📄 Įstatymo tekstas
EUROPOS EKONOMINĖS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMAS
DĖL TIESIOGINIO DRAUDIMO, IŠSKYRUS GYVYBĖS DRAUDIMĄ
Autentiškas vertimas
Europos komitetas prie LR Vyriausybės
Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras
Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą
Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimO dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą
TURINYS
1. Pagrindinis susitarimas
Preambulė
I skyrius: Pagrindinės nuostatos (1–6 straipsniai)
II skyrius: Reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint pradėti veiklą (7–14 straipsniai)
III skyrius: Veiklos vykdymo reikalavimai (15–26 straipsniai)
IV skyrius: Leidimo panaikinimas (27–29 straipsniai)
V skyrius: Priežiūros institucijų bendradarbiavimas (30–33 straipsniai)
VI skyrius: Bendrosios ir baigiamosios nuostatos (34–44 straipsniai)
Parašai
2. Priedas Nr. 1: Draudimo grupės, kurioms taikomas šis susitarimas
3. Priedas Nr. 2: Draudimo, veiklos ir įmonių rūšys, kurioms netaikomas šis susitarimas
4. Priedas Nr. 3: Priimtinų teisinių statusų sąrašas
5. Priedas Nr. 4: Ypatingos nuostatos, taikomos kai kurioms Bendrijos valstybėms narėms
6. Priedas Nr. 5: Kredito draudimo grupės nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo apskaičiavimo metodai ir atleidimo nuo pareigos sudaryti tokį techninį atidėjimą sąlygos
7. Protokolas Nr. 1: Mokumo atsarga
8. Protokolas Nr. 2: Veiklos planas
9. Protokolas Nr. 3: Ekiu ir Šveicarijos franko santykis
10. Protokolas Nr. 4: Įmonių, kurių buveinė yra už teritorijų, kurioms taikomas šis susitarimas, ribų, atstovybės ir filialai
11. Pasikeitimas raštais Nr. 1: Nediskriminavimo principas
12. Pasikeitimas raštais Nr. 2: Leidimo taikymo sritis
13. Pasikeitimas raštais Nr. 3: Įgaliotasis atstovas
14. Pasikeitimas raštais Nr. 4: Nekilnojamojo turto, tiesiogiai priklausančio draudimo įmonėms, perleidimas Šveicarijos vertybinių popierių fondui
15. Pasikeitimas raštais Nr. 5: Investicijų reglamentavimo principai
16. Pasikeitimas raštais Nr. 6: Šveicarijos draudimo grupių sąrašas
17. Pasikeitimas raštais Nr. 7: Draudimo įmonių kapitalas
18. Pasikeitimas raštais Nr. 8: Pereinamojo laikotarpio priemonės dėl pagalbos
19. Pasikeitimas raštais Nr. 9: Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos didelėms rizikoms, nurodytoms Protokolo Nr. 2 2.1 punkte.
20. Susitariančiųjų Šalių bendra deklaracija dėl laikotarpio nuo susitarimo pasirašymo dienos iki jo įsigaliojimo dienos
21. Baigiamasis aktas
PREAMBULĖ
EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA
ir
ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,
ATSIŽVELGDAMOS į glaudžius Šveicarijos ir Bendrijos santykius;
NORĖDAMOS pasinaudoti suvienytos Bendrijos draudimo rinkos sukūrimo suteikta proga stiprinti abiejų Šalių ekonominius santykius šioje srityje ir užtikrindamos apdraustų asmenų apsaugą sąžiningos konkurencijos sąlygomis skatinti darnią šių santykių raidą;
PASIRYŽUSIOS dėl to šalinti kliūtis pradėti ir vykdyti tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, verslą abipusiu ir nediskriminaciniu pagrindu, taikant būtinus teisinius priežiūros reikalavimus, ir šioje srityje abipusiškai laikytis steigimosi laisvės;
PABRĖŽDAMOS, kad visa tai neturi įtakos jų galiai priimti teisės aktus, laikantis viešosios tarptautinės teisės nustatytų apribojimų;
STENGDAMOSI padaryti viską, ką jos gali, kad jų vidaus teisinė tvarka šioje srityje plėtotųsi abipusiškai suderintu būdu;
PASTEBĖDAMOS, kad taip plėtoti ir stiprinti savo santykius srityje, kuri iki šiol sutartinių taisyklių nebuvo reglamentuota, ir taip prisidėti prie ekonominės abiejų šalių teisės koordinavimo atitinka jų ekonominius interesus;
PAREIKŠDAMOS, kad yra pasirengusios svarstyti kiekvieną galimybę sudaryti kitus susitarimus privataus draudimo srityje, atsižvelgdamos į visus svarbius veiksnius, ypač į Bendrijos draudimo teisės raidą;
siekdamos šių tikslų, SUSITARĖ sudaryti šį susitarimą ir tuo tikslu paskyrė savo įgaliotuosius atstovus:
EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA:
Edith CRESSON, Europos reikalų ministrę, Europos Bendrijų Tarybos šios kadencijos pirmininkę,
Serą Leon BRITTAN, Europos Bendrijų Komisijos pirmininko pavaduotoją,
ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA:
Jean Pascal DELAMURAZ, Šveicarijos Konfederacijos prezidentą, Valstybės ekonomikos federalinio departamento vadovą;
Franz BLANKART, valstybės sekretorių, Užsienio reikalų federalinės ministerijos direktorių;
KURIE, tinkamai pasikeitę visais įgaliojimais, s u s i t a r ė :
I SKYRIUS
PAGRINDINĖS NUOSTATOS
1 straipsnis
Susitarimo tikslas
Šio susitarimo tikslas – abipusiu pagrindu nustatyti būtinas ir pakankamas sąlygas, kad įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje ir kurios nori įsisteigti arba yra įsisteigusios kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, atstovybės ir filialai galėtų pradėti ir vykdyti savarankišką tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklą.
2 straipsnis
Taikymo sritis
Draudimo grupės, kurioms taikomas šis susitarimas, išvardytos 1 priede.
3 straipsnis
Taikymo srities išimtys
Draudimo, veiklos ir įmonių grupės, kurioms netaikomas šis susitarimas, išvardytos 2 priede.
4 straipsnis
Vidaus teisės taikymas
Kiekvienoje Susitariančiojoje Šalyje galiojantys teisės aktai taikomi:
– klausimams, kurių nereglamentuoja šis susitarimas,
– klausimams, kurie yra susiję su šio susitarimo reglamentuojamais dalykais, tačiau kurių šis susitarimas nereglamentuoja.
5 straipsnis
Nediskriminavimo principas
Pradėdamos taikyti ir taikydamos šio susitarimo nuostatas, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja taikyti nediskriminavimo principą.
6 straipsnis
Priežiūros institucija
Taikant šį susitarimą, priežiūros funkcijas Bendrijoje atlieka valstybės narės, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė arba kurios teritorijoje atstovybė ar filialas pradeda vykdyti ar vykdo tiesioginio draudimo veiklą, kompetentinga institucija.
II SKYRIUS
Reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint pradėti veiklą
7 straipsnis
Privalomasis leidimas
7.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad įmonė, įkūrusi savo pagrindinę buveinę jos teritorijoje ir norėdama joje pradėti tiesioginio draudimo veiklą, gautų priežiūros institucijos leidimą.
7.2. Be to, kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, norėdama jos teritorijoje atidaryti atstovybę ar filialą, gautų priežiūros institucijos leidimą.
7.3. Be to, kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra už teritorijos, kuriai taikomas šis susitarimas, ribų, norėdama jos teritorijoje atidaryti atstovybę ar filialą, gautų priežiūros institucijos leidimą.
8 straipsnis
Leidimo taikymo sritis
8.1. Leidimas galioja rizikai visoje teritorijoje, kurioje leidimą išduodanti priežiūros institucija turi kompetenciją, jei pareiškėjas, kai taikytini teisės aktai leidžia, neprašo veiklą vykdyti tik tam tikroje tos teritorijos dalyje.
8.2. Rizika yra toje teritorijoje, kurioje priežiūros institucija turi kompetenciją:
– pastatų arba pastatų su juose esančiu turtu, jei turtui taikomas tas pats draudimo polisas, draudimo atveju – kai pastatas yra toje teritorijoje;
– bet kurio tipo transporto priemonės draudimo atveju – kai transporto priemonė yra registruota toje teritorijoje;
– bet kurios draudimo grupės kelionės ar atostogų riziką apdraudžiančių ne ilgesnės kaip keturių mėnesių trukmės polisų atveju – kai draudėjas nusipirko polisą toje teritorijoje;
– visais atvejais, aiškiai nenurodytais pirmesnėse įtraukose, – kai draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje teritorijoje arba jei draudėjas – juridinis asmuo, turintis toje teritorijoje įstaigą, su kuria yra susijusi draudimo sutartis.
8.3. Leidimas išduodamas tam tikros grupės draudimui. Jis taikomas visai draudimo grupei, nebent pareiškėjas nori drausti tik tam tikrą tokiai grupei priklausančią riziką, kaip nurodyta 1 priedo A dalyje.
Tačiau:
– priežiūros institucija gali išduoti leidimą vykdyti bet kurių draudimo grupių junginio, nurodyto 1 priedo B dalyje, draudimą, jeigu tokiame leidime nurodomas atitinkamas pavadinimas pagal B dalį;
– vienai draudimo grupei arba grupių junginiui išduotas leidimas taip pat galioja papildomai rizikai, įrašytai į kitą grupę, jei yra įvykdytos 1 priedo C dalyje nurodytos sąlygos.
9 straipsnis
Teisinis statusas
Teisiniai statusai, kuriuos gali turėti įmonė, turinti pagrindinę buveinę kurios nors Susitariančiosios Šalies teritorijoje, yra išvardyti 3 priede.
10 straipsnis
Leidimo sąlygos
10.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir prašanti leidimo jos teritorijoje atidaryti atstovybę arba filialą, įvykdytų šias sąlygas:
a) pateiktų savo įstatus ir direktorių bei valdytojų sąrašą;
b) pateiktų Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra jos pagrindinė buveinė, priežiūros institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį:
– kad įmonė pareiškėja yra įsteigta ir turi vieną iš 3 priede išvardytų statusų;
– kad įmonės pareiškėjos ūkinė veikla apsiriboja draudimo veikla bei tiesiogiai su ja susijusia veikla ir kad įmonė neužsiima jokia kita komercine veikla;
– draudimo grupes, pagal kurias įmonė turi teisę vykdyti veiklą;
– kad ji turi minimalų garantinį fondą, nurodytą Protokolo Nr. 1 3.2 punkte, arba atitinkamais atvejais minimalią mokumo atsargą, apskaičiuotą pagal to protokolo 2.2 punktą, jei minimali mokumo atsarga yra didesnė už minimalų garantinį fondą;
– riziką, kurią ji faktiškai draudžia;
– kad ji turi finansinius išteklius, nurodytus Protokolo Nr. 2 1.f punkte;
c) pateiktų veiklos planą, sudarytą pagal Protokolą Nr. 2, kartu su įmonės paskutinių trejų finansinių metų balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita.
Tačiau, kai įmonė veikia mažiau negu trejus finansinius metus, ji pateikia tik pasibaigusių finansinių metų tokius dokumentus, jei:
– ji yra nauja įmonė, įsteigta susijungus dviem buvusioms įmonėms;
arba
– ji yra nauja įmonė, kurią įsteigė viena ar kelios egzistuojančios įmonės vykdyti konkrečios draudimo grupės veiklai, kurią prieš tai vykdė viena iš jų;
d) paskirtų įgaliotąjį atstovą, kurio nuolatinė darbo ir gyvenamoji vieta būtų teritorijoje, kurioje atitinkamos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija turi kompetenciją, ir turėtų pakankamus įgaliojimus įpareigoti įmonę trečiosioms šalims ir jai atstovauti tos Susitariančiosios Šalies institucijose ir teismuose.
Jei Susitariančiosios Šalies teisinės nuostatos leidžia įgaliotajam atstovui turėti juridinio asmens statusą, toks asmuo tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje turi turėti pagrindinę buveinę ir savo ruožtu paskirti fizinį asmenį, atitinkantį pirmiau nurodytas sąlygas, kuris jam atstovautų.
10.2. Šis susitarimas nekliudo Susitariančiosioms Šalims taikyti nuostatų, kurios reikalauja, kad išduodant visoms draudimo įmonėms leidimą būtų patvirtintos bendrosios ir specialiosios draudimo sutarties sąlygos, draudimo įmokų dydžiai ir kiti priežiūros veiklai įprastai reikalingi dokumentai.
Tačiau Protokolo Nr. 2 2.1 punkte nurodytoms rizikos rūšims Susitariančiosios Šalys netaiko nuostatų, kad bendrosios ir specialiosios draudimo sutarties sąlygos, įmokų dydžiai, formos ir kiti atspausdinti dokumentai, kuriuos įmonė ketina naudoti tvarkydama reikalus su draudėjais, būtų patvirtinti arba apie juos būtų sistemingai pranešama. Jos gali tik reikalauti, kad joms būtų kartais pranešama apie tokias sąlygas ir dokumentus, kad jos galėtų patikrinti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų apdraudžiant riziką, ir toks reikalavimas negali būti taikomas kaip išankstinė sąlyga įmonei leisti vykdyti veiklą.
Taikant šį susitarimą, į bendrąsias ir specialiąsias draudimo sutarties sąlygas neįeina konkrečios sąlygos, kuriomis kiekvienu atskiru atveju stengiamasi atsižvelgti į ypatingas draudžiamos rizikos aplinkybes.
Šis susitarimas taip pat nekliudo Susitariančiosioms Šalims patikrinti įmonių, prašančių leidimo 1 priedo A dalies 18 draudimo grupei, tiesioginius ir netiesioginius darbuotojų ir įrangos išteklius, įskaitant jų medicinos personalo kvalifikaciją ir įrangos kokybę, kuriais įmonės gali naudotis vykdydamos įsipareigojimus pagal šią draudimo grupę.
11 straipsnis
Leidimo išdavimas
11.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja išduoti leidimą, jei yra įvykdytos 10 straipsnyje nurodytos sąlygos ir jei laikomasi kitų sąlygų, taikomų įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra jos teritorijoje.
11.2. Susitariančiosios Šalys, išduodamos leidimą, nereikalauja užstato ar finansinės garantijos.
11.3. Be to, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, kad svarstydamos prašymus išduoti leidimą neatsižvelgs į rinkos ekonomines reikmes.
11.4. Įgaliotojo atstovo paskyrimui priežiūros institucija gali prieštarauti tik remdamasi jo reputacija arba technine kvalifikacija.
12 straipsnis
Leidimo taikymo srities išplėtimas
12.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis išplečia veiklos, kuriai pagal 7 ir 8 straipsnius yra išduotas leidimas, sritį išduodama naują leidimą.
12.2. Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad, prašydamas leisti išplėsti atstovybės ar skyriaus veiklą įtraukiant kitas draudimo grupes arba 8 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas pateiktų veiklos planą pagal Protokolą Nr. 2 ir 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą pažymėjimą.
13 straipsnis
Leidimo išdavimo tvarka
13.1. Įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, prašo priežiūros institucijos leidimo.
13.2. Už leidimo išdavimą atsakinga institucija siunčia veiklos planą, sudarytą pagal Protokolą Nr. 2, kartu su savo pastabomis Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijai.
Pastaroji institucija savo nuomonę pirmajai institucijai praneša per tris mėnesius nuo dokumentų gavimo dienos. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui nuomonė nepareiškiama, tariama, kad ji palanki.
13.3. Priežiūros institucija, kurios prašoma išduoti leidimą, pareiškėjui nusiunčia savo sprendimą dėl jo prašymo ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
14 straipsnis
Atsisakymas išduoti leidimą
14.1. Kartu su sprendimu neišduoti leidimo nurodomos tokio sprendimo priežastys ir apie tai pranešama pareiškėjui.
14.2. Kiekviena Susitariančioji Šalis numato teisę kreiptis į teismą, jei atsisakoma išduoti leidimą. Tokia teisė numatoma ir tais atvejais, kai, praėjus šešiems mėnesiams nuo prašymo gavimo dienos, priežiūros institucija nepateikia savo sprendimo.
III SKYRIUS
VEIKLOS VYKDYMO REIKALAVIMAI
15 straipsnis
Turto pasirinkimas
Susitariančiosios Šalys nenustato jokių turto pasirinkimo taisyklių, išskyrus techninius atidėjimus, nurodytus 19–23 straipsniuose. Atsižvelgdamos į 18 straipsnio 2 dalies, 20, 21 ir 23 straipsnių ir 29 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, Susitariančiosios Šalys netaiko jokių apribojimų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, sudarančio įmonių turto dalį, pardavimui.
16 straipsnis
Mokumo atsargos nustatymas
16.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad kiekviena įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra toje jos teritorijoje, nustatyti tinkamą mokumo atsargą visai savo veiklai.
16.2. Mokumo atsargos apibrėžimas ir jos apskaičiavimo būdas bei nustatytas mažiausias garantinis fondas yra nurodyti Protokole Nr. 1.
17 straipsnis
Mokumo padėties patikra
17.1. Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija patikrina įmonės mokumo padėtį visai jos veiklai.
17.2. Kitos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija, išdavusi įmonei leidimą atidaryti atstovybę ar filialą, pirmiau minėtai institucijai pateikia visą būtiną informaciją, kad ji galėtų atlikti tokią patikrą.
17.3. Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad įmonės, kurių pagrindinė buveinė yra jos teritorijoje, pateiktų visais jų sandoriais paremtą savo padėties ir mokumo metinę finansinę ataskaitą, o Priedo Nr. 1 A dalies 18 draudimo grupėje išvardytos rizikos atveju – ataskaitą dėl kitų išteklių, iš kurių ji gali vykdyti savo įsipareigojimus, jei Susitariančiosios Šalies įstatymai numato tokių išteklių priežiūrą.
18 straipsnis
Finansinės padėties atkūrimas
18.1. Kad būtų atkurta įmonės, kurios mokumo atsarga sumažėjo daugiau negu Protokolo Nr. 1 2.2 punkte reikalaujamas mažiausiais jos dydis, finansinė padėtis, Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija reikalauja jai tvirtinti pateikti geros finansinės būklės atkūrimo planą.
18.2. Jei mokumo atsarga sumažėjo daugiau negu Protokolo Nr. 1 3 punkte nustatytas garantinis fondas, Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija reikalauja, kad įmonė pateiktų jai tvirtinti trumpalaikį finansinį planą.
Ji taip pat gali apriboti ar uždrausti laisvą disponavimą įmonės turtu. Apie tokias priemones ji praneša Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės įgaliotosios atstovybės ir filialai, priežiūros institucijai. Jei pirmoji institucija to reikalauja, tokias pačias priemones taiko ir antroji institucija.
Be to, priežiūros institucija gali imtis visų būtinų priemonių apdraustų asmenų interesams apsaugoti, jei susidarytų šioje straipsnio dalyje minėta padėtis.
19 straipsnis
Techninių atidėjimų sudarymas
19.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis, kurios teritorijoje įmonė vykdo veiklą, reikalauja, kad įmonė sudarytų pakankamus techninius atidėjimus.
19.2. Tokių atidėjimų dydis nustatomas pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies taisykles, o jei tokių taisyklių nėra, – pagal kiekvienoje Susitariančiojoje Šalyje nusistovėjusią praktiką.
19.3. Be to, kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad jos teritorijoje įsisteigusios ir draudžiančios riziką pagal 1 priedo A dalyje nurodytą 14 grupę (kredito draudimas) įmonės sudarytų nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą tų finansinių metų techniniam deficitui arba didesniam negu vidutiniam tos grupės nuostolingumui išlyginti.
Nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo apskaičiavimo metodai ir reikalavimo sudaryti tokį techninį atidėjimą išimtys yra pateiktos 5 priede.
Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas turi būti apskaičiuojamas pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies nustatytas taisykles, taikant vieną iš keturių 5 priede nurodytų metodų, kurie yra laikomi lygiaverčiais. Apskaičiuojant mokumo atsargą, į nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą iki jo dydžio, apskaičiuoto taikant tuos metodus, neatsižvelgiama.
Įmonės priežiūros institucijai pateikia finansines ataskaitas, kuriose atsispindi ir techniniai rezultatai, ir su šiuo verslu susiję techniniai atidėjimai.
20 straipsnis
Turto suderinimas ir turto, sudarančio techninius atidėjimus, lokalizavimas
20.1. Techniniai atidėjimai padengiami lygiaverčiu ir suderintu turtu, lokalizuotu teritorijoje, kurioje atitinkamai turi kompetenciją kiekvienos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija. Tačiau kiekviena Susitariančioji Šalis gali leisti sušvelninti taisykles, taikomas suderintam turtui ir jo lokalizavimui.
20.2. „Turto suderinimas“ – rizikos prisiėmimo įsipareigojimų, išreikštų tam tikra valiuta, padengimas turtu, kurio vertė arba pardavimo kaina yra išreikšta ta pačia valiuta.
20.3. „Turto lokalizavimas“ – kilnojamojo arba nekilnojamojo turto buvimas teritorijoje, kurioje atitinkamos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija turi kompetencijos, tačiau ši sąvoka negali būti aiškinama kaip reikalavimas deponuoti kilnojamąjį turtą arba taikyti nekilnojamajam turtui ribojančias priemones, tokias, kaip hipotekos įregistravimas. Laikoma, kad turtas, kurį sudaro skolininkams pateikti mokestiniai reikalavimai, yra teritorijoje, kurioje kompetenciją turi Susitariančiosios Šalies, kurioje turtas bus realizuojamas, priežiūros institucija.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, lokalizavimą reglamentuoja Susitariančiųjų Šalių galiojančios atitinkamos taisyklės.
21 straipsnis
Techninių atidėjimų pobūdis
21.1. Turto pobūdį ir atitinkamais atvejais, kokiu mastu jį galima naudoti techniniams atidėjimams išreikšti, lemia Kiekvienos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įmonė vykdo veiklą, galiojančios taisyklės apibrėžia šio turto pobūdį ir, jei reikia, nustato jo dydį, kuris gali būti panaudotas draudimo techniniams atidėjimams padengti; be to, jos taip pat nustato tokio turto įvertinimo taisykles.
21.2. „Turto pobūdis“ – įvairios nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kategorijos ir jų specifinės ypatybės, pavyzdžiui, susijusios su skolininku, kai žalos atlyginimo reikalavimas sudaro techninių atidėjimų išraiškos dalį.
21.3. Jei Susitariančioji Šalis leidžia panaudoti perdraudikams pateiktus reikalavimus išmokėti draudimo išmoką tam, kad būtų padengti bet kurie techniniai atidėjimai, ji nustato tokio padengimo leistiną procentą arba numato, kad jis turi būti nustatytas. Tokiu atveju, nepaisant šio straipsnio 1 dalies, ji negali reikalauti, kad šiuos reikalavimus atitinkantis turtas būtų lokalizuojamas.
22 straipsnis
Balansas
Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija patikrina, ar įmonės balanse nurodytuose techniniuose atidėjimuose atsispindi turtas, kuris atitiktų prisiimtus rizikos prisiėmimo įsipareigojimus visose šalyse, kuriose ji vykdo veiklą.
23 straipsnis
Techninių atidėjimų reikalavimų nepaisymas
Jei atstovybė ar filialas nesilaiko 19–21 straipsnių nuostatų, Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje ji vykdo veiklą, priežiūros institucija gali uždrausti laisvai disponuoti jos teritorijoje lokalizuotu turtu, pirmiausia pranešusi Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijai, kad ji ketina taikyti tokią priemonę.
Be to, Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje tokia atstovybė ar filialas vykdo veiklą, priežiūros institucija gali imtis bet kokių priemonių apdraustų asmenų interesams apsaugoti.
24 straipsnis
Portfelio perdavimas
24.1. Vadovaudamasi atitinkamoje Susitariančiojoje Šalyje galiojančių teisės normų nustatytais reikalavimais, priežiūros institucija leidžia įmonėms, įsisteigusioms teritorijoje, už kurią ji yra atsakinga, perduoti visus ar dalį savo sutarčių portfelių priėmimo įstaigai, įsisteigusiai toje pačioje teritorijoje kaip ir perduodanti įmonė, jei Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra priėmimo įstaigos pagrindinė buveinė, priežiūros institucija patvirtina, kad priimančiosios įstaigos mokumo atsarga yra pakankama, atsižvelgiant į jai perduotas sutartis.
24.2. Vadovaujantis kiekvienoje atitinkamoje Susitariančiojoje Šalyje galiojančių teisės normų nustatytais reikalavimais, pagal šio straipsnio 1 dalį leistas perdavimas paskelbiamas teritorijoje, kurioje Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įsisteigusios perduodančioji ir priimančioji įstaigos, priežiūros institucija turi kompetencijos. Toks perdavimas savaime įsigalioja draudėjams, apdraustiems asmenims ir visiems kitiems asmenims, turintiems dėl perduotų sutarčių atsirandančių teisių ir pareigų. Tačiau ši straipsnio dalis nekliudo, kad kiekvienoje Susitariančiojoje Šalyje galiotų nuostatos, kurios draudėjams suteiktų galimybę per tam tikrą laiką po perdavimo nutraukti sutartį.
25 straipsnis
Sąlygų ir įmokų dydžio tvirtinimas
25.1. Šis susitarimas nekliudo Susitariančiosioms Šalims taikyti nuostatų, kurios reikalauja, kad per visą veiklos laiką būtų tvirtinami visų įmonių ir visoms draudimo grupėms taikomos bendrosios ir specialiosios draudimo sutarčių sąlygos, įmokų dydžiai ir visi kiti priežiūros veiklai įprastai reikalingi dokumentai.
Tačiau Protokolo Nr. 2 2.1 punkte nurodytoms rizikos rūšims Susitariančiosios Šalys netaiko nuostatų, kad bendrosios ir specialiosios draudimo sutarties sąlygos, įmokų dydžiai, formos ir kiti atspausdinti dokumentai, kuriuos įmonė ketina naudoti tvarkydama reikalus su draudėjais, būtų patvirtinti arba apie juos būtų sistemingai pranešama. Jos gali tik reikalauti, kad joms būtų kartais pranešama apie tokias sąlygas ir dokumentus, kad jos galėtų patikrinti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų apdraudžiant riziką.
Tų pačių rizikų atveju Susitariančiosios Šalys negali toliau taikyti ar pradėti reikalauti atskirai iš anksto pranešti apie planuojamą įmokų padidinimą arba jį patvirtinti, išskyrus, kai toks reikalavimas taikomas kartu su visa bendra kainų kontrolės sistema.
25.2. Šis susitarimas taip pat nekliudo Susitariančiosioms Šalims patikrinti įmonių, gavusių leidimus 1 priedo A dalyje nurodytai 18 draudimo grupei, tiesioginius ir netiesioginius personalo ir įrangos išteklius, įskaitant jų medicinos personalo kvalifikaciją ir įrangos kokybę, kuriais įmonės gali naudotis vykdydamos įsipareigojimus pagal šią draudimo grupę.
25.3. Taikant šį susitarimą, į bendrąsias ir specialiąsias draudimo sutarties sąlygas neįeina konkrečios sąlygos, kuriomis kiekvienu atskiru atveju stengiamasi atsižvelgti į ypatingas draudžiamos rizikos aplinkybes.
26 straipsnis
Dokumentai
Susitariančiosios Šalys reikalauja, kad jų teritorijoje veiklą vykdančios įmonės pateiktų priežiūros tikslais būtinus statistinius dokumentus, o drausdamos 1 priedo A dalyje 18 draudimo grupei priklausančią riziką nurodytų, kokius jos turi išteklius savo įsipareigojimams vykdyti, jei jų įstatymai numato tokių išteklių priežiūrą.
IV SKYRIUS
LEIDIMO PANAIKINIMAS
27 straipsnis
Leidimo panaikinimo sąlygos
Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija iš įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, gali panaikinti savo išduotą leidimą atidaryti atstovybę ar filialą, kai tokia atstovybė ar filialas:
a) nebeatitinka veiklos vykdymo reikalavimų arba
b) nevykdo savo svarbių įsipareigojimų pagal jai galiojančias taisykles, ypač dėl techninių atidėjimų sudarymo.
28 straipsnis
Leidimo panaikinimo tvarka
28.1. Prieš panaikindama leidimą, priežiūros institucija konsultuojasi su Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija.
Jei pirmoji institucija mano, kad reikia sustabdyti 27 straipsnyje nurodytos atstovybės ar skyriaus veiklą prieš baigiantis konsultacijoms, ji nedelsdama apie tai praneša antrajai priežiūros institucijai.
28.2. Kiekviename sprendime panaikinti leidimą ar įsakyti sustabdyti veiklą turi būti nurodytos tokio veiksmo priežastys ir apie jas turi būti pranešta atitinkamai įmonei.
28.3. Kiekviena Susitariančioji Šalis numato teisę tokį sprendimą apskųsti teismui.
29 straipsnis
Pagrindinei buveinei išduoto leidimo panaikinimas
29.1. Kai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija panaikina savo išduotą leidimą įmonei, ji apie tokį veiksmą praneša kitos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucijai, jei pastaroji yra išdavusi įmonei leidimą atidaryti atstovybę ar filialą. Pastaroji priežiūros institucija taip pat panaikina savo leidimą.
29.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija kartu su kitos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija imasi būtinų priemonių apdraustų asmenų interesams apsaugoti, ypač apriboti laisvą disponavimą įmonės turtu, jei tokia priemonė dar nėra taikoma pagal 18 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnį.
29.3. Šio straipsnio 1 dalis ir prireikus 2 dalis taip pat taikomos, kai įmonė savo iniciatyva atsisako jai išduoto leidimo.
V SKYRIUS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS
30 straipsnis
Bendradarbiavimo sąlygos
Susitariančiosios Šalys imasi visų reikiamų priemonių, kad jų priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiautų įgyvendindamos šį susitarimą.
31 straipsnis
Bendradarbiavimo tikslai
31.1. Priežiūros institucijos bendradarbiauja, tikrindamos finansines įmonių garantijas, apibrėžtas 16 ir 19–21 straipsniuose, ypač taikydamos 18 ir 23 straipsniuose nurodytas priemones.
31.2. Kai aptariamoms įmonėms yra leista drausti rizikas, išvardytas 1 priedo A dalies 18 draudimo grupėje, priežiūros institucijos taip pat bendradarbiauja, prižiūrėdamos tų įmonių turimus išteklius, leidžiančius joms vykdyti pagalbos veiksmus, kuriuos jos įsipareigojo atlikti, kai jų įstatymai numato tokių išteklių priežiūrą.
32 straipsnis
Keitimasis informacija
Priežiūros institucijos teikia viena kitai visus dokumentus ir informaciją, kuri yra būtina priežiūrai vykdyti.
33 straipsnis
Slaptumo reikalavimai
33.1. 30–32 straipsniai jokiomis aplinkybėmis negali būti aiškinami taip, lyg jie reikalautų teikti informaciją, kuri atskleistų įmonės komercines paslaptis, arba informaciją, kurios teikimas prieštarautų viešajai tvarkai.
33.2. Nepaisant to, slaptumo taisyklės, kurių priežiūros institucijos privalo laikytis, neturi trukdyti šiame susitarime numatytam institucijų bendradarbiavimui ir savitarpio pagalbai.
33.3. Keičiantis gautą informaciją šios institucijos naudoja tik savo priežiūros veiklos vykdymo tikslais.
VI SKYRIUS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34 straipsnis
Ypatingosios nuostatos ir trečiųjų šalių įmonės
34.1. Ypatingosios nuostatos, taikytinos tam tikroms Bendrijos valstybėms narėms, yra išdėstytos 4 priede.
34.2. Nuostatos, taikytinos įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra už teritorijos, kuriai šis susitarimas taikomas pagal 43 straipsnį, ribų, atstovybėms ir skyriams, yra išdėstytos Protokole Nr. 4.
35 straipsnis
Susitarimo sudedamosios dalys
Priedai, protokolai ir pasikeitimai raštais, pridėti prie šio susitarimo, yra jo sudedamosios dalys.
36 straipsnis
Įsipareigojimų nevykdymas
36.1. Susitariančiosios Šalys netaiko jokių priemonių, kurios galėtų trukdyti pasiekti šio susitarimo tikslus.
36.2. Jos imasi visų bendrųjų ir specialiųjų priemonių, būtinų savo įpareigojimams pagal šį susitarimą įvykdyti.
Jei kuri nors Susitariančioji Šalis mano, kad kita Susitariančioji Šalis nevykdo įsipareigojimo pagal šį susitarimą, taikoma 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
37 straipsnis
Jungtinis komitetas
37.1. Įsteigiamas Šveicarijos ir Bendrijos atstovų Jungtinis komitetas, kuris yra atsakingas už šio susitarimo administravimą ir jo tinkamą įgyvendinimą, taip pat už sprendimus jame numatytomis aplinkybėmis. Jo sprendimai priimami abipusiu sutarimu.
37.2. Siekdamos tinkamai įgyvendinti šį susitarimą, Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija ir bet kurios Šalies prašymu konsultuojasi Jungtiniame komitete. Priežiūra, nurodyta V skyriuje, į jo įgaliojimus neįeina.
37.3. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
37.4. Jungtinio komiteto posėdžiams, laikantis tvarkos, kuri turi būti nustatyta jo darbo tvarkos taisyklėse, pirmininkauja paeiliui kiekviena Susitariančioji Šalis. Kai to reikalauja ypatingos aplinkybės, bet kurios iš Susitariančiųjų Šalių prašymu ir laikantis sąlygų, kurios turi būti nustatytos darbo tvarkos taisyklėse, komiteto posėdžius šaukia pirmininkas.
Jungtinis komitetas gali nuspręsti sudaryti bet kokią darbo grupę, kuri padėtų jam atlikti jo užduotis.
38 straipsnis
Ginčų sprendimas
38.1. Kilus ginčui tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šio susitarimo vykdymo, ypač dėl jo aiškinimo ar taikymo, jei tokio ginčo negali išspręsti bendradarbiaudamos V skyriuje nurodytos priežiūros institucijos arba 37 straipsnyje nurodytas Jungtinis komitetas, Susitariančiosios Šalys tariasi diplomatiniais kanalais.
38.2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka ginčo išspręsti nepavyksta, jis kurios nors Šalies prašymu perduodamas spręsti iš trijų narių sudarytam arbitražo teismui. Anksčiausiai tokį ginčą perduoti arbitražui galima praėjus dvejiems metams nuo tos dienos, kai jis pirmą kartą buvo perduotas 37 straipsnyje nurodytam Jungtiniam komitetui, nebent Šalys kartu nusprendžia savo ginčo perduoti minėtam arbitražui prieš baigiantis šiam laikotarpiui. Kiekviena Šalis paskiria savo arbitrą. Du paskirti arbitrai paskiria teisėją, kuris nėra nei Šveicarijos, nei kurios nors Bendrijos valstybės narės pilietis.
38.3. Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių nepaskiria savo arbitro arba nevykdo kitos Šalies prašymo tokį arbitrą paskirti per du mėnesius, arbitrą kitos Šalies prašymu paskiria Tarptautinio teisingumo teismo pirmininkas.
38.4. Jei pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui nuo paskyrimo, du paskirti arbitrai negali susitarti, kokį teisėją pasirinkti, pastarąjį vienos iš šalių prašymu paskiria Tarptautinio teisingumo teismo pirmininkas.
38.5. Jei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais Tarptautinio teisingumo teismo pirmininkas negali imtis veiksmų arba jis yra Šveicarijos ar kurios nors Bendrijos valstybės narės pilietis, paskyrimus atlieka pirmininko pavaduotojas. Jei pirmininko pavaduotojas negali imtis veiksmų arba jis yra Šveicarijos ar kurios nors Bendrijos valstybės narės pilietis, paskyrimus atlieka vyriausias Teismo narys, kuris nėra nei Šveicarijos, nei kurios nors Bendrijos valstybės narės pilietis.
38.6. Išskyrus atvejus, kai Susitariančiosios Šalys numato kitaip, arbitražo teismas nustato savo darbo reglamentą. Savo sprendimus jis priima balsų dauguma.
38.7. Arbitražo teismo sprendimai Susitariančiosioms Šalims yra privalomi.
39 straipsnis
Susitariančiųjų Šalių vidaus teisės aktų raida
39.1. Susitarimas nepažeidžia nė vienos Susitariančiosios Šalies teisės, vadovaujantis nediskriminavimo principu ir šio straipsnio nuostatomis, vienašališkai keisti savo vidaus įstatymus kuriuo nors šio susitarimo reglamentuojamu klausimu.
39.2. Jei Susitariančioji Šalis pradėjo savo vidaus teisės aktų pakeitimo projekto dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimo ar vykdymo įsisteigiant priėmimo procesą, ji nedelsdama per 37 straipsnyje nurodytą komitetą apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai. Jungtinis komitetas pasikeičia nuomonėmis apie tokio pakeitimo įtaką tinkamam šio susitarimo funkcionavimui.
39.3. Kai tik teisės akto pakeitimas yra priimamas, vėliausiai po aštuonių dienų, atitinkama Susitariančioji Šalis naujųjų nuostatų tekstą praneša kitai Susitariančiajai Šaliai.
39.4. Siekdama garantuoti teisinį tikrumą, atitinkama Susitariančioji Šalis bet kurio teisės akto pakeitimo, kuris skiriasi nuo šio susitarimo nuostatų, įgyvendinimui privalo nustatyti mažiausiai 12 mėnesių laikotarpį nuo jo priėmimo dienos.
39.5. Bet kuris teisės aktų pakeitimas, kuriam taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalys ir kuris, bet kurios Susitariančiosios Šalies nuomone skiriasi nuo šio susitarimo nuostatų, perduodamas Jungtiniam komitetui. Jungtinis komitetas susirenka vėliausiai po šešių savaičių nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo.
39.6. Jungtinis komitetas:
– priima sprendimą, pataisantį susitarimo nuostatas taip, kad į jį būtų galima perkelti atitinkamus teisės aktų pakeitimus, prireikus abipusiškumo pagrindu,
– arba, jei apdraustam asmeniui garantuojama apsauga, tolygi apsaugai, numatytai pagal šį susitarimą, priima sprendimą, kad atitinkami teisės aktų pakeitimai laikomi suderinamais su šiuo susitarimu,
– arba nusprendžia dėl kitų priemonių, kaip apsaugoti tinkamą šio susitarimo funkcionavimą.
39.7. Jungtinio komiteto sprendimai skelbiami Oficialiajame federalinių įstatymų sąvade (Recueil Officiel des lois fédérales) ir Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Kiekviename sprendime nurodoma jo įgyvendinimo abiejose Susitariančiosiose Šalyse data ir visa kita informacija, kuri gali būti svarbi ekonominiams subjektams. Prireikus sprendimai pateikiami Susitariančiosioms Šalims ratifikuoti arba patvirtinti savo pačių tvarka.
Susitariančiosios Šalys viena kitai praneša apie šio formalumo įvykdymą. Jei pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nurodytam laikotarpiui, toks pranešimas negaunamas, Jungtinio komiteto sprendimai įgyvendinami laikinai, iki Susitariančiosios Šalys ratifikuoja ar patvirtina sprendimą. Jei kuri nors Susitariančioji Šalis praneša, kad ji Jungtinio komiteto sprendimo neratifikuoja arba jam nepritaria, šio straipsnio 8 dalis mutatis mutandis taikoma nuo tokio pranešimo dienos.
39.8. Jei Jungtinis komitetas per šešis mėnesius nuo pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalį dienos nesusitaria dėl sprendimo, šis susitarimas laikomas netekusiu galios tą dieną, kai atitinkamas įstatymas yra įgyvendintas pagal šio straipsnio 4 dalį; tokiu atveju 38 straipsnio nuostatos netaikomos. Mutatis mutandis taikomos 42 straipsnio 2 dalies nuostatos.
40 straipsnis
Susitarimo keitimas
40.1. Jei Susitariančioji Šalis nori, kad šis susitarimas būtų keičiamas, ji prašo kitos Susitariančiosios Šalies pradėti tuo tikslu derybas. Tokie prašymai perduodami diplomatiniais kanalais.
40.2. Šio susitarimo pakeitimai įsigalioja 44 straipsnyje nustatyta tvarka.
40.3. Nepaisant to, priedų, protokolų ir pasikeitimų raštų, pridėtų prie šio susitarimo, pakeitimus priima 37 straipsnyje nurodytas Jungtinis komitetas, ir jis nustato jų įsigaliojimo datą.
41 straipsnis
Klausimai, kuriems šis susitarimas netaikomas
41.1. Jei kuri nors Susitariančioji Šalis mano, kad abiejų Susitariančiųjų Šalių interesais būtų naudinga plėtoti šiuo susitarimu nustatytus santykius ir juos taikyti privačiai draudimo veiklai, kuriai šis susitarimas netaikomas, ji kitai Susitariančiajai Šaliai siūlo tuo klausimu pradėti derybas.
41.2. Susitarimus, sudarytus kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodytų derybų rezultatus, Susitariančiosios Šalys ratifikuoja ir tvirtina savo pačių nustatyta tvarka.
42 straipsnis
Denonsavimas
42.1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį susitarimą bet kuriuo metu apie tai pranešusi kitai Susitariančiajai Šaliai. Susitarimas nustoja galioti po 12 mėnesių nuo tokio pranešimo dienos.
42.2. Denonsavimo atveju Susitariančiosios Šalys susitaria dėl taisyklių, reglamentuojančių įmonių, kurios yra gavusios leidimą pagal 11 straipsnio 1 dalį, padėtį. Jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 12 mėnesių laikotarpį nesusitariama, tokioms įmonėms taikomos trečiųjų šalių taisyklės. Nepaisant to, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, kad gautas pagal 11 straipsnio 1 dalį leidimas nepanaikinamas bent penkerius metus nuo tos dienos, kai nustoja galioti šis susitarimas, atsižvelgiant į ekonominius rinkos poreikius.
43 straipsnis
Susitarimo taikymo teritorija
Šis susitarimas taikomas Šveicarijos Konfederacijos teritorijoje ir teritorijose, kuriose taikoma Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis, pagal toje sutartyje nustatytus reikalavimus.
44 straipsnis
Įsigaliojimas
44.1. Dėl šio susitarimo derybos vyko prancūzų kalba, o jis yra sudarytas dviem egzemplioriais anglų, danų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.
44.2. Šį susitarimą Susitariančiosios Šalys ratifikuoja arba patvirtina savo pačių tvarka.
44.3. Šis susitarimas įsigalioja pirmą kitų kalendorinių metų dieną po to, kai buvo pasikeista ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentais, jei toks pasikeitimas įvyksta ne vėliau kaip likus mėnesiui iki tos datos.
Nepaisant to, Susitariančiosios Šalys, pasikeisdamos ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentais, gali susitarti dėl kitos šio susitarimo įsigaliojimo datos; tokiu atveju data skelbiama nedelsiant.
Tai paliudydami, šį susitarimą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.
En fe de lo cual, los plenipotenciarios abajo firmantes suscriben el presente Acuerdo.
Til bekræftelse heraf har undertegnede befuldmægtigede underskrevet denne aftale.
Zu Urkund dessen haben die unterzeichneten Bevollmächtigten ihre Unterschriften unter dieses Abkommen gesetzt.
Εις πίστωση των ανωτέρω, οι υπογεγραμμένοι πληρεξούσιοι έθεσαν τις υπογραφές τους στην παρούσα συμφωνία.
In witness whereof the undersigned Plenipotentiaries have signed this Agreement.
En foi de quoi, les plénipotentiaires soussignés ont apposé leurs signatures au bas du présent accord.
In fede di che, i pleipotenziari sottoscritti hanno apposto le loro firme in calce al presente accordo.
Ten blijke waarvan de ondergetekende gevolmachtigden hun handtekening onder deze Overeenkomst hebben gesteld.
Em fé do que, os plenipotenciários abaixo assinados apuseram as suas assinaturas no final do presente acordo.
Priimtas Liuksemburge tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt devintų metų spalio dešimtą dieną.
Hecho en Luxemburgo, el diez de octubre de mil novecientos ochenta y nueve.
Udfærdiget i Luxembourg, den tiende oktober nitten hundrede og niogfirs.
Geschehen zu Luxemburg am zehnten Oktober neunzehnhundertneunundachtzig.
Έγινε στο Λουξεμβούργο, στις δέκα Οκτωβρίου χίλια εννιακόσια ογδόντα εννέα.
Done at Luxembourg on the tenth day of October in the year one thousand nine hundred and eighty-nine.
Fait à Luxembourg, le dix obtobre mil neuf cent quatre-vingt-neuf.
Fatto a Lussemburgo, addì dieci ottobre millenovecentottantanove.
Gedaan te Luxemburg, de tiende oktober negentienhonderd negenentachtig.
Feito no Luxemburgo, em dez de Outubro de mil novecentos e oitenta e nove.
Europos Bendrijų Tarybos vardu
En nombre del Consejo de las Comundades Europeas
På vegne af Rådet for De Europæiske Fællesskaber
Im Namen des Rates der Europäischen Gemeinschaften
Εξ ονόματος του Συμβουλίου των Ευρωπαϊκών Κοινοτήτων
On behalf of the Council of the European Communities
Au nom du Conseil des Communautés européennes
A nome del Consiglio delle Comunità europee
Namens de Raad van de Europese Gemeenschappen
Em nome do Conselho das Comunidades Europeias
Šveicarijos Konfederacijos vardu
Por el Gobierno de la Confederación Suiza
For regeringen for Schweiz
Für die Regierung der Schweizerischen Eidgenossenschaft
Για την κυβέρνηση της Ελβετικής Συνομοσπονδίας
For the Government of the Swiss Confederation
Pour le gouvernement de la Confédération suisse
Per il governo della Confederazione svizzera
Voor de Regering van de Zwitserse Bondsstaat
Pelo Governo da Confederação Suíça
1 PRIEDAS
DRAUDIMO GRUPĖS, KURIOMS TAIKOMAS ŠIS SUSITARIMAS
A. Rizikų klasifikacija pagal draudimo grupes
1. Nelaimingi atsitikimai (įskaitant gamybines traumas ir profesines ligas)
– nustatyto dydžio piniginės išmokos,
– kompensacinės išmokos,
– mišrios išmokos (minėtų dviejų išmokų derinys,
– keleivių sužalojimas.
2. Ligos
– nustatyto dydžio piniginės išmokos,
– kompensacinės išmokos,
– mišrios išmokos (minėtų dviejų išmokų derinys).
3. Sausumos transporto priemonės (išskyrus geležinkelio transporto priemones)
– visa žala, padaryta automobiliams, arba jų netekimas,
– visa žala, padaryta kitoms sausumos transporto priemonėms, išskyrus automobilius, arba jų netekimas.
4. Geležinkelio transporto priemonės
Visa žala, padaryta geležinkelio transporto priemonėms, arba jų netekimas.
5. Orlaiviai
Visa žala, padaryta orlaiviams, arba jų netekimas.
6. Laivai (jūrų, ežerų, upių ir kanalų laivų)
– visa žala, padaryta upių ir kanalų laivams, arba jų netekimas,
– visa žala, padaryta ežerų laivams, arba jų netekimas,
– visa žala, padaryta jūrų laivams, arba jų netekimas.
7. Vežami kroviniai (įskaitant prekes, bagažą ir kitus krovinius)
Visa žala, padaryta vežamoms prekėms arba bagažui, arba jų netekimas nepaisant transporto rūšies.
8. Gaisrai ar gamtos jėgos
Visa žala, padaryta turtui (kitam, nei įtraukta į 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus), arba jo netekimas dėl:
– gaisro,
– sprogimo,
– audros,
– kitų gamtos jėgų, išskyrus audrą,
– branduolinės energijos,
– žemės įgriuvos.
9. Kita žala, padaryta turtui
Visa žala, padaryta turtui (kita, nei įtraukta į 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus), arba jo netekimas dėl krušos arba šalčio ir bet kokių draudiminių įvykių, tokių, kaip vagystė, išskyrus išvardytus 8 punkte.
10. Motorinių transporto priemonių civilinė atsakomybė
Visa civilinė atsakomybė naudojant sausumos transporto priemones (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).
11. Orlaivių civilinė atsakomybė
Visa civilinė atsakomybė naudojant orlaivius (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).
12. Laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) civilinė atsakomybė
Visa civilinė atsakomybė naudojant laivus jūrose, ežeruose, upėse arba kanaluose (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).
13. Bendroji civilinė atsakomybė
Visa civilinė atsakomybė, išskyrus nurodytą 10, 11 ir 12 punktuose .
14. Kreditas
– nemokumas (bendras),
– eksporto kreditas,
– dalinių įmokų kreditas,
– hipoteka,
– žemės ūkio kreditas.
15. Laidavimas
– tiesioginis laidavimas,
– netiesioginis laidavimas.
16. Įvairūs finansiniai nuostoliai
– darbo netekimas,
– nepakankamos pajamos (bendrosios),
– blogas oras,
– pelno netekimas,
– besitęsiančios bendrosios išlaidos,
– nenumatytos prekybos išlaidos,
– rinkos vertės sumažėjimas,
– nuomos arba kitų pajamų netekimas,
– netiesioginiai prekybos nuostoliai, išskyrus paminėtus pirmiau,
– kiti finansiniai nuostoliai (ne prekybos),
– kitos finansinių nuostolių formos.
17. Teisinės išlaidos
Teisinės ir bylinėjimosi išlaidos.
18. Pagalba turistams
Pagalba asmenims, patyrusiems sunkumus kelionės metu, išvykus iš namų ar iš nuolatinės gyvenamosios vietos.
Draudimo grupės rizika negali būti įtraukta į kitas draudimo grupes, išskyrus C dalyje nurodytus atvejus..
B. Leidimų, išduodamų vienu metu kelioms draudimo grupėms, apibūdinimas
Jeigu leidimas tuo pačiu metu taikomas:
a) 1 ir 2 draudimo grupėms, jis vadinamas draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos draudimu;
b) 1 (ketvirta įtrauka), 3, 7 ir 10 draugimo grupėms, jis vadinamas transporto priemonių draudimu;
c) 1 (ketvirta įtrauka), 4, 6, 7 ir 12 draudimo grupėms, jis vadinamas jūrų ir sausumos transporto draudimu;
d) 1 (ketvirta įtrauka), 5, 7 ir 11 draudimo grupėms, jis vadinamas oro transporto draudimu;
e) 8 ir 9 draudimo grupėms, jis vadinamas draudimu nuo gaisro ir kitos žalos, padarytos turtui;
f) 10, 11, 12 ir 13 draudimo grupėms, jis vadinamas civilinės atsakomybės draudimu;
g) 14 ir 15 draudimo grupėms, jis vadinamas kredito ir laidavimo draudimu;
h) visoms draudimo grupėms, jis vadinamas taip, kaip nustato atitinkama Susitariančioji Šalis, kuri apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai.
C. Papildomos rizikos
Draudimo įmonė, gaunanti leidimą pagrindinės rizikos, priskiriamos vienai arba kelioms draudimo grupėms, draudimui, taip pat gali be atskiro leidimo drausti kitai draudimo grupei priskiriamas rizikas, jeigu pastarosios::
– susijusios su pagrindine rizika,
– susijusios su objektu, kuris draudžiamas nuo pagrindinės rizikos,
– įtraukiamos į pagrindinės rizikos draudimo sutartį.
Tačiau rizikos, įtrauktos į 14, 15 ir 17 draudimo grupes, negali būti laikomos kitų draudimo grupių papildoma rizika.
Nepaisant to, į 17 punktą (teisinių išlaidų draudimas) įtraukta rizika gali būti papildoma 18 punkte numatytoms rizikoms, jei yra įvykdytos pirmoje pastraipoje numatytos sąlygos, kai pagrindinė rizika susijusi tiktai su pagalba asmenims, kurie susiduria su problemomis kelionės metu, išvykę iš namų arba iš nuolatinės gyvenamosios vietos.
Teisinių išlaidų draudimas taip pat gali būti laikomas papildoma rizika pagal pirmoje pastraipoje numatytas sąlygas, kai jis susijęs su ginčais arba rizika, atsirandančiais dėl jūros laivų naudojimo arba su tuo susijusiais.
D. Pagalba
1. Pagalbos veikla reiškia pagalbą asmenims, patyrusiems sunkumus kelionės metu, išvykus toli nuo namų ar nuolatinės gyvenamosios vietos. Tai reiškia, kad įmonė, kuriai yra sumokėta draudimo įmoka, privalo nedelsdama suteikti draudimo sutartyje numatytą pagalbą naudos gavėjui, atsidūrusiam sunkioje padėtyje dėl netikėtai įvykusio atsitikimo, sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis.
Pagalba gali būti išmokos pinigais arba išmokos natūra. Išmokos natūra taip pat gali būti mokamos pasitelkiant pagalbą teikiančiojo asmens darbuotojus ir įrenginius.
Į pagalbos veiklą neįeina aptarnavimas, priežiūra arba garantinis aptarnavimas įsigijus prekę, arba kai pagalbos nurodytojas arba jos suteikėjas veikia tiktai kaip tarpininkas.
2. Kiekviena Susitariančioji Šalis, vadovaudamasi šiame susitarime numatytomis priemonėmis, savo teritorijoje gali numatyti pagalbą asmenims, kurie kelionės metu patiria kitus, negu 1 punkte nurodyti sunkumai. Jei Susitariančioji Šalis pasinaudoja tokia galimybe, tuomet, taikydama tokias priemones, tokią veiklą ji prilygina šio priedo A dalies 18 grupės veiklai, nepažeisdama jo C dalies.
Tai nedaro jokios įtakos veiklos, kuri aiškiai priklauso kitoms pagal šiame priede nustatytos klasifikacijos grupėms, klasifikacijai.
Negalima atsisakyti išduoti leidimo įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, atstovybei ar skyriui remiantis vien tuo, kad veikla, kuriai taikomas šis punktas, Susitariančiojoje Šalyje, kurioje yra įmonės pagrindinė buveinė, priskiriama kitai grupei.
2 PRIEDAS
DRAUDIMO, VEIKLOS IR ĮMONIŲ RŪŠYS, KURIOMS NETAIKOMAS ŠIS SUSITARIMAS
A. Draudimo rūšys, kurioms netaikomas šis susitarimas
Šis susitarimas netaikomas:
1) gyvybės draudimui, t.y. draudimo šakai, apimančiai visų pirma draudimą išgyvenimo atvejui (draudimo išmoka mokama tik sulaukus nustatyto amžiaus), draudimą mirties atvejui (draudimo išmoka mokama tik mirties atveju), draudimą išgyvenimo arba ankstesnės mirties atvejui (draudimo išmoka mokama sulaukus nustatyto amžiaus ar mirus anksčiau), taip pat gyvybės draudimą su įmokų grąžinimu, tontinas, sutuoktuvių ir gimimų draudimą;
2) anuitetams;
3) papildomam draudimui, kuriuo draudžia gyvybės draudimo įmonės, t.y. draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, įskaitant darbingumo netekimą, draudimą mirties dėl nelaimingo atsitikimo atvejui, taip pat draudimą invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos atvejui, kai šios įvairios draudimo rūšys yra papildomos, šalia gyvybės draudimo;
4) Šveicarijoje:
draudimui, kuris sudaro privalomojo socialinio draudimo sistemos dalį, išskyrus atvejus, kai tokiu draudimu draudžia leidimą turinčios įmonės;
Bendrijoje:
draudimui, kuris sudaro privalomojo socialinio draudimo sistemos dalį;
5) Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje taikomai draudimo rūšiai, vadinamai permanent health insurance not subject to cancellation (nuolatiniu sveikatos draudimu, kurio negalima panaikinti).
B. Veikla, kuriai netaikomas šis susitarimas
Šis susitarimas netaikomas:
1) kapitalo išpirkimo operacijoms, kurios apibrėžiamos pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies teisės aktus;
2) taupymo ir savidraudos institucijų, kurių išmokų dydis priklauso nuo jų turimų išteklių ir kuriose narių įnašų dydis nustatomas pagal vienodą tarifą, operacijoms;
3) operacijoms, kurias atlieka juridinio asmens teisių neturinčios organizacijos, siekdamos jų narių savidraudos, nemokant draudimo įmokų ir nesudarant draudimo techninių atidėjimų;
4) eksporto kredito draudimui valstybės sąskaita arba su jos garantija, arba kai valstybė yra draudikas;
5) pagalbos veiklai, kai atsitikus su autotransporto priemone susijusiai avarijai arba gedimui, įvykusiam teritorijoje, kurioje kompetenciją turi Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įsisteigusi draudiminę apsaugą suteikusi įmonė, priežiūros institucija:
– avarijos vietoje suteikiama pagalba, kurios metu draudiminę apsaugą suteikianti įmonė dažniausiai pasitelkia savo darbuotojus ir įrengimus,
– transporto priemonės nugabenimas į artimiausią arba tinkamiausią vietą, kur gali būti atlikti remonto darbai, ir vairuotojo bei keleivių pristatymas, paprastai tomis pačiomis pagalbos priemonėmis į artimiausią vietovę, iš kur jie galės tęsti savo kelionę kitomis priemonėmis;
– jei nuostatos, galiojančios teritorijoje, kurioje kompetenciją turi Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įsisteigusi draudiminę apsaugą suteikusi įmonė, priežiūros institucija, tai numato, transporto priemonės transportavimui, kartu vežant, jei įmanoma, vairuotoją ir keleivius į namus, išvykimo ar vykimo vietą toje pačioje teritorijoje,
išskyrus atvejus, kai tokias operacijas vykdo įmonė, kuriai taikomas šis susitarimas.
Pirmose dviejose įtraukose nurodytais atvejais sąlyga, kad avarija arba gedimas turi būti įvykęs teritorijoje, kurioje kompetenciją turi Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įsisteigusi draudiminę apsaugą suteikusi įmonė, priežiūros institucija:
a) negalioja, jei ši įmonė yra tokia organizacija, kurios narys yra naudos gavėjas, ir panaši organizacija toje pačioje ar kitoje Susitariančiojoje Šalyje be papildomos įmokos (premijos), savitarpio susitarimo pagrindu, suteikia avarinės tarnybos bei transporto priemonės nutempimo paslaugas, tiesiog pateikus nario kortelę;
b) negali sukliudyti, kad tokią pagalbą ir Airijoje, ir Jungtinėje Karalystėje suteiktų viena organizacija, veikianti abiejose valstybėse.
Trečioje įtraukoje minimomis aplinkybėmis, jeigu avarija arba gedimas įvyko Airijos teritorijoje arba, Jungtinės Karalystės atveju, Šiaurės Airijos teritorijoje, transporto priemonė, jei įmanoma, kartu su vairuotoju ir keleiviais gali būti transportuojama į namus, į pradinę ar galinę kelionės vietą bet kurioje iš šių teritorijų.
Be to, susitarimas netaikomas pagalbos operacijoms įvykus avarijai arba sugedus automobiliui už Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ribų ir į avariją patekęs ar sugedęs automobilis, jei įmanoma, kartu su vairuotoju ir keleiviais, transportuojamas į namus, kai tokią pagalbą suteikia Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės automobilių klubas.
Įmonės, kurioms taikomas šis susitarimas, gali užsiimti šiame punkte minima veikla tiktai turėdamos leidimą priedo A punkte nurodytai 18 draudimo grupei, nepažeidžiant šio priedo C punkto. Tuo atveju šis susitarimas yra taikomas minimoms operacijoms.
C. Susitarimo netaikymas tam tikro pobūdžio įmonėms
Šis susitarimas netaikomas:
1) įmonėms, kurios atitinka šias sąlygas:
– įmonės nevykdo jokios veiklos, kuri patenka į susitarimo taikymo sritį, išskyrus veiklą, patenkančią į 1 priedo A dalyje nurodytą 18 grupę,
– veikla vykdoma tik vietiniu mastu, o pagalba teikiama tik natūra,
ir
– visos metinės pajamos iš veiklos, teikiant pagalbą sunkumus patyrusiems asmenims, neviršija 200 000 ekiu;
2) įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Šveicarijoje, atveju:
įmonėms, kurių metinės įmokų pajamos iš veiklos, kuriai taikomas susitarimas, šio susitarimo įsigaliojimo dieną neviršija trijų milijonų Šveicarijos frankų, ir veikla apsiriboja Šveicarijos teritorija, tol, kol jos atitinka šias sąlygas. Kai tik įmonei tampa privaloma laikytis susitarimo taisyklių, ji nebegali remtis šia išimtimi, net jei ir atitinka abi nurodytas sąlygas.
3) įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, atveju:
savidraudos draugijoms, jeigu jos laikosi visų šių sąlygų:
– savidraudos draugijos įstatai numato papildomų įnašų mokėjimus arba išmokų sumažinimą,
– jų veikla neapima civilinės atsakomybės rizikų, nebent pastarosios sudaro papildomų rizikų grupę, apibrėžtą 1 priedo C dalyje, arba kredito ir laidavimo draudimo rizikų grupę,
– metinės įmokų pajamos iš veiklos, kuriai taikomas šis susitarimas, neviršija 1 milijono ekiu,
- ne mažiau kaip pusę įmokų pajamų iš veiklos, kuriai taikomas šis susitarimas, sudaro savidraudos draugijos narių įnašai.
Savidraudos draugijoms, kurios yra sudariusios sutartį su kitomis tokios rūšies draudimo įmonėmis dėl visiško jų draudimo sutarčių perdraudimo arba sutartį, pagal kurią perdraudimą prisiimanti įmonė vykdo įsipareigojimus, kylančius iš draudimo sutarčių, vietoje perdraudėjų perleidžiančios įmonės:
Tokiu atveju perdraudimą prisiimančiai įmonei taikomas šis susitarimas.
D. Susitarimo netaikymas konkrečioms įmonėms
Šis susitarimas netaikomas įmonėms, nurodytoms 1 ir 2 punktuose, nebent būtų pakeistos jų įstatų nuostatos dėl veiklos masto.
Tačiau įmonės teritorinis veiklos mastas, nurodytas 1 punkte ir 2 punkto b papunktyje, nelaikomas pakeistu susijungus ar suskilus tokioms įmonėms, kai nauja įmonė arba įmonės išlaiko suskilusios įmonės ar susijungusių įmonių teritorinį veiklos mastą; taip pat netaikoma, kai yra pakeistas veiklos mastas, susijusi su draudimo grupėmis, jei viena iš tokių įmonių toje pačioje teritorijoje perima vieną ar kelias kitos tokios įmonės draudimo grupes.
1. Šveicarijoje
Šioms viešosios teisės kantonų institucijoms, turinčioms monopolį:
a) Aargau: Aargauisches Versicherungsamt, Aarau;
b) Appenzell Ausser-Roden: Brand und Elementarschadenversicherung Appenzell AR, Herisau;
c) Basel Land: Basellandschaftliche Gebäudeversicherung, Liestal;
d) Basel Stadt: Gebäudeversicherung des Kantons Basel Stadt, Basel;
e) Bern/Berne: Gebäudeversicherung des Kantons Bern, Bern, Assurance immobilière du canton de Berne, Berne;
f) Fribourg/Freiburg: Etablissement cantonal d’assurance des bâtiments du canton de Fribourg, Fribourg/Kantonale Gebäudeversicherungsanstalt Freiburg, Freiburg;
g) Glarus: Kantonale Sachversicherung Glarus, Glarus;
h) Graubünden/Grigioni/Grischun: Gebäudeversicherungsanstalt des Kantons Graubünden, Chur/Instituto d’assicurazione fabbricati del cantone dei Grigioni, Coira/Institut dil cantun Grischun per assicuranzas da baghetgs, Cuera;
i) Jura: Assurance immobiliêre de la République et canton du Jura, Saignelégier;
j) Luzern: Gebäudeversicherung des Kantons Luzern, Luzern;
k) Neuchâtel: Etablissement cantonal d’assurance immobilière contre l’incendie, Neuchâtel;
l) Nidwalden: Kantonale Brandversicherungsanstalt Nidwalden, Stans;
m) Schaffhausen: Gebäudeversicherung des Kantons Schaffhausen, Schaffhausen;
n) Solothurn: Solothurnische Gebäudeversicherung, Solothurn;
o) St. Gallen: Gebäudeversicherungsanstalt des Kantons St. Gallen, St. Gallen;
p) Thurgau: Gebäudeversicherung des Kantons Thurgau, Frauenfeld;
q) Vaud: Establissement d’assurance contre l’incendie et les éléments naturels du canton de Vaud, Lausanne;
r) Zug: Gebäudeversicherung des Kantons Zug, Zug;
s) Zürich: Gebäudeversicherung des Kantons Zürich, Zürich;
2. Bendrijoje
a) Danijoje:
Falcks Redningskorps A/S, København;
b) Vokietijoje:
– šioms viešosios teisės institucijoms, turinčioms monopolį (Monopolanstalten):
aa) Badische Gebäudeversicherungsanstalt, Karlsruhe;
bb) Bayerische Landesbrandversicherungsanstalt, München;
cc) Bayerische Landestierversicherungsanstalt, Schlachtviehversicherung, München;
dd) Braunschweigische Landesbrandversicherungsanstalt, Braunschweig;
ee) Hamburger Feuerkasse, Hamburg;
ff) Hessische Brandversicherungsanstalt (Hessische Brandversicherungskammer),
Darmstadt;
gg) Hessische Brandversicherungsanstalt, Kassel;
hh) Lippische Landesbrandversicherungsanstalt, Detmold;
ii) Nassauische Brandversicherungsanstalt, Wiesbaden;
jj) Oldenburgische Landesbrandkasse, Oldenburg;
kk) Ostfriesische Landschaftliche Brandkasse, Aurich;
ll) Feuersozietät Berlin, Berlin;
mm) Württembergische Gebäudebrandversicherungsanstalt, Stuttgart;
– šios pusiau viešosios institucijos:
nn) Postbeamtenkrankenkasse;
oo) Krankenversorgung der Bundesbahnbeamten;
c) Ispanijoje:
– šios viešosios institucijos:
aa) Comisariã de Seguro Obligarorio de Viajeros;
bb) Consorcio de Compensación de Seguros;
cc) Fondo Nacional de Garantiį de Riesgos de la Circulación;
d) Prancūzijoje:
– šios institucijos:
aa) Caisse départementale des …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.