, kai nustatomas kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.
125.3 straipsnis taikomas:
· nustačius deformuojančios spondiliozės izoliuotus reiškinius, kai yra nežymūs pokyčiai atskiruose slanksteliuose, bet jų funkcija nesutrikusi, krūtinės ląstos deformacijos, kai kvėpavimo funkcija nesutrikusi, Io skoliozė, Io kifozė;
· nustačius Šmorlio išvaržos besimptomę eigą ar esant slankstelių ataugų lūžių anamnezėje, bet funkcija nesutrikusi, V juosmeninio slankstelio sakralizaciją, I kryžkaulio slankstelio liumbalizaciją bei spina biffida, jei neurologinių simptomų nėra, apribojimai netaikomi.
Skoliozės laipsnis nustatomas pagal pridėtą 1 schemą ir 5 lentelę.
5 lentelė
STUBURO IŠKRYPIMO LAIPSNIS IR KAMPAS
Skoliozės laipsnis
Iškrypimo kampas
I °
iki 15°
II °
15°–25°
III °
25°–40°
IV °
daugiau 40°
132 straipsnis. Urogenitalinės sistemos ligos, operacinio gydymo pasekmės ir vystymosi anomalijos.
132.1 straipsnis taikomas, kai susirgimai sukelia II–IIIo inkstų nepakankamumą arba vidutiniškus ekskrecinės funkcijos sutrikimus;
· kai nustatomos abiejų inkstų akmenligės komplikacijos (hidronefrozė, gydymui nepasiduodantis antrinis pielonefritas ir kt.);
· II–IIIo nefroptozė ar dubeninė inkstų distopija;
· inkstų policistozė;
· prostatos (IIIo) adenoma.
Šis straipsnis taikomas ir tada, kai nėra vieno inksto (nepriklausomai nuo genezės), net jei kito inksto funkcija normali bei nustatomos uretros anomalijos.
132.2 straipsnis taikomas, kai nustatoma:
· pavieniai akmenys, linkę į savaiminį pasišalinimą, retos kolikos (1–2 kartus per metus);
· IIo nefroptozė su nežymiu funkcijos sutrikimu;
· pavienės nedidelės solitarinės inksto cistos, retai paūmėjančios (1–2 kartus per metus);
· lėtinės inkstų ir šlapimo takų ligos (antrinis pielonefritas, lėtinis prostatitas, lėtinis cistitas ir kt.);
· urogenitalinės sistemos traumų pasekmės, kai išlieka nežymus funkcijos sutrikimas.
· inkstų kraujagyslių anomalijos ir vazorenalinė arterinė hipertenzija.
Pastaba: dėl lėtinio prostatito pripažįstami netinkamais šaukiamojo amžiaus jaunuoliai, kurie buvo gydyti ne trumpiau kaip 3 metus.
132.3 straipsnis taikomas po akmenų pašalinimo, kai nesutrinka inkstų funkcija, vienkartinio savaiminio akmens pasišalinimo, kai yra Io nefroptozė, jei nėra skausmo sindromo, būklės po inksto kontuzijos ir trumpalaikės hematurijos, ūmaus cistito, prostatito atvejais.
Nustačius fimozę, šaukimas atidedamas operaciniam gydymui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Atsisakius operacinio gydymo, 132.3 straipsnis netaikomas, šaukiamojo amžiaus jaunuolis pripažįstamas tinkamu su apribojimais.
Nustačius hipospadiją, kai uretra atsiveria koronarinės vagelės lygyje, šis straipsnis netaikomas šauktiniams.
Pastaba: pripažinus asmenį netinkamu tarnybai, asmens byloje turi būti visi ligą patvirtinantys tyrimo rezultatai (ne tik jo aprašymai).
133 straipsnis.
133.1 straipsnis taikomas, jei operacinis gydymas neefektyvus. Šaukiamojo amžiaus jaunuoliams atsisakius gydymo, taikomas 133.2 straipsnis.
135 straipsnis. Enuresis nokturna.
135.1 straipsnis taikomas tik po stacionarinio tyrimo ir ne trumpesnio kaip trejų metų gydymo, gydymo rezultatai nepatenkinami. Turi būti atliktos cistogramos (nustatomas Fronšteino-Bekermano simptomas), cistoskopija (nustatomas Aleksejevo-Šramo simptomas ir kt.), medikamentinis testas (nustatoma naktinė enurezė), stuburo juosmeninės bei kryžmeninės dalies rentgenogramos (spina bifida), ekskrecinės urogramos bei pateikti ambulatorinių stebėjimų duomenys, kurie patvirtintų diagnozę.
135.2 straipsnis taikomas, kai pirmą kartą diagnozė nustatoma šaukimo metu ir reikalingas gydymas.
Pastaba: kai nėra objektyvių diagnozę patvirtinančių kriterijų, 135 straipsnis netaikomas.
136 straipsnis. Krūties ligos. N60–N64.
Tai gėrybinė krūties displazija (mastopatija), krūties hipertrofija (ginekomastija), krūties sustandėjimas, kitos krūties ligos, išskyrus krūties uždegimines ligas ir piktybinius auglius.
Krūties uždegiminių ligų atvejais 136 straipsnis netaikomas, tačiau ekspertinis nutarimas priimamas po gydymo ar išaiškėjus galutiniams gydymo rezultatams.
Po radikalaus šių ligų gydymo taikomas 11 straipsnis ( …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.