1999 m. iš biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių buvo numatyta finansuoti aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslo institutų pastatų remonto ir rekonstrukcijos darbus. Dėl sudėtingos šalies finansinės situacijos patikslintoje 1999m. valstybės investicijų programoje (LRV 1999 11 29 nutarimas Nr. 1311) mokslo ir studijų institucijų investicijų projektams finansuoti iš biudžeto buvo numatyta 21659 tūkst. litų. Iš viso mokslo ir studijų institucijose buvo finansuojami 25 investicijų projektai.
\nMinisterijos pastangomis pasiekta, kad mokslo ir studijų institucijų 1999 m. įsiskolinimai rangovams būtų visiškai padengti bei tęsiant svarbiausius investicinius projektus, numatoma 2000 m. juos finansuoti (16842 tūkst. litų) iš privatizavimo fondo (LRV 2000 02 21 nutarimas Nr. 181).
\n1998 m. pradėta aukštųjų mokyklų įrangos atnaujinimo programa (sąmatinė vertė 27146 tūkst. litų). 1998 m. iš užsienio paskolų aukštosios mokyklos gavo įrangai atnaujinti ir panaudojo 8 mln. litų. 1999 m. šiai programai buvo skirta taip pat 8 mln. litų iš paskolų, gavus valstybės garantiją. Dėl komplikuotos valstybės finansinės padėties 1999 m. šis projektas finansuojamas nebuvo, bet jis nebuvo ir nutrauktas. 2000 m. projektas tęsiamas finansuojant jį iš su valstybės garantija gaunamų paskolų (LRV 2000 02 21 nutarimas Nr. 181). Jau gautas Finansų ministerijos leidimas skelbti konkursą tarp užsienio bankų, tam numatyta 7000 tūkst. litų. MSD parengė jo sąlygas ir konkursą paskelbė. Ministerijos pastangomis 2000 metais pradėtas Valstybinių mokslo institutų įrangos atnaujinimo (sąmatinė projekto vertė 21000 tūkst. litų) projektas. Šiais metais numatyta jam skirti 2370 tūkst.litų iš su valstybės garantija gaunamų paskolų. MSD Finansų ministerijai jau pateikė dokumentus dėl leidimo skelbti konkursą.
\nMSD parengė mokslo ir studijų institucijų pastatų renovacijos projektą, kuris teikiamas Vyriausybei tvirtinti. Mokslo ir studijų srities strateginiame vystymo plane 2001-2010 m. numatyta nuolat atnaujinti mokslo ir studijų institucijų įrangą ir pastatus bei plėsti informacinius tinklus.
\nVisa tai pakankamai akivaizdžiai įrodo, kad ministro K.Platelio sprendimai ir veiksmai padarė didelę žalą švietimo ir aukštojo mokslo sistemai. Todėl ministras K.Platelis negali vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai Interpeliacijos autorių tekstas atskleidžia gana paviršutinišką jų domėjimąsi švietimo ir mokslo reikalais, nesupratimą ir nenorą suprasti, polinkį skleisti tikrovės neatitinkančius gandus, sunkiai slepia jų norą priešintis racionaliai ir tokiai reikalingai mūsų valstybei švietimo kaitai. Apgailestaudamas, kad atsakymų į interpeliacijos klausimus žanras neleido išvardyti visų mūsų darbų, tinkamai sudėlioti akcentų, vis dėlto džiaugiuosi proga dar kartą Seime pakalbėti apie švietimo ir mokslo reikalus.
\nPastarųjų metų švietimo reformos darbai duoda vaisius. Vaikai grįžta į mokyklos suolą, vis daugiau jų stoja į profesines mokyklas, veržiasi tapti aukštųjų mokyklų studentais. Į mokyklas grįžta anksčiau profesiją laikinai pakeitę pedagogai. Išorinių egzaminų sistema suteikia vertinimo procesui skaidrumo, o kaimo vaikams- didesnes galimybes studijuoti. Paminėsiu tik vieną faktą: jei 1995-aisias metais 32 proc. Lietuvos paauglių ketino siekti universitetinio išsilavinimo, tai 1999 m. – 47 proc. Jei prieš 5 metus net 34 proc. penkiolikmečių nežinojo, ką veiks po mokyklos, tai šiemet tokių – tik 21 proc.
\nManau, visa tai, ką išdėsčiau, pakankamai vaizdžiai įrodo, kad Švietimo ir mokslo ministerija dirba intensyviai, kvalifikuotai ir atsakingai. Sprendimai priimami įsiklausant į konstruktyvią pedagoginės ir akademinės bendruomenės nuomonę, pasitelkiant įvairių sričių ekspertus. Vadovaudamiesi ugdymo kokybės ir lygių galimybių principais, savo darbus skiriame Lietuvos jaunimui ir visiems, kurie nori ir gali mokytis, šviestis, įgyti ir keisti profesiją. Puikiai suvokiame savo darbų svarbą Lietuvos ateičiai. Suvokiame ir tai, kad ši ateitis kuriama ne skambiais žodžiais, o racionaliais, apskaičiuotais, kartais nelengvais, negalinčiais visuotinio pritarimo susilaukti veiksmais, kasdieniu mūsų darbu, už kurį dėkoju visiems kūrybingiems mokytojams ir dėstytojams, švietimo ekspertams, mokyklų vadovybei, apskričių ir savivaldybių švietimo darbuotojams, ministerijos personalui ir vadovams. Dėkoju Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui ir kolegoms ministrams, kurių paramą nuolat jaučiu. Tvirtai tikiu švietimo reformos reikalingumu ir sėkme.
\nKornelijus Platelis Švietimo ir mokslo ministras Vilnius, 2000 m. balandžio 11 d.