LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL NARŲ DARBŲ BENDRŲJŲ SAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2003 m. vasario 10 d. Nr. 3-57 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) ir suderinęs su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija, tvirtinu Narų darbų bendrąsias saugos taisykles (pridedama). SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 3-57 NARŲ DARBŲ BENDROSIOS SAUGOS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Narų darbų bendrosios saugos taisyklės (toliau – Taisyklės) yra privalomos vykdant darbus po vandeniu iki 60 m gylio, nardant su narų reikmenimis arba didinant oro slėgį barokamerose (išskyrus medicinines), narams kvėpuoti naudojant suslėgtą orą. 2. Taisyklės netaikomos: 2.1. Krašto apsaugos ministerijos pareigūnams ir kariams; 2.2. Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams; 2.3. narams, atliekantiems povandeninius mokslinius ir archeologinius darbus; 2.4. narams mėgėjams. 3. Jeigu šiose Taisyklėse nėra numatytų reikalavimų kai kuriems darbams saugiai atlikti ir nėra tam darbui skirtų specialių taisyklių, darbdavys privalo pats numatyti atitinkamas priemones ir užtikrinti saugų darbą. 4. Darbdaviai, rengdami darbų saugos ir sveikatos instrukcijas, gali šių Taisyklių reikalavimus sugriežtinti. 5. Darbdaviai, įvertinę narų darbo vietos kenksmingumą, gali reikalauti imtis papildomų saugos priemonių, kurių nenumato šios Taisyklės. 6. Nelaimingi atsitikimai, susiję su darbo santykiais, tiriami remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 748 (Žin., 2001, Nr. 53-1881). 7. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: 7.1. alternatyvi oro tiekimo sistema – oro tiekimo sistema, užtikrinanti nepriklausomą oro tiekimą narui, kuria jis prireikus gali greitai pasinaudoti; 7.2. aptarnaujantysis naras – paviršiuje esantis naras, kuris aptarnauja po vandeniu dirbantį narą; 7.3. asmuo, atliekantis narų sveikatos priežiūrą – darbdavio paskirtas asmuo, turintis atitinkamų žinių narų sveikatos profesinių pakenkimų srityje, nustatyta tvarka mokęsis ir turintis profesinės kvalifikacijos pažymėjimą; 7.4. atsarginis naras – naras, pasirengęs avarinėje situacijoje suteikti pagalbą po vandeniu esančiam avariniam narui; 7.5. atviros kvėpavimo schemos narų reikmenys – narų reikmenys, kai orą naras įkvepia pro žarną, o iškvepia pro iškvėpimo vožtuvą į aplinką; 7.6. autonominiai narų reikmenys – narų reikmenys, kai oras tiekiamas iš suslėgto oro baliono, kuris yra tvirtinamas prie naro; 7.7. avarinis naras – naras, kuris dirbdamas po vandeniu pateko į nenumatytą situaciją ir jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus; 7.8. barokamera – slėginis indas, skirtas narų rekompresijai (paviršinei dekompresijai) atlikti; 7.9. dekompresija – narą veikiančio aplinkos slėgio mažinimo procesas; 7.10. dekompresinė sėdynėlė – sėdynėlė, skirta užtikrinti naro buvimą tiksliai numatytame gylyje dekompresijos vandenyje metu; 7.11. didelio gylio nėrimas – tai nėrimas iki 60 m; 7.12. dirbantysis naras – naras, atliekantis užduotį po vandeniu; 7.13. ėjimo virvė – sintetinio arba augalinio pluošto virvė, skirta palengvinti naro judėjimą po vandeniu reikiama kryptimi ir atstumu; 7.14. gelbėjimo darbai – žmonių gelbėjimo, skenduolių paieškos, akvatorijos dugno apžiūros ir valymo darbai, likviduojant avarijų padarinius; 7.15. kompetencija – pasirengimo, žinių ir patirties visuma, įgalinanti saugiai ir efektyviai atlikti reikiamą darbą; 7.16. kontrolinis plūduras – sintetinio arba augalinio pluošto virvė su plūduru, kurios vienas galas pritvirtintas prie naro, o kitas prie paviršiuje plaukiojančio plūduro, skirto naro buvimo vietai nustatyti; 7.17. kvalifikacija – pasirengimo lygis tam tikros rūšies darbams atlikti; 7.18. mažo gylio nėrimas – tai nėrimas iki 12 m; 7.19. medicininė barokamera – slėginis indas, kuriame slėgio didinimo, mažinimo ir palaikymo operacijos atliekamos deguonimi; 7.20. naras – asmuo, kuriam nustatyta tvarka yra išduotas leidimas atlikti darbus po vandeniu, atitinkančius jo kvalifikaciją; 7.21. narų darbo vadovas – asmuo, mokęsis pagal narų darbo vadovo mokymo programą, kuriam yra suteiktas leidimas vadovauti narų darbams; 7.22. narų gydytojas – asmuo, turintis aukštąjį medicinos išsilavinimą, mokęsis profesinės narų patologijos ir Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę užsiimti asmens sveikatos priežiūra; 7.23. narų sveikatos priežiūra – priemonių visuma, siekiant išsaugoti narų sveikatą bei darbingumą visų nardymo etapų metu ir tarp nardymų; 7.24. narų įranga – visi narų reikmenys bei nėrimo priemonės, skirtos povandeniniams darbams atlikti; 7.25. narų reikmenys – įtaisų ir gaminių komplektas narui aprengti, jo gyvybingumui ir darbingumui po vandeniu užtikrinti tam tikrą laiką; 7.26. naro nėrimas – žmogaus buvimas didelio slėgio aplinkoje; 7.27. narų stotis – povandeninių darbų specialistų grupė, galinti atlikti darbus po vandeniu ir aprūpinta reikiama narų įranga; 7.28. narų postas – vieta, iš kurios vykdomi nėrimai ir išdėstomos nėrimui reikalingos techninės priemonės bei narų įranga; 7.29. nėrimo vadovas – asmuo, turintis naro kvalifikaciją bei mokęsis pagal nėrimo vadovo mokymo programą, kuriam suteiktas leidimas vadovauti nėrimams; 7.30. nusileidimo virvė – sintetinio arba augalinio pluošto virvė, skirta narui nusileisti iki dugno (darbo vietos) ir iškilti į vandens paviršių, kurios vienas galas tvirtinamas viršuje šalia nusileidimo vietos, o kitas su svoriu nuleidžiamas ant dugno; 7.31. nusileidimo kopėtėlės – kopėtėlės, skirtos narui saugiai įlipti ir išlipti iš vandens; 7.32. povandeninių darbų specialistai – visų rūšių specialistai, kompetentingi atlikti povandeninius darbus arba vadovauti jiems; 7.33. povandeniniai techniniai darbai – povandeniniai narų darbai, susiję su povandeninės armatūros bei įrenginių, plaukiojančių priemonių techniniu aptarnavimu ir statyba, reikalaujantys specialių žinių; 7.34. rekompresija – pakartotinis naro aplinkos slėgio didinimo procesas; 7.35. rizika – pavojaus, galinčio padaryti žalą, poveikis darbuotojui; 7.36. signalinė jungtis – jungtis, jungianti narą su paviršiumi, kuri gali būti sudaryta iš oro tiekimo žarnos, ryšio kabelio, signalinės virvės ir t. t.; 7.37. signalinė virvė – sintetinio arba augalinio pluošto virvė, skirta sutartiniams signalams perduoti, kuria, susidarius avarinei situacijai, naras ištraukiamas į paviršių; 7.38. ventiliuojami narų reikmenys – narų reikmenys, kuriuose suslėgtas oras iš paviršiaus pro žarną nuolat tiekiamas į naro šalmą, o oro perteklius išleidžiamas pro išleidžiamuosius vožtuvus; 7.39. vidutinio gylio nėrimas – tai nėrimas iki 30 m. II. NARŲ DARBŲ ORGANIZAVIMO STRUKTŪRA 8. Povandeninius darbus leidžiama vykdyti įmonėms ir organizacijoms, sukomplektuotoms iš tam tikro skaičiaus povandeninių darbų specialistų ir turinčių teisę atlikti povandeninius narų darbus. 9. Atliekant povandeninius darbus turi būti užtikrinta: 9.1. atitinkama personalo sudėtis bei vadovavimo jam struktūra; 9.2. gresiančių pavojų darbo vietoje nustatymas; 9.3. rizikos analizė ir įvertinimas; 9.4. prevencijos priemonių planavimas, siekiant pašalinti pavojų arba kontroliuoti riziką, kurios pašalinti neįmanoma (įskaitant ir barokameros naudojimą); 9.5. narų sveikatos priežiūra bei jų treniruotumas; 9.6. higieninė ir techninė narų įrangos kontrolė; 9.7. pirmosios pagalbos teikimas narų ligų atvejais; 9.8. šių Taisyklių ir kitų normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių saugaus narų darbo reikalavimus, vykdymas. 10. Įmonė, atliekanti povandeninius darbus, privalo turėti šiuos povandeninių darbų specialistus: 10.1. asmenis, kuriems leidžiama nerti – narus; 10.2. asmenis, kuriems leidžiama aptarnauti dirbančius narus; 10.3. asmenį, kuris vadovautų narų stoties darbui (narų stoties vadovą); 10.4. asmenis, kuriems leidžiama vadovauti nėrimams – nėrimo vadovus; 10.5. asmenis, kuriems leidžiama vadovauti narų darbui – narų darbo vadovus; 10.6. asmenis, atliekančius narų sveikatos priežiūrą. 11. Narais skiriami asmenys, turintys naro kvalifikacijos pažymėjimą, naro asmens knygelę, medicininės komisijos išvadą dėl tinkamumo dirbti naru ir atestuoti atitinkama tvarka. Komplektuojant narų stotį, joje turi būti ne mažiau negu 3 narai. 12. Dirbančius narus aptarnauti skiriami asmenys turi būti instruktuoti pagal aptarnaujančiojo naro darbo saugos ir sveikatos instrukciją. 13. Narų stoties vadovu yra skiriamas naras, turintis leidimą vadovauti nėrimams. 14. Nėrimo vadovais skiriami asmenys, turintys naro kvalifikacijos pažymėjimą, mokęsi ir atestuoti pagal nėrimo vadovo mokymo programą. 15. Narų darbo vadovais skiriami padalinio vadovai, kuriems yra pavaldi narų stotis ir kurie yra atsakingi už užduoties po vandeniu įvykdymą. Jie turi būti mokyti ir atestuoti pagal narų darbo vadovo mokymo programą. 16. Narų sveikatos priežiūrą įmonėje atlikti skiriamas nėrimo vadovas arba asmuo, turintis atitinkamų žinių narų sveikatos profesinių pakenkimų srityje, nustatyta tvarka mokytas ir turintis profesinės kvalifikacijos pažymėjimą. Narų gydytojo dalyvavimas yra privalomas šiose Taisyklėse numatytais atvejais. 17. Narų darbo vadovas vadovauja narų darbams ir kontroliuoja narų stoties veiklą. 18. Narų darbo vadovo pareigos: 18.1. kontroliuoti narų stoties veiklą, kaip tai numato šios Taisyklės bei kiti darbų saugos ir sveikatos norminiai aktai; 18.2. numatyti artimiausios barokameros buvimo vietą, patekimo į ją būdą ir maršrutą, ryšio rūšis, transportą ir kitus klausimus, susijusius su naro pristatymu į barokamerą, kaip tai numato šios Taisyklės; 18.3. apie narų darbų pradžią nustatyta tvarka pranešti laivybos kontrolės tarnyboms ir darbų rajone esančioms įmonėms, kurių gamybos veikla gali turėti įtakos narų darbų saugai; 18.4. užtikrinti, kad aptarnaujamų objektų savininkai imtųsi nurodytų saugos priemonių; 18.5. supažindinti narų darbuose dalyvausiantį personalą su numatoma povandeninių darbų užduotimi arba projektu; 18.6. užtikrinti, kad būtų pakelti atitinkami įspėjamieji ženklai apie narų darbų vykdymą; 18.7. teikti pagalbą nėrimo vadovui vykdant hidrometeorologinius aplinkos stebėjimus; 18.8. teikti pagalbą nėrimo vadovui pasitelkiant reikiamos srities specialistus; 18.9. koordinuoti narų poste dirbančių narų ir objekto savininko veiksmus darbo metu; 18.10. nelaimingų atsitikimų po vandeniu metu organizuoti atitinkamą pagalbos teikimą nukentėjusiajam. 19. Tuo metu, kai narų stoties vadovas dirba po vandeniu, narų darbo vadovas skiria nėrimo vadovu kitą narą, turintį leidimą vadovauti nėrimui. 20. Esant neteisingiems nėrimo vadovo veiksmams, dėl kurių gali įvykti avarija ar nelaimingas atsitikimas, narų darbų vadovas gali nušalinti nėrimo vadovą nuo pareigų ir paskirti kitą nėrimo vadovą. 21. Narų darbų vadovas atsako už narų stoties veiklos organizavimą pagal šių Taisyklių ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimus. 22. Nėrimui vadovauja nėrimo vadovas. 23. Nėrimo vadovo pareigos: 23.1. susipažinti su povandeninių darbų užduotimi arba projektu; 23.2. prieš darbų pradžią numatyti galimus pavojus, įvertinti riziką, gresiančią nėrimo vietoje; 23.3. nustatyti narų posto komplektaciją bei jo vietą; 23.4. pasitelkti į pagalbą reikiamos srities specialistus; 23.5. prieš darbų pradžią paskirstyti narus ir aptarnaujantį personalą į darbo vietas; 23.6. prieš darbų pradžią supažindinti narus bei aptarnaujantį personalą su darbo vykdymo būdu ir technologija; 23.7. prieš darbų pradžią specialiai instruktuoti dirbantį narą, kaip saugiai atlikti užduotį po vandeniu, instruktavimą įforminti narų darbo žurnale (Taisyklių 11 priedas), pasirašant instruktuojančiajam ir instruktuojamajam; 23.8. prieš darbų pradžią instruktuoti atsarginį narą dėl jo parengties laipsnio, instruktavimą įforminti narų darbo žurnale, pasirašant instruktuojančiajam ir instruktuojamajam; 23.9. numatyti personalo veiksmus avariniu atveju; 23.10. organizuoti nuolatinį hidrometeorologinių ir gamtos sąlygų stebėjimą povandeninių darbų vietoje; 23.11. pasikeitus gamtos sąlygoms adekvačiai į jas reaguoti (imtis papildomų saugos priemonių) arba nutraukti vykdomus darbus; 23.12. įsitikinti, ar prieš darbų pradžią buvo pakelti atitinkami įspėjamieji ženklai apie narų darbų vykdymą; 23.13. kontroliuoti narų reikmenų patikrinimo įrašus narų darbo žurnale; 23.14. atlikus parengiamuosius darbus, pranešti apie tai narų darbo vadovui ir duoti leidimą pradėti nėrimą; 23.15. vadovauti dirbančio naro, taip pat asmenų, aptarnaujančių nėrimus, veiksmams, stebėti, kad jie teisingai atliktų savo pareigas; 23.16. kontroliuoti oro tiekimą narui bei jo atsargas; 23.17. palaikyti tiesioginį ryšį su dirbančiu naru nuo jo nėrimo pradžios iki iškilimo iš vandens; 23.18. stebėti dirbančio naro savijautą, periodiškai apie tai jo teiraujantis; 23.19. nustatyti leistiną naro buvimo po vandeniu laiką; 23.20. kontroliuoti, kad nėrimo metu būtų laikomasi šių Taisyklių ir kitų normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių narų darbo saugos ir sveikatos reikalavimus (Taisyklių 8 priedas); 23.21. avariniu atveju arba nepalankioje situacijoje imtis galimų priemonių avarijai likviduoti arba situacijai normalizuoti; 23.22. duoti leidimą dirbančiam narui baigti darbus ir kelti jį į paviršių; 23.23. pildyti naro dekompresijos-rekompresijos kortelę, jeigu nėrimas dekompresinis; 23.24. stebėti, kad naro kėlimo metu būtų laikomasi parinkto dekompresijos režimo ir naro kėlimo greičio; 23.25. vadovauti naro nurengimui jį pakėlus į paviršių ir prireikus naro talpinimui į barokamerą; 23.26. pranešti narų darbo vadovui apie dirbančio naro pakėlimą į paviršių. 24. Duoti kokius nors nurodymus neriantiems narams arba asmenims, aptarnaujantiems nėrimą, turi teisę tik nėrimo vadovas, kuris savo veiksmus suderina su narų darbo vadovu. 25. Nėrimo vadovas atsako už neriančių narų saugumą, šių Taisyklių ir kitų normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių narų darbų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi nėrimo metu. Nėrimo vadovui nėrimo metu yra tiesiogiai pavaldūs visi narai ir nėrimą aptarnaujantis personalas. 26. Nėrimo vadovas arba asmuo, paskirtas atlikti narų sveikatos priežiūrą, atlieka narų sveikatos priežiūrą, vykdant povandeninius narų darbus iki 30 m gylio: 26.1. vykdo narų sveikatos apklausą prieš nėrimą; 26.2. parenka naro dekompresijos režimą; 26.3. įsitikina, ar barokamera paruošta darbui (jeigu ji numatyta darbo vietoje); 26.4. prireikus suteikia pirmąją pagalbą ligų atvejais; 26.5. prireikus pradeda gydomąją rekompresiją (Taisyklių 4 priedas) ir iškviečia narų gydytoją. 27. Narų gydytojo, atliekančio narų sveikatos priežiūrą, pareigos yra: 27.1. patikrinti narų sveikatos būklę prieš nėrimą; 27.2. parinkti ir suderinti su nėrimo vadovu naro dekompresijos režimą; 27.3. įsitikinti, ar barokamera tinkamai paruošta darbui (jeigu ji numatyta darbo vietoje); 27.4. stebėti naro dekompresijos vykdymą; 27.5. suteikti pirmąją medicinos pagalbą ligų atvejais; 27.6. vykdyti gydomąją naro rekompresiją; 27.7. vykdant naro gydomąją rekompresiją pildyti naro dekompresijos-rekompresijos kortelę. 28. Narų stoties vadovas vadovauja narų stočiai ir yra tiesiogiai pavaldus narų darbo vadovui, o nėrimo metu, jeigu pats jam nevadovauja, nėrimo vadovui. 29. Narų stoties vadovo pareigos: 29.1. organizuoti narų stoties aprūpinimą reikiama narų įranga; 29.2. periodiškai ir laiku organizuoti narų įrangos techninę ir higieninę priežiūrą, vadovaujantis gamintojų instrukcijoje pateiktais reikalavimais ir kitais normatyviniais aktais; 29.3. vadovauti narų įrangos priežiūrai ir taisymui, įtraukiant į darbą visą narų stoties personalą, prireikus pakviesti ir reikalingus specialistus; 29.4. organizuoti narų įrangos saugojimą; 29.5. sistemingai treniruoti pavaldžius narus (Taisyklių 6 priedas); 29.6. pildyti ir darbdaviui teikti tvirtinti asmenines narų knygeles (Taisyklių 13 priedas); 29.7. pildyti narų stoties apskaitos bei ataskaitinius dokumentus. 30. Povandeninių darbų specialistai mokomi ir atestuojami Lietuvos Respublikoje įregistruotose mokymo įstaigose ir įmonėse, turinčiose leidimą (licenciją) rengti povandeninių darbų specialistus pagal darbo rinkos profesinio mokymo programą ir turinčiose atestuotų narų darbų specialistų etatus. 31. Asmenims, sėkmingai baigusiems mokymą pagal darbo rinkos povandeninių darbų specialistų mokymo programas, išduodamas atitinkamas mokymo programos baigimo ar kvalifikacijos pažymėjimas ir suteikiamos šios povandeninių darbų specialistų kvalifikacijos: 31.1. naras gelbėtojas; 31.2. 3, 2, 1 klasės povandeninių techninių darbų naras (šias narų kvalifikacijas atitinka 3, 2, 1 klasės I–II grupės specializacijos naro kvalifikacijos); 31.3. nėrimo vadovas; 31.4. narų darbo vadovas. 32. Povandeninių darbų specialistų atestacijos dažnumą bei apimtis nustato šios Taisyklės. 33. Asmenys, įgiję naro kvalifikaciją ne Lietuvos Respublikoje, prieš pradėdami dirbti, kaip tai numato šios Taisyklės, turi būti periodiškai atestuojami Lietuvos Respublikoje įregistruotose mokymo įstaigose, turinčiose leidimą (licenciją) rengti povandeninių darbų specialistus pagal darbo rinkos profesinio mokymo programas. 34. Povandeninius suvirinimo bei pjovimo deguonimi ir elektros lanku darbus leidžiama vykdyti povandeninių techninių darbų narams, turintiems suvirintojo, pjaustytojo kvalifikaciją. 35. Povandeninių darbų specialistų atestacijos tvarka (1 lentelė): 1 lentelė Povandeninių darbų specialistas Atestacijos dažnumas Atestacijai pateikiami dokumentai Naras gelbėtojas Kas 1 metai Naro kvalifikacijos pažymėjimas Medicininė išvada tinkamumui dirbti naru Asmeninė naro knygelė Povandeninių techninių Kas 1 metai Naro kvalifikacijos pažymėjimas darbų naras Medicininė išvada tinkamumui dirbti naru (bet kokios klasės) Asmeninė naro knygelė Nėrimo vadovas Kas 1 metai Nėrimo vadovo pažymėjimas Narų darbo vadovas Kas 3 metai Narų darbo vadovo pažymėjimas III. NĖRIMO ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKA 36. Nėrimui parenkama narų įranga turi atitikti vykdomų darbų profilį bei nėrimo sąlygas. 37. Narai turi būti kompetentingi atlikti užduotyje numatytą darbą. 38. Nėrimo vadovas turi būti kompetentingas vadovauti numatytiems narų darbams. 39. Turi būti numatyta barokameros panaudojimo avariniais atvejais galimybė gydomajai rekompresijai atlikti bei nukentėjusiojo transportavimo į ją būdas. 40. Vykdant dekompresinius nėrimus turi būti pildoma naro dekompresijos-rekompresijos kortelė (Taisyklių 12 priedas). 41. Pirmajai pagalbai suteikti narų poste turi būti narų vaistinėlė (Taisyklių 5 priedas). 42. Rekomenduojama nėrimams naudoti narų reikmenis su oro tiekimu iš paviršiaus. 43. Įspėjamieji narų darbų vykdymo ženklai: 43.1. uosto akvatorijoje ir jūroje turi būti naudojamos signalinės šviesos ir ženklai, atitinkantys 1972 m. tarptautinių laivų susidūrimų jūroje prevencijos taisyklių (COLREG 72) reikalavimus; 43.2. vidaus vandenyse turi būti naudojamos signalinės šviesos ir ženklai, atitinkantys vidaus vandens laivybos taisyklių reikalavimus. 44. Pasiruošimas nėrimui prasideda narų darbo vadovui gavus užduotį povandeniniams darbams atlikti. 45. Numatomi atlikti po vandeniu darbai turi būti kruopščiai suplanuoti, parengta narų įranga bei reikalingos techninės priemonės. 46. Planuojant nėrimą būtina: 46.1. susipažinti su nėrimo sąlygomis; 46.2. nustatyti gresiančius pavojus; 46.3. atlikti numatomų povandeninių darbų rizikos analizę bei įvertinimą; 46.4. numatyti saugos prevencijos priemones; 46.5. numatyti ryšio galimybes su įmone ar asmeniu, turinčiu informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos narų saugumui; 46.6. nustatyti personalo sudėtį numatytiems narų darbams atlikti bei įsitikinti jų kompetentingumu; 46.7. vykdant užduotį pasitelkti reikiamos srities specialistus (jeigu būtina); 46.8. sukomplektuoti narų įrangą, tinkamą numatytiems darbams atlikti; 46.9. parinkti naro dekompresijos režimą (jeigu planuojamas dekompresinis nėrimas); 46.10. organizuoti atitinkamą narų sveikatos priežiūrą, kaip tai numatyta šiose Taisyklėse; 46.11. numatyti papildomas saugos priemones didelio pavojingumo nėrimo sąlygomis; 46.12. numatyti veiksmų planą avariniais atvejais, kuriuos įmanoma numatyti. 47. Normalaus pavojingumo nėrimo sąlygos yra tada, kai: 47.1. nėrimo gylis neviršija 12 m; 47.2. neriama šviesiu paros metu; 47.3. oro temperatūra 0 °C ÷ +24 °C; 47.4. vandens temperatūra +7 °C ÷ +20 °C; 47.5. tėkmės greitis < 0,5 m/s; 47.6. bangavimas < 1 balas; 47.7. narų postas išdėstytas < 2 m nuo vandens paviršiaus; 47.8. matomumas po vandeniu ≥ 1 m; 47.9. vanduo neužterštas. 48. Signalinė virvė naudojama visuomet, išskyrus atvejus, kai ji akivaizdžiai nereikalinga. 49. Nardant su autonominiais narų reikmenimis atviruose vandens telkiniuose, kai nenaudojama signalinė virvė, gali būti naudojamas kontrolinis plūduras. Nardant poromis užtenka vieno kontrolinio plūduro. 50. Dirbant uosto akvatorijoje arba intensyvios laivybos rajone, būtina pranešti apie darbų pradžią laivybos kontrolės tarnyboms, numatyti praplaukiančių laivų įspėjimo būdus. 51. Atliekant povandeninius darbus turi būti numatyti du ryšio su dirbančiu naru būdai: pagrindinis ir pagalbinis. 52. Uosto akvatorijoje atliekant povandeninius techninius darbus, darbus nuskendusių objektų viduje arba didelio pavojingumo nėrimo sąlygomis turi būti naudojamas ryšys, užtikrinantis kokybišką informacijos perdavimą ir priėmimą. Esant bet kokiems trikdžiams su naru turi būti palaikomas tik laidinis ryšys. 53. Laidinis ryšys su naru turi būti patikrintas dar prieš nėrimą. 54. Nutrūkus (ar nenaudojant) balso ryšiui su dirbančiu naru, ryšys su juo palaikomas signaline jungtimi (virve) arba garsiniais sutartiniais signalais, nurodytais šių Taisyklių 1 priede. 55. Dirbančiam narui neatsakius į du kartus pakartotą paklausimą, nėrimo vadovo nurodymu pradedamas naro kėlimas į paviršių. Keliamam dirbančiam narui užstrigus, kėlimas turi būti sustabdytas ir nėrimo vadovo nurodymu dirbančiam narui į pagalbą siunčiamas atsarginis naras. 56. Ryšys su naru, esančiu barokameroje, palaikomas telefoninio ryšio priemone. Nutrūkus telefoniniam ryšiui, ryšys su naru palaikomas garsiniais signalais, nurodytais šių Taisyklių 1 priede. Garsinių ryšio signalų lentelė turi būti tiek barokameros viduje, tiek išorėje. 57. Narų poste dirbantis personalas turi būti komplektuojamas atsižvelgiant į numatomų narų darbų profilį, nėrimų skaičių, gylio ir ekspozicijos po vandeniu laiką. 58. Minimalus narų poste dirbančio personalo skaičius yra 3 asmenys: nėrimo vadovas, dirbantysis naras ir atsarginis naras. Šiuo atveju nėrimo vadovas turi vykdyti aptarnaujančiojo naro pareigas. 59. Normalaus pavojingumo nėrimo sąlygomis atsarginiam narui nėra būtinybės dėvėti hidrokostiumą, jeigu nėrimo vadovas nenumato kitaip. 60. Dirbant po vandeniu dviem narams, jiems turi būti paskirti du aptarnaujantys narai ir vienas atsarginis naras. 61. Specialiai įrangai valdyti ir prižiūrėti bei avariniais atvejais gali prireikti ir daugiau žmonių. 62. Naudojama narų įranga turi būti techniškai tvarkinga, atitinkamai išbandyta ir tinkama numatytam nėrimo gyliui. 63. Dirbant didelio pavojingumo nėrimo sąlygomis turi būti imamasi saugos prevencijos priemonių pagal šių Taisyklių 2 priedo reikalavimus. 64. Narų sveikatos tikrinimas prieš nėrimą (2 lentelė): 2 lentelė Planuojamas nėrimo gylis Narų sveikatos tikrinimo apimtis Draudžiama nerti Iki 30 m 1. Apklausa apie savijautą 1. Naras skundžiasi bloga savijauta. 2. Matomi objektyvūs pervargimo, ligos simptomai (blyškumas, 30 m ÷ 60 m 1. Apklausa apie savijautą dusulys, dirglumas, depresija, sloga, kosulys). 2. Medicininė apžiūra, kurios 3. Kūno temperatūra aukštesnė kaip 37 °C arba žemesnė kaip 36 °C. metu nustatoma: 4. Pulso dažnis daugiau kaip 90 kartų per minutę arba mažiau kaip 2.1. kūno temperatūra; 50 kartų per minutę. 2.2. arterinis kraujo spaudimas; 5. Sistolinis (maksimalus) kraujo spaudimas didesnis kaip 140 ir 2.3. pulsas; mažesnis kaip 100 mm Hg stulpelio. 2.4. odos ir gleivinių spalva 6. Diastolinis (minimalus) kraujo spaudimas didesnis kaip 90 ir mažesnis kaip 60 mm Hg stulpelio. 7. Pulsinis spaudimas mažesnis kaip 30 mm Hg stulpelio. 8. Nesilaikoma naro darbo ir poilsio režimo reikalavimų (6 priedas). 9. Po persirgtos ligos (7 priedas). 10. Esant alkoholiniam, toksiniam, narkotiniam apsvaigimui ar įtarus jų vartojimą. 65. Nušalinus narą nuo nėrimo pagal medicinines indikacijas, nėrimo vadovas gali pavesti atlikti narui kitus darbus arba pasiūlyti darbdaviui pasiųsti minėtą narą pasitikrinti sveikatą į sveikatos priežiūros įstaigą. 66. Naro dekompresijos režimas numatomas pagal šių Taisyklių 3 priedą. 67. Nėrimo metu narams turi būti paskirstytos pareigos: 67.1. dirbantysis naras; 67.2. aptarnaujantysis naras; 67.3. atsarginis naras. 68. Nėrimo metu dirbantysis naras atlieka užduotį po vandeniu. 69. Dirbančiojo naro pareigos yra: 69.1. išsiaiškinti darbo atlikimo technologiją ir būdus; 69.2. susipažinti su saugiais užduoties vykdymo metodais; 69.3. atlikti savo naro reikmenų darbinį patikrinimą; 69.4. naro reikmenų patikrinimo rezultatus ir išklausytą specialųjį instruktavimą patvirtinti parašu narų darbo žurnale; 69.5. pranešti nėrimo vadovui apie pasirengimą pradėti nėrimą ir apie savo savijautą; 69.6. atliekant užduotį, vykdyti visas nėrimo vadovo komandas bei laikytis šių Taisyklių reikalavimų; 69.7. atlikti tik tuos darbus, kurie nurodyti užduotyje, o jeigu būtina atlikti papildomus darbus, naras turi gauti nėrimo vadovo leidimą; 69.8. jeigu pablogėja naro savijauta arba vyksta nepalankūs pasikeitimai darbo vietoje, taip pat nustačius reikmenų veiklos sutrikimus, naras apie tai turi pranešti nėrimo vadovui ir veikti remdamasis nurodymais, o kraštutinio būtinumo atvejais turi imtis neatidėliotinų veiksmų ir pranešti apie tai nėrimo vadovui; 69.9. būdamas barokameroje dekompresijos (rekompresijos) metu, naras privalo griežtai laikytis dekompresijos (gydomosios rekompresijos) vadovo nurodymų. 70. Aptarnaujantysis naras aptarnauja dirbantį narą visais nėrimo etapais. 71. Aptarnaujančiojo naro pareigos yra: 71.1. susipažinti su planuojama po vandeniu užduotimi; 71.2. paruošti užduočiai reikalingas pagalbines nusileidimo priemones; 71.3. padėti ruošti naro reikmenis dirbančiajam narui; 71.4. padėti dirbančiajam narui apsirengti ir nusirengti; 71.5. apžiūrėti panėrusio dirbančiojo naro reikmenų sandarumą; 71.6. tvirtai laikyti ir nepaleisti iš rankų signalinės jungties (virvės), stebėti, kad ji nevaržytų dirbančiojo naro judesių ir nebūtų per daug laisva; 71.7. narui esant po vandeniu, sekti jo buvimo vietą (pagal kylančius oro burbulus arba paleistos signalinės jungties ilgį); 71.8. nenaudojant ar nutrūkus balso ryšiui su dirbančiuoju naru, signaline jungtimi palaikyti su juo ryšį; 71.9. du kartus dirbančiajam narui neatsakius į paklausimą, nedelsiant apie tai pranešti nėrimo vadovui; 71.10. gavus iš dirbančiojo naro avarinį signalą, tuoj pat pradėti kelti ir pranešti nėrimo vadovui. 72. Atsarginis naras nėrimo metu budi pasiruošęs nerti ir suteikti pagalbą dirbančiajam narui avariniu atveju. 73. Atsarginio naro pareigos: 73.1. susipažinti su planuojama po vandeniu užduotimi; 73.2. susipažinti su saugiais užduoties vykdymo metodais, pasirengimu avariniams atvejams; 73.3. susipažinti su dirbančiojo naro reikmenų komplektu ir patikrinti oro baliono čiaupo, rezervinio įrenginio padėtį; 73.4. padėti aprengti ir nurengti dirbantįjį narą; 73.5. atlikti atsarginio naro reikmenų komplekto darbinį patikrinimą; 73.6. naro reikmenų patikrinimo rezultatus ir išklausytą specialųjį instruktavimą patvirtinti parašu narų darbo žurnale; 73.7. pranešti nėrimo vadovui apie pasirengimą vykdyti savo pareigas; 73.8. nėrimo metu būti pasirengusiam nerti ir suteikti pagalbą avariniam narui; 73.9. nėrimo vadovui įsakius, nedelsiant nerti ir suteikti pagalbą avariniam narui. 74. Nėrimo pradžia yra laikomas momentas, kai naras pradeda kvėpuoti suslėgtu oru iš oro tiekimo sistemos. 75. Turi būti fiksuojamas tikslus nėrimo pradžios laikas. 76. Naro įlipimas ir išlipimas iš vandens turi būti saugus, naudojant tam reikiamas priemones. 77. Nėrimą į gylį galima pradėti tik įsitikinus, kad dirbančiojo naro reikmenys yra hermetiški, jų plūdrumas (artimas nuliniam) sureguliuotas, oro tiekimas pakankamas, balso ryšys veikia. 78. Nėrimo metu negalima sulaikyti kvėpavimo. Kvėpuoti reikia lėtai ir giliai. 79. Nėrimo metu naras turi kontroliuoti nėrimo greitį. Pajutęs menkiausią skausmą ausyse, naras privalo sustoti ir išlyginti slėgį. Jeigu slėgio išlyginti nepavyksta, reikia pakilti 1 2 m į viršų ir pakartoti slėgio išlyginimo procedūrą. Jeigu ir tada nepavyksta, nėrimas turi būti nutrauktas. 80. Nėrimo metu naras, pajutęs skausmą pridėtinėse nosies ertmėse, turi nutraukti nėrimą ir kilti į paviršių. 81. Naras, pasiekęs darbo vietą ir įvertinęs esamą situaciją, apie tai turi pranešti nėrimo vadovui. 82. Naras apie savijautą privalo pranešti nėrimo vadovui pasiekęs darbo vietą bei įvykus bet kokiems savijautos sutrikimams. 83. Naras privalo pranešti nėrimo vadovui apie bet kokius naro reikmenų ar darbo sutrikimus. 84. Nėrimo metu naras turi kontroliuoti savo plūdrumą. 85. Kad nesusipainiotų signalinė jungtis (virvė) dirbant po vandeniu, naras turi vengti apeiti aplink įvairius objektus arba daiktus didesniu nei 180° kampu. 86. Užstrigus signalinei jungčiai (virvei), naras turi grįžti į užstrigimo vietą ir bandyti ją išlaisvinti. Jeigu tai nepavyksta, jis turi išsikviesti atsarginį narą. 87. Jei naras ima dusti, atsiranda paviršinis kvėpavimas (esant normaliam oro tiekimui), būtina nutraukti darbus, atstatyti kvėpavimą. Jeigu kvėpavimo atstatyti nepavyksta, naras keliamas į paviršių. 88. Jeigu naudojami autonominiai narų reikmenys, naro buvimą po vandeniu riboja oro atsarga, kuri turi būti ne mažesnė kaip 50 bar, arba kai pradeda veikti rezervinis įtaisas. 89. Kylant į vandens paviršių narui draudžiama naudoti plūdrumo kompensatoriaus arba sausojo tipo hidrokostiumo keliamąją jėgą (išskyrus avarinius atvejus). 90. Kilimo metu naras neturi sulaikyti kvėpavimo ir pralenkti savo iškvepiamų mažų oro burbuliukų. 91. Kilimo metu sutrikus kvėpavimui dėl kosulio, spazmų, naras turi nutraukti kilimą ir jį tęsti tik atstatęs kvėpavimą. 92. Dekompresijos režimas parenkamas vadovaujantis šių Taisyklių 3 priedu. 93. Nekontroliuojamas iškilimas leidžiamas tik avariniais atvejais. 94. Atliekant naro dekompresiją barokameroje būtina kontroliuoti barokameros ventiliaciją pagal barokameros techninius duomenis. 95. Avarinio iškilimo atveju narui turi būti suteikiama pagalba vadovaujantis (Taisyklių 9 priedas) reikalavimais. 96. Po dekompresijos, jei gylis viršijo 12 m, naras privalo būti darbo vietoje 2 val. Po gydomosios rekompresijos, nesant recidyvo, privalo ilsėtis pagal režimą, nurodytą šių Taisyklių 6 priede. 97. Po nėrimo naras privalo pranešti sveikatos priežiūrą atliekančiam asmeniui apie atsiradusius ligos požymius. IV. REIKALAVIMAI ATLIEKANT POVANDENINIUS NARŲ DARBUS 98. Povandeniniai darbai, išskyrus žmonių gelbėjimo ir paieškos darbus, vykdomi pagal paskyras-leidimus (Taisyklių 10 priedas). 99. Tais atvejais, kai atliekant povandeninius narų darbus rasti nežinomi daiktai kelia įtarimą dėl jų pavojingumo, yra panašūs į šovinį, bombą ar kitą amuniciją, galinčią sukelti sprogimą arba cheminį užteršimą, nėrimo vadovas turi iškelti narą (narus), pavojingoji vieta turi būti pažymėta plūdurais, pranešama vietinei savivaldybei ir iškviečiami atitinkami specialistai. 100. Atlikdami povandeninius darbus uždarose patalpose (ribotos erdvės sąlygomis) narai turi dirbti po du, kurių vienas pasilieka prie įėjimo į uždaras patalpas, antrasis neria į vidų pasiimdamas reikiamo ilgio jungties atsargą. 101. Dirbdamas nuskendusio objekto viduje, duris ir liukus naras turi atidaryti atsargiai ir užfiksuoti juos, kad neužsidarytų (atsidarytų) savaime, atsižvelgdamas į objekto pasvirimą. 102. Įrankiai ir kiti naro darbui reikalingi daiktai turi būti paduodami patikimai užfiksuoti, kad būtų išvengta jų kritimo. Mėtyti narui įrankius draudžiama. 103. Dirbti su mechanizuotais instrumentais leidžiama tik specialiai instruktuotiems narams. Darbai turi būti atliekami remiantis šių įrenginių naudojimo instrukcija. 104. Žmonių gelbėjimo darbai atliekami iš anksto neplanuojant, tačiau imantis visų saugos priemonių, kiek tai įmanoma. 105. Gelbėjant žmones nėrimo vadovas gali duoti leidimą nerti ir esant draudžiamoms didelio pavojingumo nėrimo sąlygoms, tačiau imantis visų įmanomų saugos priemonių. 106. Atliekant žmonių gelbėjimo darbus turi dalyvauti gydytojas. 107. Žmonių kėlimo iš nuskendusio objekto metu turi dalyvauti narų gydytojas, kuris privalo suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems. 108. Nėrimo vietoje ant vandens turi būti nuleista valtis su irkluotojais arba kateris. 109. Žmonių gelbėjimo darbai iš nuskendusių laivų (objektų) atliekami susipažinus su patalpų išdėstymu ir ten esančiais įrenginiais. 110. Gelbėjimo laive arba stotyje papildomai būtina turėti ne mažiau kaip du tvarkingus ir paruoštus naudoti suslėgto oro aparatus su atvira kvėpavimo schema, skirtus tik gelbėjamiems žmonėms. 111. Gelbėjimo laivuose ir stotyse dirbantys narai gelbėtojai darbinį naro reikmenų patikrinimą atlieka pasikeitus pamainoms bei prieš nerdami. 112. Į užtvindytą patalpą, kurioje yra žmonių, naras turi įeiti atsargiai, kad išvengtų ten esančių žmonių agresyvumo. Žmonių išvedimo kelias iš laivo turi būti pažymėtas. 113. Jei naras yra iš dalies užtvindytos patalpos „oro pagalvėje“, jam draudžiama kvėpuoti „oro pagalvės“ oru. 114. Vykdant skenduolių (lavonų) paiešką narų reikmenys turi apsaugoti narą nuo infekcijos. 115. Narų reikmenys, naudoti skenduolio paieškai, po darbo turi būti atitinkamai dezinfekuoti (Taisyklių 7 priedas). 116. Povandeninius hidrotechninius darbus, susijusius su dugno reljefo keitimu, galima atlikti tik įsitikinus, kad numatomoje darbų vietoje nėra jokių povandeninių komunikacijų (kabelių, vamzdynų), o joms esant, – gavus jų išdėstymo planus ir raštišką povandeninių komunikacijų savininkų patvirtinimą apie slėgio vamzdynuose ir įtampos kabeliuose išjungimą pagal parengtą technologinį projektą. 117. Draudžiama vykdyti povandeninius hidrotechninius darbus, susijusius su dugno reljefo keitimu, povandeninių komunikacijų apsaugos zonose joms veikiant (esant įtampai kabeliuose, slėgiui vamzdynuose). Apsauginė povandeninių komunikacijų zona yra 100 m spinduliu nuo kabelio ar vamzdyno. 118. Dirbti su slėginiais grunto plovimo, siurbimo įrenginiais leidžiama tik specialiai instruktuotiems narams. Darbai turi būti atliekami pagal šių įrenginių naudojimo instrukciją. 119. Apžiūrint tranšėjas arba duobes būtina įsitikinti, ar jų kraštai yra nuožulnūs ir negresia nuošliaužos (griūtis). 120. Draudžiama vykdyti tranšėjų ir duobių apžiūrą dirbant grunto šalinimo įrenginiams. 121. Paklotų komunikacijų (vamzdynų, kabelių) apžiūra turi būti vykdoma visai nuėmus apkrovą nuo jas laikančių lynų arba ant grunto visiškai nuleidus plaukiojančius pontonus. 122. Atliekant elektros kabelių apžiūrą ar remonto darbus turi būti išjungta jų įtampa. 123. Montuojant hidrotechninių įrenginių konstrukcijas naras turi būti pasitraukęs saugiu atstumu, kuris numatytas darbų projekte, kad konstrukcija neprispaustų jo arba signalinės jungties. 124. Pilant medžiagas (skaldą, akmenis ir t. t.) paklotui iš paviršiaus naras turi būti apsaugotas nuo krentančių medžiagų poveikio. 125. Povandeniniai darbai, susiję su hidrotechninių įrenginių (vandens užtvarų, šliuzų ir t. t.) remontu, turi būti atliekami tik gavus aptarnaujamos įmonės administracijos raštišką leidimą. 126. Apžiūrint ar remontuojant hidrotechninį įrenginį, 50 m spinduliu nuo naro darbo vietos neturi būti atliekami jokie darbai, galintys turėti įtakos naro saugumui. 127. Narui dirbant prie vandens užtvarų, jų veikimas turi būti sustabdytas. 128. Ieškant ir hermetinant hidrotechninių įrenginių vandens filtracijos vietas būtina imtis priemonių, kad naras būtų apsaugotas nuo prisiurbimo. 129. Prieš pradedant laivo remonto darbus, remontuojamo laivo administracijos atsakingas asmuo turi pasirašyti, kad susipažino su narų saugumą užtikrinančiomis priemonėmis. 130. Draudžiama vykdyti pakrovimo-iškrovimo operacijas toje borto pusėje, kur dirba naras. 131. Nėrimas iš laivo, esančio atviroje jūroje, leidžiamas tik laivui stovint arba dreifuojant. 132. Narui dirbant po laivo korpusu, atstumas tarp grunto ir laivo dugno turi būti saugus ir ne mažesnis kaip 2 m, įvertinant bangavimą, tėkmę bei galimą laivo grimzlės pokytį. 133. Narui dirbant prie laivo korpuso turi būti išjungta laivo korpuso protektorinė ar katodinė apsauga, draudžiama įjungti hidroakustinius prietaisus, sukti iriamąjį veleną bei laivasraigčio kreipiamąjį antgalį, laivo vairą. 134. Vykdant vairo sraigtinio komplekso apžiūros ar taisymo darbus, turi būti imtasi priemonių atsitiktiniam iriamojo veleno, kintamojo žingsnio laivasraigčio menčių, laivo vairo pasukimui išvengti. 135. Vykdant povandeninius laivo remonto darbus, reikia imtis priemonių, kad naras nebūtų suspaustas tarp laivų bortų arba tarp krantinės ir laivo borto. 136. Remonto darbai prie vandens priėmimo-išleidimo angų povandeninėje plaukiojančiųjų priemonių dalyje turi būti vykdomi tik pasibaigus vandens priėmimo-išleidimo operacijoms. 137. Draudžiama nerti laikantis už inkaro grandinės arba po ja. 138. Dirbti su povandeninės laivo dalies valymo įrenginiais leidžiama tik specialiai instruktuotiems narams. Darbai turi būti atliekami pagal šių įrenginių naudojimo instrukciją. 139. Vykdant laivo statymo į doką kontrolę, doko pakėlimo ar nuleidimo metu, laivo diferentavimo ar krenavimo metu naras turi būti pasitraukęs saugiu atstumu, kad išvengtų prispaudimo. 140. Draudžiama vykdyti avariją patyrusio laivo remonto darbus, kol nenustatyta krovinio rūšis ir kiekis, krovinio pavojingumo laipsnis narui ir nesiimta būtinų saugumo priemonių. 141. Remonto darbai nuskendusių, apsemtų plaukiojančiųjų priemonių viduje atliekami susipažinus su patalpų išdėstymu ir ten esančiais įrenginiais. 142. Naras, dirbantis prie pažeistos laivo korpuso vietos, turi atidžiai stebėti, kad nesusižeistų, nesugadintų naro reikmenų į aštrias pramuštos skylės briaunas ir nebūtų prisiurbtas. 143. Atliekant paskendusių objektų kėlimo darbus turi būti parengtas iškėlimo projektas su darbų saugos reikalavimais. 144. Apžiūrėdamas nuskendusius objektus naras turi įsitikinti jų stabilumu ir stebėti savo signalinę jungtį (virvę), kad ji nesusipainiotų, nebūtų prispausta. 145. Stropuojant nuskendusį objektą visi veiksmai atliekami pagal naro komandą. 146. Prieš įtempiant stropus turi būti patikrinta signalinė jungtis, ar ji nėra susipainiojusi su stropais. 147. Nuskendusio objekto kėlimo metu naras turi būti pasitraukęs saugiu atstumu. 148. Keliant krovinius iš nuskendusio laivo triumo naras turi stebėti, kad keliamas krovinys laisvai eitų pro liuko tarpą, o paskui pasitraukti saugiu atstumu. 149. Keliant pavojingus ar kenksmingus krovinius reikia remtis specialiomis instrukcijomis vadovaujant atitinkamiems specialistams. 150. Dirbti su suvirinimo ir pjovimo elektros lanku bei deguonimi įrenginiais leidžiama tik specialiai išmokytiems ir instruktuotiems narams. Darbai turi būti atliekami pagal šių įrenginių naudojimo instrukciją. 151. Prieš povandeninio suvirinimo darbų pradžią suvirinimo aparatas turi būti patikrintas paviršiuje pagal instrukcijos reikalavimus. 152. Atliekant povandeninius suvirinimo darbus nėrimo vadovas privalo turėti ne žemesnę nei vidurinės klasės elektrotechninio personalo kvalifikaciją. 153. Aptarnauti suvirinimo (pjovimo) įrenginiui, elektrodų paruošimui turi būti skiriamas papildomas instruktuotas asmuo. 154. Elektros srovės negalima įjungti anksčiau nei prieš pat pjovimo ar suvirinimo pradžią. 155. Keičiant elektrodą, elektros srovė turi būti išjungta. 156. Elektros srovės įjungimas arba išjungimas vykdomas tik pagal dirbančiojo naro komandą. 157. Dirbdamas naras turi būti apsaugotas nuo elektros srovės poveikio. 158. Dirbdamas naras turi būti aprūpintas šviesos filtru. 159. Atliekant pjovimo darbus turi būti sudarytas pjovimo planas, kuriame numatyta pjūvių išdėstymas, seka ir būtinos saugos priemonės. 160. Atliekant suvirinimo (pjovimo) darbus turi būti imamasi gaisro (sprogimo) prevencijos priemonių. 161. Draudžiama atlikti slėginių indų (vamzdynų), kuriuose yra suslėgtos dujos, suvirinimo (pjovimo) darbus. V. NARŲ ĮRANGOS PRIEŽIŪROS TVARKA IR KOMPLEKTACIJA 162. Naudojama narų įranga bei jos komponentai turi atitikti tarptautinius, Europos arba Lietuvos galiojančius standartus. 163. Visi naudojami narų įrangos gaminiai privalo turėti nustatyta tvarka patvirtintą eksploatacinę dokumentaciją. 164. Užsienio valstybėje pagamintą narų įrangą leidžiama eksploatuoti tik esant eksploatacijos instrukcijai, pateiktai lietuvių kalba. 165. Draudžiama naudoti skirtingų komplektų, sugedusią arba neatitinkančią nustatytų techninės apžiūros reikalavimų bei narų įrangą bei atskiras jos dalis. 166. Naudojama narų įranga turi būti eksploatuojama, tikrinama ir bandoma pagal gamintojų instrukcijas bei galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. 167. Narų kvėpuojamojo oro kokybė turi atitikti Lietuvoje galiojančio narų kvėpuojamojo oro standarto reikalavimus. 168. Narų kvėpuojamojo oro kokybės tikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai ir šiais atvejais: 168.1. prieš kompresoriaus eksploatacijos pradžią; 168.2. po kompresoriaus remonto; 168.3. pakeitus kompresoriaus aukšto slėgio filtrą; 168.4. narų apsinuodijimo kvėpuojamuoju oru atveju. 169. Apie visus narų stotyje (poste) pastebėtus narų įrangos gedimus kiekvienas naras bei asmenys, aptarnaujantys nėrimus, privalo nedelsdami pranešti vyresniajam narui, o nėrimo metu – nėrimo vadovui. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 170. Šių Taisyklių bei kitų saugos ir sveikatos normatyvinių dokumentų nuostatų pagrindu kiekvienoje įmonėje ir organizacijoje turi būti parengtos darbų saugos ir sveikatos instrukcijos, įvertinančios narų darbo specifiką, konkrečias sąlygas ir metodus. 171. Asmenys, kurie savo veikla arba neveiklumu pažeidė šių Taisyklių reikalavimus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 172. Šių Taisyklių ir kitų narų darbo saugą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų vykdymą kontroliuoja įmonės, organizacijos darbdavio paskirti specialistai. ______________ Narų darbų bendrųjų saugos taisyklių 1 priedas Sutartiniai narų ryšio signalai PAGRINDINIAI VIZUALINIAI NARŲ ŽENKLAI 1 lentelė Ženklas Reikšmė Ženklas Reikšmė Ženklas Reikšmė Viskas gerai. Supratau Žiūrėk (stebėk) mane Aš nesuprantu Viskas gerai (vandens paviršiuje) Stop Man svaigsta galva Kažkas ne taip Pavojus Slėgio išlyginimas Man bloga, padėkite Nėra oro Man šalta Nėrimas Duok pakvėpuoti Paskubėk, greičiau Kilti į paviršių Ateik čia Lėčiau, ramiau Judėjimo kryptis Negaliu prasipūsti Surišk, suspausk Sutartiniai narų ryšio signalai, perduodami signaline virve 2 lentelė Signalas Narui perduodamo signalo reikšmė Iš naro gaunamo signalo reikšmė Vienas timptelėjimas Kaip jautiesi? Pakartok signalą. Įtempk signalinę virvę. Esu ant grunto. Savijauta gera. Įtempk signalinę virvę. Pakartok signalą. Du timptelėjimai Patikrink slėgį balionuose. Oro slėgis balionuose pakankamas. Trys timptelėjimai Kilk. Pradedame kelti (signalą pakartojus, narui reikia kilti) Kelk. Kylu į paviršių. Vienas pakratymas Stop! Neik toliau! Nenerk! Nekilk! Stop! Nenardink! Nekelk! Du pakratymai Nerk giliau! Eik tiesiai. Nardink! Duok daugiau virvės! Trys pakratymai Stovėk vietoje! Siunčiu atsarginį narą! Įsipainiojau, negaliu išsilaisvinti be pagalbos. Vienas timptelėjimas ir pakratymas Eik dešinėn! Einu dešinėn! Du timptelėjimai ir pakratymas Eik kairėn! Einu kairėn! Vienas timptelėjimas ir patraukimas Paduodu įrankį. Paduok įrankį. Du timptelėjimai ir patraukimas Paduodu virvę! Paduok virvę! Timptelėjimas, pakratymas, timptelėjimas Atsarginis (pagal susitarimą). Dažni timptelėjimai – Pavojus! Man blogai! Nedelsdamas kelk! 1. Kiekvienas signalas pakartojamas, norint įsitikinti, ar teisingai suprastas. Nekartojamas avarinis signalas: „Dažni timptelėjimai“. 2. Nesant galimybės perduoti signalo signaline virve ir neturint telefoninio radijo ryšio, naudojami garso signalai, kurie perduodami atitinkamai lentelėje nurodytiems signalams: 1.1. timptelėjimą reiškia vienas atskiras smūgis; 1.2. pakratymą reiškia dvigubas smūgis. Sutartiniai signalai NUTRŪKUS LAIDINIAM ryšiui SU barokameroje ESANČIAIS ASMENIMIS 3 lentelė Signalas Į barokamerą Iš barokameros Vienas smūgis Kaip jautiesi? Jaučiuosi gerai. Du atskiri smūgiai Didinu slėgį. Didink slėgį. Trys atskiri smūgiai Mažinu slėgį. Mažink slėgį. Vienas atskiras ir vienas dvigubas smūgiai Kvėpuok deguonimi. Kvėpuoju deguonimi. Dažni smūgiai – Stop! Sustabdyk slėgio kitimą. Vienas atskiras ir vienas trigubas smūgiai Atidarau šliuzą. Atidaryk šliuzą. Lentelė turi būti matomai pritvirtinta barokameros viduje ir išorėje ______________ Narų darbų bendrųjų saugos taisyklių 2 priedas Saugos prevenciNĖs priemonės DIDELIO pavojingumo nėrimo sąlygomIs Didelio pavojingumo nėrimo sąlygos Profesinė rizika Saugos prevencinės priemonės pavadinimas Narų darbai draudžiami 1 2 3 4 Nėrimo gylis 12 m ¸ 30 m 1. Dekompresinė liga. 2. Plaučių barotrauma. 3. Skendimas dėl oro tiekimo sutrikimų. 4. Apsinuodijimas dėl oro užterštumo. 1. Prieš darbus privalomos narų treniruotės (6 priedas). 2. Paruošta barokamera nėrimo vietoje tik tuo atveju, jeigu planuojamas dekompresinis nėrimas, kitais atvejais turi būti paruošta budinti barokamera 1 h valandos kelio atstumu nuo nėrimo vietos. 3. Nusileidimo virvės naudojimas. 4. Gylmačio naudojimas. 5. Dekompresinės sėdynėlės naudojimas. > 60 m 30 m ¸ 50 m 1. Dekompresinė liga. 2. Plaučių barotrauma. 3. Skendimas dėl oro tiekimo sutrikimų. 4. Azoto narkozė. 5. Apsinuodijimas dėl oro užterštumo. 1. Prieš darbus privalomos narų treniruotės. 2. Paruošta barokamera nėrimo vietoje. 3. Narų gydytojo dalyvavimas. 4. Nusileidimo virvės naudojimas. 5. Gylmačio naudojimas. 6. Dekompresinės sėdynėlės naudojimas. Pakartotiniai nėrimai daugiau kaip į 12 m gylį 1. Dekompresinė liga. 1. Narų gydytojo dalyvavimas. – Oro temperatūra ir vėjo stiprumas 1. Peršalimo ligos. 2. Skendimas dėl oro tiekimo sutrikimų. 1. Esant oro temperatūrai < 0°C, būtinos priemonės aptarnaujančiojo bei atsarginio naro apsaugai nuo šalčio. 2. Būtina šilta patalpa dirbančiajam narui persirengti. 3. Būtinas karštas vanduo. 4. Esant draudžiamoms oro temperatūros ir vėjo stiprumo sąlygoms, virš nėrimo vietos pastatoma palapinė ir narų darbai leidžiami. -10°C, 14 m/s; -15°C, 8,5 m/s; -20°C 1 2 3 4 Nardymas nuo ledo 1. Traumos dėl ledo įlūžimo. 2. Skendimas dėl naro reikmenų bei nėrimo priemonių pažeidimo. 1. Įvertinamas ledo storis. Vykdoma periodinė jo kontrolė. 2. Paruošiama reikiamo dydžio eketė (eketės kraštai negali būti aštrūs). 3. Į vandenį įleidžiamos nusileidimo kopėtėlės. 4. Signalinė jungtis (virvė) sužymėta kas 1 metras. 5. Nusileidimo virvės naudojimas. < 10 cm; esant ledonešiui Vandens temperatūra < +7°C 1. Skendimas dėl oro tiekimo sutrikimų. 2. Peršalimo ligos. 1. Oro tiekimo reguliatorius su apsauga nuo užšalimo. 2. Sausojo tipo hidrokostiumas. – > + 20°C 1. Perkaitimas. 1. Ribojamas nėrimo laikas. 2. Naudojami hidrokostiumai su aktyviu aušinimu. Tamsusis paros metas 1. Sužalojimai dėl blogo darbo vietos apšvietimo. 1. Nėrimo vietos apšvietimas. 2. Povandeninis naro šviestuvas. – Narų posto vieta ³ 2 m virš vandens paviršiaus 1. Sužalojimai, traumos dėl per aukštai išdėstyto narų posto. 2. Skendimas dėl pagalbos vėlavimo. 1. Naudojami kėlimo mechanizmai narui saugiai nuleisti į vandenį. 2. Nėrimo vietoje privaloma valtis, kurioje turi budėti atsarginis naras. – Tėkmė 0,5 m/s ¸  1 m/s 1. Sužalojimai dėl nekontroliuojamo panėrimo. 1. Nėrimo vietoje privaloma valtis, paruošta išplaukusiam narui pakelti. 2. Jeigu nardoma iš plaukiojančiosios priemonės, ji turi būti aukščiau nėrimo vietos ir inkaruota taip, kad nedreifuotų. 3. Nusileidimo virvės naudojimas. > 2 m/s 1 m/s ¸  2 m/s 1. Skendimas dėl naro stabilumo ar orientacijos praradimo. 2. Sužalojimai dėl nekontroliuojamo panėrimo. 1. Nėrimo vietoje privaloma valtis, paruošta išplaukusiam narui pakelti. 2. Jeigu nardoma iš plaukiojančiosios priemonės, ji turi būti aukščiau nėrimo vietos ir inkaruota taip, kad nedreifuotų. 3. Ėjimo virvės naudojimas. 4. Sunkių naro svorių naudojimas. 5. Didelis nusileidimo virvės svoris, užtikrinantis nusileidimo virvės stabilumą. Bangavimas > 1 balas 1. Naro sužalojimai dėl nubloškimo į kietus daiktus. 2. Dekompresinė liga. 1. Nėrimo vieta užtveriama nuo bangų (naudojant plaukiojančiąsias priemones). 2. Dekompresija atliekama tik barokameroje, išskyrus privalomąją dekompresiją vandenyje. > 2 balai, naro darbo vieta iki 10 m gylio; > 3 balai Vandens užterštumas Naftos produktais 1. Skendimas dėl naro reikmenų pažeidimų. 2. Apsinuodijimas. 1. Nuo vandens paviršiaus nėrimo vietoje pašalinami naftos produktai (oro, vandens čiurkšle). 2. Išvalyta nėrimo vieta atitveriama. 3. Naudojami guminiai, atsparūs naftos produktams, hidrokostiumai. 4. Naudojamos visą veidą dengiančios kaukės. 5. Prieš nėrimą skystu muilu sutepamos neatsparios naro reikmenų dalys. 6. Po nėrimo reikmenys nuplaunami naftos produktus neutralizuojančiais skysčiais. Radiacinis Vandens užterštumas Pramoniniais butiniais nutekamaisiais vandenimis 1. Apsinuodijimas. 2. Infekciniai susirgimai. 3. Odos ligos. 1. Naudojami sausojo tipo hidrokostiumai bei visą veidą dengiančios kaukės. 2. Naro reikmenys po nėrimo nuplaunami dezinfekavimo priemonėmis. 3. Šalinant technologinių avarijų padarinius, nėrimams naudojami tik ventiliuojami narų reikmenys. Radiacinis Nėrimas į didelio tankio skysčius 1. Skendimas dėl naro reikmenų pažeidimų. 2. Dekompresinė liga. 1. Naudojami tik ventiliuojami narų reikmenys. 2. Dideli naro svoriai. 3. Dekompresija atliekama pagal faktinį manometro parodymą. – Nėrimas į naftą bei jos produktus 1. Skendimas dėl naro reikmenų pažeidimų. 2. Dekompresinė liga. 3. Apsinuodijimas. 1. Naudojami tik ventiliuojami narų reikmenys. 2. Dideli naro svoriai. 3. Dekompresija atliekama pagal faktinį manometro parodymą. 4. Asmeninės aptarnaujančiojo personalo apsaugos priemonės. 5. Narų gydytojo dalyvavimas. Degius, lengvai garuojančius ir užsiliepsnojančius naftos produktus Darbas ribotos erdvės sąlygomis Skendimas dėl naro reikmenų pažeidimų, naro užstrigimo, orientacijos praradimo. 1. Papildomas patalpų studijavimas (kiek įmanoma). Lįsti į angas, kurių skersmuo < 700 mm ______________ Narų darbų bendrųjų saugos taisyklių 3 priedas Narų dekompresijos režimai 1. Dekompresijos lentelė yra dekompresijos režimų rinkinys įvairioms nėrimo sąlygoms. Ši lentelė naudojama esant normaliam atmosferos slėgiui. 2. Dekompresijos lentelėje numatomos šios nėrimo sąlygos: nėrimo gylis; buvimo gylyje laikas; laikas iki pirmo sustojimo; laikas, kurį reikia išbūti kiekvieną kartą sustojus; kvėpuojamasis dujų mišinys (oras arba deguonis). 3. Buvimo gylyje laikas pradedamas skaičiuoti nuo panėrimo į vandenį pradžios iki kilimo iš gylio pradžios. 4. Jeigu faktinis nėrimo gylis ir buvimo gylyje laikas neatitinka gylio ir laiko, nurodyto lentelėje, jie apvalinami į didžiąją pusę. Taip parinktas režimas vadinamas pagrindiniu dekompresijos režimu. 5. Dekompresijos režimas, esantis viena eilute žemiau pagrindinio, vadinamas pailgintu. Jis yra skirtas: 5.1. mažai treniruotiems narams (kurie pirmą kartą neria į didesnį gylį arba kurių paskutinis nėrimas į pasiektą gylį buvo anksčiau nei prieš 45 d.); 5.2. narams, linkusiems sirgti dekompresine liga; 5.3. esant vandens temperatūrai paviršiuje žemesnei nei +10°C; 5.4. narams, atliekantiems sunkų fizinį darbą vandenyje. 6. Jeigu naras atlieka dekompresiją pagal buvimo gylyje laiką, nurodytą žemiau storosios linijos, dekompresija atliekama tik pagal pailgintą režimą. 7. Naras, atlikdamas dekompresiją, privalo laikytis kilimo iki pirmojo sustojimo laiko, sustojimo vietos gylio ir laiko: 7.1. gylio laikymosi tikslumas ± 1 m; 7.2. laikas, kurį naras užtrunka pereidamas iš vieno sustojimo į kitą (1 min.), priskaičiuojamas prie įprastinio sustojimo laiko; 7.3. kilimas iš paskutinio sustojimo trunka 1–3 min. 8. Jei buvimo gylyje laikas ir gylis leidžia atlikti dekompresiją be sustojimų, dekompresinės ligos profilaktikai rekomenduojama 5–3 m gylyje atlikti 2–3 min. sustojimą, nenumatytą dekompresijos lentelėje. 9. Dekompresijos lentelėje numatyti režimai gali būti taikomi dekompresijai tiek vandenyje, tiek paviršiuje – narų barokameroje. 10. Dekompresija paviršiuje gali būti atliekama: 10.1. kai nėrimas vykdomas iki 45 m gylio, bet kuriuo buvimo gylyje laiku; 10.2. jei gylis didesnis nei 45 m, buvimo gylyje laikas ne daugiau nei 25 min.; 10.3. jei gylis didesnis nei 45 m ir buvimo gylyje laikas daugiau nei 25 min., dekompresiją paviršiuje galima atlikti tik avariniu atveju. 11. Dekompresiją paviršiuje galima atlikti po sustojimų, lentelėje pažymėtų žvaigždute, taip pat esančių mažesniame gylyje. 12.  Prieš dekompresiją paviršiuje naras išbūna nurodytą laiką nurodytame gylyje ir pakeliamas į paviršių. Nuėmus įrangą perkeliamas į barokamerą. Barokameroje pakeliamas slėgis, atitinkantis paskutinio sustojimo gylį. Laikas nuo paskutinio sustojimo pabaigos iki reikalingo slėgio pakėlimo narų barokameroje turi būti minimalus ir neviršyti 6 min. Nurodytame slėgyje barokameroje naras būna 10 min., paskui atliekama dekompresija pagal pailgintą režimą. 13. Kelti narą dekompresijai paviršiuje barokameroje iš sustojimų, esančių giliau, nei pažymėta žvaigždute, griežtai draudžiama. 14. Jei paviršinė dekompresija atliekama po sustojimo, kuris yra 3 m gylyje, naras pakeliamas į paviršių be sustojimų. Dekompresija barokameroje atliekama pagal numatytą režimą (be 10 min. pirmojo sustojimo barokameroje). 15. Dekompresijos paviršiuje metu, siekiant sutrumpinti bendrą dekompresijos laiką, nuo15 ¸ 16 m gylio dekompresiją galima atlikti kvėpuojant deguonimi. Kvėpavimo deguonimi laikas nurodytas skliausteliuose. 16. Kvėpavimui deguonimi barokameroje naudojami deguonies inhaliatoriai, iškvepiamas oras neturi patekti į barokameros vidų, nes deguonies koncentracija barokameroje negali viršyti 25%. 17. Kvėpavimą deguonimi reikia nutraukti, jei atsiranda pirmieji apsinuodijimo deguonimi požymiai (skausmas už krūtinkaulio, pirštų tirpimas, kosulys, regėjimo lauko sumažėjimas). 18. Jei naras kildamas praleido 1 ar 2 sustojimus pagal dekompresijos režimą, jam būtina nusileisti 3 m giliau nei yra pirmasis sustojimas pagal pasirinktą režimą. Čia naras turi išbūti 5 min., tolesnė dekompresija atliekama pagal pailgintą režimą. 19. Jei naras kildamas praleido daugiau kaip 2 sustojimus arba iškilo nesustojęs į paviršių, jį būtina perkelti į barokamerą ir atlikti gydomąją rekompresiją vadovaujantis šių Taisyklių 4 priedu. 20. Neriant pakartotinai per 1 parą, dekompresijos režimas parenkamas sumuojant visų tą parą atliktų nėrimų buvimo gylyje laiką. Jei pakartotinai neriama į skirtingus gylius, dekompresija atliekama pagal paskutinio nėrimo gylį ir suminį buvimo gylyje laiką. Šis laikas negali viršyti maksimalaus leistino buvimo gylyje laiko (lentelėje – virš storosios linijos). DekompresiJOS lentelė 1 lentelė Nėrimo gylis, m Buvimo gylyje laikas, min. Perėjimo į paviršių ar į I sustojimą laikas, min. Sustojimo gylis, m Bendras dekompresijos laikas, min., kvėpuojant 36 33 30 27 24 21 18 15 12 9 6 3 Sustojimų laikas, min. Kvėpuojant oru Kvėpuojant oru (deguonimi) oru deguonimi val. min. val. min. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 12 360 2 – – – – – – – – – – – – – 02 – – 15 105 2 – – – – – – – – – – – – – 02 – – 145 2 – – – – – – – – – – – 10(5) – 12 – 07 180 2 – – – – – – – – – – – 14(7) – 16 – 09 240 2 – – – – – – – – – – 3(2) 15(8) – 20 – 12 2 – – – – – – – – – – 10(5) 16(8) – 28 – 15 18 45 3 – – – – – – – – – – – – – 03 – – 60 2 – – – – – – – – – – – 5(3) – 07 – 05 80 2 – – – – – – – – – – – 14(7) – 16 – 09 105 2 – – – – – – – – – – 3(2) 18(8) – 23 – 12 145 2 – – – – – – – – – – 8(4) 20(10) – 30 – 16 180 2 – – – – – – – – – 8(4) 26(13) – 36 – 19 2 – – – – – – – – – 5(3) 18(9) 23(12) – 48 – 26 21 35 3 – – – – – – – – – – – – – 03 – – 45 3 – – – – – – – – – – – 5(3) – 08 – 06 60 3 – – – – – – – – – – – 17(9) – 20 – 12 80 2 – – – – – – – – – – 8(4) 17(9) – 27 – 15 105 2 – – – – – – – – – 7(4)* 11(6) 21(11) – 41 – 23 145 2 – – – – – – – – – 8(4)* 14(7) 29(15) – 53 – 28 180 2 – – – – – – – – 3(2)* 12(6) 19(10) 31(16) 1 07 – 36 2 – – – – – – – – 10(5)* 18(9) 24(12) 36(18) 1 30 – 46 24 25 3 – – – – – – – – – – – – – 03 – – 35 3 – – – – – – – – – – – 6(3) – 09 – 06 45 3 – – – – – – – – – – 6(3) 20(10) – 29 – 16 60 3 – – – – – – – – – – 10(5) 24(12) – 37 – 20 80 2 – – – – – – – – – 7(4)* 10(5) 25(13) – 44 – 24 105 2 – – – – – – – – – 10(5)* 18(9) 27(14) – 57 – 30 145 2 – – – – – – – – 9(5)* 12(6) 23(14) 34(17) 1 20 – 44 180 2 – – – – – – – 4(2) 13(7)* 18(9) 28(14) 39(20) 1 44 – 54 2 – – – – – – – 4(2) 19(10)* 29(15) 32(16) 50(25) 2 16 1 10 27 20 4 – – – – – – – – – – – – – 04 – – 25 3 – – – – – – – – – – – 2(1) – 05 – 04 35 3 – – – – – – – – – – – 12(6) – 15 – 09 45 3 – – – – – – – – – – 12(6) 22(11) – 37 – 20 60 3 – – – – – – – – – 7 (4)* 12(6) 23(12) – 45 – 25 80 3 – – – – – – – – – 9 (5)* 20(10) 24(12) – 56 – 30 105 2 – – – – – – – 2(1) 11(6)* 15(8) 22(11) 29(15) 1 21 – 43 145 2 – – – – – – – 9(5) 12(6)* 21(11) 28(14) 43(22) 1 55 1 – 2 – – – – – – – 12(6) 16(8)* 25(13) 33(17) 51(26) 2 19 1 12 30 15 4 – – – – – – – – – – – – – 04 – – 20 4 – – – – – – – – – – – 1(1) – 05 – – 25 4 – – – – – – – – – – – 4(2) – 08 – 06 35 3 – – – – – – – – – – 5(3) 15(8) – 23 – 14 45 3 – – – – – – – – – 2(1)* 13(7) 23(12) – 41 – 23 60 3 – – – – – – – – 1(1)* 10(5) 15(8) 25(12) – 54 – 29 80 2 – – – – – – – 2(1) 10(5)* 14(7) 22(11) 28(14) 1 18 – 40 105 2 – – – – – – – 5(3) 14(7)* 18(9) 28(14) 39(20) 1 46 – 55 145 2 – – – – – – 10 13(7) 15(8)* 25(13) 36(18) 52(26) 2 33 1 24 2 – – – – – – 14 19(10) 21(11)* 30(15) 40(20) 61(31) 3 07 1 43 33 15 5 – – – – – – – – – – – – – 05 – – 20 4 – – – – – – – – – – – 3(2) – 07 – 06 25 4 – – …